Sausio mėnesio pagrindiniai Vilniaus oro uosto rodikliai:
– keleivių skaičius sumažėjo 4,5%;
– skrydžių skaičius augo 5,7%;
– krovinių ir pašto kiekiai augo 17%.
2009 m. sausio pirmąją pusę dar veiklą vykdė vežėjas „flyLAL – Lithuanian Airlines”, o realiai jo keleiviai darė įtaką visą praėjusio sausio rezultatai (visi išvykę turėjo grįžti ir nutraukus veiklą jų vežėjui).
Gana ženkliai paaugęs skrydžių skaičius, bet kritęs keleivių skaičius rodo, jog rinka rinka taip greitai nepriėmė ir neišnaudojo naujos pasiūlos, todėl daugelio lėktuvų užpildymai krito, lyginant su praėjusiais metais.
Nedaug trūko, jog po 13 mėnesių pertraukos Ryga būtų praradusi populiariausios krypties iš Vilniaus oro uosto vardą – į Rygą keliavo tik 34 keleiviais daugiau nei į Kopenhagą.
Tuo tarpu nuo sausio 11 d. į Kopenhagą pradėjus vykdyti skrydžius bendrovei SAS, Kopenhagos kryptis po visus 2009 m. trukusio kritimo šoko aukštyn. Sausį 41% keleivių į Kopenhagą pervežė SAS, 59% – „airBaltic”, tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog SAS skrydžius vykdė tik tris mėnesio savaites. Beveik dvigubai padidėjusi pasiūla Kopenhagos kryptimi smarkiai sumažino lėktuvų užpildymą.
Kopenhagos kaip transferinio oro uosto augimas padarė įtakos kitiems aplinkiams hub’ams: tiek Rygai, tiek Prahai, tiek Frankfurtui, į kuriuos keleivių skaičius sumažėjo.
Verta atkreipti dėmesį į ženklų „Star1” augimą Londono Stanstedo kryptimi: nuo sausio pradžios aviakompanija padidino skrydžių skaičių nuo 4 kartų iki 5 per savaitę, tačiau keleivių skaičius padidėjo daugiau nei buvo padidintas vietų skaičius. Dažnesni reisai padarė patrauklesnį produktą, todėl „Star1” gali labiau konkuruoti su kasdieniu „Aer Lingus” produktu į Gatwick oro uostą – šios bendrovės pervežamų keleivių skaičius sumažėjo.
Šioje lentelėje neatsispindi „Aurelos” pervežti keleiviai į Dubliną ir Londoną sausio pradžioje (šie skrydžiai buvo nereguliarūs, todėl pakliuvo į čarterių statistiką): į Londoną pervežta bevei 300, į Dubliną – beveik 400 keleivių.
Nors „utair” ir „LOT” pervežmų skaičius mažėjo lyginant su gruodžio mėnesiu, tačiau palyginimas su praėjusiais metais rodo, kokį šuolį šios bendrovės padarė plėsdamos savo rinkos dalį per metus. Beje, abi šios bendrovės vasaros sezonu dalyje reisų ketina naudoti reaktyvinius lėktuvus.
Sausio mėnesį keleivių skaičius mažėjo „verslo” kryptimis – į Briuselį, Stokholmą, Maskvą. Atrodo, bus pasiteisinęs „Skyways” ir „Estonian Air” sprendimas skrydžiuose nuo sausio 1 iki 11 d. daryti pertrauką.
Džiugu, jog lapkritį atidarę Milano kryptį „Star1 Airlines” per porą mėnesių ją sėkmingai išsuko ir dviem skrydžiais per savaitę sugebėjo pervežti daug keleivių, nors gruodį šio maršruto rezultatai buvo nekokie.
Milano pavyzdys rodo, jog naujoms kryptims įsivažiuoti reikia mažiausiai mėnesio-dviejų, todėl kol kas nekokie Romos, Berlyno ir Amsterdamo rezultatai turi galimybę „įsisukti” pavasariop. Juolab, kad pritaikius tvarkaraščius iš Rygos ir Talino, šiuos maršrutus papildys transferiniai keleiviai (šiuo metu jų yra į Romą ir Paryžių iš Rygos).
Kaip bebūtų, naujai atidarytos kryptys stimuliuoja rinką. Vasario viduryje į žaidimą įsijungs dar viena stipri kryptis – „Estonian Air” ir KLM bendradarbiavimu atidarytas reisas iš Vilniaus į Amsterdamą.
Užsakomaisiais skrydžiais pervežtų keleivių skaičius sausį net 25%. Tam įtakos turėjo 700 keleivių, kuriuos į Dubliną ir Londoną pervežė „Aurela”, taip pat rinką aktyvino naujas žaidėjas „Star1 Holidays”, tačiau reikia pripažinti, jog ir patys keleivių srautai rodė neblogus rezultatus.
Lentelėje pateiktos populiariausios kryptys iš Vilniaus: ženkliai padaugėjo keleivių į Hurgadą, simboliškai į Tenerifą ir Bangkoką. Į šešetuką pateko šiemetinė „atostoginė” naujokė Taba, tačiau šių metų programoje nebėra tiesioginių skrydžių į Lioną.
Aviacijos teorija sako, jog ekonomikai atsigaunant, pirmiausia pradeda augti krovinių kiekiai, vėliau pradeda augti „charter/leisure” rinka, o galiausiai ir reguliarūs skrydžiai. Tad – optimizmo yra.
Comments(632) 