Kaip aviacijos verslo pokyčiai palietė interneto reklamą
Comments(269)Kaip ir prognozavau žiemą, interneto reklamos išlaidas krizė palietė labiau nei reklamą televizijoje ar lauko reklamą. TNS skelbia, jog pirmąjį šių metų pusmetį interneto reklamos pyragas susitraukė 17,7%. Kalbant apvaliais skaičiais, tai pernai reklamai internete buvo išleista apie 26 mln. litų „gross’inės” valiutos, o šiemet apie 22 mln. Realus susitraukimas gali būti dar didesnis, nes, nuolaidos internete irgi didėjo – galbūt ne tokiu tempu kaip televizijoje ar spaudoje, bet visgi.
Praėjusiais metais aviakompanijos buvo tarp didžiausių, besireklamuojančių internete. 2008 m. suvestinėje „flyLAL” užėmė garbingą 5-ąją, „airBaltic” užėmė 9-ąją vietą. Natūralu – internetas aviacijos bendrovėms yra pagrindinis pardavimo kanalas.
Kas pakito? O pakito šioje vietoje labai daug. Čia yra aviacijos verslo atstovų išlaidų reklamai internete suvestinė.
„flyLAL” pernai per pirmąjį pusmetį išleido 1 mln. litų, o šiemet jų nebeliko rinkoje ir nebeliko internete. Buvusi pagrindinė konkurentė „airBaltic” reklamai internete išlaidas sumažino beveik 10 kartų!
Internete nebsireklamuoja ir buvusios „flyLAL”, dabar „Avia Solutions Group”, įmonei „BPC Travel” priklausantis bilietų pardavimo portalas skrisk.lt, pernai pavasarį rengęs didžiulę portalo įvedimo kompaniją.
Išlaidas padidino prekybos aviabilietais lyderis Greitai.lt. Pasikartosiu, bet manau, jog daro teisingai – internetinėms aviabilietų paieškos sistemoms dabar yra laikas išsikovoti vietą po saule.
Pažiūrėkite į bendrą suvestinę – iš aviacijos verslo susitraukimo interneto reklama neteko beveik 2 mln. litų. Arba pusė tos sumos, kuria sumažėjo išlaidos reklamai internete!
Suvestinėje atsirado nedidelio žaidėjo Judek.lt išlaidos, kurios padidino šių metų išlaidas, tačiau ši kompanija išleido visus gross’inius pinigus viename kanale, todėl nėra garantijos, jog sumokėta „tikrais pinigais”.
Stabilias investicijas į interneto reklamą išlaikė aviakompanija „Austrian” – keista, jog kitos kompanijos, kurios iš Vilniaus vežasi keleivius neskiria pingų reklamai internete. Juk dabar vyksta nemaža konkurencija tarp Prahos, Vienos, Frankfurto, Varšuvos, Helsinkio, Kopenhagos.
Taigi, didelę įtaką interneto reklamos pyragui padarė ne baisusis žodis „krizė”, tačiau pokyčiai viename iš verslų, kuriam interneto reklama buvo labai svarbi (na ok ok, dalį pokyčių aviacijoje irgi galima nurašyti „krizei”). Jeigu ne tai – interneto pyrago susitraukimas tikrai nebūtų toks stiprus.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
269 komentarai
Leave a reply
Vėl procentai su matematika susipykę: airBaltic reklama sumažėjo ne 819%, о 89%, avia.lt ne 111%, o 53%.
ir bendros išlaidos gi nepadidėjo, o krito dar ir kaip…
Reiktų interneto paslaugų kompanijom susivienyt ir įsigyt kokią avia kompaniją, kuri galėtų užsakinėti paslaugas interneto kompanijose.
nelabai i tema bet pirmasis(lygtais) Estonian Air CRJ900 jei kas dar nemate :
http://www.skyliner-aviation.de/viewphoto.main?LC=&picid=5932
Tikekimes kada nors pamatyti ir VNO
Kalbam apie gross’ą, taip? Tai dabar be gailesčio pjaunam 50 proc. ir gal susidarys kažkas panašaus į realią situaciją tarp duomenų teikėjų. Atsižvelgiant, kad TNS monitorina/įtraukia sąrašan tik tuos puslapius, kurie jiems teikia duomenis, tai situacija labai labai iškreipta.
Deja cia kosmosas, o ne skaiciai. Nezinau is kur jie traukiami, taciau neturi nieko bendro su realybe. Tas „nieko bendro”, reiskia x5, /5.
Manau Greitai.lt ir Avia.lt dabar realiai išleidžia mažiau (pinigų prasmę) nei pernai, bet dėl kritimo atrodo, kad jų išlaidos padidėjo. Interneto pardavėjams buvimas internete yra privalomas, kad ir kiek jis brangus bebūtų.
Čia gi nėra įtrauktos reklamos išlaidos Google, o kai kurie aviabilietų pardavėjai ten išleidžia daug $$.
Klausimas:o kur Star1 reklama? Ar juos nemokamai reklamuoja? As ja tikrai maciau. Ir nemazai…
Vytautai – čia pirmo pusmečio skaičiai. „Star1” pradėjo veiklą liepą.
Teisybė, „Google” reklama neįtraukiama į TNS monitoringą. Turbūt didžiausias iš nerenkamų kanalų.
@ Vytautas NT – čia pirmas pusmetis, o birželį kiek pamenu reklamos buvo kukliai, tai gal net nepateko :)
@ Marciux – taip, dėl Google Adwords teisingai pastebėjai, ten sėju daug palieka, ypač tokiems keyword’ams, kaip aviabilietai :)
Beje ne vienas skundas yra kiek žinau konkurencijos tarnyboje dėl Google Adwors naudojamų reklaminių žodžių.
Siandien skrisdamas is Dublino i Vilniu su Star1 skaiciau laikrasti „Valstybe”, tai buvo straipsnis apie Star1, o ten buvo uzsiminta ir apie mazesnius lektuvus 50-70 vietu.
@ Kazimieras – jiems nereikalingi 50-70 vietų lėktuvai, nes jų strategija P2P skrydžiai kur jie pakankamai dideliame atstume gali konkuruoti savikainoje.
Jei Star1 strategija tik P2P skrydziai, tai kokio velnio jiems reikalinga IATA ir pan.
Beje, kai kuriomis turistinemis krypitimis, speju, is Lietuvos geriau skraidyt mazesniais lektuvais…
@ Vytautas NT – tam, kad kelionių agenturų agentai, matytų tvarkaraštį ir tada galbūt pasiūlys klientui pirkti jų siūlomą bilietą. Ir dar siūlau nespelioti, bet pabandyti modeliuoti – Simonas, jau atliko nemažą darbą skaičiuodamas kiek kainuoja skrydis. Tada pamatysi, kad mažesni lėktuvai tinka tik susivežti keleivius, o ne P2P skraidyti, nes su 1-2 lėktuvai juk nepakonkuruosi savikainos prasme su tuo BT.
Aš manau, jog būtent dalinis „low-cost’as” su buvimu GDS’e, P2P skrydžiais gali būti dabar perspektyviausias aviakompanijos modelis. Taip kaip dirba „Aer Lingus”, taip dirba „easyJet”, „norwegian”. „Ryanair” vykdomas nuolatinis spaudimas vieną dieną ims užknisti daugiau oro uostų ir jiems bus nekas. Dabar pradėjo bruzdėti UK oro uostai ir jau ne vienas „išvijo” (tiksliau – paprašė mokėti kažkiek normalią kainą) „Ryanair”, gali tai tapti ir masiniu reiškiniu.
O šiaip įdomu, kad „airBaltic” visuose pasauliniuose renginiuose, mugėse ir konferencijose prisistatinėja kaip „low-cost airline”.
@ Simonas – kad tai veiktų reikia kritinės masės keleivių aptarnaujame oro uosto regione. Kaip matome iš airBaltic, būdami be konkurencijos šiam momentui kapstosi, bet jei būtų stiprūs žaidėjai LT ir EST manau nieko nesigautų.
Kolegos, vis painiojate narystę IATA su pardavimais per GDS. Tai neturi nieko bendra ta prasme, kad pardavimams per GDS narystė IATA nebūtina, ir atvirkščiai – narystė IATA savaime neužtikrina pardavimų per GDS.
Visų pirma, Star1 Airlines dabar yra grynai čarterinė aviakompanija ir formaliai vykdo tik UŽSAKOMUOSIUS skrydžius.
1. Tam, kad aviakompanija taptų formaliai REGULIARIA, jai reikalingas dviženklis IATA kodas (jį galima nusipirkti ir be narystės, IATA narystės sąlygos ir privalumai – čia atskira tema, nesusijusi su bilietų pardavimu per GDS).
2. Tam, kad aviakompanijos reguliarius skrydžius MATYTŲ agentai per GDS, ji turi pasidaryti linką iš savo rezervacinės sistemos (Star1 atveju – iš Nextres) į atitinkamus GDS (Amadeus ir kt.)
3. Tam, kad agentai kurioje nors šalyje galėtų ne tik matyti, bet ir PARDUOTI bilietus į aviakompanijos skrydžius, ji turi įsidiegti e-bilietą (Star1 neturi jokio su IATA suderinamo bilieto) ir įstoti į atitinkamos šalies BSP.
Visi aukščiau išvardinti žingsniai susideda iš daugelio mažesnių žingsnelių, ne tik sutarčių pasirašymo – ir tai atitinkami ir labai nemaži kaštai.
Na, o aviakompanija, planuojanti naujus reisus ir lėktuvus, bet tuos planus keičianti, realiai įvertindama rinką ir savo galimybes, tai kur kas geriau už kai kurias kitas aviakompanijas, kurios pardavinėjo bilietus jau žinodamos, kad kitą dieną jau nebeskraidys.
Labiau patyres, jie patys duodami interviu „Valstybei” kalbejo, jog planuoja ir mazesniu lektuvu ateityje. Manau visko gali buti del mazesniu lektuvu, tik tolimesneje ateityje.
Beje šiandien skridęs iš Dublino su Star1 nufilmavau nusileidimą, nepykite dėl prastokos kokybės.
http://www.youtube.com/watch?v=ZzP7vjGVids&feature=channel_page
@ Kazimieras – aš patikėk atskiriu publicity bullshit nuo realių faktų. Tai ką jie kalba, tai yra publicity pradžiamokslis, bet tai nieko nesusiję su verslo strategija, tai tiesiog būdas palaikyti santykį su visuomenę per žiniasklaida :)
@ Aloyzas – na,na čia irgi paimprovizavai :) Teoriškai taip, galima ir be IATA bandyti daryti sujungimą pvz. Amadeus GDS, bet tai būtų kosmosas ir manau ženkliai brangesnis. Pigiausias būdas gauti paprastą dviženklį, o ne triženklį IATA kodą ir greitai per kokia nors sistemą sudėti tvarkaraštį. Norint pardavinėti ETKT, galima pradžioje ir ant HANAIR ETKT stock’o tai daryti, nes ETKT per dieną neįsidiegsi iš kitos pusės ir prasmės nelabai matau – juk tik vienas lėktuvas.
Jei Labai Patyręs neskiria IATA kodo nuo ICAO kodo, tai aišku, kad suprast, kuo skiriasi IATA kodas nuo IATA narystės – tikras kosmosas.
@ Aloyzas – tavo tiesa, sumaišiau…
SkyEurope prieš porą metų buvo pradėję GDSuose per tą Hahn Air bilietus pardavinėt. Bet paskui visiškai nesigirdėjo kaip jiem tai sekėsi.
gal kas zino kas siandien i VNO atskrenda?
2009-08-24 12:30 Baltarusija (BY)Minskas N1 04AD N135SG
per Airfragmes.org bandziau ieskot bet nieko.
@Deivis – per google paieškok – rasi :) Nors ir airframes.org tą lėktuvo registracijos numerį žino.
Siek tiek naujienu…
Американская Baltia хочет в Ригу
Авиакомпания Baltia Air Lines наконец-то купила первый самолет. Согласно сообщению, опубликованному на сайте Baltia Air Lines, вчера авиакомпания, основанная в 1989 году, подписала окончательное соглашение о покупке самолета Boeing 747.
Базирующаяся в Нью-Йорке Baltia намерена стать ведущей американской авиакомпанией, осуществляющей перелеты между главными городами США и восточноевропейскими столицами, включая Ригу.
See more on:
http://www.baltia.com/
Air Baltia vien vadovavimo struktūrose dirba 20 žmonių (http://baltia.com/organization.html) ir viskas, ką jie sugebėjo padaryt nuo 1989 metų tai nuspręst nusipirkt vieną lėktuvą…:) Kas čia per šaraškino kontora?
Deivi: jeigu neklystu, kažkas užsakė baltarusius čarteriui į Kanadą įvykdyti. Spėju – jūreiviai kokie nors.
Air Baltia tai anekdotas jau dešimt metų besitesiantis ir visokių anekdotinių situacijų su jais yra. Tačiau jie pardavinėja savo akcijas jau keliolika metų ir vis atsiranda kas akcijas perka – tai įrodo, kad galimybių šalyje viskas įmanoma.
Nu jo, ir puslapis atitinkamas… :D
Pagrindinis shareholderis – latviu rusas su US pilietybe… Kvepia neskaniai…
Jie visus metus trimituoja apie perkama lektuva ir planuojama servisa i LED ir RIX. Kazkaip neitiketina B747 i RIX…
Oj, jie trimituoja ne metus. 1999-2002 metais nuolat trimituodavo, kad su 747 skraidys į Vilnių.
AAA, tai tada cia ale „pelningu” kompaniju biznis akciju pardavimo… paskelbia, kad jau jau tuoj tures lektuva, kazkas susigundo ir nuperka akcijas, o lektuvo kaip nera ta nera :D
ta Baltia Air Lines tai tiesiog vadinamoji ‘penny stock’ kompanija. Šiuo metu jų akcija kainuoja 4 centus ir jie tikisi vis boostinti jų vertę su tokiom PR nesąmonėm. įdomu kiek kainuos jų akcijos jei susitvarkys FAA leidimus. galit pasiklausyt ką jų atstovas kalba apie kompaniją ir paslaugų kokybę:
http://www.youtube.com/watch?v=REAgjOe0f_0
išims net po pora kėdžių kiekvienoj eilėj!!:) na ir žmogaus gyvenimas – 20 metų fantazuoti apie tą patį…
Iš kitokių naujienų fronto.
1. Latvių vyriausybė visgi padės Airbaltic’ui – http://www.atwonline.com/news/story.html?storyID=17632
2. Lufthansa svarsto apie nesenai įsigytos BMI pardavimą ar susijungimą su Virgin Atlantic. Priminsiu, jog VS ir anksčiau norėjo dalyvauti perimant short-haul skrydžius BMI su slotais, nes ir po šiandienai nemažai jungiamųjų keleivių į LHR virgin’ai susiveža iš BMI.
http://business.timesonline.co.uk/tol/business/industry_sectors/transport/article6806437.ece
„009-08-24
Svarbi informacija
Informuojame, kad dėl sistemos tobulinimo darbų šį trečiadienį, rugpjūčio 26 d., nuo 21.00 val. iki 23.00 val. bilietų užsakymas http://www.star1.aero svetainėje bus negalimas.
Tikimės, kad tai jums nesutrukdys įsigyti bilietų norimiems skrydžiams su “Star1 Airlines“.”
http://www.Star1.aero
Įdomu ką jie ten tobulins? Gal prisegs viešbučių, auto nuomos, dar ką nors?
Updeitins serverio firmwarą, sudės softo patchus… geriausiu atveju, kelsis į naują galingesnį serverį.
Viešbučiai ir autonuoma aviakompanijai – kaip šuniui penkta koja.
nenukrypkite nuo reklamos rinkos. Fly LAL pernai mokėjo pinigus, kad nerašytų neigiamų straisnių. Tų pinigų išraiška – reklamos kiekis.
@ Voo doo – o ką 2008 galėjo parašyti, kad vasarą daug pigių skrydžių buvo? Juk skrydžių sauga niekada nebuvo mažesnė, negu privaloma aviacijoje.
„airBaltic“ pasirašė sutartį su Suomijos Vyriausybe
http://www.balsas.lt/naujiena/306164/airbaltic-pasirase-sutarti-su-suomijos-vyriausybe/rubrika:naujienos-verslas-pasaulioverslas
Šiaip labai teisingas sprendimas. Aš jau kažkur prieš pusę metų siūliau Susisiekimo ministrui skelbt analogišką paslaugų pirkimo konkursą Lietuvoje. Ten būtų tik vienas oro uostas ir kiek kitokios kryptys…
Išvada- AirBaltic pradės skraidyt iš Helsinkio ir Tamperes. Idomu kaip jiems seksis konkuruot su Finnair..?
Vytautai-NT: aš suprantu čia kitoks sprendimas. Tiesiog vyriausybinio segmento darbuotojai keliaus į komandiruotes reguliariaisiais „airBaltic” reisais. Įdomu bus tik žiūrėti, kaip valstybininkai skraidys iš Helsinkio į Taliną per Rygą, kai atstumas trigubai mažesnis ir „Finnair” tiesioginius skrydžius daro 7 kartus per dieną :)
Vytautai, man vis keisti tokie parašymai nei trupučio nepasidomėjus. Gi airBaltic seniai skraido tiek į Helsinkį, tiek į Tamperę. Kaip galima vis ką siūlyti ar klaust nežinant apie ką kalba – ar čia valdiškose įstaigose taip priimta?
Paskaitykit kas ten straipsnyje parašyta. Iš jo supratau, kad kalba eina apie TIESIOGINIUS srydžius (pvz. Tampere-Paryžius ir t.t.). Dalimi reisų AirBaltic jau skraido triesiogiai, bet tikrai ne visais.
Kodėl skrydžiai tiesioginiai? Todėl, kad realiai suomių biurokratai skraido daug daigiau krypčių. Tik tie skrydžiai būna retoki. O vat dėl tiesioginių skrydžių ir reikia skelbt konkursą, nes ten pasiūla mažoka, ypač tokioj nedidelėj šaly, kaip Suomija.
Keletas nuotrasukų:
http://www.miestai.net/forumas/showpost.php?p=366046&postcount=1573
Ne, Vytautai, tu supratai neteisingai.
Be to, Helsinkis-Sankt Peterbugas ir Helsinkis-Maskva, tai vargiai „airBaltic” gautų leidimą iš Rusijos pusės šiais maršrutais skraidyti. Pripratom prie Šengeno, bet nepamirškim, kad laisvė toli gražu ne visur.
Straipsnyje Tamperė-Paryžius nėra visai. Yra daug kitų krypčių, kuriomis airBaltic (o kai kuriom ir apskritai niekas) tikrai tiesiogiai neskraidys ir tai yra daugiau nei akivaizdu bent minimaliai domintis kas kur ir kodėl skraido.
Straipsnyje niekur neparašyta, kad skrydžiai bus vykdomi ne tiesiogiai.
O dėl Peterburgo ir Maskvos, jie gali išsisukt per savo partnerius rusijoje (Aeroflot ir pan.). Skrydis bus tiesioginis, nors ir vykdomas kitos bendrovės.
Manau akivaizdu, kad Simonas teisus. Ten dauguma krypciu – netiesiogines! Manau Vytautai truputi pervertini BT galimybes :)
Jei ir skraidins tiesiogiai, tai is reikalo svarbius asmenis, o tam bus lakomas pvz vienas Fokeris. O gal ne?
BT tai be abejones labai svarbus laimejimas (neaisku tik kokias kainas jie pasiule) vardo pripazinimo prasme, o Suomijos valdininkijai teks suprasti, kad HEL yra tik RIX priemiestis :D
Kol kas nors man nepateiks akivaizdžių ir neginčijamų įrodymų, jog straipsnyje nurodytų skrydžių dauguma bus vykdoma per Rygą, tol manau ir visiems siūlau manyt, jog kalbama tik apie tiesioginius skrydžius Helsinkis-kažkas ir pan.
Beje, negi AirBaltis iš Helsinkio į Taliną neskraido?
Spėju iki sekančio konkurso. Tada papildomų kriterijų atsiras, nes iš Helsinkio į Taliną per Rygą skristi nesąmonė nepriklausomai nuo kainos (nes jau keltu greičiau būtų).
Ne į temą – šiom dienom skelbti čekų avialinijų nuostoliai pirmą šių metų pusmetį gerokai baisesni nei airBaltic pernykščiai. Ir per Atalntą nuo žiemos sezono pradžios jie nebeskraidys.
Vytautai, tau besibaigianti vasara visai galvą susuko. Atidarys AirBaltic tiesioginius skrydžius Tamperė – Ciurichas, Helsinkis – Stavangeris!! :) reikia tikrai matyt būti politku, kad tokius dalykus sugalvoti.
Savo ruozhtu AY laimejo UK vyriausybes konkursa:
August 25, 2009
Finnair has won a landmark deal with the UK public sector to be the official airline for flights from London Heathrow to Osaka Japan and flights between Manchester and Helsinki.
Finnair will fly public sector staff and officials to the destinations until 2011 with an option of adding an additional year to the agreement. This is the first time Finnair has been awarded a deal with the UK government. „This is a significant win for Finnair’s Asian strategy,” says Tomi Hänninen, who heads Finnair’s sales in the UK.
„The deciding factors were significant incremental savings of 24% on air travel for government departments and the wider UK public sector. Finnair also flies a modern, environmentally friendly aircraft fleet and changes of flights take place at the efficient Helsinki-Vantaa Airport. Finnair offers one of the fastest routes from the UK to Asia. For example, our Osaka connection is the quickest in comparison with competitor airlines,” says Hänninen.
Source: Finnair
Jei aš sudarinėčiau konkurso sąlygas, tai tiesioginiai skrydžiai būtų konkurso dalyvio pranašumas.
Jei turi mažą lėktuvą, gali su juo ir į Ciurichą ir į Stavangerį nuskrist.
Beje, nieks nedraudžia AirBaltic skraidyt iš Helsinkio į Taliną jau dabar. Jei srautas bus pakankamas tų biurokratų. Gal ten ir buvo tokia konkurso sąlyga. Darsyk sakau- nė žodžio apie tiesiogiškuma ir netiesiogiškumą straipsnyje nėra. Viskas tik versijos.
Gerai, pratęsiam :)
http://www.airbaltic.com/public/40065.html
„and good transit connections via the Riga airport”
Vytautai-NT, na juk pats akivaizdziai supranti, kad tiketis visomis isvardintomis kryptimis tiesioginiu skrydziu – daugiau nei naivu, net tas pats HEL – TLL, marsrutas bus vykdomas per RIX, be jokiu abejoniu. Juk vien del keliu biurokratu nepaleis atskiro reiso… Tiesiog pripazink, kad suklydai kitaip galvodamas ir tiek :)
Tikėtis galima visko- priklauso nuo keleivių skaičiaus. Pvz. Briuselis yra tokia kryptis, kad biurokratus galima vežiot atskiru lėktuvu…
Aš tai dar pagalvočiau dėl HEL-TLL. Atstumas mažas. Tam puikiausiai tinka nebrangus F50..
Tokio maršruto dar nėra, bet per gali atsirast…
:)) juokinga diskusija. Aišku, kad skraidins per Rygą, juolab nuo rugsėjo 1 dienos :)
O HEL-TLL skraido „Finnair” su 29% užsodintais lėktuvais 6 kartus per dieną. Jiems toks load’as pakenčiamas, nes daugelis keleivių tranzitiniai ir reikia konkuruoti su TLL-RIX. Kiek keleivių sulauktų „airBaltic” į HEL-TLL, į šalia tuščių „Finnair’o” lėktuvų pastatydami savo „Fokker’į”? Dar priedo, kad bet kuris suomis skris tik su „Finnair”, jeigu kainoj skirtumo nebus bent 100 EUR :-)
Gali dar daryt reisa su tarpiniu tupimu: HEL-TLL-RIX. Juk sutarties esme,kad biudzetines istaigos isipareigoja skrist AirBaltic,o pastarieji skraidint. Teoriskai kai kuriom dienom keleiviu gali but nemazai.
Rengiant konkursa galima visokiu salygu prigalvot: jungimo laikas,tiesioginiai skrydziai ir t.t.,o kompanijos reikalas,kaip ji tai igyvendins…
The Flight With Star1 airlines
http://www.youtube.com/watch?v=hwijsl-yv_4
Ojeeeezusmarija, ir dar Scorpions dainuoja „Wind of Change”???!
atrodo Starai gavo dvizenkli koda V9, bent jau su tokiu kodu pasirodo skrydzio numeris ju sistemoje
Tai gal Star1 jau susitvarke dali IATA reikalu? Ir ruosiasi jungtis prie GDS?
Tai kad neatrodo…
IATA-Code: V9
ICAO-Code: BTC
Prefix-Code:
Airline: BAL
Country: Russian Federation
Callsign:
Website: http://www.bal.ufanet.ru/
V9-940 BASHKIR AIRLINES/BASHKIR AIRLINES
Ar galima jau butu tiketis naujo posto?
„V9” Bashkir Airlines iki 2007 naudojo, pastaruoju metu kaip ir laisvas buvo (jei tikėt airframes.org).
amadeus kol kas raso:
DNA V9
INVALID CODE
O starai:
V9401
16:30 Vilnius
18:05 Malpensa
Gal kvailas klausimas, kai neturiu priėjimo prie amadeus. Kodėl jie negalėjo pasirinkti kokio labiau tinkančio kodo, pavyzdžiui, S1, kur irgi panašu jokia aviakompanija nenaudoja. Ar toks turi kokių kitų reikšmių?
O per tą laiką Star1 apsisprendė, deja…
http://vz.lt/rss/straipsnis/2009/08/27/Star1_Airlines_toliau_skraidys_vienu_lektuvu2
@ Vytautas NT – toks didelis, o PR pasakomis tiki. Taigi seniai aišku buvo, kad nieko daugiau nebus nei aviacijoje kiekvienas veiksmas milžiniškus litus kainuoja, o jų dabar visiems trūksta.
Deja, reikia pripažinti tai yra teisingas sprendimas ir jau anksčiau buvo aišku, kad tai bus. Antro lėktuvo nuoma tikrai būtų nusmaugusi per žiemą „Star1”. Žiūrėsim kaip išsidėlios jų vienintelio lėktuvo išnaudojimas per žiemą, tikiuosi, gal dar apsiims skristi į Paryžių.
Aš optimistas, kurio viltis miršta paskutinė. Na ne dabar jie išsinomuos lėktuvą antrą, o kitais metais. Ištversim.
Man idomiau kitas klausimas- kiek galima su vienu lėktuvu apskraidyt. Dublino nebeliks. Vadinasi nebebus naktinių Star1 skrydžių…
Lėktuvas ilgais maršrutais skraidydamas gali per pusdienį atlikti reisą. Reiškia, per savaitę yra 14 pusdienių.
4 pusdienius užima Londono reisas (nuo naujų metų užims 6).
2 pusdienius užima Milano reisas.
Toliau tikrai „Star Holidays” vykdys atostoginius reisus: žadėta į Egiptą ir Grand Kanariją. Į Grand Kanariją turėtų būti 1 savaitinis reisas, jis užima visą dieną, t.y. 2 pusdieniai „out”.
Neaišku, kiek bus reisų į Egiptą, spėju kokie 2.
Sumoj bus užimtas lėktuvas 10-11 pusdienių. Vienas arba du privalo būt palikti einamajai priežūrai. Realiai gali pora „skylių” likti, tai klausimas kaip bus su Orly. Tačiau jeigu aš būčiau „Star1”, tai Paryžių atidaryčiau kokį kovą.
Kažkada jau žiemą turės ateiti ir eilė lėktuvo rimtam „check’ui”, žiūrėsim iš kur „Star1” skolinsis pakaitinį.
Viltis nėra blogai, nes flyLAL žada atnaujinti skrydžius, kada laimės bylą prieš airBaltic. Bet realybėje liūdna, nes tie kas užsiima Incoming’u neturi ką daryti parodose, nes apie 2010 vasarą niekas nežino, kaip bus su skrydžiais.
FlyLAL laimės byla prieš AirBaltic maždaug už 2 metų. Iki to net krizė turėtų pasibaigti.
Idomu o šis stebuklas su tūpimu gali nuskrist iki Bankoko?
Su 737-700 su tūpimu galima į Bangkoką. Tačiau su tiek kėdžių vynioti tokį atstumą yra labai labai neefektyvu. Jau 757 yra neefektyvus lėktuvas tokiems maršrutams.
kažkadą lietuvos avialinijos su 737-200 skrido iš Vilniaus į Atlantą. Daugiau nei dvi paras truko kelionė į vieną pusę – olimpiečius vežė į olimpiadą :)
Lėktuvo nuoma 0,5-1 mln litų – kažkaip labai didelės žirklės. Spėju kainuoja apie 550.000 dry lease.
Dėl 757-200 nesutikčiau. Kiek suprantu būtent tokiais Finnair vežioja turistus užsakomaisiais reisais net į Dominikos respublika ir pan.
Juk jei tai pats talpiausias 757-200 variantas, juo keleivius vežt pigiausia. Tik tarpinis tūpimas ir oro uosto mokesčiai kelia kainą.
O tuo metu Kaunas iki oro uostio stato planuoja geležinkelį:
http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/planuojama-nutiesti-gelezinkelio-atsaka-i-kauno-oro-uosta.d?id=23771874
Greičiau airBaltic laimės bylą prieš Lietuvą nei flyLAL savininkai prieš airBaltic.
o Star1 jau Sabre
V9 101 X4 V4 Q4 M4 W4 Y4 VNOSTN 500P 545P 737
Idomu, o del ko AirBaltic turetu laimet byla pries Lietuva? Nesinori kartot, bet Rygos atveju turim akivaizdzia neteiseta valstybes pagalba. O tai rimtas konkurencijos pazeidimas. Is esmes galima kelti klausima nebent kas yra tinkamas atsakovas…
Idomu kas Lietuvoj naudoja Sabre? Apie Galileo as dar girdejau, bet Sabre…
Sabre USA populiariausias GDS
USA gal ir taip, bet Europoje tikrai ne. Net nezinau nei vienos Lietuvos Internetines bilietu pardavimo sistemos, kuri veiktu Sabre pagrindu.
Beje, LP paieska Star1 neranda per savo Sabre. Kodel?
Atsiprasau, o kas tai yra Sabre?
beje, Star1 Facebook’e radau uzuomina, apie nuolaidu kodu akcija..
http://www.facebook.com/topic.php?uid=124077941456&topic=8643
Tuo tarpu pasimėgaukime Star1 punktualumu. Ne Ryanair, bet irgi ne blogai:
http://www.balsas.lt/naujiena/306654/star-1-airlines-reisu-punktualumas-sieke-86-5-proc/rubrika:naujienos-verslas-lietuvosverslas?utm_source=prenumerata&utm_medium=rss&utm_campaign=2009-08&utm_content=2009-08-28
Žinoma ne Ryanair, juk ryanair vėlavimo atveju, nieko negausi, nei atsigerti, nei užkasti, o Star1 airlines kiek teko girdėti, kažką vistik duodą, nors ir tuos kuponus, už kuriuos gali nors kažką nusipirkti.. :)
Ryanair vėluoja labai retai ir tik dėl gedimų. Kažkada Lietuvoj vėlavo, nepamenu, ar parūpino maitinimą tada.
Beje, Star1 jau paskelbė, kad gavo V9 kodą. Įdomu gal tuo pačiu ir prie Sabre prisijungė? Tik kodėl prie Sabre?
siais metais Ryabair du velavimai po puse paros tikrai buvo is Kauno, tai pirma karta visai nieko keleiviai negavo ir juolabiau nakvynes viezbuciuose, o kita karta jau gavo visi viezbuciuose nakvynes..
papasakokit, kur ta info apie dvizenkli koda?
http://www.facebook.com/pages/Star1-Airlines/124077941456?ref=nf
pirmas virsutinis komentaras
Ar teko skaityti apie AerLingus nuostolius? Jiems bankas jau nebeduoda paskolu finansuoti veiklai…
Straipsnio dalis:
August 27, 2009
According to the New York Times:
Rapidly using its cash and unable to stem a decline in revenue, Ireland’s former flag carrier Aer Lingus softened its stance on Thursday toward a possible deal with Ryanair, the discount airline whose hostile takeover bids it has twice fought off.
Aer Lingus said its net loss tripled to 73.9 million euros ($105.5 million) in the six months to June 30, from 21.5 million euros a year earlier. It conceded that its bankers were refusing to provide new loans to finance its operations.
The airline has twice rejected bids from Ryanair but Sean Coyle, the Aer Lingus chief financial officer, said he had “no idea” if Aer Lingus would resist a third approach.
“Ryanair will always come back with a bid. Ryanair, from the point of view of having a [near] 30 per cent shareholding, will continue to pursue the company,” he said.
The Times
Palankus metas „blogiukui” O’Leary galutinai suvaryt Aer Lingus kaip neefektyviai veikiantį subjektą ir perimti maža kaina. Tik tiek, kad pačiam Ryanair ne pyragai dabar.
Chinese carrier East Star Airlines has gone into bankruptcy after a Chinese court rejected a plan to revive the Wuhan-based carrier.
Jei Ryanair perims Aerlingus, tai airijos keleiviams bus sakes, kadangi ten susidarys monopolija, baisesne,nei AirBaltic Rygoj. Speju,kas gali, prades skraidyt per Belfasta.
O kaip pasidaryt pinigu visus pamoke SkyEurope! Jei Aerlingus pavyktu analogiskai rast Investuotoja,galima butu nesibaimint del peremimo.
beda,kad krizes metu vyriausybe nelabai gali padet…
SkyEurope jau galas.
Dar vegetuoja, bet paskutinės valandos. Viena juos išvijo, tai dabar check’ina keleivius Vienoje, susodina į autobusą ir board’ina Bratislavoje. Stiuardai per skrydžius nieko neveikia, tik pasakoja keleiviams, kad negauna tris mėnesius algų.
Vienas jų lėktuvas kelias savaites jau areštuotas stovi Paryžiuje.
Aer Lingus banke pakankamai grynu turi, dar ilgam uzteks. O Ryanair banke turi labai daug grynų, aišku jie juokavo, kai sake jog Luftansą norėtų pirkt, bet jų finansinė padėtis tikrai gera ir jiem kas parduotų – tokį pirkimą greičiausiai sugebėtų finansuoti.
Konkrečiau, Ryanair šefas pries porą mėnesiu per kažkokią konferenciją patikslino, kad jie turi 1,2mlrd EUR cash. Daug ka pasako :)
Metai eina į pabaigą, o jokių LT aviacijos naujienų nėra ?! Na išskyrus Kauną (bent geležinkelio liniją galvoja nutiesti). O kur paprasčiausi normalūs airport shuttle į Vilniaus ir Kauno aerouostus ???
@Jurgis: į Kauno yra iš Vilniaus ir iš Klaipėdos. O Vilniaus oro uostas atrodo galvoja, kad ir su Martonu visiems patinka važiuoti.
Jei kas dar neskaite tokios naujienos:
Norwegian launches service to Dubai
Copenhagen Airport will see the launch of the first low-cost service to a destination outside Europe when Norwegian launches direct flights to Dubai this autumn.
O ka Norwegian dar gyvas?
Tai norwegian pernai į Dubajų skrisdavo ir iš Oslo ir iš Stokholmo, šiemet žiemą skraidys iš trijų hubų. Tiesa, teisybės dėlei, CPH-DXB skris tik kartą per savaitę šeštadienį vidurdienį..
@Rimas: Norwegian turbūt bus 3 pagal dydį klestinti pigių skrydžių kompanija Europoje (po Ryanair ir Easyjet, jei Air Berlin prie tokių nebeskaičiuoti ir ClickAir ir Vueling keleivių iki susijungimo nesumuoti). Kol kas jie sėkmingai plečiasi (bazės Norvegijos oro uostose, Stokholme, Kopenahgoje ir Varšuvoje).
Juo labiau, kad Norvegian yra vienintelis low-cost’as skraidantis is Vilniaus!
„Norwegian” iš Oslo į Vilnių skraidys 2 kartus per savaitę per žiemą vietoje trijų.
Be „Norwegian” Vilniuje dar yra „Aer Lingus”, o be to „airBaltic” visada save pristatinėja kaip „low-cost’ą” :)
Nors šiais laikais takoskyra tarp „low-cost” ir tradicinio vežėjo liko minimali.
O tuo tarpu Star1 pasiskelbe savo svetaineje turinti nauja IATA koda:
http://www2.star1.aero/index.php/lt/naujienos-akcijos/?newsid=13
Ryanair persigalvojo, skrydžių Kaunas-Dublinas žiemos sezonu nedaugės. Kurį laiką pardavinėjo daugiau, dabar vėl liko parduodami 4 savaitiniai skrydžiai.
Iš visų Vilniaus low-cost’ų Norvegian pats tikriausias. Jis gal net ir tranzito neturi bei bendro kodo.
O kol kas straipsniukas apie Star1:
http://www.balsas.lt/naujiena/306921/star1-airlines-suteiktas-iata-kodas-v9/rubrika:naujienos-verslas-lietuvosverslas
Vytautai, tau jau nepirmą kartą žmonės sako – pasidomėk prieš teigdamas nesąmones. Su Norwegian be problemų tranzitas iš Vilniaus po Skandinaviją, o kad ir tas pats CPH-DXB parduodamas ir kitomis saviatės dienomis su persėdimu Osle ar Stokholmas.
O ‘straipsnis’ pateiktas tiesiog pranešimas spaudai pakopijuotas, kurį jau ankstesniam komentare galima pamatyti.
Tranzitą Norwegian turi, savo tinklapyje parduoda bilietus per Oslą į įvairius Norvegijos miestus iš Vilniaus.
Ryanair prisimine kad Dubline vykdo „ziauria baudziamaja” akcija.
Ir kuo ta žiauri akcija pasireiškia? Reisų skaičiaus mažinimu?
O dėl Norvegian- nepasižiūrėjau. Tiesa klausimas ar jie daro tranzitą per Oslą į Europą (UK, Prancūzija ir pan.). Nes tokiu atveju tai gana dalinis tranzitas…
Užsilenkė Skyeurope
http://www.skyeurope.com/en/skyeurope-suspends-its-operations
.. ir atsirado gelbėtojai
http://www.ryanair.com/site/EN/news.php?yr=09&month=sep&story=pro-en-010909
Geri geri gelbėtojai, tie „Ryanair” :)
„SkyEurope” dar skraidė, prieš gerą mėnesį jau „Ryanair” ant savo lėktuvų, skraidančių į Austriją/Slovakiją/Lenkiją užsirašė „Bye Bye SkyEurope”.
O „SkyEurope” management’as irgi geri veikėjai. Praeitą savaitę keli lėktuvai nepakilo dėl to, kad …. stiuardai neateidavo į darbą :) O kiti lėktuvai kelias savaitęs areštuoti Vienoje, Paryžiuje ir kitur.
„Bye Bye SkyEurope” užrašas ant vieno iš Ryanair Boeingo atsirado dar 2006 metais. Ilgai laukti reikėjo Ryanui :)
Bet kita vertus jie taip pat ant kai kurių lėktuvų yra uždėję Bye Bye užrašus skirtus Easyjet ,Alitalia,Lufthansa ir dar kt.
Gal galima nuorodą, norėtūsi pamatyti ta užrašą ant lėktuvo „bye bye SkyEurope” ?
http://www.flickr.com/photos/jordi757/2874026464/
Google visagalis
Idomu kam dabar AviaAM savo du boeing’us isnuomuos…
Tokie Ryanair užrašai nėra susiję su prognozuojamu netrukus būsiančiu bankrotu. Čia – tam tikra reklaminė akcija, tie užrašai neretai užrašomi vietos kalbom (Arrivederci Alitalia, Auf wiedersehen Lufhansa) ir yra skirti įvairiems dideliems vietos vežėjams.
Jeigu iš įdomesnių, tai pamenu, „Ryanair” kurį laiką skraidė su lėktuvu, ant kurio užrašyta „Latehansa” :-) Tuo metu „Lufthansa” turėjo problemų su vėlavimais Frankfurte.
by by Latehansa jei tiksliau
blemba :)
bye bye Latehansa
Gaila SkyEurope. Tikrai ir nuoširdžiai gaila. Taip svajojau, kad jie iš Vilniaus pradėtų skraidyt.
Kuo mažiau konkurentų- tuo blogiau jų klientui…
Taip taip, pirktum su SkyEurope bilietą skrist iš Vilniaus, o jie tave autobusu vežtų į Kauno oro uostą, ten paaiškėtų kad keleviai iš kelių reisų nebetelpa į vieną ir niekur neskrisi – gali eiti namo, pinigų neatgausi. Taip pastaruoju metu jie dirbo.
Nereikia tokių aviakompanijų.
Cia kadangi kalba apie Ryanair livery uzejo, tai pries 3 savaites skrisdamas is Gironos, maciau ju lektuva Boeing spalvom ispaisyta – melynai zydrai balta… Neblogai atrode :)
Aš vis dar naiviai tikiuosi, kad SkyEurope eilinį kartą prisikels. Šansų nedaug, bet pabandyti verta.
O dėl nemokamų malonumų, tai aš tiesiog draudimą nusipirkčiau ir tiek…
Aš tikiuosi, kad neprisikels. Tokių katinų su devyniom gyvybėm tai nereikia. Pagarba tik management’ui už užsispyrimą bet kokiom sąlygom skraidyti, nors sakoma, kad paskutinius pora mėnesių po keliolika keleivių lėktuvuose sėdėjo.
Dar geras buvo bajeris, kad bilietus pardavinėdavo pigiau nei oro uosto mokesčiai, o dar nusipirkusiems duodavo 300EUR vaučerį kitaip skrydžiui. Klouniada.
Beje, įdomūs kyla klausimas: „Lufthansai” leista pirkti „Austrian” su sąlyga, kad tai neturės neigiamos įtakos regiono rinkai. Dabar išeina, kad bankrutavo berods antras pagal dydį vežėjas Vienos oro uoste :-) Aišku, kad „SkyEurope” bankrutavo ne dėl to, bet jeigu žiūrėt į formalumus, tai įvyko iš karto po „Lufthansa” leidimo pirkti „Austrian” :)
O, šiaip, greičiausiai į Bratislavos/Čekijos/Austrijos rinkas matyt bandys brautis „Wizz Air”.
Lufthansa čia labai į subtilią padėtį papuolė- jiems matyt reikės išlaikytnet nuostolingus maršrutus Austrijos-Vokietijos kryptimi, kiad įtarimų nekeltų.
Nes vos tik kas, konkurentai ar dar kažkas gali Lufthansą paskųst Europos Komisijai dėl piktnaudžiavimo dominuojančią padėtimi. O ten baudos žinot kokios. Maždaug tiek, kiek tas Austrian kainuoja arba dar daugiau…
Aš tai tikiuosi, kad SkyEurope vėl prisikels, nes manau, kad kažkada jie gali sukurt ir stabilų bei efektyvų verslą. O pakeliui neapseinama be bankrotų…
@ Vytautas-NT, keistuolis esi kokių reta. Dėl flyLAL tai nusispjauti tau, o va kažkokie SkyEurope tai tau jau susižavėjimą kelia…
Šitoj vietoj man įdomiausia būtų ar neliko SkyEurope daug skolingi už lėktuvus lietuviams (tingiu žiūrėt kaip dabar ta flyLAL grupės lėktuvus nuomojanti kontora vadinasi).
Tai Wizz, panasia akcija kaip Ryanair daro – rescue SkyEurope keleivius…
CSA ta pati siulo… Zodziu vienas paskui kita banko keleivius „gelbeti” – prisivilioti…
O del LH, tai jie nupirko OS uz simboline kaina, su salyga, kad Austrijos vyriausybe invesuos i restrukturizavima (skolu padengima) berods 500 mil. eur.
SkyEurope bent jau neprase Slovakijos valstybes paramos ir is esmes pradangino keleiviu ir privaciu investuotoju pinigus. Be to, zala mazesne, del mazesniu bilietu kainu ir tranzito nebuvimo…
O labiausiai zavi sugebejimas „prisikelt”, ko FlyLAL dar nepademonstravo…
Keista kaip SkyEurope gali sukelti susižavėjima. Šios kompanijas management’as parodė visišką nesugebėjimą vystyti aviacijos verslo. Per visus 6 veiklos metus, SkyEurope niekad negavo pelno. Gerais laikais švaistė investuotojų pinigus chaotiškai ir nepamatuotai plėtrai bei neadekvačiai pigiems bilietams, visai nepasiliko rezervų sunkiems laikams. Realiai jie pritrūko pinigų normaliai veiklai vykdyti dar 2008 metų pabaigoje, kada ir turėjo sustabdyti savo veiklą. Bet vietoj to management’as bande agonijos būsenoj egzistuoti dar beveik visus metus. Tas jų egzistavimas irgi jokio susižavėjimo nekelia. Darbuotojai dirbo beveik visus metus be atlyginimų, tikėdami savo beviltiško managemento pažadais, kad viskas susitvarkys. Lėktuvai buvo nuolat užlaikomi užsienio oro uostose dėl skolų, daugybė skrydžių vėluodavo arba išvis būdavo atšaukti, keleiviams nemokamos jokios kompensacijos. Ar tikrai buvo dėl to verta SkyEurope egzistuoti 2009 metais? Jie per šiuos metus tik pridarė dar daugiau žalos.
Kalbant apie žalą regionui, SkyEurope neadekvačiai pigūs bilietai gerokai susilpnino Austrian Airlines kurias dabar lengvai perėme Lufthansa. CSA įklimpo į gilius nuostolius irgi turbūt dalinai dėl SkyEurope veiklos. Nors SkyEurope veikla trumpo laikotarpiu davė daug labai pigių bilietų regionio gyventojams, bet žvelgiant ilgų laikotarpiu atrodo, kad visgi pridarė daug žalos, susilpnino beveik visas šio regiono aviakompanijas.
@ Vytautas-NT, aaa dabar supratau kur lenki. Jei Star1 užsilenks tai tik keleivių ir privačių investuotojų lėšas praras :)
Bet skyeurope turėjo daugiau lėktuvų, vadinasi, daugiau keleivių, vadinasi daugiau keleivių užstrigo oro uostuose (nekalbu apie tuos, kurie net į pirmą segmentą neišskrido), o tai reiškia, jog bendroje sumoje daugiau buvo prarasta dėl skyeurope bankroto.
Beje, koks skirtumas, už kiek ten pirktas buvo skyeurope bilietas, įsivaizduokit reikia tą pačią dieną nusipirkti skrydį Amsterdamas-Bratislava, už vienpusį bilietą 300 EUR teks pakloti.
O Bratislava tampa oro transporto užkampiu, ko gero galima su Vilniumi lyginti. Tik slovakai neverks, o važinės per Vieną, bet čia jau geografinė padėtis jiems palanki :)
Buvo pasirodęs skaičius, jog 280 tūkstančių bilietų nuplaukė.
Star1 siuo metu nerealu sugeneruot FlyLAL dydzio nuostolius. Po ju bankroto galetu kazkiek VNO nukentet. Dar gal mokesciai kokie. O visa kita keleiviai,investuotojai ir aptarnaujancios bendroves.
Bet manau,kad Star1 atsargus ir tikrai nebankrutuos.
O SkyEurope zala didele tik sumine. Bilietai buvo pigus. O is Amsterdamo i Bratislava yra kitu butu parkeliaut. Ir gana nebrangiu.
@ Vytautas NT – VNO nukentės pakankamai, nes juk jiems nemoka jokių mokesčių ir dar gauna kitų nuolaidų (pvz. kuras).
Dėl bankroto – pagyvensime pamatysim, šiais laikais dėl nieko negalima būti tikrais.
Iš kitos pusės žiūrint – įvertink kokius srautus sukūrė oro uoste TE-BT karas ir kiek iš to pajamų galėjo gauti VNO. Vien kiek uždirbo Martinkėno kompanija iš parkavimo 4Lt – 1 val, o dabar VNO sėdi su 100 mln kainavusiu terminalu ir generuoja nuostolius kuriuos padengs mokesčių mokėtojai :) Bet mokesčių mokėtojai pagal tavo geležinę logiką ir yra tam skirti, svarbu, kad jų būtu daug, o kiekvienam padengti būtu sąlyginai mažai :)
Beje kaip ten su ispanu studija – rugsėjis jau atėjo. Gal jau kokių žinių yra?
@LP – kai pries kelis men. atradau Simono bloga, atrodei pats pikciausias is visu rasanciu, dabar pradeda patikti komentarai… :)
Per rusu radija girdejau, kad KD avia sustabde veikla… Keli mlrd. rubliu skolu turi… BT tai gera zinia, skraidys daygiau per juos i KGD…
http://www.kdavia.ru/news/339
Gaila KD avia. Aš taip norėjau, kad jie pradėtrų skraidyt į Vilnių. Aišku jų lėktuvai kiek per dideli…
O labiau patyrusiam priminsiu, kad rugsėjis dar tik prasidėjo. Tuo tarpu KUN generuoja nuostolius, nepaisant keleivių srauto augimo 2009 metais. Ir ką?
@ Vytautas NT – chi chi, mane kartas nuo karto įžūliu pavadina, bet kaip tada tamstos demagogija suprasti :)
Kaunas įdomus tik Ryanair. Sutartis su jais tokia, kad oro uosto išlaidos nepadengia gaunamos iš jų pajamos, bet kažkas nusprendžia investuoti šimtus lemonų į terminalus, takus ir t.t. Leidžiami pinigai, bet nei vizijos nei strategijos yra.
Trinant valdininko kėdę labai sunku pagauti ekonominį efektyvumą, bet turint tokį ministrą suprantu, kad ten SM visi atšokę nuo realybės :)
P.S. dėl studijos – suprantu, kad rugsėjis tik prasidėjo, bet studija juk ne vakar pradėjo daryti :)
Ispanu rinktine regis atskrenda uzsakomuoju reisu AEA897…
Man tai jau kartais nusibosta kartoti tuos pačius argumentus Labiau patyrusiam. Kiek pamenu visi terminalai, tiek Vilniaus, tiek Kauno ir Palangos, yra pastatyti iki šios vyriausybės atėjimo į valdžią? Tai kuo čia dėtas dabartinis susisiekimo ministras? Gal tuos terminalus dabar reikėtu nugriaut, kad Labiau patyręs būtų dar ir labiau patenkintas.
Beje, oro uostų plėtros studija yra. Galima apie ja visaip galvot, bet ji yra. Svarbiausias klausimas- kokį kelią pasirinks ministerija ir vyriausybė.
Be to, Labiau patyręs turi savotišką supratimą apie valstybės valdymą. Jis nuolat priskiria Susisiekimo ministrui teises, kuriu ji neturi, lyg jis koks Lietuvos caras būtu…
O Kauno oro uostas vis tik pinigu turi, nes visa ryta per „ziniu radija” sukasi ju remimo blokas…
@ Vytautas NT – tai tada, kad bereikalo nesiginčyti kokios yra pagrindinės ministro funkcijos?
Atėjus į valdžia ministras principingai sakė užsiims LG, o realiai kas padaryta?
Oro uosto studija kokį sprendimą pasufleruoja politikams? Jei jos nebūtų, koks būtu sprendimas ir kiek jis būtu kitoks?
Gentvilo ir Vaišvilos atsiradimos valstybinių įmonių postose kaip pavadinsi? Konkursu? :)
Šiandien jau kalbama apie sabotažą uoste, bet dabartinė valdžia jau metai, kaip savo postuose sėdi.
Kokia yra SM darbuotojų atsakomybė jei yra nekompetetingi ir nelabai orietuojasi, nors yra atsakingi yra visokias studijas ir tyrimus…
Kada ministras atsakys už savo pareiškimus, kad atstatys visas kryptis kurios buvo, o realybėje niekas nedrįsta paskelbti kokiomis sąlygomis skraido atėjusios a/k, vs ką turėjo TE ir BT.
Jei netingėtum paskaityti knyga apie kurią čia rašė Simonas, tai suprastum (ten net didelėmis formulėmis pagrįsta), kad turi būti arba VNO arba KUN. Bet ne abu, nes tai ekonomiškai neįmanoma. O kas realybėje vyksta – niekas neturi stuburo ir „kiaušų” atstovėti tai, nes valdžia linksta į VNO, nes JIEMS patogiau, bet dėl KUN niekas negali atstovėti, nors įmanomas variantas ten daryti viską.
Tai ką tada daro SM? :)
LP: Gal galėtumėte pasiūlyti ir kitų šalių vyriausybėms, kuriuos jų oro uostus vertėtų uždaryti, nes jie įdomūs tik X, Y ar Z aviakompanijoms? Taptumėte žinomu ir turtingu visame pasaulyje ekspertu.
@ Tomas – yra tiesos tamstos žodžiuose, bet mano sfera trutputi kita, tai poreikio užsiimti tavo minėtu dalyku nejaučiu.
Man keista, kai chebra neskaitote knygų, nes tokias problemas, kaip airport service area, airline catchment area, integrated transport systems ir etc. Vakaruose sprendžia jau ne viena dešimtmetį, o pradedate kaip politikai improvizuoti :)
Blogo autorius nuo šiandien yra TVOU – Head of Aviation Services department
Va čia tai naujiena!!! Idomu, kaip įtakos blog’o rašymą :)
Ši naujiena objektyvumo kažin ar padidins, daug į ką bus žiūrima per vieną prizmę, nors kita vertus, žinant ką mąsto kiti, kai kurie sprendimai ir mintys gali būti racionalesni.
Štai kodėl esant tiek naujienų aviacijos pasaulyje, liečiančių avia verslą nebeapžvelgiamos blogo autoriaus…
Arba VNO tinklapis klaidas rodo arba siandien turi buti 2 Euroline skrydziai
2009 09 03 09:30 Latvija (LV) Ryga MJX354 Eiti prie vartų
2009 09 03 10:50 Airija (IE) Dublinas MJX353 Eiti prie vartų
MJX Euroline kodas.gal kas zino daugiau?
tai ka… Kauno uzdarymo remeju gretos padides.
@ Rimas – esu įsitikinęs, kad net neuždarymo klausimo neeskaluos, tai nerealu. Čia išimtinai SM ir ministro placdarmas.
O juokingiausia, kad liberalių pažiūrių politikas savo veiksmais elgiasi, kaip socialistas… Ir ką tada tie partijų pavadinimai reiškia :)
@LP – tai jei liberalas, reiškia, gali viską žlugdyti, remti tik sostinę. Tikrai ne taip liberalizmą suprantu ir teoretikai tikrai ne taip jį apibrėžia.
@ Tomas – neiškraipyk mano teiginių. Aš teigiu, kad reikia apsispręsti VNO ar KUN. Tam reikia politinės valios, nes ekonomiškai įrodyti nėra sunku, kad atsipirks tik 1 oro uostas.
K
as yra liberalai nesiplėsiu, bet matau, kad politologijos pamokas mokykloje praleidinėdavai :)
Oro uostas neturi atsipirkti.
Nesutikčiau, bet suprasčiau jei teigtum, jog tikslas sukurti stiprų bazinį vežėją su hubu Lietuvoje ir jis pateisina visas priemones, tame tarpe konkurentų pravijimą.
O dabar neaišku ko tie kiti oro uostai taip kliūna – t.y. konkrečiai kuo į Vilniaus oro uostą skraidančiom kompanijom blogiau, kad veikia Kauno oro uostas ir Ryanair skraido į Kauną, o ne į Vilnių? Ar kad statomi terminalai už ES lėšas?
(Va Šiaulių oro uostas giriasi, kad jų atnaujintas terminalas gali aptarnaut 200 tūkst. keleivių per metus).
Bartkus man atrodo tailande, naujienos baigesi.
:)
Nesupratu. Simonas įsidarbino TVOU??
@ Pranas – stiprus bazinis vežėjas su hub jau manau visiems aišku, kad nereali svajonė. Kai politikai myžčioja ir trypčioja apie tai nereikia net svajoti. Ką prarandame – jau visi matome.
Man asmeniškai oro uostai nekliūna, ES lėšos buvo tik dalis, visa kita bankų paskolos, kurias kažkas kažkada turės padengti.
Pabandyk pagalvoti logiškai, be emocijų. Kodėl kai BT tiesiogiai konkuravo su TE jie negalvojo apie skrydžius iš KUN į RIX. O dabar juos padarė.
Atsiverskite Simono rekomenduotos knygos 51 psl. ir perskaitykite bent iki 71, tada galime diskusija pratęsti :)
http://www.vilnius-airport.lt/lt/kontaktai/padaliniu_kontaktai/index.php?EID=982
mmdaaa, Simonai, iškeitei Statoil į TVOU?
Turbut ismete is Statoilo, kas gi gali toleruoti toki darbuotoja, kuris visa savo darba ir laisvalaiki skiria kitai sriciai :)
Seniai Simonui reikejo i aviacija eiti.
Bet tai jauciasi tada nauja darboviete… Naujos temos nera jau 2 savaites :)
Sveikinimai Simonui su naujomis pareigomis!
Žiūriu komentaruose čia jau viskas giliai išaiškėjo :)
taip, teisybė, nuo vakar dirbu TVOU.
Kol kas mano pareigos tarpinės, tačiau palaipsniui tapsiu pilnai atsakingu už aviakompanijų pritraukimą ir jų išlaikymą Vilniaus oro uoste.
smb sveikinmai ;)
Simonai, nuo kurios pusės prasidėjo flirtas? Tave surado, ar tu „pramušei” ? :))
gal su savo komentarais vno uzkniso :)))
ir man yra buvusi panasi istorija savo laiku. o kompanijos siekis buvo mane „uzdusinti”, kad nerasineciau, ko nereikia. tikslas buvo pasiektas. sveikinimai :)
to Labiau patyręs
VNO keleivių terminalas kainavo 105.7 mln.Lt, iš kurių 14.4 mln. ES lėšos, 2.5 mln. – Lietuvos biudžeto. Kitos lėšos – oro uosto (bent jau nėra kitų žinių).
KUN keleivių terminalas kainavo 54.0 mln.Lt, 39.5 mln. – ES lėšos, 7 mln. – biudžeto, 7 mln. skyrė oro uostas.
Kuris išgyventų laukinės rinkos sąlygomis be jokios paramos?
Ir anksčiau jautėsi Moderatoriaus negatyvus nusistatymas TKOU atžvilgiu, o dabar tai įeis į pareigas… :)
@RamunasS- sutinku kolega su Jusu teiginiu ,bet manau laikas pasakyti kad musu „stategu strateginis tikslas” yra uzdaryti ne tik Kauno bet….. ir Vilniaus oro uosta.
Visada liks Varšuvos ir Minsko oro uostai :)
Čia neseniai masčiau apie skrydį į Bankoką ir įdomiausi (o tuo pačiu ir pigiausi) variantai buvo Aeroflot iš Varšuvos per Maskvą (nuo Maskvos su IL-96) ir Etihad Airways iš Minsko per Abu Dabį.
@ Rimas – ir skraidyti iš studijoje pastatyto oro uosto Elektrėnuose? :)
@ Audrius – dar pridėk KUN KTT modernizavimo išlaidas.
Tai gauname, kad valstybė į 2-jus 100 km atstumu vienas nuo kito oro uostus įsūdė 70 mln mokesčių mokėtojų pinigų, o esame Rigos kolonija…
Tai pasakyk, kaip tie 70 mln sugrįš?
P.S. LRP Dalia Grybauskaitė vakar traukė Kauno merą, kad Kauno oro uostas nuostolingas, o SM ministras nesuga aukščiasiam valstybės pareigūnui išaiškinti kas ir kaip. Tai apie kažką daugiau a net nesitikiu :)
to Labiau patyręs
Tai aš ir siūlau – nesubsidijuoti. Visgi sunkmentis. Tuomet taps aišku, kas išgali dirbti savarankiškai. Gal ir niekas.
Beje, tik ką airBaltic atsiuntė informaciją, jog iš EuroBonus pereina į BalticMiles. Tai yra esminis lojalumo programos keitimas, nes iki šiol airBaltic skrydžiais sukauptos mylios galėjo būti išleidžiamos įvairiais skrydžiais, taip pat skrydžiai bet kuria Star Alliance bendrove kaupė mylias į tą pačią krūvą su airBaltic. Nuo dabar viskas keičiasi, su tokia lojalumo programa matyt geriau airBalticui išvis nieko nedaryt o nuleisti tais 10% kainas…
Kartojama kaip mantra: „Kauno oro uostas nuostolingas”. O kur rasti duomenis apie Vilniaus oro uostą? Kauno oro uosto puslapyje napalyginamai daugiau informacijos. Gal dabar bus pokyčių ir Vilniaus puslapyje? :)
Kauniečiai kaip ir visada su savo labai kompleksuotu požiūriu. Jei rašysi teisybę apie Kauną, Kauno oro uostą ar bet kurią su Kaunu susijusią sritį, sakys, kad turi „negatyvų nusistatymą Kauno, Kauno oro uosto ar pan. atžvilgiu”. Kaip rusai visus vadina priešais, taip ir kauniečiai, niekuo nesiskiria.
Nu niekaip negali objektyviai pažiūrėti tiesai į akis. Visi juos skriaudžia, o toks potencialas, toks potencialas… Tas potencialas yra ir bus realizuotas tik vienu atveju, jei bus aptarnaujami keleiviai, kurių tikslas – Vilnius. Kad ir kaip to nenorėtumėt pripažinti… Traukinukas nuo Kauno oro uosto iki Vilniaus yra? Ne. Kauno oro uostas reklamuojamas kaip uostas tinkamas susisiekimui su Vilniumi? Ne. Kol viso to nebus, tol ir liks potencialas, bet neišnaudotas.
Keletas pastabų šių diskusijų tema:
Kalbant apie teritoriją, iš kurios keleiviai faktiškai atvyksta į oro uostą (namų rinkos plotas, faktinė „catchement area”) tai tokios teritorijos dydis reliatyvus.
Realiai reikia skaičiuoti ne oro uosto namų rinkos plotą, o atskirų reisų. O jis priklauso nuo to reiso skrydžio nuotolio, nuo kainos, nuo konkrečios rinkos elastingumo kainos ir keliavimo laiko atžvilgiu, nuo konkurencijos.
Iš Panevėžio keleiviai gali važiuoti į reisą Vilnius-Londonas, bet daug mažiau jų važiuos į Vilnių tam, kad skristų Vilnius-Ryga. O ir kiek važiuos į reisą Vilnius-Londonas priklauso nuo kitų aplinkybių: pavyzdžiui, reiso Ryga-Londonas dažnumo, kainos (kitaip sakant – konkurencijos).
Dėl konkurencijos BT skraido Ryga-Tartu, bet ne Ryga-Liepoja, nors atstumas panašus; tiesiog Tartu gyventojams patogiau vykti į Taliną, dar ir Estonian ten turi planų, o Liepojoje konkurencija mažesnė. Tad Air Baltic reisų namų rinkos plotas yra labiau ištįsęs į vakarus, nei į rytus.
Savo ruožtu didesnis yra pigių skrydžių namų rinkos plotas (todėl Ryanair ir gali sau leisti skraidyti iš atokesnių oro uostų). Ši tendencija ryškesnė ten, kur rinka elastinga kainos atžvilgiu (t.y. reisams, kuriais skrenda neturtingų šalių žmonės, turistai, o ne verslininkai).
Čia – irgi tam tikras supaprastinimas nuo realios situacijos, bet nenoriu pernelyg išsiplėsti.
O paprastas skaičiavimas, per kiek valandų oro uostą savo ar viešuoju transportu gali pasiekti koks skaičius žmonių, aišku, irgi yra šiek tiek informatyvus, bet tai dar didesnis supaprastinimas.
Kalbant apie oro uosto ekonominę naudą šaliai, tai surenkami mokesčiai ir pan. (realus oro uosto, kaip įmonės, pelnas/nuostolis) tėra aisbergo viršūnė. Svarbios yra sumos, kurias palieka atvykstantys žmonės (turistai, verslininkai ir kt.). Ir valstybei dalis jų grįžta mokesčių pavidalu. Ekonomine prasme tai (prekių pardavimas užsieniečiams, atvykusiems į Lietuvą) yra eksportas. Toks pats, kaip ir Lietuvoje pagamintų prekių išvežimas. Lygiai taip pat galintis sukurti darbo vietų (tiesiogiai ir netiesiogiai; tiesiogiai – pvz. turizmo sektoriuje; netiesiogiai – nes tie, kurie uždirbs tiesioginę naudą iš atvykusiųjų, turės daugiau pinigų, kuriuos irgi kažkur leis).
Pasiekiamumas atvykstančiųjų į šalį skaičių didina. Tiek dėl sutrumpėjusio kelionės laiko (šalis, kaip nebūtinų, pvz. turistinių, kelionių tikslas tampa konkurencingesnė), tiek dėl konkurencijos dėka mažėjančių kainų. Ypač tai aktualu atvykstamajam turizmui, kur šalis ar miestai yra tiesioginėje konkurencijoje su daug kitų šalių. Kalbant apie išvykstamąjį turizmą, tai ne taip aktualu, nes kas keliauja, jei turi tam lėšų, greičiausiai vis tiek keliaus, tik jei pvz. nebūtų reiso į Turkiją keliaus į Egiptą; jei nebus reiso į Romą galbūt savaitgaliui pasirinks Paryžių. Kas kita su atvykstančiaisiais; į skirtingas panašios kultūros ir dydžio šalis atvykstančių turistų skaičius skiriasi šimtus kartų (be abejo, tai lemia ne vien pasiekiamumas, bet tai irgi svarbus veiksnys). Pvz. Moldaviją teaplanko keliolika tūkstančių turistų per metus, nors šalis tikrai turi nemažai įdomių vietų.
Būtent dėl šios priežasties vietinės valdžios institucijos kartais subsidijuoja skrydžius (aišku, būna ir kitų priežasčių, bet ir šis veiksnys svarbus).
Kliedesiai kažkokie, o tai patvirtina ir užrašas pabaigoj:
„šie Seimo narių ir ministro liudijimai buvo paskelbti LNK laidoje „Paskutinė instancija“”
Ta laida, panašu, kad vaikosi pigaus populiarumo ir tiek. Senų oro uostų uždarymas ir naujo statyba – panašu į utopiją, vargu ar Romanovas/Žiemelis antiek paplaukę, kad tikėtų, jog gali tai pasiekti.
Realiausias variantas yra tas, kad Žiemelis norėjo susisiekimo ministerijos tam, kad būtų sėkmingai kuriamas flylal2 su valstybės parama, o ne griauti senus/kurti naujus oro uostus. Čia jau Grinevičiūtės ir jos laidos „Paskutinė instancija” tipo kliedesiai.
Dar: Pasirodo, kad straipsnio autorė, Rūta Janutienė ir yra ta pati Grinevičiūtė. Kiek ji jau prisikliedėjus per visą laiką, net baisu.
Prisijungiu prie išsakytų Simonui sveikinimu- pagaliau, spėju, buvo įgyvendinta svajonė dirbti aviacijoje! Liko atsakyt į klausimą ar darbas surado žmogų, ar žmogus- darbą?
Dabar turiu pereiti prie gerbiamo Labiau patyrusio problemų, kuris vis negaili vinių kalti Susisiekimo ministro (toliau- SM) prie sienos, asfalto ar pan.
Atsakysiu į klausimą kas buvo nuveikta per praėjusius nepilnus metus.
„Lietuvos geležinkeliai”: restrukturizacija, etatų ir kaštų mažinimas, pajudintas iš vietos RailBaltica projektas.
Jūrų uostas: pakeistas vadovas, restrukturizaciją, etatų ir kaštų mažinimas, rinkliavų peržiūra, ateityje- plėtros strategijos peržiūra.
VNO: pakeistas vadovas, etatų ir kaštų mažinimas, nauja kainodara, nauji vežėjai oro uoste.
Ar padaryta viskas, ką buvo galima padaryti? Tikrai ne, bet jokio plano neįmanoma realizuoti 100 proc.
Ir pagaliau siūlau vieną kart užmiršt, ką SM ir VNO direktorius sakė metų praždioje. Aš irgi galiu pasakyt, kad nuo spalio 1 į Vilnių pradės skraidyt iš Niujorko Baltic airways. Ir kas iš to?
Esmė tame, kad SM ir VNO direktorius, netinkamai įvertinę situaciją prikūrė liaudžiai nerealių lūkesčių. Dabar jau pasimokė- SM kalba apie naujas derybas, bet jokių konkrečių maršrutų neįvardija.
Ką užyvenom per pusę metų? Naują vežėją Star1, kuris truputį padidino geografiją. Daug reisų į Londoną, skrydžius į Stokholmą.
Pastebėsiu, kad pvz, įmant kryptį VNO-BRU iš Vilniaus jungčių yra 2 kartus daugiau nei iš Rygos, nors ten 2 reisai beveik kasdien…
tu geriau Vytautai atsakyk kaip čia taip „sutapo”, kad abu „konkursus” – VNO ir Klaipėdos uosto laimėjo Masiulio chebra.
Sveikinu su naujom pareigom! Ir linkiu neužmiršti ne tik verslo, bet ir ekonominės klasės keleivių. Tikiuosi, kad tavo šnekos apie Ryanair „žalą” pasireikš ne draudimais, o bandymu išstumti Ryanair’ą Easyjet’u ir dar kokiom 5-iom naujom kompanijom!
@ Jurgis – dėl oro uosto tai nerealu manau, nes su valstybe niekada neįmanoma konkuruoti. LEO LT puikos to pavyzdys.
Šleseras tai nusipirko 200 ha ir būdamas ministru deliojo, o čia Zuokas alia nusipirko žemės ir ką jam daryti su ja? :) Galės bulves sodinti :)
@ Vytautas-NT – ar tu tikrai nuoširdžiai tiki tai ką rašai ar manai, kad lozungai šiame blog’e turi įtakos? :)
Man glosto savimeilę, neslėpsiu, kad atsakai į mano post’us, bet aš mėgstu konkretesnius dalykus, o ne lozungus :)
@ Augustinas – taip, sutinku. Dar tranzitą reikėtu pridėti ir būtu taip, kaip norėtusi :)
Gaila nebebus daugiau blogo, bent jau aktualiomis aviacinėmis temomis. Nemanau, kad oro uostas savo tarnautojui leis atvirai reikšti mintis su darbu tiesiogiai susijusiomis temomis.
blog’as bus :-)
aišku, padėtis šiek tiek pasikeis, bet nenumirs – pažadu.
O aš jau maniau, kad Simonui pakišo pasirašyt tylos įžadus. Bet kad kritikos TVOU nesulauksim, tai faktas :))))
Bet Blog’e rašantys tai ne visi iš TVOU, kritikuosime, kai reikia be gailesčio :)
Ir pradžiai labai paprastas klausimas – va pagal dabar skelbiamus būsimo žiemos sezono tvarkaraščius skrydžių per savaitę Vilniuje bus mažiau nei dabartiniame vasaros tvarkaraštyje. Ar visgi tai pasikeis?
LP: daug paskutiniu metu rašei apie Simono rekomenduotą knygą. Gal turi ją natūroje? O gal dar kas nors iš čia užsukančių ją turi ir galėtų pasidalinti?
@ Pranas – normalu, žiemos sezona visada būna mažiau capacity.
@ Vytautas – dėja, dėja bet skaitau PDF iš ekrano, taupau medžius :)
@LP: Esamomis kryptimis tai taip, bet manau tikrai yra potencialo vienai kitai naujai krypčiai, apie ką ir mano klausimo mintis buvo.
Va kad ir paskutinės naujienos apie Easyjet – mažina Lutoną ir uždaro EMA, lėktuvus žada perkelt į žemyninę Europos dalį. Ar jau nusiuntė Simonas jiems skaičius kaip lietuviai mėgo į Paryžių skraidyt?
Spendziant is kolegu nusiteikimo, Simonas turetu ruostis galybei kritikos ir spaudimo, beigi reikalavimams apciuopiamu rezultatu – teigiamu pokyciu (nauju a/k VNO ir nauju marsrutu) :)
LP: tai taupom medžius kartu;) galbūt tuo PDF pasidalint gali?:)
Su gerbiamu Labiau patyrusiu kartais nėra jėgų diskutuot. Tai ką jam reikią padaryt? Babilono bokštą pastatyt. Kol Lietuvoj nebus Rail Baltic’os iki Kauno ar kažko panašaus jis kartos, kad Susisiekimo ministerija nieko nenuveikė.
Tai ką aš parašiau- tuo ir tikiu. O jei kam tai atrodo naivu ir pan., tai nebe mano reikalas.
Ir dar viena pastaba dėl Kauno oro uosto. Užmirštam, kad jis iš esmės tūrėtų būt laisvos ekonominės zonos dalis. Tad jo perspektyvas matau, pirmiausia, kaip LEZ oro uostą ir krovininį…
@ Vytautas – parsisiusk is cia: http://knowfree.net/2009/07/the-global-airline-industry/
@ Vytautas NT – su manim sunku, lygiai taip pat kaip verslui sunku su valdininkais. Tikrai kartais truksta jegu ir kantrybes priversti juos dirbti, nes versle labai lengva ivertinti darbo efektyvuma – o kaip ivertinti valdininkija :)
Kas liecia SM darbus – del ko tavo manymu as prisikabinau, kad kalbi lozungais, nes tai tinka tiems kurie niekuo nenutuokia apie situacija, o tie kurie ja gyvena tai skamba, kaip pigus PR.
TAVO LOZUNGAI:
VNO: pakeistas vadovas, etatų ir kaštų mažinimas, nauja kainodara, nauji vežėjai oro uoste.
DABAR AS JUOS ISVERSIU SUPRANTAMIAU:
Ivanauskas iteike atsistatydinima dar senajam ministrui, matyt bijojo baudziamosios atsakomybes. Ar naujai atejas ministras pakele buvusio direktoriaus darbelius? Atsakymas ne. Tai klausimas kodel?
Naujo direktoriaus konkursas – isrenkamas naujo ministro studiju draugas – sutapimas ar kaip?
Kas salygojo nauja kainodara – izvalgus protas ar apverktina situacija VNO, kai varo i totalu minusa, o normalaus susisiekimo nera.
Etatu mazinimas – tai gal galima konkreciau kas ir kiek sumazinta nes ten buvo 700 darbuotoju, o atleidziami pensininkai…
Kastai, kaip yra mazinami, cia labai idomu butu pamatyti.
Naujos aviakompanijos pritrauktos – o kodel nepasakoma kokiomis salygomis jos pritrauktos? Padare siekiant pigaus politinio reitingo populiarumo, o ekonomines/komercines puses kas ivertins, kai informacija neviesinama?
Galeciau ir astriau parasyti ir su irodymais, tik gaila, kad paskui mano insiderius uztampys (SM ir VNO is vidaus), bet patikek esi naivus kaip penkiametis, jei manai, kad kazkas keiciasi :)
Tai, kad pokyciai nedideli, nereiškia, kad pokyčių išvis nėra.
Dėl VNO konkurso, norėčiau apverst klausima. Kokia yra to idealaus kandidato į direktorius pavardė, kuris konkurse dalyvavo, bet nebuvo pripažintas nugalėtoju? Kadan gi Labiau patyręs turi daug agentų ir VNO ir SM, tai galėtų atsakyti…
Dėl bylos Įvanauskui, tai pirmiausia yra dabartinio VNO direktoriaus reikalas. Jis turi daugiausia informacijos apie įmone, ir jei buvo padaryta nusikaltimų- belieka kreiptis į prokuratūra.
Tačiau, jei viskas daryta švariai, tai nieko ir nepadarysi…
Dėl VNO nuolaidų- aišku tai buvo LAL bankroto pasekmė. Bet iš kitos pusės galima buvo palikti viską, kaip yra. Aišku, būtų dar blogiau, bet tai irgi buvo realus scenarijus.
Naujos kompanijos (ne visos) pritrauktos žvėriškomis sąlygomis. Ne manau, kad SN, Donbass Aero ar Aerlingus (Gatwick’as) atėjo dėl kažkokių ekstraordinarinių nuolaidų. Tikro tempimo už ausų atvejį turim su Skyways.
Tai gal Labiau patyre, galėtu pasidalinti savo neįkainuojamąja patirtimi? Kaip pritraukti dar daugiau naujų vežėjų? KLM, AF, BA ir t.t.?
Vietoj to, kad visą laiką kalti prie sienos Susisiekimo ministrą ir jau daugiau, kaip pusę metų už tą patį? Neatsibodo dar?
@ Vytautas NT – trumpai pakomentuosiu. Kaip atsirado Simonas VNO, taip ir tinkamas VNO vadovas galėjo atsirasti, tik paieškoti reikėjo, bet politikams tas sunkiai gaunasi :)
Tačiau, jei viskas daryta švariai, tai nieko ir nepadarysi… – jei butu vadovas principingas, o ne politskai deleguotas tada ir butu sprendimai :)
Tai tada ir nepriskirkime prie kazkokiu ypatingu siu metu pasiekimu jei tai nieko neitakojo.
O kas man is to, kad as pasiulymus ir patirti skleisiu, vargu bau ar ji valstybininkams idomi.
O kas liecia tavo isvardintas a/k – as kazkaip nepagaunu, rasei, kad buvau MAKS 2009, dalyvauji tokiuose renginiuouse apie situacija Pabaltyje nesiorientuoji :)
Del SM ministro – cia tai perpetum mobile, nes gal jis i Seimo speakerio sosta atsises, o naujas atejas pagal tavo logika vel viska tures pradeti is naujo? :)
Aš manau, kad Susisiekimo ministras išvis nori perduoti visą oro uostų valdymą (Manau tiek Vilniaus, tiek Kauno, tiek Palangos) į privačias rankas. Tik šito negalima padaryti greitai- įstatymų pakeitimai ir t.t. ir pan. Todėl dabartinis VNO vadovas yra tam tikra prasme laikina figūra kokiems dviems-trims metams…
Taip MAKS’e aš dalyvavau. Beje, rasti Antonovo atstovus ten nepavyko, nes šie kažkodėl dingo iš savo stendo. Užtat labai patiko An-140 (An-148 parodoj neradau). Deja, tik į vidų nepavyko patekt. Ir svarbu, kad jis, aišku pigus.
Nors šiaip Rusija stebuklų šalis- Tuopolevas laukia kada valdžia pradės pirkti Tu-334, Jakovlevas konstruoja ekonomiškesnį Airbus 320 analogą, o eiliniai rusai nekenčia SuperJet, nes jis 85% iš užsienio dalių padarytas.
Šnekant apie nuostolingus aerouostus. Garsioji Ryanair bazė – Hahn aerouostas vis dar nuostolingas, nors eksploatuojamas kaip civilinis jau kelioliką metų, o keleivių ten 2k. daugiau nei VNO KUN …
@ ahoi – Kiek investuota į HAHN? Gal jame plėtra numatyta? :) Ir KUN tegu būna nuostolingas, tik nereikia į jį pinigų kišti jei nėra vizijas per kurią vietą tie pinigai sugrįš :)
http://www.hahn-airport.de/default.aspx?menu=news&cc=en&dataid=510549
http://www.hahn-airport.de/default.aspx?menu=press_archive&cc=en&dataid=509820
„Since 1998 altogether around 170 million Euro have been invested in the expansion of the infrastructure at Frankfurt-Hahn Airport…”
Pirmiausia padėkosiu Labiau patyrusiam už nuorodą į knygą „Aviation industry”.
Dėl KUN tai norėtusi, kad jis tiesiog dirbtų „ant nulio”. Manau, tai įmanoma pasiekt, kiek pataisius mokesčius.
Ir dar viena naujieną KD-avia atnaujino skrydžius (tiesa kol kas tik 2), nepaisant bankroto:
http://www.lenta.ru/news/2009/09/07/kdavia/
Pirmiausia padėkosiu Labiausiai patyrusiam už nuorodą į knygą apie aviacijos industriją.
Taip pat pastebėsiu, kad KUN svarbu jog tiesiog nenuostolingai dirbtų. Manau, pataisius kiek mokesčius, tai galima pasiekti.
O tuo tarpu KD-avia atnaujino skrydžius dviem kryptim, nepaisant bankroto:
http://www.lenta.ru/news/2009/09/07/kdavia/
Pirmiausia noriu padėkoti Labiausiai patyrusiams už nuorodą į vertingą knygą!
O kartu pastebėti, kad pataisius KUN mokesčius, gal net dabar įmanoma jo nenuostolinga veiklą pasiekti (su dabartiniu skrydžių skaičiumi).
Tuo tarpu KD-avia, nepaisant bankroto, atnaujino du reisus:
http://www.lenta.ru/news/2009/09/07/kdavia/
Pirmiausia noriu padėkoti Labiausiai patyrusiams už nuorodą į vertingą knygą!
O kartu pastebėti, kad pataisius KUN mokesčius, gal net dabar įmanoma jo nenuostolinga veiklą pasiekti (su dabartiniu skrydžių skaičiumi).
Tuo tarpu KD-avia, nepaisant bankroto, atnaujino du reisus:
http://www.lenta.ru/news/2009/09/07/kdavia/
Atrodo jau į blogą komentarai nebetelpa..?
iš kito kompo pavyksta.
Ačiu Labiausiai patyrusiam už nuorodą į vertingą knygą. gal ir perskaityt pavyks..?
KUN, manau, pataisius mokesčius galima gal net su dabartiniais srautais nenuostolingu padaryt.
O tuo tarpu KD-avia atnaujino du reisus nepaisant bankroto:
http://www.lenta.ru/news/2009/09/07/kdavia/
iš kito kompo pavyksta.
Ačiu Labiausiai patyrusiam už nuorodą į vertingą knygą. gal ir perskaityt pavyks..?
KUN, manau, pataisius mokesčius galima gal net su dabartiniais srautais nenuostolingu padaryt.
O tuo tarpu KD-avia atnaujino du reisus nepaisant bankroto:
http://www.lenta.ru/news/2009/09/07/kdavia/
iš kito kompo pavyksta,bet sunkiai. Čia nuorodos kaltos?
Ačiu Labiausiai patyrusiam už nuorodą į vertingą knygą. gal ir perskaityt pavyks..?
KUN, manau, pataisius mokesčius galima gal net su dabartiniais srautais nenuostolingu padaryt.
O tuo tarpu KD-avia atnaujino du reisus nepaisant bankroto (žr. nuorodą)
KD-avia atnaujino du resisus nepaisant bankroto…
@ ahoi – patikslinu :)
http://www.hahn-airport.de/default.aspx?cc=en&dataid=509887&menu=press_archive
During the timeframe of 1998 to 2007 about 210M Euros have been invested into the infrastructure of the airport. The most important provisions were the construction of a terminal, operational surface space, new access roads and most of all, an extended runway.
Jai palygintume GER vs LTU pagal GDP per capita ir Passengers per capita ratio tai šios investicijos 210M pagal Lietuvos ekonomiką būtu maždaug 2.1M, o mes imerkėme savų 7 kartus daugiau 7M 7M :) Taip, kad visgas gerai su Hahn ir eilinis š… su KUN :)
@Labiau patyręs-kas cia pas jus per matematika,gal galetumetete placiau paaiskinti neismanantiems?
@ Rimas – bent jau nurodau kas tai per rodikliai :)
Primečiau santykį, kad tiksliai paskaičiuoti užtruktų :)
Rodikliai tai dažniausiai naudojami įvertinti potencialią.
GDP per capita 2008:
Germany – 35,442
Lithuania – 18,946
Population:
Germany – 82M
Lithuania – 3,5M
GDP skirtumas GER vs LTU yra 78 kartai. Jei jie investavo per 10 metų 210M, tai įvertinus Population ir GDP santykį, mes per 10 metų investuoti turėtume 9 mln litų :))) O mes jau investavome 14 ir planuojame dar daugiau ten kišti. Kažkas pabandė Hahn duoti palyginti, o aš tik paskaičiavau :)
Aišku nėra čia labai tikslus paskaičiavimai, bet kadangi jie vistiek nieko nekeičia nėra prasmės labai tiksliai skaičiuoti :)
Tuo tarpu KD-avia nepaisant bankroto paskelbimo, atnaujino bent jau du reisus.
Pirmiausia noriu padėkoti Labiausiai patyrusiam už vertingą knygą. Gal dar ir perskaityt pavyks..?
Kartu manau, kad KUN pataisius mokesčių politiką gal net galėtų nenuostolingas būt.
Tiesa, pagal Labiau patyrusio logiką kokiam nors Liuksemburgui oro uostas išvis yra prabanga, dėl gyventojų skaičiaus…
@ Vytautas NT – su Liuksemburgu nevykęs palyginimas. Ši valstybė turi 1 tarptautinį oro uostą! Mes turime 3 ir jokios vizijos…
Labiau patyrusio skaičiavimai neturi didelės prasmės, nes neįvertintas aerouostų skaičius. Gal ir būtų galima lyginti bendras investicijas į visus oro uostus Vokietijoje ir Lietuvoje. Bet net ir tai nieko neįrodo.
Lietuva vis tiek neturi jokių šansų „pavyti ir aplenkti Vokietiją” dėl mokslinio, intelektualinio, pramoninio ir kultūrinio atsilikimo. Klausimas ar dėl to turime susitaikyti su visiško užkampio statusu.
Gerbiamas Labiau patyręs gal dar skaičiuot irgi moka. Lietuva yra triskart didesnė pagal gyventojų skaičių ir kokis tris-keturis kartus pagal plotą. Todėl viskas logiška- Liuksemburgo dydžio teritorijai po oro uostą.
Pasiūlysiu Kauno merui pervadinti oro uostą į municipalinį. Tada Labiausiai patyrusiam gal lengviau pasidarys..?
Beje, o KD-avia dar kokias dviem reisais skraido, nepaisant bankroto. Tiesa, gali neišsikapstyt.
Kažkodėl nuorodos į straipsnį lenta.ru įdėt neleido…
Taip. Nemanau, kad logiška taip lyginti visos šalies BVP, nes oro uostas bet kuriuo atveju yra vietinė investija ir tik mažose šalyse ji yra daugmaž vienodai naudinga visai valstybei (turint omenyje jau minėtą „catchment area” – Hahno oro uosto reisų namų rinkos plotas tikrai padengia kur kas mažesnį Vokietijos teritorijos procentą nei Kauno oro uosto – Lietuvos procentą (nes Vokietija didesnė plotu). Tad lyginti būtų galima nebent Lietuvos BVP su tam tikros Vokietijos dalies, kurią tiesiogiai aptranauja Hahnas, BVP. Nes tam, kad savo užmoju investicijos į Vokietijos pigių skrydžių oro uostus atitiktų Lietuvos investicijas į KUN, Vokietija turėtų investuoti ne į vieną Hahną).
Taip pat, ką jau minėjau, oro uosto, kaip įmonės, pelnas/nuostolis sudaro tik dalį (dažnai nedidelę) realios naudos valstybei, kurią oro uostas teikia. Žr. paskutines dvi mano komentaro 2009 09 3 18:48 pastraipas.
Jei kalbėti iš aviacijos pusės, Šengeno zoną dera laikyti viena teritorija, nes joje nėra vidinių sienų, stabdančių judėjimą ir dirbtinai mažinančių oro uostų reisų namų rinkos plotą. Todėl Liuksemburgas, kaip ir Lietuva ar atskiros jos dalys, tėra šios teritorijos regionas. Nebūtų Liuksemburgui katastrofa, jei neturėtų oro uosto, nes galima skristi į netoliese esančius oro uostus (Hahnas iš tikro arčiau Liuksemburgo nei Frankfurto). Tačiau tai padidintų kelionės į Liuksemburgą trukmę, mažintų jo konkurencingumą atvykstamajam turizmui, verslo konferencijoms ir pan. Analogiškai atsitiktų ir su, pavyzdžiui, vakarų Lietuvos regionu, jeigu būtų smarkiai ribojamas Palangos oro uosto darbas, o KUN uždarytas (regionas atsidurtų 3 – 4,5 val. ir daugiau kelio nuo artimiausio oro uosto).
LUX orouostas nelabai vykes pavyzdys, nes jis pats yra pirmiausia CARGO orouostas, isvystytas kaip HUB Cargolux (CV) avialinijoms. I ten skrenda ne tiek is daug aviakompaniju, o vietinis/bazinis pax vezejas – Luxair irgi nera didelis, orientuotas daugiausia i biznio klientus, EU instituciju isikurusiu LUX klerkus – galima lyginti su musu bankrutavusiu TE.
Dauguma paprastu zmoniu naudojasi BRU, HHN, CDG orouostais. Keleiviu terminalas mazutis, yra teke i ten nuskristi su BA…
Tuo tarpu bankrutuojanti KD-avia atnaujino du reisus. Tiesa, panašu, kad juos tai neišgelbės. O gaila…
Chebra tai logiška, kad aš per penkias minutes Jums studijos nepateiksiu :)
Bet giliau pasigilinus vistiek investicijos vs srautas vs pajamos HAHN yra ženkliai geresnis nei KUN.
@ Augustinas – gal turi žinių dėl Eurolines?
Šiaip tai LUX yra didžiausias Europoje krovininis oro uostas, o antrą vietą užima BRU.
Būtent tokia kryptimi siūlyčiau ir vystyt KUN- nes jis yra strategiškai geroj vietoj ir gali būti logistikos centro dalimi…
Vytautas-NT: pagal kokį matą didžiausias??? Šiaip pirmas trejetas toks: CDG, FRA, LHR
užmesk akį kur nors internete :)
Pasitraukus is BRU DHL’ui, tai jis tikrai nera tarp lyderiu jau keli metai… LUX irgi nera didziausias, nes jis tik vienos aviakompanijos HUB. Siaip Vytautas teisus del didziausio trejeto, nepamenu kaip AMS atrodo Europiniame kontekste… :)
pasirausiau, wikipedija rašo kad AMS yra trečias, LHR ketvirtas. LUX ir BRU, 5-as ir 6-as atitinkamai
@ Vytautas NT – kokius galima Lietuvoje centrus kurti, jei su dabartiniais politikais tarptautinė prekyba paraližuota…
Mus tik mokykits ir mokytis iš gerų užsienio pavyzdžių (Amsterdamas, Stanbulas)
Su musu politikais galima durpes ir zvyra kasti nebrungiai :)
@ Linas – Sorry, but your statement conc. LUX and Luxair is nonsense. Probably you never have been in Luxembourg.
@nikasto – maybe you have never been there? What exactly you cann nonsense? Maybe your translator is crap…? :)
@nikasto – which point about LUX and Luxair you consider as nonsense? And I will comment on it.
Jei tikėsim Wikipedia, tai Luxair yra 15 lėktuvų ir 53 kryptys. Į mikroskopinę bendrove nepanašu. Aišku, transatlantinių skrydžių nesiūlo.
Oro uostas- 4 km takas (gali leistis bet kokio didumo lėktuvai), 2 terminalai, 1,6 Mln keleivių. Mažiau, nei Rygoje, bet, atsiprašau, šalis triskart mažesnė…
@ Linas – taip galime, bet dabar to gėrio niekam nereikia :)
Ech greičiau naujas post’as atsitrastu, nes dabar diskusijos apie nieką :)
Simonas dabar post’us plikiui ant stalo neša kasdieną. Blog’ui nėr laiko :)))
Durpes galima kurui naudoti ir ne tik. O žvyrą, kelių statybai…
Tai gal pradėt organizuot susitikimą su Susisiekimo ministru? Bus be Simono ir Labiausiai patyrusio daugiau norinčių?
P.S. Jei LUX dabar yra penktas, nereiškia, kad kažkada negalėjo būt ir pirmas Europoje…
Takas tokio ilgio nes turi lestis B747 F lektuvai. Luxair fleeta sudaro ERJ, dash8 ir B737. viso 15. Keleiviu maziau nei RIX ir terminalas – realiai dydziu i Kauno panasus… O salies dydis nebutinai itakoja keleiviu srautus :)
Nepagaunu, kurioje cia vietoj „nusisnekejau”?
Vytautas-NT: na tu niekaip negali pripažint kur nors suiklydęs:))) Duomenis nesunku rasti iki 2000-ųjų metų. Ir niekada LUX nebuvo dasikasęs iki trejetuko :)
nebent turi galvoje kokius 1975-uosius :)
Labiau patyrusiam – Dėl Euroline, jie reguliariai tobulina savo svetainę. Dabar yra kainoraštis pagal klases, gal galutinis, nes iki tol kainos kartais keisdavosi (buvo Vilnius nuo 199 eurų, dabar nuo 180 į vieną pusę jei rezervuoji prieš 30 d. ir daugiau, 230 šiaip). Pradėti skraidyti dar žada nuo rugsėjo 15 d. Bet rašo, kad iki spalio 27 d. skraidys Vilnius-Tbilisi su Jak-40. Rezervacija internetu dar neveikia.
Simonai – gal norėtum vietoj blogo forumą aviacijos tema padaryt? Potencialių dalyvių yra, diskusijos vyksta, pats kaip suprantu nebegalėsi tiek rašyti, kiek anksčiau, bet galėtum forumo administratorium būti.
Jo, naujo posto verkiant reikia :)
Del susitikimo su ministru – butu idomu, as pasistengciau sudalyvauti!
Forumui taip, labai gerai butu, nebutu betvarkes tokios kaip dabar, nes viskas issimete ir surasyta labai daug ne i tema… :)
Šiaip tai jau yra vienas forumas http://tinkle.miestai.net kuriame diskutuojama apie infrastruktūrą ir susisiekimą, tik tiek, kad jis ne vien apie aviaciją…
Linai,nikasto matyt norejo pasakyti kad Jus neteisus del mazo LUX terminalo.Jie turi du terminalus-naujas gali aptarnauti 3mil.ir yra tikrai didelis ir erdvus.
Rimai, nezinau kada naujasis pradejo veikti, bet pries 2 metus teko atvykti i LUX labai nedideli/maza (galbut tai senasis, nesigincysiu), bet tai tik tiek, Luxair tikrai nediele aviakompanija, ir jie tikrai neparuoda bilietu po 50 EUR.. O is visu kartu, kiek teko lankytis LUX, skridau i/is HHN arba BRU, nes Luxairo kainos ne kiekvienam eiliniam keliautojui. O del paties LUX orouosto, tai ten cargo lektuvu leidziasi daugiau nei pax…o ir jie nepalyginamai didesni, jau nekalbant apie krovininiu terminalu dydi!!!
Gal po 50EUR bilietu nėra, bet po 79 EUR tikrai parduoda.
Spėju, vasarom keleivių iš Luksemburgo oro uosto būna daugiau. Bet kokiu atveju, daugiau, nei iš Vilniaus…
Tuo tarpu BT toliau giriasi, kaip gerai jiems sekasi:
Number of airBaltic passengers grows by 28% at its Riga base in August, highest ever load factor
Ne vien BT: Norwegian Air Shuttle Traffic Up 18 Percent.
Tuo tarpu klausimas- Jei Kaune rūkas, ar įmanoma pasinaudot Šiauliais?
http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/rukas-sutrikde-kauno-oro-uosto-darba.d?id=23957909
to Linas:
JIs ne tik girias, bet ir toliau dirba ir dirbs!!!
O Vilnius tai kuo gali pasigirt???? Nebent kad idarbino SB :)))))
Tiesą sakant, tokia audringa aviatorių bendruomenės reakcija džiugina, nes kuo daugiau įvairių idėjų bus išsakyta, kuo plačiau išnagrinėtos visos aplinkybės, tuo kokybiškesnis galimų sprendimų paketas bus pasiūlytas Ministrų kabinetui. Šis darbas turi būti atliktas iki spalio 1-osios – laiko nėra daug, todėl darbai verda, o visos suinteresuotos pusės reiškiasi tikrai aktyviai. Apie tai diskutuoja – beje, GANA KVALIAFIKUOTAI – netgi interneto „blogeriai”.
Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, Transportas, 2009.09.01, Civilinės aviacios kryžkelė
Respekt visų pirma Simonui, po to ir visiems kitiems „blogeriams”.
Respekt ir pačiam viceministrui, už tai kad skaito… deja, užkliūva tas žiūrėjimas iš aukšto.
Viceministras turėtų suprasti, kad čia komentuojantys „blogeriai” dirba, arba bant jau sukasi ir „verda” šioje srityje ir todėl žino, ką rašo, o neretai žino daug daugiau, nei už tai atsakingi oficialūs valstybės pareigūnai, o tuo labiau – Lietuvos vizijas kuriantys ispanai.
Grišiu prie kažkada iškelto pasiūlymo: susieit gyvai neformalioje aplinkoje ir padiskutuot… vardan tos Lietuvos… aviacijos.
@ Aloyzas – cha cha Vaštakas :))), jau sklando anekdotas, kaip Vaštakas rimtu veidu klausia – o kas tai yra BAZINIS VEŽĖJAS? :)
Flyer – as apie Vilniu nei kazka sakiau nei minejau..
O zodi giriasi as suprantu kaip savireklama, kas realiai ir yra tas ju straipsnis, nes kaip nekaip i minusa dirba…
Aš kažkada esu kažkokia nesąmonę apie aminorūgštis pasakęs. Tai pagal Labiausiai patyrusio logiką mano biochemiko diplomas nebegalioja. Kas per mada kabinėtis prie žodžių? Matyt svaresnių argumentų nerandama.
Aš dar kart siūlau ir su Susisiekimo ministru susitikt. Gal ką jam naudingo pasakysim.
Ir visgi mano anksciau issakyta mintis apie bendra Baltijos saliu a/k vystosi :)
Nori bendros skrydžių bendrovės su latviais ir estais
http://vz.lt/2/straipsnis/2009/09/09/Nori_bendros_skrydziu_bendroves_su_latviais_ir_estais2
@ Jurgis – prajuokinai :), ir tokios bendros aviakompanijos, kadangi rinka maža, HUB’as bus Rigoje. Ir turėsi daug daug skrydžių į Rigą :)
Susitikimo metu, kur daugiausiai diskusijų sukėlė civilinės aviacijos reikalai, Lietuvos ir Estijos ministrai paprašė kolegos iš Latvijos, kad vienodomis sąlygomis būtų užtikrinta konkurencija tarp oro uostų. Kaspars Gerhards, Latvijos transporto ministras patikino, kad nuo lapkričio mėnesio Rygos oro uoste keičiasi mokestinė sistema, kai kurioms bendrovėms neliks išskirtinių mokesčių, visiems bus taikomi vienodi įkainiai.
TAI TADA LATVIAI VISTIEK VALSTYBĖS PINIGAIS ĮLIEJĄ PAPILDOMŲ PINIGŲ AVIAKOMPANIJAI REMTI :)
@ Vytautas NT – aš apie tamstos išsilaviną jokių komentarų nesakiau, čia nereikia į mano daržą mėtyti :)
Simonai, pasiilgom tavo analitiniu straipsniu apie aviacija :) juk tiek naujienu
Vyrai vyrai, nesipliekit :) Matau, kad jau visa savaite aistros liejasi per krastus, bet toks jausmas kad cia mes ir numirsim sitam poste bediskutuodami apie tuos pacius dalykus :)
Baisiausia yra tai, kad mus tikrai paliko :)
@Labiau patyręs O kas brangiau kainuos ? PanBaltic aviakompanija ar tipo „nacionaline” a/k i kuria kaip i kiaura maisa bus pilami pinigai ir toliau bus konkuruojama kas is ko daugiau nugvelbs keleiviu .. As manau , kad bent jau svarstyti toki varianta reikia ir lyginti su kitais galimais isejimo is „Rygos priemescio” variantais
@ Jurgis – jei pas mus būtų kas ne tik svarstytų, bet realiai darytų, tada sutinku. Dabar mūsų SM nuolatinis neveiksnumas yra idealus kaimynams latviams.
PanBaltic gerai, tik ji naudinga bus latviams, o ne lietuviams. O tai kas nenaudinga lietuviams man nepriimtina.
Viskas su ta PanBaltic nuo sąlygų priklauso. Bet apie tai aš rašiau prie kito post’o..