Su Naujaisiai Metais! (arba – dar kartą apie oro uostų rinkliavas)
Comments(202) temos: lėktuvai
Vakar Rygos oro uostas oficialiai paskelbė, jog kiekvienas išvykstantis „Ryanair” keleivis nuo 2012 m. pradžios turės sumokėti 7EUR mokestį grynaisiais arba kortele tiesiog oro uoste. Tai vienintelis egzistuojantis atvejis tarp Europos sostinių oro uostų, kuomet iš keleivių bus renkami privalomi mokesčiai išskrendant. „Ryanair” savo ruožtu net neketina informuoti keleivių apie šį mokestį perkant bilietus.
Taip pat Rygos oro uosto atstovai Latvijos spaudai pasakė, jog Rygos oro uostas yra vistiek pigiausias Baltijos šalyse aviakompanijoms, „nors ir priartėjo prie Talino ir Vilniaus oro uostų kainų, kur jos siekia apie 1500EUR vienam B737 lėktuvui”.
Ar iš tiesų taip? Palygininkime faktinius įkainius aviakompanijoms trijų Baltijos šalių sostinių oro uostuose.
Skaičiuojame pagal kiekvieno oro uosto internete skelbiamus įkainius. Vilniaus oro uosto įkainiai skelbiami čia, Rygos oro uosto įkainiai skelbiami čia, Talino oro uosto įkainiai skelbiami čia.
Kadangi Rygos oro uostas pateikė pavyzdį apie 120 vietų B737, darom prielaidą, jog čia yra Boeing 737-500, vien ekonominės klasės konfigūracijos. Šio orlaivio tipo masė svyruoja, imam vidutinę – 56 tonos.
Lyginame rinkliavas vienam orlaivio „apsisukimui” (turnaround – atvykimas ir išvykimas), prie maksimalaus lėktuvo užpildymo, t.y. išvyksta 120 keleivių. Įkainiai pirmiausia svarbūs naujoms aviakompanijoms, kurių lėktuvai atvyksta į oro uostą vienam reisui ir išskrenda išlaipinę/sulaipinę keleivius atgal. Lėktuvas skrenda tarptautiniu maršrutu – 99,7% skrydžių iš Baltijos šalių oro uostų yra tarptautiniai.
Lyginame bazines rinkliavas, galiojančias ilguoju laikotarpiu, netaikant nuolaidų ir skatinimo schemų.
Talino ir Vilniaus oro uostų mokesčių struktūrą sudaro du pagrindiniai mokesčiai – orlaivio tūpimo mokestis ir išvykstančio keleivio mokestis. Rygos oro uoste dar taikomas saugumo mokestis bei keleivių su negalia aptarnavimo rinkliava (PRM charge), apskaičiuojamas kiekvienam išvykstančiam keleiviui.
Vilniaus oro uoste tūpimo rinkliava yra 25 LTL, t.y. 7.23 EUR, išvykstančio keleivio rinkliava – 22 LTL, t.y. 6.37 EUR.
Rygos oro uoste tūpimo rinkliava, kaip skelbiama, yra 2.05EUR, išvykstančio keleivio rinkliava – 3.1EUR, PRM mokestis – 0.28EUR ir naujasis saugumo mokestis – 6.5EUR, jei šį mokestį surenka aviakompanija.
Talino oro uoste tūpimo rinkliava tarptautiniam skrydžiui yra 8.31 EUR, išvykstančio keleivio rinkliava – 7.03EUR.
Paprasta skaičiuoklė:
Na, šie skaičiai rodo, jog nė viename Baltijos šalių sostinės oro uoste mokesčiai vienam Boeing 737-500 reisui nesiekia 1500EUR. Prie esamų kainų, Vilniaus oro uoste visa rinkliavų suma yra 10% mažesnė nei Rygos ir Talino oro uostuose.
Kokie mokesčiai dar gali turėti įtakos?
Tranzitiniams/transferiniams keleiviams Rygos oro uostas skelbia nuolaidų netaikantis, Vilniaus oro uoste transferinio keleivio mokestis yra 4LTL, Talino oro uostas nerenka išvykstančio keleivio mokesčio iš transferinių keleivių.
Stovėjimo mokesčiai? Atvykstantys lėktuvai stovėjimo mokesčio nemoka, išskyrus tuos atvejus, kuomet keleivinis lėktuvas stovi ilgiau nei 3 val. Vilniaus oro uoste šis mokestis yra 10% faktinės tūpimo rinkliavos, t.y. pavyzdyje naudojamam B737-500 šis mokestis yra 40.46EUR. Talino oro uoste stovėjimo mokestis yra 1.53EUR už MTOW toną, B737-500 atveju – 85.7EUR. Rygos oro uostas šio mokesčio dydžio internete neskelbia.
Bet kokiu atveju, šie mokesčių skirtumai daro labai nežymią įtaką ir taikomi toli gražu ne visais atvejais.
Taigi, paskelbta informacija apie Rygos oro uostą kaip absoliučiai pigiausią regione nėra tiesa.
Bet kokiu atveju dėka tarpusavio konkurencijos Baltijos šalių oro uostuose rinkliavos lėktuvams išties yra mažos. Lenkijoje, Danijoje šios rinkliavos siekia 2500-3000EUR vienam „Boeing 737-500” reisui, jau nekalbant apie Vakarų Europos valstybių oro uostus.
Šiandien apibendrinome Vilniaus oro uosto rezultatus 2011 m. ir kalbėjome apie planus 2012 m. Šiuos metus Vilniaus oro uostas baigs aptarnavęs maždaug 1,71 mln. keleivių – bendras metinis augimas 25%. Lygiai tokį patį augimo tempą ketiname išlaikyti ir 2012 m. bei pasiekti 2,15 mln. keleivių.
Pasiekus 2,15 mln. keleivių, tai bus patys geriausi – rekordiniai metai Vilniaus oro uostui pagal aptarnautų keleivių skaičių. Startas šiam rekordui yra. Rašant šias eilutes iki gruodžio mėn. pabaigos dar liko 56 valandos, o Vilniaus oro uostas šį gruodį jau aptarnavo 126,9 tūkst. keleivių. Tai jau yra geriausias visų laikų gruodžio mėnesio rezultatas. Iki šiol rekordinis gruodis buvo pasiektas 2007 m. – 126 828 keleiviai.
Gerų Naujųjų Metų visiems!
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
202 komentarai
Leave a reply
Aš tuo tarpu norėčiau mūsų skaitytojų, komentatorių vardu padėkoti tiek Simonui, tiek ir Simono kolegoms už darbą, pastngas ir rezultatus per 2011-uosius ir visą įdirbį iki tol. Taip pat už kantrybę atsakinėjant į kartais bukus komentarus, taip pat už daug informacijos apie TVOU šiame bloge.
Nors mes vis dar norime tam tikrų oro linijų atėjimo ASAP :-) bet padarytas puikus darbas pasiekiant, jog TVOU dabar visiškai nebaisu jokios aviakompanijos bankrotas, turbūt tai geriausiai diversifikuotas oro uostas Europoje. Taip pat ir tarpusavyje bekonkuruojantys LCC, atnaujinta TVOU aplinka ir daug kitų smulkmenų – smagu visa tai matyti čia šalia, Vilniuje.
Taip pat labai smagu žinoti, jog oro uoste dirba ne šiltą vietelę susiradę biurokratai, bet žmonės, kuriems rūpi aviacija ir tai, jog Lietuva nebūtų oro transporto užkampis Europoje.
Daug darbų laukia ateityje (nes mes vis dar labai laukiame tam tikrų aviakompanijų), bet ačiū už visą darbą, kuris jau padarytas. Sėkmingų ateinančių!
P.S. O aš kitais metais pabandysiu aplenkti smbuką pagal skrydžių skaičių per metus, 100 – ne riba :-))
Simonai, aciu uz si bloga ir uz tai, kad VNO siandien yra toks, koks jis yra.
Sekmes!
Thank you Simonas for doing a great job at VIA and guiding with samogitian patience this unique blog (where not only Vytautas-NT tries to keep you young … :-). The number of passengers of VIA and KIA is impressive, but what about the deficit of both airports? And unfortunately the success of the LLC and LCC reflects the weakness of our Lithuanian economy and society.
nikasto: VNO has a huge deficit (25% of turnover) in 2009 and 2010, without any LCCs at the airport.
We are expecting about 5% deficit in 2011 and up to 2% deficit in 2012, and then return to profits in 2013-2014. The business case is quite clear – with mixed airlines portfolio, growing traffic and non-aviation revenues break-even is on 2.2M yearly passengers level.
In my personal opinion, airport finances should be balanced in long term (and VNO is on the way to that) huge profits should not be a long term goal for airports. Stimulation of passengers and cargo traffic give much bigger positive impact to economy then profits at the airport.
Dėkui, Simonai
Visų pirma tai už šaunų blogą ir galimybę pirmiesiems sužinoti svarbiausias naujienas lietuviškos aviacijos padangėje ir ne tik :).
Noriu palinkėti ir toliau sėkmingai žygiuoti jau pramintu taku. Manau jog sutiks su manim ne vienas, jog dabartinė VNO vadovybė yra idealus pavizdys ką teisingi žmonės atsidurę teisingoj vietoj gali padaryti per labai trumpą laiko tarpą, tikiuosi tapsit pavyzdžiu ir kitiems.
Gerų švenčių!
@ Simonas. Thanks for the details. I share your point of view. Let’s hope that the economic and financial turmoil does not queer the pitch.
Norėčiau prisidėti prie jau išsakytų komentarų.
Šio blogo dėka Vilniaus oro uostas atrodo, be kita ko, viena tų retų valstybinių institucijų Lietuvoje, puikiai sugebančių konstruktyviai bendrauti su jos veikla suinteresuota visuomenės dalimi.
Deja, manau, kad daug kitų institucijų nuo panašių interesantų ir komentatorių iš šalies atsitveria nematomomis sienomis. Tai – turbūt tam tikras socialistinės sistemos palikimas, nes toje sistemoje buvo galima gauti didžiausių gėrybių įtikus keliems svarbiems asmenims, tuo tarpu įtikimas klientams buvo antraeilis dalykas.
Tikrai malonu, kad TVOU, iki 2008 m. turėjęs čia problemų, pasuko kita, daug skaidresne kryptimi, kur kompetencija įrodoma ir darbais, o ne mintimis panašiomis į „Aš užimu šį postą, reiškia, aš žinau geriau už tave”.
„Pinigų kartos” reportažas apie LCC plėtrą:
http://youtu.be/vG7kajG9-mw?t=3m29s
Girdejot kas apie Baltic Airlines ?
http://bnn-news.com/sale-bas-shares-contested-44963
Didelis RESPECT’as Simonui ir sekmes paciam bei TVOU 2012’aisiais!
Ryt „Verslo žiniose”- Ką planuoja Kauno oro uostas.
Atrodo „Pinigų karta” neigiamai vertina LCC plėtrą. Pagal juos, geriau nieko, negu pigus skrydžiai…
Pinigu kartos reportaže sakoma, kad kitais metais planuojamos 3 naujos kryptis, o kitos dar neatskleidžiamos. tai kokios jos? :)
LNK Žinių reportažas apie VNO atskleidė, kad nuo vasaros sezono gali atsirasti reguliarus Vilnius-Tel Aviv reisas :)
Jonai, Simonas reportaže minėjo keturias kryptis. Visos Wizz, žinom, kad RYR pasiūlys Baden’ą ir Skyways sugrąžins Berlyną. Na ir be abejo SU su SVO. Tad atrodo laidos kūrėjai grybauja arba mes dar kažko nežinome. ;] O kas link TLV, reik tikėtis, kad bus normalūs skrydžiai, o ne reguliarūs charter’iai, kurie jau eilę metų skraidina žydus i Vilnių, Vis laukiu naujienų iš TK stovyklos, pagal jų planą 2012 VNO turėtų būti žemėlapyje. Na čia, manau, laiko klausimas.
Simonui tikrai sveikinimai dėl puikių Vilniaus oro uosto rezultatų šiemet. Palinkėti lieka, kad tolesni planai sėkmingai virstų realybe, o dar geriau – kad viršytų lūkesčius :)
O „Pinigų kartos reportaže” du neeilinio bukumo momentai. Pirmas – Valatkai (kodėl jis apskritai kalbinamas?) LCC atvežami turistai yra „nenormalūs” :) normalūs ar ne, bet atvažiavo jie šiemet gausiau negu bet kada, ir naudos daugiau atnešė negu bet kada. Ir toks juk dažnai būna kelias į populiarumą – pirmą kartą pasiūlai pigiai, kažkas sužino ir jam patinka, kitą kartą jau paimi brangiau. Tinka knygoms (Užkalnio „Anglijos” pavyzdys), kitai meninei veiklai, narkotikams, turizmui ir kam tik nori. Antras epizodas – LCC nepatogios, nes daug žmonių ir mažai vietos. Ryškiai neskridę žmonės Lufthansa pastaruoju metu su 95% LF :)
Netik Vilnius 2012 metais atsiduria Turkish Airline žemėlapyje, bet ir kiek pamenu flyBe sake kad žada nuo 2012 metais pradėti skraidyti į Vilnių ir Rygą. O dar kur Zuoko populistinis VilniusAir :)
Šnekos šnekom – ir Vilnius-Tbilisis bilietai pernai pardavinėjami buvo, ir Lithuania Express, ir Flikas. Žiūrėsim, kaip bus iš tikrųjų, bet kad koks nors reisas beveik užtikrintas, nes kas nors kada nors kalbėjo apie kažkokius planus, manau teigti negalima.
O dėl Lietuvos naudos iš įvairių reisų, būtų įdomu tyrimą padaryti. Pvz. kiek LCC keleivis vidutiniškai palieka pinigų Lietuvoje (o gal kaip tik atvirkščiai, sumoje daugiau pinigų užsienyje palieka LCC skrendantys Lietuvos gyventojai). Nesirįžčiau spėlioti tikslių skaičių, o be šaltinių sunku diskutuoti.
iPhone vartotojams:
iPhone app: FlightBoard
Get it at http://itunes.apple.com/us/app/id390553006?mt=8
$3.99.
Shows all flights at any airport in the world.
Rodo ir VNO. Beje yra ir programos Android versija.
Kas link Lufthansa,tai del to,kad pas juos daug zmoniu anksta yra tiktai rankiniam bagazui,kuris tikrai netelpa lentynose. O naujos itin plonos Lufthansa kedes uztikrina pakankamai erdves kojoms ir pan.
Labiausiai norisi palinketi ateinanciais metais,kad naujienos apie naujus marsrutus mus aplankytu ir po gruodzio 31, kad nesikartotu 2011 scenarijus,kai tokiu metu praktiskai buvo zinomas visas vasaros tvarkarastis,o veliau ir Estonian netekom.
Man tai kyla paprastesnis klausimas,susijes su LCC- kiek jie turi padidinti skydziu skaiciu,kad pasiektu Simono kvota- 40 proc.?
Priminsiu Vytautas-NT, jog 2011 m. vasario 21 d. buvo paskelbta apie „Ryanair” atsiradimą Vilniaus oro uoste su 5 kryptimis, kovo 16 d. paskelbta apie dar vieną „Ryanair” kryptį, gegužės 12 d. paskelbta apie „Skyways” kryptis į Berlyną ir Stokholmą. Gegužės pabaigoje paskelbta nauja „Wizz Air” kryptis į Dortmundą.
Dar sausio mėn. pabaigoje buvo paskelbta apie „Estonian Air” naują reisą į Berlyną – deja, šis reisas greit nenusisekė.
Taip, kad … :-)
Su sąlyga, kad LCC pasiektų 40%, tai turi tradiciniai nepridėti nė vienos kėdės, o LCC 18 papildomų „weekly flights”. Ir tai ne kvota, o strategija. Aišku, čia teorinis skaičiavimas pagal kėdes, realiai į keleivių srautus reikėtų žiūrėti.
Prisidedu prie sveikinimų Simonui – šaunūs metai, kuriuos apžvelgiant galime džiaugtis pasiekimais ir teigiamais pasikeitimais VNO. Manau, kad tai ne vieno Simono, bet visos VNO komandos darbo rezultatas. Tikiu, kad viskas VNO ir toliau kolstysis pagal geriausią scenarijų. Taip pat geriausi linkėjimai visiems „blogiečiams” – tikiu, kad 2012 bus ne mažiau naujų Simono postų, kurie sulauks ne mažiau mūsų komentarų :)
@Linas – geriau būkim ne „blogiečiai” o „blogeriečiai” :)
Aš taip pat prisidėsiu prie šventinio post’o – Sveikinimai visiem aviacijos mylėtojams praėjusių švenčių ir artėjančių Naujųjų metų proga. Tikėkimės, jie bus dar įdomesni ir turiningesni nei praeinantys.
Simonai, ačiū už nepakartojamą patirtį ir karštas diskusijas, kurių be šio blog’o nebūtų!!!
trumpai linksmų šaunių skraidingu ateinančių Naujųjų metų
Tai pavienis atvejis šiai dienai, tačiau, vakar „Transaero” DME-VNO atskrido su 104 keleiviais.
Matyt, rusai plūsta Naujiems pas mus ;] Beje, Simonai, TK iniciatyvos dar nerodo?
Tallinn Airport is the fastest-growing airport in Europe. Ta pati skelbiasi ir VNO. Oro uostu kova perejo i PR lygi.
Tallinn Airport posts record passenger number in 2011
http://www.baltic-course.com/eng/good_for_business/?doc=50877
The 1.9 millionth passenger in 2011 passed through the Tallinn Airport terminal on Thursday, which is the record of all times for the Tallinn Airport, Äripäev.ee/LETA reports.
„In summer, the records of the day, week and month were broken. 1.9 is the record of all times,” writes Tallinn Airport board member Erik Sakkov in Facebook.
„In 2011, the Tallinn Airport is the fastest-growing airport in Europe. What will happen in 2012?,” he asks. „We’ll aspire further,” he adds.
Beje, B747 šeštadieninio mašruto Šanchajus-Kaunas-Frankfurtas daugiau nebebus. „Jade Cargo” stabdo veikla, bus skelbiamas bankrotas.
„Jade Cargo” 50% priklausė „Shenzhen Airlines”, 25% „Lufthansai”. Aviakompanija veikė nuo 2004 m.
Va čia tai naujiena….
Bet jei yra srautas, galetų skraidyti kitas vežėjas…
Simonai, ar gali atskleiti šaltinį? Čia labai rimta…
http://www.bloomberg.com/news/2011-12-30/lufthansa-s-jade-cargo-venture-grounded-amid-talks-boersen-says.html
Taip, „Lufthansa” per biržą pranešė:
http://www.finanznachrichten.de/nachrichten-2011-12/22321053-lufthansa-frachttochter-in-china-stellt-flugbetrieb-ein-presse-015.htm
Na tai išmušė valanda palinkėti Simonui ir visam šauniam VNO kolektyvui geriausių ir sėkmingiausių Naujųjų 2012 metų ! Šie 2011 metai tikrai buvo geri, persilaužimo metai. Tačiau persilaužus norisi palinkėti dar sparčiau ir tvirčiau eiti į priekį, nes antraip, tai kam ir „laužtis” :) Tikrai linkiu, kad VNO išsiveržtų į priekį savo šviežia, švaria, progresyvia ir aiškia rinkodara bei vadyba ir pagaliau VNO užimtų sau deramą vietą Baltijos šalių tarpe. O derama vieta yra viena – būti pirmu !
Kaip sakė JFK tėvas Joseph P. Kennedy,- „arba tu esi pirmas, arba tavęs nėra visai”.
Simonai,
Praktinio turinio klausimas:
Ar kietos formos (netakus) medus yra laikomas skysciu? Ar galima ji gabent hand luggage?
@Karolis. Praktinio turinio atsakymas – CDG medus buvo skystis. RIX skystis buvo ir kempinele batams blizginti (3cm x 2cm). Tai zodziu – kaip pasiseks. VNO nesaugu pasirode plastmasinis plaktukas vaikiskas. Krc…
Prisimenu, kaip Briusely iš manęs bandė atimti minšta pelėsinį sūrį. NO SOFT CHEESE…
Taip kad geriau nerizikuot, nes viskas atsiremia į saugumo darbuotojų geranoriškumą…
Linksmai Vytautas NT turėjo atrodyti su pelėsiniu sūriu oro uoste pagautas. Bent jau man. Ta linksma nata gerų Naujų visiems :)
Beauvais prisipirkti brie sūriai irgi pasirodė skysčiai. Muilai – ne :) dar raktinis patarimas nesivežti skysčiams skirtose talpose, geriau gabalą maišelyje ar suvyniotą į popierių – psichologiškai mažiau panašu į skystį :) Tarkim iš Graikijos vežiausi chalvą skardinėse, Hahne iškart kilo abejonės, ar tik čia ne skystis jose.
Tesiant patikros keistumu serija, karta VNO itarimu sukele mano kuprinej pasilikes 15 dydzio raktas (dviracio ratams atsukti),nors saugumas niekaip negalejo paaiskint ka as galiu blogo juo padaryt lektuve…
To Vytautas-NT: išrinkti sėdynes, arba keleiviams per galva užvažiuoti :)
Man šįmet konservuotas kapotas tunas taip pat kaip skystis užskaitytas buvo, pats net nebūčiau pagalvojęs, bet labai nepykau – vardan visų mūsų saugumo vis tik :)
Nu, papildysiu pavojingų krovinių sąrašą: man Italijoj, PSA oro uoste atėmė lavos gabaliuką nuo Etnos ugnikalnio (nors prieš tai skridau su juo kuprinėj du kartus – trečias nemelavo). Sekančią dieną tam pačiam oro uoste atėmė Pesto Genovese indelį. Matyt, žalia spalva priminė sprogmenis :)
Nusileidziam siandien eindhovene ir pasigirsta: welcome to oslo rygge…… :)
Jo, man Beauvais daug minkšto pelėsinio sūrio atėmė. Paskui skundžiausi Prancūzijos ambasadai, tai patarė geriau paslėpti.
as maciau vno austra ar vokieti, kuris turejo 0,5 litru medaus stiklaini, ir sugebejo irodyti VNO saugumo patikrai, kad jis jau suvalge 0,4 litro ir stiklainelis atitinka 100 ml reikalavimus.sakyciau, musu patikra turetu buti grieztesne, ypac auksciau minetu saliu atstovams, nes ten uz toki irodinejima turbut parai uzdarytu:)
beje, simonas dar lyg nerase, kad brussels airlines eilini karta net nepradejusi naujo sezono vel pakeite skrydziu tvarkarasti (turejo skraidyti su airbus vakarais nuo pavasario, dabar vel sugrizo prie daugmaz seno grafiko su senoliu avro). belgiska vadyba.
2011 metų nuopelnų reitinguose garbingoje trecioje vietoje Tomas Vaišvila –
http://www.lrytas.lt/-13253319751324450067-andrius-užkalnis-2011-metų-nuopelnų-reitinguose-laukti-ir-netikėti-veidai.htm
3. Tomas Vaišvila. Jo nebūna šokių projektuose ir nors atrodo glamūriškai, nepatenka į blizgiuosius puslapius. Vilniaus tarptautinio oro uosto vadovas turi nedėkingiausią pasaulyje darbą: kad ir kokia sėkminga būtų jo veikla, visi sako, kad susisiekimas su Vilniumi blogas, bilietai per brangūs, krepšiai dingsta ir prie šio svarbaus transporto mazgo yra sostinės taboras, lyg narkomanų pramogų centras būtų ten įveistas Susisiekimo ministerijos nurodymu.
Vilniaus oro uostas per 2011 metus fantastiškai išplėtė krypčių tinklą, pritraukė daug keleivių ir tyliai ir patikimai iš jedinstveninkų ir valstybinės aviacijos vargdienių prieglaudos tapo viena džiugiausių sostinės vietų. Apie praeitį teprimena senoji atvykimo salė, Valerijaus Gergijevo ir „Liubė“ ansamblio gerbėjus džiuginanti stalinine lipdyba, tačiau jos lengvai nepakeisi, todėl užmerkim akis į tas penkiakampes stribų žvaigždes ir lipdytus proletarus ir paplokim per petį ponui Vaišvilai: gero vadovo dėka net ir valstybės įmonė gali blizgėti, kaip deimantas.
Šį Naujųjų vakarą „Aer Lingus” tapo vieninteliai operuojantys įprastą vakarinį DUB-VNO-DUB. Jei ne šis reisas, VNO būtų buvus 14 val. naujametinė petrauka tarp išvykimų. 17 val. šiandien į RIX ir ryt ryte 7 val. į SSH :-)
Su artėjančiais!
Per Ryga, Simonai, per Ryga … ! Bad Boy :)
Su naujaisiais!
Beje, ar yra Lietuvoje kokie oficialūs papildomi ribojimai skrydžiams šiomis dienomis? Visgi, visur Lietuvoje legalu šaudyti pirotechniką be jokios papildomos kontrolės, priešingai nei kitu metu, ir tam tikromis valandomis ji labai aktyviai šaudoma.
Dar kartelį su Atėjusiais.
Grįžtant prie Simono lentelės, išeittų, kad iki saugumo mokesčio įvedimo Ryga buvo pigiausias oro uostas regione?
Nu tai jau taip Vytautai-NT ! Ismesk 780 EUR is Rygos mokesciu lenteles ir bus aisku kaip buvo pries tai :) Panasu , kad VNO „šūdą malė” del mokesciu pigumo iki tol … O dabar tai jau tikrai pigiausias Baltijos saliu oro uostas !
VNO paskutiniai 2011 m. rezultatai.
Gruodžio mėnuo – 135 025 keleiviai, augimas 66,24%. Geriausias visų laikų gruodis.
Skrydžių – 2241, augimas 21,33%. Geriausias visų laikų gruodis pagal skrydžių skaičių taip pat.
Metiniai rezultatai:
1.714.258 keleivių – bendras metų augimas 24,65%;
27.703 skrydžių – bendras metų augimas 6,13%;
5781 cargo – bendras metų augimas 9,24%.
O kaip Talinui sekėsi? Ar aplenksmi mes pagaliau tą estų sostine, ar jie vėl mums kokią kiaulę pakiš?
Aišku reikia neužmiršt, kad tas fnatastinis augimas gruodį pasiektas Star1 bankroto dėka…
Vytautai-NT, na, jei netinka lyginti su 2010 m. galima lyginti 2011 m. gruodį su kitais gruodžiais:
2007 m. gruodis – augimas 6,4%;
2008 m. gruodis – augimas 22,5%;
2009 m. gruodis – augimas 49,8%.
Taigi, tai visų laikų geriausias gruodis, nors, sutinku, procentinis rezultatas su 2010 m. šiek tiek sąlygotas žemos bazės.
Ačiū už operatyvumą, Simonai. Klausimėlis, bendras oro uosto aptarnautų keleivių skaičius čia nurodytas be to nedidelio tranzitionio keleivių skaičiaus, kuris šiek tiek tvurėtų viršyti 4000? T.y. galutinius oro uosto veiklos rezultatuose, kurie bus skelbiami, dar šiek tiek padidins minimi ~4000 keleivių ar čia jau galutinis rezultatas? Įdomu nes radau jog antri pagal aptarnautų keleivių skaičių metai buvo 2007-ieji, kuomet buvo aptarnauti 1717222 keleiviai (2964-iais mažiau nei paskutiniais praėjusių metų duomenimis) ir kažkaip neabejoju jog tai skaičius su FlyLAL tranzitu :).
Pauliau, čia su tranzitiniu srautu taip pat. Dar šis skaičius gali koreguotis, duomenys preliminarūs, nesuderinti su aviakompanijomis, tačiau minimaliai.
Beje, „flyLAL” ir „airBaltic” srautai 2008 m. buvo transferiniai, ne tranzitiniai – pagal aviacinę terminologiją. Ataskaitose transferinis srautas yra bendruose skaičiuose. Tranzitinis srautas yra keleivių judėjimas per oro uostą nekeičiant lėktuvo (tęsiant kelionę tuo pačiu skrydžio numeriu). Bet čia detalė.
Ačiū už paaiškinimą, sumaišiau sąvokas reiškia :).
@Vytautas-NT Ne, Talinas nebus aplenktas, nes jie jau gruodzio viduryje turejo 1.76 mln keleiviu, t.y. daugiau nei galutinis VNO metu skaicius – 1.714.258 keleivių.
Rygos oro uostas pradėjo rinkti saugumo mokestį
http://verslas.delfi.lt/automoto/rygos-oro-uostas-pradejo-rinkti-saugumo-mokesti.d?id=53626795
Na gal pagaliau sulauksime Turkish airlines ir Vilniuje –
Turkish Airlines будет расширяться в странах Балтии
http://rus.db.lv/nachalo/transport/turkish-airlines-budet-rasshirjat-sja-v-stranah-baltii-39238
Турецкая компания Turkish Airlines планирует расширить свою деятельность в странах Балтии. Конкретные решения пока не приняты, говорит представитель компании Мелих Яман, однако компания расширяется по всему миру, в том числе и в Балтии.
По его словам, главная цель Turkish Airlines сохранить Стамбул центром полетов, откуда пассажиры могут добраться в 190 направлениях. И с каждым годом число маршрутов будет расти, сообщает LETA.
http://www.independent.ie/national-news/brussels-invites-ryanair-boss-but-wont-pay-fare-if-its-with-ryanair-2977147.html
O’Leary ;-) Jis tikrai galetu buti isrinktas Vilniaus meru :P
Na nieko cia tokio,kad Talinas siek tiek lenkia mus apskritai tai juk galima sakyti po lygiai perves,jei VNO perves 10 000 daugiau ,ka mes 2as didziausias OU Baltijos salyse :)
Man idomu but ir vel del Maskvos ka suzinot,ten labai mazas load buvo,bet pries naujus syki net 104 atskrido,Simonai kaip ten tie reikalai su Maskva (as suprantu,kad cia 104 Naujus Svente),bet apskritai be sito reiso yra kokios tendencijos?
Dėl Talino tai aš nesutikčiau- kitais metais planuojamas keleivių augimas 250-300 000, nes atsiras antras Wizz lėktuvas. Klausimas ar FlyBE ar Estonian tiek padidins skrydžių skaičių, kad galėtų lygintis su papildomu A320
As irgi manau, kad VNO jau siemet aplenks TLL – visu pirma antras Wizzair lektuvas iskart padidins keleiviu augima, antra – laukiamas Aeroflot atejimas ir gal but Turkish,- stiprus zaidejai ,didziuliai tinklai, tranzitas etc. Gal but prasides reguliarus skrydziai i Izraeli. Flybe skelbesi nuo siu metu ateisiantys i LT. Taigi yra visos prielaidos gana zenkliam augimui !
Palangos oro uostui 2011-ieji – rekordiniai metai
http://www.diena.lt/naujienos/ekonomika/palangos-oro-uostui-2011-ieji-rekordiniai-metai-399367
RIX statistics
December 2011 – 337.264 passengers
Total 2011 – 5.106.893 passengers
na Palanga siemet irgi rekordiniai bus ,nes Oslas ne taip jau ir seniai dasidejo,dar ir Maskva vasara zadama 3xweekly…
Ziurek dar pavyks itikinti koki Ryanair ar Wizzair ,bent jau Londona vasarai paleist(kodel gi ne OU veza rekordini kieki keleiviu visa tai gerai ziurisi..)
Beje buvo straipsnis ,kad Utair planuoja irgi i Palanga skrist pradet
Simonai, gal bus įrašas su metų analyze? Nusimato įdomūs metai aviacijos sektoriuje. Galbūt bus daugiau naujokų Vilniuje… Kas būtų išties įdomu.
Speju Ryanair arba Wizzair dar i Skotija paleis :)
Na, beveik aisku, kad bresta naujoviu. Prisiminkim T.Vaisvilos pasisakyma pries Kaledas –
Vilniaus oro uostą domina Sankt Peterburgo, Vokietijos, Turkijos ir Izraelio kryptys
http://www.aviasistemos.lt/vilniaus-oro-uosta-domina-sankt-peterburgo-vokietijos-turkijos-ir-izraelio-kryptys/
o dabar jau patys Turkish skelbiasi –
Turkish Airlines планирует покорить Прибалтику
http://rus.postimees.ee/687960/turkish-airlines-planiruet-pokorit-pribaltiku/
Na tai panasu, kad prie jau paskelbtu 7 nauju krypciu turetu prisideti dar galbut keturios.
Lauksim :)
Metų analizė bus :-)
Dėl „Transaero”, tai kol kas daryti išvadas anksti. Paskutinę savaitę, 90% užpildymas DME-VNO segmente, 11% užpildymas VNO-DME segmente.
Bet kokiu atveju, pagal analizę, „Transaero” startas yra geresnis, nei buvo „Transaero” DME-RIX startas prieš dvejus metus. Įžvalga tokia, jog Rusijos rinkos įdirbimas yra ilgas – keleiviai tik po kelių mėnesių „įpranta” atrasti naują kompaniją, tačiau iš kitos pusės, įporačiai išlieka tvirti.
Gruodžio mėnesį „Transaero” pervežė beveik 1000 keleivių, kas yra 17% rinkos dalis. Ir „utair” srautuose poveikio nebuvo.
Gruodį „utair” Vilniuje augo 43%, palyginimui – lapkritį 39%, spalį 34%, rugsėjį 32%.
Na Turkish tikrai bus ir jau siais metais,dabar berods jie tik i RIX skrenda…
VNO jiems bus pelningiausi is triju baltijos sostiniu,juk pas mus nera nacionaliniu avialiniju tai daug tranzito parsives,na ir catcment area tikrai didziausia…
o ,kad labai pasiseks baltijos salyse tai nemanau ,uzsiims maza rinkos dali ir tiek…Tikrai neskris LowCost kainom ,o juk pilna charteriu is LT pas juos skrenda…Didzioji dauguma keleiviu bus tranzitas…Sudarys didesne konkurencija Kijevui ir Frankfurtui
Kaip supratau su Tbilisiu nėra prošvaisčių. Euroline norai buvo geri, bet pernelyg geri turbūt :D Georgian Airways nerodo iniciatyvos spėju. Apskritai, koks buvo abipusis srautas tarp Vilniaus ir Tbilisio LAL laikais?
Mariau, esu rašęs argumentus, tačiau realiai RIX „catchment area” be kitą ko yra tikrai didžiausia Baltijos šalyse.
Jau vien tai, jog RIX aptarnauja Rygą, kurios „metro area” yra beveik dvigubai didesnė nei Vilniaus.
Įdedu dar vizualų palyginimą apie vadovėlines „catchment area”:
http://simonas.bartkus.lt/blog/wp-content/uploads/2012/01/baltic_catchment.png
Pagal ją geriausią gyventi Šiauliuose, kurie patenka į trijų oro uostų „catchment area” :-)
O prasciausia gyventi Klaipedoje, kuri nepatenka i jokia is triju oro uostų “catchment area” :)
Bet uztai turi Palanga …
Šis paveikslėlis dar vaizdžiai parodo, kodėl „airBaltic” neapsimoka skraidyti į Ventspilį ir Liepoją – vistiek tų miestų gyventojai neturi kito pasirinkimo kaip tik važiuoti į Rygą (na, ok, Liepojos gyventojai dar gali skristi iš Palangos transferu skrydžiu).
Kiek suprantu iš Rygos Transaero jau pasitraukė- liko tik codeshare su AirBaltic, tuo tarpu Vilniuje konkurencija gerokai mažesnė šiuo momentu (kaip ir rusu populiacija).
Man tai keista, kad Transaero nebando pažaist kainom…
Įdomi catchment area teorija. Tik patikslinimas, Šiauliai nepatenka į vilniaus zoną, į visas tris zonas, iš didesnių miestų tik turbūt Kėdainiai, Panevėžys ir Biržai.
Ne, Vytautas-NT, Transaero skraido DME-RIX 3x weekly šią žiemą.
Gaila, kad neturim jokios informacijos kaip sekasi IrAero Maskva-Kaunas skrydziai. Kaip isivaizduoju, ten iki siol didele problema islieka pats bilietu pardavimas.
Simonai,
ar pasiteisino reklama baltarusijos pilieciams? Ar yra kokiu nors duomenu apie keleiviu skaiciaus kaita kaimynines salies?
Sveiki, gal kas žino kada Aeroflotas pradės pardavinėti bilietus iš Vilniaus? Ir ar iškart bus galima įsigyti jungiamųjų skrydžių, tarkim į Kiniją? Nes tvarkaraštis nusimato labai patogus :)
Ieva, Simonas minėjo, kad SU paleis bilietus nuo sausio 4, tai go reikia palaukti ir bus matyt ;]
Ieva, patys aeroflot zada sausio pabaigoje paleisti prekyba. Tvarkarasciai ir visi jungiamieji skrydziai jau sudeti tiek amadeus, tiek sirenoje.
@Simonas – catchment area labai reliatyvus dalykas. Faktiškai kiekvienam reisui ji skirtinga – kažin ar verta ją skaičiuoti oro uostui brėžiant tikslius apskritimus tam tikru spinduliu.
Reali catchment area priklauso ir nuo egzistuojančios konkurencijos aplinkiniuose oro uostuose. Faktiškai daug kas važiuoja į RIX automobiliu ar autobusu ir iš Vilniaus, tad kai kuriems reisams ir Vilnius faktiškai yra Rygos namų rinka. Bet nebūtų iš Rygos atitinkamo skrydžio, o būtų iš Vilniaus – galėtų būti atvirkščiai.
Namų rinka (catchment area) yra didesnė ilgo nuotolio reisams, taip pat priklauso ir nuo krypties, ji skirtinga ir pagal rinkos segmetus (didesnė pigiems skrydžiams, mažesnė verslui).
Ką jau kalbėti, kad žmonėms sprendimą vykti ar ne iki oro uosto žemės transportu lemia nusigavimo ten kaštai bei laikas, ir visai neaktualus atstumas nuo namų iki oro uosto oru. Todėl „namų rinkos” apskritimai (atsižvelgiant vien į šį faktą) būtų netaisyklingi, ir RIX kiek mažesni nei VNO, nes Vilnių su aplinkiniais miestais jungia geresni keliai.
Beje, net ir Simono pridėtame žemėlapyje VNO catchement area gyvena labai panašiai žmonių, kaip ir RIX (čia atmetus Baltarusiją(!)). Abiejose teritorijose (paskaičiavau remdamasis surašymais) – maždaug po 2,6 mln. žmonių. Greičiausiai VNO 2,8 mln. RIX 2,5 mln., bet kadangi skaičiavau tik apytiksliai, rajonų ribomis, tikslaus atsakymo nepateksiu. Pridėjus Baltarusiją išeitų jau daug didesnė VNO catchment area (pagal Simono nubrėžtą apskritimą) populiacija.
Taip yra todėl, kad VNO aplinkinės teritorijos daug tankiau gyvenamos, ir nors Ryga didesnis miestas, ji neturi Kauno atitikmens 100 km atstumu magistrale.
na jei tesiant diskusija del „catchment area” tai turbut siek tiek nesutikciau su Simonu,nemanau ,kad aviakompanijos ziuri tik i apskritimus ..
Viska sita sudaro infrastuktura,vizos ir pan…
Manau Minskas sunkiai patenka ne tik del vizu ,bet ir sugaisto laiko pasienyje…
O vat del RIX ir Rygos (su jos apylinkem) kazin ar yra privalumas jei yra isvis ,nes nuo Kauno iki VNO kiek per 1h kelio ,o is Rygos siauriniu rajonu as jau nekalbu apie priemiescius tikrai truks plius minus valanda,del keliu bukles(jau nekalbant apie kamscius) turbut nieks nesigincys ,kad Lietuva priekyje gal 2x
Rygos miestas su „metro” 1,1mln., tuo tarpu Vilnius 0.85mln., ir Kaunas 0,65mln jau cia gaunasi 1,5 mln
Pažaidžiau su GoogleEarth, pamatavau prognozuojamus važiavimo laikus nuo miestų centrų iki oro uostų.
Klaipėda
KUN 2:13
VNO 3:17
RIX 3:57
Panevėžys
VNO 1:35
KUN 1:36
RIX 2:18
Šiauliai
RIX 1:59
KUN 2:06
VNO 2:41
Utena
VNO 1:31
KUN 1:51
RIX 3:11
Alytus
KUN 1:15
VNO 1:36
Marijampolė
KUN 1:14
VNO 2:10
Daugavpils
VNO 2:43
KUN 3:03
RIX 3:37
Rezekne
RIX 3:39
VNO 3:59
KUN 4:19
Suwalki
KUN 2:02
VNO 3:05
WAW 4:19
Augustow
KUN 2:36
VNO 3:13
WAW 4:04
Bialystok
WAW 3:04
KUN 4:00
VNO 4:37
Pigių skrydžių bendrovės prikėlė Vilniaus oro uostą
http://www.veidas.lt/pigiu-skrydziu-bendroves-prikele-vilniaus-oro-uosta
Šiuo metu iš Vilniaus oro uosto reguliariais reisais tiesiogiai pasiekiami 23 skirtingi miestai ir 26 oro uostai.
Planuojame, kad kitais metais oro linijos iš Vilniaus skraidins 32–34 kryptimis“, – viliasi oro uosto direktorius.
Na tai taip ir gaunasi ,- 7 naujai paskelbtos kryptys plius 4 naujai minimos, bet dar nepaskelbtos. Tai naujienu vasaros sezonui dar nusimato !
Na dar man gana drasi pasirode prognoze nuo 2012 iki 2014 metu vienu mln. padidinti keleiviu skaiciu (nuo 2 mln. iki 3 mln.)-
Tiesioginių reguliarių krypčių iš Vilniaus daugėja
Metai Krypčių skaičius
2009 13
2010 18
2011 23
2012* 32
* prognozė
Kitąmet tikimasi 2 mln. keleivių
Metai Pervežta keleivių (mln.)
2010 1,37
2011 1,7
2012* 2
2013* 2,5
2014* 2,9
Dar kiek papildysiu savo prieš tai rašytą skaičiavimą, kad Simono nurodytose ribose tiek apie Vilniaus, tiek apie Rygos oro uostus gyvena maždaug 2,6 mln. gyv., rėmiausi senesniaiais (Lietuvoje – 2001 m.) surašymais). Šiandien tiek Lietuvos, tiek Latvijos gyventojų skaičius gana ženkliai sumažėjęs, tad ir namų rinkos gyventojų skaičiai galėtų būti gal 10% mažesni, bet tas pats galioja tiek VNO, tiek RIX.
Aišku, kaip rašiau seniau ir kaip teisingai parodo Kauniečio skaičiavimai, pats tas taisyklingas apskritimas nedaug pasako apie realų namų rinkos dydį.
Na, manau pridejus prie Wizz ir Ryanair Aeroflot ir SKYWAYS manau tos 32 kryptys ir iseina,nes skaiciuojami oro uostai- ne miestai.
Grįžtant prie Rygos oro uosto naujo mokesčio temos, jis nebus taikomas transferiniams keleiviams, taigi tam tikros aviakompanijos Rygoje, kurios veža 50 ar 60 procentų tranzito ir toliau mokės mažiau mokesčių nei Vilniuje.
Transferinio keleivio mokestis VNO yra 4 LTL (vietoje 22LTL), tai jei skaičiuojame naštą transferiniam keleiviui, tai VNO mažesnė.
Bet per Vilnių nieks transferiu neskrenda, o Rygoje tokių keleivių bent du milijonai yra…
Dėl aprėpties zonų – praktiškai su visais išsakytais argumentais sutinku. Kaip ir minėjau rašydamas, čia yra vadovėlinė „catchment area” ir visos aviakompanijos ar kiti ekspertai nuo jos pradeda oro uostų analizę.
Antroje vietoje, beje, eina, ganėtinai sudėtingai apskaičiuojama „catchment area” stiprumas. Ten dvi komponentės – kiek žmonių oro uostas yra geriausiai pasiekiamas per 1 val. laiką ir koks yra vidutinis BVP ne šalyje, o toje stipriojoje zonoje.
Jurgiui ir kitiems, dėl VNO strateginių prognozių.
Mes tikim ir planuojam tokius keleivių srautus artimiausiais metais:
2012 m. – 2,15 mln.;
2013 m. – 2,4 mln.;
2014 m. – 2,58 mln.
Simonai, man tiktu 2014 ir 3 mln. keleiviu :) As tikrai uz tai. As tik masciau apie prielaidas, kas turi naujo atsirasti, kad per pora metu prisidetu 1 mln. Stiprus ekonominis LT pakilimas , Euro ivedimas ? Ir viena ir kita Kubilius su Grybauskaite paneige :(
O tuo tarpu Lufthansa gasdina kelsianti kainas –
„Lufthansa“ brangina lėktuvų bilietus
http://www.lrytas.lt/-13255821121324819313-lufthansa-brangina-lėktuvų-bilietus.htm
Kas dėl pagrindinių prielaidų, prognozuoju, jog LCC plėtra ir augimas dar turėtų tęstis 2012 m., šiek tiek mažesnis 2013 m., o tuomet jau LCC prisotinimas turėtų pasiekti ribą ir LCC augimas sulėtėti – kalbu ne tik apie VNO, tačiau apie Lietuvą. Panašiai, kaip Latvijoje LCC pasiekė ribą maždaug apie 1,1 mln. keleivių ir dabar auga nedideliu tempu su bendru aviacijos augimu. „airBaltic” kai kuriais atvejais su kainodara iš RIX elgiasi kaip LCC, todėl dalimi dalyvauja Latvijos LCC rinkoje (apie 300 tūkst. keleivių). Dėl to manau, jog Lietuvoje LCC augimas bus spartus maždaug iki 2 mln. keleivių.
Be to, prie 3,5-3,7 mln. oro keleivių per metus mes pagal vidutinį keliavimo rodiklį pasieksim vidurio Europos vidurkį, todėl nebeliks didelio potencialo pritraukti dar neskraidančius.
Kas dėl verslo srautų augimo, tai nuo 2004 m. mano skaičiavimai rodo, jog Baltijos šalyse verslo srautai auga BVPaugimasX2, t.y. dvigubu dydžiu nei BVP tais metais. Tai maždaug tokių srautų ir tikimės. Prisotinus LCC rinką greičiausiai LCC augimas irgi turėtų tame taške stoti.
3.5-4 mln. keleiviu per metus, neturint tranzito/transfero butu isties puiku. Ryga tokiu turi apie 2 mln, kita dalis – transferiniai. O kad dar turetu testis LCC pletra ir augimas – irgi puiku. Gal ivyks su laiku dar kokie tai vizu palengvinimai, turiu omeny Baltarusija ir Rusija, nes tai kol kas rimtas stabdys tu rinku pletrai. Cia Ukraina turi pranasuma pries jas, taip pat kaip ir Turkija, jei atsirastu VNO Turkish. Idomiausia, kad i VNO “catchment area” faktiskai ieina ir Minsko zona. Jei nebutu vizu rezimo, Vilnius ir Minskas butu tiesiogineje konkurencijoje. Bet dabar, atsiradus lengvatiniam pasienio ruozo vizu rezimui, daugeliui pasienio Baltarusijos gyventoju i Maskva ar St.Peterburga (jei atsiras tokia kryptis VNO) bus arciau ir patogiau skristi is VNO.
2011 metais tarptautinis Palangos oro uostas aptarnavo 111 133 keleivių. Tai yra 8,4 procento daugiau negu 2010 metais, o taip pat tai yra didžiausias aptarnautų keleivių skaičius per visą Palangos oro uosto veiklos dvidešimtmetį.
OT
grįžtant prie Jade – Hoptrans’a ieško naujo vežėjo, kuris galėtų vykdyti skrydžius PVG/KUN..
@Jevgenij Sita zinia jau buvo skelbta vakar 2012 01 2, 14:32 . Palangai labai reiketu kokio LCC reiso, nes galetu nusauti iskart du „zuikius” – ir emigrantus aptarnauti,(o ju labai daug isvyke Vakaru/Siaures Lietuvoj, dabar naudojasi isimtinai RIX) ir turistus vasarai prie juros atveztu. Ta prasme, nebutu tik vienpusis judejimas. Ir augimas iskart butu zenklesnis. Bet nesigauna kol kas LCC suvilioti Palangai :(
Man atrodo iš Ryanair krypčių Skavsta geriau eitų Palangoje negu Kaune, visgi vakarų Lietuva dažniau Skandinavijoje dirba. Ir aišku Londonas eitų be jokių abejonių, nes Londonas visur eina.
Problema matyt tame, kad nei svedams, nei norvegams, nei vokieciams ar britams Palanga nera kurortine kryptis. Jiems tokia atostogu kryptis yra pradedant Turkija, Graikija , Ispanija ir panasiai, t.y. ten kur garantuotai yra silta. Cia tik rusams dar yra like truputis tos buvusios kurortines nostalgijos. Matyt cia reikia Palangai dirbti kitaip, akcentuojant kita pridetine verte, taip kaip gana sekmingai dirba Druskininkai, prie to sekmingai prisideda ir ju gydyklos, ir gamta, ir Sniego arena, ir jau planuojamas statyti visada siltas dirbtinis „juros papludimys”,- su saule ir bangom. T.y. visus metus turistas ras sau tinkama poilsio ar pramogos varianta. Palanga turetu eiti panasiu keliu, o kol kas ji orientuota tik i savaitgalio lietuviu srauta, kuris priklauso kaip karsta ta savaitgali yra.
30th December 2011 – Saudi Arabia confirms open skies policy for domestic flights
Saudi Arabia’s General Authority of Civil Aviation (GACA) has confirmed it intends to invite applications from both Saudi and foreign airline companies for licences to operate domestic and international flights from airports in the Kingdom.
Saudi Arabia to take the plunge and open domestic market
http://www.centreforaviation.com/analysis/saudi-arabia-to-take-the-plunge-and-open-domestic-market-65479
O ka Kaunas turistine kryptis? Reikia Palangai gero vadovo,didesnes Klaipedos valdzios paramos ir skris tie LCC…cia yra faktas,juk anksciau KUN isvis beveik niekas nenaudojo buvo tik VNO su Palanga,Kaunas is VNO skrido ,Vakaru Lietuva is Palangos…O tas rekordinis visu laiku keleiviu skaicius ,tai taip rekordinis ,bet labai jau apgailetinas
Logiškas klausimas- o kas yra Saudų Arabijos nacionalinis vežėjas? kažkaip nieko apie juos negirdėt…
@Vytautas-NT
Reports stated that the decision will open the market to players other than state-owned Saudi Arabian Airlines (Saudia) and private National Air Services.
„Saudi Arabian Airlines” yra didelis „SkyTeam” aljanso vežėjas – 128 lėktuvų parkas, tame tarpe 20 B747, 14 A330, 22 B777.
Visiškai sutinku, LCC nebuvimo Palangoje priežastis yra tik nesugebėjimas susiderėti, o ne kažkokios objektyvios priežastys. Jei palyginti Kauną ir pajūrį, tai man net klausimų nekyla, kur daugiau būtų turistui ką pamatyti. Vien Klaipėdos ir Kauno turistinis potencialas yra panašaus lygio, o čia dar šalia Palanga ir visa Kuršių Nerija (nors ten turistinį potencialą riboja viešbučių trūkumas ir kainos) – tik reikia dar padirbėti su Ryanair iškomunikuojant visą gėrį per jų žurnalus ir travel guides tinklapyje. Nekalbant jau apie tai, kad kelių šimtų tūkstančių gyventojų tarpe tikrai atsirastų kas užpildo skrydį į kokį Londoną bent 3x weekly.
Kalbant apie travel guides Ryanair tinklapyje – Vilniaus gidas niekaip ten neatsiranda, Kauno jau yra :)
Kalbant apie didelius vežėjus ir kiek didesnes keliones.. Gal kam teko susidurti su RTW (Round The World) skrydžiais?
Mane domina nelabai išplėstinis variantas su 3/4 sustojimais. Pavyzdžiui: London -> Singapure -> Auckland -> Los Angeles -> London (Į Londoną jau kaip nors patys). Visos kelionės trukmė apie 4 sav. UK ar JAV yra visokių agentūrų siūlančių panašius varianus:
http://www.roundtheworldflights.com/bestseller1.aspx
http://www.statravel.co.uk/rtw-kwikfire-kiwi.htm
Įtariu, kad perkant skrydžius atskirai gausis tikrai brangiau.
Klausimas: ar Lietuvoje kas nors užsiima panašiais dalykais? T.y. galėtų pasiūlyti reikalingą skrydžių paketą. Ar visgi geriau kontaktuoti su kuo nors užsienyje?
Dariau, žiūrėk aljansų tinklapiuose, jie turi jungtinį tarifą ROUND THE WORLD – jei neklystu, visi aljansai. Yra spec. apribojimai, dėl judėjimo, bet realiai tai patys geriausi tarifai, kiek tekę matyti.
Lietuvoje teoriškai bet kuri agentūra, prekiaujanti bilietais gali suklijuoti skrydį aplink pasaulį. Visa kita priklauso nuo jų miklumo. Galima ir skrydį iš Lietuvos pradėt, jei pasitaiko kokios geros akcijinės bilietų kainos į tinkamus Hub’us.
Pats ieskau RTW keliones vasarai, siaip kolkas geriausias pasiulymas ka radau tai ir yra tas STA travel, o alijansu kainos du ar net tris kartus didesnes, siaip buna agenturos Londone pora kartu i metus imeta tokia cherterine kelione su all inclusiv. Siaip jei ka gero rasi pasidalink bloge.
Taigi, aliansai siūlo savo paketus ir specialias kainas (pvz.: http://www.staralliance.com/en/fares/round-the-world-fare/)
Tačiau tai daugiau skirta jau tikrai rimtai ir ilgai kelionei, kuri trunka kokia metų ar ilgiau. Ten didžiausias privalumas, kad nenusiperki konkrečių skrydžių, bet skrydžius tarp tam tikrų sektorių ir konkretų skrydį bookini tada, kai tikrai reikia. Nes vistiek tokiose kelionėse žmonės nelabai žino kiek laiko kur praleis ir kada jiems reikės skristi toliau. Deja neturiu tiek laiko ir resursų, todėl tenka ieškoti kuklesnių variantų.
Saudi Arabian Airlines NERA SkyTeam narys. Gal kada nors bus, bet kol kas tikrai ne.
G, nuo 2012 turėtų įstoti į aljansą.
Pirma darbo diena, darbų ne per daugiausiai, tai nusprendžiau po Simono blogo archyvą pasivaikščiot.
Akis užkliuvo už šio straipsnio.
http://simonas.bartkus.lt/blog/2008/09/25/10-krypciu-kur-lektuvai-turetu-skraidyti-is-vilniaus/
Turbūt ir patį autorių privers nusišypsot jo tuometinės idėjos ir pasiūlymai :)
Cia galima rasti neblogu variantu del Round the World: http://www.airtreks.com/
Taip pat labai patogiai deliojasi tokia kelione per oneworld.com
Esu rades is neblogu kainu (5 kontinentai, 13 miestu=~8500 Lt).
Berlin Airports Renamed: FBS Becomes FBB
Source: Berlin Airports
03/01/2012
As of 1 January 2012, Flughafen Berlin-Schönefeld GmbH (FBS) will be renamed Flughafen Berlin Brandenburg GmbH (FBB). Only the company’s name will change, its status as a legal entity will remain unaffected.
All contracts concluded between FBS and third parties shall remain valid. Once the new name has come into force, all forms used by Berlin Airports both for internal and external communications will bear the new name.
At its meeting of 11 December 2009, the Supervisory Board of Berlin Air-ports passed a resolution on both the renaming of the company and the name for the new airport, Berlin Brandenburg Willy Brandt Airport.
Dr. Rainer Schwarz, CEO of Berlin Airports: “The renaming is yet another step on the way to creating a new image for our company. When the new Berlin Brandenburg Willy Brandt Airport opens in 2012, we will be ringing in a new era in the history of Berlin Airports and adding a third pillar to the German airport system as of 3 June 2012. In future, our new airport will be designated exclusively by the code BER on every Berlin ticket and in every flight schedule.”
Gal pilotams ir aviacijos specialistams bus įdomu: kas iš tikro nutiko liūdnai pagarsėjusiame Air France 447 kokpite: http://www.popularmechanics.com/print-this/what-really-happened-aboard-air-france-447-6611877?page=all
Galetu ta proga Turkish is RIX operatyviai pereiti i VNO :)
Turkish Airlines: Riga Airport’s security fees could cause problems in future
http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=51040
The Riga Airport’s new security fees could cause problems in the future, Turkish Airlines representative in the Baltic States Melih Yaman told Nozare.lv.
Yaman explains that Tallinn and Vilnius are reducing their fees, whilst Riga chooses the exact opposite, reports LETA.
@MZ – Žiauru ..
@ES – kad ir kaip gal būtų keista, pilotai, traukiantys šturvalą (ar Airbus’uose lazdą) kai lėktuvas pradeda kristi galu žemyn (angl. „stall”), nėra kažkoks vienetinis atvejas, tai sukėlė ir daugiau katastrofų. Matyt suveikia psicologija kritiniu metu ir žmogus, įpratęs kai reikia kilti traukti šturvalą į save, nepaisant to, kad šiaip jau tai tik blogina situaciją, o iškilus kritimo galu žemyn pavojui reikia nukreipti pažeminti lėktuvo prekį stumiant šturvalą.
O su Airbus’o automatika, paprastai didesne nei Boeinguose, irgi yra buvę problemų, pradedant nuo A320 katastrofos, kai šis orlaivis sudužo viename pirmųjų šio modelio keleivius gabenusių skrydžių aerošou metu. Čia lazda turi du galus: viena vertus automatika lengvina pilotui darbą,lengvina jo klaidų pasekmes; kita vertus, pati gali sukeli pragaištingas situacijas tiesiogiai arba todėl, kad pilotas ja pernelyg pasitiki.
Silentium – Nesu nusistatęs prieš LCC atėjimą į Palangą, tačiau tegul tai daro papildomai, o ne Kauno sąskaita. Jei taip manai, aš tau pasiūlyčiau kitą variantą, nors nemanau, kad jis tau patiks.
@Tomas – to dar betrūko, kad kažkokių netiesioginių grasinimų sulaukčiau. Žinoma, man norėtųsi kuo daugiau skrydžių iš visų oro uostų, ir kadangi esu iš Vilniaus, tai man asmeniškai parankiau, kad didesnis pasirinkimas būtų arčiau, o ne kažkur Palangoje. Tačiau aš žiūriu regioninės plėtros prasme, ir manau tikrai būtų gerai, jei tarkim Kaune liktų skrydžiai į du Londono oro uostus, o trečiasis būtų perkeltas į Palangą. Tokį Palangos situacijos gerėjimą Kauno sąskaita aš palaikyčiau, bet juk nesakau, kad būtų gerai perkelti visą bazę į Palangą – to ir nebus. Jei tu jauti kažkokį nesaugumą dėl to, kad Palanga gali pavilioti skrydžius iš Kauno, tai nėra čia apie ką diskutuoti, nes Palanga gali turėti nebent 1-2 kryptis iš LCC dabartiniu metu, ne daugiau.
Ne taip mane supratai, tas „grasinimas” – tai pasiūlymas plėsti PLQ Vilniaus sąskaita. O iš viso geriausia politika – visiems rūpintis naujais skrydžiais, o ne galvoti apie kažkokius perkelinėjimus.
@Tomas – o gal PLQ plėstis Minsko arba Kopenhagos sąskaita? Tada dar ramiau jausies:) Žmogau, pamiegok geriau niekų nepaistęs…
Na viskas priklausytų nuo reiso.
Jei būtų atidarytas reisas į Londoną, tai būtų labiau Kauno sąskaita, bet kažkiek ir Rygos sąskaita, nes žmonės ir ten važiuoja ar skrenda per Rygą Air Baltic. Dar kažkiek prisidėtų ir naujo srauto – pvz. emigrantas iš Klaipėdos koks gali dažniau grįžti, jei bus reisas į PLQ, atsiras savaitgalinių turistų į Klaipėdą/Kuršių Neriją ir pan. Todėl reisas tarkim PLQ-STN nreiškia, kad tiek pat kėdžiū rėikės nuimti nuo KUN-STN.
Atidarius reisą iš Palangos, ten, į kur reiso iš KUN nėra, aišku nebūtų Kauo sąskaita, o labiau Rygos ar Vilniaus, priklausomai nuo to, iš kur yra analogiški reisai.
Apskritai tas Londono reisas guminis kiek skrendu tiek pilni lektuvai, tik Lutono oro uostuj tai nelabai galioja … Taigi PLQ reisas i Londona tikrai butu sekmingas
Labai įdomu būtų sužinot kiek skrydžių yra ta baigtinė riba lietuviškos paklausos į Londoną :) Kartu, kai pagalvoji, būtų įdomu žinoti ir kiek yra pasaulinės paklausos į Londoną baigtinė riba :)
Dziugu, kad metai keiciasi, o trolis Tomas islieka. Gal dar pasiulyk oro uosta i Garliava perkelti? Vaidas idomu dalyka iskase – atradom, kas tas idejinis Vytauto NT vadas, siules skrydzius i ORD ;)
to MZ – Baisu, kiek daug priklauso nuo mažiau patyrusio pilto, rodos, nelabai sudėtingoje situacijoje.
Dėl Lutono, tai nieko nuostabaus- Wizz sėkmingai konkuruoje šioje kryptyje, todėl Ryanair sunkiau sekasi.
Beje, šiemet Londone atsiras dar vienas oro uostas- Southend…
Lutonas jau prasciausiai is visu Londono krypciu sukasi nuo pat jo atidarymo KUN ir Wizz cia visai ne prie ko.
Dėl „guminių maršrutų”:
taip, Londonas yra jau pasiekęs tokį rinkos dydį, jog jis yra iš principo „guminis”, t.y. galima prilaipinti keleivių bet kokiam skrydžių skaičiui. Tačiau, tai įmanoma padaryti su „nemokamais” bilietais, t.y. su simboline kaina. Daug kartų kalbėta, jog „low cost”, nors ir pigūs, jiems svarbu galutinis yield’as ir reikia dar uždirbti. Rinka Lietuva-Londonas su protingu „yield’u”.
Lietuva-Londonas „capacity” šiai dienai jau yra ganėtinai pripildyta. Tą galima stebėti pagal kainas „low season” – jei pastebėsite, vasario-kovo mėnesiams, giliam „low season” galima tiek Wizz, tiek Ryanair „roundtrip” įsigyti už 30EUR.
Bet, toli gražu ne visi maršrutai yra guminiai. Nesenas pavyzdys – su „overcapacity” Lietuva-NYO maršrute neatsirado keleivių net skristi už 3LTL tarifą :)
Toliausias oro uostas, brangiausia ir ilgiausia važiuot, skrydžiai retai, todėl ne toks patogus tvarkaraštis…
@Darius,
RTW tarifai yra kelionėms nuo ~10 (vyrauja tarp aliansų/startavimo taškų/etc) iki metų ilgio (*A berods 330 dienų), o ne „nuo metų”.
RTW tarifai geriausiai veikia, kai iki kažkurio taško būtina skrist ir kažkas kitas apmoka, likutį galima ir pačiam susimokėt ;-)
Beje, grįžtant prie amžinos tolimųjų low-cost skrydžių temos. Ką daryt su Condor ir AirBerlin? juk skrenda į visokius Majamius ir t.t. Ir be verslo klasės, jei neklystu…
Vytautas-NT: jie ne „low cost”. Jeigu jų aukštesnė klasė nesivadina „verslo”, tai tik dėl to, jog jie orientuojasi į laisvalaikio srautą. „Condor” turi „Economy Plus” klasę ir „Comfort” klasę – longhaul yra trys klasės iš viso. „Air Berlin” panašiai.
Be to, abiejų lėktuvuose apie 70-80% vietų užima „paketiniai” keleiviai, todėl tuos reisus labiau tinka vadinti čarteriniais su per sistemas parduodamais bilietais.
Palangos paskutinio menesio augimas ispudingas :
2011 gruodis – 9013 keleiviu
2010 gruodis – 6039 keleiviu
augimas 49%
Vat jei turetu dar ir koki tai musu apkalbeta LCC reisa, tai dar ispudingiau butu.
Na gal visgi pavyks. Beje, nuo kada Rusline atnaujins skrydzius i Palanga ?
Teismas aiškinasi Kauno oro uosto teritorijos detaliojo plano tvirtinimo teisėtumą
http://kriminalai.atn.lt/straipsnis/99017/teismas-aiskinasi-kauno-oro-uosto-teritorijos-detaliojo-plano-tvirtinimo-teisetuma
Rusline tvarkaraštis į PLQ.
Pirmas skrydis numatytas birželio 13 dieną.
Skrydžiai trečiadieniais ir šeštadieniais.
Trečiadieniais PLQ leidžiasi 15:20 val., išvyksta – 16 val. 10 min.
Šeštadieniais PLQ leidžiasi 17:50 val., išvyksta – 18 val. 40 min.
Skrydžiai „Amadeus” sudėti iki IATA vasaros sezono pabaigos, tačiau pernai irgi buvo taip, tačiau paskutinis reisas įvyko rugsėjo viduryje.
Tas ispudingas Gruodis PLQ del SAS naujos krypties Oslo…(nauja tik pas SAS nes Norwegian senokai jau i Osla is PLQ skraido)
Na po truputi ir PLQ pradeda judet i prieki…
Gerai cia SAS sugalvojo,ir tranzitu per Osla ,ir emigrantai,ir turistu vasarai(daugiau ar maziau,vistiek atskris)
Labai gerai tas augimas,manau kur kas daugiau argumentu itikinejant kitas kompanijas pradet skraidyt
VNO net reklamini klipa sukure Baltarusijoj pasireklamuoti,o ka PLQ bent jau Liepojoj koki reklamini stenda pastatytu miestas juk nemazas(turiu galvoj nemazas PLQ mastelio Oro Uostui),o atstumas visai nedidelis ,galetu Latviu emigrantus skraidint,oi kaip reiktu gero ten vadovo
@Marius – nežinau, kokia dabar situacija, bet prieš metus-du buvo tiesioginis mikroautobusas Liepoja-Palanga, suderintas su SAS skrydžiais. Buvo net toks kuriozas, kad į pirmąjį ir po paskutinio SAS skrydžio buvo galima visuomeniniu transportu nuvykti į Liepoją, bet ne į Klaipėdą ar Palangą.
O kam tam AirBerlin reikalinga „pirma” klasė? Ar čia taikomas į tuos, kurie perka paketus po 4000 EUR nuo galvos ar pan?
Taip, Vytautai-NT, pasiturintys žmonės irgi atostogauja :-)
Tik beje, „airberlin” paketo su skrydžiu verslo klase už 4000EUR nenusipirksi :-) Vien tarifas BER-BKK pavyzdžiui skrydžiui verslo klase yra apie 3500EUR :)
http://www.palanga-airport.lt/index.php?id=542 dar Stokholma atidarytu SAS isvis super butu,nes pagal ju pateiktu duomenis buvo daug persedimu i ten…
Kaip ir su Oslu „vienu suviu du zuikius nusaut” ir tanzita veztu jie ten Hub”a turi ir emigrantai skristu,na ir tie patys turistai,bent jau vasar tikrai butu
Liepojoj per krepsinio cempionata Cili picerijose buvo lankstinukai su transporto laikais i PLQ. Zino visi, kad jei salia galima suskirst pigiau, tai ir vaziuoja.
O del PLQ tai cia turbut nera abejoniu, kad galetu viena kita LCC skrydi prideti, tikrai uzpildytu. Tik gal ne i ta amzinaja siekiamybe Hamburga.. :)
Aš tai kažkaip įsivaizuojų, kad turtingi žmonės skrenda su „normaliom” oro linijom (pvz. Emirates, Qatar, Lufthansa ir pan.) plius jiems mylios už tas atostogas eina ir t.t.
Juk jie neskraido į Ispanija su Ryanair…
Vytautas-NT, tu kartais savo postringavimuose pateiki atsakymus į savo klausimus. Taip – būtent dėl to, jog „premium” srautas skraido kitomis aviakompanijomis, „airberlin” balansuoja ant bankroto ribos šiuo metu. „Etihad” įmesti grynieji į aviakompaniją padės lėktuvams vieną dieną nebepakilti.
Beje, spėliojama, jog „airberlin” gali būti skaidoma į tris-keturias aviakompanijas ir kai kurios siunčiamos į bankrotą, kai kurios vystomos.
O aš įsivaizduoju, kad patys turtingiausi tai turi private jets su lakūnais ir jiems padėt ant visų Emirates ir Lufthansa. O tie kur šiaip prie pinigo tai visaip daro, manau nėra taip, kad iš principo neskristų su Ryanair. Pirmiausia eina patogumas, ir jei tas Ryanair skrenda iš kaimo, kuriame jie gyvena, tai naudojasi ir vargo nemato.
na Air Berlin istojus i One World bus galima ne tik mylias rinkti, bet ir partneriu lounge’ais naudotis( neskaitant ju paciu dabartiniu)Codeshare su AA, BA, ir IB kai kuriais reisais jau dabar yra – taigi AB tikrai galima vadinti labiau legacy nei LCC
O kokia logika skaisyt į tris-keturias? Užtektų į dvi: „blogą” ir „gerą”.
Šiaip jei arabai (kurie turi pinigų) jų nepagailės, skraidys tas AirBerlin. Jiems reikėtų amerikoniško tipo restrukturizacija padaryt, algas susimažint ir pan.
Na AirBerlin keičia modelį į labiau tradicinio vežėjo, nors daugiausia dirba su LCC klientais- turistais.
Kas link patogumo, tai esu sutikęs rusų kurie kelių dienų „atostogų” (savaitgaliui) į Milaną skrido verslo klase ir aisškino, kad europietiška verslo klasė jiems per prasta ir nepatogi (nėra „Pagerintų” kėdžių ir pan.)…
Na net ir turtingi zmones skraido su LCC ,visiskai nesutinku…
Juk jei skrydis tiesioginis,kiek laiko susitaupo…Ryanair tiek mazai vietos,kad net Sabas skrido…
newstodate.aero
Estonia may get a direct air link to Serbia.
Estonian Air is reportedly mulling plans for establishing flights from Tallinn to Belgrade, according to a Serb industry source.
Negotiations with Serb authorities are said to be underway, and plans would include two or three weekly rotations between Tallinn Airport and Belgrade Nikola Tesla Airport.
Toks jausmas, kad Estonian CEO iš AirBaltic žino kur buvo jų aukso gysla ir bando atkartot sėkmę…
Toks jausmas, Vytautai NT, kad Estonian CEO yra dirbęs Airbaltic ir todėl viską gali žinoti :)
Tai kad jis dirbo AirBaltic tai čia jau visiems žinoma. Aš tik nepamenu kokiose konkrečiai pareigose. Bet kažkur gana aukštai…
Kazin ar Belgradas buvo airbaltic aukso gysla, nes jie si marsruta uzdare greitai
Estonian direktorius Tero Taskila seniau buvo Air Baltic komercijos direktorius.
O šiaip įdomi Estonian strategija – didelis dažnis į kelis aplinkinius miestus ir reti tolimi reisai į kelis sąlyginai tolimus ir prastos (Europos mąstu) ekonominės situacijos miestus, ir viskas su nedideliais reaktyviniais lėktuvais. Žiūrėsime kaip seksis.
2011 december statistics
RIX – 337.264
TLL – 143.080
VNO – 135.025
Talinas per 2011 m. aptarnavo 1.913.172 keleivius,
Vilnius – 1.714.258 keleivių
Siemet tikrai Talino nepralenksim,o gal is vis niekada nepralenksim …Wizzair ir Ryanair naujus skrydzius pires pat vasara prades tik,na kiti padidine „seat” ir nauji Transaero ,Aeroflot na neprivez tiek…
Dar be to Estai juk irgi nemiega naujos kryptis pas juos irgi atsiranda,o turistu irgi vien Taline apsilanko tiek ,kiek beveik visoj Lietuvoj ..
tai ,kad ir nereik mums to Talino aplenkt juk dar KUN yra jei nebutu KUN ,tada VNO butu tikrai daugiau..
Protingiausia yra skaiciuot bendrai visu 3 VNO,KUN ir PLQ ir lyginti su Talino ir Tartu ir pan
Dėl keleivių,neužmirškim vasarą planuojamu Novaturo/SPA skrydžių iš TLL ir RIX per VNO. Tai taip pat turėtų pakelti aptarnautų keleivių skaičių.
@Marius – Protingiausia yra visų šalies oro uostų pervežtų keleivių sumą padalinti iš gyventojų skaičiaus. Jei oro transporto sistemos darbo kokybė vienoda ir šalių ekonomikos panašiame lygyje bei nėra kitų esminių skirtumų (pvz. geografinių), tas skaičius tuėtų būti panašus (ypač atmetus skrendančius su persėdimu).
Estijoje gyventojų perpus mažiau, bet ekonomika kiek stipresnė.
Latvijoje gyventojų trečdaliu mažiau ir ekonomika dar net silpnesnė, nei Lietuvos.
Viską susumavus, manau kol kas Lietuvos oro transporto kokybė atsilieka nuo šiaurinių kaimynių, o skirtumą nuo Latvijos sudaro:
a)Lietuviai, kurie dėl didesnių galimybių skristi iš ten važiuoja žemės transportu iki Rygos, ir kur kas mažesni analogiškai į Vilnių, Kauną ar Paalangą važiuojančių latvių skaičiai.
b)Didesnis oro turistų srautas į Rygą, kurį sąlygoja tai, kad į Rygą yra daugiau skrydžių (čia tiek momentinis, tiek ilgalaikis sąlygojimas, nes ilgu laikotarpiu tas didesnis skrydžių skaičius lėmė, kad Ryga Vakarų Europoje suvokiama kaip geresnė vieta savaitgaliui, verslo konferencijoms).
c)Didesnis oro turistų srautas iš Rygos dėl tos pačios priežasties (manau čia skirtumas mažesnis, nei su atvykstamuoju srautu).
Tačiau čia yra ir kaštų klausimas – neskaičiavau (pataisykite, jei klystu), bet turbūt Air Baltic nuostoliai Rygos oro uosto pelnas/nuostoliai yra gerokai labiau į minusą Latvijos valstybei, nei visų trijų oro uostų pelno/nuostolio suma Lietuvos valstybei. Aišku, čia ir toks metas, kažkiek pinigų (koks procentas, o gal visi – reiktų skaičiuoti) grįžta valstybei per didesnį turizmą ir pan. iš daugiau keleivių.
SUtinku is dalies ..,
Na del ekonomikos ,pripazinkim Estai ne siek tiek geresnej pozicijoj…
Jie jau ne pirmi metai neturi biudzeto deficito,kas yra apskritai retas reiskinys visoj europoj …
Pas juos uzsienio investiciju jau yra daugiau nei Lietuvoj(nors ir mazesni 2x),ir kasmet ligsiol sulaukia daugiau uzsienio inveticiju..
Tai galima neperdedant sakyt Estu ekonomika yra mazdaug 2x turtingesne..
Apskritai Estai pagal BVP,uzsienio investivijas ir pan.,jau buvo aplenke kai kurias ES senbuves (Graikija,Portugalija) dar pries Graikijo krize …
na net politikai pripazysta,kad iki Estu mums tiek toli…
CIA World Factbook duomenimis 2010 m. BVP (pagal perkamąją galią) vienam gyventojui buvo:
Estijoje – 19 100 JAV dolerių
Lietuvoje – 16 000 JAV dolerių
Latvijoje – 14 700 JAV dolerių
Aišku, tai nėra vienintelis matas šiuo atveu, nes užsienio investicijų yis taip pat labai svarbus ekonominis matas oro susisiekimo srautui, visgi sakyti, ka estai vigubai mus aplenkė, manau kiek per stipru, nors ekonominis atotrūkis tarp Estijos ir Lietuvos yra gerokai didesnis nei tarp Lietuvos ir Latvijos.
Negalvojau ten izeista ar ka…cia su tuo dvigubai tai perlenkiau(nors ir perkeltine rasiau),bet siuo atveju BVP taip pat ne viska pasako..
Pvz: nauju automobiliu Estai iperka daugiau nei mes ,nors ir mazesne 2x salis,vidutine alga,zmoniu gyvenanciu zemiau skurdo ribos tikrai kelis kart maziau nei pas mus…
siaip turiu draugu Estu ,esu ne karta Taline buves,Taline jautiesi kaip Vakaru Europos sostinej kokioj nors uz Vilniu dar mazesnis miestas
Siaip visiem siulau kas kas nebuvot,ar buvot senai, nuvykt i Talina ,tikrai ispudziu bus begale…
Mano draugai Estai daug pasakojo,gyre galvojau ,kad gyvena geriau ,bet vis vien maniau nu negali jie taip stipriai buti atitruke nuo musu …Buvau lengvam soke is balto pavydo…
Net Vakaru Europos salys giria juos,aisku mums(Lietuvai) tai nieko gero,pas juos mokesciai mazesni,nekaitaliojami taip daznai,daug kvalifikuotos darbo jegos (Labai jau mazai jie ten emigruoja,o daugiausia ju Suomijoj,bet ir ten dauguma padirba ir grizta ,o ne pastoviam laikui emigrave),ir pasiima visas investicijas nuo musu,nuo Latviu…
Na siemetine mokesciu reforma,dar labiau suprastins reikalus pas mus ir atvirksciai jiems tik i nauda tai,dar daugiau kompaniju rinksis butent estija investicijom i Siaures Europa ir Baltijos salis
man kaip geografui patapo įdomu kodėl nelyginate VNO „konkurento” GDN oro uosto ? išsami analizė turėtų būti irgi įdomi … paviršutiniškai, mano matymu:
geografinė padėtis panaši,
panašus miesto dydis,
GDN metro area didesnė, bet catchment turbūt didesnė VNO,
VNO sostinė, tikėtina daugiau verslo, turistų,
tačiau LCC krypčių rodos daugiau GDN,
ir keleivių skaičius 2,2 mln 2010.
taigi manau irgi yra kuo sekti ir su kuo konkuruoti :)
Baltics population:
Lithuania – 3,320,656 – 2010
Latvia – 2,242,916 – 2010
Estonia – 1,339,646 – 2010
Source: World Bank, World Development Indicators
Sansai mazeja, liko dvi nepaskelbtos 2012 m. kryptys … Tallinn, Vilnius ?
Turkish Airlines plans 14 new links in 2012
http://www.aviationbrief.com/?p=5417
By AviationBrief
Published: January 4, 2012
Star Alliance carrier Turkish Airlines aims to open 14 new destinations in 2012 and carry over 38 million passengers.
In a statement to the Istanbul stock exchange the airline said the new routes will include Accra-Abidjan, Leipzig, Edinburgh, Aalborg-Billund, Bremen and Kinshasa.
Last month it also disclosed plans to operate to Buenos Aires, Mogadishu, Misrata, Bilbao-La Coruna, Novosibirsk-Ulaanbaatar, and Abuja-Kano.
Turkish Airlines said the total number of destinations would be 14.
It also aims to carry 17.2 million domestic and 21 million international passengers next year, with revenues of TL14.6 billion ($ 7.6 billion) and a load factor of 73.6%. Turkish Airlines plans to add 18 aircraft to its fleet.
Panašu, dar vienas Rusijos „naujosios kartos” vežėjas suskleidžia sparnus – šį kartą „Kuban Airlines”:
http://atwonline.com/airports-routes/article/moscow-vnukovo-suspends-kuban-airlines-over-debt-dispute-0104
Beje, turi užsakęs 12 Sukhoi lėktuvų.
Belgradą „airBaltic” uždarė iš RIX, tai turbūt iš šalies galim numanyti, jog tai tikrai nėra „aukso gysla”.
Kas dėl „Estonian Air” strategijos, tai jie tiki tuo, jog judėjimas vyks būtent tarp tų krypčių, kuriomis skrydžiai yra 2-3x daily. T.y. toks judėjimas kaip VNO-TLL-LED, RIX-TLL-AMS, HEL-TLL-SVO, LED-TLL-BRU, SVO-TLL-OSL ir pan. Tos kryptys, kurios yra mažiau nei daily labiau skirtos estams (išskyrus TBS). Labiau tikėjimas tuo, jog „high frequency” ir greitas persėdimas leis pasiekti nedideliais atstumais keliaujantį verslą.
Mariui pasiūlyčiau mažiau vadovautis jausmais ir daugiau statistika :) taip, estai yra šiek tiek atitrūkę nuo latvių ir lietuvių, bet BVP ir perkamoji gali rodo, kad ne tiek jau ir daug. Dėl investicijų – jei bus tęsiama protinga politika, tai Western Union ir Barclays atitikmenų tikrai dar sulauksime, štai ir IKEA, ir Lidl iš artimiausių laukiamų :) jei ir nepavysime estų, tai laikysimės netoliese. O estai yra šaunuoliai, ir pavydėti jiems nereikia, o reikia susimąstyti, kodėl mes esame už juos prastesni. Priežastys yra ir objektyvios, ir subjektyvios. Objektyvu tai, kad jiems Suomija ranka paduoti, o dar ir broliška tauta, tai vien šitas prie sėkmės prisideda. O subjektyvios priežastys – mesianizmo ir verslumo santykis visuomenėje. Kai lietuviai laukia kąsnio iš valdžios ir nieko daugiau neveikia, kaip tik kokią pašalpą susiveikti, estai ieško, kaip prasisukti. Bent iš dalies tas priklauso ir nuo religijos – katalikiški ir giliai religingi kraštai niekada nepasižymėjo stabiliai gera ekonomika – Italija, Ispanija, Portugalija.. Protestantai pavaro geriau, o visų geriausiai (sąlyginai) bedieviai – norvegai, japonai, švedai, tarp Rytų Europos – čekai, tarp Baltijos valstybių – estai. Aišku čia nevienareikšmė teorija, bet tam tikros racijos manau turi :)
Tikrai turi racijos :) Siaip paciam Estui turbut Vilnius irgi atrodo nerealiai… o nesenai buvau vienam nedideliam Estijos miestelyje, vietos verslininkai netgi itrauke i kalba kaip Latviai veluoja stipriai atsiskaitinet uz prekes ir kokia pas juo sunki situacija. Ir kaip lengva dirbt su Lietuviais :) Taigi yra Realybe ir yra Biurokratine realybe.
Vilniaus paskutinio menesio augimas ispudingesnis nei Palangos :
2011 gruodis – 135034 keleiviu
2010 gruodis – 81224 keleiviu
augimas 66,25%
Jei ne pirmi trys minusiniai VNO menesiai, gal but butume aplenke ar susilygine su Talinu. Prisiminkim, Taline LCC pradejo skraidyt pusmeciu anksciau, o mes Vilniuj Wizzair sulaukeme balandzio 16 d., o Ryanair geguzes 1 d. Taip , kad yra pilnas pagrindas siais metais „atsigriebti” :)
@ silentium: ¡Hola! Sorry, you are missing the point and you risk a „poor” in economics and welfare studies.
To Jurgis
tai,kad Talinas ir pagal menesius lenkia,net ir Wizzair su Ryanair skrist pradejus
December : 145 000 ,pries musu 135 000 ,bene paties tamstos,kiek anksciau, ideti skaiciai :)
ai tiek to,paliekam ta Talina…:)
Va gera naujiena http://verslas.delfi.lt/business/rusai-ir-baltarusiai-i-lietuva-plusta-sutikti-ir-staciatikiu-kaledu.d?id=53745321
@nikasto: would you mind telling your own point, if I am missing one? :) It is hard to argue if you do not present a contrary opinion – am I wrong about the better entrepreneurship of Estonians, the role of religion or something else?
@Marius Taip, Mariau, Talinas lenkia Vilniu kiekviena menesi, bet ne kiekviena menesi taip zymiai, kaip gali atrodyti is metu suminio rezultato. Todel as jau anksciau minejau, kad manau, kad VNO jau siemet aplenks TLL – visu pirma antras Wizzair lektuvas iskart padidins keleiviu augima, antra – laukiamas Aeroflot atejimas ir gal but Turkish,- stiprus zaidejai ,didziuliai tinklai, tranzitas etc. Gal but prasides reguliarus skrydziai i Izraeli. Flybe skelbesi nuo siu metu ateisiantys i LT. Small Planet atostoginiai reisai (hub’o organizavimas). Taigi yra visos prielaidos gana zenkliam augimui ir (pagaliau) galutiniam Talino aplenkimui.
@Silentium – na, dėl religijos reikšmės nesutikčiau, nes turtingiausia pagal BVP vienam gyventojui pasaulio valstybė (atmetus nykštukines šalis bei tas valstybes, kur naftos gavybos santykis su populiacija milžiniškas) yra ir, gana drąsiai galiu pasakyti, pati religingiausia vakarų pasaulio šalis (JAV). Kur kitur lenktynės (NASCAR) prasideda visuotine šimtatūkstantinės žiūrovų minios malda už lenktyninkus, prezidentai kalbose nuolat mini Dievą, kenotafai žymimi ne fraze „[Šių kareivių] buvimo vieta nežinoma”, bet „Jų buvimo vieta žinoma tik Dievui”, čia galėčiau vardyti labai daug pavyzdžių nuo smulkių iki stambių. Tuo tarpu pvz. dabartinėje Ispanijoje religingumas gana menkas.
Taip, dėl JAV tai čia tikrai išskirtinis atvejis. Ten šiaip nėra katalikiškas kraštas – protestantizmas irgi yra lygiai paplitęs. Be to, ten veikia papildomi veiksniai, formuojantys entrepreneurship kultūrą, tokie kaip tai, kad Amerikoje didžioji dauguma žmonių visų pirma ir atsidūrė būtent todėl, kad važiavo laimės ieškoti, taigi ten susirinko pati inovatyviausia, labiausiai linkusi rizikuoti ir nusivylusi ponais Europos publika. Antra, buvo suformuota amerikietiškos svajonės ideologija, apie kurią irgi prirašyta visur ir daug. Taigi žinoma, religija visko nulemti negali net ir žiūrint tik į subjektyvias priežastis – verslumo kultūra formuojasi sudėtingai ir veikiama įvairiausių faktorių.
http://www.lrytas.lt/-13256802361323924196-nepagrįsti-mokesčiai-už-perkamus-lėktuvo-bilietus-gali-būti-uždrausti.htm
Na JAV yra vienareiksmiskai protestantiskas krastas. Katalikai ten pagrinde ispaniskai kalbanti gyventoju dalis, kuriu dauguma dirba menkai apmokamus darbus. Kas del estu tai taip – jie saunuoliai ir su jais tikrai gerai dirbti, jie racionalus, taupus (kai lietuviai savo partnerius veda pietu ir prabangu restorana ir sumoka uz 5 patiekalu pietus su geru vynu – estai nuveda i pusiau valgykla, kur uz viska ar bent uz vyna turi susimoketi pats), laikosi isipareigojumu. Bet stebuklu Estijoj, patikekite, nera ir ju ekonomine gerove labai smarkiai susijusiu su nedideliu salies dydziu ir gyventoju koncentracija, taip pat – Suomijos kaimynyste. Kita panasi salis – Slovenija. Is salies ziurint jie gyvena gerai ir turtingai, bet jei paziuretumet atidziau – jie labai greitai pasieke savo augimo ribas. Potencialas Estijoj tikrai ne begalinis. Patikekit.
Deja, per nakti as pakeiciau savo optimistine VNO prognoze. Ar bent jau stipriai suabejojau. Ir viso to kaltininkas Estonian nauja strategija ir ju organizuojamas Talino hub’as. Is esmes Estonian perimdama airBaltic strategija pradeda Talino konkurencija su Riga. Ir gali buti, kad kitamet del to Estonian keleiviu transfero Talinas saus i virsu, o Rygos rezultatai labai proklausys nuo airBaltic „istorijos” pabaigos. Per daug didinti apsukimu jie neturi resursu, reiskia geriausiu atveju bandys islaikyti siu metu rezultata. Pasekoje Ryga – apie 5 mln. keleiviu, Talinas – 3 mln. , Vilnius – 2 mln. keleiviu. Ir tai del to, kad Talino transferiniai keleiviai dvigubins statistika. Gal ir nebus tokiu dideliu skaiciu kaip cia surasiau, bet tendencija tokia.
@Scharas. Na nereikia taip vienareikšmiškai teigti. Štai airiškų šaknų turi net 36 mln. amerikiečių, daugiausia šiaurinėse valstijose (ekonomiškai stipresnėse), tuo tarpu Pietūs yra išskirtinai Protestantiški. Taip pat gana geras pavyzdys yra Vokietija, kur katalikiškoji Bavarija yra vienas stipriausių šalies regionų. Šiaip šiuolaikiniame pasaulyje religija, o daugelyje Europos vietų netgi daugiau tai galėtume vadinti religine kultūra (žmonės eina tik per šventes į bažnyčias ir pan.) nebėra toks svarbus ekonomikai kaip galėtų pasirodyti.
@Jurgis
daug mąstei šiąnakt ;)
Ar pavyko nors kiek numigti? :D
Nepyk – čia draugiškas pašiepimas :) geros darbo dienos!
Na va. KUN metinis rezultatas – ~872 tūkst. keleivių.
silentium, jei nori katalikiško verslumo pavyzdžio, paimk Bavariją. Bavarijoj 56.4% populiacijos save laiko katalikais, ir tik 21% protestantais. Pasiskaityti apie Bavarijos ekonomikos dydį Wikipedijoj paliksiu pačiam.
Pavyzdžių yra ir daugiau. Pvz. Italija daugmaž vienodai religinga tiek pietuose, tiek šiaurėje, o ekonominio išsivystymo skirtumai tarp šių regionų niekam nekelia abejonių. Kitas pavyzdys – Prancūzija. Užteks, ar toliau vardinti?
@MZ Vardinant toliau – super katalikiska Lenkija. Jau lenkas – tai tiesiog verslininko isikunijimas.
Bet daug kuo silentium teisus.
Iš Kauno oro uosto bus galima pasiekti Maljorką, daugiau dėmesio ketinama skirti Rytų krypčiai
http://verslas.delfi.lt/automoto/is-kauno-oro-uosto-bus-galima-pasiekti-maljorka-daugiau-demesio-ketinama-skirti-rytu-krypciai.d?id=53759665
Kauno oro uostas ketina plėsti skrydžius poilsinėmis, nišinėmis ir Rytų kryptimis, galėtų būti atidaryta daugiau skrydžių į atokesnius Norvegijos, Vokietijos miestus.
Jurgi, aš nededu lygybės tarp katalikiškumo ir verslumo, o tik noriu paneigti atvirkštinį teiginį.
2011 metais keleivių skaičius Kauno oro uoste augo beveik 8 procentais
http://www.lrytas.lt/-13257593271324557776-2011-metais-keleivių-skaičius-kauno-oro-uoste-augo-beveik-8-procentais.htm
2011 metais iš viso aptarnauta 872 618 keleivių, o tai yra 7,77 proc. daugiau nei užpernai.
Labai smalsu, koks užpildymas KUN/DME reise?Gal kas turite informacijos? Wincai?
Taip, žinoma, nieko vienareikšmiškai neteigiu dėl religijos – visur yra visokių veiksnių. Dėl Bavarijos nežinau, Prancūziją pavadinčiau bedieviais, o ne katalikais, dėl sekuliarizmo svarbos jų kultūrai, dėl lenkų nežinau, Italijos šiaurę smarkiai veikia vokiečiai ir šveicarai.. Ir taip, nei religija, nei religinė kultūra gal nebeveikia ekonomikos taip kaip veikdavo. Tačiau kas veikia, tai kadaise susiformavę iš religijos kilę įpročiai, virtę visiškai sekuliaria etika ir tiesiog perduodami iš kartos į kartą su etikete „taip reikia”.
Gal nebeklaidink simonai, prm mokesti susimoka vno, o tai amortizuojama netiesiogiai per rinkliavas, beje kaip ir visos kitos perskirstomos lesos, gaunamos is aviaciniu rinkliavu, o taip pat skriaudziant tas pacias vietines gh kompanijas. Pr’as geras dalykas, bet kai jis pasitelkiamas akiu dumimui, manau, garbes niekam nedaro.