Panaikinti limitai – mažesnės išlaidos
Comments(5)Tačiau priežastis yra paprasta ir nesunkiai išsprendžiama – limitai didina vartojimą!
Žiūri dabar tūlas Vilkaitis į savo reprezentacinių išlaidų limitą ir mato: dar neišnaudoti 4 tūkst. litų. Kaip juos išnaudoti? Apsižvalgo, ką šį mėnesį nusipirkęs asmeninėms reikmėms – ogi kostiumą. Štai tau ir priemonė, kaip išnaudoti mėnesinį limitą.
Dagys pažiūrėjo, kad pas jį irgi liko neišnaudoti limito. Pagalvojo, ką čia nuveikus, tai sugalvojo susiremontuoti automobilį. Arba paklausė savo šeimos, ar niekam nereikia automobilio remontuoti (juk ministrai turi tarnybinius, ar ne?). Ačiūdie, kažkam reikėjo – nukrito rūpestis dėl neišnaudoto limito nuo galvos.
Valdininkams reikia paprasčiausiai išvaduoti nuo rūpesčių ir sutaupyti valdininkų aparatui skirtus pinigus – panaikinti reprezentacijai skirtus limitus!
Kai kurios verslo kompanijos naikina telefonų, kuro limitus. Pastebėta, jog daugeliu atveju, panaikinus limitus, bendros įmonės sąskaitos sumažėja.
Ką daro darbuotojas, jeigu jo darbo telefono limitas 200 litų, o mėnesio pabaigoje dar likęs 100 litų? Jis yra linkęs siųsti SMS į loterijas, skambinti „mažai pažįstamiems draugams” į amerikas, aukoti labdaros numeriais ir t.t.
Ką daro darbuotojas, jeigu jam mėnesio pabaigoje liko 100 litrų neišnaudotų degalų limito? Teisingai, įpila žmonai, meilužei, švogeriui ar tiesiog į kanistrą taupymui garaže.
Kodėl daugelis verslo kompanijų taip nedaro? Egzistuoja rizika, jog išlaidos taps nevaldomos. Geriau išlaidos didesnės, tačiau prognozuojamos. Geriau išleisiu ryšiui 1 mln., nors galėtum išleisti 800 tūkst., tačiau tie 200 tūkst. yra draudimas nuo rizikos, kad išleisi dėl kilusio (nors maža to tikimybė) piktnaudžiavimo 2 mln.
Tuo tarpu panaikinus reprezentacinių išlaidų limitus valdininkams, kontrolės funkciją atliks žiniasklaida. Reprezentacinėmis „valdiškomis” lėšomis besinaudojančių nėra tiek daug, kad žurnalistas negalėtų per porą valandų per mėnesį permesti akimis jų išklotines. Jei ką praleis – skaitytojai informuos, juk valdžios sąskaitos turi būti viešos ir prieinamos visiems.
Man bus negaila, kad kažkuris vienas valdininkas pasieks rekordą reprezentacijai išleisdamas kokius 50 tūkst. litų iš mano ir kitų mokesčių mokėtojų pinigų. Juk tai tik pusantro cento vienam gyventojui, o galimybė žinoti, už ką tikrai nebalsuoti – neįkainojama.
Be abejo, bendras moralės lygmuo pas mus ne toks kaip Didžiojoje Britanijoje, kur dėl lygiai tokio pat skandalėlio (o ten jo taip niekas nevadina), visas valdininkų būrys amžiams palaidojo savo karjeras. Kodėl pas mus nėra toks moralės lygmuo – apie tai yra atskira kalba, bet tam yra objektyvių priežasčių. Tačiau panaikinime valdininkams reprezentacijai skirtus limitus! Esu tikras sutaupysime pinigų ir pavysime moralumo lygiu Didžiąją Britaniją daug greičiau, kadangi greičiau identifikuosime tuos, kurie leis sau už reprezentacines lėšas taisyti švogeriui automobilius.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
5 komentarai
Leave a reply
Pirmiausia pasveikinsiu Simoną tapus Marketingo asociacijos prezidentu:
http://vz.lt/rss/straipsnis/2009/06/11/LiMA_pirmininku_tapo_Simonas_Bartkus2
O dėl anglų atvejo, tai noriu atkreipt dėmesį, kad ten kalba eina ne apie valdininkus, bet apie POLITIKUS (ministrus, parlamento narius). Analogiškai pas mus skandaluose dalyvauja POLITIKAI (ministrai, seimo nariai). Valdininkų atvejis buvo „šūnų važiojimas” Seime (Seimo kancleris) ir pan., bet nešiuo atveju.
Reprezentacinių išlaidų limitus valdininkų (jei būt tiksliam- valstybės tarnautojų) tarpe turi tik įstaigų vadovai, kurie yra karjeros valstybės tarnautojai, o ne politinio pasitikėjimo.
Tos pačios išvados ir Švedai priėjo savo laiku. Kol buvo alkoholio limitus nustatanti talonų sistema – žmonės alkoholio pirko daugiau, negu ją panaikinus.
Merfiologijoje (labai „rimtas” mokslas apie Merfio dėsnius) tai vadinama Parkinsono dėsniu – darbas užtruks visą jam skirtą laiką.
O as ieskociau klaidu politineje puseje. Kodel nepriemus (nepataisius, jei dalinai egzistuoja) vakaru salyse vadinamo „Data Privacy Act” istatymu atitikmenis, kur kiekvienas asmuo ne tik turi teise i valstybes instanciju surinkta informacija apie fizini asmeni (save), bet ir vice versa (kitus). Panasus istatymai galioja ir toje pacioje Britanijoje, Italijoje ir Skandinavijos salyse. Parlamento valdyme, jo valdomoje politineje ir komercineje veikloje reikalingas skaidrumas ir viesa asmenine atsakomybe nei taip brukamas LLRI rinkos iskraipytas liberalizmas. Kitaip sakant reikia uzdaro „kas kontroliuoja kontrolierius” rato.
Jeigu kalbam apie reprezentacijai išleistas lėšas, tai nematau motyvacijos, kodėl jos turėtų būti slaptos ir nuo visuomenės. Viskas gali būti tiesiog skelbiama internete – neturi būti paslapties, kas kam kokį litą išleido. Nepamirškim, jog mes esam bendrovės „Lietuvos respublika” akcininkai, o Seimo nariai ir ministrai – samdoma administracija.