Kieno darbas yra teikti komunikacijos socialiniuose tinkluose paslaugas?
Comments(9)Po užpraeitą ketvirtadienį vykusio seminaro-diskusijos Lietuvos Marketingo Asociacijoje apie socialinių tinklų madą ir naudą netyla diskusijos, kaip įmonės tai galėtų išnaudoti ir iš to tiesiogiai ar netiesiogiai uždirbti.
Teigiamai atsakius į klausimą „būti ar nebūti” ir pasiryžus „Taip, mums reikia socialiniuose tinkluose būti!” ne vienam iškyla klausimas – o kas turėtų vykdyti įmonės komunikaciją socialiniuose tinkluose?
a) Įmonėje dirbantys marketingo specialistai. Privalumas – lengva komunikuoti žinant visą virtuvę. Trūkumai – dažniausiai įmonės neturi tam resursų bei sukaupto „know-how„, kuris reikalingas gan specifinis. Paskirti tam atskirą resursą prieš tai jį apmokius – brangoka. Juolab, jog būsima nauda neaiški, o komunikacijos išlaidų efektyvumas šiuo laiku yra labai svarbus. Be to, daugelis marketingistų tiesiog yra įpratę deleguoti praktinį veiksmų vykdymą, ypač tie, kuriuose marketingo organizacijos yra gana siauros.
b) Media agentūra. Media agentūros šias paslaugas kartais teikia – jos iš to (dažniausiai) neuždirba, bet tai yra dar viena media agentūros papildoma paslauga ir interaktyviųjų padalinių (kur tokie yra) pasididžiavimas. Klientui tai pridėtinė vertė, nėra poreikio didelio dėmesio skirti efektyvumo matavimui (nes tai kaip ir beveik nemokama apart kelių litų reklamai, jei tai naudojama), o agentūrai tai – papildomas kliento lojalumas, kuris media agentūrų biznyje yra labai svarbus, kai kainas visi panašiai muša žemai.
c) Interneto reklamos bendrovės. Jos nenoriai to imasi, kaip ir reklamos „Google AdWords” planavimo. Priežastis paprasta – jų darbo apmokėjimo modelis paprastai yra komisiniai nuo užsakytos transliacijų apyvartos (iš vienos ar abiejų pusių – kliento ir kanalo), o užsidėjęs kelis procentus nuo apyvartos reklamai „Facebook’e” nieko neuždirbsi (o užsidėjęs 50% irgi nieko neuždirbsi, tik atrodysi įžulus prieš klientą), o „Facebook’as”, kaip ir „Google” komisinių nemoka. Be to, interneto reklamos bendrovės yra labiau orientuotos į „kur sakyti”, o ne į „ką sakyti ir kaip sakyti”.
d) Specializuoti interneto marketingo konsultantai. Jiems klientas turėtų mokėti arba pagal valandinį įkainį, arba už tam tikro komunikacijos socialiniuose tinkluose plano įvykdymą. Klausimas „numeris vienas” – ar yra bendrovių, kurios už komunikacijos „Facebook’e”, „Twitter’yje”, „YouTube”, „Flickr” ir „frype.lt” gali mokėti po porą šimtų litų už nuotraukų upload’inimą į „Facebook’ą”? Klausimas „numeris du” – ar yra bendrovių, kurios išleisdamos tokius pinigus komunikacijai socialiniuose tinkluose gautų iš to atitinkamą finansinę grąžą?
e) Viešųjų ryšių agentūros. Tiesą sakant, lietuviškų tokių pavyzdžių neturiu, kur viešųjų ryšių agentūra vykdytų integruotą socialinę komunikaciją. Tačiau komentarų rašymo portaluose paslaugas teikia. Realiai, tai, man atrodo, jog komunikacija socialiniuose tinkluose šioje vietoje gali ir susitikti, kadangi komunikacijos tikslų ir efektyvumo matavimo principai yra labai panašūs.
f) Kūrybinės reklamos agentūros. Jos dažniausiai teikia kaip papildomą kanalą reklaminei kampanijai – taip ir atsiranda vienkartinių „Facebook’e” puslapių ar „YouTube” profilis, skelbiantis vienintelį reklaminį akcijai susuktą klipą arba kokį ale „viralą” (o apie viralus taikliai paskaitykite čia).
Išvados? Nežinau. Gali būti bet kuris atsakymas teisingas, jeigu kuri nors bendrovė pritaikys tokį modelį.
Globalesnis klausimas yra komunikacijos socialiuose tinkluose sėkmės matavimas. Patiko Artūro Olšausko mintis, jog socialiniai tinklai – tai kaip ir viešieji ryšiai. Išmatuoti tarsi galima, tačiau kokiu matu – neaišku.
Bet kokiu atveju, grįžtu prie to, jog socialiniai tinklai gali būti tik „mados” reikalas. Sutinku, jog socialinė media kaip reiškinys nėra tik mados reikalas – tai yra komunikacijos principus keičiantis reikalas. Tačiau klausimas, kurie iš įrankių yra ne mados, o ilgalaikis reikalas. Asmeniškai tikiu „Facebook” galia, tačiau tą patį „Facebook” valgo kiti tautiniai socialiniai tinklai bei kiti socialiniai įrankiai, kurių tikrai atsiras dar ne vienas.
Socialiniai tinklai tai yra sąlyginai vis dar labai naujas reikalas. Mažai, kas suvokia naudą, mažai kas suvokia, kaip su tuo reikia dirbti.
To pasekmė – ypač sunkiai pavykstantis tęstinumo ir „lygio išlaikymo” klausimas. Prikurta nemažai korporacinių tinklaraščių, kurie yra tiesiog uželsti. Prikurta „Twitter” herojų, kurie buvo skirti vienai akcijai ir po to numesti. Tikėtina, jog pradės ristis ir „Facebook” profilių apleidimo banga, kai atsibos pradžios džiaugsmas.
Socialinės medijos kaip reiškinio esminis skirtumas nuo kitų komunikacijos kanalų – naudos iš ten galima išpešti tik tęstiniais veiksmais. Čia ne kampanija televizijoje, kur atėjai ir sprogai. Čia reikia kantrybės, ilgo įdirbio, nuolat kurti ir palaikyti turinį – tik tada galima tikėtis apčiuopiamos naudos iš šio komunikacijos kanalo.
Tačiau vėl čia grįžtame atgal į rato pradžią – o kam šį darbą atiduoti? …
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
9 komentarai
Leave a reply
Palaikau 100% aktorės Rene Zellweger mintį, cituotą praeito šeštadienio TV antenoje: „Negaliu ir įsivaizduoti ko nors baisesnio, negu mano pasakojimai apie tai, ką veikiau visą dieną”.
[…] Nors yra labai daug būdų firmai atstovauti save visame gyvame internete, tikriausiai ūkiškiausias – kurti specialią darbo vietą viduje (jei įmonė didelė) arba […]
Sis sakinys geriausiai apibudina panasiu nesamoniu nauda verslui:
Real business value of Twitter(Facebook/MySpace/etc) is that it distracts your competitors while you get on with improving your product, improving your marketing and giving great support.
paskaicius du is triju komentaru sveikintina, kad apskritai ivyko tokia diskusija. paskutiniu metu draugiskoje aplinkoje keliu imoniu direktoriams teko pristatineti kas per velnias yra vieni populiariausi soc.net’ai ir pan. po pirmu sakiniu jie pradedavo ziovauti, po 15 min vos ne miegodavo, nes ne velnio nesugaudydavo. manes tai nestebina- juk pries kokius 6 -7 m. valstybes istaigose panasiu keliu teko eiti irodinejant, kad viesieji rysiai – tai ne zaisliukas ir ne politikavimas… rezultata matom… tikiu kad ir nauji metodai ras save…
o jei del sprendimo tai pritarciau Blogoramai… neseniai bloguose buvo ir irodymu paisrode, kad didziosios imones kuria tokias darbo vietas…
Na atmetus visokas nereikalingas darbdavio fobijas – kaip antai Simono blog’o įrašas 14:41, juk ne pietų metas :) tai labai priklauso nuo verslo. Jau buvo neviena diskusija, kad Blog’ai šiai dienai niekam neleidžia uždirbti litų, nors pvz. tokie portalai kaip F-1.lt gauna pinigų iš reklamos. Socialiniai tinklai? Hmm na Jūs pabandykite įsivaizduoti OMNITEL tam skirtą pareigybę. Vien jos aprašymas su korporatyvine politika sudarys kokius 10-12 psl., o kur dar kūrybinės ir vertinimo gairės :) Ir tada palyginkime, kad ir GAUMINA WEB TEAM – pas juos tai kraujyje, nes jei Darius atsiima prizą – jie tuo nuoširdžiai, pabrėžiu nuoširdžiai džiaugiasi ir dalinasi, bet ar tai atneša naudą? Nemanau, gal tik kuria įvaizdį kuris irgi šiais laikais kainuoja pinigus.
Manau, kad šiandien vienintelis sprendimas – įmonės vidiniai resursai. Bet dar būtini bent du dalykai – vertinimo kriterijų nustatymas ir, kad vadovas pats suprastų ir bent minimaliai dalyvautų.
Kažkada skaičiau, kad tuo turi užsiimti ne PASKIRTAS žmogus, bet tas darbuotojas, kuris tuose soc. tinkluose gyvena ir žino kaip ten bendrauti.
Vėliau su tuo dirbdamas pats įsitikinau, kad tai teisybė.
Manau, kad tai galioja bent jau Lietuvos atveju, kada tik keletui įmonių potencialiai galėtų atsipirkti specialisto paslaugų pirkimas.
Didelėse rinkose yra didesnė atsipirkimo galimybė, todėl gal ir būtų prasmė samdyti tam išorinį specialistą.
Žodžiu, kol kas laikaus tos nuomonės, tik dar nesugalvojau kaip elgtis su prekės ženklais, po kuriais dirbam užsienio rinkose. Per vertėją juk nediskutuosim su fanais estiškam Facebooke :-)
Pritariu Simono minčiai, kad social medijai reikia tęstinumo, kantrybės, įdirbio, kad vartotojai-fanai-gerbėjai atsiskleistų ir pradėtų reikšti savo mintis dėstomais klausimais ir tt.
Šiuo metu mūsų kontora apie 4mėn. „bandosi” FACEBOOK komunikacijos meno:), ir bando vykdyti kokybišką FB komunikaciją tam tikriems socialiniams, kultūriniams projektams.
Tai „Kaunas Jazz”, „Pažaislio muzikos festivalis”, „Tundra festival”, „Lietuvos Dainų Šventė”, „Pure Future Trakai”, „Birštono TIC”.
Reikėtų pažymėti, jog visi šie projektai tęstiniai, ir kitais ar dar kitais metais vyksiantys šių festivalių/eventų renginiai turės pakankamai stipriai išplėtotus komunikacinius kanalus, tad šių metų įdirbis visiškai orientuotas į ateitį.
Labai informatyvus straipsnis, buvo įdomu skaityti Jūsų ir kitų autorių mintis ir įžvalgas.