Archive for spalio, 2010

„Aerosvit” iš Vilniaus tiesiogiai skraidys į Odesą

Aviakompanija „Aerosvit” ketina pradėti tiesioginius skrydžius iš ketvirtojo pagal dydį Ukrainos miesto Odesos į Vilnių. Skrydžiai nuo 2011 m. kovo pabaigos bus vykdomi du kartus per savaitę „Embraer ERJ145” lėktuvu.

Skrydžiai iš Odesos į Vilniaus oro uostą bus vykdomi trečiadieniais ir sekmadieniais. 50 vietų reaktyvinis lėktuvas pakils iš Odesos 7 val., Vilniuje leisis 9 val. 20 min., iš Vilniaus pakils 10 val. 20 min., Odesoje leisis 12 val. 40 min.

Skrydžius iš Vilniaus į Odesą 2008 m. vasarą vykdė aviakompanija „airBaltic”. Skrydžiai vyko nuo balandžio iki rugpjūčio. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais keleivių skaičius siekdavo 1150 keleivių per mėnesį.

Taip pat „Aerosvit” nuo 2011 m. vasaros tvarkaraščio skrydžių skaičių tarp Kijevo ir Vilniaus padidins nuo 13 iki 14 skrydžių per savaitę.

Vilniaus oro uoste bus „Wizz Air” bazė – 8 nauji maršrutai

2011 m. balandžio 16 dieną Vilniaus oro uoste bus atidaryta 14-oji „Wizz Air” skrydžių bazė Europoje ir pirmoji Baltijos šalyse. Didžiausia žemų sąnaudų oro bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje pradės skrydžius iš Vilniaus oro uosto visiškai nauju „Airbus A320” lėktuvu 8 kryptimis.

180 vietų lėktuvu „Wizz Air” atliks 21 skrydį per savaitę į Londono Lutono, Korko, Eindhoveno, Milano Bergamo, Barselonos El Prat, Donkasterio-Šefildo Robino Hudo, Romos Fiumicino ir Stokholmo Skavsta oro uostus.

Veiklos pradžioje „Wizz Air” Vilniuje bazuos vieną lėktuvą, kuriuo ketinama pervežti daugiau nei 300 tūkst. keleivių per pirmuosius veiklos metus.

„Wizz Air” veikla Vilniaus oro uoste prasidės balandžio 16 dieną, šeštadienį, skrydžiais į Korką, Stokholmą ir Romą, sekmadienį įvyks pirmieji skrydžiai į Londoną, Milaną ir Donkasterį, pirmadienį – į Eindhoveną ir Barseloną.

Į Londoną bus skraidoma 5 kartus per savaitę, Romą ir Stokholmą – 3 kartus, kitomis kryptimis – po du kartus per savaitę.

Pagal šiuo metu paskelbtus kitų aviakompanijų planus, „Wizz Air” tiesiogiai konkuruos tik viename maršrute – iš Vilniaus į Romos Fiumicino oro uostą šiuo metu tris kartus per savaitę skraido „airBaltic”. „airBaltic” skraido pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Taip pat „Estonian Air” artimiausiu metu pradės skrydžius į gretimus Milano ir Stokholmo oro uostus – atitinkamai Malpensa ir Arlanda.

„Wizz Air” 2010 m. ketina pervežti 9,8 mln. keleivių, šiuo metu aviakompanija skraido 34 lėktuvais ir aptarnauja 180 maršrutų. Kompanija yra užsisakiusi dar daugiau nei 100 „Airbus A320” lėktuvų, kurie turi būti pristatyti iki 2017-ųjų.

Planuojamas „Wizz Air” skrydžių tvarkaraštis:

VNO-LTN:  06:30 – 07:20
LTN-VNO:  08:05 – 12:45
Skrydžiai vyks pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.

VNO-ORK:  06:00 – 07:15
ORK-VNO:  07:45 – 12:55
Skrydžiai vyks antradieniais ir šeštadieniais.

VNO-EIN:  13:30 – 14:40
EIN-VNO:  15:10 – 18:20
Skrydžiai vyks pirmadieniais ir penktadieniais.

VNO-NYO:  13:30 – 13:50
NYO-VNO:  14:35 – 17:05
Skrydžiai vyks antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais

VNO-BGY:  13:30 – 14:55
BGY-VNO:  15:25 – 18:45
Skrydžiai vyks trečiadieniais ir sekmadieniais.

VNO-BCN:  18:55 – 21:15
BCN-VNO:  21:50 – 02:10
Skrydžiai vyks pirmadieniais ir penktadieniais.

VNO-FCO:  17:35 – 19:25
FCO-VNO:  20:00 – 23:50
Skrydžiai vyks antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.

VNO-DSA:  19:20 – 19:55
DSA-VNO:  20:25 – 00:55
Skrydžiai vyks trečiadieniais ir sekmadieniais.

Dar kartą apie Lietuvos prekės ženklą ir jo kūrimą

Praėjusią savaitę kalbino LRT laida „Idėjų metas” – žurnalistai eilinį kartą grįžta prie ne visai sėkmingos įvaizdžio kūrimo koncepcijos istorijos bei kelių, kaip toliau įvaizdį kurti, paieškos.

Manau, jog įvaizdžio koncepcijos sukūrimo procesas Lietuvoje yra gerokai sureikšminamas. Neverta tiek daug dėmesio skirti pačiam kūrimo ir tvirtinimo procesui – užtenka įnešti aiškumo ir nuoseklumo.

Pagrindinės mintys, kaip, mano nuomone, turėtų būti valdomas Lietuvos įvaizdis:

Prieš kurdami savo įvaizdį, turime nusistatyti vietą, kurioje esame. Realių plataus mąsto tyrimų, kaip Lietuva yra suvokiama pasaulyje atlikta nebuvo. Visos įvaizdžio koncepcijos, šalies logotipai ir kiti nestruktūrizuoti veiksmai iš principo buvo kuriami „ant vandens”. Su kokiais dalykais Lietuva asocijuojasi? Kas paminima pirmiausia, išgirdus žodį Lietuva? Taip pat svarbu yra kokiai auditorijai norime savo įvaizdį formuoti. Skandinavija Lietuvoje asocijuojasi su kokybe, o Pietų Europoje – su šalčiu. Prieš kuriant ir tvirtinant įvaizdžio koncepciją, būtina atlikti detalų tyrimą, panašų į prekių ženklams daromus reputacijos tyrimus.

Įvaizdžio koncepciją pirmiausia privaloma parduoti lietuviams. „Drąsios šalies” koncepcijos esminiu „mirties” tašku tapo, jog lietuvių lūpose ši koncepcija plito kaip anekdotas. Lietuviai yra įvaizdžio ambasadoriai – jeigu pavyktų įvaizdinį šūkį ar ženklą parduoti lietuviams, tai piliečiai taptų nemokamais platintojais.

Formuojant įvaizdį – nuoseklumas yra būtinas. Šiuo metu visos įvaizdžio kūrimo programos yra sustabdytos dėl lėšų stokos. Klaida – jeigu pasirinkta strategija turėti patvirtintą įvaizdžio koncepciją, koncepcija turi galioti visada – nesvarbu, jog viešinimui šiuo metu lėšų nėra skiriama. Įvaizdžio koncepcija diegiama per gausybę nematerialių priemonių. Koncepcija turi būti vadovas, kuriuo vadovaujamasi. Privatus verslas dažnai neskiria visiškai lėšų reklamai bet ar ta proga atšaukia kompanijos logotipą?

Tiksliai suvokime savo dydį. Kad Rygą pavadina Lietuvos sostinę yra neišprusimo problema ir ne mūsų žinomumo  trūkumas – tai tiesiog simbolis, nusakantis mūsų dydį Pasaulyje. Kiek iš mūsų galime netikėtai užklausti išvardinti visas buvusios Jugoslavijos teritorijoje šiuo metu esančias valstybes ir pasakyti jų sostines? Rištis prie regiono būtų naudinga, ką daro ir Marius Jovaiša su privačia iniciatyva „Lietuva – Baltijos širdis”.

Esame maži, todėl nebijokime prisirišti prie didelių ir žinomų. Taip savęs nesumenkinsime, o palyginimais geriau identifikuosime. Lietuva – kur alus toks pat skanus kaip Vokietijoje, tik pigesnis. Vilnius – čia taip pat kaip Prahoje, tik visur gali nueiti pėsčiomis. Šiluva – Dievo Motina Marija apsireiškė ne tik Lurde. Tokie šūkiai galėtų puikiai parduoti Lietuvą kaip turizmo objektą (nors gali piliečių būti suvokiami kaip žeidžiantys).

Nesistenkime būti „geriausi” visur. Jei savo šalį „parduodame”, tiksliai nusistatykime prioritetus, kokią šalį mes norime parduoti. Pavyzdžiui, turizmas: religinis, „city-break” ir SPA; sportas: krepšinis; verslas: IT „outsource’o” centras Europoje. Tačiau jeigu jau išsirinkome nišas, jose turime stengtis ir kartais net persistengti. Jei esame krepšinio širdis, o FIBA jau atvirai pardavinėja vietas Pasaulio krepšinio čempionate, tai manau už tam tikrą kainą perkeltų ir FIBA būstinę į Lietuvą. Tą kartą permokėtume, bet taip nesunkiai įtvirtintume krepšinio šalies įvaizdį.

Šalis įvaizdį turės visada, tiesiog jį galima valdyti arba leisti jam plėtotis savaime.

„Wizz Air” Vilniuje

Visi atsakymai – trečiadienį