Kur skraidydami „low cost’ai” uždirba ir kodėl „Georgian Airways” atidaro skrydį iš Vilniaus į Tbilisį?
Comments(190) „RDC Aviation” analitikai pasidalino keliais įdomiais grafikais, iš kurių analizių galima pagilinti žinojimą apie veiklą „low cost” bendrovių veiklą ir Lietuvoje.
Pirmiausia, dar kartą apie sezoniškumą. Esu jau rašęs anksčiau, jog LCC bendrovių dominavimas rinkoje gali sukurti aplinką, kurioje piko metu vidutinės lėktuvų bilietų kainos bus dar didesnės, negu prieš LCC atsiradimą. Taip yra todėl, kad žemų sąnaudų bendrovės laiko stabilesnę pasiūlą visus metus ir mažiau reaguoja į realią paklausą.
Šis grafikas iliustruoja didžiulį Europos rinkos sezoniškumą, ypač LCC segmente, kur dominuoja „leisure” (atostogautojai) ir VFR (visiting friends and relatives – emigrantai):
Kaip matome, du mėnesius – liepą ir rugpjūtį – didžiosios Europos LCC bendrovės uždirba liūto dalį savo pelno. Tuo tarpu žiemą veiklą vykdo nuostolingai.
Šiuo metu, kuro kainai augant, nuostoliai, patiriami žiemą Europos skrydžių bendrovėms dar didės – iki tokio lygio, jog apsimokės labiau lėktuvus laikyti ant žemės nei jai skraidyti. Pirmoji didelė kregždė pasiekė ir Lietuvos rinką – nuo spalio pabaigos „Wizz Air” uždarė dalį maršrutų iš Vilniaus ir sumažino Vilniaus bazę nuo 4 iki 3 lėktuvų.
O kokios rinkos LCC vežėjams Baltijos šalyse yra pelningiausios? „RDC Aviation” pagal savo algoritmus apskaičiavo 10 pelningiausių šalių porų iš Baltijos šalių: rinkos iš Lietuvos užima 7 iš 10 tų vietų. Tai nenuostabu – Lietuva išsiskiria didžiausia LCC dalimi bendrame pyrage tarp Baltijos šalių. Nė viena LCC rinka iš Estijos nepateko į šį sąrašą.
Daugiausia pelno uždirbanti rinka yra „Ryanair” skrydžiai tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, tačiau galima pastebėti, jog pagal maržą, tai yra pačios žemiausios maržos rinka (iš esančių dešimtuke). Didelė, bet mažų maržų rinka: pastebėtina, jog į dešimtuką nepateko „Wizz Air” skrydžiai tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės – tikėtina, jog jų marža dar mažesnė šioje rinkoje ir ji laikosi tik ant dydžio.
Antrą vietą užima „Ryanair” rinka tarp Lietuvos ir Airijos – ši bendrovė skraidina beveik be konkurencijos (tik netiesioginė iš „Wizz Air” Belfasto maršruto), todėl rinkos marža gerokai didesnė – siekia apie 25%. „Ryanair” neturi konkurentų ir skraidindama tarp Latvijos ir Airijos – ši rinka užima penktąją vietą bendrame sąraše su dar didesne marža.
Ketvirtoje vietoje, gan aukštą pelningumą demonstruoja „Wizz Air” skrydžiai iš Lietuvos į Norvegiją – tai yra daugiausia pelno šiai bendrovei generuojanti rinka Baltijos šalyse.
Šeštą vietą sąraše užima „Wizz Air” skrydžiai tarp Lietuvos ir Izraelio – vienas maršrutas tarp Vilniaus ir Tel Avivo viršija 40% maržą ir ir sukrauna apie 1,5 mln. EUR per metus. Nenuostabu, jog matydama tokio dydžio maržą šį rudenį „Ryanair” pradėjo skrydžius iš Kauno į Tel Avivą. Tačiau, dar atviras klausimas, ar net tokia santykinai didelė vienos bendrovės marža gali uždirbti dviems bendrovėms. Trumpa matematinė iliustracija – šiame maršrute „Wizz Air” patiria 3,6 milijono EUR kaštų ir gauna apie 5 mln. EUR pajamų. Dabar, „Ryanair” skraidys tiek pat su panašiais kaštais: dviejų bendrovių suminiai kaštai bus apie 7,2 mln. EUR (šiuo metu maršrute pajamos apie 5 mln. EUR) – iki kiek išaugs suminės pajamos maršrute?
To paties „RDC Aviation” sudarytas grafikas pelningiausių LCC maršrutų iš Izraelio – Vilnius-Tel Avivas užima dešimtąją vietą.
Septintą ir aštuntą vietas sąraše dalinasi „Ryanair” skrydžiai iš Lietuvos į Ispaniją ir Italiją. Nors santykinai pelno marža nedidelė, tačiau rinkos pakankamai didelės, kad sukrautų apčiuopiamą pelną. Vėlgi, šioje rinkoje „Wizz Air” konkuruoja tiesiogiai ir jai šios rinkos nepatenka į dešimtuką. Tai galima paaiškinti, jog žiemai „Wizz Air” nutarė stabdyti skrydžius iš Vilniaus į Romą ir Barį.
Gal labiausiai nustebinęs dalykas – 9 vietoje įsitaisiusi rinka tarp Lietuvos ir Sakartvelo. Vienas „Wizz Air” maršrutas iš Vilniaus į Kutaisį sugeneruoja virš 1 mln. EUR pelno ir turi pačią aukščiausią maržą: virš 50%!
Šitie skaičiai neliko nepastebėti „Georgian Airways”: nuo 2019 metų balandžio 2 dienos ši bendrovė planuoja pradėti skrydžius tris kartus per savaitę iš Tbilisio į Vilnių. Skrydžiai planuojami „Embraer 190” lėktuvu, antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais: 19 val. išvykimas iš Tbilisio ir 22 val. išvykimas iš Vilniaus (atvykimas į Tbilisį 2 val. po vidurnakčio). „Georgian Airways” turės žymiai aukštesnius kaštus skraidydami daugiau nei dvigubai mažesniu lėktuvu – įdomu, ar pakaks jiems keleivių ir ar keleiviai sutiks mokėti „premium” už skrydžius į Tbilisio oro uostą.
Tačiau, kaip matome iš grafikų, nors yra nemažai rinkų, kur skrydžiai generuoja sveikas maržas, tačiau jie nėra pakankami atsirasti konkurencijai šiuose maršrutuose. Įsivaizduokime, jeigu skrydžiai iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę „Ryanair” uždirba „tik” 1,8 mln. EUR per metus. „Ryanair” tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės veža daugiau nei 600 tūkst. keleivių per metus: t.y. „uždarbis” iš vieno keleivio yra mažiau nei 3EUR! „Wizz Air” nėra sąraše, kas rodo, jog jų marža tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės per keleivį dar mažesnė.
Įdomu, kuo baigsis konkursas skrydžiams tarp Vilniaus ir London City – laikas paraiškoms baigėsi, kol kas dalyviai ar nugalėtojai nėra paskelbti. Tikėtina, jog matydami maržas skrydžiuose tarp Vilniaus ir Jungtinės Karalystės, konkurso dalyviai, gali paprašyti didelės valstybės dotacijos.
