Simonas Bartkus | Blog

Kas galėjo pagalvoti, jog nežinomybės, kilusios dėl „flyLAL” veiklos nutraukimo, epicentras bus … tinklaraščiai.

Lygiai prieš 10 dienų iki kompanijos reguliariųjų skrydžių veiklos nutraukimo (nesakau bankroto, kadangi jo kol kas nėra), „flyLAL” paleido savo tinklaraštį – flylal.blogas.lt. Deivido klausimas komentaruose gana logiškas – „O tai kuriam velniui tą blogą užveisėt? Taigi jau ir prieš savaitę žinojot, kad lenksitės.”

Tačiau šiandien šis tinklaraštis turbūt taps vienu populiariausių tinklaraščių Lietuvoje. Svetainė „flyLAL.com” uždaryta, o „up-to-date” karščiausios informacijos klientai ir lankytojai nukreipiami į tinklaraštį. Ten net savaitgalį „flyLAL” atstovai rašė žinutes (mažai kas guodžiančio, bet vis reakcija ir šioks toks informacijos teikimas klientams) ir net atrašinėjo į klausimus komentaruose. Šiuo metu ten galima rasti tokią aktualią informaciją, ką daryti Amsterdamo reiso keleiviams – tikrai labai svarbu.

Savo ruožtu, iniciatyvos atstovauti „flyLAL” klientams ėmėsi Vytautas Mikelionis (aktyviai savaitgalio metu rašęs komentarus ir mano tinklaraštyje), kuris sekmadienio popietę užkūrė tinklaraštį, pavadintą „Nukentėjusių Fly-LAL klientų informacinis centras”. Jame pateikiama informacija, kaip vyksta pokalbiai su susiekimo ministru ir AB „flyLAL Lithuanian Airlines” atstovais apie klientų problemų sprendimą.  Iniciatyvinės grupės astovai susitiks tiek su „flyLAL” vadovu V.Kaikariu, tiek su Susiekimo ministru. Sekite informaciją jų tinklaraštyje.

Šis skrydžių bendrovės pasitraukimas iš rinkos ir krizinė situacija tūkstančiams keleivių (neaišku tik ar 29 tūkst. ar 16 tūkst.) gal taps dar vienu impulsu tinklaraščių populiarinimui.

Truputėlį praūžus krizei ir išsisprendus klausimams apie „flyLAL” veiklos nutraukimo detales, pabandysiu apžvelgti šios kompanijos krizinę komunikaciją, kurioje buvo labai labai daug klaidų, bet keletas ir įdomių momentu.

Labiausiai dabar lauksiu, kaip kitos kompanijos reaguos į „flyLAL” veiklos nutraukimą ir kaip keisis Vilniaus oro uosto tvarkaraštis.

Labai keista, jog „airBaltic” nekomunikuoja „gero pasiūlymo” „flyLAL” keleiviams. „Geras pasiūlymas” nebūtinai turi būti gera kaina, nes norintys skristi dabar gali sumokėti ir daugiau. „airBaltic” turi šansą dabar pasiimti visus ex-flyLAL klientus ir padaryti šuolį savo vizijoje vežti visus Vilniaus keleivius per Rygą – gavę gerą pasiūlymą žmonės priprastų prie tokio kelionės būdo (o kaip sako tautosaka, „pripratimas stipresnis už prigimimą”). Bet, matyt, dabar jų valdžia labiau užsiėmusi su akcijų išpirkimu iš SAS …

Šiandien mane užplūdo laiškai su klausimais apie tai, ką daryti, jeigu įsigijote bilietus į „flyLAL” skrydžius. Ši bendrovė vakar paskelbė nutraukianti veiklą, o vienintelis pasiūlymas keleiviams – kreiptis su pretenzija įprastu arba elektroniniu paštu.

Nesu tokių atvejų sprendimo ekspertas ar žinovas, kaip tiksliai reikėtų elgtis numatytoje situacijoje. Čia išdėsčiau savo turimas žinias ir pamąstymus, kas dabar bus – tikiuosi, šie patarimai padės, jeigu patekote į šią nemalonią situaciją.

Patikrinkite, ar jūsų skrydis yra „flyLAL” skrydis.

Mažiausiai turi išsigąsti tie, kurie yra įsigiję kitų oro bendrovių skrydžių bilietus, kuriuos tik vykdė „flyLAL”. Olandų bendrovė KLM paskelbė, jog visi KLM parduoti bilietai į Amsterdamas-Vilnius reisą bus pakeisti į skrydžius su „Finnair” per Helsinkį, „Czech” per Prahą, KLM/”airBaltic” per Rygą. Taip pat pakeisti bus bilietai ir keleiviams, pirkusiems bilietus per „SkyTeam” aljanso bendroves.

Taigi, jeigu jūsų skrydis neprasideda TE… ir bilieto numeris neprasideda 874… („FlyLAL” prefiksas), greičiausiai iš „FlyLAL” pridarytos balutės išlipsite apysausiai. Tačiau turbūt 90% atvejų, jeigu esate vienas iš 29 400 keleivių, turite „FlyLAL” bilietą, kurio numeris prasideda 874.

Ar bus galima atgauti už bilietą sumokėtus pinigus?

Šiuo metu visi AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” planuoti skrydžiai yra atšaukti. Bendrovė apie tai informavo keleivius tik vakar. Tai yra, jai negalioja taisyklė, jog bendrovė turėtų pasiūlyti tik pasirinkimą tarp bilieto gražinimo ir bilieto keitimo (apie atšaukimą būtina pranešti prieš 14 dienų). Be to, bendrovė turi kompensuoti nuostolius pagal „Jeigu parduota daugiau bilietų, negu yra vietų” taisyklę: 250 eurų, jei skrydžio atstumas yra iki 1500 km (Maskva, Kijevas, Frankfurtas, Amsterdamas, Budapeštas), 400 eurų skrendant ilgesnius atstumus ES viduje ir skrendant kitur, jei skrydžio atstumas yra tarp 1500 ir 3500 km (Londonas).

Vadinasi, jeigu turite bilietą į „FlyLAL” skrydį nuo sausio 17 iki sausio 30 dienos, jūs turite kreiptis į AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” su pretenzija kompensuoti bilieto kainą bei išmokėti 250 arba 400 eurų sumą. Jeigu jūs turite bilietus „FlyLAL” skrydžiui po sausio 30 dienos, jūs galite reikalauti tik gražinti sumą, lygią bilieto kainai.

Bendrovė AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” šiuo metu toliau veikia, tačiau yra nutraukusi skrydžius. Aš neabejoju, jog artimiausiu metu bendrovės vadovai inicijuos kompanijos bankrotą. Jūs tapsite vienu iš bendrovės kreditorių. Pagal civilinio kodekso šeštosios knygos atitinkamą straipsnį, pirmiausia yra tenkinami reikalavimai, susiję su darbo santykiais, antrąja eile vykdomi bendrovės įsipareigojimai valstybei (bet kiek suprantu valstybės įmonėms nesiskaito – Vilniaus ir Palangos oro uostai, ko gero, liks su skyle trečiojoje grupėje). Jūs būsite trečiojoje kreditorių grupėje, kartu su įmonei suteikusiais paskolas arba suteikusiais paslaugas ar patiekusiais prekes, už kurias yra neatsiskaityta.

Skelbiama, jog AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” ilgalaikis turtas yra labai mažas (gal net visai nėra), todėl vargu, ar paskirtas bankroto administratorius ras turto, kurį pardavus pakaktų lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Vargu, ar bankroto administratorius lieptų įmonei vykdyti paslaugas (reguliariuosius skrydžius), kurie „generuotų pliusą”. Skelbiama, jog bendrovės sąskaitos yra areštuotos, todėl jose gali būti kažkiek grynųjų pinigų (prekyba bilietais vyko iki pat penktadienio vakaro), tačiau už juos turbūt pavyks atsiskaityti tik su darbuotojais. Skelbta, jog „FlyLAL” vykdomų reguliariųjų reisų ir pozicijų oro uostuose vertė yra apie 20 mln. litų, tačiau reguliariųjų reisų vertė realiai išnyko nutraukus veiklą, o ar „slotai” oro uostose turi kažkokią vertę, abejoju: nebent Londono Gatwick oro uoste arba Amsterdamo Schipolyje.

Taigi, jeigu AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” būtų inicijuotas bankrotas, greičiausiai pinigų už bilietus atgauti nepavyks. Yra tik dvi utopinės viltys – viena, jog „flyLAL” laimės bylą prieš „airBaltic” ir gaus 200 mln. litų; antra, Eligijus Masiulis inicijuos tyčinio bankroto versijos tyrimą ir, versijai pasitvirtinus, akcininkai bus priversti atlyginti savo kitu turtu.

Ar įmanoma išsaugoti skrydžio dalį, kurio tik vieną dalį vykdė „FlyLAL”?

Dažnas atvejas – keleiviai turi įsigiję bilietus tolimiems skrydžiams su persėdimu Amsterdame, Londone ar Madride (pavyzdys – šiame pareiškime). Skrydžius Vilnius-Amsterdamas, Vilnius-Londonas ar Vilnius-Madridas turėjo vykdyti „FlyLAL”, tačiau kitą skrydžio dalį vykdo kitas operatorius – KLM, „Virgin Atlantic” ar „Iberia”. Ar įmanoma kitu būdu nukeliauti į Londoną ar Amsterdamą ir toliau naudotis antru skrydžio segmentu? Greičiausiai ne.

Atsakymą „ne” nusako jūsų bilieto tarifo taisyklės – absoliučis daugumos ekonominės klasės bilietų taisyklių yra įrašyta sąlyga, jog nepanaudojus pirmojo skrydžio segmento, kiti segmentai yra anuliuojami. Jeigu jūsų bilieto pardavėjas yra „FlyLAL”, jis yra atsakingas už visą kelionę. Tačiau jūs galite tikėtis „FlyLAL” partnerių malonės – kompanijos veiklos nutraukimo atveju gali būti, jog šios bendrovės sutiks vykdyti savo segmentus, nepaisant to, jog jų partnerė nutraukė veiklą. Spėju, jog „FlyLAL” nėra apmokėję bendrovėms partnerėms (bent jau už paskutiniu metu parduotus bilietus), todėl jeigu „Virgin Atlantic” ar KLM imsis jus priimti į savo reisą, tai bus jūsų dovana jums. Jos irgi stos į „kitų kreditorių” sąrašą bankroto atveju ir, pinigų iš AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” greičiausiai negaus.

Kiek žinau (pranešė skaitytojai), šiuo metu „Virgin Atlantic” neturi priėmusi sprendimo dėl skrydžio segmento vykdymo – prie to prisideda tai, jog „FlyLAL” veiklą nutraukė penktadienio vakarą. Patarimas šiuo atveju vienas – kreipkitės į kitą skrydžio segmentą vykdantį operatorių.

Bilietus pirkau per kelionių agentūrą. Ar ji turi gražinti pingus?

Ne, neturi. Kelionių agentūros veikia kaip įgaliotieji pardavėjai, tačiau neneša atsakomybės už avialinijų nesuteiktas/blogai suteiktas paslaugas. Taip pat, kaip draudimo brokeriai neatsako už draudimo bendrovių veiklą. Kelionių agentūros gražinti jums pinigus gali tik iš savo lėšų. Net jeigu kelionių agentūra nėra pervedusi pinigų AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” už jūsų pirktą bilietą, net avialinijų bankrotas neatleidžia kelionių agentūros nuo įsipareigojimų oro bendrovei.

Kaip dar galiu gauti kompensaciją?

Nepamirškite, jog kelionių draudimas dažnai apima ir draudimą nuo skrydžių atšaukimo – jeigu esate apsidradę kelionių draudimu, perskaitykite draudimo sąlygas – galbūt galite pretenduoti į išmoką dėl „FlyLAL” skrydžių atšaukimo. Be to, kelionių draudimą turi kai kurios kreditinės kortelės – ypač tai liečia auksines ir kitas „brangesnes” bankų išduotas mokėjimo korteles: galbūt pagal jų naudojimosi sąlygas taip pat galite gauti draudimo nuo skrydžio atšaukimo išmoką.

Ar „Novaturo” /”Tez Tour” kelionės neįvyks?

Tikrai NE. Užsakomuosius skrydžius kelionių operatoriams „Novaturas” ir „Tez Tour” vykdo kita bendrovė – UAB „FlyLAL Charters”. Formaliai ši bendrovė neturi ryšio su bendrove AB „flyLAL – Lithuanian Airlines”, nepaisant to, jog šių bendrovių akcininkai yra tie patys – pagal LR įstatymus, tiek akcinės, tiek uždarosios akcinės bendrovės yra ribotos atsakomybės bendrovės.

Be to, už kelionės organizavimą yra atsakingi kelionių organizatoriai: „Novaturas”, „Tez Tour” ar kita bendrovė. Net jeigu iškiltų sunkumų su „FlyLAL Charters” (bet jų nėra), kelionės organizatorius turėtų galimybę pasamdyti kitą bendrovę (kad ir „Aurela”), kuri atliktų užsakomuosius skrydžius į Egiptą, Tailandą ar Kanarų salas.

Reguliariųjų skrydžių bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines” nebėra. Susisiekimo ministras šiandien prabilo apie bendrovės skrydžių licenzijos sustabdymą, tačiau to bendrovė nesulaukė – apie 18 val. buvo išplatintas pranešimas, jog bendrovės veikla nuo sausio 17 dienos yra nutraukiama, žinia paleista ir per bendrovės tinklaraštį bei „Facebook” puslapį.

Šiandien, vėluodamas valandą, apie 24 val. Vilniaus oro uoste nusileis paskutinis „FlyLAL” reguliariųjų reisų lėktuvęs, grįžęs iš Amsterdamo.

Rytoj nebepakils šaltibarštinės uodegos į Amsterdamą, Londoną, Budapeštą, Milaną.

Tačiau „FlyLAL” lėktuvai rytoj skris į Hurgadą, Šarm El Šeichą, Bergamą ir Lioną – šiuos skrydžius kelionių organizatorių užsakymu vykdys bendrovė „FlyLAL Charters”, turinti atskirą A lygio skrydžių vykdymo licenziją ir besinaudojanti tuo pačiu „FlyLAL” prekės ženklu bei tais pačiais iš „Avia Asset Management” nuomojamais lėktuvais.

Susisiekimo ministerijos Eligijus Masiulis „Panoramai” sakė, jog teisėsaugos institucijos tirs tyčinio AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” bankroto versiją.

AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” pranešime teigia, jog 360 darbuotojų bus fiksuojamos prastovos, artimiausiu metu bus pradedamos bankroto procedūros, o keleiviams tiesiog siūloma ieškoti kitų skrydžių galimybių, o dėl pinigų už įsigytus bilietus gražinimo kviečiama kreiptis paštu. Keleivių laukia labai daug papildomų išlaidų. Pvz., jeigu planavote į Vilnių grįžti rytoj iš Amsterdamo, tai jums teks pirkti „airBaltic” bilietą per Rygą už 200 EUR.

Kas keičiasi skrydžių žemėlapyje?

Vilnius lieka be jungties su Londonu – tiesiogiai ši Lietuvos skris tik „Ryanair” iš Kauno į Stanstedo ir Lutono oro uostus netoli Londono. Puikus šansas yra sugrįžti „British Airways”, kurie prieš kelerius metus neatlaikė „FlyLAL” ir „airBaltic” konkurencijos bei pasitraukė iš šio maršruto.

Prieš porą dienų rašiau, jog keista, kad Vilniaus oro uostas skelbia apie vedamas derybas su olandu bendrove KLM. Iš ties, matyt, Vilniaus oro uosto vadovybė jau žinojo apie „FlyLAL” veiklos pabaigą ir vieno labiausiai nusisekusių reisų nutraukimą. „FlyLAL” skraidė reisu Amsterdamas-Vilnius KLM vardu ir į Amsterdamą KLM kompanijai atveždavo labai daug keleivių. Dabar esu tikras, jog KLM atidarys reisą į Vilnių, kai tik atliks organizacinius darbus. KLM gali būti pardavęs daug bilietų į Amsterdamas-Vilnius reisą savo vardu. Šiuo metu KLM skraido iš Amsterdamo į Rygą.

„FlyLAL” partneres „Aeroflot” ir „Aerosvit” laikau pagrindinėmis kandidatėmis užimti atitinkamai Maskvos ir Kijevo kryptis. Rankas turėtų kurį laiką trinti rusų bendrovė „Utair”, skraidanti reisu Vilnius-Maskva, tačiau ši bendrovė Vnukovo oro uoste nesiūlo jungiamųjų skrydžių galimybių. Jeigu jums dabar reikia į Rusijos miestą (ne Maskvą) – greičiausiai reiks skristi su trimis persėdimais.

„FlyLAL” nutraukus veiklą, sumažės Vilniaus jungčių su Frankfurtu – galbūt šiame maršrute suintensyvės „Lufthansa” organizuojama jungtis su šiuo miestu. Pagal „Lufthansa” vasaros tvarkaraštį ši kompanija vasaros metu ketina gražinti vakarinį Frankfurtas-Vilnius-Frankfurtas reisą.

Vilnius ilgam prarado jungtis su Madridu ir Budapeštu – eksperimentiniai nauji „FlyLAL” maršrutai ilgai nebus įdomūs. „Iberia”, kuri buvo „FlyLAL” partnerė reise Madridas-Vilnius neseniai atšaukė planus atidaryti reisą į Rygą.

Vakar „airBaltic” dar kartą pakeitė savo planus 2009 metų vasaros sezonui. „airBaltic” nebeketina gražinti reiso Vilnius-Londonas (Gatwick), taip pat atšaukė planus vėl skraidyti Vilnius-Oslas. Jau anksčiau aišku, jog „airBaltic” tik kalbėjo apie laikiną Berlyno, Briuselio, Helsinkio reisų stabdymą – šių reisų vasarą nebebus.

Neįtikėtina, bet „airBaltic” panaikino ir rytinius ir vakarinius reisus į Stokholmą, vietoje jų įvedė tik darbo dienomis vykdomą vidurdienio reisą. SEB, „Swedbank”, Cramo, „TeliaSonera” grupės ir dar šimtų Švedijos įmonių darbuotojai tyliai verkia ir tikisi, jog SAS bendrovė atvyks į Vilnių.

Nesiimsiu šįvakar vertinti AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” skolų ir įsipareigojimų vykdymo peripetijų – tegul taip daro atsakingos institucijos.

Lauksiu naujų bendrovių, pasirodančių Lietuvos oro uostuose, labiausiai tų, kurios ne tik atvyks pasisvečiuoti ir pasiimti keleivių. Tikiuosi, jog tinklaraštyje kategorijos „lėktuvai” neteks uždaryti.

Dabar faktas patvirtintas pusiau oficialiai – Vilniaus oro uostas kalbasi su Skandinavijos bendrove SAS dėl skrydžių iš/į Vilniaus oro uostą. Apie tai oro uosto vadovas pranešė po susitikimo su Vilniaus meru.

Apie tai, jog SAS nori skraidyti į Vilnių patys spėjau jau kur kas anksčiau. SAS jau keli mėnesiai nebeparduoda skrydžių su SAS į Vilnių iš Kopenhagos ar Stokholmo po kovo 29 dienos. Matyt, SAS ketina nutraukti „codeshare” sutartį su „airBaltic” – dabar „airBaltic” lėktuvai skraido į Vilnių su SAS šūkiu ir skrydžio numeriu.

Sausio 31 diena yra paskutinė, kada turi įvykti sandoris tarp „airBaltic” ir SAS – „airBaltic” vadovų įkurta  bendrovė turėtų išpirkti „airBaltic” akcijas iš kompanijos SAS.

Džiugiausia žinia yra ta, jog iš Vilniaus oro uosto laikinojo vadovo kalbos galima suprasti, jog SAS ketina atidaryti ne tik skrydžius „į Vilnių” – t.y. jungti Vilniaus oro uostą prie savo didžiųjų hub’ų – Kopenhagos Karstrup, Stokholmo Arlanda ir Oslo Gardermoen oro uostų.

Vilniaus oro uosto vadovas paminėjo, jog SAS ketina skraidyti į šešias šalis, tarp jų į Belgijos sostinę Briuselį – reisą, kuris liko tuščias iš jo pasitraukus „airBaltic” ir „FlyLAL” ir apie kurio uždarymo priežastis savo tinklaraštyje rašo pastaroji bendrovė. Esu tikras, jog Norvegija, Danija, Švedija tikrai pateks į šį kol kas slaptą šešetą. Įdomu, kokios dar dvi šalys yra aptariamos. Kandidatu dar gali būti Suomijos sostinė Helsinkis, kur dirba SAS dukterinė bendrovė „Blue1”, tačiau Helsinkis yra „Finnair” miestas.

SAS vizijoje Vilnius nėra tik taškas, į kuriuos SAS trūks plyš norėtų susivežti keleivius į savo skrydžių centrus. Vilnius gali tapti pirmuoju miestu, iš kurio SAS skraido ne tik į Skandinaviją. Be to, SAS planai, apie kuriuos kalba Vilniaus oro uosto laikinasis vadovas, reiškia ir apie kelių SAS lėktuvų bazavimą Vilniuje – į VNO SAS lėktuvai atskristų ne „į svečius”.

Į Briuselį SAS šiuo metu skrenda iš Oslo, Kopenhagos ir Stokholmo.

„airBaltic” savo vasaros tvarkaraštyje yra numačiusi du skrydžius per dieną iš Vilniaus į Kopenhagą ir iš Vilniaus į Stokholmą bei po vieną kasdienį skrydį Vilnius-Oslas. Pirmieji du ypač gali greitai tapti „airBaltic” nebepelningi, jeigu šiame maršrute teks konkuruoti su SAS. Nors SAS kainos paprastai yra aukštesnio lygio, tačiau retam keleiviui Kopenhaga ar Stokholmas yra paskutinis skrydžio taškas – daugelis su SAS bendrove tęsia skrydžius toliau.

Kita įdomi VNO vadovo šneka apie olandų bendrovės KLM kvietimą į Vilnių. Neabejoju, jog kalba eina apie Amstrdamas-Vilnius reisą. Šiuo metu „FlyLAL” skraido KLM vardu šiuo maršrutu ir tai yra pagrindinis „FlyLAL” žemėlapio perlas – per Amsterdamą siūlomi labai patrauklūs pasiūlymai tiek tęsti kelionę po Europą, tiek pasiekti tolimus pasaulio kampelius, kur siekia KLM gijos. Kas bus su du kartus per dieną vykdomi „FlyLAL” reisu Vilnius-Amsterdamas?

Kas dėl SAS, tai linkiu sėkmingos derybų baigties Vilniaus oro uostui ir tikiuosi, jog SAS ir Vilniaus oro uosto bendradarbiavimo pradžia bus jau šių metų kovo 29 dieną.

O pigias skrydžių bendroves tegul Vilniaus oro uostas palieka Kauno oro uostui. Įdomu tik tai, jog skirtingi žurnalistai girdi skirtingus dalykus. Palyginkite:

„Delfi”:  „TVOU vadovas atmetė galimybę į Vilnių vilioti pigių skrydžių bendroves, kurios, anot jo, reikalauja per didelių nuolaidų, todėl bendradarbiavimas su jomis nėra naudingas oro uostui.„

VZ.lt: „Nors Vilniaus oro uostas ir vilioja pigių skrydžių bendroves, tačiau oro uosto mokesčių joms mažinti neplanuoja.”

Duomenys galutiniai – lietuviai į kino teatrų kasas per 2008-uosius sunešė 39,871 mln. litų. Tai yra 12% daugiau nei 2007-aisiais metais. Žiūrovų skaičius augo 2% – iki 3,2 mln.

Ar taip daug? Taip. 2007-aisiais kino rinkos augimas sudarė 41%, o 2006-aisiais – net 95%. Fantastiniai skaičiai šalia kurių „12%” atrodo gana mažai, tačiau reikia įvertinti tai, jog kuo labiau esi užaugęs, tuo sunkiau augti toliau. Jeigu lygintume 2005-uosius su 2008-aisiais, tai kino teatruose žiūrovų skaičius padidėjo 2,5 karto – nuo 1,3 mln. iki 3,2 mln. Stebėtinas sprogimas – reikėtų įvertinti ir tai, jog 2004 m. ir 2005 m. žiūrovų skaičius kino teatruose mažėjo.

Čia yra 10 pelningiausių filmų Lietuvos kino teatruose 2008-aisiais:

1. „Madagaskaras 2” – 1,659 mln. LTL;

2. „Kung Fu Panda” – 1,201 mln. LTL;

3. „WALL-E. Šiukšlių princo istorija” – 1,119 mln. LTL;

4. „Likimo ironija 2 arba Laimingų Naujųjų!” – 897,6 tūkst. LTL;

5. „Hortonas” – 888 tūkst. LTL;

6. „Hankokas” – 796,2 tūkst. LTL;

7. „Mumija: Drakono imperatoriaus kapas” – 747,3 tūkst. LTL;

8. „007 Paguodos kvantas” – 744,6 tūkst. LTL;

9. „10 000 metų prieš Kristų” – 690 tūkst. LTL;

10. „Veidrodžiai” – 680,3 tūkst. LTL.

Tendencija nesikeičia – 2007-aisiais pirmąsias keturias pelningiausių filmų sąrašo vietas užėmė lietuviškai dubliuoti animaciniai filmai („Simpsonų filmas”, „Šrekas Trečiasis”, „La Troškinys” ir „Ant Bangos”), 2008-aisiais tokie filmai užėmė pirmąsias tris vietas, tačiau aukščiausiame penketuke jų liko keturi.

Pirmojo dešimtuko filmai iš viso uždirbo 9,4 mln. litų. Palyginimui 2007-aisiais pirmojo dešimtuko filmai surinko 11,3 mln. litų. Šie metai nebuvo stiprių vardų ir galingų „blokbasterių” metai – pajamos pasiskirstė tarp daugiau filmų. Silpnokas šių metų Holivudo repertuaras buvo viena iš esminių priežasčių, pristabdžiusių labai sparčią kino rinkos plėtrą.

Ekonomikos nuosmukis kol kas neatsispindi kino teatrų pajamose. Praėjusių spalis buvo pelningesnis nei 2007 m. spalis, atitinkamai 2008 m. lapkritis lenkia 2007 m. lapkritį. Nors 2008 m. gruodžiui nepavyko pagerinti praėjusių metų paskutinio mėnesio rezultato, bet reikia pripažinti, jog tas mėnuo buvo stebuklingas – kino teatrai per mėnesį surinko 4,1 mln. litų – visų laikų rekordas. 2007 m. gruodį į viršų tempė tokie pavadinimai kaip „Likimo ironija 2”, „Bitės filmas” ir „Hitmanas”.

2009 m. pradžia taip pat nuteikia optimistiškai. Sausio 9-11 dienomis per tris premjerines dienas komedija su Jimu Carrey „Jis sako Taip!” uždirbo 344 tūkst. litų – penktas geriausias visų laikų rezultatas ir antras vaidybinių filmų rezultatas (nauja komedija atsiliko tik nuo „Da Vinčio kodo”).

2008 m. buvo labai geri lietuviškam kinui. 16 vietą pelningiausių filmų sąraše užėme „Nereikalingi žmonės” (596 tūkst. litų pajamos – trečias tarp lietuviškų filmų po „Nuodėmės užkalbėjimo” ir „Dievų miško”). 180 tūkst. litų surinko ir 78 vietą pelningiausių filmų sąraše užėmė komedija „5 dienų avantiūra”, kuri vis dar tęsia kelionę po kino teatrų repertuarus. Gražus, švelnus ir trumpas pasakojimas „Balkonas” surinko 162 tūkst. litų – 85 vieta. Finansine prasme silpnai sekėsi filmams „Perpetuum Mobile” ir „Kolekcionierė”, tačiau šie filmai kartu sudaro gan solidų Lietuvos kino kūrėjų susuktos kino produkcijos sąrašą.

Prognozė 2009-iesiems? Kino rinka turėtų augti 10%. Pagrindinė priežastis – atsidarantys nauji kino teatrai: „Forum Cinemas” pirmojoje metų pusėje planuoja atidaryti kino centrus prekybos centre „Ozas” Vilniuje ir prekybos centre „Akropolis” Šiauliuose.

Šiuo metu vis dar neaišku, koks išbandymas žiūrovams laukia bilietų kainomis – PVM kino bilietams pasikeitimas nuo 5% į 19% bilieto kainą gali pakelti net trimis litais, tačiau didieji operatoriai, padidinę litu kainas atskirose zonose gruodžio pradžioje, po Naujųjų Metų švenčių bilietų kainų nekeitė.

Garsiai keiksnojamos kino bilietų kainos pastaruosius penkerius metus auga gana nežymiai. Tokiu būdu kinas tapo viena iš pigiausių pramogų – bilietų į teatrą, koncertus kaina per šį laikotarpį augo mažiausiai dvigubai, o atskirais atvejais net dar daugiau. Šiais metais žiūrovų laukia mažiau koncertų, užsienio žvaigždžių pasirodymų – tai ekonominės krizės pasekmė, galinti išeiti į naudą kino teatrams.

Kino teatrams gali pakenkti nedarbo dienų sąrašo sutrumpinimas – netikėtai pasitaikydavusios poilsio dienos labai prisidėdavo prie kino teatrų pajamų. Ypač šaltuoju metu laiku pasitaikę ilgesni savaitgaliai sugindavo lietuvius į kino teatrus.

Kino platintojus gerai nuteikti turėtų kitais metais pasirodysiančių kino filmų sąrašas – galų gale pasirodys šeštasis filmas apie Harį Poterį, ekranus išvys romano „Angelai ir demonai” ekranizacija, labai lietuvių mėgstamo filmo „Greiti ir įsiutę” ketvirtoji dalis, trečiasis „Ledynmetis”, ketvirtasis „Terminatorius”. Tradiciškai pasirodys 5-7 lietuviškai dubliuoti animaciniai filmai.

Lietuvoje internetu kiekvieną savaitę naudojasi apie 972 tūkst. suaugusių žmonių. Kiek iš interneto vartotojų naudoja RSS? Jokių tyrimų apie RSS naudojimą Lietuvoje nėra atlikta. Mano spėjimas – RSS „pažįsta” apie 2-3% interneto vartotojų Lietuvoje. Pavertus procentus į absoliučius skaičius galima suskaičiuoti, jog RSS naudotojų Lietuvoje gali būti apie 30 tūkst., pridėjus gabalėlį iš TNS neapimamos jaunosios auditorijos (iki 15 metų). Šitas skaičius atrodo visai realus – populiariausias Lietuvoje tinklaraštis nezinau.lt turi per 4 tūkst. RSS prenumeratorių – t.y. jį prenumeruoja kas aštuntas RSS vartotojas. Tinklaraštininkai ir tinklaraščių skaitytojai yra pagrindinis RSS technologijos plėtros variklis.

„Forrester” tyrimai rodo, jog JAV RSS naudoja 11% vartotojų – taip pat labai nedidelis skaičius. Kai kurie analitikai teigia, jog realus skaičius gali būti didesnis, tačiau tendencija akivaizdi – RSS naudojasi interneto vartotojų mažuma. Tą patį aš jaučiu pagal savo tinklaraščio skaitymo įpročius – RSS prenumeratorių skaičius yra mažesnis už kasdien į tinklaraštį užsukančių tiesioginių lankytojų skaičių („direct traffic”).

Internetas yra auganti ir greitai besikeičianti medija, kurioje kasmet pasirodo naujovių. Dalis interneto marketingo specialistų skuba liaupsinti naujai pasirodančias technologijas, tačiau nepraeina ilgas laiko tarpas ir karštos naujovės miršta tyliai. Prieš pusantrų metų buvo aikščiojama išgirdus „Second Life”, tačiau dabar nebėra jo šviesios ateities entuziastų.

Mano supratimu, interneto formos neužauga dėl dviejų esminių priežasčių – arba jos yra nereikalingos, arba jos yra pernelyg sudėtingos. „Second Life” buvo paprastas, tačiau mirė neišplitęs, kadangi realiai jis yra niekam nereikalingas – vienas iš žaisliukų, kuriais „smagu naudotis” („fun to use”), tačiau net naudotojams yra neaiški jo paskirtis. Nesąmonė su vaizdo „codec’ais” ilgai tęstis negalėjo (prisimenat kaip reikėjo į „Windows” diegti visokius „divx”, „xvid” ir dar kalną skirtingų kodavimo „utėlių”), todėl video filmukų siuntinėjimą netruko pakeisti paprastas kaip trys kapeikos „YouTube”.

RSS yra naudingas informacijos gavimo būdas, tačiau jis yra pernelyg sudėtingas. Nors tinklaraštininkai imąsi iniciatyvos informuoti apie šios technologijos naudojimą (pavyzdžiai čia ir čia), o „Google Reader” buvo didelis šuolis į RSS paprastesnį naudojimą, tačiau sunku tikėti tuo, jog masės gali imti naudotis šiuo informacijos rinkimo būdu. Nepamirškime, jog keliasdešimt procentų interneto vartotojų pasaulyje internetą suvokia kaip „Google” arba „Yahoo!” puslapį, o Lietuvoje dideliai daliai to milijono internetas yra „Delfi” arba „Internet Explorer” „Favourites” skiltis.

Prisiminkime, jog prieš 8-10 metų ypač populiari tarnyba buvo IRC pokalbiai. Ja naudotis buvo labai sudėtinga. Tačiau prieš tokį laikotarpį internetu naudojosi tik „geek’ai” ir pusiau kompiuterių profesionalai, todėl su tuo sudėtingumu buvo galima susitvarkyti. Tačiau kuomet internetas „išėjo į mases”, šiuos kambarius natūraliai išstūmė „Google Talks” ir „Skype”. ICQ pralaimėjimo prieš „Skype”, „MSN Messenger” ar „Google Talks” priežastimi taip pat laikau sudėtingumą – ICQ užsispyrusiai vertė įsiminti savo ICQ numerį.

Mano nuomone, artimiausiu metu mirs ir podcast’ai bei videocast’ai – jie ir sudėtingi, ir nelabai reikalingi. Naudojimąsis jai yra labai sudėtingas, o juos pakeisti gali paprasčiausias garso ir vaizdo bylų parsisiuntimas bei tas pats „YouTube”.

Tačiau informacijos atrankai ir greitam žinių perdavimui ateitis yra šviesi. Kurį laiką pasyviai naudojuosi „nezinau.lt” jau aprašyta toli gražu ne pačia populiariausia „Google” tarnyba „Google Alerts”. Ši paslauga atsiunčia elektroninio pašto žinutę su nuoroda, kuomet „Google” į savo archyvą įtraukia puslapį su tave dominančiu žodžiu ar fraze.

Iki šiol ši taryba padėdavo tik aptikti šaltinius, kurie pamini retai internete paminimas temas (pvz. gali gauti pranešimus, kur yra paminėtas tavo vardas ir pavardė arba tavo įmonės pavadinimas), tačiau praėjusį penktadienį pajutau, jog ši tarnyba gali būti ir naujienų atrinktuve – „Google” interneto tinklalapius peržiūri taip dažnai, jog tampa greitu būdu perduoti naujienas. Apie „FlyLAL” savininko pasikeitimus sužinojau būtent iš jos.

Nepraėjo nė valanda ir „Google Alert” pastebėjo šią naujieną „Delfi” – tai greičiau negu aš tikrinu „Delfi” naujienas. Išties, kartais norint sekti naujienas kyla dilema – prenumeruoti kelis srautus ar rinktis vieną. Abu sprendimai turi savo neigiamas puses – prenumeruodamas visus gali paskęsti didžiuliame sraute, kuriame naujienos atskartoja daug kartų skirtinguose šaltiniuose, o atsirinkdamas prenumeruoti vieną šaltinį gali praleisti sau įdomią žinią arba gausi ją daug vėliau.

„Google Alerts” yra savotiška „interneto prenumerata”. „Google” yra apleidusi šį įrankį, tačiau ateityje, mano nuomone, turėtų prie jo grįžti ir išnaudoti labiau negu tik žinučių el. paštu siuntimui. Tokia tarnyba gali tapti individualaus naujienų portalo pagrindu, taip pat turėtų būti galima užsiprenumeruoti kiekvieno dominančio žodžio RSS srautą.

„Interneto prenumerata” naudinga ir viešiesiems ryšiams – įmonės ir organizacijos gali sekti savo kompanijos paminėjimus internete. Šiuo metu tokią paslaugą teikia kai kurios viešųjų ryšių agentūros – jos seka kompanijos paminėjimus interneto dienoraščiuose, forumuose, tokiuose tinklalapiuose kaip Skundai.lt ir pan. Ši paslauga yra labai brangi dėl imlumo žmogiškiesiems resursams.

Nenoriu pasakyti, jog „Google Alerts” yra ateities tarnyba. Toli gražu ne. Tiesiog esu tikras, jog ateityje turėtų plėstis įrankiai, leidžiantis sistemizuoti ir sekti keletą interneto šaltinių. Tai aktualu ir Lietuvoje – turime jau netrumpą sąrašą naujienų portalų, kurių kiekvienas turi savų perlų. Nė vienas nėra galva aukštesnis už kitus, todėl, jeigu tau aktualu naujienos laiku, niekada nežinosi, kuris parašys pirmas, taip pat nežinosi, kuris parašys išsamiausiai.

Naujienų portalų sekimui „Google” turi jau seniai veikiančią tarnybą „Google News”, kuri renka žinias iš pasaulio didžiausių naujienų portalų ir grupuoja naujienas pagal temas. Savotiška pirmtakė Lietuvoje šioje vietoje yra „Gera diena”, tačiau jai trūksta „nuovokos” – tai paprasčiausias RSS agregatorius, kuriame srautų adresai jau suvesti.

Svarbių ir įdomių naujienų pateikimo vietų skaičius auga kasdien. Naujienos plinta ne tik per naujienų portalus, tačiau ir per vartotojų kuriamus kanalus – tinklaraščius, žinutes forumuose, komentarus po straipsniais. „Delfi” komentarai kartais būna vertingesni už patį straipsnį, o tinklaraščiuose paskelbtos naujienos į tradicinę žiniasklaidą patenka tik po kokios savaitės. Prašosi įrankiai, kurie leistų sekti ir valdyti šį srautą.

RSS prenumerata yra siejama su prieš kokius pusantrų metų dažnai vartotą pavadinimą „web 2.0”. Tačiau vienas iš kertinių vadinamojo „web 2.0” principų – paprastumas ir prieinamumas visiems. RSS to trūksta – ši technologija yra pernelyg sudėtinga. Prognozuoju RSS tarpininko vaidmenį – tai gali tapti pereinamąja informacijos individualizavimo ir prenumeravimo technologija kelyje į tikrą „interneto prenumeratą”. Kaip tai atrodys? Neturiu žalio įsivaizdavimo.

„Jis grįžta” – tokia buvo pirmoji mintis, kada pamačiau anonsuojamą filmą „Jis sako Taip”, kuriame pirmuoju smuiku griežia komikas Jimas Carrey. Pats save apgavau – juk Jimas Carrey nebuvo niekur dingęs.

Iš tiesų, Jimas Carrey savo filmografijoje pertraukos nedarė. Tačiau, gali pasirodyti, jog „tą Jimą Carrey”, t.y. Eisą Ventūrą, Kaukę ar „bukesnį” matome retai.

Pastaruosius penkerius metus J.Carrey labai sėkmingai eksperimentavo. Labiausiai pažymėtinas jo vadimuo sudėtingame filme „Jausmų galia”, kuris pelnė krūvą apdovanojimų ir kuriuo J.Carrey įrodė, jog yra ne tik komedijų aktorius. Netradicinė buvo ir fantazija „Neįtikėtinos Lemoni Sniketo istorijos”, kuriose J.Carrey suvaidino tris skirtingus personažus. Kiek mažiau sėkmingas filmas buvo mistinis trileris „23”, tačiau J.Carrey vaidybai šiame filme negalima prikišti.

Tačiau prisimindami šiuos filmus, atrodo, kalbame apie kitą J.Carrey – ne apie tą, kurį pirmiausia pagalvojame išgirdę jo pavardę. Jis už „rimtą” vaidmenį gali gauti „Oskarą”, tačiau mintyse visada liks besivaipantis ir plastiškas, sugebantis visada prajuokinti.

„Jis sako Taip” scenarijus susuktas pagal Danny Wallace to paties pavadinimo knygą. Depresuojantis herojus pasikeičia per vieną vakarą, apsilankęs sektą primenančios grupuotės susibūrime, kur iškalbingas „sėkmės mokytojas” įtikina jį atsakyti „Taip” į visus užduodamus klausimus. Tokio standarto įdiegimas į kasdienes situacijas atneša juokingus epizodus, užmezga meilės istoriją ir sukuria filmo dramą.

Filmo fabula nesudėtinga, tačiau nenuobodi. Kaip ir daugeliui šių dienų Holivudo komedijų, „Jis sako Taip” nepavyksta „ištempti” stiprios filmo pabaigos – istorija baigiasi banaliai ir nuspėjamai. Susidaro įspūdis, jog filmui vos perkopus „standarto” eilutę – 90 minučių – scenaristai tik ir ieškojo, kaip ji greičiau užbaigti. Filme yra ir nemažai neblogų atskirų epizodų, tačiau kai kurie yra tarsi be reikalo įkišti į scenarijų. Pirmiausia tai pasakytina apie pensinio amžiaus kaimynę sekso manijakę maniakę – savotišką žemo lygio komedijų klišę, kuri kartais tinka filmuose su Adamu Sandleriu, tačiau šiame filme atrodo kaip svetimkūnis.

Filmo „Jis sako Taip” stiprybė – Jimo Carrey besimėgavimas vaidmeniu. Nors aktoriaus veide išryškėjo raukšlės (visgi jam jau 46-eri), scena, kurioje jis lipnia juosta apsivynioja veidą, primena „seną gerą Carrey”. Jog J.Carrey tiki šiuo filmu įrodo ir faktas, jog aktorius atsisakė fiksuotos honoraro dalies, o atlygis aktoriui bus juostos pajamų dalis. J.Carrey yra vienas geriausiai apmokamų aktorių – už vaidmenį komerciniame filme jam mokama 25 mln. JAV dolerių.

„Jis sako Taip” nėra toks azartiškas kaip „Eisas Ventūra” ar „Bukas ir bukesnis”. Jis labiau primena „Briusą Visagalį” ar „Melagi, melagi”. Tai nėra pats geriausias filmas J.Carrey karjeroje, bet tinka metų pradžiai pasikrauti optimizmo (dar pridėkim nuolat eskaluojamą ekonominę padėtį). Nežiūrėsiu šio filmo antrą kartą, tačiau esu tikras, jog ne vieną kartą prisiminsiu šį filmą, kuomet kils dvejonė – sakyti „Taip” ar „Ne”.

Plačiau apie filmą – Jis sako Taip! | Yes Man, 2008

Kai aviacijos versle vyksta tiek įvykių, tai juos nuolat apžvelgti yra ne tinklaraštininkų jėgoms. Šventinio laikotarpio svarbiausių aviacijos verslo įvykių chronologija:

12.22 – Vyriausybė atsisako „FlyLAL” akcijas perimti už 1 litą, aviakompanija atšaukia dalį skrydžių;

12.24 – Vilniaus oro uosto adminstracija praneša keleiviams – TVOU neaptarnaus „FlyLAL” nuo sausio 1 dienos;

12.30 – „FlyLAL” sudaro laikiną susitarimą su TVOU – skrydžiai nuo sausio 1 dienos nenutrūks;

12.31 – „airBaltic” lėktuvas Rygoje leidžiasi be vieno rato – viskas baigėsi stebėtinai gerai;

01.05 – TVOU praneša apie rekordinį keleivių skaičių 2008-aisiais, tačiau žiniasklaida atkreipia dėmesį į drastišką skrydžių iš Vilniaus mažėjimą;

01.06 – TVOU skelbia taikysiantis metų trukmės 50% nuolaidą visiems naujai atidaromiems skrydžiams iš Vilniaus („British Airways” ir „Brussels Airlines”, AU!);

01.07 ryte – TVOU skelbia ultimatumą – pinigai iki 15 val., arba „FlyLAL” lėktuvai yra nebeaptarnaujami;

01.07 ryte – „airBaltic” ir „FlyLAL” mažinant skrydžių apimtis, SAS pripažįsta, kad atsirandančios nišos jiems įdomios;

01.07 priešpiet – „FlyLAL” skelbia vedantis derybas su neįvardijamu investuotoju (teigiama, kad tikrai ne SAS) dėl akcijų pardavimo;

01.07 perpiet – Kauno oro uosto direktorius sako, kad „FlyLAL” Kaune nėra laukiamas, tarp pretendenčių skraidyti iš Kauno įvardija „WizAir”.

01.07 perpiet – Paaiškėja, kad „airBaltic” ir „Aurela” yra taip pat skolingos milijonines sumas Vilniaus oro uostui. Linksmiausi pasirodo besą „airBaltic”, kurie nemoka todėl, „kad būtų vienodos sąlygos visiems vežėjams”;

01.07 popiet – TVOU patvirtina gavęs dalį skolos iš „FlyLAL”, paslaugos „FlyLAL” toliau bus teikiamos.

Galima džiaugtis – 24% Vilniaus oro uosto keleivių pervežanti bendrovė tęsia veiklą Vilniaus oro uoste. Nesinori, jog iš Vilniaus jungčių žemėlapio dingtų Maskva, Madridas, Kijevas, Budapeštas, Milanas, Londonas, Amsterdamas.

Tačiau „FlyLAL” aviakompanijai šiuo metu yra nepavydėtinas laikas – keleivių skaičių mažina ne tik ekonominė krizė, liečianti visas aviakompanijas, tačiau ir bendra nuotaikia, kasdien spaudoje eskaluojama situacija apie neaiškią kompanijos ateitį. Aš kasdien gaunu po gerą dešimtį žinučių su klausimais „Ar verta pirkti FlyLAL bilietus?”, „Ką daryti su FlyLAL bilietais?”. Visiems rekomenduoju pirkti, kadangi tikiu, jog skrydžiai nenutrūks netikėtai. „FlyLAL” atstovai šiandien LNK žinioms pripažino, jog bilietų pardavimai mažėja.

Pabandykite įsigyti bilietą, bet kurioje kelionių agentūroje į „FlyLAL” reisą. Teks išklausyti kelių pastraipų darbuototojų perspėjimų, jog „kompanijos ateitis neaiški ir nerekomenduojami įsigyti bilietų”. Be abejo, jie suinteresuoti parduoti brangesnį bilietą su perspėjimu, tačiau saugo ir save – ištikus problemoms, keleiviai tikrai užplūs bilietus pardavusius tarpininkus. Kelionių agentūros vis dar parduoda liūto dalį lėktuvų bilietų – o kelionių agentai susitarę galėtų sužlugdyti jokių problemų neturinčias avialinijas – panašiai kaip garsiai rėkianti indėlininkų kritinė masė, tą pačią dieną užplūstantį banką su reikalavimu gražinti indėlius.

„FlyLAL” taip pat įtemptoje situacijoje ėmėsi absurdiškos viešųjų ryšių klaid0s, aprašytos bet kuriame viešųjų ryšių elementoriuje skiltyje „Krizės valdymas” – imąsi su policijos pagalba kovoti su interneto komentatoriais, neva, sistemingai skleidžiančiais neteisingas žinias kompaniją. Keli viešųjų ryšių genijai perskaitė šią žinutę ir apsiverkė.

Aviakompanija „airBaltic” šiandien atnaujino vasaros sezono tvarkaraštį. „airBaltic” nebeketina atnaujinti nuo kovo pabaigos tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Briuselį, Helsinkį, Berlyną. Taip pat į tvarkaraštį nebegrįš vidurdienio reisas į Kopenhagą. Tačiau vasaros sezonu „airBaltic” ketina 5 kartus per savaitę su „Fokker 50” suskraidyti vidurdieniais į Oslą, kasdien senuoju tvarkaraščiu skraidyti š Londoną, keturis kartus per savaitę planuojama skristi į Miuncheną, taip pat skrydžiai į Stokholmą bus be išimčių vykdomi kasdien du kartus per dieną.

SAS jau atvirai kalba apie planus įeiti į Vilniaus oro uostą. Kokiu pavidalu tai gali būti? Reisai iš Kopenhagos ir Stokholmo į Vilnių? Ar atskira skrydžių bazė Vilniuje. Labai noriu antrojo varianto. 1998-2002 metais SAS skraidė iš Stokholmo ir Kopenhagos į Vilnių mažais lėktuvėliais (tada buvo net keturi dienos skrydžiai Vilnius-Kopenhaga: du vykdė LAL, du – SAS).

SAS interneto tinklalapyje negalima įsigyti bilietų nei į Vilnių, nei į Rygą po kovo 29 dienos. Tai reiškia, jog bendaradarbiavimą su „airBaltic” ketinama stabdyti. Liko tik pora mėnesių, o skrydžių nebuvimas į Baltijos šalių sostines yra neįprastas reiškinys SAS kompanijai. Pavyzdžiui, bilietą iš Palangos į Kopenhagą galiu pirkti net 2009 m. gruodžiui. Žinių turime sulaukti labai greitai. Esu tikras, jog SAS savo vertingų klientų iš viso Skandinavijos regiono be jungčių su Baltijos šalių sostinėmis nepaliks.

Aišku, gali SAS bendradarbiauti su kitomis bendrovėmis – Vilniaus kryptyje tai gali būti ir „FlyLAL”, tačiau, jeigu bendravimas su „airBaltic” nebus tęsiamas, lieka atvira nemažiau svarbi Skandinavijos jungtis su Ryga.

Iš smulkesnių naujienų – LOT sumažino reisų iš Varšuvos į Vilnių skaičių.

Ką atneš rytdiena?

Šiandien startuoja naujas mokamas „Viasat” kompanijos televizijos kanalas „Viasat Sport Baltic”. Rytoj šio kanalo laukia rimtas išbandymas – „Žalgirio” dvikovos Eurolygoje tiesioginė transliacija.

Aš šio kanalo nematysiu (esu „Gala Interaktyvioji” vartotojas). Galimas daiktas – jog tu, skaitytojau, irgi. Sąrašas kabelinių televizijų, kurios retransliuos šį televizijos kanalą yra labai trumpas – iš didesnių: „Vinita”, „Init”, „Rygveda”. „Balticum”, berods, tik skaitmeninės televizijos abonentams rodys šį kanalą.

„TEO LT” atstovai patvirtino, jog „Gala” skaitmeninės televizijos klientai neturės galimybės matyti kanalo „Viasat Sport Baltic” – rodos, ir rimtesnės derybos dėl to nevyksta. „Viasat Sport Baltic” yra mokamas kabelinės televizijos kanalas – žmonės iš televizijos operatorių pasaulio praneša, jog „Viasat” už šio kanalo transliavimą prašo daugiau nei dvigubai didesnės sumos, negu kainavo anksčiau „Viasat Sport 2” ir „Viasat Sport 3” kanalai kartu.

Viskas gražu ir gan teisinga – Kauno „Žalgirio” klubas pagal sutartį su Eurolyga visas televizijos teises perduoda su Eurolyga susijusia susijusiai bendrovei, kuri transliavimo teises parduoda įvairioms televizijoms. Baltijos šalyse ir Skandinavijoje šias teises yra įsigijusi bendrovė „Viasat”. Šis televizijos koncernas valdo įvairius televizijos kanalus ir nusprendė Eurolygos rungtynes Baltijos šalyse rodyti per naujai įkurtą mokamą televizijos kanalą „Viasat Sport Baltic”.

Kauno „Žalgiris” šioje pozicijoje pralošia. Nors teoriškai jis negalėdavo galimiems rėmėjams garantuoti, jog „logotipus ant marškinėlių rodys TV3”, tačiau, reikia pripažinti, rėmėjams reklama arenoje ir ant aprangų yra įdomiausias ir skaniausias kasnelis, kurį jie gauna mainais į šimtatūkstantinę paramą.

„Žalgirio” rungtynės Eurolygoje nuo Naujųjų teoriškai bus prieinamos apie 300 tūkst. žmonių – dešimtadaliui Lietuvos gyventojų.

Gali būti, jog į „Viasat Sport Baltic” pereis ir kelių kitų svarbių sporto varžybų transliacijos – Dalius informuoja, jog taip gali atsitikti su „SEB BBL” turnyru – dalies „Žalgirio” ir „Lietuvos ryto” dvikovų visa Lietuva negalės matyti. „Formulės 1” transliacijos, spėju, taip pat iš TV3 pereis ten.

Ar tai normali situacija? Reikia pripažinti, jog taip. Sportas yra mokamuose kanaluose JAV ir beveik visoje Europoje, kuri yra į vakarus nuo mūsų. Panagrinėkite sąrašą televizijų, kurios transliuoja Eurolygos turnyrą. Nemokamai šias rungtynes mato tik kroatai ir serbai – tikėtina, jog taip yra dėl to, jog tiesiog mokami kanalai ten dar neišvystyti.

Pakartosiu savo prognozę – iki 2013 m. visos sporto transliacijos turėtų išsiskirstyti į mokamus televizijos kanalus. „Sport 1” kanalas turi nemokamos skaitmeninės televizijos licenziją, bet, panašu, jog jis būtų efektyvesnis pavirtęs į mokamą televiziją. Sporto varžybų reitingai (nekalbu apie „Žalgirį”, LKL finalus, pasaulio futbolo čempionatą ir olimpiadą) retai viršija 1% auditorijos, todėl reklamos pinigų sunku daug surinkti – ypač nedėkingas laikas „Sport 1” imtis kovos dėl reklamos pinigų pyrago dalies.

Nemokama liks tik Olimpiada, kuri beveik visose šalyse transliuojama per nacionalinius kanalus.

Ką tai reiškia reklamdaviams? Žiūrovai dar labiau „išsiskaidys”, po skirtingas laiko zonas ir skirtingus kanalus, todėl jį pagauti bus dar sunkiau, nors TV žiūrimumas ir didėja. Mokami kanalai pagal savo idėją turėtų reklamos nepriimti – nors „Viasat Sport Baltic” pranešimuose neteko aptikti informacijos, jog planuojamos transliacijos be reklamos.

Ką tai reiškia žiūrovams? Iš abiejų pusių nauji mokami televizijos kanalai susidurs su distribucijos problema. „Viasat” yra galingas darinys su ryšiais, bet matosi, kaip yra sunku plisti per kabelines televizijas prie vartotojo. Aišku, „Žalgirio” gerbėjai ir rungtynių mėgėjai bombarduos savo kabelines televizijas („Kodėl nerodot, Žalgirio”?), todėl šioms teks patirti spaudimą iš abiejų pusių. Greičiausiai, daugelis kabelinių televizijų bus priverstos pirkti „Viasat Sport Baltic”, nes krepšinis bus rimtas argumentas žiūrovui pakeisti televizijos tiekėją iš vieno į kitą.

Ar turėtų kurtis nauji mokami televizijos kanalai? Jiems bus sunku, nes įėjimo barjerai – tikrai aukšti. Kabelinių televizijų nepriversi pirkti „naujo kanalo su būsima gera programa”. O žiūrovai kabelinių televizijų nereikalaus šio kanalo, jeigu šis kanalas nerodys kažko svarbaus. O naujam kanalui reikia didelio kapitalo, kad įsigyti kad ir gerų filmų arba svarbių sporto varžybų transliacijas – tiktai tada žiūrovai priverstų kabelines televizijas pirkti šiuos kanalus.

Kadangi nauji mokami kanalai yra gana brangūs, šita situacija gali baigtis ir kabelinės televizijos paslaugų brangimu. Nebūtinai abonentinio mokesčio kilimu. Skaitmeninė televizija leidžia gana lanksčiai manevruoti ir suteikti žiūrovui galimybę susidėlioti savo programų paketą. Kodėl „Gala” negali įdėti „Viasat Sport Baltic” į pagrindinį programų paketą (jeigu tai yra per brangu), o suteikti galimybę klientui užsisakyti jį papildomai už kokius 9 litus per mėnesį? Gali, bet čia gali būti ambicijos tarp „TEO LT” ir „Viasat” (konkurencija skaitmeninės TV paslaugų teikimo rinkoje). Kiti kabelinės TV operatoriai taip ir gali padaryti – bet kol kas nedaug abonentų yra permesta iš analoginės televizijos į skaitmeninę.

Noriu perduoti linkėjimus visiems, kurie garsiai piktinąsi tuo, jog TV3 kasmet šventiniu laikotarpiu parodo visas keturias „Vienas namuose”. Taip, taip – visas. Dvi su Macaulay Culkinu, trečią jau be jo, bet visai nebloga su jaunute Scarlett Johansson ir tą, ketvirtą, jau beviltiškai pagadintą.

Atsiverskite praėjusio šeštadienio ketvirtąjį puslapį. Jame tradiciškai spausdinami dviejų savaičių senumo „TV metrų” duomenys. Atkreipkite dėmesį į trečiąją vietą.

Trečioji pagal žiūrimumą laida gruodžio 20-26 dienomis – „Vienas namuose 2: Pasiklydę Niujorke”. Šis filmas surinko per 12% auditorijos ir atsiliko tik nuo TV serialų „Moterys meluoja geriau” ir autorinės LNK laidos „Nuo … Iki …”.

„Vienas namuose” TV filmų serija, ko gero, yra vienas sėkmingiausių TV3 pirkinių, jeigu buvo nupirktas su „neriboto demonstravimo” teisėmis – kasmetiniai garantuoti reitingai.

Iš televizijų vidaus eina kalbos, kad didžiosios televizijos smarkiai veržiąsi diržus ir mažina darbuotojų skaičių. Sklando gandas, kad LNK rėžia 30% darbuotojų skaičių – ji turėjo daugiau darbuotojų, kadangi TV3 jau visą produkciją (išskyrus „Žinias”) generavo laisvai samdomi prodiuseriai.

Taip daroma dėl to, jog didieji reklamos davėjai kitiems metams nebesutinka „pasirašyti” ant milijoninių įsipareigojimų su numatytomis (ir taikomomis) baudomis. Ar tai reiškia, jog nuolaidos taip pat mažės ir didieji užsakovai sąlyginai mokės daugiau? Vargu. Konkurencija vers spaustis, jog davėjas biudžetą mažintų konkurento sąskaita, o ne tavo.

Tikėtina, jog televizijų taupymo diržas gali būti suveržtas per pirktinės produkcijos – filmų ir serialų – pirkimą. 2009-ieji gali būti kartojimų metais ir pripažintus ekranų hitus galėsite pamatyti televizijos ekrane dar kartą. Gal tai padės atsigauti DVD pardavimų rinkai, kuri stagnuoja jau nuo vasaros? Vargu …

P.S. Taip, aš irgi žiūrėjau šį filmą šiemet per TV3. Keista, kad TV3 mažai šį filmą anonsavo, tai vos nepraleidau. Bet geram daiktui reklamos nereikia ar ne? :)))

P.S. 2. „TV antena” simpatingiausiu laidos vedėju išrinko „Lietuvos ryto televizijos” žinių laidos „Reporteris” vedėją Andrių Kavaliauską. Žiūrovai išrinko simpatingiausiu vedėju tą, kurio laidą žiūri nepilnas 1% žiūrovų? Sorry, bet netikiu. Čia įtariu propagandos tęsinys … Tik su suklastotais duomenimis.