Kuo 2011-ieji aviakompanijoms yra kitokie nei 2009-ieji
Comments(101)Praėjusią savaitę Kagliaryje vyko tradicinis renginys „Routes Europe 2011”, kuriame praktiškai visos Europos aviakopmanijos 3 dienas susitikinėja su Europos oro uostais.
Apie „Routes” renginių koncepciją rašiau prieš pusantrų metų. Tuomet pirmąsyk dalyvavau „Routes” renginyje, nuo to laiko prabėgo keletas europinių ir pasaulinių renginių.
Pabandžius sugretinti, kas pasikeitė per tuos dvejus metus aiškiai galiu matyti keletą skirtumų.
Šiai dienai yra visiškai akivaizdu, kodėl 2009 m. sausį bankrutavus „flyLAL” Vilniaus oro uoste sunkiai atsistatė skrydžių tinklas. Nuo 2008 m. vidurio iki 2010 m. vidurio praktiškai visų aviakompanijų „network management” darbuotojams buvo nuleistas vieningas sprendimas – „Nesiplėsti jokia kaina”(Išimtis keletas aviakompanijų, kurios turėjo didelį kiekį naujų įvedamų lėktuvų, kurios turėjo „įdarbinti”). Tuo metu niekam nerūpėjo nė maršrutai, kurių verslo planų skaičiuoklės akivaizdžiai rodė greitus teigiamus rezultatus – dideliuose versluose, aviakompanijose, „strategy cames first”. Situacija galima pateisinti – tuo metu rinka labai sparčiai traukėsi ir buvo grėsmė, jog trauksis dar labiau ir labiau. Tokioje baimės aplinkoje sunku priimti bet kokį plėtros sprendimą.
Todėl džiugu, jog 2009 m. visgi atsirado aviakompanijų, kurios išdrįso vykdyti plėtrą – į Vilniaus oro uostą žengė „brussels airlines” ir „Skyways”. Nors pastarajai ir nepavyko įtvirtinti savo prekės ženklo, tačiau su žinomu ir galingą pardavimo tinklą Lietuvoje turinčiu partneriu šiais metais gali sektis kitaip. 2009 m. skrydžius iš Londono Gatwicko oro uosto buvo atidariusi ir „Aer Lingus”, tačiau pastaroji sprendimą atidaryti šiuos skrydžius buvo priėmusi dar 2007 m. pabaigoje.
„Aer Lingus” Londono Gatwicko bazės atidarymo fiasko vis dar aptarinėjamas tarp specialistų – turbūt bus chrestomastinis pavyzdys, kokia yra nepamatuotos plėtros krizės metu kaina.
Dėl aukščiau nurodytos priežasties, kuomet už skrydžių tinklą atsakingi aviakompanijų vadovai visą savo energiją sutelkę buvo į skryžių optimizavimą, nuotaikos „Routes” renginiuose buvo gerokai kitokios nei šiemet. „Network management” darbuotojai pasiūlymus į naujų skrydžių atidarymą žiūrėdavo gan abejingai ir planai buvo mintyse dedami į stalčius pažymėtais „po trijų metų”. Dalis aviakompanijų netgi vengdavo „Routes” renginių.
Dabar situacija kitokia – dalis aviakompanijų imasi keisti „network managament” darbuotojus, nes per krizę reikėjo vienų, o plėtrai daryti reikia kitokių. Patys aviakompanijų skrydžių vystymo vadovai dabar „Routes” renginiuose dalyvauja noriai ir labai aktyviai analizuoja įvairius naujų skrydžių pasiūlymus. Aviakompanijoms pasidaro įdomios ir esamos rinkos, kuriose galima sėkmingai konkuruoti. Aviakopmanijos aktyviai stebi augančius regionus ir žiūri, kaip juos būtų galima iš naudoti savo tinklo plėtrai.
Aviakompanijų apsivertimas iš „uždarinėti maršrutus” į „plėsti maršrutus” nebus greitas. Naujų maršrutų analizė nepažįstamose rinkose šiai dienai daroma 2012 m. vasaros antrai pusei – 2013-iesiems. Ir plėtros kreivės pokyčius labai įtakos naftos kaina – jeigu ji laikysis virš 100$ ribos – paprasta aviakopmanijoms nebus.
Per dvejus metus labai ženkliai pasikeitė ir Vilniaus oro uosto vaidmuo. Pamenu, per pirmuosius susitikimus su aviakompanijomis dažnai kalbą tekdavo pradėti nuo atsiprašymo – ne viena aviakompanija turėjo karčios patirties bendraujant su tuometiniais Vilniaus oro uosto vadovais. Ilgai prisiminsiu vienos aviakompanijos iš didžiausiųjų Europos 10-tuko pasakojimą, kaip ši aviakompanija 2006-aisiais ketino žengti į Lietuvos rinką. Po gausybės neatsakytų elektroninio pašto žinučių ir negautos informacijos skambinant šios aviakompanijos vadovų būrys nusprendė atvykti į Vilnių, tačiau Vilniaus oro uosto vadovai nerado laiko susitikti per tris dienas. Šios aviakompanijos Lietuvoje vis dar nėra, tačiau, ačiūdie, santykiai jau geri.
Jeigu per pirmuosius renginius tekdavo gerokai paprakaituoti kovojant dėl aviakopmanijų dėmesio, dabar situacija jau kitokia – Vilniaus oro uostas yra žinomas ir pažįstamas. Gauname eilę aviakompanijų kvietimų susitikti ir aptarti rinkos padėties.
Džiugu yra tai, jog aktyvų domėjimąsi galima plėtra Vilniuje rodo ir aviakompanijos, kurios šiandien jau dirba Lietuvos sostinės oro uoste. Vienas iš pagrindinių naujų aviakompanijų, kurios šiuo metu Lietuvos rinkoje nedirba, klausimų yra – ką šiuo metu daro jūsų oro uoste jau dirbančios aviakompanijos? Jeigu jos plečiasi, didina lėktuvus ir dažnį – tai geras ženklas ir argumentas naujai aviakompanijai ateiti. Tačiau jei oro uosto senbuviai karpo „kėdžių skaičių” – tai ir naujokams čia nėra ką veikti.
Aviakopmanijos nežiūri į kitų aviakompanijų apleistus maršutus kaip į galimybę. Priešingai. Kur kas lengviau aviakompaniją įtikinti atidaryti konkuruojantį reisą tame pačiame maršrute negu pritraukti pvz. į bankrutavusios aviakompanijos likusį laisvą maršrutą. Konkurencija rodo rinkos brandą, o tuščias maršrutas reiškia apmirusią rinką. Aviakompanijų „flyLAL” ir „Star1 Airlines” bankrotai toli gražu nėra galimybė pritraukti naujus vežėjų vardus į Vilnių – šie atvejai kur kas labiau kenkia nei padeda.
Jeigu prieš dvejus metus buvo aiški priešprieša tarp tradicinių ir „žemų sąnaudų” aviakompanijų, tai šiuo metu šis dalykas yra smarkiai verčiasi į kitą pusę. Nors kaštų bazės optimizavimu užsiima be išimties visos Europos aviakompanijos, aiškiai yra identifikuojamas skirtingos rinkos, kuriose dirba viena ar kita aviakompanija. Tradicinės aviakompanijos nebežiūri į „žemų sąnaudų” vežėjus kaip į piktus kandžius, griaunančius jų verslą ir į tai, jog juos reikėtų stumti į tolimesnius nuo miestų, mažesnius oro uostus.
Abi pusės yra aiškiai identifikavusios, jog „žemų sąnaudų” vežėjai veža „leisure” segmento keleivius, o „legacy” vežėjai orientuojasi į verslo keleivius ir į „long haul feeding”. „Leisure” segmento stimuliacijai pagrindinis variklis yra kėdžių skaičius – papildomos kėdės yra tiesioginis kelias į „leisure” keleivių srauto vystymą. Tuo tarpu verslo srauto vystymui pagrindinis stimuliatorius yra „frequency”, t.y. skrydžių dažnis. Dažni skrydžiai leidžiai verslui judėti. Dėl tos priežasties daugelis Rytų Europos vežėjų, kurie dirba rinkose, kuriose verslo keleivių judėjimas išties yra mažas, didelę reikšmę skria sąvokai „right size aircraft” – lėktuvas maršrute turi būti toks, jog pavyktų užtikrinti verslui reikalingą minimalų skrydžių dažnį. Iki 1,5 valandos skrydžio atstumu – 2 kartus per dieną, iki 2,5 val. atstumu – kasdien. O virš 2,5 val. atstumu verslui tiesioginiai skrydžiai nereikalingi – tokiu atstumu verslas yra įpratęs keliauti su persėdimu.
Dėl šio aiškaus verslo segmentų atsiskyrimo per pastaruosius dvejus metus vadinamieji „žemų sąnaudų” vežėjai atsirado arba išsiplėtė ne viename pagrindiniame oro uoste – atsirado Barselonoje, Larnakoje, Taline, aktyviai bandoma pritraukti Kopenhagoje, išsiplėtė Madride, Prahoje, Varšuvoje ir kt.
O 2012-aisiais „Routes Europe” renginys vyks Taline. Tai tikra šios šalies Turizmo departamento analogo dovana Talino oro uostui prisistant visos Europos aviakompanijoms ir jų skrydžių tinklo planuotojams pristatant Estijos sostinę.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
101 komentarai
Leave a reply
Simonai, ar šis renginys duos kokią nors apčiuopiamą naudą VNO… nauji maršrutai/naujos a.k.?
Šarūnai, be abejo.
Gal gali išduoti į kurią pusę galima tikėtis plėtros?
Sunku nubrėžti „pusę”. Jei apie kryptis – tai galima į visas keturias pasaulio šalis :)
Simonai,
turbūt neišduosi kompanijų kurios rodė didžiausią susidomėjimą VNO? :)
Simonai, aciu uz issamu paaiskinima. Is karto atsirado klausimas :) Ar buvo be VNO, KUN ir PLQ atstovu. Labiausiai domina PLQ. :)
Jevgenij: taip, buvo
“AirBaltic” pakeitimai dėl pigiausių bilietų rezervavimo
2011-05-16
Nuo 2011 m. gegužės 16 d. įsigalioja naujos “AirBaltic” aviabilietų rezervavimo taisyklės. Nuo šiol visiems “Air Baltic” ekonominės ir pigiausios verslo klasės naujiems bilietų užsakymams įsigalioja momentinio bilietų išrašymo taisyklė – tai reiškia, kad bilietas turi būti išrašomas netrukus po rezervavimo (nebebus galimybės kelioms dienoms nemokant pinigų rezervuoti aviabilietus).
Jurgis: haha, gera info. Reiškia visai pagal bilietų pardavimo strategy airBaltic yra tikras low cost. Nusprendė matyt ištarabanyti agentūras, kad jos nebepardavinėtų, nes kam įmonei agentūra, kuri net negali rezervo pusdienį palaikyti. Na ir aišku, kad cashflows’ai yra prioritetas.
Labai optimistinis Simono postas. Gerai.
Realiai matom kol kas labai trapia situacija. Apie tai kalba ir pati SM –
Skrydžių į Vilnių yra – bet turistų nėra
http://www.lrytas.lt/-13055248771305407280-skrydžių-į-vilnių-yra-bet-turistų-nėra.htm
Susisiekimo ministerija retkarčiais įspėja, kad atnaujinus oro susisiekimą su Europos šalimis esamos skrydžių krypčių teikiamos galimybės nėra gerai išnaudojamos. Todėl skrydžių į Lietuvą vėl gali sumažėti.
Ta istorija iš 2006 m. tai kažkoks postsovietinis košmaras, galima tik dar kartą pasidžiaugti TVOU vadovybės pasikeitimu.
Bet tas posovietinis kosmaras tesiasi kitose srityse ….
Įdomu kuo baigėsi garsioji 15mln dalyba skrydžių skatinimui? Ar tas sumanymas dar bus vykdomas? Ar juda kas?
Man tai paskaicius ta istorija is 2006 metu, net geda pasidare…. Kazkoks nesuvokiamas dalykas, kad taip galejo elgtis orouosto vadovai!!! Tikra laime, kad ju jau nebera pareigose…
2011-05-16: airBaltic scaling down at Vilnius- but still #2 in traffic
2011-05-16: Latvian carrier with new strategy for Lithuania
Tiesa pasakiu,kai pries menesi teko but Kopenhagoj,tai specialiai nuejau i GO terminala. Vaizdelis,aisku, liudnokas. Eiti iki to terminalo gana toli.
Pats jis pats jis primena kokia Charleroi- vartai perono lygyje. isejimas tiesiai prie lektuvu. Bet svarbiausia- apie 8-9 val. Nei vieno skrydzio. Nesimato,kad tas terminalas pritrauktu tu pigiu skrydziu bendroviu.
Zodziu placiai isreklamuoto rezultato nesimato.
Beje, kaip tada pagal Simono logika galima ikalbet vezejus atidaryt naujus marsrutus? Ypac naujus vezejus…
Vytautas-NT: didžiausias motyvatorius – rinkos buvimas, tačiau tai turi būti ir vežėjo strateginė rinka: dėl tos priežasties yra svarbus „know how”, kurie vežėjai iš principo rinka domisi, o ta situacija keisčiasi – strategijos yra atnaujinamos kas 1,2 ar kelis metus. Toliau svarbų vaidmenį vaidina rinkos „savininkų” – turizmo organizacijų, savivaldybių, oro uostų pastangos rinką stimuliuoti. Naujiems vežėjams ypač yra svarbu galimybė ir pagalba įvedant savo brandą į rinką ir pagalba randant partnerius – pardavimo agentus ir kt. Beje, keleiviams yra svarbūs brand’ai ir svarbus jų žinomumas – todėl mažiems vežėjams mūsų rinkoje turintiems po 1 maršrutą ir dirbantiems trumpiau nei 5 metus išties yra sunku.
O pagal rodiklį, jog turime net 16 aviakompanijų vykdančių reguliarius skrydžius 1,5-1,8 mln. keleivių dydžio oro uoste – tai turbūt yra Europos rekordas. Reikės patikrint :-)
@*** Links ? O kur nuorodos i straipsnius ?
Simonai , ar pildosi aprasyta anksciau –
http://simonas.bartkus.lt/blog/2011/03/22/2011-uju-vasara-lietuva-tures-rekordini-pasiekiamuma/
capacity share prognoze , t.y.
airbaltic – 18 %
Ryanair – 17 %
Wizzair – 15 %
Ar realus keleiviu pervezimas tai jau atitinka ?
Jei „airBaltic scaling down at Vilnius- but still #2 in traffic” , tai kas dabar #1 in traffic VNO ?
Pagal gegužės pirmas dvi savaites:
1. WizzAir
2. airBaltic
3. Small Planet
4. Ryanair
5. Lufthansa
Lietuviai retai užsakinėja keliones agentūrose
http://www.veidas.lt/lietuviai-retai-uzsakineja-keliones-agenturose
Steve Ballmer got to check out the Skype phone booth at Tallinn airport
http://voiceontheweb.biz/2011/05/microsoft-acquires-skypesteve-ballmer-does-skype-europe/
Simonai, kas liečia BAS. Pas juos yra koks nors progresas, bent licenziją gavo?
Simonai, o kaip atrodo LF pirmu 2 geguzes savaiciu W6 ir FR..? Ir kai OV sekasi su ARN?
airBaltic starts flights to Budapest
http://www.baltic-course.com/eng/good_for_business/?doc=40950
Gražu. Kylančių ar besileidžiančių lėktuvų trajektorijos fotografijoj –
http://www.amusingplanet.com/2011/05/long-exposure-shots-of-airline-takeoffs.html
Šarūnai, kiek aš žinau, BAS licenzijos dar neturi.
Linai, esminių pasikeitimų nėra „load factors” reikaluose. Jei lyginti tik gegužės rezultatus, tai „Wizz” bendras užpildymas yra 79%, o „Ryanair” – 67%. Pastarasis yra augantis, lyginant su veiklos pradžia. Matyti, jog laisvalaikio segmento maršrutuose 2,5 mėn išankstinei prekybai yra mažai.
OV Stokholmo reisas aiškiai ir nuosekliai vystosi. Jeigu pirmą veiklos mėnesį buvo užpildymas apie 38%, tai gegužę jau yra 56%.
Man atrodo, jog VNO-ARN reisui B735 yra per didelis lėktuvas ir labai neefektyvu jį varinėt, turint omeny tokius užpildymus tai reiso ateitis ganėtinai miglota, nebent mažint lėktuvą arba kainas. Bet estai turbūt nenusiteikę Vilniuje bazuot CRJ900?
Šarūnai, „Estonian” savo strategijoje nusimatę tapti „single fleet airline” ir jų parke bus tik CRJ lėktuvai, bet kažkur 2 metų kelias iki to. „Estonian Air” yra valstybinė aviakompanija, tai ar jūs suprastumėte, jeigu pirmus du naujus įsigijusi valstybinė aviakompanija išsiųstų vieną naują lėktuvą į kaimyninę šalį? :-) Manau, su laiku bus Vilniuje taip pat bazuojami CRJ.
Reiškias estai planuoja tapti regionine oro bendrove ir tik maitinti Europos grandus keleiviais.
Šarūnai, be jokios abejonės :-) Jie tą aiškiai deklaruoja jau ne vienerius metus.
Beje, Simonai, kada galima tikėtis pirmų „dividendų” iš Routes konferencijos?
Iš praėjusios savaitės? :) 2012-2013 metais. Apie realesnius planus jau kalbama ne per konferencijas, o realiai pradinius planus dabar aviakompanijos daro S12 ir W12 sezonams.
As linkiu, kad OV isibegetu ARN marsrute ir islaikytu ji… ;)
Simonai, kada paaiskes Wizzair zaidimo nugaletojai :) ?
Manau, jog kitos savaitės pradžioje.
Jeigu gegužės 31 d. W6 skrydis į NYO bus ir 4dienio skrydžiai atšaukti jau anksčiau, tai šis 5dienis paskutinė diena be nuostolių (kompensacijų) pranešti apie skrydžių atšaukimus/pakeitimus nuo birželio 4 d.
Nu idomu, idomu. Permetu Augustino irasa is anksciau buvusios temos. Kaip cia suprast –
Augustinas Žemaitis – 2011 05 16, 17:18
Turiu Wizzair bilietą į Stokholmą birželiui. Penktadienį teiravausi. Šiandien atrašė Wizzair, kad jokie reisai nėra atšaukti.
tai ir aš turiu bilietą į NYO birželio 4 d., skambinau ir mane patikino, kad galiu drąsiai jaustis, kad skrydis tikrai bus.
Klausimas pačiam Simonui, nuo kada WizzAir pranešė nutrauksianti skrydžius VNO-NYO-VNO
Patikimasis: gegužės 31 dieną bus paskutinis skrydis.
Tokiu atveju Wizz rizikuoja pažeisti keleivių teisių reglamentą
Man tai įdomu ar visi vežėjai tokie lėtai veikiantys, t.y keičiantys strategijas kas du metus ir pan.
Nes imant kokį AirBaltic ar Ryanair, tai jie greitai atidaro/uždraro maršrutus, o Ryanair tai daro ištisus metus (ne tik sezono pradžioje).
Kitas klausimas- ar su tokiu nerangumu vežėjai geba reaguot į besikeičiančią situaciją? Kaip pavyzdžiui LAL ar Sterling bankrotas. Aišku Kopenhagos atveju reakcija buvo greitesnė ir stipresnė. Vilniaus- gerokai lėta (aišku rinka nepalyginamai mažesnė).
Dar klausimas- koks, tokiu atveju dabar yra rytų Europos vežėjų biznis? Jei jie nesiūlo tolimų skrydžių ir iš verslo kelionių negali uždirbt tiek, kiek vakariečiai?
Beje, įdomus teiginys, kad virš 2.5 val tiesioginiai skrydžiai verlui nereikalingi. Pagal tokią logiką verslas neskristų tieisiai į Londoną, Paryžių ar Romą. Bet persėdimas prailgina skrydį ne mažiau, kaip valanda (išskyrus Rygą) ar dar daugiau. O tai yra praktiškai trečdalis kelionės laiko. Jei jau kalbėt apie 4-5 val atstumą- tada persėdimas mažiau jaučiasi.
Pabaigai, kalbant apie Estonian, tai tikėkimės, kad jie sugebės įsigyt ir CRJ-1000, nes CRJ900 AMsterdamo reisui būtų per mažas. Apskritai koks dabar yra jo apkrovimas, kai jie skraido su Vilniuj bazuojamu lėktuvu? Ar vis dar 80 proc. ir daugiau.
Kiek suprantu estai skrydžių su tūpimu atsisakė.
Ir šiaip keistokai jų atveju atrodytų visiškas turbosraigtinų lėktuvų nebenaudojimas, nes po salas skraidyt su CRJ yra gerokai per prabangiai.
Vytautas-NT: taip, strategijas visi turi daug maž tokias pat ilgas. Tik tokio „Ryanair” atveju, paskutinius keturis metus jie buvo ilgo augimo stadijoje, tai jų strategija galėjo skambėti maždaug taip: „atidaryti 4 bazes per metus ir 100 naujų maršrutų”, o kiekvienas konkretus maršrutas yra viso labo taktika. Dabar situacija kita, ir, ko gero, „Ryanair” strategija skamba – „uždaryti 80 nuostolingų maršrutų ir atidaryti 90 naujų”. O strategija nesikeičia metų viduryje.
Paminėjai Rytų Europos vežėjų biznį – nežinau nė vieno pelningo Rytų Europos vežėjo. „Malev”, „Czech”, LOT, TAROM – visi yra nuostolingi ir net labai: geba patirtu keliasdešimt eurų nuostolį iš kiekvieno keleivio pervežimo, todėl kadangi daugelis valstybinės kompanijos, tai vyriausybėms tenka sukti galvą, kaip toliau tuos „verslus” sukti.
OV VNO-AMS maršruto užpildymas niekada nebuvo 80% (kuomet buvo atskirtas nuo TLL-AMS), jis siekia apie 60%.
Net 73 proc. lietuvių pernai organizavo kelionę patys – tai taip pat vienas didžiausių rodiklių Europoje. 14 proc. teigė ją užsakę kelionių agentūroje. Dažniausiai kelionių agentūrų paslaugomis naudojosi čekai – 30 proc. gyventojų pernai keliones užsakė būtent jose.
http://www.lrytas.lt/-13055386801304505855-lietuviai-retai-užsakinėja-keliones-agentūrose-remiasi-pažįstamų-nuomone.htm
Geras trendas ;-)
Ir jei jau kalbam apie valstybines aviakompanijas, ar buna tokiu pelningu? T.y. kai valdo ne biznis su vyriausybe, o tik vyriausybe.
Nes (berods isskyrus Zuoka) visi netiki kad koks nors „Air Vilnius” galetu buti pelningas.
Aciu
oleg: savoka „valstybinė” realiai egzistuoja tik Rytų Europoje. Vakarų Pasaulyje praktiškai visos didžiosios aviakompanijos yra bendrovės, kurių 100% akcijų yra „free float”. Ir nepaisant to, kad dalies didžiąją dalį tiesiogiai ar netiesiogiai laiko valstybė, jų tikrai negalima laikyti valstybinėmis.
O šiaip – stabilius pelnus pastarąjį dešimtmetį (neskaitant paskutiniais metais iššokusių „low cost”) demonstruoja realiai tik „Lufthansa” grupė.
Kažkaip glvojau, kad Amsterdamas populiaresnis. Jei Estonian susimažins iki CRJ- Tai turės užpildymą arti 100 proc.
Kiek suprantu jie dabar savo B737 tiesiog Vilniuj laikys, ar turi, kaip ir Wizz alternatyvinį maršrutą? Aišku jiems taip greitai startuot nepavyktų…
Rytų Europa aš dar laikyčiaus AeroSvit, kuris išvis privatus, tad negali būti nuolat nuostolingas. Tiesa jis dirba tolimuose kryptyse.
Dar kitas klausimas dėl Adria ir Croatian airlines? Ten Jugoslavijoj dar ir daugiau jų yra- ar jos tokios pat problemiškos, kaip CSA, LOT ir pan.?
O pabaigai norėčiau grįžti prie seno klausimo- ar VNO strategijoje yra toks dalykas, kaip tolygus aljansų atstovavimas Vilniuje? Ir ar tokį dalyką realu pasiekti?
Vytautai-NT: jau buvo atsakyta, kad aliansai yra pasiskirste itakos zonomis. Kam nuolat ta pati per pati?
Vienas dalykas aljansų strategijos- kitas ko mes patys norim. Be to, jei Europoj oficialiai būtų įgyvendinamas toks rinkos pasidalijimas regioniniu pagrindu, tai galima būtų vertinti, kaip susitarimą dėl nekonkuravimo ir t.t.
Juolab noriu atkreipt dėmesį, kad situacija laikui bėgant keičiasi.
Šiuo metu OneWorld stiprina savo pozicijas Europoje su AirBerlin ir S7 prisijungimu.
Geografiškai paėmus SkyTeam’o nariai AirFrance ir AlItalia yra tolokai, bet šalia turim Aeroflot, kurio bazė net arčiau, nei CSA.
Pakartosiu du senus klausimus:
Ar galima tikėtis Vilniuje ką notrs iš naujų rusų vežėjų?
Ar galima tikėtis skrydžių į Stambulą, ar reiks laukt kažkada žadėto Turkish atėjimo..?
Vytautai Nt – greiciausiai 100 proc. Uzpildymo VNO-AMS nebutu jei buti crj. Aviakompanijos stengiasi palaikyti mazesni nei 100 proc. uzpildyma. Todel tiketina,kad sumazinus lektuva kiek padidetu kainos (arba daznumas).
To Vytautas-NT tu riimtai esi tipinis kokios nors ministerijos darbuotojas, nes pastoviai rasai ta pati apie ta pati kiek galima? jau buvo diskutuota ir per diskutuota… Cia tau gal vienam reikia tu alijansu ant lietuvos, kad galetum uz valstybes babkes skraidydamas rinkitis mylias ar kaip? Ka duos alijanso stipresnis atstovavimas paprastam zmogui kuris per metus pvz skrenda 1 ar 2 kartus? Ir apskritai 9 valanda ryte valstybines istagos darbuotojas turetu dirbti, o ne fantastikos knyga rasyti… p.s. Be pykcio :)
Kalbant apie 100% užpildymą – toks tikrai nėra aviakompanijų siekiamybė. Pagal „revenue mangament’ą” – jeigu tarkim „Ryanair” lėktuvas yra „fully booked”, o paskutinė kėdė nėra parduota bent už 1500EUR už poros valandų segmentą, tai reiškia „revenue manager’į” reikia mušti.
@Simonas – jau visai įdomiai šneki. Papasakok apie revenue manager’io mušimo procedūrą plačiau ;]]]
Vytautas-NT: tu spekuliuoji tais pačiais klausimais, kuriais jau ne kartą čia diskutavom ir visą informaciją sudėliojom – nesinori kartotis.
Kas yra svarbu – naujai aviakompanijai įeiti į rinką yra daug brangiau negu esamai aviakompanijai atidaryti naują maršrutą. Rinkos dalyviai, keleiviai nežino tokios aviakompanijos, ji neturi pardavimų kanalo, neturi brand’o, neturi „user experience” ir t.t. Todėl „airBaltic” iš Vilniaus gali labai ženkliai mažesnėmis sąnaudomis atidaryti maršrutą negu bet koks žaidėjas iš užsienio, kad ir didelis.
Ginčai stabdo oro uostų pertvarkymą iš valstybės įmonių į akcines bendroves
Susisiekimo ministerijos praėjusią vasarą pagarsintas siekis dėl efektyvesnės veiklos keisti tarptautinių oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos – valdymo modelį pertvarkant juos iš valstybės įmonių į akcines bendroves pritilo, bet nenuslopo. Seimui pernai grąžinus Vyriausybei koreguoti tokios pertvarkos įgyvendinimui reikalingų įstatymų projektus, prie projekto tobulinimo pluša premjero patarėjo Algirdo Šakalio vadovaujama darbo grupė, bet joje maža sutarimo
http://vz.lt/2/straipsnis/2011/05/17/Gincai_stabdo_oro_uostu_pertvarkyma_is_valstybes_imoniu
Tallinn Airport to host Routes Europe 2012
http://www.baltic-course.com/eng/good_for_business/?doc=40995
Gal mums estukai galetu koki viena Turizmo dept. darbuotoja paskolint…? :) Ipustu ir musiskiams estisko sumanumo…
Simonai, apie kokią a.k. ėjo kalba, kuri buvo atvykusi į Vilnių susitikimui 2006?
Šarūnai: nesvarbu, kokia aviakompanija.
Gal Qantas ? :)
Simonas dave pakankamai uzuominu – viena is TOP -10 Europoje… Nejaugi Jus visai nesuprantate, kad jis negali kalbeti tiesiai sviesiai….?
Skyways/airBaltic to start cooperation with 3 new routes from June 2011
Swedish carrier Skyways and airBaltic starting June 2011 begins cooperation agreement, which sees Skyways from 07JUN11 will launch weekdays flight each on Vilnius – Berlin Tegel and Vilnius – Stockholm route.
From 20JUN11, Skyways will begin to offer 2 Daily flights (weekdays, no flights operating on weekends) on Berlin Tegel – Geneva route.
airBaltic will place its “BT” code on these route.
Vilnius – Berlin Tegel
JZ130/BT5697 VNO1445 – 1515TXL ER4 x67
JZ131/BT5696 TXL1545 – 1820VNO ER4 x67
Vilnius – Stockholm
JZ120/BT5695 VNO0650 – 0715ARN ER4 x67
JZ121/BT5690 ARN0745 – 1010VNO ER4 x67
Berlin Tegel – Geneva
JZ4002/BT5637 TXL0630 – 0800GVA ER4 x67
JZ4010/BT5657 TXL1740 – 1910GVA ER4 x67
JZ4005 GVA0830 – 1000TXL ER4 x67
JZ4015/BT5689 GVA1940 – 2110TXL ER4 x67
Budapest Airport welcomes inaugural airBaltic flight from Riga
May 17, 2011
Budapest Airport yesterday welcomed the first airBaltic flight linking the Hungarian captial city with the Latvian capital city of Riga. Flight number BT491 touched down ahead of the 12:15 scheduled time to a welcoming committee, including representatives of Budapest Airport, Budapest Mayor’s Office, the Latvian Ambassador and representatives of the Hungarian National Tourist Office (HNTO).
airBaltic has launched four flights weekly between the two cities with the new schedule representing Budapest Airport’s first flights to the increasingly important commercial hub of Riga. The route is expected to carry 24,000 year-round passengers.
Gregory Pomerantsev airBaltic senior VP Sales Marketing, Nils Usakovs Mayor of Riga and other airline and Riga municipality dignitaries as well as Latvian journalists were on the two-hour fifteen minute maiden flight, which was operated by a Boeing 737 aircraft, although the route will usually be operated by a Bombardier Q400. The delegation was greeted by Budapest Airport’s Jost Lammers Chief Executive Officer and Kam Jandu Director of Aviation, as well as the Deputy Mayor of Budapest and the Latvian Ambassador to Hungary. HNTO, which supported the launch, was also present in the welcoming commitee. The aircraft was greeted with a traditional water cannon salute, complemented by a ribbon and cake cutting ceremony to celebrate the new arrival.
Jost Lammers, CEO of Budapest Airport said: ”It is always a very good feeling to celebrate a new flight inauguration, this occasion is especially exciting as Latvia and the Baltic region has been missing from Budapest Airport’s route network. Senior personnel from airBaltic and Budapest Airport have been working on the opening of this new flight for almost two years and I’m sure this destination will be very popular among travellers to the Baltics and Northern Europe. We are very proud that airBaltic – the biggest airline in the Baltic countries – has chosen Budapest as it’s new destination.”
The Budapest Tourism Office welcomed passengers of airBaltic’s Riga flight personally at Budapest Airport. The passengers were greeted with a special promotion 20% off the Budapest Card, which provides incentives including free public transport, free and discounted museum entries, discounted city walking tours and many more. The Budapest Cards are available at the tourist information desks in each terminal at Budapest Airport.
The new flights will provide passengers travelling via Budapest with improved transit connections to destinations in Scandinavia, Russia and the CIS. Lead-in fares for economy tickets start from just 49 Euros for a one way fare; airBaltic is also offering the commercial traveller a business class service.
Source: Budapest Airport
Nu dar atsiprašau, bet noriu pasitikslinti. Taigi bilietai su Wizz į NYO yra 06/07 ir 06/11 joks email iš jų neatėjo, bet į Stokholmą vykti reikia. Per sistemą keičiant bilietus priskaičiuoja 700LTL perkant naują užsakymą 05/28-05/31 kaina žymei didesnė negu buvo pirkta. Taigi, ar ateis koks laiškas iš Wizz su galimybe pasikeisti skrydžių datas ar ne? Nes skambučiu centre kaip matau jie patys nelabai žino jeigu teigia kad birželį skrydžiai vyks… anyway ar daryti naują užsakymą? ar laukti iš jų email su galimybe pasikeisti skrydžio datas?
Daugėja „Air Baltic” skrydžių iš Lietuvos oro uostų
http://ekonomika.atn.lt/straipsnis/80028/daugeja-air-baltic-skrydziu-is-lietuvos-oro-uostu
Number of airBaltic passengers in January-April grew by 7%
http://www.baltic-course.com/eng/good_for_business/?doc=41011
Gal kas zino daugiau apie ta nauja airBaltic strategija –
2011-05-16: Latvian carrier with new strategy for Lithuania
kazkoks kai keistas airbaltic aktyvumas, patys Vilniuje liko faktiskai tik su Rygos reisu, o visa informacine erdve pilna airBaltic naujais „pasiekimais” ir kitu vykdomais reisais.
Kazkas anksciau vis paskelbdavo visa teksta is newstodate.aero . Tai gal ir sikart galetu ta nauja airBaltic strategija paviesint –
http://newstodate.aero/?page=newsitem&news_id=15529
2011-05-16: Latvian carrier with new strategy for Lithuania
@Patikimas
Mano skrydis buvo 06-23, gavau emaila (net du) apie laiko pakeitimus pries kokias pora savaiciu. Dabar matyt buciau laukes atsaukimo :) Matyt randomu jie ten siuncia, o dabar is vis matyt krypties naikinimo procese..
@Patikimasis – mano situacija panaši, tik datos ne visai tos pačios. Aš pats klausiau jų dėl atšaukimo, ir jie sakė, kad mano rezervacija nepakeista, ir jei kas pasikeistų jie sakė, kad informuotų patys.
Jeigu Wizzair apsisprendė nuimti skrydį, tai tada man jų elgesį sunku suprasti, juk a)su kiekviena diena didėja galimi keliautojų nuostoliai dėl vėlyvo pranešimo b)su kiekvienu pasakymu, kad „skrydis neatšauktas” prastėja jų įvaizdis akyse tų, kuriems taip buvo pasakyta ir kurie vis tiek galiausiai neišskris. O kažkokią realią naudą Wizzair delsti šioje situacijoje sunku įžvelgti.
Na bet pažiūrėsim, kaip čia bus – gal kažko aš tiesiog nežinau.
Latvian carrier with new strategy for Lithuania
May 16, 2011 (newstodate): The Latvian carrier is revising its strategy for Lithuania and has now inked a cooperation agreement with the Swedish carrier Skyways.
Under the agreement, airBaltic is teaming up with Skyways on the latter’s routes from Vilnius, in Lithuania, to Stockholm and Berlin from June 7, 2011.
Already in effect is a cooperation comprising Skyways’ domestic flights in Sweden and airBaltic’s flights ti destinations in Europe, Russia, CIS and the Middle East.
Only few years back, airBaltic was building up its own network of flights from Vilnius comprising flights to Amsterdam, Berlin, Copenhagen, London, Munich, Paris, Riga, Rome, Dublin, Hamburg, Stockholm and Oslo, but has since cut down its presence and relocated its aircraft back to the hub in Riga, Latvia.
Behind the rapid declined in direct services from Vilnius by airBaltic is the build-up of low-cost traffic at Vilnius Airport by Ryanair and WIZZ Air.
Posted @ 2011-05-16 10:02:42
Pirmiausia noriu atsiprašyti už pasikartojančius klauimus. Tačiau jų priežastis- dažniausia į juos sulauki dalinio atsakymo. Be to situacija irgi kartais keičiasi. Paskutiniu atveju tiesiog neturėjau laiko ir glimybės geriau paanalizuot ankstesnius atsakymus ši tema, kad suformuluot problemą tiksliau…
Dabar norėčiau grįžt prie užpildymo klausimo. Čia, spėju, tradicinių ir low-cost vežėjų strategijos skiriasi. Nes skrendant point to point kai bilietai perkami gerai, gali spaust iš lėktuvco pinigus, kaip sults iš citrinos. Bet, spėju, tai negaliotų, jei ryanair lėktuve būtų parduota tik pusė vietų ar pan.
Tuo tarpu keletą kartų teko skrist į Vilnių su Lufthansa, tai lėktuvas atrodė užpildytas 90 proc ar daugiau. O neseniai Kopenhagoj teko susidurt su reiso overbooking’o atveju.
Aišku lėktuvo į Amsterdamą sumažėjimas- sukels kainas ir matyt kiek sumažins srautą.
Ir dar vienas klausimas dėl pardavimo kanalų? Kas slepiasi po šiuo terminu? Nes šiais laikais, kai beveik visi bilietai perkami per Internetu, sukėlus bilietus į kokį Amadeus, bilietai pateks į Internetines sistemas.
Aišku dalis bilietų parduodama per nuosavus puslapius, kuriuos reikia reklamuoti…
Todėl įdomu kiek realiai įtakos gali turėt tai, jog dalis bilietų į SKYWAYS lėktuvus bus parduodamas per AirBaltic puslapį. Dar įdomu kokią jie taikys bagažo politiką AirBaltic coodeshare bilietams SKYWAYS lėktuvuose..?
Vytautas-NT: verslo skrydžiuose absoliuti dauguma bilietų vis dar parduodami per tarpininkus, tai svarbu yra tinkamas įsijungimas į BSP, išplėtoti santykiai su agentūromis ir t.t. Be to, tokio SKYWAYS tinklapį sunku surasti, o kas jeigu dar atėjus į agentūrą tau to bilieto nesiūlys.
Be to, tikiu, kad Skyways turi išplėtotus pardavimus Švedijoje, tačiau kas juos pardavinės, tarkim, Vokietijoje ar kitose šalyse? Tikiu, kad Skyways žino atsakymus – čia labiau stengiuosi pavyzdžiais parodyti klausimo esmę.
Maži vežėjai, gaudami KLM, Lufthansa ar kokio kito giganto „codeshare” automatiškai gauna tūkstančius pardavimo taškų visame pasaulyje, kurie įkinkomi pardavinėti bilietus – dėl to vardan codeshare maži vežėjai ir sutinka atsisakyti didelės dalies reiso pajamų.
@Vytautas-NT – taip, pilnų lėktuvų būna. Srautas nėra pastovus. Vieną dieną į tą patį reisą gali reikėti 100, kitą dieną 200 ir net didesnes kainas mokančių atsiras tiek, kad pilnai užpildytų lėktuvą.
Kainodaros taktikoje yra vidutiniai užpildymai. Yra toks dalykas, kaip rinkos elastingumas kainos atžvilgiu (paprastai rašant, „Kiek reikia sumažinti kainą, kad užpildymas atitinkamai pakiltų, arba kiek padidinus kainą užpildymas sumažėtų”). Jis kiekviename reise skirtingas. Gali būti, kad sumažinus kainą ir pilnai užpildžius lėktuvą pajamos tik sumažėtų, nes tiesiog kainą tektų mažinti smarkiai, kad pilnai užpildyti. Be to, jeeigu bus stengiamasi išparduoti visas vietas, tai bus užkertamas kelias į lėktuvus itin daug mokėti galintiems žmonėms, kuriems prisireikė skristi paskutinę minutę (kaip jau rašiau, srautas diena iš dienos nėra pastovus).
Skirtingų rinkų elastingumas skiriasi, toėl ir kainodara bei užpildymas į kurį taikomasi skirtinguose reisuose gali būti skirtingas.
Pasiketusi airbaltic strategija, matyt rodo ir pasikeitusia BAS strategija/planus.
“Rusline” iš Maskvos į Palangą skraidys du kartus per savaitę
Rusijos oro bendrovė “Rusline”, sulaukusi turistų susidomėjimo, nuo birželio 26 dienos iš Maskvos į Palangą nusprendė skraidyti du kartus per savaitę.
Iki šiol 50 vietų orlaiviu „Bombardier CRJ 200″ vieną reisą sekmadieniais žadėjusi “Rusline” į Lietuvos pajūrį ketina skraidyti ir šeštadieniais, trečiadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.
Oficialiai skelbiamame „Rusline” vasaros skrydžių tvarkaraštyje, kuris galios iki spalio 28 dienos, jau yra pranešama apie reguliariuosius reisus į Palangą iš Maskvos Domodedovo oro uosto per abi savaitgalio dienas. Tiesa, Palangos oro uosto atstovai dar negalėjo patvirtinti, kad dėl šeštadienio reiso su Rusijos bendrove jau sutarta.
“Rusline” kiekvieną savaitę į Palangą planuoja atskraidinti iki 100 rusų turistų.
BNS informacija
Iš Maskvos į Palangą – lėktuvu
http://www.lrytas.lt/-13057000761303590167-iš-maskvos-į-palangą-lėktuvu.htm
„airBaltic“ didina vasaros skrydžių skaičių
http://www.lrytas.lt/-13057006801305551110-airbaltic-didina-vasaros-skrydžių-skaičių.htm
Oro uostai – nuostolingi
Pasak p. Vaštako, pernai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai dirbo nuostolingai. „Tačiau tendencijos judėjimo į priekį buvo geros”, – tikina susisiekimo viceministras.
Registrų centrui (RC) pateiktoje 2010 m. finansinėje atskaitomybėje nurodoma, kad Vilniaus oro uostas pernai patyrė 8,614 mln. Lt grynųjų nuostolių, arba beveik dukart mažiau nei 2009 m., kai nuostoliai siekė 17,01 mln. Lt.
Kauno oro uostas grynuosius nuostolius sumažino beveik 1,7 karto nuo 2,786 mln. Lt 2009 m. iki 1,686 mln. Lt praėjusiais metais.
Be to, anot p. Vaštako, oro uostų, kaip valstybės įmonių, tikslas yra ne pelnas, o visuomenės poreikių tenkinimas, paslaugų teikimas, svarbu, kad oro uostai būtų gyvybingi ir tenkintų keleivių bei klientus.
Palangos oro uostas 2010 m. finansinės atskaitomybės RC dar nepateikė.
„Lufthansa“ ir „Austrian Airlines“ apmokestins antrą lagaminą
http://verslas.delfi.lt/automoto/lufthansa-ir-austrian-airlines-apmokestins-antra-lagamina.d?id=45618983
Ryanair meets Chinese aircraft maker
http://www.businessworld.ie/livenews.htm?a=2780708;s=rollingnews.htm
airBaltic re-opening of Vilnius-Copenhagen still pending
May 18, 2011 (newstodate): While the Latvian carrier airBaltic has managed to revive flights on some of its routes from Vilnius, in Lithuania, in cooperation with partners, the route to Copenhagen has still not been re-opened.
Earlier operating up to 13 destinations with direct flights from Vilnius, the carrier largely retreated from the Lithuanian market in 2010 after the build-up of low-cost traffic.
airBaltic is now re-opening flights from Vilnius to Stockholm and Berlin is cooperation with the Swedish airline Skyways, but the route to Copenhagen is still not operated despite a high demand in the market.
airBaltic is expected to announce a decision soon, probably also in cooperation with a partner carrier.
Posted @ 2011-05-18 11:22:26
Bet tai kas per nesąmonės vyksta su Wizzair naujienomis apie NYO nutraukimą? Pirma, kiek jie dar aiškins, kad skrydis bus? Labai rizikuoja susilaukti krūvos nepatenkintų klientų. Antra, liko vos dvi savaitės parduoti bilietus į naują skrydį birželio mėnesį, ar įmanoma tai padaryti per tokį žiauriai trumpą laiką taip, kad būtų pelningiau / mažiau nuostolinga negu visgi palikti NYO skrydį kuriam laikui?
O gal jiems iš viso būtų pelningiau palaikyti tą laiką lėktuvą žemėje, atlikti kokią nors techninę profilaktiką, negu greitosiomis kurti kažkokį maršrutą, kuris neaišku, ar bus pelningas.
Jei jie taip darytu tai butu ne low costas, juk jie isnaudoja visa laika imanoma skrydziams ir stengiasi atlikti bent tris per diena
Pagal EU-reglamenta (EU261/2004 jei neklystu) oro kompanijos, atsaukus skrydi likus iki jo daugiau nei dvi savaites, neprivalo moketi jokiu kompensaciju.
Tai gal ir todel elgiasi. Jeigu Wizzair pranestu apie skrydzio atsaukima ne del ‘Extraordinary circumstances’ (keleiviu nebuvimas nera ‘Extraordinary circumstances’) likus maziau nei dvi savaites (nei skambucio, nei SMS, nei fakso, nei e-laisko) galima prasyti 250 eur uz skrydi/zmogu. Jei atsisakys galima paduoti i teisma (aisku geriau ne Lietuvoje, o Svedijoje – tas leidziama, tik reikia rasti byla, kurioje buvo tas dalykas nusprestas :) ‘Airbaltic’ vs. kazkas)
@Wincas – KUN lėktuvai turi 5 „langus” per savaitę. Turbūt geriau taip nei rizikingi maršrutai.
Galima bet kokioje šalyje. Kaip ir rašiau, 15 dienų yra šis 5dienis.
Bet juk niekas nesakė, kad bus nauji skrydžiai nuo birželio 2 dienos. Tiesiog neliks nuo gegužės 31 d. VNO-NYO
Naivi svajone- o gal vis delto bus ARN vietoj NYO :)
Justinai, manau 3čios a.k. VNO-ARN krypty nereikia.
RYR Kaune kaip ir jau senas zaidejas ir daug skrydziu atlieka i KUN kitu baziu lektuvais o cia jei wizz ka tik pradejus nuimtu skridi kuriu ir taip nera daug butu keista, juk kuo daugiau krypciu skraido tuo didesne galimybe nenusileisti Ryanair.
@Wincas Taigi Simonas aiskiai pasake, kad bus nauja Wizzair kryptis. Ir tai paaikes kita savaite. Taigi, dar truputeli kantrybes …
Tik gal ta kryptis ne nuo birželio 4.. Nes dvi savaitės bilietų pardavimui mažoka.
Nu bet jus ir naivuoliai. Tai aisku kad nebus nuo birzelio. Cia jum ne besibaigiancia galioti duona parduoti.
Manau 1,5 men at least turi buti kad bent kazkiek reasonable load factorius butu. Kitu atveju ir po eur neuzpildysi 2x lektuvu per savaite.
Dortmundas!!! Slove!:)
Wizzair: nuo rugpjucio 2 d. Dortmund , kaina nuo 67 lt.
Nuo liepos 25 d. visas tvarkaraštis sukeistas – savaitės dienos, laikai, dažniai
Pasikeitė tik Roma ir Milanas. Ir nuo Liepos 26 d. prisidėjo Dortmundas.
Jo… Pasirodo Wizzair pasitiketi negalima. Jokiu jungimu su jais. Viena nesekme griauna dar 3 reisus, o rezultate nukencia N 1 zmoniu. No no no
bet niekas gi jungimu ir negarantavo…