Maršrutų vertinimui svarbus ir ASK rodiklis
Comments(1 010) temos: lėktuvai
2017-ieji metai Lietuvos reguliariojo susisiekimo rinkoje buvo įdomūs. Vilniaus oro uosto uždarymo ir skrydžių perkėlimo išsigando („Ryanair” nieko neperkėlė, o uždarė pilniems dviem mėnesiams; „Wizz Air” perkėlė tik dalį skrydžių), o štai vadinamosios tradicinės bendrovės 2017-aisiais narsiai didino skrydžių pasiūlą į Vilnių. Nors tikėtis buvo galima priešingai.
Tokio šuolio, kuris buvo atliktas pernai, nelabai pamenu nuo 2011 metų. „Lufthansa” pridėjo 3 kasdienį skrydį (darbo dienomis) į Frankfurtą, „airBaltic” į Vilniaus bazę atsiuntė „Boeing 737” ir maršrutus į Amsterdamą, Paryžių, Berlyną bei Miuncheną, „Finnair” pridėjo dar vieną skrydį į Helsinkį (3 kasdieniai, vasaros įkarštyje – keturi), „LOT Polish Airlines” beveik padvigubino pasiūlą į Varšuvą (3 kasdienius skrydžius pakeitė 5, šiek tiek didesniais lėktuvais), dažnį didino „Ukraine International”, „Rusline” atėjo ambicingai su 5 skrydžiais per savaitę į Sankt Peterburgą.
Fone to, „Wizz Air” pusę savo Vilniaus bazės konvertavo iš „Airbus 320” į „Airbus 321” – 14% bendras kėdžių prieaugis.
Toks prieaugis turėjo įtakos lėktuvų užpildymams – mano skaičiavimai rodo, jog ne tik nauja pasiūla pildėsi silpnai, tačiau nuo naujos pasiūlos nukentėjo ir kitų vežėjų užpildymas (pvz. SAS).
Dabar sausio vidurys, tai jau galima vertinti, kas planuojama ateinančiai vasarai.
Geroji žinia, jog praktiškai visi vežėjai, ketina išlaikyti tą pačią pasiūlą, nepaisant ne visais atvejais gero užpildymo – tiek „airBaltic”, tiek „Finnair”, tiek „Lufthansa”, tiek „LOT Polish Airlines”. Tiesa, mažiau skrydžių į Vilnių ketina siūlyti „Ukraine International” ir „Rusline”.
Skambių naujienų ateinančiai vasarai nėra daug. Bene ryškiausia – SCAT „Air Astana” maršrutas Vilnius-Astana, apie kurį klausantis norisi vienu metu ir suraukti antakius (srsly?) ir laikyti kumščius, kad šiam maršrutui pasisektų ir operatorius turėtų kantrybės ilgai įdirbinėti šį maršrutą. Įdomus žaidimas popieriuje įvyko su Vilnius-Atėnai maršrutu – pirmieji paskelbė „Aegean” 2 kartus per savaitę, tada prisijungė „Ryanair” irgi su 2 kartais per savaitę, o finale atėjo „Wizz Air” ir pasakė: mes skraidysim 3 kartus per savaitę jau kovą – po šio žingsnio „Aegean” susirinko savo planus sau.
Be Atėnų, „low cost” pasaulyje kol kas paskelbti tik keli nedideli pokyčiai, daugiausia susiję su naujai paleidžiamomis atostoginėmis kryptimis (daugiausia iš Kauno) vietoje uždaromų kitų poilsinių krypčių. Tiesa, čia dar galime sulaukti naujienų, kadangi „Wizz Air” Vilniaus bazės tvarkaraštis dar nesuoptimizuotas optimaliam lėktuvų išnaudojimui.
Didžiausias dažnis iš Vilniaus šiomis kryptimis (2018 m. liepos 30 d.-rugpjūčio 5 d. duomenys), paskutinis stulpelis rodo dalį nuo viso dažnio į Vilnių:
| 1 | Warsaw Chopin WAW | 38 | 9,77% | |
| 2 | Riga RIX | 32 | 8,23% | |
| 3 | Helsinki Vaanta HEL | 22 | 5,66% | |
| 4 | Frankfurt FRA | 19 | 4,88% | |
| 5 | London Luton LTN | 19 | 4,88% | |
| 6 | Tallinn TLL | 19 | 4,88% | |
| 7 | Kiev Borispyl KBP | 14 | 3,60% | |
| 8 | Moscow Sheremetyevo SVO | 14 | 3,60% | |
| 9 | Copenhagen CPH | 13 | 3,34% | |
| 10 | Milan Bergamo BGY | 10 | 2,57% | |
| 11 | Oslo Gardermoen OSL | 10 | 2,57% | |
| 12 | Amsterdam Schiphol AMS | 7 | 1,80% | |
| 13 | Barcelona El Prat BCN | 7 | 1,80% | |
| 14 | Istanbul Ataturk IST | 7 | 1,80% | |
| 15 | London Stansted STN | 7 | 1,80% | |
| 16 | Minsk MSQ | 7 | 1,80% | |
| 17 | Stockholm Arlanda ARN | 7 | 1,80% | |
| 18 | Vienna VIE | 7 | 1,80% | |
| 19 | Paris Beauvais BVA | 6 | 1,54% | |
| 20 | Athens ATH | 5 | 1,29% | |
| 21 | Oslo Torp TRF | 5 | 1,29% |
Ši 21 kryptis, kuria skrydžiai vykdomi 5 kartus per savaitę ar daugiau, sudaro 71% viso iš Vilniaus siūlomo reguliariojo susisiekimo dažnio. Šioje lentelėje neįtraukti užsakomieji skrydžiai, kurie gan ženkliai pakeistų šią lentelę.
Pagal siūlomas vietas, šiame sąraše atsiranda pasikeitimų vietomis, tačiau bendrą sąrašą sudaro tos pačios kryptys (paskutinis stulpelis rodo share nuo visų į Vilnių siūlomų vietų):
| 1 | London Luton LTN | 4.165 | 7,43% | |
| 2 | Warsaw Chopin WAW | 3.652 | 6,51% | |
| 3 | Frankfurt FRA | 3.042 | 5,43% | |
| 4 | Riga RIX | 2.696 | 4,81% | |
| 5 | Kiev Borispyl KBP | 2.486 | 4,43% | |
| 6 | Moscow Sheremetyevo SVO | 2.296 | 4,10% | |
| 7 | Oslo Gardermoen OSL | 1.881 | 3,36% | |
| 8 | Milan Bergamo BGY | 1.845 | 3,29% | |
| 9 | Helsinki Vaanta HEL | 1.496 | 2,67% | |
| 10 | Tallinn TLL | 1.414 | 2,52% | |
| 11 | London Stansted STN | 1.323 | 2,36% | |
| 12 | Barcelona El Prat BCN | 1.287 | 2,30% | |
| 13 | Copenhagen CPH | 1.170 | 2,09% | |
| 14 | Oslo Torp TRF | 1.150 | 2,05% | |
| 15 | Paris Beauvais BVA | 1.116 | 1,99% | |
| 16 | Istanbul Ataturk IST | 1.057 | 1,89% | |
| 17 | Athens ATH | 918 | 1,64% | |
| 18 | Stockholm Arlanda ARN | 918 | 1,64% | |
| 19 | Amsterdam Schiphol AMS | 840 | 1,50% | |
| 20 | Vienna VIE | 840 | 1,50% |
21 didžiausia kryptis sudaro jau mažesnę dalį – apie 65% visos pasiūlos į Vilnių. Taip gaunasi todėl, jog dažnio lentelės apačioje rasime daug žemų kaštų bendrovių skrydžių, kurie vykdomi labai žemu dažniu, bet santykinai dideliais lėktuvais.
Tačiau, šiuo įrašu, norėčiau atkreipti dėmesį į kitą rodiklį, kuris dažnai pamirštamas – maršrutuose siūlomą „available seat kilometers” (ASK). Kodėl, tai yra svarbu? Aviakompanijų kaštai labiausiai priklauso nuo skrydžio atstumo. Taip, kuo trumpesnis maršrutas, tuo daugiau bendrus kaštus lemia kaštai ant žemės (tūpimo, antžeminio aptarnavimo mokesčiai), tačiau kaštų koreliacija su skrydžio atstumu yra beveik tiesinė (degalai, įgulos darbas, oro navigacijos rinliavos, draudimas, kaupimai lėktuvų remontai, lėktuvo nuosavybės kaštai – realiai viskas priklauso nuo ore praleistų valandų). Kodėl tai yra svarbu? Svarbu yra suprasti, jog aviakompanijos į skirtingus maršrutus investuoja skirtingai – visą savaitę galima skraidyti tarp Vilniaus ir Minsko mažu lėktuvu už tokius pat kaštus kaip vieną kartą per savaitę vykdant reisą tarp Vilniaus ir Tel Avivo (pavyzdys iliustracijai).
Žinoma, dar įsijungia kriterijus, jog ne visi lėktuvai yra vienodai efektyvūs – kaštai vienai kėdei gerokai skiriasi „Boeing 737” ar „Airbus 320” negu „regional jet’e” ir čia jau nėra tiesinės korelieacijos, tačiau, paprastumo dėlei ASK rodiklis leidžia susidaryti bendrą vaizdą.
Maršrutai pagal ASK realiai rodo, kuriuose maršrutuose aviakompanijos neša didžiausią riziką ir kuriuose maršrutuose reikia surinkti didžiausią kiekį pinigų iš keleivių.
Todėl, kaip atrodo lentelė, jei surikiuosime maršrutus iš Vilniaus pagal ASK rodiklį?
| 1 | London Luton LTN | 7.172.122 | 10,29% | |
| 2 | Frankfurt FRA | 3.774.526 | 5,42% | |
| 3 | Barcelona El Prat BCN | 2.905.930 | 4,17% | |
| 4 | Milan Bergamo BGY | 2.740.608 | 3,93% | |
| 5 | London Stansted STN | 2.227.104 | 3,20% | |
| 6 | Oslo Gardermoen OSL | 1.964.637 | 2,82% | |
| 7 | Paris Beauvais BVA | 1.871.461 | 2,69% | |
| 8 | Tel Aviv Ben Gurion TLV | 1.812.250 | 2,60% | |
| 9 | Moscow Sheremetyevo SVO | 1.788.406 | 2,57% | |
| 10 | Athens ATH | 1.706.371 | 2,45% | |
| 11 | Istanbul Ataturk IST | 1.627.930 | 2,34% | |
| 12 | Reykjavik Keflavik KEF | 1.526.044 | 2,19% | |
| 13 | Kiev Borispyl KBP | 1.512.313 | 2,17% | |
| 14 | Madrid Barajas MAD | 1.499.234 | 2,15% | |
| 15 | Warsaw Chopin WAW | 1.445.822 | 2,08% | |
| 16 | Oslo Torp TRF | 1.195.582 | 1,72% | |
| 17 | Dublin DUB | 1.159.785 | 1,66% | |
| 18 | Amsterdam Schiphol AMS | 1.157.183 | 1,66% | |
| 19 | Larnaca LCA | 1.052.704 | 1,51% | |
| 20 | Frankfurt Hahn HHN | 1.003.748 | 1,44% |
Matosi, keli dideli skirtumai su aukščiosio dažnio lentele. Pirmiausia, TOP20 atsiranda net 6 naujokai – ilgi maršrutai į Tel Avivą, Reikjaviką, Madridą, Dubliną, Larnaką ir Frankfurto Hano oro uostus. Tel Avivo maršrutas net užlipo į dešimtuką. Pagal dažnį didžiausias maršrutas Vilnius-Varšuva pagal šį rodiklį yra tik 15-tas. O mažai kreipiame dėmesio į „low cost” skrydį į Barseloną, kuris pagal ASK rodiklį yra netgi trečias.
Maršrutas Vilnius-Atėnai, nepaisant to, jog „Aegean Airlines” pasitraukė net nepradėję, ateinančią vasarą bus 10 didžiausias maršrutas pagal ASK rodiklį – operatoriai iš karto ima didžiulę riziką šiame maršrute. Čia galima labai pateisinti, kodėl „Aegean” pasitraukė – jeigu jie būtų irgi skrydžius vykdę, VNO-ATH būtų buvęs penktas!
SCAT „Air Astana” planuojamas maršrutas Vilnius-Astana yra dvidešimt penktas, su 1,3% dalimi Vilniaus oro uoste.
O kokie maršrutai pagal ASK rodiklį yra mažiausiai reikšmingi?
| penktas nuo galo | Kiev Zhuliany IEV | 315.464 | 0,45% | |
| ketvirtas nuo galo | Gothenburg Landvetter GOT | 313.436 | 0,45% | |
| trečias nuo galo | Gdansk GDN | 238.119 | 0,34% | |
| priešpaskutinis | Minsk MSQ | 68.719 | 0,10% | |
| paskutinis | St. Petersburg LED | 64.535 | 0,09% |
ASK lentelės galas parodo, kodėl iš pažiūros nesėkmingais maršrutais (iš pažiūros labiausiai sprendžiant pagal matomas bilietų kainas) aviakompanijos užsispyrusiai skraido – į Bilundą, Gdanską, Geteborgą ar Minską – tiesiog šie maršrutai aviakompanijoms kainuoja nedaug ir kartais juos verta vykdyti dėl lėktuvų utilizacijos, oro uostų ar regionų paramos ar kitų priežasčių. Tuo tarpu, dėl reikšmingų ASK prasme maršrutu aviakompanijos sunkiausiai priima sprendimus ar greičiausiai imasi juos keisti ar uždaryti, kuomet jie nepatenkina lūkesčių.
Dar 2011-aisiais darytas tyrimas parodė, jog keleivių noras mokėti už bilietus nekoreliuoja su skrydžio nuotoliu – todėl norėjau atkreipti dėmesį šiuo įrašu į tai, jog aviakompanijoms ilgesni maršrutai kainuoja gerokai brangiau nei trumpi.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
1 010 komentarai
Leave a reply
Simonai, vienas patebėjimas, į Astaną skraidins „SCAT Airlines”,o ne „Air Astana”
Tikrai – my bad.
Labai įdomūs skaičiavimai.
Panašu, kad šiuo metu Wizz Air spaudos konferencija VNO vyksta. Bus naujienų? būsiu per anksti postą parašęs :)
Turi būti kas nors iš Wizz. Aš norėčiau Hamburgo, Vienos ir Ženevos :)
O kas dabar 5 VIE trukdo skristi? Nemanau, kad VNO reikia VIE LCC produkto.
Svajotojams apie LCC į Vieną tikrai siūlyčiau eiti ir galvą padaužyti į stulpą. Kaip jau kažkada minėjau, Vilniuj reikia avarinio stabdžio, kad baigtųsi LCC išsidirbinėjimai, nes žala, kurią padaro normalių kompanijų neturėjimas (t.y. geri tvarkaraščiai, geros jungtys, gera reputacija, etc.) bus daugybę kartų didesnė, nei nauda iš to, kad kažkokie backpackeriai atskris savaitgaliui į Vilnių ar emigrantėliai pigiai paskraidys namo. Vilniuj reiktų užsibrėžti tikslą turėti gerą pasiekiamumą su visais pagrindiniais Europos hubais ir pagrindinėm oro linijom. Tai reiškia, kad visa strategija, pradedant kainodara, paslaugomis ir kt. turi labai stipriai keistis.
Nors buvo pats Wizz Air CEO atvykęs į spaudos konferenciją, bet, panašu, jokių naujienų, kurios nebuvo žinomos anksčiau, pasakyta nebuvo.
Wizz Air CEO tai po bazes keliauja su stiliuku – A320 naudoja kaip private jet :) atskrido šiandien iš Cluj ir išskrenda dabar į BUD.
Anyway, turbūt reziumė toks, kad šiems metams naujienų iš Wizz daugiau nebus – nors tvarkaraštis dar nesutvarkytas lieka, turės lėktuvų rotacijas suoptimizuoti.
Na išties labai įdomus tas ASK rodiklis, net nežinojau :’)
Labai įdomios įžvalgos dėl ASK, ačiū už gerą analizę.
Lenteles reiktų pataisyti,
chrome naršyklėj skaičiukai susigrūdę labai, sunku šifruoti
Tiesa, nepasakyčiau, kad klientai visiškai nepasirįžę mokėti daugiau už didesnį nuotolį.
Tarkime, kad „normali” skrydžio kaina, kurią daug kas pasirįžęs mokėti (su lagaminais ir pan.) – 100 EUR. Išties, galbūt į Londoną ar Dubliną taip ir yra.
Tačiau, jei kalbėsime apie trumpus atstumus – Rygą, Varšuvą – yra konkurencija su žemės transportu ir 100 EUR skrydžio kaina, kuri gali būti daugeliui pakenčiama į Londoną, čia reikštų, kad skraidytų tik verslo srautas.
Jei kalbėsime apie ilgesnius skrydžius, tai žmonės ten skraido nors kaina ir didesnė – pvz. lietuviai atostogauja Kanaruose ar Portugalijoje, nors ten brangiau, ką jau kalbėti apie kitus žemynus.
Manyčiau, ta taisyklė, jog kaina, kurią žmonės pasirįžę mokėti, mažai priklauso nuo nuotilio, galioja tik tam tikram konkrečiam regionui (ypač 800-2000 km atstumu Vakarų kryptimi), nes tiesiog tame regione yra daug vietų, kurios pakeičia turistams (svarbiai potencialių klientų daliai) viena kitą, pvz. istorinių Europos didmiesčių. Pvz. jei į Madridą skrydis būtų dvigubai ar daugiau brangesnis, nei į Berlyną, daug žmonių rinktųsi Berlyną (analogiškai iš priešingos pusės).
Tuo tarpu įvairios tolimesnės vietos kur kas mažiau pakeičiamos net ir turistams; tarkime, žiemą Graikijos ar Italijos salos klimatu nepakonkuruos su Kanarais, dar tolimesnėse vietose yra kita kultūra ir pan.
idomu kad buvo wizz press-konferencija bet niekur ta pressa nieko neparase. Tik man keista?
parašė:
https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/01/12/ketvirtadali-lietuvos-keleiviu-pervezusi-wizz-air-siemet-planuoja-20-augima
http://kaunas.kasvyksta.lt/2018/01/12/verslas/vengrijos-pigiu-skrydziu-bendrove-neapsisprendzia-del-lektuvu-bazes-kaune/
dekui Pranai
ta proga ketvirtadieni kad jau DY sausi neskrenda, skridau su W6 NYO-VNO. Buvo A321 pustustis. Kiekvienas keleivis tikrai galetu atsigulti ant 3 sedyniu.
Bet net ir su beveik nuolatine 10 EUR kaina, 100 minuciu vaziuot iki NYO yra visai nepatogu, ypac del retu Flygbussarna ir jokiu padoriu alternatyu autikui. 30-50 EUR uz ARN-VNO – np, here’s my money.
Sausi norejau BMA-HEL-VNO isbandyti, bet ARN-OSL-VNO buvo dvigubai pigiau ir dar mano mylimas DY (taskuciai, and all that). Bet prie progos lb idomu BMA isbandyt butu.
Dėl Skavstos dar traukinys plius taksi visai normaliai veža. O ir tas autikas – nu išvažiuotum 15:00, dvi valandos ir 5 min iki skrydžio ir spėtum. Į ARN nedaug vėliau jau reiktų pajudėt, kad tą kilometrą nuo traukinio iki vartų nueit būtų laiko.
exactly. ketvirtadieni 15:00 isvaziavom ir po to begom i saugumo patikra, tada begom iskart boardintis. Uz nugaros geita uzdare. Gal dar 5 minuciu musu nelauktu skrydziui 17:05. Tai nzn ar fajna.
i ARN nusigauti paprasciau/lengviau ne tik del laiko (40-50 minuciu), bet ir del pasirinkimo kaip/kur sestis ir t.t.
Traukiniu iki Nykoping ir po to taksu kainuoja kartu apie 50 eur. Tie traukiniai iki Nykoping siaip karta per valanda vaziuoja. Tai tas ant to.
Dėl atstumo ir ASKs, pagalvokit šiek tiek globaliau. Tarkime, paimkime du maršrutus: AUH-BNE ir AUH-PER. Abu maršrutai į Australiją, tik vienas 33% ilgesnio nuotolio nei kitas, bet ar tikrai, kas nors mokės daugiau už BNE? Dėl mažesnės konkurencijos PER, galbūt ten galima išspausti net didesnę kainą. Panašiai būtų su kokiu nors WAW-JFK ir WAW-LAX.
@Spectator – jei kažkam reikės į Brisbeną, o ne Pertą – tikrai mokės daugiau. Kalbu apie verslą, draugų lankymą ir t.t. Tokie žmonės bus pasiryžę už skrydį į Brisbeną mokėti bent jau tiek, kiek už skrydį į Pertą pridėjus perskridimą Australijos viduje.
Na o turistinis srautas, kuris iš esmės perka ne skrydį Abu Dabis-Brisbenas, bet „kelionės į Australiją” sudedamąją dalį – gali ir nemokėti daugiau (t.y. jei Brisbenas būtų brangiau, skristi į Pertą). Aišku, realybėje manau, šiuo konkrečiu atveju, net ir čia ne tiesa, nes didžioji dalis Australijos lankytinų vietų yra rytuose – pats, jei keliaučiau į Australiją pirmą kartą, primokėčiau keliasdešimt ar daugiau eurų už skrydį į Sidnėjų, Melburną ar Brisbeną, palyginus su Pertu, nes iš Perto veikiausiai vis tiek reiktų vidinio perskridimo.
Jei Abu Dabis-Brisbenas skrydžiuose tikrai vyrautų toks srautas, kuriam iš tikrųjų tas pats į Brisbeną ar Pertą, tai skrydžio į Brisbeną išvis išvis nebūtų, nes pigiau būtų dažniau skraidyti į Pertą, o pajamos panašios. Dėl panašių priežasčių, pavyzdžiui, neturime skrydžių į Portugaliją iš Lietuvos (daugelis norinčių poilsiauti Portugalijoje sutiktų tik jei už panašią kainą, kaip į Graikiją ar Italiją).
O ilguoju laikotarpiu, supaprastinus, lieka tik tokie skrydžiai, kurie gali būti pelningi. Jei nesitikima, kad skrydis ilguoju laikotarpiu bus pelningas, niekas tokio ir neatidaro. „Dėl ko pelningas” (subsidijos ir t.t.) galima gilintis, bet esmė tokia. Todėl nors gal po 100 EUR į abi puses ir užpildytum tiesioginį VNO-JFK, niekas tokio neatidarinės. Taigi, jei, tarkime, į Brisbeną apsimokėtų skraidyti tik už X eurų vidurkį, o į Pertą už X-100, o už abu skrydžius būtų galima gauti tik X-80 be šansų pagerinti situaciją, tai ilgainiui liktų tik Perto skrydis (nesant kažkokių papildomų niuansų).
Mažesnė konkurencija gali suteikti galimybę imti didesnes kainas, kita vertus, ji gali reikšti ir mažesnius užpildymo procentus (yra priežasčių, kodėl niekas nestoja į konkurenciją), todėl skrydžio pajamos/pelnas gali ir nebūti didesni.
Both Norwegian and Rolls-Royce confirmed to TPG that contrary to reports by Norwegian media, the replacement of the Trent 1000 engines was part of a commercial agreement between the two in 2016. According to Rolls-Royce, Norwegian’s choice to install the Trent 1000 TEN engines on its 789 was in an effort to make its fleet more efficient and was “not related to current in-service issues with the Trent 1000 engine.”
Only the 789s will get the Trent 1000 TEN engine. The 788s will also get new engines, but not the Trent TEN.
Pradzia praleista ankstesniam poste – Norwegian keis visu turimu Dreamlineriu motorus. Mokes uz tai, panasu, RR
neitiketina
https://news.sky.com/story/amp/plane-skids-off-runway-and-gets-stuck-in-mud-on-cliff-edge-in-turkey-11207458
Kažkaip sunku įsivaizduoti, kaip taip išėjo
Hainan Airlines mulls restructuring, suspends share trading
https://www.ch-aviation.com/portal/news/63295-hainan-airlines-mulls-restructuring-suspends-share-trading
VNO paskelbė pilną statistiką:
http://vno.lt/upload/uf/28e/28e4c2fb4f6d9f8eb9c318b7ef8b26c3.pdf
realiai augimas buvo toks, kad beveik pilnai kompensavo 35 dienų uždarymą… o kalbant apie cargo, tai net nepaisant uždarymo pasiektas plius 7,18% augimas…
ir dar PLQ statistika už visus 2017:
http://www.palanga-airport.lt/lt/skrydziu-statistika
paskutinius du mėn. – NOV ir DEC – mažėjimas…
Wizz Air pradėjo keisti vasaros sezono grafiką, kaip suprantu lopo skyles.
@Mindauqas Nuostabu, tai reiškia jog skyles reiks kažkuo užkišt, tai didins frequency kažkokiems maršrutams ;)
O VNO statistikos lentele tai sudarineja berasciai – ‘commercial tranzit’… Negi taip sunku spell check panaudot?
Darant prielaidą, kad liepą ir rugpjūtį būtų 10% augimas, gautųsi beveik 4,4 milijono.
Iki Rygos, kuri turės >6 milijonų, toli.
Ir tas ‘transit’ neturėtų būti transfer? transit passenger įprastai reiškia tokį keleivį, kuris tesia kelionę tuo pačiu lėktuvu/skrydžio numeriu. Vilniuj tokių nėr…
@Mindauqas – kad nerandu dar jokių Wizz tvarkaraščio pakeitimų. Tie patys 5 rytiniai išvykimai 2-4-6 ir tik 3 dienom 1-5.
Pvz., sekmadienį VNO-LTN išvykimas 18:05 vietoje planuoto 19:55
Tai pagal sutrumpintą langą tarp Londono skrydžių 4 kartus per savaitę tilptų Dortmundo ilgio maršrutas. Dortumdo manau nekeis, nes jis ir taip outbase rotation turi. Visokiem Bilundam keist, Budapeštam atidaryt langas per ilgas, Bulgarijai kokiai per trumpas. Nu tai lieka iš to kur skraido Hamburgas (bet žiūriu pagal kitus maršrutus jie ten laiko neužmeta – tai vos per daug, nors būtų smagu) ir Viena (kuri nors arčiau, bet suschedulinti naujieji skrydžiai su geru paddingu – tai atrodo labiausiai tikėtina).
Arba galit siūlyt dar kitus 2 val trukmės į vieną pusę variantus 4x savaitėj.
Žlunga vienas didžiausių Lietuvos kelionių operatorių – gali būti daugybė nukentėjusiųjų
Skaitykite daugiau:
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/zlunga-vienas-didziausiu-lietuvos-kelioniu-operatoriu-gali-buti-daugybe-nukentejusiuju-663-911314
Įdomesnis variantas. Šiandien FR VNO-OSL du kart divertintas į Stavangerį. Dėl blogo oro nepavykus nusileist OSL skrido į Stavangerį. Iš ten pakilęs ir daskridęs iki OSL vėl susidūrė su ta pačia bėda ir grįžo į SVG.
Taip toli divertinosi. Įdomu kodėl ne TRF. Ar ten nėr bazės?
Greičiausiai MET sąlygos TRF nebuvo pakankamos kaip alternative.
WAW planuoja plėstis. Šiandien paskelbė, kad pietiniame pierse pastatys kelioliką B737, A320/A321 tipo lėktuvų naujų aptarnavimo aikštelių. Taip pat šiauriniame pierse pastatys 3 anujas patrnavimo aikštelės E tipo lėktuvams (Dreamlineariai ir pnš).Statybos truks 2 metus, biudžetas dar nepaskelbtas.
gražiai atrodo:
https://www.facebook.com/AviaFotoLt/photos/a.1752709154796223.1073741911.472051656195319/1752709184796220/?type=3&theater
Ellinair skelbiasi, kad skraidys iš Corfu į Vilnių vasarą šeštadieniais: 02JUN18 – 06OCT18 1 weekly A319 service (Day 6).
Tvarkaraštyje matyt klaidų yra, bet panašu kad naktiniai skrydžiai:
EL561 VNO-CFU: 04:30-07:20
EL560 CFU-VNO: 00:10-01:55
Greičiausiai kelionių organizatorių užsakymas, bilietų Ellinair neparduoda.
Jei del FR tai TRF lyg uzdarytas buvo tuo metu. Galiausiai vistiek viskas baigesi TRF ir vezimu autobusais. Keistos FR taisykles
Corfu bus (turėtų būti) Mouzenidis užsakymas. Kainos vidinėje sistemoje jau buvo anksčiau.
Ar nuo kovo pabaigos FR nebeskraidys į Eilatą? FR puslapyje neleidžia pirkti, nėra grafiko.
Mexico’s Interjet grounds 4 SSJ 100s for spares
https://www.ch-aviation.com/portal/news/63472-mexicos-interjet-grounds-4-ssj-100s-for-spares
RIX skaičiai:
DEC2017 – 475701 pax
augimas 18,33%
viso per 2017 – 6097705 pax
metinis augimas – 12.9%
Kažkaip labai smarkiai pradėjo augti RIX? Ar tai dėl CS300? Nemanau
Manau, kad pagrinde dėl BT tranzitu vežamų keleivių, nes BT vėl plečia maršrutų tinklą, dėl ko daugėja per RIX keliaujančių, kurie skaičiuojame x4 kartus automatiškai stipriai pagerina statistiką
Kiek aš turiu žinių, tai BT tranzitas mažėja per Rygą (jei būti tiksliems – jų tranzito dalis bendrame sraute). Pagrinde RIX kaip destination auga, ypač atsigaunantys srautai iš Rytų ir ne tik.
Pagal šitą http://www.riga-airport.com/uploads/files/Partneriem/aviacija/statistika/2017/12_RIX_Statistics 2017_DEC(1).pdf
tai bendras transitas auga, bet rekordu nesiekia.
Ir be transito Rygoj keleivių praktiškai kaip viulniuj :)
aha, reiškia mano žinios pasenusios buvo – 2016 m. BT apsuko trendą ir vėl pradėjo auginti transfer traffic.
2017 m. RIX traffic paaugo 700 tūkst. keleivių, iš kurių 300 prieaugį sudarė išaugęs transferas. T.y. 400 tūkst. keleivių paaugo srautas į Rygą.
2017-aisiais „airBaltic“ Lietuvoje aptarnavo daugiau nei 370 000 keleivių Autorius: Donatas Andrijauskas Paskelbta: 1 val prieš3 minutė(s) skaitymo
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/2017-aisiais-airbaltic-lietuvoje-aptarnavo-daugiau-nei-370-000-keleiviu/ .
Panašu, kad nacionalininės oro bendrovės,palaikomos vyriausybių, kuria didesnę vertę kaimyninių šalių ekonomikoms ir visuomenėms, nei mūsų politikų deklaruota „laisvoji rinka” su primokėjimais iš biudžeto bet kam, kad tik skraidytų:)
Dėl BT ir transfer traffic panašu, kad kai bendras BT keleivių skaičius mažėjo 2014-2015 metais, transfer keleivių mažėdavo didesniu procentu, nei p2p keleivių. Dabar atvirkščiai: bendras srautas vėl stipriai auga, bet transferis auga šiek tiek greičiau nei p2p. Tai gali reikšti kelis dalykus: tokia kompanijos kainodaros strategija arba tiesiog namų rinka per maža, kad sugebėtų greitai absorbuoti tokį sėdynių augimą.
@Spectator
manau abi priežastys tinka BT atveju.
Kai atidaromos naujos kryptys, didėja sėdynių skaičius, BT privesti didinti utilizaciją tranzitinių keleivių sąskaita, nes vietinė rinka per maža, o kad pritraukti tų tranzitinių keleivių – atitinkamai derinama kainodara, tik va kaip ten bus su BT finansiniais rodikliais, nes kiek pamenu, stipriai didėjant tranzitinių keleivių – BT lįsdavo į minusą ir tekdavo strategiją koreguoti :)
Tuo pačiu manau ir geografija – BT grįžo į Suomijos/Švedijos regioninius oro uostus, atidarė Kazanę, atidaro kitus Rusijos miestus – tie maršrutai turėtų daug generuoti transfer.
@spectator – realiai kiekvienas keleivis su persėdimu yra skaičiuojamas dusyk (pirmam ir antram reise). Tarkim, panaikinamas reisas Ryga-Astana. Tarkim, jame buvo 40% su persėdimu. Tai šie 40% „pranyks” ne tik nuo šio reiso, bet ir nuo kitų reisų: Vilnius-Ryga, Kopenhaga-Ryga ir t.t. Tuo tarpu tie 60%, kurie skrido tiesiogiai, pranyks tik nuo reiso Ryga-Astana. Todėl mažėjant reistų mažėja procentas keleivių su persėdimais „automatiškai”.
Dabar tik atkreipiau dėmesį, kad vasarai BT planuoja į Palangą skraidyti pilnai 2x daily. Taip BT bus daugiausia į Rygą skraidantis vežėjas.
Kitąvertus, LOT net piko sezonu skraidys max 5x weekly (vasaros pradžioje ir gale mažiau).
Gal klaida, bet matau išimtą W6 tvarkaraštį VNO-BGY.
(nuo vasaros sezono)
@Arnas – aš manau BGY perkels tarp Londono skrydžių 2-4-6, keičia tvarkaraštį. O senu BGY laiku lėktuvas galės į Atėnus skristi.
Wizz skraidys Vilnius-Milanas Malpensa, matau mano užsakymui pakeitė ne tik laiką, bet ir oro uostą.
@Pranas
upgreidas vienok :)
@Augustinas – geras pastebėjimas, nors tai galioja tik iki tam tikros ribos, jei atšaukiami skrydžiai su dideliu p2p share, tada viso tinklo mastu transfer dalis netgi padidėja. Čia teoriškai. Realybėje, mažėjant skrydžių, p2p keleiviai vis tiek tam tikra dalimi persiskirto ir skrenda likusiais tiesioginiais skrydžiais, tuo tarpu transfer keleiviai linkę mažėti proporciškai, nes turi kur kas daugiau pasirinkimų kaip/kada skristi. Čia dar papildomas impulsas trf share mažėjimui, mažėjant skrydžių.
Bus dar daugiau kažkas vietoj Memingeno, vėlesnius to lėktuvo skrydžius per gerą valandą perstūmė, kad ilgesnis skrydis tilptų.
Taigi, Wizz didina Barį iki 3 (plius ten bus outbase rotation) ir dar vasarą skraidys į Agadirą. Tuo kaip ir padengia visus 4 lėktuvus.
Realiai tai niekaip nebūčiau sugalvojęs, kad Wizz sezono naujienos bus Bergamo keitimas į Malpensą, didesnis dažnis į Barį ir Agadiras vasarai. Niekaip :)
Ypač didesnis dažnis į Barį :)
Tiesiog sunku patikėti, kad 3x weekly VNO-BRI su A321 yra rentabilu. Gal po kelių metų sulauksim pikantiškesnių naujienų, pvz., VNO-SFJ?
„Emirates Airlines“ užsisakė 36 „Airbus A380“ lėktuvus už 16 mlrd. JAV dolerių
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/emirates-airlines-uzsisake-36-airbus-a380-lektuvus-uz-16-mlrd-jav-doleriu-663-912642
Naujausias užsakymas yra puiki žinia „Airbus“, kuriai vos prieš kelias dienas pareiškė, kad jeigu „Emirates“ nepateiks kito užsakymo, ji neturės kito pasirinkimo, kaip tik nutraukti orlaivio A380 programą.
SFJ reikia widebody arba refuel KEF. Dėl oro sąlygų dažnai tenka daryti diversions į UAK arba KEF.
Mano nuomone, UAK būtų geriau, nes ten ir oras geresnis, ir šiaip aplink UAK yra ką veikti, priešingai nei aplink SFJ – iš SFJ reiktų skristi į GOH/JAV, kad kažką pamatyti. Neveltui jettime skraido vasarą CPH-UAK su 737-700 – užkrautų ir 800, bet additional range yra labai svarbu.
O beje!!! Kadangi yra VNO-KEF, tai galima patogiai susijungti VNO-KEF ir KEF-GOH. Nepamenu tvarkaraščio į priekį, bet GOH-KEF-VNO esu pats skridęs, 3 valandų layoveris KEF, ir net tas pats gate (čia dėl to, kad Wizzair pagaliau išmoko autobusus gauti KEFe).
:-)
Dėl BT, nepaisant jų augimo ir naujų krypčių iš RIX, norėdami išlikti rinkos žaidėjais, privalės didinti tiesioginių krypčių iš VNO (keliautojų įpročiai ir poreikiai keičiasi, keičiantis ekonominėms sąlygoms).
Kažkodėl nuojauta kužda, kad bus ne koks LGW, o kažkas iš Šveicarų.
Na, žinovai, paaiškinkite, kas galėjo nutykti, kad „We sincerely apologise that your flight FR2618, from Kaunus to Ovda was diverted to Sofia”, atstumas 2600 km. Kažkas lėktuve/lėktuvui atsitiko?
Belavia nuo balandžio skraidys į Rostovą bei Kazanę
Justinai, jei ne paslaptis, kokie reikalai gena į tokius užkampius, kaip UAK?
(neišsisiuntė žinutė vakar…)
@Juozapas, panašu, kad kažkas atsitiko lėktuvui, nes tik įskridus į Turkiją apsisuko ir iki Sofijos visai netoli buvo. O iš Sofijos į Eilat (Ovdą) jau skraidino kitas lėktuvas. Tas pats lėktuvas dabar ką tik pakilo iš Eilat (Ovda) į Kauną.
Vėliau vakar vakare Ryanair patvirtino, kad
„lėktuvas Sofijos oro uoste leidosi dėl nedidelės techninės problemos. „Ryanair“ nedetalizavo, kokią problemą patyrė bendrovės orlaivis „Boeing 737-800“.
Visi keleiviai buvo persodinti į kitą lėktuvą ir šiuo metu skrendą į Izraelį.„
Legacy airlines are facing new competitors on transatlantic routes
https://www.economist.com/blogs/gulliver/2018/01/stretched-budgets
Su WizzAir pokyčiais dar vienas įvyko – KEF buvo atgal sumažintas iki 2x weekly (bei grįžo į A320).
MXP (kai kuriomis dienomis), BVA, NCE gavo A321.
Kiti A321 maršrutai: LTN, BLL, LCA, TLV, KUT, TRF, NYO.
Baltijos šalių oro uostų lenktynėse pirmauja latviai
https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/01/19/baltijos-saliu-oro-uostu-lenktynese-pirmauja-latviai
Tai leidžia suprasti, kad neseniai susisiekimo ministro Roko Masiulio pareikštas ir Lietuvos oro uostų vadovo p. Almanto patvirtintas teiginys, esą dabartinis Lietuvos oro uostų augimo tempas leis jau per artimiausius kelerius metus pasivyti ir aplenkti Rygos oro uostą, pasakytas per anksti. Abiejų šalių pateikiami duomenys rodo, kad dabar Rygos oro uoste išlaikoma akivaizdi persvara, negana to, šis oro uostas 2017 m. net nutolo nuo visų trijų mūsų uostų.
FORGET SUPERSONIC: NORWEGIAN DREAMLINER BREAKS TRANSATLANTIC SPEED RECORD…
http://www.godsavethepoints.com/2018/01/19/forget-supersonic-norwegian-dreamliner-breaks-transatlantic-speed-record/
New Record
Five hours and thirteen minutes was all it took. Norwegian’s Boeing 787 Dreamliner flew from New York JFK Airport to London Gatwick in under five and a half hours. The Telegraph reports the aircraft reached a top speed of 776 miles per hour, breaking a previously held record by Britain’s Red and Blue airline, British Airways. This was largely thanks to a whopping 202 mile an hour tail wind. Not bad, not bad at all!
Juokingi tokie „rekordai”
Transatlantinių skrydžių greitis praktiškai nepasikeitęs nuo 1959, kai pradėjo per Atlantą non-stop reguliariai skraidyti Boeing 707.
O jeigu dar atsižvelgus kiek dabar reikia laiko praleisti oro uoste prieš skrydį, tai turbūt dabar gerokai ilgiau užtrunka kelionė NYC-LON nei kad 1959.
Įdedu Wizz planuojamą Summer2018 utilizaciją visų 4 Vilniuje bazuojamų lėktuvų: http://simonas.bartkus.lt/blog/wp-content/uploads/2018/01/wizzS2018.png
Tradiciškai, pavyzdinė utilizacija, viskas spaudžiama iki galo – nemažai skrydžių VNO bazė aptarnaus ir W skrydžiais – iš TRF, MXP, BRI, DTM.
Tuo tarpu Ryanair, bent Vilniuje, atrodo visai negalvoja apie utilizaciją:
http://simonas.bartkus.lt/blog/wp-content/uploads/2018/01/ryanair_S2018.png
Sveiki, fantastikos gerbėjai.
Vytautas-NT neberašo, bet džiugu, kad kažkas plėtoja jo idėjas! Strateguojam apie skrydžius į SFJ ir UAK.
Aš tai galvoju, kad Ryanair turėtų atidaryt VNO-SQQ – penktadieniais ir sekmadieniais, kada keleiviai į traukinį nebetelpa. Juk jei traukinys kokie 20 eur, o lėktuvas tokį atstumą irgi už tiek nuskristų. Būtų daug keleivių!
:)
O liepą-rugpjūtį galėtų iki PLQ pratęsti
Na bent 1 reisui tikrai surinktu :)
Wizzair’o RASK yra apie 3ct, tai kaštus padengti užtektų, kad bilietas kainuotų 9 EUR :)
Laukit stambiu naujienu. Neuzilgo
@Patikimasis ar čia bajeris susijęs su Ryanaur VNO-SQQ ar čia rimtai? :)
@Patikimasis
Ar „stambios” naujienos susijusios su LCC ar su legacy?
Man atrodo čia yra staigmena, Linai. kažkodėl pirma mintis buvo apie transatlantinius iš Vilniaus su LOT, bet paskui pagalvojau, kad nelabai tikėtina.
Bus Station at Vilnius International Airport / Vilniaus architektūros studija
https://www.archdaily.com/886784/bus-station-at-vilnius-international-airport-vilniaus-architekturos-studija
Manau realiausia didelė gera naujiena – LOT/Nordica lėktuvas Vilniuje su vienu kitu nauju maršrutu.
LOT/Nordica lėktuvas Vilniuje – kokius matot maršrutų variantus tokiam dariniui?
Krokuva, Vroclavas, Londonas (?), Žešuvas atrodo gal įmanomi
Tiesa pasakius, aš esu girdėjęs gandus apie Nordica svarstymus statyti VNO lėktuvą. Manau, kad tai makes sense tokiu atveju, jeigu jie gautų/naudotų LH kodą ant VNO-MUC, kaip daro iš TLL. Utilizacijai ir įvairovei galimai dar kokį BRU/ARN bandytų.
Taip ir aš esu girdėjęs tokius gandus. Kad LOT Estišką CRJ čia galėtų numesti,net vieną ar du, konkurencijai su BT ir ne tik.
Pirmasis užpildytų WAW ir pakitusį TLL maršrutą, antrasis visą kitą. Arba tik WAW pirmasis, o antrasis TLL kažkas.
Kad ir kaip bebūtų, gandų pabaiga buvo tokia: jie turi „feed’int” „Star alliance”, tad Simono minimi Skandinavai ar Lufthansa yra labiausiai tikėtina.
Nordica net Taline nefeed’ina SAS, o konkuruoja su jais. Kas savotiškai keista, nes SAS wet-lease’ina keturis Nordica ATR72 kitiems maršrutams vykdyti. CityJet aktyviai ieško įgulų Vilniuje, tai abejoju, kad Nordica vykdytų SAS reisus.
Kas kita LH – Nordica turi LH codeshare iš TLL, kas savotiškai keista, nes LH necodeshare’ino nei su LAL, nei su Estonian Air, nei su airBaltic; matyt kitokį požiūrį turėjo šitam regionui. Tačiau, Nordica turėjo TLL-MUC codeshare tiek kol market’ino su Adria, tiek dabar su LOT. Galbūt, gali išplėsti į VNO šį ryšį.
p.s. Nordica lėktuvas vienas ir dabar bazuojasi VNO – įprastai skraido VNO-WAW-ARN-WAW-VNO-WAW-ARN-WAW-VNO; tiesa, dažnai ARN ar WAW sukaitaliojamas su TLL reisais.
Aš ir tiesą sakant nesupratau, kodėl LH duoda savo kodą Nordica, nes tai labai iškrenta iš bendros jų strategijos, kiek žinau ir LOT visoj LH grupėj yra ne itin mėgstama kompanija ir codeshare’inama kai kuriais atvejais labiau iš reikalo dėl Star Alliance. O jei gandai yra tiesa dėl LOT/Nordica – tai primintų Estonian Air patirtį berods 2011 metais, kai skraidė į AMS/ARN ir berods TXL iš Vilniaus. Bet kokiu atveju, tai nebūtų labai išmintingas sprendimas nei LOT, nei ypač Nordica atveju.
Wizz Air uždaro dar vieną bazę – Prahoje. Jei neklystų, iki šių metų Wizz Air nebuvo uždarę nė vienos bazės, o jau šiemet uždarė tris – Liubline, Cluj-Napoca ir dabar Prahoje.
Cirkai toliau vyksta Lenkijoje. Vieną dieną PPL (WAW operatorius, vienas iš Modlino akcininkų, kuris blokuoja Modlino plėtrą) paskelbia, kad perima Radom oro uostą ir planuoja, kad visas low cost traffic į Varšuvą bus perkeltas į Radom iš Modlin, kartu su čarteriais. Kitą dieną LOT užpildo konkurencijos tarnyboms pranešimą dėl Modlin teikiamų subsidijų Ryanair, kuris yra vienintelis operatorius Modline.
i Lenkija 90-tieji sugrizo?
reiks sekanti karta videonuomos kioskeliu pasieskot ;-)
Dar viena gera žinia Airbus 380 programai:
British Airways in talks over new A380 order – report
https://www.ch-aviation.com/portal/news/63555-british-airways-in-talks-over-new-a380-order-report
Simonai, CLJ yra viena didžiausių Wizzair bazių, negi tikrai uždarė?
Sveiki,
Gal žinote, kodėl Ryanair, skrendant vidinį reisą Ispanijos viduje, reikalauja registruojantis tik gimimo datos, o tuo tarpu skrendant Ispanija-Vilnius, reikalauja dar ir paso numerio, pasibaigimo datos?
Teoriškai Šengene turėtų būti vienodai, jei vien dėl politinių reikalavimų.
https://www.routesonline.com/news/38/airlineroute/276795/germania-flug-removes-zurich-vilnius-w18-schedule-listing/ Germania nebeskris i ZRH
Sveiki, gal kas žinot, ar Ukrainos oro linijos ir šiemet vasarai planuoja VNO-ODS?
Gal dėl to, kad skrendant pvz BCN-VNO yra cross border, o PVZ BCN-MAD yra internal. Lygiai tas pats, vykstant autobusu į Varšuvą turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nes pasienis gali patikrinti, o vilnius-klp nereikia nieko.
Shengenn nereiškia, kad be dokumentų gali skraidyti. O antra priežastis saugumas.
Ryanair vasaros sezonui padidino Kaunas-Alikantė dažnį iki 4x per savaitę.
Pats paklausiau, pats radau:) flyuia ticketinge jau yra VNO-ODS liepos rugpjūčio mėnesiams 3x weekly, ~120 EUR return.
Lietuvos oro uostai pernai sulaukė 9,6 proc. daugiau keleivių
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/lietuvos-oro-uostai-pernai-sulauke-96-proc-daugiau-keleiviu/
as kazkaip nepastebejau kad W6 is CPH skrenda. Idomu, kokia ju politika del MMX/CPH
oleg: Dabar kai wizzair skelbia naujus maršrutus tai dažnai iškart į CPH eina, o ne MMX. Tačiau perkėlinėjimų dar nėra
Panašu, kad tos massive naujienos bus Kataras!
No Way taip laukiu Kataro! Kad ir pradžia būtų tokia keista kaip Turkish, bet paskui įsivažiuotų.
Panašu, kad mes niekada neatspėjam Patikimojo naujienų:)
Arnai, iš kur tokios žinios? :)
Kol dar nėra naujienos patvirtintos, tai negalime sakyti, kad niekas neatspėjo 😀
Dar vienas variantas į patikimojo ypatingą žinią: Naujas LCC lėktuvas bazuotas Vilniuje, o gal Kaune, su labai keistais maršrutais kaip Pescara, Zaragoza, Knockas ar kokia Tulūza 😂
Žinant, kaip dabar Kataro lėktuvai skraido ratais…..
Simonas jau buvo rašęs savo nuomonę, kad Qatar Vilniuje atsiras tik po Rygos. Bet dabar tyli. Tai gal tikrai Qatar :)
Bet gali būti, kad šita žinia paskatino gandus…
http://careers.qatarairways.com/qatarairways/VacancyDetail.aspx?VacancyID=129775&CID=SMALL334820
Tai gal reiktų laukti easyJet iš LGW:)
Emirates ir berods Etihad yra recruit’ine Lietuvoj, tad čia nieko nereiškia.
Tas pats Qatar man rodos ne pirmą kartą rengia career fair, bet būtų super kieta juos pamatyti Vilniuje.
Kolegos, gal kas buvo Neapolyje ar jo apylinkėse (Amalfi coast) ir gali patarti ką ten įdomaus nuveikti ar aplankyti per savaitgalį? Sutaupyčiau laiko paieškoms. Ačiū
Ugnikalnis, pats Neapolis su pica Margarita, Pompėja, Kapri sala (garsi Lenino kurortu), gražus miestelis iš kurio plukdo į Kapri.
Neblogas kempingas prie Pompėjos, tik reik prašyt kad įkurdintų toliau nuo geležinkelio.
Amalfi: tiesiog sėdėti ant uolos ir grožėtis vaizdais :) Tiesa, griuvėsiai į pietus nuo Amalfi lievi, neverti dėmesio.
klausimelis is kitos operos – bilietu rezervacijos – kodel avialinijos megsta nuskaityti du kartus uz ta pati – sakykim, perku bilietus per SAS saita, nuskaitomi pinigai, rezervacija yra – viskas ok. tada po dienos antra karta rezervuojama ta pati suma, kuria po savaites ar pan grazina. tas bus buvo su BA, LH, KLM ir dar kazkuo – tiek perkant tiesiogiai, tiek per expedias ir t.t. – gal kas zino, kodel taip yra, nes ziauriai sux, ypac kai perkami bilietai keliems zmonems kur longhaul ir kelioms kelionems is karto – savaitei dviem istustina visas bobutes paskolos santaupas
troliui: Kelis kartus susidūriau, kai pradžioje suma įšaldoma, o paskui vėl nuskaitoma naujai, pirmosios neatlaisvinant. Jei operacijos kodas tas pats, tai banko bajeris. Mano atvejais Swedbankas, parašius per e-banką, pinigus atlaisvino artimiausią darbo dieną be jokių kalbų, bet ir be atsiprašymų.
Ne visai banko bajeris. Klausimas, kodėl avialinijos taip daro – gal tam, kad kiekvienam bilietui priskirtų atskirą sumą ir kad keitimo ar pan. atveju būtų paprasčiau.
Bet kaip minėjo, kadangi mokėjimo kortelės autorizacijos kodas išlieka tas pats (tik padalintas per kelias sumas), parašius/paskambinus į banką, beveik iš karto bendrą (seną) rezervuotą sumą anuliuoja ir lėšas atšaldo.
Patikimasis kalba apie stambias naujienas. Turėtų būti kažkas widebody :)
@Patikimasis
kada naujienų skelbimo data ateina? Kiek dar turime laiko spėlioti :D?
Patikimasis jau ne pirma karta pasakoja apie naujienas. Bet jau pora kartu buvo kad tos naujienos po Patikimojo pranesymo velavo 6 ar daugiau menesiu.
tai don’t hold your breath just yet =]
Apie W6 PRG bazės uždarymą galima paskaityti čia:
Wizz Air to close Prague base in late 2Q18
https://www.ch-aviation.com/portal/news/63561-wizz-air-to-close-prague-base-in-late-2q18
Spėjimai: Statau už Noewegian vieno lėktuvo bazę?:)
SunExpress to lease five Airbus A320 from Avion Express
http://www.flyavex.com/press/sunexpress-to-lease-five-airbus-a320-from-avion-express/
Niki Lauda to retake Niki as creditors reject IAG bid
https://www.ch-aviation.com/portal/news/63703-niki-lauda-to-retake-niki-as-creditors-reject-iag-bid
noreciau kad Skytomas butu teisus. Bet DY jau paskelbe viska vasarai. O ziemai jie i VNO ir taip nlb skraido. Be to bilietu gausiai turi po 10-20 EUR. Be to, jie labiau RIX pleciasi – ziema skraido ir t.t.
Plius nemaciau kad jie pleciasi short-haul siais metais.
DY dar nepaskelbė visų short-haul vasaros skrydžių iš LGW.
@Pranas Nu va, pagaliau beveik pilnas LT svajonių išsipildymas: Vilnius – London Gatwick
Chicago su Norwegian! Ir tuo pačiu Gatwick atsiras su dotacija :)
Tai galėsim, greit daryti lažybas:
1. Nordica bazė.
2. Qatar skrydžiai į DOH.
3. Norwegian į LGW.
4. Vueling/Volotea/BlueAir/XXX- į pietus.
5. Ir Widebody į bet kur.
Dar varaintų bus?
stai jums prasau, galime balsuoti ;-)
Jei prie Ciurlionio variantu noresit kazka pridet – sakykit
https://doodle.com/poll/ru9tkax7kqx66xe4
3 punktas – ne tik Norwegian, bet netgi labiau easyJet arba netgi Wizz Air.
easyJet bazė VNO :)
Sveikinu hackeri ;-) Esi saunuolis, pastebejai piestuka prie vardu. Labai prasau, negadink geros nuotaikos ir draugu forumo. Pakeisk prasau viska atgal. Dekui.
Vytautai, jeigu skrisi į Neapolį, rekomenduoju aplankyti Paestum –
https://en.wikipedia.org/wiki/Paestum arba http://www.museopaestum.beniculturali.it/
Įspūdinga graikų gyvenvietė su trim (!) labai gerai išsilaikiusiom šventyklom, gynybine siena, forumu, ir kitais likučiais (~25 ha).
Kelionė traukiniu nuo Neapolio iki Paestum užtruks apie 1 val., traukinio stotelė vos keli metrai nuo gynybinės sienos.
P.S. ne visi traukiniai stoja Paestum’e.
@Čiurlionis Ir viskas? O kur žadėti japonų skrydžiai į Kauną? Ir Kinijos aviakompanijų skrydžiai į Vilnių? Va čia tai būtų Big business :)
Nagoja-Kaunas atidėkime kitiems metams.
Statyciau uz LH FRA-KUN arba BA LGW-VNO
Na jei jau stambios naujienos, tai turbūt ne WZZ ir ne RYR. Statau už kokį didesnį, pvz DOH, ORD ar JFK.
Dar vienos naujos „uodegos” VNO. Pegasus Airlines charteriai skraidys į AYT. Beje SPA šią žiemą VNO bazuoja 1xA320 ir 1xA321. Vasarai kaip pernai vėl numatyti 3xA320 ar bus ir A321?
@Besidomintis
kieno užsakymu skraidys PC?
@Linas
Pastebėjau jų skrydžius Tez Tour ir Novaturo tvarkaraščiuose. Skraidys nuo balandžio 4d. trečiadieniais.
tai tik 17 is visu skaitytoju? Kamon ;-) Jus galit geriau. Juk idomu paziureti, if public wisdom makes any sense.
https://doodle.com/poll/ru9tkax7kqx66xe4
kol kas Doha laimi.
Man atrodo, kad balsavimas labiausiai yra paremtas „wishful thinking” :)
Ar gandai apie „Qatar Airways” yra paremti kažkuo daugiau, negu jų cabin crew atranka Vilniuje? Daro tokia kiekvienais metais, berods, nuo kokių 2005 metų.
Šiaip, aš sutinku, kad „Qatar Airways” nėra visiškai utopinis variantas, nes:
1. jie mėgsta narrow-body skraidymą labai ilgais maršrutais;
2. turi labai daug laisvo narrow-body capacity, po to, kai nebegali skraidyti į kelias Arabų pusiasalio šalis (pirmiausia Emyratus ir Saudi Arabija, kur kartu turėjo apie 40 daily skrydžių);
3. turi atidarę ne vieną nišinį maršrutą į antro lygio miestus.
Tačiau, manau, jog 2018 m. yra per anksti. Prognozuočiau 2020-2021 m.
Besidomintis: vasarą planuojama 3x A320.
Tai turim: Freebird(ar nebeturim?), Corendon, Pegasus, Turkish.
Belieka Sunexpress į AYT ir Atlasglobal į kokį Ataturką.
Freebird pakeitė Corendon – jeigu čia apie KidyTour skrydžius.
VNO-ORD ir PLQ-HAM tiesiog PRIVALO būti wish-listo priekyje, by definition!
tiesa del ORD ir PLQ-HAM =] Gal sekanti karta kai gandu banga bus.
Simonai, nebalsavai. Nepilietiskai elgiesi :P
ir balsavimas yra paremtas niekuo. Kaip rinkimai Baltarusijoje, tik be autozaku.
Ten beje LGW jau laimejo pries DOH!
https://doodle.com/poll/ru9tkax7kqx66xe4
Patikimasis taip pat nebalsavo…
Jis gi negali išsiduoti anksčiau laiko :)
Bet iš Norwegian, labiau tikėčiausi vasarinio paskraidymo į CPH, visai nepatogiu laiku, o nę LGW- bet tai nebūtų, kažkokia naujiena.
S7 atidaro DME iš RIX, tai gal atidarytų ir iš VNO.
Kad Georgian Airways, kitą vasarą paskraidys į Tbilisį patikėčiau.
ZRH SWISS irgi neatidarys. Belieka LOT su JFK :)
Visada gali būti kas nors egzotiško. Pvz Nordica atidaro sezoninį Talinas-Ohridas – nu niekas gyvenime nesugalvotų, jog galima skraidyt į Makedoniją (ten jei ką net ne prie jūros).
Ir žinia neturėtų būti apie Norwegian, nes būtų ne pagal Patikimojo kompetenciją kiek man įspūdis susidarė.
Na, Ohridas prie didelio gražaus, kalnų apsupto ežero, kuriame ir maudomasi. Gražus kurortas, į kurį yra turistinis srautas, nors ir nedidelis, tačiau, kiek žinau, ir užsakomieji reisai skrenda į jo oro uostą. Labai puikus kainos/kokybės santykis: Vakarų kokybė už Rytų kainas.
Užpernai buvau Ohride ir Makedonijoje pirmą kartą – norėjosi sugrįžti, šiemet vėl apsilankiau. Čia aprašymas, jei kas susigundytų: http://augustinas.net/makedonija-senuteje-zemeje-naujausia-europos-tauta-4212
(„šiemet” turėjau omeny „pernai”; „užpernai” turėjau omeny „prieš trejus metus”. Vis dar 2017 m. širdy :) )
Koks nors nišinis 1x weekly atostoginis maršrutas, su visa pagarba, sunkiai pasivadintų kaip „didelės naujienos”.
Tada irgi turiu naujieną – SPA skraidys šią vasarą į IOA – Janinos oro uostą Graikijoje. Visai netoli nuo Albanijos ar Makedonijos :)
O kada Wizzair paleis Vilnius-Budapest?
Janinos oro uoste kartą teko būti, skridome užsakomuoju iš FRA. Priartėjus įgulos vadas pranešė, kad lėktuvas (jeigu neklystu tai buvo E-195) yra per didelis leistis šiame oro uoste, todėl nusileido Salonikuose. Kol visa grupe nuvažiavome, buvo jau vėlus vakaras. Kitą dieną per pietus jau reikėjo grįžti namo, tai beveik nieko nematėme. Grįžimui atsiuntė mažesnį lėktuvą. Štai toks nuotykis su ta Janina.
Tai jei E-195 yra per didelis leistis IOA, tai kaip SPA A320 skraidys? :)
Tai Graikijoj ten kitaip viskas :) Kad ir SKG dabar remonto metu – FR ir Olympic skraido, o Wizz ir Easyjet nusprendė, kad laikinas pakilimo takas nesaugu ir nebeskraido.
Na, E-195 vienas „prasčiausių” lėktuvų iš narrow-body pagal „field performance”. Galimai tai gali būti susiję su tuo.
Man kitas dalykas įdomesnis: kodėl išskrendant niekas neįvertino visų aplinkybių ir neišsiaiškino, kad lėktuvas negalės leistis. Nes čia taip keistokai išeina. Skrendam, skrendam, o tada pilotas sako: soriukas, mes čia negalime leistis, tai gal kažkur kitur nusileisim, jeigu rasim tinkamą vietelę. O jeigu SKG būtų visiškai uždarytas, kaip kad pernai buvo uždarytas VNO, tai gali dyzelio pritrūkti dar kažkur toliau nuskristi.
Paskutinis Wizz Air A320 delivery lėktuvas turi viena eile daugiau – 186 sėdynes. Įdomu, ar jie imsis retrofittinti savo senesnius lėktuvus nuo 180 iki 186 vietų.
@Kardiobatonas tai gal iskrendant oro prognozes buvo geresnes? BVejas/Lietus. Pasikeite beskrendant ir jei ant ribos – nebesileidi.
Pasižvalgiau šiek tiek po gruodžio mėnesio statistiką VNO.
Reguliarių skrydžių keleivių paaugo 11,85%, o charterių dvigubai.
Ryanair vėl vežė daugiau keleivių nei Wizz Air.
Į Sankt Peterburgą skrydžiai nevyko (kas nors pastebėjo?).
Agadir – 4 skrydžiai, 1094 keleiviai, 138 pax reise.
Gdanskas – 5 skrydžiai, 1394 keleiviai, 139 pax reise.
Wizz gana short notice pakeitė GNB skrydžio laikus iš naktinio į vėlyvą popietę. Džiugu, nes GNB 22 val. mašinas nuomoja tik Avis, o dabar su 19 val. atvykimu monopolis išsiardys, o produktas slidininkams dar pagerės. Gaila, kad sprendimas priimtas taip vėlai, greičiausiai ženkliai nebepajudins pardavimų šiam sezonui nes dauguma susipirkę bilietus iš ankščiau.
Į LED skrydžių tikrai nebuvo.
139 pax į AGA ir GDN yra tikrai gerensi skaičiai, nei buvo tikėtasi, visviena GDN bumas bus atšilus orams.
Skaičiai skaičiais, bet yieldai kaži ar traukia iki rentabilumo.
139 yra blogi skaičiai, kai jų networko vidurkis ~166 keleiviai. Aišku, kažkiek galima paaiškinti, jeigu į AGA skraido sumažintu capacity, t.y. nedaskrendama su 180 keleivių.
Nu bet atidarė AGA vasarai ir netgi 2x dažniu. Reik manyt neatrodo labai blogai.
Į AGA šiaip matosi gan aukšti yield’ai ir, aš manau, kad jie yra apriboję pardavimus kažkur 150-160 vietų max, kas paaiškina žemus LF.
Man labai idomu, kodel DY man pries savaite pardave ARN-OSL-VNO uz 50 eur pries savaite. O dabar anonsavo kad we’re fully booked OSL-VNO segmente. ARN-OSL buvo gan tuscias, bet vis tiek mano galva kazkaip keistai.
Ellinair persigalvojo ir cancel’ino planus skraidyti CFU-VNO.
BT oficialiai paskelbė apie RIX-ALA, 3x per savaitę nuo šios vasaros.
„Kaifas” su CS300 skraidyti į Abu dhabį ir Almaty, with no meal service, no entertainment.
@Čiurlionis – nu nevaryk. Niekas aplinkui neduoda skaniau valgyti nei BT.
Qatar nedalyvauja Adventur parodoje?
Qatar nedalyvauja Adventur parodoje.
Gal kas zinot sprendima del atsaukto skrydzio. Tarkim, mano skrydis su wizzair i Vilniu atsauktas, siuloma atgauti pinigus arba perkelti skrydi i uz 4 dienu esanti artimiausia ju skrydi. Pranesta likus vienai savaitei iki skrydzio. Manes netenkina ne viena ju salyga. I kitas kompanijas perkelti nesutinka. Ar galiu pats pirkti skrydi su kita kompanija ir reikalauti pinigu, isleistu uz bilietus? Jei ta pacia diena nera galimybes nuskristi, ar galiu pirkti kitai dienai viesbutis ? Ar galiu tiketis atgauti pinigus? Ar priklausys kompensacija, jei atskrisiu jau su kitomis kompanijomis i VNO, bet veluosiu daugiau negu 3h nuo pradinio, wizzair skelbto, atvykimo laiko?
AirBaltic deliverin’ą pažadą, kad CS300 atveria naujų maršrutų galimybes. Šiaip šiemet Kazakhstaną paliko KLM ir British Airways, tai BT pretenduoja atsiriekti dalį vartų į Europą iš Kazakhstano.
Turistinėms reikmėms Almata daug perspektyvesnė nei Astana, mano nuomone.
Virgi, ne į temą – o kokį skrydį Wizz atšaukė likus savaitei iki skrydžio?
Virgi, nepamenu, ar čia teisme įteisinta, ar Ryanair praktika, bet yra tokia praktika, kad arba tą pačią dieną turi pasiūlyti, arba kitą. Wizzair mano praktikoje yra grąžinę pinigus už alternatyvų skrydį, su keliom sąlygom: 1) neėmiau refundo (pasilikit, jūsų atsakomybė mane nuskraidint); 2) turėjau įrodymus, kad pirkau pigiausią skrydį; 3) turėjau įrodymus, kad jie nepasiūlė alternatyvos.
Labai kruopščiai reikia rinkti įrodymus, kad alternatyvaus skrydžio pirkimas buvo dėl to, kad neišvengiama, ir Wizzair patys to nedarė. Plius, labai svarbu, kad informacija apie skrydžio atšaukimą buvo arčiau nei 2 savaitės iki pačio skrydžio. Čia labai svarbu. 250/400/600 priklausys irgi.
We hereby to announce the New Summer Destinations 2018
Flight Nr. DAYS ORIGIN DEST STD STA A/C
BT746 .2.4..7 RIX ALA 23:55 7:50 CS3
BT454 12345-7 RIX KGD 23:30 23:25 DH4/B737
BT450 1- -4- – – RIX KZN 23:35 2:00 B737
BT465 .2.4.6. RIX GDN 8:00 8:20 DH4/B737
BT732 ..3…7 RIX GYD 22:50 3:20 CS3
BT673 …4..7 RIX BOD 7:50 10:20 CS3/B737
BT675 .2..5.. RIX LIS 12:50 15:25 CS3
BT677 ..3..6. RIX AGP 12:45 16:15 CS3
BT169 ..3..6. RIX KEF 12:55 14:00 CS3
BT493 1…5.. RIX SPU 7:55 9:35 CS3
Ryanair stumdo CFU laikus – bent jau CFU-VNO
Po perstumdymo jei norėtų – padarytų į NUE normalų tvarkaraštį pridėdami trečią savaitinį išvykimą šeštadienį anksti ryte.
Šiandien naujuoju VĮ Lietuvos oro uostų generaliniu direktoriumi konkurso būdu išrinktas dabartinis Palangos oro uosto vadovas Marius Gelžinis.
https://www.tv3.lt/naujiena/943830/isrinktas-naujasis-lietuvos-oro-uostu-vadovas
Salonikų oro uosto pakilimo tako remontas užsitęsė, nesugebės padaryt laiku pagal planą.
Easyjet atsiuntė pranešimą, kad nesugebės skrist ten kovo pradžioje kaip jie planavo.
Galima tik eilinį kartą pasidžiaug kaip gerai Vilniuje pavyko.
Bombardier wins bid to overturn 292% tariffs before U.S. trade body
U.S. International Trade Commission says C Series planes do not harm U.S. industry.
Bombardier Inc. has won its fight against almost 300 per cent duties applied to U.S. imports of its C Series aircraft.
The U.S. International Trade Commission in Washington, D.C., ruled Friday that „100- to 150-seat large civil aircraft from Canada do not injure U.S. industry.”
Boeing had claimed it stood to suffer harm by the planes, even though aircraft destined for U.S. customers are slated to come from a new assembly line near the Airbus facility in Mobile, Ala.
http://www.cbc.ca/news/business/bombardier-boeing-tariffs-1.4505114
Įdomu ar šitai turės įtakos Bombardier ir Airbus susitarimui.
Bombardier bombs back:
Bombardier wins trade dispute in US
http://www.bbc.com/news/uk-northern-ireland-42825916
And??? Išnyks vėlavimai? pristatys angarų ir štampuos vieną po kito?? 25 vnt. per 1,5 m. tai 372 užsakyti lėktuvai bus pristatyti per 15 metų?
Jei jų tempai nepagreitės, problemos atsiras po 1-2 metų.
Vilniaus savivaldybei priklausiusi bendrovė „Air Lituanica“ bankrutavo 2015 metais, o Estija sugebėjo įkurti pelninga įmone tapusį reguliarių oro linijų vežėją „Nordica“. Kodėl lietuviai nutūpė, o estai skraido?
https://verslas.lrytas.lt/izvalgos-ir-nuomones/2018/01/27/news/estai-skraido-pelningai-4363393/
airBaltic mulls further CS300s, attracts no investors
https://www.ch-aviation.com/portal/news/63767-airbaltic-mulls-further-cs300s-attracts-no-investors
Libya’s Afriqiyah seeks return of Euro-based A320s
Afriqiyah Airways (8U, Tripoli Mitiga) is seeking the return of its two A320-200s currently leased out to Lithuanian ACMI/charter specialist Small Planet Airlines (S5, Vilnius).
5A-ONL, now …
IndiGo will launch no-frill long-haul to Europe in 2019
http://livefromalounge.boardingarea.com/2018/01/29/indigo-long-haul-no-frill-europe-2019/
The report states that IndiGo has requested regulatory approval to operate flights to London, Paris, Hong Kong and Madrid with an Airbus A330 aircraft from Delhi Airport. It will fly to secondary airports to take advantage of low airport charge. For instance, in London it will fly to Gatwick airport instead of Heathrow and to Orly airport in Paris instead of the Charles-De-Gaulle Airport. But that is not all. Indigo will later explore connections to North America as well.
Atnaujintas Atlas of the Sky: http://ec.europa.eu/transport/modes/air/aos/aos_public.html
The new Atlas of the Sky is now available online. It is a map viewer offering a wealth of information on aviation, with the potential to become a single point of access for users interested in the field. It also seeks to raise awareness about the Commission’s aviation policy.
The number of passengers, available seats per year, frequencies on routes, and many other figures can be seen through a user-friendly interface.
Turkish Airlines šiai žiemai IST-VNO tyliai upgrade’ino į 6x weekly.
Į RIX ir TLL skraido po 5x.
Rytoj VNO planuoja paskelbti visuomenei apie plėtrą, kaip jie vadina: „Lietuvos oro vartuose prasidės kelerius metus truksianti rekonstrukcija, po kurios oro uosto keleivių ir svečių laukia milžiniški pokyčiai”.
tai beje del tu rinkimu: https://doodle.com/poll/ru9tkax7kqx66xe4
gal jau uzdarau balsavima? Ar kas dar noretu palikti balsa?
Laimi LGW, matosi ko zmones labiausiai tikisi. Lryto straipsnyje (keli postai i virsu) Nordicos vadovas mazdaug ta pati sako ir dar gailisi AirLituanicos.
manau kartu mums pavyko ir Simono skaitytoju susirasinejima padaryti =]
Gera mintis su tuo balsavimu buvo, Olegai :)
Norėtų Vilnius- Tbilisis
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2018/01/29/lietuvos-ir-gruzijos-premjerai-nori-tiesioginiu-skrydziu-is-vilniaus-i-tbilisi
Tai gaunasi, kad naujiena kaip ir aiški – Nordica pradės skraidyti į LGW, dėl to, kad Lietuva investuos į Nordica:)
su tuo balsavimu, Linai, kas yra idomiausia… jei ne Jevgenij, tai buciau as likes nepacioje geriausioje kompanijoje…
Įdomus straipsnis apie pelningą Nordica.
Pvz toks teiginys – „Galima nacionalinį vežėją remti iš valstybės biudžeto netiesiogiai […]. Estijos valstybinės įmonės nuomoja lėktuvus”.
Jeigu lėktuvų nuomos išlaidos figūruoja valstybės biudžete, tai gal ir išties pelninga. Tik tas pelningumas labiau toksai „kūrybinės buhalterijos” būdu parodytas.
Aišku, ir straipsnio autoriau vėplos, neuždavė nei vieno rimto klausimo!
Tik kaip dėl tos Nordica bazės Olego balsavime, jei pats „Nordica“ bendrovės vadovas Sven Kukemelko sako: „Todėl mes plečiame kitas skrydžių paslaugas – įkūrėme bazę ir Vilniuje, čia dirba apie 10 darbuotojų.” Bazė Vilniuje jau yra.
Ką reikštų Lietuvos investavimas į Nordica? EE-LT-PL bendrovė dirbanti LOT’ui. Bet gal ir gerai mums būtų toks variantas? Ką manot? Pliusai ir minusai?
Raynair Varšuvoj dėl Modlino nežada pasiduot – išplatino pranešimą, kad augs Varšuvoje dvigubai ir tą darys nesvarbu kur – arba Modline, arba jei ten toliau trukdys – tada 6 milijonus keleivių skraidins iš pagrindinio oro uosto ir LOTui bus daug blogiau.
Tikrai, Olegai, kompanija neblizga :D
Man tai juokingi mūsų valdžiažmogiai, pirmiausia savo skrydžių bendroves numarina, o po to reiškia pageidavimus tiesioginiams skrydžiams, steigia jų paramai/reklamavimui fondus…
Man Nordica atstovo komentarai pasirodė nelabai korektiški. Nejau jis sako, kad Estijos vyriausybė juos remia netiesiogiai nuomodama (pigiau?) lėktuvus? Kažkokios keistos užuominos apie kitokius paramos būdus (Malta perka slotus Air Malta?), gal žmogus per mažai pasimokė iš Estonian Air atvejo? Komentarai apie pasiekiamumą irgi įdomūs: pateikia VNO-LON pavyzdį, bet pati Nordica neskrenda nei į LON, nei į PAR ir iš Talino nėra „normalaus” (pagal jo paties apibrėžimą) susisiekimo su Londonu. Tai Lietuva be savo vežėjo ir 40M EUR investicijų į savo vežėją turi kur kas geresnį susisiekimą su Londonu, nei Estija. Estų kompanija užtat skraido iš Groningeno į Briuselį, čia Estijos indėlis į Olandijos ir Belgijos ekonomiką :D O jei rimtai, tai Estonian air pagrindiniai maršrutai buvo į CPH, ARN, OSL, AMS, KBP, LED, VNO. Tačiau iš karto po jų bankroto beveik visi šie maršrutai buvo perimti kitų vežėjų (SK, BT, DY), tai gaunasi, kad susisiekimas būtų nelabai pakitęs su Estija ir be Nordica, tad tie 40M EUR kaip ir paleisti šiek tiek vėjais.
Gaivins skrydžius Afrikoje: 23 valstybės susitarė dėl vieningos rinkos
https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/01/29/gaivins-skrydzius-afrikoje-23-valstybes-susitare-del-vieningos-rinkos#ixzz55Zlu6nRr
Įdomu ką ten pertvarkyti žada, nejaugi statys naują terminalą arba priestatą? Gal kas ką žinote?
Kažkaip pagalvojau jau, kad VNO kažkas nupirko :)) Bet nemanau
Na investicija į Nordica būtų gera praktika, atsveriant BT su vienu hub’u. Be abejo rinka anksčiau ar vėliau privers, BT vis daugiau tiesioginių maršrutų paleisti iš VNO ir TLL.
Bet šiam laikotarpiui jungtinė EE ir LT bendrovė su LOT(ir Lietuvoje labiausiai mylimu Star alliance), būtų didelė paskata BT persidėlioti prioritetus.
Aš galvoju, kad gal VNO projektuoja naują terminalą vietoje Oro Navigacijos pastato, juk jie kažkada turi išsikelti į naują pastatą, kuris intensyviai kyla Eišiškių plente, tai būtų logiška, kad vietoje morališkai pasenusio sovietinio pastato, pastatytų modernų terminalą :)
Čia būtų labai nebloga naujiena, jeigu pagaliau VNO taptu orouostu su normaliu terminalu, kad ir tokio dydžio kaip KBP manau pilnai pakaktų.
Man keista kad KBP yra tik 6mln keleivių. Kaip tokiam miestui mažoka
o nekeista buvo, kad Lietuvoje kol buvo bedziu salis tu keleiviu irgi nebuvo? gereja situacija, gereja ir keleiviu skaicius. kuo Ukraina kitokia?
Oi, my bad, net pamiršau tą faktą. Tiesa
„airBaltic“ kviečia į pilotų ir lėktuvo įgulos atvirų durų dienas Vilniuje
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/airbaltic-kviecia-pilotu-ir-lektuvo-igulos-atviru-duru-dienas-vilniuje/
jei ne avherald, galvociau kad fake news:
Norwegian flight #DY1156 with 84 plumbers on board was forced to return to Oslo becasue of a problem the toilets on board.
http://avherald.com/h?article=4b4386ce&opt=0
https://www.flightradar24.com/data/flights/dy1156#103f8dd2
Pirminė informacija apie VNO atnaujinimo planus – nuvilianti. 60mln. eurų tam pačiam senukui pastatui ir iki 2021m. Jokių priestatų ar naujų terminalų. nenoriu būti niurzga, bet skamba, kaip senas geras „įsisavinimas” :)
Tai, kad pagal viziją yra naujas pastatas šalia ir pertvarkomas senas pastatas kardinaliai :). Tiesa keista, kad vartų sumažėja, bet vizija ir realybė skiriasi dažnai tai matyt bus ir vartų daugiau.
@Skytomas
60 mln. – OMG už tiek nedidukas naujas terminalas išeitų…
kur tas vizijas matote?
Būtų įdomu pamatyti prezentaciją oro uosto ir kažkokių vizualizacijų su daugiau detalių. Pats 60M EUR faktas skamba tikrai nekaip, bet galbūt bus daroma kažkas tikrai labai kokybiško ir sugebės iš esmės pakeisti oro uosto įvaizdį? Talino oro uostas juk irgi buvo statomas ant sovietinio terminalo, visumoj atrodo tikrai puikiai.
i 60mln, kaip suprantu, ieina ir taxiway’u remontas – kazkas buvo pamineta lygtais.
Nzn nzn 60m eu tikrai nedidele suma, uz 30m eu vos sugebejo Nacionalinio stadiono kolonas pastatyti, o braziaus nedidukas mozoliejus 120m eu kainavo, tai rekonstrukcija uz 60m eu kaip uz dyka.
Vilniaus oro uoste – ir vėl rekonstrukcija: šįkart remontas už 60 mln. eurų truks iki 2021 metų
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/vilniaus-oro-uoste-ir-vel-rekonstrukcija-sikart-remontas-uz-60-mln-euru-truks-iki-2021-metu-667-918152
Vizulkė yra čia:
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/vilniaus-oro-uoste-ir-vel-rekonstrukcija-sikart-remontas-uz-60-mln-euru-truks-iki-2021-metu-667-918152
Bet man keistai pasirodė, kad sumažėja vartų, arba tiesiog rankovių lieka tiek pat, o kiti vartai kaip KUN :/ tikiuosi bus kitokie sprendimai.
kuo toliau, tuo ir informacijo – daugiau ir ramiau:)
Keisis išvykimo terminalas. Čia vyks pirmieji išvykimo procesai. Toliau bus vykdomos kitos funkcijos“, – apie kairėje prie pagrindinio pastato BŪSIANTĮ NAUJĄ STATINĮ pranešė O.Martensas.
Skaitykite daugiau: https://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2018/01/30/news/vilniaus-oro-uostas-skelbia-apie-nauja-rekonstrukcija-laukia-grandioziniai-pokciai-4455358/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
„Planuojama atsisakyti privažiavimo prie galutinio išvykimo terminalo – neliks vadinamųjų oro uosto rankovių. Išvykimas iš Vilniaus bus perkeltas į kairiąją oro uosto pusę. Žadama terminale padaryti daugiau erdvės terminale keleiviams.”
Kas cia per nesamones? Griztam kazkur atgal kai lauke visada stovet reikejo, as suprantu atskirt LCC srautis ir perkelt i ta busima darzine, bet atsisasakyt rankoviu tai ka as zinau. Tai nebus skirtumo ar skrist is cia ar is KUN, experience ko gero vienodo lygio bus. Gal jie nori kokia focus grupe padaryt?
Dėl rankovių,tai kaip suprantu jos liks. Kaip matau,nebeliks užvažiavimo į viršų link išvykimo terminalo, tai jie vadina „rankovėmis”: „…privažiavimo prie galutinio išvykimo terminalo – neliks vadinamųjų oro uosto rankovių”/ Taigi turimas minty užvažiavimas. Atsiradus naujam išvykimo terminalui,nebebus poreikio važiuot ten
Pagal vizualizaciją,lieka 5 įlaipinimo/išlaipinimo rankovės, kas ganėtinai užtenka VNO. Žinant, kad dauguma oro linijų (SK,BT dash,FR,W6,LO,B2) rankovių nenaudoja.
Visa ta VNO rekonstrukcija atrodo so outdated!
Kaip visada – trūksta išbaigtumo. Prilipdys dar vieną „autobusų stotelę” prie esamo ir sujungs stikliniu koridoriumi…
Kaip minėjau Vizualizacija ir galutinis produktas gali skirtis ir netgi labai smarkiai. Aš kiek pagaunu tai matyt visą registracija bus perkelta į priekį ten kur dabar automobilių privažiavimas į antrą aukštą. ir Security taip pat ten bus iškelti. O naujas pastatas panašu bus atvykimui skirtas.
Straipsniuose aiškiai parašyta, kad tik pusė lėšų yra pačiam terminalui:
„Pasak direktoriaus, visas projektas Vilniaus oro uostui kainuos apie 60 mln. eurų. Iš jų trečdalis, 20 mln. eurų, bus skirta pagal tarptautinius reikalavimus privalomajai įrangai įsigyti bei atnaujinti, o apie 12 mln. – orlaivių perono ir riedėjimo takų rekonstrukcijai.”
Iš aprašymų sunku spręsti, kas konkrečiai bus pakeista. Bet sako, kad bus:
1) naujas priestatas „išvykimui”
2) panaikintas mašinų užvažiavimas prie dabartinių „išvykimo”, ir atsilaisvinusi erdvė panaudota „keleivių poreikiams” – „Taip sukursime daugiau erdvės žmonėms laukti skrydžių”
Jeigu taip, tai iš principo gali būti visai radikali rekonstrukcija, leisianti išrūkyt Ivanausko dvasią iš pastato. To be seen.
Ir, aišku, galėtų oro uostas ir žurnalistai aiškiau naudoti terminologiją. Pvz tų auto užvažiavimų vadinimas „rankovėmis”.
Латвийская национальная авиакомпания airBaltic 28 октября 2018 года начнет прямые полеты по новым маршрутам из Таллина в Стокгольм и Осло, а также разместит второй самолет в Таллиннском аэропорту.
http://rus.db.lv/ekonomika/transport/airbaltic-s-oktjabrja-otkryvaet-dva-marshruta-iz-tallina-84272
jei naujas priestatas skirtas departures, tai bus epic pasivaiksciojimai nuo to naujo priestato iki dabartiniu A14 vartu. svarbu, kad paveldas stalinistinis isliktu nepaliestas.
Talinas susitvarke, Ryga tvarkosi, o mes – lipdom
Jei užlipdomas privažiavimas į antrą aukštą, kam tas plotas bus naudojamas?
Jeigu registracijai, tai kam tada tas naujas išvykimo terminalas?
Kam daryti naują „Duty free” dabartinio terminalo centre?
Tai gal naujasis termianals su nauju „check inn” ir „duty free” o tada per stiklinį tunelį keliauji į vartus?
Dingsta viena rankovė, bet tas likęs plotas neišnaudojamas, tikiuosi čia neišbaigta vizualizacija.
BT paskelbė, jog nuo spalio 28 dienos iš Talino atidaro 2x daily TLL-ARN ir 2x weekly TLL-OSL.
TLL-ARN bus 3 operatoriai: 3x daily SAS, 3-4x daily Nordica/LOT ir 2x daily BT.
Berods trečias kartas, kai BT atidaro TLL-ARN.
o kodel BT idomu kovoti su SK ir Nordica ju namu rinkose?
Speju del to kad marsrutas trumpas ir verslo teoriskai daug, tai yield gali buti geras? Bet koks verslas pirks BT, jei yra SK/LO
Manau kaip – BT laiko Baltijos šalis savo namų rinka ir kovoja su silpniausiomis vietomis. Su wizz ar FR nelogiška jiems kovoti, tai konkuruoja su silpnesniais – Nordica pirmiausia, po to su SK; gal kada ateis ir Brussels, Austrian ir panašių eilė.
nu ir kol cia apie VNO planus diskutuojame, stai ant skaudzios vietos kaip nauja ARN stato: https://www.swedavia.com/arlanda/development-plans/
P.S.
traukiniu is oro uosto vis dar 30 EUR viena pusen.
P.P.S.
isejimas is oro uosto i miesto elektriniu traukiniu stotele kainuoja 15 EUR.
Kaip manote, ar tas rekonstrukcijos paskelbimas galėjo būti ta ,,Stambi” patikimojo naujiena? :)
Mano galva ta rekonstrukcija truputį nesusipratimas. Galima gi statyti rankoves pritaikytas maziems lėktuvams RIX esu lipęs į Fokker 100 per rankovę. O čia panašu, kad sugalvojo oro uostą paversti prekybos centru. Iš dalies nėra blogai, bet pamirštama pagrindinė paskirtis.
Dėl BT, tai nepamirškit, kad jie turi savo 2021 metų strategiją, pagal kurią numato skraidyti 11 maršrutų iš Talino, tai šiais metais jau turės 9 kryptis. Tas pats numatyta ir iš Vilniaus, bet akivaizdu, kad kovoti su vėjo malūnais VNO (kurį WizzAir CEO pavadino „oro linijų kapinynu”) yra neįmanoma, tad natūralu, kad einama į Estiją.
Galėtų būti VNO šūkis:
Start your route from VNO and Join dead Airline Fammily :D
Arba toks labiau pozityvus šūkis: If you survive here, you will survive everywhere. Vilnius airport.
Lietuviškas akcentas
https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/ar-skridote-lektuvu-kuriame-jus-vienintelis-keleivis-tai-patyres-merunas-jausmas-kaip-tvin-pykse-1050-918574
Pries FlyLAL isnykima daznai tekdavo skristi penktadieniais vakare TLL-VNO. Kadangi BT isskrisdavo keliolika minuciu anksciau, o kainos buvo panasios ir juokingos, FlyLAL skrydis daznai budavo max 2-3 zmones.
bet kad neleido persėsti į verslo klasę… galėjo maisto ir gėrimų neduoti, tiesiog patogiau keleiviui
realiai tai tikrai juokinga – juk galėjo leisti sėstis belekur :)
Niekada neleidžia persėsti į Verslo klasę, net jeigu ji visiškai tuščia. Čia turbūt principinis reikalas: gauni tai, ką nusipirkai ir nėra ko naudotis patogumais for free.
Jei esi vienintelis keleivis – priklauso nuo įgulos požiūrio (ar vidinių taisyklių). Buvo, kai net pasiūlė persėsti ir dar pavaišino (nors nepriklauso).
WestJet shakes things up on the transatlantic front from Halifax by announcing its first 737 MAX 8 routes – London Gatwick and Paris CDG
http://www.anna.aero/2018/01/30/westjet-shakes-things-transatlantic-front-announcing-first-737-max-8-routes-halifax-london-gatwick-paris-cdg/?utm_source=anna.aero newsletter&utm_campaign=21eee8ac80-anna_nl_310118&utm_medium=email&utm_term=0_ecdbf41674-21eee8ac80-86850485
Vengrijos pigių skrydžių aviakompanija „Wizz Air“ sako, jog svarsto galimybę šiemet mažinti skrydžių skaičių iš ir į Lietuvą dėl augančių pagrindinių šalies oro vartų mokesčių.
Kažkoks bardakėlis, valstybė remia avialinijas, kurios skrenda į Lietuvėlę, bet tuo pačiu didina mokesčius. Ar nebūtų biznis jei nieko neremi, bet oro mokesčius padarai nemokamus ????
Naujame bendrajame plane gali atsirasti ir nemaža nauja komercinė zona miesto pietuose – numatoma atsisakyti uostui rezervuotų teritorijų, kur dar sovietmečiu buvo numatytas naujas pakilimo takas.
„Dabar visos studijos rodo, kad su esamu taku galima pasiekti ženkliai didesnį keleivių srautą, – dėsto p. Pakalnis. – Reiškia, pietinėje teritorijoje atsiranda vieta plėtrai ir investicijoms.“
Anot jo, tai turėtų būti ne gyvenamoji, o pramoninė zona, mat tokia yra ir aplinkui. Pro ten pat į Vilnių turėtų atkeliauti ir planuojama „Rail Baltica“ vėžė.
https://www.vz.lt/sektoriai/nekilnojamasis-turtas-statyba/2016/11/24/vilniaus-bendrasis-planas-nori-naujo-pramones-kvartalo-ir-minimalaus-aukstingumo
Wow! Wizzairui skauda! Kaip kažkada rašiau, mokesčius reiktų didinti stipriai, nuimti visas paramas LCC vežėjams (palikti tik verslo maršrutams su dideliu frequency ir pagrindiniams oro uostams, kiek tai įmanoma apibrėžti teisiškai). Tada gal baigtųsi visiškas rinkos naikinimas ir dempingas.
Panasu, kad turim M.Ivanauska forume
Vilnius – Give some money, if you want to touch my G-Spot :)
Ryanair closes in on Aer Lingus flight connections
http://atwonline.com/airports-routes/ryanair-closes-aer-lingus-flight-connections
Ryanair is hopeful of having its much-discussed feeder connection with Irish flag carrier Aer Lingus operational this year, Ryanair head of marketing Kenny Jacobs said Jan. 31.
Na, nežinau, kaip jums, bet man tai nėra malonu stebėti, kaip VNO tampa LCC įkaitu. Oro uostas pakelia mokestį 1,5EUR ir vienas didžiausių vežėjų iš karto pereina į viešą puolimą. O kodėl niekas neklausia, kodėl pavyzdžiui tradiciniai vežėjai negauna Network Incentive ir kitokių „saldainių”? Gaunasi, kad iš vienos pusės pastoviai zyziama, kaip mums reikia tradicinių vežėjų, bet iš kitos pusės jiems nėra net sudaromos vienodos sąlygos su LCC vežėjais. Tai yra apgailėtina. Esmė – nori su A321 skraidyti į Barį ir kitokius daug vertės pridedančius kaimus, būk malonus susimokėti pilnus mokesčius, kaip tai daro LH, OS, SN, SK ir visi kiti.
Šioje vietoje pritarsiu Spectator, kad LCC – kaip siurbėlės, kai tuo tarpu juk LH skraido 25 metus į VNO ir visada moka nustatytas rinkliavas… LH skrydis mūsų ekonomikai sukuria kelis kartus daugiau vertės nei skrydis į Barį :)
Ne, LH jokios vertės nėra, skraido už brangiai į visai neįdomų Frankfurtą, kas ten gali skristi :)
LCC šiaip irgi kurią vertę ir didelę – didina gyvenimo kokybę Lietuvoje. Nes koks tikslas būtų gyvneti čia, o ne kokiam Londone, jei net į Barį negalėtum savaitgaliui nuskrist. Plius paskraidę žmonės kultūringesni tampa, be LCC kaimiečių būdų daugiau.
Aš manau per daug sureikšminate mokesčio įtaką patys prisiklausę LCC atstovų kalbų apie jo svarbą.
Aš sutinku – tegul LH pakelia kainas iš VNO 5 eurais ir už tai atidaro dvigubai daugiau skrydžių nei yra dabar. Niekas net nepastebės to pabrangimo. Bet 5 eurai net ir mokami iš oro uosto kišenės nepaskatins LH padidinti skrydžių skaičių, nes tai lemia kiti dalykai. Ar labai kas pasikeitė, kai LH pridėjo 16 eurų mokestį? Ar kas nors dėl to pradėjo rinktis SK, LO?
Tuo tarpu LCC tie 1,5 euro yra svarbu, nes žmonės matydami 49,99 EUR su Ryanair ir 64,99 EUR su Wizz Air skrydžius iš Romos rinkis Ryanair, nes atrodys beveik dvidešimt eurų pigiau, nesvarbu, kad skrydis 6 ryto ir nakvynė gaunasi išmesta veltui ir dar su taksi važiuoti iki oro uosto.
Ir dar viena pastaba – ne skrydžiai sukuria ekonomiką, o ekonomika skrydžius.
Tai šiek tiek veikia abiem kryptimi, bet daug pirmiau priekyje eina ekonomika.
@Patikimasis
Ar tos stambios naujienos buvo paskelbtos rekonstrukcijos pavidalu?
airBaltic начнет совместное использование рейсов с Air Malta
http://www.delfi.lv/biznes/bnews/airbaltic-nachnet-sovmestnoe-ispolzovanie-rejsov-s-air-malta.d?id=49700693
2018-02-01: Lithuania to see more Ryanair flights from Kaunas in summer
čia kažkas naujo ar „old” news?
Tiesiogiai: Wizzair VNO-NYO (žinau, žinau..) su A321 – 181 pax, vadinasi įprastas lėktuvas būtų veik pilnas. Kilimai dar kvepia, įgula dirba daugiau nei puikiai.
Čia kas buvo W6 reklama?
New Lufthansa livery.
https://www.flightglobal.com/news/articles/pictures-new-lufthansa-livery-leaks-ahead-of-unv-445427/
Two more links conc. Lufthansa Blue.
https://twitter.com/hashtag/LufthansaBlue?src=hash&ref_src=twsrc^tfw
https://twitter.com/lufthansaNews/status/959064379760300033?ref_src=twsrc^tfw
SPA sveria rankinį bagažą Šopene ar betkur kitur? :)
bandau isivaizduoti, kiek desimciu zmoniu dirbo prie sito projekto, kiek valandu praleista mood room’uose ir endless meetuose ir visa tam, kad… lektuvo uodega nudazytu kitu melynu atspalviu ir ciut daugiau.
jei rimciau, tai kiti leakai nurodo, kad ir papilve nudazyta dar melynai, nors manau, kad bus virsutinis auksciau paminetas variantas.
Kątik iš Šermentjevo, Airbaltic svėrė.. Ruoškimės, nafta brangsta, svers, matyt, visur jau.
BT sveria dazniau nei FR ar Wizz, bent jau VNO
Beje, 2017 m. VNO statistikoje, šiek tiek pamažėjo Ryanair ir WizzAir suminis share Vilniaus oro uoste:
2014 m. 42.29%;
2015 m. 48.12%;
2016 m. 49.95%;
2017 m. 47.9%.
Aišku, gali būti apgaulinga, nes LCC skaudžiau sureagavo į VNO uždarymą ir labiau apkarpė skrydžius. Lapkritį ir gruodį Wizz ir Ryanair dalis viršija 50%; tiesa, tai irgi nebūtinai ką sako, dėl mažo charterių share žiemos mėnesiais.
Grįžtant dar prie oro uosto mokesčių kėlimo ir „Wizz Air” pareiškimų – žinoma, tai reikia suprasti, jog komunikacija yra derybų žaidimo dalis. Kitas svarbus dalykas, kad kuo pardavinėji didesnius kiekius mažomis kainomis, tuo labiau oro uosto rinkliavų kilimas paveikia. T.y. parduodant VNO-ORD per FRA ar kt, 2 EUR padidėjimas neturės įtakos praktiškai paklausai, nes padidės visos opcijos. Tuo tarpu pardavinėjant tokį VNO-BRI, net 2EUR padidėjimas gali dalį paklausos sunaikinti. T.y., jeigu šiandien wizzair pardavinėja po 14.99EUR, tai reiškia, kad už brangiau pirkėjai neperka; jeigu pirktų, tai ir šiandien pardavinėtų po 16.99EUR.
Nežinau, kaip tai sutvarkyti teisiškai, bet kvaila taikyti nuolaidas arba remti skrydžius į visokius Europos kaimus, kur žmonės skrenda tik todėl, kad neturi ką veikti. Aš juk neprašau valstybės paramos savo pramogoms – tarkime, žvejybai. Frankfurtas, Londonas, Stokholmas, Paryžius – kas kita. Čia jau tikrai galima įžvelgti nacionalinį interesą.
Man įdomesnis kitas niuansas. Váradi lyg Vilniuje buvo ne šią, o prieš kelias savaites, tai reiškia, kad jie patys susisiekė su LT žurnalistais, kad pasiskųstų. Reiškia tikrai skauda, jeigu telefonu kalbėjo CEO, o ne kokie plėtros ar marketingo vadovai.
Lietuviskas summa summarum: skrydziu labai norim, traffic’o labai norim, nuolaidu LCC netikeliams neduokim, ir legacy, neduok Dieve, nelieskim.
Gal griztam i 2008 ar 2009 ir dziaugiames „strateginem kryptim” verslui be nuolaidu arba tiesiog, kaip daznai Lietuvoje yprasta manyti, nurodom, kas, kiek ir uz kur turetu skraidinti.
Czechia’s Travel Service adds maiden B737 MAX 8
https://www.ch-aviation.com/portal/news/63986-czechias-travel-service-adds-maiden-b737-max-8
Lietuvos oro uostų nuolaidų sistemos iš principo paremtoms dviem dalykais:
– naujais maršrutais;
– volume based / all airports used.
Iš principo, antra nuolaidų schemos dalis suprantamai realiai yra nukreipta į LCC, nes, natūralu, kad Lufthansa, SAS ar Finnair negali atidaryti didelių volumes ir skraidyti iš visų Lietuvos oro uostų, kad ir kaip mes benorėtume. Naujų maršrutų schema iš esmės irgi daugiausia naudojama LCC, nes kad ir kaip norėtume, kad LH plėstusi, visi suprantam, kad nieko daugiau negalėtų atidaryti kaip MUC.
LOT nuo 28 balandžio pradeda skrydžius KRK-BUD 4x weekly. Matomas tolimesnis Q400 utilizavimas. Taip pat LOT didina iki 2x weekly skrydžius KRK-ORD.
Dar verta pažymėti, kad LOT pakeitė Maskvos oro uostą – nuo birželio vietoj SVO skraidys į DME.
gabrieliau, nekeičia, o papildo. WAW-SVO skraidys toliau 2x daily, o papildomai skraidys į DME 6x weekly.
LOT taip pat skraidys tiek į SVO, tiek į DME. Darys tą patį fokusą, kokį daro su IEV/KBP. Panašu, kad negauna leidimo skraidyti tiek į KBP, tiek į SVO su naktiniu sustojimu, dėl to renkasi kitą oro uostą. Mano nuomone, tai labai prastas variantas, nes niekas nenori kombinuoti dviejų oro uostų vienoje kelionėje. Logika būtų jei tiek į SVO, tiek į DME būtų skraidoma 3-4x per dieną ir iš abiejų būtų siūlomas identiškas produktas (darant prielaidą, kad rinka yra pakankamai didelė tokiam kiekiui skrydžių). O dabar bus tiesiog chaosas. Labai tinka į bendrą LOT strategiją: darom visko daug, bet nieko gerai :D
AA nuo gegužės 4 atidaro PHL/BUD ir PHL/PRG su 763
del IEV/KBP
kaip tik LO skridau i IEV o atgal ryt is KBP skrendu. Man nerealiai patogu buvo – nes is IEV lb arti nakti bet kur, o diena del kamsciu mieste greiciau iki KBP nuvaziuoti. O bet ir proceduros KBP greitesnes. Praeta karta IEV bagazo patikroje virs 60 minuciu praleidau, o KBP niekad neuztrunka ilgai.
Tik buvo labai sunku 1) atrasti kad yra skrydis i IEV 2) uzbookinti ta skrydi. Nes nera bendro all kiev airports kodo. Tai atradau si skrydi tik todel kad pet LOT puslapi nuejau ziureti.
IEV yra bendras kodas
IEV yra Zhuliany oro uosto kodas, ne bendras.
Panašu, kad neliks Brussels Airlines, bent jau dabartiniam pavidale. LH šiandien atleido SN vadovus, kurie nelabai norėjo su Eurowings jungtis, jų modelį perimti.
Apie SN strategiją išviso kažkas yra girdėta, ar jie tik black diamond prekeivius iš Afrikos skraidina su europarlamentarais?
Boeing and Brazilian aircraft maker Embraer have agreed to form a commercial jet joint venture. As reported by Brazil’s Globo TV, Embraer has accepted Boeing’s offer to create a joint venture for commercial jets. The US aerospace giant had been in talks for a potential takeover of Embraer, but the Brazilian government made it clear that it would not allow the acquisition to occur if it involved the weakening of its control of Embraer’s military division.
Ar man taip atrodo, ar Embraerio E2 projektas, išties, bent kol kas, yra gan nenusisekęs?
lyginant su C series viskas kaip tik geriau atrodo, isskyrus antausi USA del vadinamo „slope clauses” – delko neteks daug orderiu
airBaltic and Tez Tour Latvija to Launch New Charter Flights for Summer 2018
https://www.atn.aero/article.pl?mcateg=&id=66392&member=696E666F406C697467696E612E6C747C333730337C323031382D30322D3032
Aeroflot to lease fifty MC-21s from Avia Capital Services
https://www.ch-aviation.com/portal/news/64006-aeroflot-to-lease-fifty-mc-21s-from-avia-capital-services
New Belgian airline to launch inaugural flight to Hong Kong in March
http://www.travelweekly-asia.com/Travel-News/Airline-News/New-Belgian-airline-to-launch-inaugural-flight-to-Hong-Kong-in-March
Bumm!
Ryanair, Europe’s favourite airline, today (4 Feb) launched a new Vilnius route to Amman in Jordan. The route will operate twice weekly from the end of October, as part of its Winter 2018 schedule.
Labai netikėta naujiena su Ryanair
Jordanija?? Na išties visiškai netikėta. Vilnius bus vienas iš Amman launch destinations :)
Oho! Reik savo žemėlapio žinias atsinaujint :)
Apie Ryanair snekant – nustebau uzejes i puslapi, kad kone visa pietu amerika pas juos bookinimo sistemoj atsirado, ar pastebejot? Honduras, Cuba, Kolumbija, etc etc. Wow. Skrydzius vykdo Air Europa, pardavineja Ryanair. Idomiai.
Plačiau:
https://www.15min.lt/m/id/verslas/transportas/ryanair-is-vilniaus-skraidys-i-jordanijos-sostine-amana-667-920670
rob: Jau senokai čia, dar rudenį atsirado ;)
Aišku autentiškos arabiškos pasakos geriausia destinacija būtų RAK ir galbūt FEZ, bet AMM ant ~1k km arčiau, tai ačiū ir už tai :)
Kolegos, gal daugiau info. galima? Čia VNO bazės lėktuvas skraidys? Kažkaip net nerealu atrodo – Joranija – direct dest. ex VNO – super! Belieka viltis, kad pasiteisintų… Ta proga aplankysiu Jordaniją dar kartą :)
https://corporate.ryanair.com/news/b7oluru3xt4lgj/
Pardavime bus vėliau, kažkur skaičiau, kad tik kovą.
Panašu FR plečiasi Jordanijoje…
RYANAIR LAUNCHES NEW ATHENS ROUTE TO AQABA
https://www.atn.aero/article.pl?mcateg=&id=66400&member=696E666F406C697467696E612E6C747C333730347C323031382D30322D3034
Manau Amman bus paleistas ne dėl to, kad kažkokio didelio demando tikimasi, bet todėl, kad išnaudoti utilizaciją. (Beje, ar Jordanija galėjo būti ta stambi naujiena? :) )
kazin ar lietuviai skris. Paziures zemeapy, kad Sitija šalia ir …
Visai patogu nuskristi į Tel Aviv arba Eilat, o grįžti iš Amman. Tik gavus štampus paskui neišeis aplankyti kai kurių šalių nepasikeitus paso.
@ srs
Kurių šalių neišeis aplankyti su štampais?
Maždaug trečdalio musulmoniško pasaulio, bet ne key turizmo destinacijos
Tikrai žinau, kad Omanas neįsileisdavo su Izraelio antspaudu.
Izraelis jau n metu nededa jokiu stampu – atspausdina popierine kortele su paso duomenimis
@trolis – parodyt pasą su Izraelio štampu? Per tokius sakančius, kad nededa paskui ir lieki su štampu. Reikia visada nepamiršt pasakyt, kad nenori.
@trolis. Lankiausi 2014 rudenį Izraelyje, štampą gavau.
Šių metų rudenį turėjau progos pakeliauti po Jordaniją, viena iš tų kelionių kur rezultatas n kartų geresnis, nei tikėjausi planuodamas. Skridau per Eilatą, Izraelyje jau trečias kartas, bet tokio pažeminimo išskrendant dar neturėjau ir vien tik dėl to kad pase Jordanijos spaudas ir iki apsurdo vedantys tikrintojų klausimai.. Tikrinimas virš valandos, nes lagamine rado Jordanijos supermarketo maišelį… tikrai puiki kryptis ką domina istorija…
@Kardiobatonas tu paciu 2014 lapkriti – 2015 sausi skraidziau n kartu i TLV ir neturiu ne vieno stampo.
Duoda va toki: https://www.famoushostels.com/wp-content/uploads/P1120488.jpg ir viskas
Kiek isgooglinau staigiai – toks policy yra nuo 2013m…
Man uždėjo paprastą apvalų antspaudą „Taba border control”, „Exit” ir data 2014-11-22. Štai taip.
idomu kiek atgalino turizmo AMM skrydis sulauks.
Simonai, gal tau butu lengva paziureti statistika kai RIX-AMM buvo tiesioginis?
P.S.
Del kalbu apie ka remti ir ka neremti, mano 5c butu remti reikejo valdininkus, kurio nezlugdo vietiniu (ypac nacionaliniu) avialiniju.
BT man atrodo RIX-AMM paskraidė tik 2010 metus 2x weekly – tada tokie crazy laikai BT buvo, kai skraidė į kiekvieną miestelį Švedijoje/Suomijoje skraidė, vežė daug tranzito ir generavo šimtamilijoninį minusą :)
Tada BT skraidė į AMM ir BEY :)
TLV automatiškai išduodamas lapelis, o kertant Izraelio sieną su Jordanija arba Egiptu dedamas antspaudas. Nesu tikras dėl Eilat.
Gal vietoj Eilato apkeis, nes šiemet į Eilatą ilgai buvo bilietų po 20-30eur į vieną pusę, kai pernai žiemą tokių nesimatė.
Esu kirtęs IL sieną su EG – tai tikrai dėjo antspaudus, jokios kalbos apie jokias korteles…
Tai vis dėlto – ar čia tos „stambios naujienos” ir buvo FR skrydis AMM/VNO?
Ukraine International, panašu, nebeskraidys į Palangą šią vasarą.
Linai, man vis gi atrodo kad del Patikimojo mes su Jevgenij ir Stoties prostitutė buvom teisus: https://doodle.com/poll/ru9tkax7kqx66xe4
Reiktų bendrai susitarti, kad FR ir W6, naujos kryptys, nėra didelės naujienos.
„Brussels airlines” – dar viena pamokanti istorija mėgstantiems „nacionalines avialinijas” Lufthanzos nuosavybėje.
Kiek suprantu, iki 2017 pabaigos belgai turėjo blokavimo teisę direktorių taryboje – todėl reforma ir vadovybės atleidimas vyksta būtent dabar. Europinė verslo dalis bus integruota į Eurowings. kas, iš verslo pusės žiūrint, turbūt logiška – kam Lufthanzai dubliuojantis networkas.
Skrydžiai į Afriką liks nepaliesti – bet tai dėl būtinybės neprarasti skrydžių teisių pagal tarptautinius susitarimus.
Beje, 2016 metais LH įsigijo visas SN akcijas (iki tol turėjo 45% akcijų, jas pirko 2008 metais už 65 mln. eurų) už 2,6 mln eurų (du kablelis šeši milijono eurų). Va tokia tad avialinijų kaina šiais laikais (Vytauto-NT stilium galėčiau pasiūlyti, kad Lietuva galėjo nusipirkti iš „skatinimo fondo”).
KUN ir vėl pirmi su statistika:
https://kaunas-airport.lt/images/apiemus/statistika_web_2018_01_lt.pdf
68466 pax – JAN2018
plius – 16,96%
@Čiurlionis, na jei FR/W6 atidarytų LHR-VNO, tai manau LABAI didelė naujiena būtų :)
Kiek teko skaityti, esą Izraelis pats nededa štampų dabar ant žemės sienų, tačiau juos deda (jei niekas nepasikeitė) jordanai su egiptiečiais (kaip čia minėta, „exit Taba” ir pan.). O tai yra tas pats, nes ant štampų parašytas pasienio punktas ir visi, kam reikia, žino, kad tas pasienio punktas yra su Izraeliu.
O Jordanija graži šalis. Jei įdomu, čia Jordanijos lankytinų vietų aprašymas, kurį parašiau (apačioje – lankytinų vietų žemėlapis): http://augustinas.net/jordanija-dykuma-persunkta-istorijos-5142
Lietuviai į Izraelį skrenda, nors tai dar labiau konfliktinė vieta. Važiuoja iš Izraelio ir į Jordaniją. Tad gali ir į Jordaniją skristi. Kita vertus, manau, maršrutą reikės „įdirbti” nemažai, nes tai nauja kryptis. Nors, aišku, gal ir ne visai nauja, nes didelis skaičius jau bus buvęs Petroje iš Eilato ir pan.
@c2h5oh – Na tikrai negalima sakyti, kad LH tas likusias SN akcijas už sąžiningą kainą įsigijo. Labiau – turėjo galimybę jas gauti pusvelčiui pagal gerokai senesnes investavimo sutartis. Kiek atsimenu buvo iš kainos minusuojama paskolų suma.
Maždaug 60 000 000 eur maža naujiena? haha.. Na Jūs ir išlepę ;) Iš keturių, dvi paskelbtos.
Na va patikimasis nuramino. 2 iš 4, beliko LGW ir DOH paskelbti :D
Priminkit, o kokia buvo pirma iš keturių naujiena?
Jurgi, 1.VNO terminalo reknstrukcija, 2. FR VNO-AMM
Tai likusios naujienos: Wizzair bazė Kaune ir Brussels airlines uždarymas. Tikiuos čia ne tos naujienos :)
Ir kad VNO antro tako nebus, nes teritorija rezervuota takui, bus atiduota pramonei.
Pernai sausį nusileidus Eilate, dėjo antspaudus visiems, kurie nepaprašė ir neužsipildė popierinės kortelės su tušinuku – tada uždėjo ant to lapuko antspaudą. Mes pildėm beveik vieninteliai, kitiems buvo dzin net pasiūlius užsipildyti – tingėjo. Šiemet sausį jau spausdino Eilate lapukus – tokias kaip jau senai spausdina tel avive. Tas lapukas mirtinai būtinas nuomojantis auto. ir šiaip kelionės metu gali matyt prireikt jei patikrinimas ar kas.
Toks jausmas, kad pusė blogo ketina keliauti į Iraną ir be galo baiminasi negauti antspaudo :)
Šiaip Iranas puiki destinacija turizmui. Dafiga lankytinų objektų (pradedant nuo senosios persų civilizacijos), bet nenutrypta masinio turizmo, ir pan. Gal tik moterims kiek nemalonu, kad galvas užsimutūriuoti reikės.
Ar kam nors teko girdėti, kad į Iraną neįleistų ne tik su Izraelio, bet ir Jordanijos antspaudais?
Artūras Zuokas: Vilniaus oro uostas – vėl pirmyn į praeitį
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/arturas-zuokas-vilniaus-oro-uostas-vel-pirmyn-i-praeiti-18-921410
@laaabas – su Jordanijos antspaudais tik jei iš pasienio su Izraeliu. T.y. tai yra įrodymas, kad buvai Izraelyje. Kad buvai Jordanijoje – nesvarbu.
Jo, Iranas tikrai įdomus. Be to, šalių, neįleidžiančių buvusiųjų Izraelyje ir verčiančių pasienyje visus puslapius – daugiau (bent 6). Tam tarpe Libanas (graži ir įdomi valstybė). O šalių, kurios nepripažįsta Izraelio, neįsileidžia Izraelio piliečių yra keliasdešimt ir jų politika tiesiog buvusiųjų Izraelyje atžvilgiu ilgainiui vienaip ar kitaip keičiasi priklausomai nuo valdžios ir nežinai, ar nesugriežtės.
P.S. tarp tokių šalių, kurios nepripažįsta Izraelio, yra toli gražu ne vien arabų valstybės, o net ir Malaizija, Indonezija (Balis ir kt.), Kuba.
Malaizija, JAE, Kuveitas, Omanas ir dar daug kitų šalių neįsileidžia Izraelio piliečių ir nuo tuometinių valdovų valios priklauso kiek „nepripažinimas” konkrečiu metu išplečiamas ir atžvilgiu tų, kurie tik buvę Izraelyje.
Skrydžiais į AMM Ryanair neabejotinai padarys tvarką, imho. Kadangi dabar kainos į ten – plėšikiškos. ~400 EUR už skrydį pirmyn-atgal į ne per toliausiai esančią šalį, iš bet kurio miesto Europoje žiūrėtumei, labiau primena laikus, kai skraidymas buvo išrinktųjų reikalas, prieš kokius 20-30 metų. Turi dėti į vietą visokias MAU, Turkish, LOT, Aegean ir etc.
Augustinai, dėl Malaizijos ir Indonezijos sutarimo su arabų valstybėmis Izraelio klausimu nėra ko stebėtis, nes visos jos musulmoniškos šalys, religija kuri pasižymi ypač dideliu solidarumu – tikėjimo broliai.
Dėl kainų į AMM, dar pamenu, kai skridau pirmą kartą į AMM kokiais 2005m., tai kainos ~2000 – 2500 lt už economy sukosi, o ir pasirinkimas buvo gerokai kuklesnis – LH, OS ir TE/RJ
Jei jau taip VNO geografija sukasi link ME – tai gal sekanti iš „big news” bus FZ iš DXB? :)
pries stebintis kainomis i visokius AMM reiketu paziureti OS kainas i VIE
Wow – vis dar atsiranda net prijaučiančių aviacijai šiame forume, kurie sugeba nusistebėti 400EUR kaina į AMM. Turiu nuliūdinti, nes LCC modelis negali veikti visuose maršrutuose (abejoju, ar veiks VNO-AMM) ir net LCC vežėjai 4h skrydžių dažniausiai nepardavinėja labai pigiai. Gal reiktų vieną kartą suprasti, kad aviacija yra nežmoniškai brangi sritis, tad nenorėkim gauti kokybės, saugumo, serviso, tvarkaraščio ir kitų dalykų ir nieko už tai nemokėti. Taip nebūna ir nebus, nepaisant to, kad išlenda visokie Norwegian su pigiais bilietais į USA, ar WizzAir su pigiais Bariais ir Mėmingenais.
Sausio mėnesį Lietuvos oro erdvėje aptarnauta 8 proc. daugiau lėktuvų nei pernai
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/sausio-menesi-lietuvos-oro-erdveje-aptarnauta-8-proc-daugiau-lektuvu-nei-pernai/
Nepaisant to, kad islindus Norwegian su pigiais bilietais i USA tuos bilietus sekmingai siulo LH, AF, KLM, SAS ir t.t., bet aviacija yra brangi sritis – nenorekim, kad butu konkurencija ten
Na, ne vienas tyrimas padarytas, kad airline business yra pats konkurencingiausias verslas žemėje (antroje vietoje – restoranai). Didelės apyvartos, mažos maržos :)
Aviacija yra super brangi sritis. Konkurencijos lygis Europoje, turint omenyje labai mažą pelningumą yra tikrai didelis ir ilguoju laikotarpiu nelabai tvarus, tą puikiai matome iš labai dažnų bankrotų (AB, AZ, HG – vien pernai). Tas pats Norwegian yra milžiniška pinigų deginimo mašina ir nemažai abejonių yra, ar jie pajėgūs išsilaikyti. Tad tikrai nesuprantu, kodėl 400EUR į AMM yra didelė kaina. Tai yra normali, kaštus atitinkanti kaina, gal net šiek tiek mažoka kaip tokiai rinkai. Gal nustokite rodyti savo provincialumą porą kartų paskraidę pigiais bilietais ir įsivaizduojantys, kad dabar į visur ir visada skrisite už 30EUR. Taip nebus.
as kaip provincialas VNO-OSL-VNO pastoviai moku 800Eur, nes tai tiesiog yra tokia kaina, paremta kastais, ypac todel, kad pirmadienio ir penktadienio kastai yra didesni, nei kitu dienu. Dar laukiu kol Wizz ir RYR provincialai su 100-150Eur RT uzsilenks. Taip bus.
O wow, 800EUR, „pastoviai”… Rašykit laišką SAS CEO, matyt pas juos sistemos neužfiksavo šitų skaičių, kai analizavo VNO-OSL business case.
Manau, šitam bloge supratimo apie aviacijos kainą lygis yra aukštas. Visada galima primityviai galvoje suskaičiuoti.
Pagal naujausius duomenis, Ryanair average sector length yra 1,239km, vidutinė jų kėdės savikaina – 40EUR per kėdę. 1239km grubiai yra 1,5 val. skrydis, tai labai grubiai galima primesti, kad valanda skrydžio kėdės savikaina apie 27EUR.
Ryanair yra cost leader’is, bet kitos konkurencingos Europos aviakompanijos, kurios skraido dideliais lėktuvais (ar tai būtų Wizz, easyJet, Norwegian, Small Planet ar dar kas), turi kaštus 10-15% lygyje nuo FR, esmės nekeičia.
Dideli lėktuvai – didesni trip costs; maži seat costs. Maži lėktuvai – dideli seat costs, maži trip costs.
Turint 27EUR seat cost per hour, galima visada grubiai primesti pagal skrydžio trukmę, kokio average fare reikia.
4 val. skrydžio kėdės cost Ryanair – 108EUR į vieną pusę, ~216EUR į abi puses. Reikia pridėti, jog load factor net pas geriausius būna 90-93%, tai dar reikia sumokėti už „tuščias” kėdes.
Aišku, yra daug aplinkybių – brangesni oro uostai gali padidinti savikainą 10-20%, labai pigūs oro uostai atpiginti 10%. Valstybių parama, dotacijos ir kt., gali atpiginti.
Ne visi maršrutai yra pelningi, todėl aviakompinijos juos greit uždaro ir atidaro. Pagal analizę, apie 20% pas LCC maršrutų yra heavily loss making, dar apie 20% slightly loss making.
Aišku, dar įsijungia parametrai tokie, ar maršrutas sezoninis, ar jis galbūt atvirkščio sezoniškumo. Žiemos sezonu aviakompanijos skraido yra „žemiau savikainos”, t.y. dengia tik kintamą savikainos dalį (kurą, landing fees, oro navigaciją ir kt.), o lėktuvų/įgulų kaštus dengia iš didesnio pelno vasarą.
Detalių yra daug.
Tačiau faktas paprastas – jeigu 4 val. skrydyje, FR nepasieks savo network average užpildymo (~93%) ir bent 115EUR į vieną pusę kainos, tai long term toks maršrutas bus uždarytas.
tai sako gi trolis, kad jam reikia skrist kada reikia. „SAS CEO” ta mato tikrai, CPH-VNO, ARN-VNO ir net DY ARN-VNO ketvirtadieni vakare.
Pas ta pati SK uz savaites antradieni 35 eur o pirmadieni 300 eur VNO-ARN.
Puikiai Simonas surašė. Tad jei FR reikia 230EUR padengti kaštus į AMM į abi puses (neskaitant oro uosto mokesčių), kažkam jie turės parduoti bilietus už 50EUR, bet kažkam ir tuos pačius 400EUR ar dar daugiau. Bet čia Ryanair! O jei skrydis per VIE ar FRA, kur savaime ilgesnis skrydžio laikas, didesni oro uosto mokesčiai ir oro linijų produktas visai kito lygio – tada tie 400EUR gaunasi kaip tikrai geras bargain.
Na va, Simonas pakalbejo faktais, o ne provincialais ir visu pasiuntinejimais pas SAS CEO.
OT klausimas Simonui – maciau Economist skaitai popierini – kaip reikalai su delivery, nes man kartais iki savaites veluoja.
Oleg> VNO-ARN ar VNO-CPH dalis yra viena – man prie jos dar dasideda ir ARN-OSL, CPH-OSL dalis ir abi tikrai ne po 30Eur buna. Maziausiai, ka esu mokejes – gal 450-500 uz RT, na bet jau ieskau SAS CEO mailo ir kategoriskai reikalausiu pateikti islaidu isklotine.
Man tai toks įspūdis susidarė, kad mažiausiai pusė Lietuvos gyventojų susiruošė į Amaną ir ketina ten skraidyti bent kartą per mėnesį. Aišku, kryptis egzotiška, netikėta. Tai tuo požiūriu čia įvykis, bet būkim realistai – srautas bus labai menkas ir kryptis bus uždaryta labai greitai. Net ir tuo atveju, jeigu bilietai nekainuos 230 EUR RT.
Na, atsiprašau už skambią retoriką, bet man žiauriai nepatinka, kai LT keleiviai skundžiasi per didelėmis kainomis, bet kartu įsivaizduoja, kad čia turi skraidyti iš kiekvieno alliance po penkis vežėjus ir visi po tris kartus per dieną. 800EUR ant VNO-OSL tikrai didelė kaina, bet SAS bus pirma oro linija, kuri atidarys šį maršrutą kai bus kritinė masė mokių keleivių. Jie juk skraidė panašiu tvarkaraščiu D4/D7 – vadinasi žino, kokia rinka yra iš tiesų. Beje – dar vienas klausiams – nejau nė viena kita oro linija nesiūlo panašių laikų pigiau nei 800EUR?
vel as cia su savo svedija. Bet zinokit jei jau kalba apie kainas, per du metus svedijoje galiu pasakyti, kad average verslo skridziu kastai man pigesni svedijoje. T.y. mano darbo geografija mazdaug isliko, bet is VNO verslo reikalais skristi yra brangiau nei is ARN. Dazniausiai VNO-Europa return budavo 300-500 EUR, ARN-Europa return man yra 150-300 EUR.
is VNO skridau bet kuo, svarbiausia buvo laikas. is ARN laikas yra svarbiausias, bet stengiausi pasirinkti SK arba DY. Iprastai turiu 1-3 return skrydzius per menesi.
tai as cia bandau empiriskai prastumti, kad siaip lietuviskas verslas moka daugiau nei skandinaviskas uz skrydzius. Tai gal but ir nereikia taip jau ant tautieciu stumti del noro skristi pigiau.
trolis OT: man irgi Economist neprognozuojamai pristatomas, atsisakysiu prenumeratos. Anksčiau senamiesčio IKI’iukai prekiaudavo ir Economist, ir Time, bet dabar dingo ir liko tik mėnesiniai žurnalai :(
Nesutikčiau, kad 400 EUR į Amaną normali kaina. Net ir jei tai būtų vidutinė kaina, ji yra didelė, ypač iš vidurio ir pietų Europos.
Bet, kas svarbiau, reikia suprasti, kad kalbame ne apie „vidutinę kainą”, bet apie „minimalią kainą” – nes iš esmės nuo ~400 EUR *prasideda* pasiūlymai iš Europos į tokias šalis, kaip Jordanija.
Taip, kadaise tokios kainos buvo visose rinkose, bet rinkų, kur tik tokios kainos – mažėja ir toliau mažės (mažėjant vizų ribojimams, turtėjant besivystančioms šalims, daugėjant „atvirų dangų” ir pan.).
Kaip į tokių šalių sąrašą įėjo Izraelis, Marokas ar Gruzija, taip, manau, gali ir Jordanija (srautas gali būti stimuliuojamas, nereikia išankstinių vizų daugeliui ir t.t.). Aišku, tai priklauso ir nuo „įdirbimo”, politinės situacijos ir t.t. Nesakau, kad būtent VNO-AMM bus labai pelningas maršrutas (žiūrėsime), bet kad apskritai į AMM bus pelningų FR maršrutų iš Europos – manau tikrai taip.
Be kita ko, tie pinigai, kuriuos aviakompanija turi surinkti iš keleivių, apima ne vien bilieto kainą, o ir pardavimus (priority, lagaminai, komisiniai iš autonuomos/viešbučių parduotų per svetainę ir t.t.). Aišku, daug aviakompanijų iš to neuždarbiauja, bet taip atstumia srauto dalį, kuriam reikia minimalios kainos ir paslaugų (pvz. skrydis ilgajam savaitgaliui, emigranto laikinas grįžimas). O šita srauto dalis irgi kelia pajamų iš kėdės vidurkį, jei alternatyva – tuščios kėdės; didelis tokių keleivių skaičius įgalina atidaryti ir papildomą reisą (didinti dažnį), kas pritraukia ir daugiau mokesnių klientų (kuriems svarbu laikas/dažnis) ir t.t. Dėl panašių priežasčių ir „suvešėjo” LCC, ir dabar kitos bendrovės vis daugiau metodikos perima iš LCC (atsisako maisto trumpuose skrydžiuose, daro mokamus lagaminus ir t.t.).
Manau, kad ir vidutinės kainos tokiose rinkose kažkiek kris, bet *minimalios* kainos kris labai smarkiai. („Minimalios” neturiu omeny error fare).
P.S. Susidomėjimas Jordanija – labai didelis šiom dienom. Matau, kiek iš Google ateina į straipsnį mano bloge.
Galit vartyti ką norit, besigirdami čia kaip skraidot už kosmines kainas (šiems laikams) į Skandinaviją ar Europą (nes LCC matot blogai, ne lygis), bet norėjau pasakyti kitą – kai į šalimais Amano esančius Telavivą ar Eilatą dabar skraidina dvigubai, o tai ir trigubai pigiau, tai vos už 100 km. nuo jų esantis Amanas su savo minimalia(!!!) 370-400 EUR kaina atrodo nesuprantamai ir primena plėšikavimą bei laikus 20-30 metų atgal. Atėjus FR niekas ir nenori (nesitiki) bilietų į Amaną už 30 ar 50 EUR, apsaugok viešpatie, bet jei bus pas juos už 150-250 EUR, viskas ok. Apie tai kalba.
Tai čia ir yra klausimas – faktas, kad prilapinti už 20EUR oneway galima į bet kokį pasaulio užkampį, ką ir LCC rodo; klausimas yra ar bus pastovus srautas VNO-AMM po 200-250EUR už RT.
Problema yra tame, kad kai kurie žmonės iškreiptai suvokia skrydžio kainą. Aišku, kai aviakompanija yra didelė, galima kai kuriuos maršrutus stimuliuoti/dempinguoti, tačiau reali savaikaina nuo to nesikeičia. Kaip sakė vienas klientas-už skrydį Europoje nemokėsiu daugiau kaip 100 Eur. O ką daryti, jei vien tik skrydžio savikaina virš 300 Eur? Arba mokėti prašomus pinigus, arba likti namuose. Pigių bilietų era baigėsi, su tuo reikia susitaikyti dabartiniu metu.
DDS duomenimis Jordanijos O&D srautas per metus Dec’16-Nov’17
Country Pax Fare $ Rev $
United Kingdom 145,201 279 40,538,963
Germany 141,094 171 24,192,439
France 69,067 235 16,204,560
Italy 65,505 180 11,794,291
Spain 63,625 225 14,339,774
Cyprus 43,441 124 5,382,461
Greece 37,557 136 5,114,226
Netherlands 35,868 188 6,741,020
Switzerland 28,909 284 8,196,401
Sweden 28,337 112 3,176,214
Austria 24,800 190 4,713,689
Ukraine 23,278 161 3,757,003
Denmark 21,916 139 3,045,073
Romania 17,909 122 2,188,899
Belgium 16,848 157 2,640,853
Hungary 13,087 169 2,217,213
Norway 10,148 210 2,127,488
Czech Republic 7,803 175 1,363,682
Poland 6,565 560 3,678,079
Portugal 5,866 272 1,598,013
Bulgaria 5,060 189 956,473
Ireland 4,131 236 973,762
Serbia 3,243 205 663,516
Finland 3,081 207 637,353
Bosnia and Herzegovina 2,540 225 571,791
Belarus 2,525 192 483,929
Croatia 1,941 193 375,343
Luxembourg 1,533 224 342,897
Malta 1,396 272 379,252
Moldova 1,228 149 183,489
Slovenia 1,131 192 216,982
Albania 802 167 134,021
Lithuania 691 207 142,833
Latvia 579 186 107,773
Macedonia 525 208 109,152
Estonia 491 217 106,488
Montenegro 346 214 74,091
Iceland 137 305 41,770
Slovakia 129 151 19,498
TOTAL 838,333 202 169,530,753
@D- ką daryti, jei įmonė neperka su FR, nei su W6?? O BT skrydis netinka?
Ką daryti jei įmonė tusi sutartį su SK ar Egencia??
O dėl SK kainų, jos žymiai pakilusios, lyginant su praeitu sezonu. mano pagrindinės keliavimo dienos pentadienis ir sekmadienis, tai skirtumas su pernai 3 kartai minimum.
SK patūpdė CityJet Vilniuje, bet kainos ne tai, kad sumažėjo, neišliko tokios pat, bet dar ir ženkliai išaugo.
Nežinau, kas yra pagrindins faktorius, bet skristi su SK į OSL yra brangu, į BGO ar TRD pigiau.
Aš pakartosiu, ką esu sakęs kitais žodžiais, ką duoda LCC penetracijos augimas (iš principo visoje Europoje, bet pas mus daugiau, dėl santykio didesnio):
Jeigu norime skristi tada, kad mums reikia ir norime – bilietai brangsta ir brangs (pavyzdžiui iš Vilniaus į Kopenhagą pirmadienį ryte);
Jeigu galime skristi tada, kada niekas nenori skristi ir kur paklausa ribota – bilietai pigūs ir dar pigs (pavyzdžiui, iš Vilniaus į Barį eilinį vasario mėnesio trečiadienį 23 val. vakaro).
>>Aišku, kai aviakompanija yra didelė, galima kai kuriuos maršrutus stimuliuoti/dempinguoti
Kurių iš šių kompanijų nėra didelė: TK, MAU, LOT? Visos lyg ir nemažos ir tai joms netrukdo laikyti kosmines kainas į AMM, lyg susitarusioms. Man nereikia jų skrydžio už 400 EUR (ach, kokia laimė, su maitinimu on-bord), jei aš galėsiu nuskristi ten pat už 250 EUR, o už likusius 150 EUR gal jau pats kaip nors susirasiu kur pavalgyti – Amane būčiau ar Vilniuje :)
Kitas dalykas – 400 EUR už tokio atstumo skrydį galbūt ir nepasirodys didelė kaina Vakarų Europos gyventojui, bet mes gyvename kitoje Europos dalyje ir pragyvenimo lygis čia kiek kitas. Todėl už 400 į AMM tegul skraido buržujai, mes palauksime Ryanair. Kur tai matyta, kad į Jordaniją pirmyn-atgal kainuoja 400 EUR, kai 480 EUR pirmyn-atgal kainuoja į „kiek toliau” esančią Japoniją. Plėšikavimas, ne kaip kitaip.
Pamačiau komentarą apie tai, kad „įmonė neperka su FR, nei su W6?? O BT skrydis netinka?”.
Tokių įmonių-dinozaurų liko labai nedaug, ir kuo toliau, tuo mažiau liks. Ir tikrai esu matęs kietesnių kontorų nei IBM ar Accenture. Skraido, važiuoja viskuo, kas juda.
Ir dar. Kopenhagos City Hall yra lochai.
Pigesni skrydžiai nebūtinai yra „dempingavimas”. Dažniausiai nėra. „Dempingavimas” yra tik tada, kai pardavinėjama žemiau kintamų kaštų – tai yra, žemiau oro uosto mokesčių ir pan. Tačiau tokių „dempinginių” bilietų (po 1 eurą ir pan.) laikai tikrai baigėsi.
Kaip rašiau, dalies vietų pardavimas už pigiai dažnu atveju tik didina *viso skrydžio* pelningumą. Nes pigius bilietus perka tie, kurie kitaip neskristų (su tom avialinijom) ir arba būtų tuščios vietos, arba tos avialinijos turėtų mažesnį reiso dažnį (ir nebebūtų tokios patogios tiems, kam svarbus laikas ir kas moka daugiau).
P.S. Ieškojau skrydžio į Astaną. Situacija panaši, kaip į Jordaniją – iš visur kainos nuo ~300 EUR, įskaitant iš Minsko, iš Maskvos. Išimtis – Budapeštas. Nes skraido Wizzair. Ten kainos nuo 80 EUR. Aišku, taip parduodami vos keli bilietai, vėliau ~120-150 EUR, toliau dar brangiau. Už lagaminą papildomai – į abi puses irgi iš viso ~80 EUR ir t.t. Tai yra, jei norėsi gauti daugmaž tą patį, ką kitur (lagaminai, maitinimas ir kt.), tai ir mokėsi daugmaž taip pat. Bet *minimali kaina* kita ir skristi į Astaną galės gerokai daugiau žmonių, nei skristų šiaip. Ir sumoje parduodama daugiau bilietų, mažiau tuščių vietų ir/ar dažnesni skrydžiai.
Objektyvių ekonominių priežasčių, kodėl ilgainiui šitas modelis neateitų ir į kitus skrydžius į Kazachiją, kaip atėjo į Maroką, Gruziją ar Izraelį, nėra. Aišku, yra visokių politinių ribojimų. Bet tie ribojimai ilgainiui nyksta. Štai Kazachija panaikino vizas daug kam – iš karto atsirado galimybė skristi ilgajam savaitgaliui ar pan. (Astana – įdomus miestas šiuolaikinių miestų gerbėjams). Už 300 EUR nieks neskris keturioms dienoms (yra daug gerų alternatyvių siūlymų kelionei), už 80 ar 100 – gali.
Beje, reikia suprasti, kad net ir tradicinės kompanijos pardavinėja bilietus „pigiau savikainos”. Tai yra bilietai su persėdimais. Dažniausiai jie kainuoja tiek pat arba net pigesni, nei kiekvienas atskirai paimtas tiesioginis reisas, kuris sudaro tą skrydį su persėdimu.
Todėl tarkim Ukrainian Airlines pildydama Kijevas-Astana, kurį šiaip pardavinėja po ~300 EUR, visokiais su persėdimu skrendančiais keleiviais po ~250-300 EUR (iš viso) iš įvairių Europos miestų, manytina, iš to 250-300 EUR už Kijevas-Astana segmentą uždirba nedaug daugiau, nei Wizzair iš savo nedaug mokančių klientų (na ne tų, kur moka po 80, bet tos masės, kur moka ~150). Bet užpildo papildomas vietas. Tai iš esmės – kitas metodas pasiekti tą patį rezultatą: užpildyti tuščias vietas keleiviais, iš kurių kiekvieno daug neuždirbsi, bet vis geriau, nei nieko.
Bet kuriuo atveju leisure srautui vis dar pilna ne plėšikiškų variantų. FR iš Varšuvos Tenerifę po 60 eur return po atšaukimų siūlė, TK buvo VNO-Las Vegas už 210 eur paleidę, su Wizz į Nicą liepą už 30 eur buvo, Novaturas Tunisą ir Bulgariją po 99 eur su viešbučiu savaitei savo laiku pardavinėjo ir t.t.
Tai jei yra mintis už atostogų skrydį mokėti mažą susugalvotą kainą, tai tikrai pavyks.
O po vieną eurą bilietų Europoje irgi vis dar yra. Volotea laiks nuo laiko siūlo.
Tai pilna ne plėšikiškų variantų, bet kaip taisyklė tik ten, kur skraido LCC. Rašiau konkrečiai apie Jordaniją (Amaną), kur iki šiol LCC neskraidė ir Ryanair suteikia vilties, kad tas plėšikavimas pagaliau baigsis, kadangi kol kas jokios alternatyvos minimaliai ~400 EUR kainai – nebuvo.
Taip, gal Ryanair keleiviai į Amaną ir atskris mažiau pavalgę už tuos, kurie už bilietus moka 400 EUR, bet turbūt dar nė vienas skrydžio metu nenumirė iš bado, būtų tas skrydis 4 valandų, 8 ar 12. Tie, kurie pavalgyti norės, galės nusipirkti, nes kiek žinau, nei maisto, nei gėrimu pas Ryanair on-board netrūksta. O tie, kurie visokio šlamšto valgyti nenorės, už 4 valandų galės mėgautis šavarma Amane :)
Jei nepatinka 400 eu i Amana, galima uz 10 eu palekti i Akmene. Pries pora metu kruizines keliones buvo galima savaitei ir uz 200 eu nusipirkti, dabar be 600-800 eu ne per kur. Nusprendziau kad boikotuosiu aukstas kainas ir atostogausiu Lietuvoje.
Tiesa, dar yra Jordanijos avialinijos, bet nuo bilietų paieškos jose atbaido vien žodis „karališkosios”, esantis jų pavadinime. Kaip pvz. pirmyn-atgal iš Romos – 600 EUR kovui. Reikia šia kryptimi LCC, seniai laikas, kad ir ką snobai bepasakotų apie tai, kaip FR ar W6 blogai.
Ir dabar galima kruizą nusipirkti už 300-400, bet dauguma ir 800 neužteks, nes 800 čia tik pats kruizas dar bus paslėpti mok. tai sumoje bus apie 1200 kruizas.
Ten tie paslepti mokesciai labai aiskus, bet jau su tais mokesciai nieko gero nebebuna, pvz atlantic crossing kruizai dviem savaitem pastoviai budavo po 500 eu su mokesciais, o dabar minimum 1000 eu.
Na jūs čia diskutuojate apie kainas visiškai teisingai. Žinote, Lietuvoje žmonės labai išpindėję dėl LCC pasidarė: Nuolat aplink girdžiu visokius kvailus nusiskundimus: „WZZ į Londoną gruodžio gale už 90EUR (round trip) yra apiplėšimas” arba „Ryanair skrydis į Milaną one-way už 30EUR yra labai labai daug”. Žmonės per daug išlepinti ir įsivaizduoja jog skrydžiai turi būti kone nemokami… Dar prieš 10 metų į Miuncheną skraidžiau po 1300LT roundtrip ir viskas buvo įprasta. Tačiau LCC atsiradimas visiškai sumaišė kainų suvokimą. Štai pažįstami buvo rado vieną kartą bilietus į JAV už 350 RT, tai dabar ir pyksta, kaip čia taip yra, jog skrydžiai sekančiai savaitei į BOS kainuoja 800EUR…
@Salininkų kaimas
>>Dar prieš 10 metų į Miuncheną skraidžiau po 1300LT roundtrip ir viskas buvo įprasta.
Tu gal dar papasakok kaip dantis taiseisi prieš 40 metų, irgi buvo kiek kitaip, ar ne? Turbūt ir labiau skaudėjo, ir baisiau atrodė vien tik užėjus į stomatologo kabinetą… Laikai keičiasi, pasaulis nestovi vietoje, ir tai, kas tiko prieš daug metų, nebetinka dabar, kaip pvz. matyti tokios eilės kainas kaip 400 EUR į AMM. Niekas neprašo bilietų po vieną eurą, tie laikai irgi jau praėjo, bet ir plėšikauti nebūtina.
@D
nebenaudok tokių žodžių – „plėšikauti”, „plėšikavimas”, nes jie čia netinka – tai žodžiai apibūdinantys veiksmą, kai nuosavybė ar pinigai atimami prieš savininko valią… Kiek žinau, nei viena avialinija prieš keleivio valią pinigų neatiminėja, tai kad nustok …
@Linas
Lietuvių kalbos žodynas:
Plėšikauti
plėšik|auti, plėšikauja, plėšikavo
1. būti plėšiku.
2. prk. brangiai lupti parduodant, nuomojant. plėšikavimas.
apie jokių pinigų atėmimą prieš jų savininko valią nekalbama.
@Salininkų kaimas. Pritariu. Nuskristi į Milaną už 30 EUR yra labai labai brangu, o tiek pats sumokėti už parai paliktą automobilį Vilniaus centre (nekalbu jau apie oro uostą) yra normalu. Visi moka, patenkinti ir dar reikia pastangų rasti vietą.
Daug cia kalbame apie pigiausius bilietus, bet gal verta pakalbeti apie brangiausius bilietus arba bent jau apie average yields? Avialinijos neziuri, ar pelninga skraidinti Mr D i AMM uz 400 EUR. At the end of the day what matters tai ‘route profitability’. Ne individualaus skrydzio, o route over a period of time. Ir LT market problema yra, kad kiekvienam 600 EUR VNO-ARN bilietui tenka 50x 30 EUR VNO-ARN bilietu. Low yield market ir tiek. I JFK bilietai yra uz 200 EUR ne todel, kad avialnijos mus myli, o todel kad uztenka zmoniu kurie moka 6000 EUR LHR-JFK, kad BA skraidytu 10x per diena, ir avialinijom vistiek reikia uzpildyti vietas bet kokiu yieldu. Taip ir su AMM – route turi buti profitable. Jei avialnijos sugebetu rasti pakankamai keleiviu norinciu moketi 6000 EUR, skristu 10x per diena ir butu vietu po 50 EUR, jei tokiu neatsiranda, vistiek average turi buti profitable, ir viskas kainuoja 400 EUR. Cia taip supaprastintai:)
@Linas
Nemokink manęs lietuvių kalbos, gerai? Visi žino ir bent jau nedurni supranta, kad plėšikavimu bendrinėje kalboje vadinamas ir veiksmas, kuomet nesant pasirinkimo, yra variantas arba pirkti tai ko tau reikia iš to kas siūlo, arba visai nepirkti. Skrydis į AMM, kaip ir į bet kur kitur, aišku nėra pirmo būtinumo prekė/paslauga, bet faktas kaip ant delno, visai kaip tam anekdote, kurį turbūt dauguma žino ir kurį labai jau primena situacija, esanti rinkoje su skrydžiais iš Europos į AMM:
Nukrenta vidury dykumos lėktuvas, skraidinęs auksą, gyvi liko tik rusas ir
žydas. Rusas prisikrovė į maišą aukso kiek tik gali panešti, o žydas aukso
neėmė, tik daug maisto. Na ir patraukė jie per dykumą. Eina eina, galo
nesimato rusas jau ir išalko, prašo žydo maisto. Žydas sako, aš negaliu
tau duoti maisto, va aš čia surengsiu turgų, o tu ateisi ir nusipirksi.
Išdėliojo žydas savo maistą, rusas atėjo, sako, parduok duonos kepalą,
žydas sako, maišas aukso. Rusas sako, tu durnas, ar ką, žydas sako, o tu
pavaikščiok po turgų, paieškok, gal pigiau rasi.
Su Raynair (ar bet kurio kito LCC) atėjimu į šią destinaciją, bus bent jau „galima pavaikščioti po turgų ir paieškoti pigiau”, o ne pirkti pas žydą. Jau pasirodžiusios FR svetainėje kainos iš Kipro balandžio mėnesiui (1.15 val. trukmės skrydis) nuteikia optimistiškai, lauksim bent už kokius 250 EUR pirmyn-atgal iš mūsų kraštų.
@Justas
>>I JFK bilietai yra uz 200 EUR ne todel, kad avialnijos mus myli, o todel kad uztenka zmoniu kurie moka 6000 EUR LHR-JFK, kad BA skraidytu 10x per diena, ir avialinijom vistiek reikia uzpildyti vietas bet kokiu yieldu.
Sena teorija, bet ar tikrai jinai teisinga šiais laikais. Jei taip būtų, kam avialinijoms reikėtų dėti 10 kėdžių į 777 ekonominę klasę ar apmokestinti bagažą? Gi jei užtenka high-yield keleivių, galėtų visos avialinijos būt premium. Dabar kažkaip tas high-yield vienareišmiškumas abejotinas man.
C RT į Šanchaju po 1200 yra labai gera kaina, 2000 už C RT SIN yra gera kaina, bet aš pats suprantu kad realiai avialinijoms esu minusinis keleivis. Tai čia amam už 400 eur yra labai gera kaina
@Giedriau, good point, ir visiskai sutinku, kad cia viska supaprastinau stipriai. Kelios papildomos mintys:
1. Visos airlines turi (daug) unprofitable routes ir (dar daugiau) break even routes for whatever reasons. Ancillary revenue, seat densification ir pan mazina losses.
2. Net ir jei route profitable, ner reason kodel airlines nenoretu jo padaryt even more profitable – airlines nori maximizuoti pelna. Jei keleiviai nori maziausios kainos ir nenori moketi daugiau uz seat pitch, width, bags, etc, jie gaus maziausia kaina be visu pribumbasu.
3. Asmeniskai, manau, kad segmentavimui yra daug erdves visoje industrijoje. Realia dabar turim 20 fare classes (V, S, Y, J, F, etc) ir 3/4 komforto klases, ir speciau, kad ateityje komforto lygiu bus daugiau. Ancillaries ir dabar realiai padeda segmentuoti rinka.
4. Sutinku, kad premium keleiviu neuztenka nei vienam marsrutui. Net LCY-JFK strugglin’a ir BA jau skraido tik 1x per diena nors pradejo 2x per diena. Ir klausimas, kiek ilgai isvis skraidys.
Šiaip tai nėra visai jau taip, kad VNO-hub-JFK už 300 eurų yra išlaikoma verslo klasės.
300 eurų VNO-JFK lemia šios priežastys:
1) keleiviui absoliučiai jokio skirtumo, ar skristi per CPH, ar per WAW, ar per FRA, ar per HEL. Rezultate tokie produktai yra itin sunkiai diferencijuojami, o kai sunkiai diferencijuojami – lieka kovoti tik kaina.
2) Žema kaina būna žemuoju sezonu. Lygiai kaip žiemą sunku užkrauti VNO-LTN, taip pat sunku užkrauti pilnus ir long haul lėktuvus. Tačiau economy produktas liepos mėnesį yra žymiai brangesnis. Avialinijos vasarą uždirba labai daug, bridge periodu varo ant breakeven, o žiemą subsidijuoja, nes… Taip pigiau nei groundinti lėktuvus. Long haul routes paleidinėti pakankamai brangu, todėl matome mažai seasonal long haul.
3) Net ir žiemą direct skrydžiai uždirba pinigų. HEL-JFK žiemą nerasite tiesioginio už 300 eurų. Kadangi tiesioginiu produktu konkurencijos nėra, tai ten kaina tokia, kad būtų maksimizuotas pelnas. Pasiekus tokią kainą ir tokį pax kiekį, lieka daug laisvų kėdžių. Jas geriau išparduoti pasiimant bent tuos 150 eurų, nei skristi tuščiai.
4) Tas pats kaip ir 3), bet su biz. Žiemą biz vistiek parsidudoa brangiai (ypač direct), ir dėl to iš biz galima gauti kontribuciją į fixed costs.
Kodėl tai rašau? Paskaičius susidaro įspūdis, kad maždaug avialinijos norėtų skraidyti vien biz, bet kadangi tokių lėktuvų nėra, tai tenka prikišti nuostolingų economy keleivių. Visiškai ne. Economy produktas yra pelningas, viskas su juo yra gerai, tik nereikia daryti išvadų iš VNO-JFK už 300.
@D
400 Eur į AMM nėra plėšikavimas, o normali rinkos kaina pagal tradicinių vėžėjų verslo modelį. Kitaip nei žemų sanaudų vežėjai, tradiciniai vėžėjai neturi didžiulio kieko pigių lėktuvų, kuriuos gali numesti į bet kurį maršrutą ir stimuliuoti paklausą. Tad tampa didesni tiek skrydžio kaštai (mažų mažiausiai fiksuoti kaštai – lėktuvų kaina) tiek galimybės didinti capacity/frequency (o to reikia, kad išlaikytum yield) – tai yra pvz Lufthansa nuspręstų padvigubinti nuo 1x daily iki 2x daily, tikėdamasi kad dėl patogesnio tvarkaraščio pritrauktų business/last minute keleivių ir tada galėtų likusias economy vietas užpildyti po 200 eur. Bet kam tą daryti, jeigu Lufthansa gali su tuo pačiu lėktuvu vietoj antro karto į Amaną atidaryti skryd5 į kokį Beirutą (į kurį hipotetiškai tarkim dar neskraido) ir irgi imti po 400 eur. Ir visos kompanijos taip skaičiuoja ir kaina yra tokia, kokia yra. Jeigu apsimokėtų – skraidytų pigiau.
Ir taip vyksta iki tol kol ateina Ryanair, kuris neturi kur dėti savo lėktuvų (ypač žiemos sezonų) ir su savo kaštais gali stimuliuoti rinką. Ir rinka pasikeis – skrisi arba už 200 Eur tada, kada Ryanair nori, arba už 800 eur tada, kada tau reikia.
2017 Marked by Strong Passenger Demand, Record Load Factor
http://www.iata.org/pressroom/pr/Pages/2018-02-01-01.aspx
Justinai, nezinau, ar cia man taikai ar ne, bet atrasysiu vistiek:) Visos airlines nori parduoti visus bilietus kaip galima brangiau – ar business, ar economy. Ir visi revenue management tools ir sophisticated systems to ir siekia. Revenue management ir sales team’ai neturi supratimo, ar marsrutas pelningas ar ne, ir kokia kaina jiem reikia pardavineti, kad but pelninga. Ju tikslas parduoti viska, kad maksimizuoti revenue. Tai dazniausiai reiskia pardavinejima, kaip brangiau.
Ir kai jau viskas parduota, tada airlines ziuri i yield. Jei yield nedengia cost, tada prasideda galvojimas ka cia galima padaryti. Tada network planning / fleet planning / revenue management / finance galvoja apie frequencies, laikus, seasonality, connections, configurations, aircraft ir pan. Nu ir prie viso sito prasideda visokie corporate contracts, politics, ir pan dalykai.
Apie kokį „normalu” jūs čia kalbat, ponai? Kai matai Varšuva – Tel Avivas nedaug ieškojęs kad ir už dviejų savaičių už 150 EUR pas Wizz (gerai paieškojus rastum turbūt ir pigiau) ir 370 EUR Varšuva – Amanas pas „tradicines” (kur net ir gerai paieškojęs nieko pigiau nerasi), nori-nenori kyla pagrįstas įtarimas, kad kažkas kažką čia apiplėšinėja ir žodis būtent tas. Jeigu kažkas sugeba ten pat (Tel Avivą nuo Amano skiria koks 100 km.) suskraidyti 2.5 karto (!!!) pigiau, tai ir asilui aišku, kad kažkas čia ne taip. Ne pliušiniai sumuštiniai on-board juk tiek prideda prie kainos. Bet aišku, visada galima pasakyti „nepatinka, neskrisk” arba vietoj Amano rinkis Akmenę, ir tema uždaryti.
kol jau cia drama apie apiplesimus – stai jums istorija i tema. Ziuriu skrydzius DY balandziui nu ir kazkaip brangokai, nors jie ka tik ispardavima paleido. Galvoju, nu saunu, gal paklausa didele ir ispirko, ar siaip nauja kainodara VNO.
bet ne. Tiesiog cia taip pat kolukininkai prie valdzios prastume oro tarsos mokesti nuo 6 iki 42 eur, priklausomai nuo skrydzio trukmes.
Kas pigu ir kas brangu galima diskutuoti iki begalybės, bet aš pasigedau įžvalgos vienu aspektu.
Reikia nepamiršti, kad iš karto negalima tiksliai numatyti keleivių, kurie už bilietą mokės minimalią kainą, kurie – maksimalią. Išparduodant paskutines 50 vietų, tarkim, po 50 eurų, nes „jau nebeužsipildo”, atsiranda rizika, kad vėliau atsiras 10 keleivių, kurie tas vietas nupirks po 300 eurų ir dalis pinigų bus neuždirbta. Aišku, 50 paskutinės minutės pirkėjų gal ir nebus, bet yra paketinės grupės, kurios ne tik 50, bet ir 100 vietų išperka vien, tarkime, kokiame VNO-IST. Aišku, modeliuojant ilgalaikes tendencijas galima nuspėti vidutinę kainą, už kurią bilietą galima pardavinėti, bet, dar kartą pabrėšiu, visada atsiras rizika, kad kažkas galėjo nupirkti brangiau. Todėl sakyti, kad „geriau 10 eurų, negu nieko”, neteisinga, nes kartais geriau yra nieko, ir kitą kartą vietoj nieko – 300 eurų.
Justai, mes esam tame pačiame puslapyje. Tik aš labiau apie priežastis, kodėl VNO-HEL-JFK pigiau nei HEL-JFK, ir iš kur avialinija turi pinigų skraidinti po 300 EUR į Niujorką (nes tam reikia pinigų), o ne apie metodus, kaip tai pasiekiama :)
Kad avialinijose rolės yra atskirtos ir A nežino ką daro B, tai viskas ok :) Beje, tikslas nebūtinai yra parduoti viską, tikslas yra maximizuoti revenue. Dėl to VNO-WAW ar VNO-TLL labiau apsimoka vežt 20 keleivių po 400EUR, nei 100 keleivių po 50EUR. O fleet management gali iki to klausimo ir neprieiti, nes greičiau prieis konkurentai. Arba neprieis :)
Arnai, pamenu United savo Orion revenue prediction modelio review skundėsi, nu kad niekaip neįmanoma nuspėti one-off grupių.
Čia panašiai būtų Lufthansa grupei kaip atspėti, kada bus 20 žmonių grupė, kuri skris Sofija-Lijonas. Parduos tuos bilietus pigiai, nors kadangi skrenda grupė, galėtų 2x parduoti.
Analogiškai VNO-OSL, kai Ryanair savaitė iki skrydžio išparduoda paskutinius bilietus po 100EUR, ir dieną prieš net už 500 negautum bilieto.
Ir nereikia pasakot apie bilietus po 1300 Lt prieš 10 metų. Jau 2004 m. su BT Fokkeriu VNO-MUC-VNO 220 Lt buvo. Ir į LGW return už 205 Lt irgi 2004 pabaigoj jau buvo. O 2008 net Flylal už 330 Lt visur skraidino :)
Arnai, bet viskas susiveda i tikimybes. Kas geriau – ar 100% tikimybe, kad gali parduoti 10 vietu pries savaite po 50 EUR, ar 5% tikimybe, kad bus last minute group kuri pirktu uz 200 EUR? Siap i sita tema dar pavyzdys. Visos 3 major US airlines pradeda dalinti nemokamus upgradus frequent flyeriam 4-5 dienos iki skrydzio. Ir buna situaciju, kad likus 24h iki skrydzio yra pvz 1 laisva first class vieta, nors 10 zmoniu turi garantuotas vietas del nemokamu upgrades.
@Kirstijonas – jei argumentas yra, kad „skrydis X [AMM antrą kartą dienoje] būtų pelningas, bet skrydis Y [Beirutas] dar pelningesnis, tai lėktuvai panaudojami skrydžiui Y”, reiškia, rinkoje per mažai konkurencijos. LCC būtent tą ir keičia. Tai, kad vietoje 400 EUR bus 200 arba 800, manau, nėra tiesa, nes rinkose, kuriose krito kainos, krito ir vidutinės kainos. Kaip pastebėjo D, į Tel Avivą iš esmės *bet kada bet kaip perkant* bus pigiau, nei į Amaną (jeigu abudu skrydžius mėginsi pirkti prieš tiek pat laiko). Ir tas pats liečia, sakykim, Vakarų Europos didmiesčius palyginus su kokiais Balkanais, net jei atstumas būtų panašus.
Jei 2002 m. buvo galima sakyti, „Kam VP grupei statyti Kaune Akropolį jei vis tiek kauniečiai važiuos į Vilniaus Akropolį ir Kauno Akropolis kanibalizuos srautą”, tai kai atsirado potencialių konkurentų, Akropoliai išdygo kiekviename mieste. Ir čia matome, kad atėjus LCC, muša kainas ir tradiciniai vežėjai.
@Pranas – priklauso nuo vietos. Taip, jau 2004 m. pradėjo rastis pirmi pigesni siūlymai, bet didelė dalis Europos tada buvo jiems uždara ir geri pasiūlymai apsiribojo keliomis vietomis. Į Maltą dar 2011 m. mokėjau virš 1000 Lt ir nebuvo pigiau. Dabar atrodytų kvaila tiek mokėti už Maltą, bet taip jau yra – ilgainiui vis daugiau šalių „pereina” iš aukštų kainų zonos į žemas. Ir procesas tęsiasi: sakykim, Izraelis lietuviams perėjo gana neseniai ir panašu ten liks, dabar gal pereis ir Jordanija.
@Justinas – nežinau ar „avialinijos turi pinigų skraidyti po 300 e į NY”, čia tinkama. Jos yra priverstos, bet tie bilietai į NY už 300 eur, vargu bau ar sudaro bent 0,1 %.
Tarkim, taip yra kartą tekę skristi į IAD su AF už 220 eurų, bet kiti likę 7 kartai buvo 700 .
Man atrodo, kad lyginti skrydžių kainos į Tel Avivą ir Amaną šiek tiek nesąžininga neturint visos informacijos. Skirtingose šalyse taikomi skirtingi oro uosto mokesčiai, skiriasi degalų kainos ir dar kitos išlaidos, kurių mes galbūt neįvertiname. Net ES šalyse tie skirtumai juntami, o tokios šalys kaip Jordanija ar Izraelis sukuria savo žaidimo taisykles ir papildomais mokesčiais gina rinką ar savo oro vežėją.
@Kardiobatonas
Aha – savo taisyklės, skirtingos degalų kainos ir rinkos gynyba padidina kainą 2.5 karto. Suprasčiau, kad tokie veiksniai gali padidinti kainą kokiais 25-50 EUR, bet kai kaina didėja kartais – nuo 150 iki 370, tai ne tai. Tuo labiau, kad Jordanija tikrai nėra brangesnė šalis už brangų Izraelį. O esmė čia tame, kad kol nėra-nebuvo LCC šioje kryptyje, visiems buvo gerai ir suprantama, kad kaina už 4 val. skrydį (šiais laikais, o ne 2000-aiais kokiais) yra 400 EUR. Bent jau taip supratau iš pasisakymų šioje temoje. Tik ko tai nemanau, kad kas sugalvos į AMM, kai bus Ryanair skrydis, rinksis kokį kitą iš dabar esančių tik dėl to, kad „paremti” plėšikiškas kompanijas ir dėl to, kad tai, ką jie siūlo yra reali. Taip tikrai nėra ir nebus.
@D bet ar čia bėda mokėti už tier points, lounge access, kokybę ir kas svarbiausia patogų grafiką?- nemanau, viskas priklauso, nuo tavo, kaip darbuotojo vertės, gali ir 1400 Eur, būti niekas į AMM, jei yra vertės.
Jei skrendi kartą į metus ir atostogas derini, pagal pigesnius LCC bilietus, tada gal ir makes sense plėšytis dėl 39 eur.
Čia lyginame nelyginamus dalykus – faktas, kad atsiradęs LCC skrydis turi ir mažesnius kaštus, ir mažesnes kainas. Akivaizdu, kad direct LCC route sumažins kainas konkrečiam maršrute, bet LCC ateina ne dėl to, kad aukštus yield’us ir didelį volume mato.
Kaip buvo įdėta lentelė – iš Lietuvos į Amman skrenda 700 žmonių per metus dabar. Dabar su Ryanair, jei maršrutas išsilaikys metus, keleivių bus kokie 35000. Bet vėlgi, skrydžiai bus du kartus per savaitę, orientuoti į turistus, iš tų 700 žmonių kokie 300-400 toliau skris su LH, TK, UIA ir kt.
Čia man atrodo forume labai kraštutinės nuomonės išsiskiria, aš turbūt būsiu kažkur per vidurį. LCC daro labai teigiamą įtaką keleivių srautui, jei ne LCC, tai Lietuvoje būtų gal 2 mln. keleivių mažiau per metus šiemet; iš kitos pusės LCC sukuria rizikų, atidarydamos vis tiesioginius maršrutus, jie pamažu valgo Lufthansa, SAS, Austrian ir kitų keleivius (pvz. dabar atidarius VNO-AMM, LH neteks ten 1 good-yield keleivio VNO-FRA segmente per dieną; 1 keleivis nieko nekeičia, bet keleivis prie keleivio…); todėl prognozuočiau, jog kai ateis ekonominis sulėtėjimas, Lietuvos rinką gali palikti SAS, Brussels, Austrian ir galbūt dar keletas kitų – kas turėtų didelę įtaką Lietuvos pasiekiamumui plačiąja prasme.
Aš dar norėčiau šiek tiek Justiną papildyti dėl economy produkto pelningumo – 300EUR už RT į JFK yra promo-fares low-season (kokį vasario mėnesį). Bet nepamirškime, kad net vasario mėnesį economy kėdėse sėdi segmentas, kurie perka flexible-fares, arba perka skrydžius likus savaitei iki skrydžio, kada jie kainuoja 1000EUR RT in economy ar dar daugiau; o scheduled business yra ne apie vieną kėdę.
PLQ augimas sustojo – ar pasiekė maksimumą?
JAN2018
18034 – pax
minus -0,4%
Puiki diskusija, bet siūlyčiau nustoti vartoti sąvoką „savikaina”.
Toks daiktas kaip vienam prekės vienetui fiksuota, nekintanti, iš anksto žinoma savikaina paprasčiausiai neegzistuoja.
Avialinijų atveju – dideli fiksuoti kaštai. 1) Lėktuvai arba nuomojami, arba perkami su banko paskolomis, abiem atvejais fiksuotas reguliarus (tarkim, kasmėnesinis) mokestis, kuris išvis nepriklauso nuo to, kiek ir kur lėktuvas skrido. Net jeigu lėktuvas visą laiką tupėjo ant žemės, nuomos mokestis toks pat.
2) Visokie navigacijos, tūpimo, ir pan mokesčiai irgi taikomi arba už skrydžio vienetą, arba pagal lėktuvo svorį – taigi irgi nepriklauso nuo keleivių skaičiaus.
3) Kuras irgi, netgi tuščias lėktuvas naudoja daug kuro.
4) darbuotojai irgi gauna mėnesinę algą, ne freelancinami atskirai kiekvienam skrydžiui (FR gali elgtis kiek laisviau negu profsąjungų užspausti SK, AF, LH ir pan, bet vistiek)
5) ir tik mažytė dalis yra kintamos išlaidos, tiesiogiai priklausančios nuo atstumo ir keleivių skaičiaus.
Ta „savikaina”, kurią taip mėgsta kolūkiečiai-ekonomistai, tėra tik post-factum paskaičiuotas dydis.
Klausiu kaip kolūkietis-ekonomistas: O kaip vežėjo „savikainą” keičia tai, kuomet tradicinis parduoda 100 bilietų po 400 EUR ir gauna 40000 EUR, LCC parduoda 160 bilietų po 250 EUR ir gauna tuos pačius 40000 EUR. Kam vargintis parduoti 160 adekvačia kaina, jei užteks parduoti ir 100 plėšikiška kaina.
Ir dar vienas klausimas: Kaip skrydis į Japoniją su ne pačiomis pigiausiomis (švelniai tariant) avialinijomis FIN gali kainuoti tik 80 EUR brangiau nei skrydis į tris kartus arčiau esančią Jordaniją su visokiais MAU, TR ar LOT?
Na o klausimą apie tai, kaip vieni į TLV sugeba suskraidyti už 150 EUR, o kitiems į šalia esantį AMM reikia net 400 EUR – jau buvau uždavęs, bet nė vienas ekonomistas ne kolūkietis neatsakė.
Na taip, yra kelios savikainos, tad „Savikaina” vartojamas daugiaprasmiškai.
Savikaina A – nuo keleivių skaičiaus kintami kaštai. Oro uostų mokesčiai ir pan. Pardavinėti žemiau šios savikainos neapsimoka nė vieno bilieto (nebent rinkodarinės akcijos tikslais).
Savikaina B – nuo skrydžio kintami kaštai, padalinti kėdei ( savikaina A). Tai yra kuras, navigacija, antžeminis aptarnavimas, įgulų algų kintama dalis, įgulų nakvindinimas ir pan. Pardavinėti žemiau šios savikainos gali apsimokėti dalį vietų, jei kitos vietos parduodamos virš šios savikainos. Jei vidurkis neviršija šios savikainos, skrydis turi būti nutrauktas.
Savikaina C – Kaštai, kurie tiesiogiai nepriklauso nuo skrydžių skaičiaus, nors sumažinus skrydžių skaičių būtų galima ilgainiui juos apkarpyti – tai yra, lėktuvų nuoma, įgulų algos / fiksuota dalis ( savikainos A ir B) išdalinta kėdei. Jei vidutinės pajamos iš kėdės viršija savikainą A B, bet neviršija A B C jau yra sudėtingiau ir gali vis tiek apsimokėti skraidyti, nes C dalis labiau sąlyginė ir vidinis kompanijos reikalas, kaip ją išdalinsi skrydžiams ir „kėdėms” tuose skrydžiuose. Galėtum, pvz., dalinti vien pagal skrydžių laiką, bet iš tikro, tikėtina, papildomas naktinis skrydis, kurio nesant lėktuvas tiesiog stovėtų ant žemės, niekaip nepadidins kaštų lėktuvo nuomai. Analogiškai įgulų atleisti gali neapsimokėti dėl kompensacijų, ar dėl to, kad, planuojama, pakilus ekonomikai ar kitą sezoną reiks vėl samdyti.
Savikaina D – Nuolatiniai nekintami kaštai (pvz. mokestis už tinklapio ar rezervavimo sistemos palaikymą, prekės ženklų galiojimo pratęsimą, direktoriaus alga ir pan.). Šitie išvis neįtakoja, kur apsimoka skraidyti, nors jeigu A B C D viršys aviakompanijos pajamas, tai gali ilgainiui vesti į bankrotą, net jei A B C neviršys pajamų.
Aukštesniame pranešime „nunyko” pliusai – jie turėtų būti vietoje kai kurių tarpų prie raidžių A, B, C ir D
D: toks filosofinis klausimas – noriu skristi į Tel Avivą liepos 24-31 dienomis. Wizz Air kaina – €799.98 vienam žmogui į abi puses be bagažo. Ar tai plėšikavimas?
Jei kolukietis moka 400 eu uz skrydi, net ir RYR nesikuklina ju pasiimti, diskusija vyksta tokia tarsi avialinijos yra labdaros organizacijos. Bet juk kai reikia moketi atlyginimus avialinija negali sakyti jog, va kolukieciai nori moketi uz skrydi tik 150 eu, todel atlyginimai irgi susitrauks, todel jei kas nepatinka kalbekites su kolukieciais :)
@Simonas Bartkus – 2018 02 7, 15:59
Yra alternatyvų kitoms (panašioms) datoms (ir/ar pas kitus vežėjus), kur kaina ne tokia. AMM atveju jokių alternatyvų nėra ir visomis dienomis, kurią tik pažiūrėsi, mažiau 370 EUR nebus ( – keli eurai). Apie tai ir tema, kuomet LCC nebuvimas kryptyje leidžia plėšikauti ir daryti tai ne konkrečiu periodu (konkrečią dieną, atostogų piko mėnesiais), o visada.
@Simonas – čia kitas fenomentas, kai Wizz nesikuklina prašyti 800, kai LOT ar Turkish siūlo už 210-220 tom pačiom dienom, o iki 360 telpa dar ir BT, PS, FI, SU, OS, LH, B2 :)
Simonai, bet Jūs pats suprantat, kad tie 800 EUR į TLV ne reali kaina, o tiesiog sunkiai suvokiama Wizzair strategija, politika, kainodara ar dar kaip bepavadinsi. Realiai bilietus į šį reisą prieš mėnėsį – pusantro galima bus nusipirkti už 150-200 EUR. Wizzair dabar su daugelio krypčių tai daro. Kutaisis, Agadyras, Tel Avivas, Reikjavikas ir pan.
Pažiūrėsim – aš manau, kad nebus galima :) tiku, kad sumažėti gali tam tikrais atvejais, bet, manau, kad liepos mėnesį išparduos TLV reisą po 400EUR roundtrip.
Ne toks mano posto tikslas buvo – tikslas buvo parodyti, jog visais atvejais aviakompanijos parduoda užtiek, už kiek yra norinčių pirkti.
Lygiai kaip pas Wizzair yra bilietų po 19,99EUR yra ir po 399,99.
Lygiai taip pat pat SAS VNO-CPH yra po 500EUR, bet yra ir po 40EUR.
@D
„kolūkiečio-ekonomisto” klausimas paprasčiausiai paremtas klaidinga prielaida, kad kainą lemia kaštai („savikaina”).
Kainą lemia pasiūlos ir paklausos santykis (arba šnekant kolūkietiškai, „kiek įmanoma nulupti nuo pirkėjo”). Jeigu į TVL didelė konkurencija, tai ir kaina bus artima kaštams. Jeigu į AMM konkurencija maža, tai galima paprašyti daugiau.
O kadangi didžioji dauguma kaštų yra pastovieji kaštai, tai skaičiavimas atskiram reisui net neturi prasmės. Pastovieji kaštai yra, by definition, pastovūs, taigi avialinija per metus turi išspausti tiek pajamų, kad juos padengtų – o iš kokių būtent reisų ir kokiu būdu, čia jau technikos reikalas).
Va va
https://www.fly4free.com/flight-deals/europe/spring-cheap-non-stop-flights-from-scandinavia-and-the-baltics-to-new-york-from-e68-one-way/?utm_source=fly4free.com&utm_medium=pushapp&utm_campaign=push
VNO-AMM-KUN 2018 03 10 – 2018 03 28 241 Eur. Galima ir dabar „neplesikaujant” skristi.
Plačiau apie FR plėtrą AMM:
Ryanair set to become Jordan’s third largest airline once all routes to Amman and Aqaba have begun; carrier’s second Middle Eastern market
http://www.anna.aero/2018/02/05/ryanair-set-become-jordans-third-largest-airline/?utm_source=anna.aero newsletter&utm_campaign=b951d39db8-anna_nl_070218&utm_medium=email&utm_term=0_ecdbf41674-b951d39db8-86850485
Wincas: Ar čia kažkokie errorai? :D
Nebus tiesioginio. Apačioje rašo kad 1 stopp :’)
Paprastai scheduled airlines naudoja kaštuose dvi dalis – DOC ir „contribution”. Į DOC įeina kuras, navigacijos mokesčiai, landing fees, pax tax ir kiti kaštai, kurių nebūtų, jei lėktuvas ant žemės. Contribution yra ACMI (lėktuvas, įgula, draudimas, maintanence) ir overhead kaštai (ofisas, distribucija, marketingas ir kt.).
Jeigu maršrutas nedengia DOC – uždaryti ASAP.
Jeigu dengia DOC, bet nėra contribution – ką daryti, kad padidinti contribution.
Paprastai, aviakompanijos stengiasi, kad net ir low season surinkti pajamų bent DOC, kitaip labiau apsimoka ground’inti lėktuvus (jeigu nėra kitų priežasčių, kodėl skraidyti).
D – isivaziduok, kad turi didele ferma ir pradejai auginti strucius. Struciu kiausiniu paklausa yra didele ir tu juos parduodi uz auksta kaina Vilniaus Kalvariju turguje. Tu kiausiniu kaina auksta, nes tau kainavo pastatyti pastatus, isigyti strucius, apmokyti personala ir t.t., na ir konkurencijos nera, gali sau lesti dar ir gera pelna gauti (ar tai yra blogai?). Samdai vietinius zmones, moki jiems gera alga ir dar pazadejai, kad uz kiekvienus metus mokesi jiems prieda, plius moki papildomus inasus i ju pensijini fonda… Vilnieciai perka tuos kiausinius ir dziaugiasi, kad jie apskritai yra parduodami. O po kiek laiko Kauno turguje atsirado pigesni struciu kiausiniai, nes verslininkai pasamde kiniecius, kuriems beveik nemoka algos, nemoka papildomos pensijos ir t.t. Jie visur taupo, apkarpo islaidas… Vilnieciai, pastebeje kainu skirtuma, pradeda tau sakyti, kad tu esi plesikas. Klausimas: ar tu esi plesikas?
@Mindaugas
Kur čia tokia kaina, kad būtų su reg. bagažu? Aš tokiomis datomis matau kainą ~500 EUR
Mes čia tokias temas varinėjame – įžvalgos, skaičiavimai, prognozės. Jeigu visa LH valdyba staiga atsistatydintų, galėtume iškart ją pakeisti. Aišku, Simonas būtų valdybos pirmininkas.
nnope. Simonas nauja livery LH pradetu kurti =]
Kalbant apie TLV, Wizz tas vietas greičiausiai parduoda didelėms grupėms, kurios moka, matyt, kiek mažiau. O antra, tuo reisu skraido toks kontingentas, kurie gali teiktis primokėti už tiesioginį skrydį net ir po 100 eurų.
LH lieka LH, o mes geriau ketvirtą lietuvišką blyną užkaistume… :D
Bet dabar blynas turi kopijuoti VietJet Avialinijas, pelnas garantuotas.
Pelnas pelnu, bet dėmesio būtų :)
Azerbaidžaniečiai „gelbėja” legendinį „kupriuką” :)
The President of AZAL Azerbaijan Airlines (J2, Baku) has called on Boeing (BOE, Chicago O’Hare) to keep the B747-8(F) production line active given Azerbaijan’s impending need for largescale cargo capacity.
Jahangir Askerov told a press conference following his meeting with President of Cargolux (CV, Luxembourg), Richard Forson, in Baku this week that the Azeri carrier would need at least twenty B747-8(F)s over the next ten years in order to fulfil its role as the official carrier for China’s One Belt and One Road trade stimulus project.
As such, given concerns Boeing could shut down the B747-8 line given a lack of demand, Askerov said he intended to make a request to the US airframer to continue the production of this type of aircraft.
Silk Way Airlines (ZP, Baku) is Azerbaijan’s dedicated cargo carrier with its Silk Way West Airlines (7L, Baku) unit employing five B747-8(F)s and one B747-400(FSCD) on regular flights to more than 20 destinations in Europe, Asia, the Middle East, and North America. Last year, the carrier was linked to an order for two more Boeing freighters, said to be either B777-Fs or B747-8(F)s.
Prasidės JAV-Kinijos prekybos karas ir dėl Pekino spaudimo teks atšaukti užsakymus :)
Star Alliance member LOT Polish Airlines starting this month begins leased Boeing 737-800 aircraft operation by Romanian carrier Blue Air, scheduled to operate until late-October 2018.
Gražus renginys šiemet nusimato Vilniuje:
http://preview.mailerlite.com/u8n8p1/821674180301821344/f0c0/
https://www.bloomberg.com/news/articles/2018-02-05/star-alliance-looks-to-add-budget-units-of-members-as-partners
Man keista skaityti, kad šiais laikais vis dar galvojama, jog kaina priklauso nuo sąnaudų…
Skrydis Marselis – Amsterdamas one-way rytojui su Air France kainuoja 600 eurų ir už juos net 23 kg bagažo neduoda! Pasirinkus RT skrydį – rytoj tas pats skrydis pirmyn, po mėnesio bet koks atgal, bendra kaina 120 eurų. Tai kur čia sąnaudos? OW skraidinti yra brangiau?
Čia nešiuolaikinės taisyklės. LH irgi parduoda brangiai OW bilietus, jei nepasiimi atgalinio (nors ir neskrisi).
@Mindaugas- na, kaina išties smarkiai priklauso nuo sąnaudų, tik ne taip tiesiogiai.
Išskyrus rinkodarines akcijas:
1.Niekas neparduos bilieto žemiau kintamų nuo keleivių skaičiaus kaštų (oro uostų mokesčių, valstybės ekologinių mokesčių ir t.t.)
2.Niekas ilgai nelaikys skrydžio, kurio pajamų suma neprilygs nuo to skrydžio priklausomiems kaštams (kuras, navigacija ir t.t.). O šie kaštai labai priklauso nuo nuotolio.
Todėl „normalios kainos” į skirtingus regionus ir skiriasi ir į Ameriką nenuskrisi už tiek, kiek į Europą, nebent error fare, o į Okeaniją nenuskrisi už tiek, kiek į Ameriką (ir tiek minimalios, tiek vidutinės kainos skiriasi kartais).
Kitas dalykas, kad kai kuriose rinkose trūksta konkurencijos (pvz. ir dėl politinių ribojimų) ir todėl ten yra didesnės maržos, nei priklausytų pagal atstumą. Bet tai nėra kažkoks aviacijos rinkos išskirtinumas – tokių verslo nišų yra kiekvienoje srityje (aviacijoje tai irgi paprastai nišinės rinkos, kur sąlyginai mažai kas skrenda, pvz. Juodoji Afrika palyginus su JAV ar Japonija).
O 600 pirmyn, kai 120 pirmyn-atgal tikriausiai error fare / nenumatyta. Daugumoje avialinijų kainodara tokia, kad, tarkime, 250-300 į vieną pusę, kai 350 į abi puses. Čia primena kitose rinkose įprastas „pirk vieną, antras nemokamai / už trečdalį kainos” tipo akcijas. Bet LCC to nebedaro ir aš asmeniškai logikos tokiai kainodarai matau nedaug. Ji iš tikro kaip tik diskriminuoja turistų segmentą, kuriam šiaip avialinijos stengiasi taikyti mažesnes kainas. Nes turistui dažnai apsimokėtų skristi į priekį į vieną miestą, atgal iš kito. Deja, net jei avialinijos yra tos pačios, perkant bilietą į priekį į vienur, atgal iš kitur, kainos skaičiuojamos kaip „du reisai į vieną pusę”. Pvz. „Ukraine” neįsigysi už normalią kainą bilieto į Astaną ir atgal iš Almatos; Turkish neįsigysi į San Paulą, o atgal iš Buenos Airių; Finnair į Tokiją, o atgal iš Osakos; LOT į Niujorką, o atgal iš Čikagos ir t.t. Visuomet tenka skristi pirmyn ir atgal iš ten pat, o, reikalui esant, pirkti vidinį reisą – ir būna gerokai pigiau – arba išvis modifikuoti kelionės planus ir rinktis kelionę į kitur, kur ir nereiktų skristi ir grįžt iš skirtingų vietų.
Čia manau nėra logikos ne ta prasme, kad kaina neatitinka sąnaudų, bet ta prasme, kad netaikomos nuolaidos turistų rinkai (kuri yra elastinga kainos atžvilgiu), kai tuo tarpu pigiau pardavinėjami bilietai mažiau elastingai verslo keliautojų rinkai (kurie beveik visada atskristi ir išskristi nori iš ten pat, pvz. kur vyksta verslo susitikimas ar konferencija, taigi, jiems šita „kainų diskriminacija” neaktuali).
Kaštai yra esminis dalykas, nusprendžiantis kainas ilgu laikotarpiu! Visokie keisti dalykai vyksta tik imant konkrečią dieną konkretų skrydį.
Wizz mano, kad Ciurlionio oro uostas turi bedu, kad tokius mailus siuntineja?
Due to congestion at the security area at Vilnius airport, we strongly advise you to arrive at least 2 hours before the scheduled departure time of your flight.
@Justinas, Sąnaudos nelemia kainos. Tik jeigu tavo kaina bus gerokai aukštesnė už sąnaudas atsiras daug konkurentų. Jeigu bu žemesnė už sąnaudas uždarysi maršrutą/bankrutuosi.
O kaina yra tokia, už kuria perka.
@Augustinas, ne, mano pateiktas pavyzdys yra standartinė AirFrance situacija. Nežinau, kodėl taip yra.. gal taip valstybinės institucijos remia AF. Nes verslas nemanau, kad perka tokiu būdu.
Aš įsigijau bendrą bilietą su Turkish pirmyn į Singapūrą atgal iš Phuketo, tai čia kaip?
Dar nemačiau nei vienos aviakompanijos, kuri neleistų grįžti iš kito oro uosto tame pačiame regione. Aišku, jeigu norėsi pirmyn į LAX, o atgal iš BKK, tai gal ir neduos bendro bilieto.
@Augustinas – del bilietu isigijimo is skirtingu oro uostu smarkiai klysti – tas pats TK tikrai leizia VNO-GRU, EZE-VNO variantus. SAS’o turiu VNO-PVG, NRT-VNO.
600Eur pirmyn, kai 120Eur RT yra kainodara, o ne error fare. Tokio tebetaiko LH, AF ir pan.
Mindauqas, siūlau pasiskaityt paskutinių 5 metų avialinijų press releasus, MD&A, FS apie tai, kaip žemesni kaštai, tokie kaip nafta, sukuria spaudimą mažinti kainas (per konkurentus, obv). Tai tiek.
Prisidėsiu ir aš prie kitų. Finnari šiuo metu Vilnius-Tokijas-Osaka-Vilnius 50-100€ pigiau (skrendant gegužę/birželį) negu Vilnius-Tokijas-Vilnius.
Mano atveju irgi VNO-PVG, NRT-VNO buvo pigiau nei VNO-PVG-VNO ir way pigiau nei VNO-NRT-VNO
Ok mini klausimas, Reikia Balandziui/Geguzei i San Francisca, Kainos ~ 600 eu RT, o iki New Yorko ~ 300 eu R, kodel tokios dideli kainu skirtumai ?
@Wincas
Trolini ar rimtai klausi? :D
Pradejau ieskoti bilietu kur smagiai praleisti savaitgali, ir apeme Jordanijos lygio depresija, visur brangu kur as noriu, o kur nenoriu nors ir uz dyka ….
Mano savaitgaliniai miestai, trūkstant fantazijos: Edinburgas, Bostonas (MA), Reikjavikas.
@Justinas> galima placiau, kas zavi tame 25 mediniu namu Reikjavike?
@Augustinas – visai neteisingas pavyzdys buvo su grįžimo galimybe iš kito miesto tame regione. Pirkau LOT VNO-ORD, JFK-VNO už €410, kai tuo metu VNO-ORD-VNO buvo €465, o VNO-JFK-VNO €400
Jei Kas norite yra Oslo – Pas Franciska RT – 255 eu
O kur jūs bilietus į vieną miestą į priekį, iš kito atgal pirkote? Per aviakompanijos puslapį ar per kažkokius trečius puslapius ir jei taip, kokius?
Nes konkrečiai su Tokijum-Osaka, Almata-Astana, o berods ir Amerikos miestais čia mano asmeniniai bandymai kai reikėjo tokių bilietų ir kiek žiūrėjau, niekaip nepavyko gauti kainos analogiškos tarkim Vilnius-Astana-Vilnius bei Vilnius-Almata-Vilnius (irgi „Ukraine”), arba Vilnius-Tokijas-Vilnius ir Vilnius-Osaka-Vilnius, ar bent jau tik simboliškai didesnės.
VNO statistika JAN2018
319965 pas
Plius 14,52%
Augustinai – KLM, SAS, Finnair, AA, Delta duoda tiesiog savo puslapyje taip pirkti. LOT per rezervavimo sistemas.
As turiu bilietus LHR-FRA-BKK, SIN-FRA-LHR su LH. Pirkau ju puslapyje (pasirinki Multi-stop flights ju pagrindiniame puslapyje). Kaina apie 500 GBP RT. Taip pas esu pirkes bilietus su LH i Rio, skrydis atgal buvo is Sao Paulo.
Labai daznai grizimas is kito miesto sumazina bilieto kaina. Bet, kiek zinau, yra to „trikampio” taisykles. As tiksliai ju nezinau, bet kaip suprantu, skrydziai turi vykti i/is to pacio regiono. T.y. VNO-BKK; DXB-VNO reikes moketi kosmine kaina, nes tai yra skirtingi regionai ir kaina skaiciuojama kaip OW OW.
Dažniausiai error fare buna su openjaw bilietais
Kada gi bus paskelbtos likusios dvi Patikimojo naujienos? Viena iš jų Londonas. Kokia galėtų būt kita naujiena?
Paaiškinkit, man nesusipratėliui BT strategiją.
Gavo 8 CS300, atsisakė berods vos kelių 737 Classic. Tai čia jie taip plečiasi – nors nepanašu, kad apsukos dvigubėtų.
Bet gal naudinga turėti 737-500, kuris ryte atskrenda iš TLL, o prastovėjęs skrenda į VNO?
Ar nebūtų pigiau samdyt, trečias šalis, kad ir wet leasinti? Na nekalbant apie maintenance cost, reliability, customer experience, na ir efficiency.
O gal prikolas skraidyti su 737 Classic?
Čiurlionis, na, BT yra procese, 737 phase-out’inimo ir pakeitimo į CS300. Bet kodėl turėtų atsisakyti greičiau jų ir kažką wet-lease’inti?
BT senas 737 operatorius, turi techninę bazę, paruoštas įgulas, know-how ir kt. Be to, 737Classic yra pigus lėktuvas „capital cost” prasme, tai apsimoka tokius labiau turėti kaip stand-by ar mažai utilizuotus, negu labai brangius naujus CS300.
@Jurgis
Iš kur žinai, kad trečioji naujiena tikrai LHR/LGW?
@srs Kalbos/gandai … LHR/LGW o tikriausiai LCY
man atrodo, kad tik kalbos ir norai. Net gandų apie Londoną nėra:)
Iš kalbų Turizmo departamente ir Lietuvos pramonininkų konfederacijoj tai vienintelė kryptis (LHR, LGW, LCY) kurios jiems tikrai reikia. Kažkas pasiims pinigus bent jau metams.
Uzbekijos valdžia leido nacionalinei skrydžių bendrovei skraidinti pigiau savikainos
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/uzbekijos-valdzia-leido-nacionalinei-skrydziu-bendrovei-skraidinti-pigiau-savikainos-667-924482
Uzbekijos prezidentas Šavkatas Mirzijajevas leido monopolinei nacionalinei skrydžių bendrovei „Ozbekiston Havo Yollari“ („Uzbekistan Airways“) keleivius tarptautiniais maršrutais skraidinti pigiau savikainos. Pasak vietos žiniasklaidos, toks sprendimas priimtas siekiant užtikrinti nacionalinio oro vežėjo konkurencingumą bei skatinti išvažiuojamąjį turizmą.
Tai gal Vilnių kas galėtų pasiūlyti :)
@Jurgis – man visada buvo įdomu, ką Turizmo departementas galvoja apie esamas kryptis (CDG, VIE, BRU, FRA, ARN, CPH, HEL, TLL, etc.) – kiek suprantu, pagal jų logiką jiems trukdo šalį populiarinti tai, kad nėra skrydžio į LCY/LGW/LHR? Aš jų vietoje prieš pradėdamas kažką planuoti, pasidėčiau ant stalo esamą skrydžių žemėlapį, išfiltruočiau emigrantines ir poilsines kryptis, ir visą planą daryčiau pagal tai. Nejau tai toks kosmosas taip planuoti? Na, pamenu jie labai daug vilčių dėjo į Japonija, kas nėra blogai, bet ar nebūtų verta pirma tikrai įsitvirtinti artimiausiose šalyse (Skandinavija, etc.), nes dabar žmonės iš tenai tikrai nelabai skiria Lietuvos nuo Latvijos.
Augustinai, pernai irgi bandžiau sukombinuoti Astaną ir Almatą, tai ukrainiečiai neleido, bet su turkais pavyko. Šiaip bilietų taisyklėse turi būti maždaug toks punktas:
OPEN JAWS/ROUND TRIPS/CIRCLE TRIPS
FARES MAY BE COMBINED ON A HALF ROUND TRIP BASIS
-TO FORM SINGLE OPEN JAWS.
Europos Transporto komisarė vizito metu Lietuvoje paminėjo porą kartų „Connectivity Index”, kurį komisija naudoja: https://public.tableau.com/profile/connectivity#!/vizhome/EUConnect-TEST/IntraEUAverage
Žiūriu įvairiais kampais ir nematau labai didelio skirtumo tarp LT/LV/EE ir net Suomija/Švedija atrodo panašiai. Bet gana sunku susigaudyti daugumoje kriterijų.
Ooops
The European Aviation Safety Agency issued Emergency Airworthiness Directive (EAD) 2018-0041-E concerning all PW1127, PW1130 and PW1133 engines with high pressure compressor aft hub modification embodied from ESN P770450. The EAD effectively withdraws ETOPS certification for all affected engines with immediate effect and prohibits operation of A320 Neo and A321 Neo aircraft with two affected engines installed.
Ragina naudotis ES parama oro susisiekimui gerinti
https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/02/13/ragina-naudotis-es-parama-oro-susisiekimui-gerinti
Violeta Bulc, už transportą atsakinga Europos Komisijos narė, paragino geresnio susisiekimo su didžiosiomis Europos sostinėmis siekiančius Lietuvos valdančiuosius tai daryti naudojantis ES finansiniais instrumentais, o ne ieškant būdų apeiti valstybės paramos taisykles.
„EK pripažįsta, kad transporto „salos“ ES, tokios kaip Lietuva, susiduria su problemomis oro transporto srityje, – paklausta apie Susisiekimo ministerijos siekius pritraukti daugiau vežėjų į Europos finansų centrus, teigia ji. – Aviacija yra taip pat gera, konkurencinga rinka, tad siūlyčiau, kad naujos finansavimo formos būtų panaudotos gerinti padėčiai šiame sektoriuje“.
Susidūriau asmeniškai (gavau info apie VNO-TXL pasikeitimą) ir pastebėjau, jog vasaros tvarkaraštyje BT sukeitė TXL ir MUC rotacijas Vilniuje. MUC dabar turės labai patogų vakarinį skrydį pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais; kai TXL tom dienom vyks per pietus. Įdomu, ar čia dėl slotų, ar užmanymas gerinti MUC produktą.
Įdomi legacy oro linijų plėtra Vilniaus dydžio mieste – Wroclawe. Per paskutinį pusmetį Swiss atidarė skrydžius į ZRH, AF su savo low-costu subsidiary Hop atidaro į CDG, o šiandien Eurowings paskelbė skrydžius į Štutgartą. Eurowings ryžosi paleisti skrydžius vien dėl to, kad prie Wroclawo atsidarys Mercedeso gamykla.
Wroclaw tiek miesto dydžiu (800k), tiek metropoliteno prasme (1.03M) laikomas gerokai didesniu už Vilnių. Pramonės mąstas ir įtaka regionui milžiniška, tad nei kiek nenuostabu dėl naujų skrydžių.
Plius, Wroclaw vos ne dvigubai arciau nuo ZRH, nei VNO – cia i sito post’o tema:) ASKs matter.
to gabrieliusjmc. Tai va, iškart ir atsakei į savo apmąstumus apie plėtrą: Mercedes-Benz gamykla. Kai Kaune pradės veikti Continental, Hella gamyklos, labai galime tikėtis LH.
@Simonas – Kadangi BT skraidė abu maršrutus praėjusią vasarą, tai turėjo ankstesnius slotus, tiek VNO-TXL, tiek VNO-MUC. Dabar tikriausiai bando pagerinti VNO-MUC produktą ir taiko jį labiau verslui. VNO-TXL šiaip ar taip labai kenčia nuo FR konkurencijos ir ten svarbiausia kaina, o ne produktas. Pažiūrėsim, kaip seksis su šiuo tvarkaraščiu.
Beje kalbant dar apie tai, kaip sekasi Vilniuje tradiciniams vežėjams šią žiemą, pasiskaičiavau apytikslius užpildymus sausio mėn: LO 56%, BT 55%, SK 60%, LH 69%, PS 56%, SU 61%, AY 64%, TK 79%, SN 79%, Nordica 49%, OS 45%, B2 59%. Aišku, sunku spręsti iš vieno mėnesio, bet užpildymai tikrai galėtų būti geresni.
dėl Wroclaw, tai skrydžiai pritraukė verslą ar verslas skrydžius?:)
Versla Pritrauke pigus alus ir desra Bedronkoje, o paskui ir skrydziai atejo.
O kodėl tikitės LH į Kun? Sprendžiant iš LH strategijos ir atsižvelgiant, kad produktas būtų skirtas vokiečiams, aš asmeniškai labiau tikėčiau Eurowings į Cologne.
Didžiausia Lenkijos kelionių organizatorė siūlys keliones iš Vilniaus
https://www.vz.lt/paslaugos/2018/02/14/didziausialenkijos-kelioniu-organizatoresiulys-keliones-is-vilniaus
Pasak „Itakos“ atstovų, iš Vilniaus taip pat skraidys klientai iš Baltarusijos. „Vilniaus oro uostą jau dabar vadiname Minskas II oro uostu, nes iš Vilniaus skraido tiek pat baltarusių, kiek ir iš Minsko. Kai skrydžius iš Vilniaus pasiūlysime klientams ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Baltarusijos, galite įsivaizduoti, koks interesas bus“, – sako p. Janczukas.
„Novaturas“, „Tez Tour“ užsakomuosius skrydžius poilsinėmis kryptimis vykdo oro bendrovių „Small Planet Airlines“ ir Turkijos „Pegasus Airlines“, o „Kidy Tour“ – Turkijos „Corendon Airlines“ lėktuvais.
Kol kas nėra aišku, kokių skrydžių įmonių paslaugomis Lietuvoje naudosis „Itaka“.
Beveik neabejoju, kad Itaka klientus skraidins SPA, nes ir iš Varšuvos skraidina.
Štai ir trečia Patikimojo naujiena. Dabar laukiam LON patvirtinimo.
dar daugiau variantu i Turkija ir Hurgada? trys zodziai: nuo-sta-bu
Neuzkalnu VR technologijos savaitei nukels i Hurgada tiesiai is namu sofukutes.
https://corporate.ryanair.com/news/ryanair-unveils-2018-always-getting-better-plan-including-5-year-plan-to-eliminate-plastics
siaip idomu. Ypac del kainos:
Find a cheaper fare and we’ll refund the difference and an additional €5 to your myRyanair Aaccount
@oleg – jau kaip ir nebe naivus turėtum būt. Daug kas tokius pasiūlymus marketingui naudoja, Ryanair irgi seniau turėjo. Jei gerai atsimenu, sąlygose buvo skrydžiai tarp tų pačių oro uostų ne daugiau valandos skirtumu ir dar daug kito smulkaus teksto.
braliukai pavare aisku su A321neo ir 99 EUR us-eu skrydziais – https://primeraair.com/about-us/fleet/
ju reklama manes siekia net narsykliu incognito languose ;-)
Su tais „kainų skirtumo grąžinimais” tai jie būna taip suformuluoti, kad jais pasinaudoti būtų beveik neįmanima. Matyt, jie būna taip retai, kad kai iš tikro atsitinka tokia situacija, nelabai net žino darbuotojai ką daryti.
Čia turėjau tokią patirtį su kruizais – http://augustinas.net/kruizai-viskas-ka-reikia-zinoti-8148 , aprašyta straipsnio skyriuje „Kur įsigyti kelionę kruiziniu laivu?”.
Trumpai taip: buvo pasiūlymas, jeigu perki prieš pusę metų kruizą ir atpigs, tai grąžins skirtumą. Tai kai šitą nusipirkome ir iš tikro atpigo reikėjo nueiti „kryžiaus kelius”, rašyti daug laiškų ir ne kartą skambinti į Ameriką skirtingiems darbuotojams, kol grąžino – ir tai, vieniems grąžino, kitiems ne, nors plaukėm tuo pačiu laivu – tiesiog vieniems kol spėjo išsiaiškinti (dėl anos pusės vilkinimo), tol dingo iš interneto sumažėjusios kainos pasiūlymas…
Small planet vasario 16-osios proga skrenda į Palangą?
https://www.flightradar24.com/LLC100/10712359
greitai visi isijungiant – small planetas piesia 100 su simboliniu skrydzio numeriu!!
Amazing!!!
Ir dar su kokiais keleiviais viduj :)
Jau geriau 100 vaikų būtų įvaikinę….
@Wincas, deja..
Idėja labai gera, bet dėl kompanijos žiauriai nuvylė. Bet šiaip privati kompanija tai ką nori tą daro, ką nori tą kviečiasi – nori daro soc. projektus, nori daro pjankę draugams:) Laisva šalis. Su tuo ir sveikinu visus!
Tai kas nors apšvieskite, kokie keleiviai skrido?
Keli mūsų forumistai, tai, kas Delfy paminėta ir daug SPA chebros.
Noriu įspėti skrendančius Ryanair ir Wizzair iš Frankfurto pagrindinio oro uosto. Draugė planavo atskristi iš Vilniaus Lufthansos reisu (nusileidimas tvarkaraštyje 16.05) ir toliau skristi į Budapeštą 17.35 Wizzair skrydžiu. Aš atvykau į Frankfurtą iš kitur – truputį anksčiau, ir turėjau skristi kartu. Perėjau patikrą antrame terminale – buvo 16.40, ir ekrane prie Budapešto skrydžio jau rodė „boarding”. Prieinu prie vartų (o jie patys tolimiausi) – visi keleiviai jau buvo beveik suleisti į autobusą. Darbuotojos visus ragino greičiau sueiti – atseit, tuoj uždarysime. Sakau – juk pagal taisykles vartai uždaromi likus pusvalandžiui iki skrydžio? Darbuotojai nepatenkinti palinksėjo galva. Draugė atbėgo 16.55 ir buvome beveik paskutiniai, kuriuos įleido. 17.02 vartai jau buvo uždaryti – už stiklo matėme keturis žmones, kurie nebuvo įleisti. Autobusas vežė mus labai toli – pasirodo, low costų lėktuvai parkuojami labai tolimam oro uosto kampe. Mastyt, nenorėta praleisti sloto. Mačiau, kad Ryanair keleiviai taip pat buvo leidžiami labai iš anksto. Turėkite tai omenyje.
Dėkui, Posparni, už naudingą informaciją. Apskritai paskutiniu metu stebiu tendenciją ankstinti laipinimo laikus (ypač, kaip minėjai, dėl slotų spaudimo). Kita vertus, tokiam VNO dažnai žmonės įpratę, kad gali ateiti 10 min iki STD ir dar spės. Aišku, yra ir tokių, kurie ateina 17.30 ir sako: „Taigi išskridimas tik 17:35!”
VNO zmones labiau iprate pirkti priority ir ieje pirmi valanda pries skrydi laukti prie laiptu kol paleis i lektuva
Is CMB praeita ziema pakilom, taip, palikom 2h iki oficialaus isskridimo laiko, nes sklande baisios lengendos, kad del tako remonto butina oro uoste buti 5h iki skrydzio, kad praeit visas 10 patikru ir stampus susirinkt, tai net su ju tragisku darbo organizavimu per 40min viska clearinom.
FUE pries 4 metus pradejom taxiint lygiai 1 valanda pries oficialu isskridimo laika, boardingas prasidejo 1.5h iki skrydzio, gal pilotui reikejo skubiai i Briuseli, no idea :)
On the contrary, drauge sugebejo paveluot i lektuva VNO, atvykus 3h iki skrydzio ir poto as pirkau pacius brangiausius bilietus savo gyvenime uz kelione EU, 470eu uz Milana su Ryanair :))
Tokia tema dar nediskutavom :D Teoriškai neturėtų būti įmanomas išvykimas viena ir daugiau valandos iki STD, nors ir visi keleiviai užsiregistravę, mat gali kažkas nusipirkti bilietą (o tai nėra retas atvejis). Kita vertus, sprendžiant iš destinacijų (Tomai, patvirtink) – reisai buvo charter’iniai, ir bilietų pardavimai neįmanomi. Tokiu atveju būtų įmanoma pajudėti taip anksti.
Teko matyti Amano oro uosto ekrane, tame stulpelyje, kur prie daug reisų parašyta „Delayed”, prie reiso Amanas-Dubajus parašyta „Early”. Ir netrumpu laiku buvo „Early”, gal dviem valandom net. Nežinau, kaip ten pranešė žmonėms.
Indonezijoje likus berods dviem paroms iki skrydžio gavau emailą, kad mano reisas paankstinamas maždaug 2 valandomis. Prieš 15 metų Azorų salyne jokio pranešimo negavau ir tik atvykęs į oro uostą sužinojau, kad mano lėktuvas buvo paankstintas ir jau išskrido. Nemokamai davė vėlesnį. Kai kur iki šiol išlikusi keleivio prievolė likus porai parų pasitikslinti išvykimo laiką. Tokiais atvejais būna, kad oro uosto ekrane rodomi du laikai: tvarkaraščio ir realus (ankstesnis).
Na, jeigu likus dviem paroms atsiunčia laišką, tai čia turėtų būti new schedule, o ne early departure. Pastarasis, mano nuomone, turėtų skaitytis tada, kai planai pasikeičia dėl iš anksto nenumatytų priežasčių, pvz., dviem valandomis anksčiau atskrido lėktuvas (taip gali nutikti long-haul’uose dėl jetstream), pakeistas lėktuvas ir pan.
Connecting Flights Service From Milan And Rome Extended With 27 More Routes
Following the successful launch of this service in July and its subsequent expansion, Ryanair customers can now:
– Book connecting flights on 181 routes via Milan, Rome and Porto on Ryanair.com
– Transfer ‘airside’ between connecting flights without having to go ‘landside’
– Have their checked-in baggage transferred through to their final destination
– Use one booking reference for both flights
– Travel to a wider range of destinations across Europe including:
Via Rome Fiumicino
From (new routes) New Destinations
Catania Lanzarote, Malaga
Comiso Alicante
Via Milan Bergamo
From (new routes) New Destinations
Catania Malaga, Tenerife
Brindisi Gran Canaria, Santiago de Compostela, Tenerife
Bari Gran Canaria, Santiago de Compostela, Tenerife
Cagliari Gran Canaria, Santiago de Compostela, Tenerife, Prague
Naples Gran Canaria, Ibiza, Tenerife
Lamezia Gran Canaria, Ibiza, Tenerife, Valencia, Prague
Palermo Gran Canaria, Tenerife, Porto
Prague Cagliari, Lamezia, Valencia
Lb idomu patirtis. Mano sk1827 pavelintas nes lektuvas prie domestic terminalo ir !! Ji towins prie musu terminalo dabar. Matau pro langa – tikrai towina!
Iprastai gi sodina i autikus ir veza prie kito terminalo/geito kur lektuvas priparkuotas. Man pirma karta kad ne zmones veza prie lektuvo, o lektuva towina pas zmones.
Dar! Atveze lektuva su ijugtais varikliais, jau paruosta skrydziui.
Vien z, I am impressed. Ar kam nors panasiai buvo? Siaip idomu kodel lektuva veze nuo arlanda t2 iki t5 per visa oro uosta, o ne susodino visus i autikus.
BT paskelbė, jog sausį jų network load factor buvo 62%:
https://www.airbaltic.com/en/bottom_menu/press-room/press_releases/2018/airbaltic-starts-2018-with-strong-passenger-growth-in-january
Tai VNO bazė su 55% bendrai under-perform’ina BT tinklą. Iš kitos pusės, gali būti, kad lyginam airport data su airline data ir airline gali rodyti „seats sold”, o „airport data” rodo „passengers shown”.
@Simonai- gal turi BT LF data is/I VNO i RIX vs all other routes? Aisku tik 1 men ir off peak, bet kiek gali issilaikyti p2p routes su tokiu LF…
LOT vadovas interviu Lenkijos VZ atitikmenyje (Puls Biznesu), yra įdomios informacijos.
– 2017 m. LOT įdarbino 90 naujų pilotų ir 290 crew memberių, šiemet planuoja atitinkamai 130 ir 400.
– Šiemet planuoja perskraidint 8,8 mln. pax, o tai būtų dvigubas augimas per 3 metus.
– Vidutinis LOT load factory siekia 78%, skrydžiuose į Tokiją LF yra 80%, į Seulą – 85%
_ Taip pat kalba, kad rimtai svarsto apie didėsnę plėtrą Vengrijos rinkoje. Jau dabar įdarbina ir apmoko vengriškus crew, planuoja įdarbinti vengrų pilotus.
Justai, ne, neturiu, nes realiai nėra tiksliai aišku, kiek VNO-RIX sektorių operuoja Dash, Boeing, CS300.
Kažkada esu skridęs paskutinės rotacijos skrydžiu su Ryanair iš Skavsta oro uosto – išvykimas buvo apie 45-60 min anksčiau, nei numatytas ETD. Spėju, kad visi keleiviai buvo padarę check’in, o įgula sutaupė laiko ilgoje rotacijoje prieš tai.
CIAO MERIDIANA, WELCOME AIR ITALY: UNVEILING THE NEW QATAR AIRWAYS INVESTMENT IN ITALY ( MEDIA)
The new carrier, which will be based in Olbia (Sardinia), intends to become the new leader in Italy with a brand-new fleet of 20 Boeing 737 MAX and 30 787 Dreamliners, all of which will be leased at regular market prices, according to Qatar Airways’ CEO.
https://airwaysmag.com/airlines/air-italy-meridiana/
Itaka siūlys keliones į Antaliją,Kretą,Korfu. Skraidins Corendon ir Travel Service,SPA skraidins iš Lenkijos.
https://www.madeinvilnius.lt/verslas/uzsienio-investicijos/lenkijos-itaka-pradeda-veikla-lietuvoje-skraidins-turkija-ir-graikija/
Du operatoriai skraidys su Corendon.
Manau tarp ateities krypčių Marsa Alam įneštų intrigos į rinką :)
Tai kad iš VNO būdavo kartais tas Marsas.
Gal kas prie pilno teksto prieina?:)
https://www.vz.lt/paslaugos/2018/02/21/itakos-isiverzimas-ne-tik-astresne-konkurencija-bet-ir-galimybes
Neskaitant naujokės „Itakos“, Lietuvoje šiuo metu aktyviai veikia trys kelionių organizatorės – „Novaturas“, „Tez Tour“ ir „Kidy Tour“.
Gvidas Aukštuolis, „Kidy Tour“ direktorius, sako, kad žinomos, patyrusios ir stiprios kaimynų bendrovės atėjimas į Lietuvą reiškia ne tik stiprėsiančią konkurenciją. Jis įžvelgia ir bendradarbiavimo bei spartesnės plėtros galimybių.
„Sveikiname naują rinkos dalyvį. Mes tai vertiname kaip požymį, kad Lietuva kaip išvykstamojo turizmo rinka bręsta. Šiemet, aišku, jau niekas nesikeis. Lenkai patys pripažįsta, kad į mūsų rinką šiam sezonui atėjo per vėlai. Pokyčiai rinkoje turėtų prasidėti 2019 m.“, – teigia p. Aukštuolis.
Jis užsimena, kad „Novaturas“ ir „Tez Tour“ neskuba įsileisti „Kidy Tour“ klientų į skrydžius, vykdomus iš Lietuvos, o tai stabdo pastarosios plėtrą. Todėl „Itakos“ atėjimą p. Aukštuolis vertina ir kaip galimybę. Jis tiesiai šviesiai nesako, kad eis derėtis su „Itaka“ dėl skrydžių, bet bendradarbiavimo galimybės neneigia.
„Dar neaišku, kas bus „Itakos“ vežėjai (kokios įmonės skraidins turistus – VŽ). Bet faktas, kad su šios įmonės atėjimu atsiras ir daugiau lėktuvų, o tai ir mums yra gerai, nes leis lengviau plėstis“, – komentuoja „Kidy Tour“ vadovas.
Su „Tez Tour“ ir „Novaturo“ vadovais vakar VŽ susisiekti nepavyko.
Kelionių agentūros dėl naujo dalyvio rinkoje džiaugiasi.
„Tai labai pozityvi naujiena. Mums jau reikėjo naujų vėjų. Pernai kelionių užsakomaisiais skrydžiais paklausa viršijo pasiūlą. Tad naujas dalyvis rinkoje tikrai tilps. Tik klausimas, kaip jam seksis konkuruoti, pavyzdžiui, ar jis tikrai turės ir kada turės lietuviškai kalbančių gidų, kaip kad žada. Be jų konkuruoti su rinkos senbuviais („Novaturu“, „Tez Tour“ ir „Kidy Tour“) bus sunku. Arba problemų sprendimas: ar bus teikiama informacija lietuviškai, jei kiltų nesklandumų, pavyzdžiui, jei neišskristų lėktuvas? Nuo tokių dalykų tiesiogiai priklauso kelionių organizatoriaus įvaizdis“, – komentuoja Žydrė Gavelienė, kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ direktorė ir Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė.
Ji taip pat užsimena, kad kol kas rinkos senbuvių, ypač „Novaturo“ ir „Tez Tour“, pasiūlymai konkurenciniu požiūriu atrodo geriau, nes jos siūlo įvairesnės trukmės kelionių. „Itaka“ kol kas siūlo tik 7 arba 14 dienų keliones.
Tiesa, lenkų atstovai vakar vykusioje spaudos konferencijoje minėjo, kad pasiūlymai dar tik taikomi prie rinkos subtilybių.
Neįvykęs sandoris
VŽ praėjusią savaitę pranešė, kad didžiausia Lenkijos kelionių organizatorė „Itaka Holdings“, kuriai nepavyko įsigyti didžiausios Baltijos šalyse kelionių organizavimo bendrovės „Novaturas“, pati ateina į Lietuvą. Kaip vieną plėtros į Lietuvą priežasčių rinkos stebėtojai įvardija būtent sugriuvusį vėlyvos stadijos sandorį su „Novaturo“ akcininkais.
Tai pripažįsta ir Piotras Heniczas, „Itakos“ viceprezidentas ir „Itaka Lietuvos“ valdybos narys.
„Lenkijoje mūsų augimo galimybės beveik išsemtos. Todėl investavome į įmones, veikiančias Ispanijoje, Kanarų salose, Dominikos Respublikoje, Turkijoje ir Čekijoje. Lietuvoje savo kelionių pasiūlymus platiname nuo 2009 m. Pastaruoju metu keliautojų iš Lietuvos ir aplinkinių šalių daugėjo. Prieš dvejus metus nusprendėme čia investuoti ir čia būti. Kaip žinote, tarėmės dėl „Novaturo“ įsigijimo. Tiesą sakant, jau buvome viską sutarę ir sukirtę rankomis. Bet kažkas pasikeitė, ir partneriai pradėjo vilkinti procesą. Kol tai vyko, negalėjome nieko daryti, net ruoštis naujam sezonui. Todėl nusprendėme sandorio atsisakyti ir imtis veiklos Lietuvoje savarankiškai“, – pasakoja p. Heniczas.
„Itaka Holdings“ sausį perėmė 100% praeitų metų pabaigoje įsteigtos UAB „Itaka Lietuva“ akcijų iš turizmo agentūros „Alfaturas“ direktoriaus Eugenijaus Rudinsko, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys.
Neoficialiomis žiniomis, „Itaka Holdings“ pirmiau įmonę įsteigti paprašė savo partnerių Lietuvoje, o vėliau ją tiesiog nupirko dėl paprastesnių įforminimo procedūrų. Šiuo metu „Itaka Lietuva“ turi 5 darbuotojus, jai vadovauja Dominikas Filipas Milowskis.
„Itaka Holdings“ sausio pabaigoje taip pat paleido lietuvišką savo interneto tinklalapį „Itaka.lt“, kuriame nurodo, kad siūlys kelionių į Albaniją, Bulgariją, Graikiją ir Turkiją. Ponas Heniczas priduria, kad šiemet bendrovė Lietuvos rinkoje neeksperimentuos, nes jau pavėlavo – sezonas jau prasidėjo. Bet ateityje žada pasiūlyti produktų, kurių Lietuvoje kitos kelionių organizatorės nesiūlo.
Kelionių siūlys ir kaimynams
Iš viso „Itaka“ atostogautojams siūlo keliauti daugiau kaip 100 skirtingų krypčių.
Ponas Milowskis tvirtina, kad kol kas bendrovė Lietuvoje kurį laiką daugiausia dėmesio skirs verslo reikalams: susitiks ir rašysis sutartis su kelionių pardavimo agentūromis, formuos komandą, bandys susitarti dėl kelionių pardavimo Latvijoje ir Estijoje ir t. t.
Beje, Mariuszas Janczukas, „Itakos“ prezidentas, leidžia suprasti, kad kompanija per Lietuvą vilios ir klientus iš Baltarusijos. Duodamas interviu Lenkijos spaudai, p. Janczukas neseniai pareiškė, kad iš Vilniaus oro uosto jau dabar skraido tiek pat baltarusių, kiek ir iš Minsko.
„Itaka“ Lietuvoje veikia nuo 2009 m. ir šiuo metu bendradarbiauja su 250 jos keliones siūlančių agentų, tačiau skrydžiai lietuviams iki šiol buvo siūlomi tik iš Lenkijos miestų, daugiausia Varšuvos.
Nuo praėjusių metų gruodžio Lietuvos rinkoje veikia ir antra pagal dydį (po „Itakos“) Lenkijos kelionių organizatorė „Rainbow Tours“. Tačiau ši bendrovė Lietuvoje juridinio vieneto nėra įsteigusi ir dirba tik per partnerius. Generalinė „Rainbow“ agentė Lietuvoje – UAB „Kelvita“. Be to, sprendžiant iš lietuviškos „Rainbow Tours“ interneto svetainės, daugiausia kelionių bendrovė siūlo iš Varšuvos ir kitų Lenkijos miestų. Tiesiogiai iš Vilniaus siūlomos tik kelionės į Graikiją. O „Itaka“ Lietuvoje, kaip minėta, startavo su mažiausiai trimis kryptimis.
Plačiau: https://www.vz.lt/paslaugos/2018/02/21/itakos-isiverzimas-ne-tik-astresne-konkurencija-bet-ir-galimybes#ixzz57jGkqMFb
Finnair atidaro Minską – 2x per savaitę HEL-MSQ su E190.
Wizz šiandien eilinį kartą perstumdė Vilniaus tvarkaraštį – šiandien paskelbtas naujas maršrutas Stokholmas-Štėtinas bus vykdomas Vilniaus lėktuvu.
Išanalizavau OAG duomenis, tai pagal aviakompanijų suplanuotus capacity pokyčius, kai baigsis VNO uždarymo efektas, nuo rugsėjo mėnesio nebėra jokio augimo VNO scheduled capacity. Kaip ir logiška, nes nei LCC ką naujo prideda ir šios vasaros tvarkaraštyje nepastebėjau nė vieno didinimo iš nė vieno legacy vežėjo (nei papildomo frequency, nei didesnio lėktuvo); lieka SCAT TSE route naujiena, laikykim pirštus, kad ji įvyktų.
Na, bet augimą šiemet generuos charter – kažkur po 30 tūkst. papildomų keleivių vasaros mėnesiais.
Wizz dar labiau išpūtė utilizaciją – NYO perkėlė iš pirmadienio ir penktadienio vakarų į rytus ir skraidys Štėtiną su Vilniaus bazės lėktuvu. Iš ryto į vakarą iškeliavo VNO-KEF, dabar grįš paryčiais:
VNO-KEF 18:05 19:25
KEF-VNO 20:05 02:55
Ir turbūt gaunas, kad į NYO bus 320, o į KEF – 321.
Taip, panašu. NYO tik trečiadieniais liks 321.
Ne, visgi KEF lieka 320, o 321 gauna DSA.
Manau, Finnair seksis su MSQ, apskritai MSQ labai išpopuliarėjo po vizų režimo panaikinimo.
Simonai, o kaip LCC ATH, šią vasarą? Papildymas, tikrai turėtų pasijausti, kad ir ne ženkliai.
Airlines inching closer to dynamic pricing
http://ht.ly/XOK630ixgep
Ačiū, Wincai!
Airbus pradejo testuoti A330-800neo varianta, kai tuo metu Hawaiian – vienintelis sito lektuvo customeris (dar buvo Transasia, bet pasibaige kaip avialinijos) – panasu, kad atsaukia orderi ir pereina prie 787-9.
Nerikėtai pastebėjau, jau sudėjo bent jau Londoną iš KUN 18/19 rudeniui ir žiemai. Gal kas turi labiau susistemintą info nei atsitiktinė paieška.
Kalbu apie Ryanair
Kad Ryanair deja dar neparduoda, tik laikai žiemos sudėti. O matos toks geras žalias tvarkaraštis, pilnas galimybių išsigrynint nebereikalingus skrydžius.
Kalbant apie pakeitimus, pastebėjau kad kol kas nėra Kaunas-Eilatas, bet yra Kaunas-Pafosas žiemai. Vilniuje pakeitimų greitai nepastebėjau, Amano neskaitant.
@ Pranas Lyg ir Amaną duoda kainas. Apie 110 Eur round-trip.
Teko nugirsti dviejų pramoninkų iš St. Peterburgo diskusiją, dėl nesėkmingų reisų.
Tai viena pagrindinių priežasčių, buvo įvardinta tiesioginio srauto nebuvimas. Antroji, Rusline, praktiškai negali pasiūlyti jungimų, todėl buvo paminėta Ural airlines, kaip alternatyva, o jų a319 būtų idealus įrankis maršrutui.
Taip pat, pusiau rimtai buvo pasakyta, kad galbūt srautau pajudintų, koks W6(turistų srautasms, problema išlieka vizos).
https://www.delfi.lt/verslas/transportas/ruosiami-pokyciai-treciame-pagal-dydi-lietuvos-oro-uoste-dabartines-kryptys-netenkina.d?id=77239447
Wizzair ir skelbia, kad Winter 2018 jau available wizz Club nariams.
Aš kažkaip nujaučiu, jog neužilgo pareina expansion Palangoj su keliom naujom kryptim
„Netikėtai” RusLine grįžta vasarai į VNO-LED birželio – rugsėjo mėnesiais:
VNO-LED 16:20-17:40, 2,5,7
LED-VNO 13:50-15:10, 2,5,7
aircraft order books for the world’s most important aircraft manufacturers:
• Airbus (currently 6646 outstanding orders as of 31JAN2018)
• Boeing (currently 5885 outstanding orders as of 31DEC2017)
• Bombardier (currently 451 outstanding orders as of 30SEP2017)
• Embraer (currently 435 outstanding orders as of 16JAN2018)
Gold Winning U.S. Curling Team Tweets To Delta Airlines About Upgrades For Flight Home, Gets Denied
https://loyaltylobby.com/2018/02/25/gold-winning-u-s-curling-team-tweets-to-delta-airlines-about-upgrades-for-flight-home-gets-denied/
Upgrade negavimas USA yra kazkas panasaus i nacionaline tragedija. Uztenka paskaityti forumus, blogus apie tai myliu rinkimus ir pan.
Tik dabar pamačiau, jog Šeremetjevo orouoste naują KTT stato. Neblogai
Įdomus nuotykis: lankėm su kolega kaimyninę šalį. Vakar sužinojom, kad antradienį ryte turim būti Budapešte, pasižiūrėjom- puiku yra tiesioginis skrydis iš MSQ į BUD ir dar su Air China. Cool – a330 bus įdomus potyris.
O bet tačiau online niekur neradom, kur įsigyti bilietų, lygiai tas pats ir su agentūrom, pasakai skrydžio nr. laiką, viskas ok, bet negali parduoti, bilietų nėra.
Grįžom ir ryt skrisim per WAW, o bet tačiau, kodėl Air China yra so strict šitoje sekcijoje?
Kam įdomu CA 721.
Air China neturi teisės parduoti MSQ-BUD. Jie tiesiog paskaičiavo, kad srautai iš Pekino į Minską ir Budapeštą per maži, kad apsimokėtų daryti atskirus skrydžius. Apjungė. Pats lėktuvas iš BUD neskrenda per Baltarusiją – skrenda tiesiogiai į PEK.
Air China’s flight from Beijing to Budapest stops in Minsk, but the flight from Budapest to Beijing is nonstop. Air China does not have local traffic rights on Minsk – Budapest sector
2018-02-26: Latvian carrier placing orders for up to 15 new aircraft
visai tikiu kad tai galetu buti Primera Air
Straipsnyje rašoma apie airBaltic.
– Ar planuojate plėsti savo bazę Vilniuje? Kada čia galėtų atsirasti jūsų naujas flagmanas – lėktuvai „Bombardier C-Series“?
– Mes susitelkėme ties augimu Baltijos šalių sostinėse, todėl ketiname išplėsti savo veiklą ir Vilniuje. Svarbu, kad visos suinteresuotosios šalys būtų įtrauktos į oro uosto plėtrą. Jeigu augimo sąlygos bus palankios, mes galėsime toliau plėtoti savo veiklą. Todėl mes glaudžiai bendradarbiaujame su Vilniaus oro uostu.
– „airBaltic“ garsėja tarptautinėmis įgulomis. Kiek Lietuvos piliečių dirba „airBaltic“? Kokią aukščiausią poziciją šiuo metu užima Lietuvos pilietis?
– Iš tiesų, šiuo metu „airBaltic“ dirba žmonės iš 30 skirtingų Europos šalių. (Pats Martinas Gaussas yra iš Vokietijos – O.L. past.). Jei atmestume latvius, tai daugiausia darbuotojų pas yra iš Lietuvos. Mes turime daugiau nei 90 lietuvių darbuotojų, iš kurių daugiau nei pusė yra pilotai. Vadovybėje taip pat yra keli lietuviai.
– Ar „airBaltic“ parduodama? Spaudoje rašyta, kad tarp galimų pirkėjų gali būti buvusieji „flyLAL“ akcininkai. Ar tai tiesa?
– Šiuo metu Latvijos vyriausybė vis dar vykdo vertinimo procesą ir sprendimų priėmimą. Labai svarbu suprasti, kad neskubama parduoti aviakompanijos, nes „airBaltic“ veikia labai efektyviai. Kadangi procesas vis dar vyksta, mes negalime atskleisti šalių, kurios parodė susidomėjimą.
Ryanair šiandien paskelbė pirmuosius skrydžius iš Tėgelio ir Diuseldorfo (DUS). Įdomu, kad kol kas žada skraidyt į Maljorką tik nuo birželio iki rugpjūčio.
Lėktuve iš Rygos į Vilnių kilo gaisras
https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/kelioniu-pulsas/lektuve-is-rygos-i-vilniu-kilo-gaisras-637-931820
Koks čia lėktuvas uždūmijo?
Įdomi naujiena:
Airbnb are considering plans to launch an airline in a bid to dominate the entire travel market.
Brian Chesky, founder of Airbnb, has hinted that the company are looking into launching an airline.
Speaking to the Sunday Times, Mr Chesky said: “We’ve seriously considered a lot of things around aviation and we’ve spent a lot of time exploring different concepts.
“We definitely want to make sure, though, that we can get into the end-to-end trip business.
“Of all the big tech companies, the way Amazon has approached building their business to a one-stop shop for shopping is probably most similar to what we’re trying to do. We’re trying to be a one-stop shop for travel,” the 36-year old said.
Airbnb was started when Mr Chesky and his co-founder, Joe Gebbia, rented mattresses in their San Francisco, California apartment to three strangers.
The home-sharing firm is now one of the world’s biggest privately owned tech firms, with a value of approximately $30 billion.
Man šiaip įdomu, ar yra kam nors, kam patinka airBnB experience? Man airBnB yra paskutinis variantas, kai nebūna jokių įkandamų viešbučių. Jų booking procesas užknisa, nes reikia knaisiotis iš aiškintis ir scrolinti jų kvailą žemėlapį, ir tikrinti du kartus, ar tikrai bus wi-fi ir dušas, ar reikės dalintis su savininkais ir t.t. ir pan. Daug aprašymų būna vietinėmis kalbomis, dauguma vietų neturi express-booking, tad tenka laukti, kol savininkas patvirtins. Paskui reikia tartis dėl buto raktų ir pan. Tiesiog viskas padaryta su tiek daug hassle, kad net pagalvojus apie bookinimą su jais nusvyra rankos.
Dėl AirBnb teko naudotis pora kartu, tai jei iš kompo bookinti ir ieškoti visiškai bent jau man blogai ir pilnai palaikau Spectator nuomuonę, kad per daug reikalų. Bet is telefono tai viskas pakankamai paprasta vietoje ir aiškiai matomi filtrai o Jų pagalbą viskas greitai išsiprendžia.
Normaliai viskas su tuo airBnB, gal isskyrus dali, kad kaina rodoma viena, o in the end yra kartais 2x didesne, nes kazkas uzdeda cleaning fee – kazkas panasaus, kas buvo su avialiniju bilietais ne per seniausiai. Visa kita yra filtru ir paieskos reikalai. As asmeniskai trumpoms kelionems ir kai mazai zmoniu preferinu viesbucius, o kompanijoms – airBnB.
Keliaujant su didesne šeima, Airbnb puikus variantas, žymiai pigiau (nei 2 viešbučio kambariai), ir dažnai geriau.
Pagrindinis skirtumas – niekada nežinai ką gausi, gali būti super duper experiencas, o gal būti nelabai.
Jeigu bandyti airbnb naudotis kaip kokiu booking.com website’u, tai aišku bus užsiknisimas. Reikia žiūrėt kaip savotišką facebook – t.y. kalbėtis su žmonėm.
sutinku kad airBnB bookinimo experiencas dar nera toks geras kaip booking’o,ypac uzknisa kai nebuna express booking, bet daznai geresnis value for money tai atperka. o tokie dalykai kaip raktu pasiemimas daznai buna ishspresta ir paprastuoju budu (kai raktas kur nors ala po kilimeliu) arba moderniau su automatinemis spynomis atrakinamos su specialiu kodu.
Kuom man patinka kad jie pasiulo daug daugiau ivairoves. Pvz man patinka Kanarai bet labai nemegstu masinio turizmo vietu, bet per airBnB galiu ishsinuomoti ramiame vietiniu kaime puikius apartamentus ant juros kranto, kuriame jokiu viesbuciu nera.
Norwegian continues Ireland expansion with double-daily Dublin-New York flights
https://www.atn.aero/#/article.html?id=66727
Latvian national carrier airBaltic has ordered four Diamond Aircraft for its newly established Pilot Academy at airBalticTraining.
Čia negali būti, tie 15? Nes tie 15 turėtų būti cs100
Gali, nes jie šnekėjo apie 15 lėktuvų mokymams.
Ryanair pilot group demands Michael O’Leary quits the airline
https://news.sky.com/story/ryanair-pilot-group-demands-michael-oleary-quits-the-airline-11268419
Kai booking ref gauni su viena klaida:))
Booking reference code: FICKYU
„Ryanair“ JK uždaro bazę, neliks skrydžio į Lietuvą
https://www.delfi.lt/verslas/transportas/ryanair-jk-uzdaro-baze-neliks-skrydzio-i-lietuva.d?id=77283613
5 maršrutai bus perkelti į Edinburgą, bet, akivaizdu, ne Palanga.
Kas akivaizdu? Į Palangą sezoninis maršruas, šią vasarą skraidys – bazė uždaroma nuo žiemos sezono. O kur skraidys 2019 vasarą dar jie patys nežino, gali skraidyt į Edinburgą, o gali ir ne. Tūpi žurnalistai.
Tai taip, PLQ vykdomas tik vasarą, reiškia dar skraidys. Tik paskui ko gero sekančią vasarą jau nebetęs. Nes Palanga nėra ta kertinė svarbi kryptis, verta outbase rotations.
o PLQ kartais nera ta kryptis, kuri reikalinga nuolaidoms VNO ir KUN?
Birmingham Airport: Primera Air Prepares for Take Off from the Midlands
https://www.atn.aero/#/article.html?id=66746
Ryanair iš Kauno žiemos sezonui pridėjo pora Italijos taškų:
– Milan Malpensa
– Bologna
Ar buvo kur skelbtos kryptys prieš tai?
O iš Vilniaus paleido Venice 2x weekly.
Panašu, paleido Italijos pardavimus žiemai, tai Lietuvoje pamiršo anonsuoti.
Ar gali būti, kad skrydžių trukmė net 2 valandomis skiriasi?
Vilnius – Agadiras
2018-08-08
Kelionės trukmė 4 val. 35 min.
Išvykimas Atvykimas Skrydžio trukmė Aviakompanija, reiso nr.
VNO 11:55 Vilnius, Vilnius 14:30 AGA Agadir Almassira, Agadiras 4 val. 35 min. Wizz Air Wizz Air
W68067
Skrydžio klasė: Ekonominė
Agadiras – Vilnius
2018-08-19
Kelionės trukmė 6 val. 25 min.
Išvykimas Atvykimas Skrydžio trukmė Aviakompanija, reiso nr.
AGA 16:00 Agadir Almassira, Agadiras 00:25 VNO Vilnius, Vilnius 6 val. 25 min. Wizz Air Wizz Air
W68068
Venecija žiemą tai įdomu. Ką ten veikti?
@Janka. Turbūt techninė klaida, neįvertinta laiko juostų įtaka ir paskaičiuota matematiškai.
Ryanair planuoja atidaryti bazę Taline
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/ryanair-planuoja-nuolatine-lektuvu-baze-talino-oro-uoste-667-933304
Keistai laiką paskaičiavo ir RYANAIR į Amaną – nors laiko zonos ir nesiskiria, bet skrydis į vieną pusę trunka 5.55 val., o į kitą – tik 1.55 val.
Rytoj ta proga Ryanair spaudos konferencija.
Dar Kaunas-Tel Aviv ir Kaunas-Trapani galima tikėtis.
Įdomu, kad Ryanair spekuliuoja apie bazę Taline 2-3 metų laikotarpyje. Iki šiol jiems ne itin gerai sekėsi Taline, tad būtų įdomu, kaip jie utilizuotų penkis lėktuvus, rinka juk ten tokia maža 189-vietų lėktuvams. Kaunas – Tel Avivas irgi iš fantastikos srities, kaip ir Vilnius – Amanas :)
Man labiausiai patinka kad konkuruos Kaunas – Malpensa ir Vilnius – Bergamo :)
Kaunas – Tel Avivas tikrai ne iš fantastikos srities, jei kalbam apie vasarą; atvykstamasis turizmas iš TLV nėra city break tipo. Toliau žmonės juda į Druskininkus, Birštoną ir pan., todėl dažnai nėra skirtumo, skrydis į Kauną ar į Vilnių, juolab, kad daugumą kėdžių išperka agentūros, kurios klientui parduoda galutinį produktą su pervežimais ir pan.
Kaunas-Tel Avivas jau buvo porą savaičių, kol Eilate skrydžiai negalėjo vykt, o Trapanyje Ryanair jau paskelbė, kad uždaro bazę ir smarkiai mažina skrydžių.
Bolonija mane turbūt labiausiai stebina. Įdomu ar jie nors kiek naudoja self-connectų duomenis maršrutų atidarymui. Būtent Kaunas-Kopenhaga-Bolonija ilgą laiką turėjo labai patogų tvarkaraštį į abi puses.
Ir jo, nemažas pasipildymas random skrydžiais į Italiją. Tvarkaraštis toks, kad tinka nebent savaitės ar bent jau 3-4 dienų atostogoms. Kitaip tariant, produktas, skirtas konkuruoti su charter’iais. Sprendžiant iš visokių BRI rezultatų, taktika veikia neblogai.
Talino oro uostas turi emergency landinga ir skrydziai cancelinti arba divertinti:
Due to an emergency landing of a training flight, use of Tallinn Airport’s runway is restricted – carriers are allowed to take off from a shortened runway, but landings are restricted until further notice.
http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=138123
tenpat parasyta: http://www.baltic-course.com/eng/legislation/?doc=138122
tai sita guma vis dar tesiasi? Kaip gerbiamieji mano, kuom tai galetu bagtis? Ir ar gali buti kazkuriuo greitu metu idomi pabaiga?
Jei būčiau aviakompanija, laukčiau labai galutinio sprendimo šitoje byloje, nes jei laimėtų flyLAL, tai sukurtų precedentą (bent jau Lietuvoje) pristeisti pinigus iš Ryanair/Wizzair ir visų kitų, kurie parduoda pigius bilietus ir tokiu būdu perima konkurentų keleivius.
Pasidalinsiu įdomiu įrašu iš miestai.net forumo:
Teko dalyvauti Lietuvos oro uostu imones CEO Donato Voverio pranesime apie VNO tako rekonstrukcija ir 35 dienas, kai KUN buvo pagrindinis oro uostas. Jis buvo skirtas projektu vadovams, bet papasakojo daug background stories. Manau ir jum bus idomu.
Niekur kitur pasaulyje dar nera buve, kad PAGRINDINIS salies oro uostas butu laikinai uzdarytas skrydzius nukrepiant kitur. Tai pirmas atvejis toks pasaulyje. Tad rengiant si projekta is nieko mokytis nebuvo galima. Berlynas jau pries niolika metu pasistate nauja oro uosta ir nesugeba i ji persikelti. Siais metais dar dviem metam nukele persikelimo termina.
-Pats Donatas atejo i ta pozicija tik 2 menesiai pries projekto pradzia, iki tol visiskai nedirbes su aviacija.
-Takas jau buvo tokio lygio, kad beveik kasnakt ji lopydavo nauju asfaltu.
-Pradinis planavimas buvo mazdaug taip – surase and vieno A4 lapo mazdaug ko jiem reikia tako rekonstrukcijai ir issiuntinejo galimiem tiekejam. Visi susiunte prelimarius pasiulymus. Vieni siules padaryti per 100 dienu , kiti per 20, treti dar per kazkiek. Tada jie isvede pasiulymu vidurki, gavo 28 dienas. Kazkam sove mintis prideti 7 dienas, del visa ko pvz blogu oru. Tos 7 dienos isgelbejo projekta, nes pamenat jog pernai metais Vilniu nuskalbe keletas galingu liuciu. Kas statybu aisktele buvo paverte ezerais. Vandeni tekdavo pumpuoti is duobiu po 3 valandas ir daugiau. Taip gavosi jog Kaunas pagrindinais vartais buvo 35 dienas.
-Kodel nedare naktimis neuzdarydami oro uosto? Tai nebuvo TIK perasfaltavimas. Buvo keiciama viskas – poezemines komunikacijos, lietaus vandens nutekejimo sistema, sviesos, pagrindas ir pan. Tam reikejo iskasti 8 m gylio duobe po taku. Oro uostas nedirba (nevyksta skrydziai) tik 3 valandas per para. Ekskavatorius iki tako vaziuoja 20 min. Tad spreskit patys
-Jei paprasto kelio/gatves pilna rekonstukcija kainuoja maksimum 1mln (cia jau brangiausias labai high end, siaip sukamasi ~300K uz km) EUR uz 1 km, tai oro uosto tako 1 km kainuoja ~7mln EUR. Tarkim viena lempute, kuri dega ant tako – jos kaina yra 7K EUR. UZ VIENA LEMPUTE. Tad skaiciai mazdaug tokie.
-Paskelbe konkursa tako rekonstrukcijai, atejo vokai su dalyviu pasiulymais. Kadangi laiko buvo mazai, pagrindinis kriterijus- maziausia kaina. Pirmas vokas – didziule lenku kompanija, daug patirties, zinoma, didesne uz visas Baltijos saliu kompanijas kartu sudejus. Antras vokas – lietuviai, turi patirties darbe su aviatoriais, viskas ok. Trecias vokas – latviai, ACB. Niekas nei buvo girdejes nei dirbes su sita kompanija. Spekit kieno kaina buvo maziausia
-Na prasidejo derybos su latviais. Atvaziavo ju valdybos pirmininkas. Donatas sneka tik angliskai ir lietuviskai. Latvis – tik latviskai ir rusiskai. Susikalbejimo nulis. Veliau atrado kita latviu valdybos nari, kuris snekejo angliskai. Dar veliau samde lietuvi, kuris sneka ir lietuviskai ir latviskai.
-Latviai sako – mes viska padarysim, bet istatymu nesilaikysim. (Neminejo apie kokius istatymu kalba ejo.) Jei jus uzsimerksit i tai, tada ok. VNO sako, bet juk taip negalima. O latviu atsakas – o tai jum svarbu istatymu laikytis ar projekta sekmingai igyvendinti. Kaip sakoma, estai turi gerus istatymus ir ju laikosi, latviai turi blogus istatymus ir ju nesilaiko, lietuviai turi blogus istatymus ir ju laikosi Galu gale visgi priverte latvius laikytis istatymu bet vargo ir streso su tuo buvo.
-Kai jau pasidare aisku, kad latviai vykdys projekta, lietuviai nuspende pamokyti latvius, jog kisa nosi ne i savo „darza”. Suderino su visais LT tiekejais, kad latviam nieko neduotu arba duotu uz 10x kaina. Latviai negauna nieko, nei asfalto, nei betono, nei sunkvezimiu. Visas tiekimas Lietuvoje jiem uzblokuotas. VNO krepesi i susisiekimo ministerija, sako – latvius skriaudzia. Tada per rinka paejo zinute is ministerijos – „Skriausit oro uostus, nieko negausit is Lietuvos gelezinkeliu”. Po sios zinutes visi vartai latviams atsidare
-Suderinus tako reikalus akys nukrypo i Kauna. Juokingiausia, kad prasidejus projekto planavimui (Donato dar nebuvo tuo metu komandoje), keleta pirmu menesiu niekas nesusiprotejo itraukti KUN atstovu i darbo grupes
-Paskelbe konkursa statybos darbam KUN terminale – pirmas vokas, zinoma kaunieciu imone, antras vokas, zinoma vilnieciu imone, trecias vokas – IT imone, IT! Atea Spekit, kuri laimejo. Nusprende Atea pasimokyti statybu verslo. Issrinko „visai nesvarbu” projekta. Paskurini menesi pats Donatas vaiksciodavo su ju projekto vadovu po KUN ir literally keleta valandu ant jo saukdavo. Nes kur paziuresi ten nepadaryta niekas arba beveik niekas. Taip keleto planuotu dalyku ir nebuvo padaryta, pvz naujos kavines irengimas KUN.
-Didele beda buvo su viesaisiais pirkimais – nes bet koks pirstelejimas turejo buti vykdomas per viesuosius pirkimus. Pamate kad gali papildomai reiketu lauko tualetu, naujas pirkimas. Reikia pleveles uzdengti statybos darbus, pirkimas. Pradzioje planuota buvo 10 pirkimu, rezultate buvo ivykdyti 54.
-Kadangi normalus planavimas prasidejo paveluotai, daug darbu buvo padaryti beveik paskutine diena, naujo perono linijos KUN buvo baigtos brazyti likus keliom dienom iki perkelimo. Ziauru buvo, kai atvyko oro liniju atstovai ir klausia, na kur cia stoves musu lektuvai. Rodom – va cia. O ten zole zelia
-Tiese kelia nuo naujos auto aiksteles iki kelio. Likus 60 m sustojo, pasirodo planuotojai blogai suplanavo. Bet imone pasielge patriotiskai ir likusius 60 m nutiese uz savo lesas.
-Laikinosios palapines yra itrauktos i Lietuvos rekordu knyga, kaip didziausios palapines pastatytos Lietuvoje. Ju nuoma kainavo ~1,5 mln, po naudojimo jos buvo sunaikintos.
-Karmelava – vidury projekto pradeda aisketi, kad KUN patapus pagrindiniu oro uostu, keliu i ji nebus, visur remontai Rekiama keliu direkcijai, ta sutinka stabdyti projekta nes jus planai nesiderina su perkelimu. Kita diena darbai vistiek vyksta. Rangovas nesutiko stabdyti projekto. Kelia tiesia viena imone, saligatvius kita. Abu konkurentais, tarpusavy nesisneka. Kelias buvo nutiestas likus keliom dienom iki perkelimo vien del to kad prsidejo spaudimas ir spaudos isterija.
-Autobusai – pradejo siulyti Kautrai, TOKS, Ollex vykdyti tiesioginius reisus tarp KUN ir Vilniaus. Visi atsake, jei padarysit mus isskirtiniais vezejais tarp Vilniaus ir Kauno tada ok. Kitu atveju ne. Po to Ollex siaip taip nusileido, nupirko 5 aurobusus ir gan nemazai laimejo. Autikai vazinejo i Vilniu kas 20 min.
-Kauno savivaldybe – prase padaryti greitaji autobusa i oro uosta. Savivaldtbe iskele salyga, jog tada neveziokit keleiviu i Vilniu, lai visi juda i Kauna. Nesutiko. Galu gale greitaji autika vistiek paleido.
-Paskutinem dienom pergabenti visa iranga reikejo 10 furu ir 2 kranu 4 dienom. Projekte tam buvo numate 20-30K. Paskelbus konkursa pigiausias varinatas buvo 250K, antras buvo 1 mln. Mokejo 250K, bet butu mokeje ir milijona, nes detis nebuvo kur. Aciu dievui teikejai nesusitare. Del situ neadekvaciai dideliu ir specialiai ispustu islaidu Donatui labiausiai skauda.
-Negalejo dalimis atjungienti VNO ir ijungineti KUN. IT ir navigacijos sistemos negali lygiagreciai dibti keliose vietose, privalejo pilnai isjungti VNO ir pilnai ijungti KUN.
-Planas B. Jei butu strige tako atnaujinimo darbai, planas buvo likti Kaune ilgiau. Taciau paskutinemis dienomis palapines jau buvo lopomos lipnia juosta. Ypac buvo bijoma nusitesti iki rudens, nes palapines buvo galima atvesinti, bet sildyti ju galimybiu nebuvo.
-Pagrinde viska isveze pasamdyti konsultantai, kur patys sutikdavo keleivius ir jiem padedavo orientuotis. Tas labai zavejo, ypac uzsieniecius. Administarcija dare ta pati, pats Donatas turejo savo pamaina kai su zalia liemene dirbdavo konsultatu/pagalbininku. Is viso ~30 zmoniu is administracijos dirbdavo ta darba.
-Keleiviu apklausoje laikinas oro uostas surinko daugiausia balu patogumo/pasitenkinimo tyrimuose ir aplenke originalius VNO ar KUN
-Vilnieciai ir kaunieciai buvo atskirti VIlnieciai dirbo palapinese, kaunieciai terminale. Taciau vadovauti viskam KUN buvo paskirtas kaunietis. Pries tai grupelemis vilniecius vezdavo padirbeti Kaune (kad susipazintu su infrastruktura), o kauniecius Vilniuje (kad susipazintu su srautais). Vilnieciu nenakvyndino Kaune, kasdien veziodavo autobusais ar masinom.
-Zmones dirbdavo po keleta paru su minimliai miego. Ant galo tiek buvo uzsimotyvave uzbaigti projekta sekmingai, jog net eiles susidarydavo darbo pamainom. Nors jokiu finansiniu paskatinimu jie del to negavo. Jautesi noras „pavaryti uz Lietuva”
-KUN vykdo lektuvu saugojimo/parkavimo paslauga, tas 35 dienas visi parkuotojai savo „lauzyna” turejo isskraidinti is KUN.
-RyanAir skrydziu neperkele ne is pykcio, o tiesiog pragramtiskom paskatom. Vasarom jie jaucia lektuvu trukuma. Tad juos tieisog perkele kitur, nes pagrindniu oro uostu LT jie laiko KUN, o VNO jiem kaip salutinis.
-Pradinis projekto biudzetas buvo 31 mln, ivykde uz 25 mln. Didziausias sutaupymas – tako rekonstrukcija kainavo 9 mln pigiau nei planuota.
Bendra zinute buvo ,kad projektas turejo labai daug luck’o. Labai daug vietu tiesiog pasiseke, kad kazkur sistema is pirmo kart isijunge, kad neuztrigo kazkur tiekimas, ar pan. Zodziu laimingai sukrito kortos. Neatidarius laiku VNO butu tarptautine geda, nes uzsienio ziniasklaido demesys buvo gan didelis. O labiausiai pagalius i ratus kiso ne kas kita kaip politikai.
Sis success story gan placiai nuskambejo pasaulyje, ir dabar Donatas susilaikia daug pagyru ir susizavejimo uzsieno konferencijose ar susitikimuose.
Mintys apie bendra aviacija LT:
-Paminejo laukti keleto didesniu ziniu is KUN ir VNO.
-I KUN gali ateiti 4 oro kompanija.
-PLQ gyvas tik del mokestiniu lengvatu VNO.
-Valdziai laikas apsispresti del pagrindinio salies oro uosto ateityje, svarstomi trys variantai: VNO arba KUN arba naujo oro uosto statyba.
-Dabartiniais skaiciavimais ir keleiviu augumo prognozes, po rekonstrukcijos VNO atlaikys tik iki 2030 metu. Jei nebus jokiu kataklizmu. Tad apie ateiti jau reikia galvoti dabar.
-Statistinis europietis per metus skrenda 4 kartus, lietuvis 1,7. Bet lietuviu skraidymas dazneja.
-Takas jau buvo tokio lygio, kad beveik kasnakt ji lopydavo nauju asfaltu.
Sitas tai drama level 9000
@Jurgis
įdomiai susiskaitė :)
Gal kas priminkite, ar jau visos naujienos paskelbtos iš 4, kurių tikėtis reikėjo pagal Patikimojo informaciją?
Naujos „Ryanair“ skrydžių kryptys: Venecija, Bolonija, Milanas ir Tel Avivas
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/naujos-ryanair-skrydziu-kryptys-venecija-bolonija-milanas-ir-tel-avivas-667-933580
@Linas Manau, kad ketvirtosios Patikimojo naujienos dar nėra. Bent pagal svarbą ar svorį :)
Dėkui už labai įdomų aprašymą, Jurgi.
Tik nelabai supratau vienos pastraipos:
Kai jau pasidare aisku, kad latviai vykdys projekta, lietuviai nuspende pamokyti latvius, jog kisa nosi ne i savo „darza“. Suderino su visais LT tiekejais, kad latviam nieko neduotu arba duotu uz 10x kaina. Latviai negauna nieko, nei asfalto, nei betono, nei sunkvezimiu. Visas tiekimas Lietuvoje jiem uzblokuotas. VNO krepesi i susisiekimo ministerija, sako – latvius skriaudzia. Tada per rinka paejo zinute is ministerijos – „Skriausit oro uostus, nieko negausit is Lietuvos gelezinkeliu“. Po sios zinutes visi vartai latviams atsidare
Gal būtų galima plačiau/aiškiau?
Patikimojo informacija susišaukia su Donato Voverio pranešimu:
-Paminejo laukti keleto didesniu ziniu is KUN ir VNO.
-I KUN gali ateiti 4 oro kompanija.
Taip kad panašu, tos didesnės ketvirtosios žinios reikia dar laukti. Beje, nemaža intriga – kas gi bus ta 4 KUN oro kompanija?
Turiu neįprastą praktinį klausimėlį. Galbūt kas nors buvote susidūrę:) Trumpas valandos trukmės skrydis su FR iš PFO į AMM. Bilietas 19.98eu RT. Bilietas kūdikiui – 50eu RT. Kūdikiams jie taiko fiksuotą kainą visomis kryptimis. Ar kiltų bėdų, jeigu kūdikiui nupirktume pilną suaugusiojo bilietą? Kaip tokiu atveju darytis check-in? Tarkime norime sėdėti erdviau, o ne viso skrydžio metu laikyti vaiką ant kelių?
Dėl skrydžių iš Kauno į Tel Avivą tai kyla įtarimas, kad ryanair puslapyje ši kryptis yra likusi, nes kurį laiką Eilato lėktuvai skrido į Tel Avivą. Kažkaip nesolidu 15min.lt pievas rašyti.
Nors gal yra koks pranešimas apie tai ir tai ne pievos :)
Klebone, tokiu atveju kūdikiui galima pirkti CHD bilietą. Tokia praktika taikoma gana dažnai.
Šiandien vyko spaudos konferencija, kurią kaip suprantu galima summary daryti tokią:
Nauji iš Kauno: BLQ (2x), MXP (3x) ir TLV (3x).
Nauji iš Vilniaus: AMM (2x) ir TSF (2x).
KUN-PFO bus 1x ir žiemą vykdomas (šiaip 2015 irgi buvo vykdomas).
Eilat bus uždarytas.
VNO-ATH bus summer-only.
Na, ir natūraliai Bourgas, Rimini, Corfu irgi summer only.
Kažkas klausė, ką veikti Venecijoje žiemą. Buvau Venecijoje 8 kartus visais metų laikais, skirtumo nėra, žiemą net geriau, nes truputį mažiau turistų, vaizdai iš esmės tie patys, nes ne gamtoje ten esmė. Kartais pasitaiko potvynis, bet čia viena iš atrakcijų realiai.
Ai, ir vasarį yra garsusis karnavalas, kurio metu bet kurioje miesto gatvėje žmonių yra tokia pati koncentracija, kaip Vilniaus autobusuose 17 val.
Oh nice! Man pirmas kartas BMA – cia kaip autiku stotis, kai lektuvai stovi prie vienos dideles rankoves su numeriais. Pats eini, tada paziuri kur koks skrenda ir isedi i reikalinga. Such much fun :)
O tai ketvirtoji naujiena, ne LCY ? :)
Arnai, bet kaip tuomet padaryti check-in? Juk vaiko gimimo datą įvesti arba darant check-in. O kalendoriuje rodo datas intervalu nuo 2 metų iki 12. Ir kitokių rinktis neleidžia :)
Dėl kūdikio Ryanaire. Pas juos sudėtingiausia iš visų lowcost, paprasčiausiai yra padaryti užsakymą telefonu, papildomo mokesčio neturėtų būti. Tik reikia žiūrėti, kad bagažą irgi pridėtų web kainomis, o ne oro uosto.
Jie turi Infant Comfort Seat, bet nesu tikrai, ar nereiks ir infant fee susimokėti.
Infant fee tikrai nereikia mokėti, kai skrendi su tinkama kėdute.
(Wizz Air’e daug paprasčiau kūdikiui atskirą vietą užsakyti, bet šiuo atveju jokios iš to naudos:) )
Vilniaus oro uosto mokesčiai gali koreguoti „Ryanair“ planus
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/vilniaus-oro-uosto-mokesciai-gali-koreguoti-ryanair-planus-663-933810
Klebone, nebus jokios problemos, jei vaiko metus įrašysi, tarkim, padidintus vienais metais. Aišku, galima kreiptis į call centre, tačiau aš nesukčiau galvos. Iš tiesų taip, FR book’inimas yra ganėtinai f* up dalykas. Dar kartą pakartosiu, kad išpirkti kūdikiui vietą yra normali praktika, o gimimo datos registracijoje ar prie vartų net nelabai kas ir kvestionuos.
Travel Service Airlines bumps CSA equity to 97.7%
https://www.ch-aviation.com/portal/news/64861-travel-service-airlines-bumps-csa-equity-to-977
Anonimas -> Arnas
@Arnas, neteisus esi. Jeigu vaikui 1 metai ir 10 mėnesių ar daugiau tai GAL ir nepastebės. Jeigu iki kokių 12-15 mėnesių, tai gali būti problemų.
Bet šiuo atveju blogiausia, kas gali nutikti, tai lieps nusipirkti kūdikio bilietą už 27 eurus (į vieną pusę). Dar gali būti kad į vieną pusę pastebės, į kitą ne:)
Daug blogiau, kai 2 metų vaikui nuperkamas kūdikio bilietas, tada jau daug didesnės problemos. Ir istorija iš Lietuvos:
https://www.delfi.lt/verslas/transportas/motinai-teko-palikti-mazyli-vilniaus-oro-uoste-nes-nebegalejo-jam-nupirkti-ryanair-bilieto.d?id=58931921
Mindaugai, pritariu, kad vaikui nupirkti kūdikio bilietą yra blogai, tačiau taip, blogiausiu atveju reikės sumokėti papildomą mokestį, nors, dar kartą paminėsiu, labai abejoju, ar kūdikio amžių kas pastebės.
O jeigu ir pastebės, tai tokia praktika yra galima.
Dėkoju už patarimus. Su kūdikio bilietais pažaisiu kitą kartą :) Dabar jau buvau viską užsakęs. Geros mintys dažnai ateina per vėlai. Ypač kai bilietai už dyką išpuola :)
Gal kas mato jau Wizzair Winter 2018 kryptis, kaip kad puslapyje rašo, kad prieinam Wizz Club nariams? Nebent tik iš Budapešto kol kas.
VNO bazės dar nėra Wizz pardavimuose 2018 žiemai.
Labai įdomus skaitinys apie Donato Voverio nuotykius rekonstruojant pakilimo taką :) Šiaip išties labai džiugu, kad neįvyko kaip Salonikuose, kur visi susipyko su visais, vieni kitus kaltina, Wizz neliko kito kelio kaip tik pereiti patiems į Kavala prisiimant rizikas dėl bilietų grąžinimo ir t.t.
Bet tas, kas rašė viešųjų pirkimų sąlygas, buvo tikrai kaltas dėl nemažos dalies visų rizikų ir nesąmonių.
Mažiausios kainos konkursų reikia viešuosiuose pirkimuose apskritai vengti, o kalbant apie tokios strateginės svarbos valstybei projektą – tiesiog neįsivaizduojama, kad čia buvo mažiausia kaina. Mažiausia kaina yra visada masalas kontoroms, kurios yra nieko panašaus niekada nedariusios arba apskritai fiktyvios, kokie du bičai savo bute registravę. Whatever, kad mažai laiko, įdedi ant greičio kaip esminį vertinimo kriterijų elementariai patirtį vykdant panašius projektus. Atsiunčia tie patyrę lenkai savo referencus ir nuneša visus latvius, visiems ramu ir saugu.
Kad IT įmonė galėjo ateiti KUN atlikinėti darbus – išvis kosmosas. Ar buvo kažkokie kvalifikaciniai reikalavimai apskritai ten? Ar buvo bent reikalavimas turėti minimalios patirties?
Reikia turėti omenyje, kad čia projektas, kurį sufeilinus nuostoliai šaliai būtų buvę milžiniški.
Wizz Salonikuose paskutiniai lodoriai – nors jie visada visur taip – apsižiūri tik paskutinę minutę. Easyjet seniai atšaukė viską, o jie kad šį savaitgalį dar negalės ten skristi sugalvojo prieš mažiau nei savaitę, o dabar vis dabar galvoja, kad jau sekantį savaitgalį tai jau galės skirst. Apskritai jie kažkaip vis dar negavo geros pamokos, kaip kad Ryanair, kad tvarkaraščio kaitaliojimai kainuoja.
Beje įdomu EU261 kompensacijos prasme – nesugebėjimas sekti tako remonto progreso (kai konkurentai sugeba) – tai čia jau nenugalima aplinkybė, ar visgi ne :)
Nusipirkau vakar bilietus weekend breakui į Gdanską už mažiau negu autobuso bilieto kainą ir susimąsčiau – ar ateis kažin diena, kai Wizz arba Ryanair skraidys VNO-RIX ir VNO-TLL? Šiaip gi kas kliudo? Srauto visokios rūšies yra pakankamai, galima nugriebinėti ne tik nuo Air Baltic, bet ir nuo autobusų.
Aišku, nesinorėtų, kad atėjus kažkam į VNO-RIX maršrutą BT mažintų apsukas ir mažėtų jungčių per RIX patogumas, bet iš principo – kodėl niekas tokio dalyko neconsiderina?
@Pliumbum – as is kitos puses klausciau: ar ateis ta diena, kai WizzAir nustos pardavinet bilietus zemiau savikainos? :D Beje, BT i Ryga turi beveik visada 19-25eur bilietus i Ryga perkant is anksto.
Beje, gal kas žino, kiek skrydžių į GDN vykdė WizzAir sausio mėn? Būtų įdomu sužinoti jų CF.
Aš tai galvoju, kad VNO-RIX ar VNO-TLL ultra-LCC purposes užstabdo kylantis airport pax-tax.
Netgi žinau business case, kaip VNO-PLQ LCC modeliu galima būtų skraidyti, bet nekonkurencingumą sukuria PLQ išvykstančio keleivio 11,5EUR mokestis – aviakompanijai su A320 pakaktų ir 20EUR revenue tokiam segmente, bet su oro uosto mokesčiu, akcizu ir PVM’u (vietiniams skrydžiams), galutinė average kaina keleiviui turėtų būti 40EUR, kas jau sunaikina konkurencingumą kitoms transporto rūšims.
Spectator: man atrodo, 11 skrydžių.
Tada (jei tai buvo A320), jie turėjo 3,960 vietas ir 2,509 keleivius = 63% CF. Su mažomis kainomis, neatrodo labai gerai…
Wizz iš Vilniaus į Vieną įdomu nežada skraidyti?
Rizikuojant nukrypti vėl į nusišnekėjimus apie skrydžius į Nidą ir Šiaulius, ar iš principo būtų galima nustatyti kitokius (tarkim, nulinius) mokesčius konkrečiai skrydžiams šalies viduje, skatinant susisiekimą ir pan.? Iš VNO-PLQ ir politinių dividendų galėtų turėti įvairūs vietiniai ir nacionaliniai politikos veikėjai.
Kalbant apie RIX ir TLL, greičiausiai visgi VNO-TLL turėtų didesnių šansų tapti LCC kryptimi, visgi atstumas laiko prasme yra panašus kaip į Gdanską arba Varšuvą, net jeigu autobusas ir pigiau, tai 6-7 valandas važiuoti tikrai ne kiekvieno nervams.
@Janka Vilniaus planuose nėra
Wizz Air has announced plans to develop its new operating base in Vienna – the carrier will launch nine new connections from the Austrian capital.
By the end of March 2019, Wizz Air plans to dispose of two additional Airbus A321 planes at Vienna airport and launch nine new routes to Stockholm Skavsta, Malmo, Reykjavik, Kharkov, Milan Malpensa, Nice, Catania, Madrid and Lisbon. Tickets on new routes are to be available for sale in the near future, ticket prices are to start from 19.99 EUR one way.
The operational base in Vienna will be launched in the summer season in 2018. At the beginning, three Airbus A320 planes will be located there, which will carry out flights on 17 routes, including to Gdańsk. Ultimately, with the new connections announced today, the Hungarian carrier will offer cruises on 27 routes around Europe.
Wizz po truputį ateina į TLL, taigi galima tikėtis LCC bazių, nes, kaip jau buvo minėta, FR taip pat nori bazuoti naujų lėktuvų Baltijos šalyse. TLL-VNO būtų ideali kryptis LCC, nes atstumas žemės ir laiko atžvilgiu išties didelis, o FR galėtų nukonkuruoti BT. Manau galime tikėtis VNO-TLL su low cos carriers poros metų bėgyje
Tikėkimės tik, kad kai FR nukonkuruos visus kitus VNO-TLL maršrute, investuotojai ir viešbučių valdytojai nevaikys oro uosto ieškoti tradicinės kompanijos verslui, kuri skraidytų į Taliną…
kazkur jau girdeta. god bless „tradicines” kompanijas su 500Eur RT just because daugiau ten niekas neskrenda – kaip antai VIE
Ar tikrai labai sunku suprasti argumentą, kad tradicinės kompanijos kuria vertę? Ne visi keleiviai skrenda atostogoms ar aplankyti šeimos, yra keleivių kuriems reikia būti poryt iki 10:00 ryto Ženevoj, Bilbao ar Belgrade.Austrian, SAS, Lufthansa ir kiti tokiam keleiviui kuria didelę vertę ir atitinkamai įkainoja savo bilietus. Tokiam keleiviui visiškai vienodai, kad WizzAir skrenda du kartus per savaitę 15 krypčių, nes nei kryptys, nei laikai, nei siūlomas produktas („palaukit koridoriui ant laiptų pusvalandį”) jam netinka. Išnaikinkit visas minėtas kompanijas ir sunaikinsit Lietuvos pasiekiamumą, kuris jau dabar yra labai prastas. LCC gali ir turi gyvuoti, bet jie nepatenkina visų poreikių rinkoje. Bėda ta, kad Lietuva per maža rinka, kad joje galėtų tilpti tiek labai daug LCC, tiek labai daug tradicinių skrydžių. Reikia ieškoti balanso, kuris mano nuomone jau senokai yra pažeistas.
taip, balansas pazeistas, bet atstatyti ji isvarant LCC yra daugiau nei „protinga”. manau, puikiai suprantam, kad ne viena „legacy” kompanija i toki VNO nezada ateiti nei artimiausioje, nei mid-term ateityje.
Tai ne apie išvarymą aš kalbu, o apie tokių rinkų, kaip VIE, TLL ir pan. saugojimą nuo LCC, nes bus daugiau žalos, nei naudos. Vienareikšmiškai turėtų būti toliau didinami VNO mokesčiai, taip stabdant LCC plėtrą, darant VNO patrauklesnį tradicinėms bendrovėms ir gerinant Lietuvos (Vilniaus) pasiekiamumą.
Dvi didziausios zmogaus tragedijos: kazko noreti, ir gauti ko norejai …. :)
o gal ne rinka reikia saugoti (visas pasaulis kalba apie globalias rinkas ir atviruma, o LT kazka regulios ir saugos? really?), o skatinti poreiki/galimybes verslui daugiau keliauti (kad butu poreikis daugiau tradicinems skristi)?
@Spectator – nelabai suprantu, kuo (padidinus mokescius) VNO taps patrauklesnis legacy vezejams? kad neliks konkurencijos? nu cool. gal gali nuspeti, kaip tokiu atveju keisis mano 600-700Eur RT i OSL – atpigs tikriaus ir verslo reikalais zmones skraidys daugiau?
Tiesa, kaip dažniausiai būna, turbūt yra kažkur per vidurį.
Iš Lietuvos, deja (galioja ne tik LCC), bet yra ne vienas maršrutas, kur vieno vežėjo tarsi per mažai, bet dviejų vežėjų perdaug (patyrėm su Air Lituanica ne vienoje vietoje). VNO-CPH, kartais, atrodo labai brangiai ir pilni lėktuvai, tačiau jei atsirastų antras vežėjas kas būtų – kaštai maršrute padvigubėtų (grubiai, jei panašiu frequency ir panašiais maršrutaus), bet ar pajamų maršrute padvigubėtų? Tikrai nepadvigubėtų.
Kas liečia LCC ir ne-LCC konkuravimą vienam maršrute tai dar sunkesnis atvejis; bet yra labai didžiulė tikimybė, jog ne vienas maršrutas iš VNO „legacy” žemėlapyje neišsilaikytų, jeigu jame atsirastų kiek apčiuopiamo frequency LCC operacijos – VNO-VIE, VNO-BRU, VNO-TLL vieni iš kandidatų.
Pavyzdį turime VNO-OSL – SAS susipakavo greitai, kai Ryanair paleido daily.
Aš siūlau diskusiją pakreipti simuliacijos kryptimi.
Kaip galvojate, ką darytų / turėtų daryti SAS, jeigu Ryanair atidarytų VNO-CPH 2x daily?
Kaip galvojate, ką darytų / turėtų daryti Austrian, jeigu Wizz Air atidarytų VNO-VIE 5x weekly?
Didesni mokesčiai – mažesni LCC išsidirbinėjimai, mažiau šansų, kad skraidys nesąmoningom kryptim, nes jiems kur kas sunkiau stimuliuoti naujas kryptis kai didesni mokesčia. O OSL įdomi kryptis – ar ne tas pats Ryanair skrenda kasdieną į OSL? Ar tik ne dėl to nėra tiesioginio SAS skrydžio į VNO? Ar ne dėl to Norwegian skraido į OSL taip retai? Tai čia tipinis pavyzdys, kaip Ryanair suknisa normalią rinką, nes nebelieka tradicinių kompanijų. Tam pačiam BT VNO-OSL galėtų būti įdomi rinka, bet jiems užtenka pažiūrėti į tai, kad FR skraido kasdien – ir viso gero, niekam tokia rinka nebeįdomi: skraidykit rytais 06:45 po 15EUR. LCC dream!
juokingiausia, kad FR i OSL skraido geresniu laiku, nei SAS bande, bet kaltas FR, o ne SAS. Nes jei sventas SAS skraidytu nors ir 3 nakties, vistiek FR butu prastesnis produktas, nes jis – ne legacy.
nelabai ikertu logikos del mokesciu ir LCC krypciu. Mol pakelus mokescius FR pirma nuims VNO-OSL ar VNO-NUE? VNO-OSL kaip buvo taip ir liks, tik brangesniais bilietais – iskart nuo to legacy pageres, kaip ir pageres nuemus niekuo su legacy nesusijusi NUE?
Rinkos jus nesureguliuosit – yra du variantai, imho – skatinti skraidyti daugiau (kas ir Voverio pamine ir is kitu statistiku aisku seniai, ypac lyginant su skandinavais), taip skatinant kada nors ir legacy ateiti koi, arba galim isvaryti LCC, apsaugoti sventus marsrutus ir skraidyti mazai kosminem kainom – ko Spectator ir siekia.
Ateitis, speju bus Spectator variantas – LCC vel bus isgrusti i KUN kokio gandriuko mokesciu pakelimu, liks vel emigracines kryptys ten, o VNO „bujos” legacy. Tada vienas legacy koks pasitrauks is „strategines krypties, patvirtinos viename is 100 bereiksmiu posedziu” ir prasides kelniu movimasis ir fondu kurimas is mokesciu moketuju pinigu „susisiekimui gerinti”, kuri vainikuos vel koks skrydis belenkokiu laiku – svarbu eurai paeitu – kaip Vueling.
SAS CPH produktas ir taip nieko ypatingo. Skraido senais „worn” CRJ-900. Pliusas tvarkaraštis, Eurobonus taškai, arbata/kava vanduo. Bet FR su mažesne kaštų bazę be problemų išstumtų juos. Jeigu kaip Simonas minėjo padarytų gerą tvarkaraštį.Kadangi tenka dažnai skraidyti šiuo maršrutu, tai pereiti ant RYR nebūtų problemų.
@Trolis – tik nesupratau, kodėl pats skraidai į OSL už 600eur, jei Ryanair ten skraido kas dieną už 15eur?
Aš tiesiog norėčiau matyti LT aviaciją su tiek stipriu LCC produktu, tiek su stipriu tradicinių vežėjų produktu. LCC puikiai atlieka savo darbą, bet tikrai nepatenkina visų poreikių.
Mokesčių pakėlimas dabartinėje situacijoje reiškia, kad paskatos didinti bazuojamų lėktuvų skaičių mažėja. Paprastai bazuojamas lėktuvas reiškia daug naujų krypčių, o krypčių, kuriuose nesidubliuotų vežėjai jau mažoka. Tad net kelių eurų mokesčių pakėlimas, gali turėti labai didelę įtaką.
Aš stengčiausi visais įmanomais būdais stabdyti LCC plėtrą (tai nereiškia, kad jie turi išeiti – tiesiog per daug nesiplėsti), ir metams bėgant ir augant paklausai bandyti vilioti tradicinius vežėjus į Vilnių.
Skraidau su SAS uz 600eur, skraidau su FR uz 100-200eur (nors labai netinka grizimo laikas), skraidau uz Wizz i TRF uz 100eur – viskas priklauso nuo situacijos ir poreikio. Neseniai skridau i AES per FRA, nes jusu numyletasis legacy SAS prase 1000 uz RT pusantros savaites pries ir tai net nebuvo SAS . Yra dalyku, uz kuriuos is principo nemokesiu, net jei tai ir approvinta ir ne is mano kisenes.
Dar karta pats sau priestarauji – bazuojamas lektuvas reiskia daug krypciu, is pavyzdziu zinom, kad 90% jos bus i niekur kazkur kazkada – kuo cia skriaudziami legacy, nezinau. High frequency ir gero laiko kryptys kazin ar atsiranda tik tam, kad lektuvas nestovetu.
Atsakysiu į Simono klausimą: „Kaip galvojate, ką darytų / turėtų daryti SAS, jeigu Ryanair atidarytų VNO-CPH 2x daily?”
Atsakymas: išeiti. Net nėra ko plačiau diskutuoti.
O padiskutuoti galima apie kitą Simono mintį, kad tiesa slypi per vidurį. Visiškai pritariu. Be abejo, smagu, kai situacija išsprendžiama vienareikšmiškai, tačiau ne visur viskas vien juoda ar balta. Užtai rinka turi būti dalinai kontroliuojama.
VNO jau yra destabilizuotos rinkos pavyzdys. Tolesnė neprižiūrima LCC plėtra yra pavojinga. Yra rinkų, kurios iš esmės visiškai kontroliuojamos, pavyzdžiui, MSQ. Ir ką jie turi? Turbūt pusę (jei ne daugiau) baltarusų, skraidančių iš VNO, WAW ir pan., gana aukštas kainas ir nevisiškai gyventojų poreikius atitinkančią maršrutų pasiūlą. Tačiau yra ir tų gerų „viduriuko” pavyzdžių. Jau buvau rašęs apie FR ir KBP. Galima ilgai diskutuoti, ar geriau įsileisti FR, ar išlaikyti MAU, bet tai jau yra pastangos atsargiai, apgalvotai kontroliuoti rinką. Iš kitos pusės, yra IEV su W6, kuris, paėmus VNO-KBP/IEV atvejį yra iš esmės vadovėlinis pavyzdys, kokį norim matyti LCC ir legacy. 2x ar 3x daily KBP (na, taip, MAU jau pats beveik kaip LCC, bet tai yra bendra tendencija) ir 2x ar 3x weekly IEV. Abu išsitenka savuose rėmuose.
Ką siūlau iš to pritaikyti Lietuvoje? Kaip jau buvo sakyta, būtent, neįsileisti LCC į tokius maršrutus kaip VNO-TLL. Kraštutiniu atveju įsileisti su labai ribotu tvarkaraščiu (dieninis skrydis, tinkantis savaitgalio išvykai ar pan., bet jokiu būdu ne verslo srautui). Apskritai drįsiu spekuliuoti, kad VNO-TLL yra aukščiausią yield’ą nešantis produktas iš VNO.
Klausimėlis – ką manote apie BT VNO-LGW? Ar nors kiek tikėtinas šios krypties atidarymas, po TLL-LGW?
Tik kad negali neįsileisti LCC į kažkokį maršrutą negaudamas velnių už konkurencijos ribojimą. Juolab negali sureguliuoti laiko, dieną ar ryte jiems skristi, nebent slotus pardavinėtum.
Jurgi, gal kažkur yra pranešimo įrašas ir žinai, kaip jį gauti?
SAS, Lufthansa tikrai nėra geriau dėl arbatos, kavos ir pan.
Vienintelė priežastis, kodėl šios kompanijos yra svarbios pasiekiamumui – jos gali parduoti bilietą Vilnius-Tokijas, Vilnius-Niujorkas ar Vilnius-Kinshasa. Deja, Ryanair to nesiūlo.
„Fake connections” produktas yra daug daug kartų prastesnis už visus normalius jungiamuosius skrydžius. Jungimo garantija, bagažo perkrovimas, trumpesni jungimai – tik keletas akivaizdžių privalumų.
Europoje, kai tinka, skraidau su viskuo. Esu skridęs kažkada VNO-LTN/LHR-PVG. Never again!
Simonai, ar tiesa, kad perimant EasyJet sotus Hamburge ir atidarys it bazę?
Klausimas „kontroliavimo” mylėtojams – kaip galima „neįsileisti” konkrečios aviakompanijos į VNO-VIE reisą? Apie tokį daiktą kaip Europos Sąjunga neteko girdėti? Kokiu būdu jūs tą ruošiatės padaryti, teisėtu būdu? Ir kas leidžia jums tikėtis, kad LT aviaciją valdantys genijai tą padarys tokiu stebuklingu būdu, kuris nepridarytų daugiau žalos negu naudos?
Ar pastebėjote, kad esami „skatinimo fondai” turi labai menką įtaką tam, kokie reisai atidaromi? Didelė įtaka labiau tokia, kokios geriau nebūtų išvis (Vueling kosmonautišku grafiku).
Prisimenat 2009 ir paskesnius metus? Po LAL užslenkimo ir BT pasitraukimo VNO buvo visiška skylė, į kurią niekas neskraido (išskyrus per Rygą) – atsimenat, kaip legacy kompanijos tuomet veržėsi atidaryti naujus skrydžius? O juk pagal mūsų (klaviatūros airline CEO) supratimą, tai turėjo būti puiki galimybė joms – tuščia rinka, didelės kainos, mažai konkurencijos, tik imk ir skraidyk. Bet taip nebuvo – ir tam yra priežasčių.
Berods netgi Simonas tada rašė, kaip mąsto avialinijų vadovybė ir planuotojai. Jiems tuščia rinka, iš kurios traukiasi/išstumiami vežėjai – tai aliarmas, kad kažkas su ta rinka blogai, geriau į tokią rinką nelysti ir net negalvoti apie ją. Ir priešingai, aktyvi konkurencinga rinka – tai ženklas jiems atkreipti dėmesį.
Čiurlionis: SPA atidarys bazę HAM, tas yra tiesa.
@c2h5oh – visiškai sutinku, bet tuo pačiu rinka, iš kurios traukiasi / išstumiami legacy vežėjai irgi sukels minčių kitiems legacy, kad čia geriau nelįsti.
https://www.vz.lt/vadyba/is-tarnybos-i/2018/03/05/vilniaus-ir-kauno-oro-uostu-vadovas-palieka-pareigas
Gal kas žino, su kuo susiję visi šie LT oro uostų vadovybės pasikeitimai? Ar tiesiog sutapimas?
Teko grizti i mood room’us, susaukti keliasdesimt papildomu meetingu ir pasamdyti keliolika nauju external konsultantu:
The biggest airline in Europe rolled out a new color scheme barely a month ago, and is now changing it again, in what may be a record in corporate history.
When Lufthansa revealed a new, refreshed livery at a press event in Frankfurt in February, many frequent flyers and aviation enthusiasts groaned in disappointment. Where had the airline’s classic yellow gone, and what was this dark blue in its place? Turns out that dark blue may have been too dark, and needs to be changed to something closer to the old blue.
A spokesperson for the German flag carrier told aviation site Airliners.de that “after landings in Hong Kong and New York, for example, we realized that the blue paint sometimes looks much darker than it did in the test environment, especially in adverse weather conditions.” So now the airline will have to modify the blue by dialing down the black and adding in more red and green, said the spokesperson, “without giving up the desired deep blue.”
Dar šiek tiek pagalvojus apie LCC „reguliavimą” su oro uosto mokesčių pagalba. O juk dabartinė sistema, kai duodama nuolaida VNO už skrydžius KUN ir PLQ, faktiškai skatina LCC, ne legacy kompanijas. LCC yra labiau linkę atidaryti skrydžius „į bilekur” iš periferinio oro uosto, kad gautų nuolaidą pagrindiniame. LCC tas yra svarbiau, nes oro uosto mokestis sudaro santykinai didesnę dalį galutinėje kainoje, o ir pirkėjai gerokai jautresni kainai.
Taigi iš principo pareguliuoti LCC su oro uosto mokesčių pagalba įmanoma – tiesiog panaikinti dabartinę nuolaidų sistemą, ir viskas. Bet tada kils baisus triukšmas, kad žlugdomi KUN ir PLQ (juk nuolaidų sistema buvo sugalvota kad remti KUN ir PLQ)). Tai puiki iliustracija, kad reguliavimas visada turi nenumatytų pasekmių (remi KUN/PLQ, tuo pačiu paremi LCC).
@c2h5oh – būtent tą ir turiu omenyje. Pirma turi būti valstybės strategija (kokio susisiekimo mums reikia, kokių turistų mums reikia, kaip mes reklamuojame savo šalį – ar taip, kaip dabar, su sulūžusiu turizmo puslapiu, ar normaliai, taip kaip Estija), iš to plaukia oro uostų strategija, kartu su nuolaidų politika, mokesčiais ir t.t. Aišku, kad nėra jokio būdo kažką priversti skristi kažkuriuo maršrutu, ar uždrausti. Bet turint strategiją, galima pasiekti, kad LCC dalis mažėtų ar bent nebeaugtų. Su laiku, jei ekonomika vystysis, yra šansų pritraukti daugiau tradicinių kompanijų skrydžių, bet tik su sąlyga, jeigu nebebujos LCC. Dabartinės nuolaidos labai palankios LCC vežėjams, kai tuo tarpu LH/OS/SN turbūt apskritai nėra gavę jokios paramos iš LT oro uostų per paskutinius penkerius metus.
Man regis LH turėjo gauti už papildomą 3 dažnį į FRA, kuris buvo praeitą vasarą … ar aš klystu?
@Linas – tavo tiesa, pamiršau, kad jie pridėjo skrydį. Tačiau esmė vis vien ta pati, LCC gauna nuolaidas per daug skirtingų programų, užtenka pridėti kokį nors VNO-AMM ar VNO-BRI, kai tradiciniai vežėjai, įdirbę rinką per daugelį metų lieka be jokios paramos, nes jų verslo modelis tiesiog kitoks. Vėl gi, jeigu strategija kryptingai vystyti LCC – kryptingai vystosi LCC, o ne tradiciniai vežėjai.
Paramos LCC neatimsi taip paprastai jau, iš tiesų kils šaršalas, kad KUN ir PLQ žlugdomi, po to Ryanair išstos su grasinimu išeiti iš LT rinkos ir t.t. O gal būtų galima paramą suteikti naujiems skrydžiams, užtikrinantiems jungimų geografiją? Ir apibrėžti jungimus, kad tai neapimtų fake connections. Būtų pati protingiausia parama.
@Spectator
teoriškai taip. O praktiškai – tokios strategijos nebus.
Eksperto, kuris viziją suformuluotų, nepakanka. Strategijai reikia padaryti aiškius pasirinkimus. Ir tie pasirinkimai yra sunkūs, turintys didelę politinę kainą.
Keletas pavyzdžių:
– LCC ar legacy. Eilinis rinkėjas myli LCC, jeigu jis yra skridęs reguliariuoju skrydžiu, tai tikriausiai buvo LCC. Frequent-flyeriai, pagrindinis legacy biznis, yra nedidelis segmentas : jie skraido daug ir moka brangiau, bet tokių žmonių yra nedaug, ir eiliniam rinkėjui tai yra „Vilniaus elitas”. Koks politikas ryšis smaugti LCC?
– oro uostų skaičius ir jų efektyvumas – nors turime infrastruktūros perteklių ir 100 km atstumu 2 apytuščius oro uostus, bet nuspręsti uždaryti KUN (paliekant VNO) arba uždaryti VNO (paliekant KUN) būtų visiška politinė savižudybė.
Ir taip toliau. Lieka arba pusinės priemonės (biškį paremiame visus, kažkam gal biškį daugiau), arba palikimas savieigai (kaip rinka pati susireguliuos), arba beprasmiai biurokratiniai procesai (naujos vizijos ir websitai), arba visiškas kosmosas (naujo oro uosto statyba Elektrėnų laukuose su greituoju geležinkeliu).
c2h5oh, imho, visai neblogai reziumavo. Pridėčiau tik, kad politiškai kiekvienas naujas reisas yra gerai, koks jis bebūtų.
Tuoj skrydžių naturaliai sumažės, teko kalbėtis su vieno banko valdybos nariu, sakė jie planuoja rinkos sulėtėjimą nuo rugsėjo.
Nors suprantu argumentą, kodėl svarbūs tracdiciniai vežėjai – man pačiam jie svarbūs dėl jungimo galimybių – tačiau nemanau, kad šiandien Lietuvoje tai yra problema.
2009 m. po FlyLLA žlugimo ir staigaus BT pasitraukimo – taip, tai buvo didžiulė problema. Tada iš Vilniaus skraidyti tomis kryptimis, kur nebuvo tiesioginių LCC skrydžių, buvo gerokaui brangiau ir nepatogiau (laiko prasme) nei, tarkime, iš Rygos.
Bet dabar kiek žiūriu Vilniaus situacija šia prasme neatrodo blogesnė, nei Rygos, Talino, ar to paties Minsko, kur LCC nelabai yra (už Minkso situaciją Vilniaus yra kaip tik geresnė). Tokį variantą, kad, tarkime, galvočiau „O, velnias, kodėl negyvenu Rygoje, būtų taip pigiau ir paprasčiau skraidyti” jau iš esmės pamirašu – o dar kokiais 2011 m. dažnai taip tekdavo pagalvoti.
Negu Varšuvos Vilniaus situacija blogesnė, bet Varšuva tiesiog didesnis miestas, natūralu, kad iš ten didesnis pasirinkimas ir iš Vilniaus tiek nebus.
Gal būtų gerai dar sustiprinti jungimus į Rytų Europą, bet Vakarų Europa, pagrindiniai Šiaurės Amerikos ir Azijos miestai – manau viskas gerai.
del viskas gerai manau kiek truksta:
LGW/LCY/LHR nera. HAM nera. ZRH nera. MEB3 vezejo nera.
MUC BT nematau kad siulytu connectintis i LH tinkla (ar blogai ziuriu?)
Cia kaip minimum, IMO.
@Augustinas – jei žiūri grynai iš poilsinės/emigrantinės pusės, tai Vilnius/Kaunas kartu gal net patrauklesni nei Ryga, nes turi daug krypčių ir pakankamai geras kainas. Bet žiūrint iš verslo pusės, Ryga turi vien dėl BT 5x daily: HEL, TLL, VNO 4x daily: ARN, SVO, LED 3x daily: CPH, OSL, KBP, TXL 2x daily: AMS, CDG, VIE, BRU, ZRH, MUC, PRG, HAM, LGW. Nekalbu apie sub-daily skrydžius ir apie kitas benroves (SU 4x daily SVO ir pan.) Kažkaip nelabai gal galima lyginti.
PLQ statistika už FEB2018 jau pasiekiama:
http://www.palanga-airport.lt/lt/skrydziu-statistika
15792 – pax
(minus) -1,5%
Mano vertinimu, kainų prasme, VNO neatsilieka niekuo nuo RIX, TLL ar WAW.
Nuo WAW atsilieka offer’ingo prasme, bet dėl to, kad ten yra du žaidėjai iš MEB3 ir legacy puokštė didesnė (papildomai prie VNO turi KLM ir AirFrance su savo metalu, British Airways, TAP).
RIX ir VNO offering’as tuo ir skiriasi, kad VNO turi daug daugiau fun LCC krypčių (Bari, Neapolį, Alicante, Maltą, begalybę capacity į Barceloną, Milaną, Romą); o RIX turi high frequency į HAM, DUS, MUC, TXL, ZRH. Tiesa, dažniausiai iš VNO su persėdimais į tuos taškus skristi pigiau nei iš VNO (VNO lemia BT, LO ir LH arši konkurencija į tuos taškus, sakyčiau).
Ar nebūtų metas surengti balsavimą, kas geriau: LCC ar Legacy? Tiesiog šiaip, dėl sportinio intereso ir kartu deklaruotume savo požiūrį.
easy shmeasy: https://doodle.com/poll/qiadbnu44v8wmw69
Mazai logikos iš tokios apklausos. Jei visa kita vienoda, tai LCC geriau, nes pigiau.
to Giedrius. Žinoma, kad mažai, bet juk antraštėje parašyta: „Dėl sportinio intereso”. Tiesiog padžiazuosim. P.S. O Lietuvos geležinkeliams metas susirūpinti…
Kalbant apie AirBnB, kur buvo klausimas, ar patinka:
Mano nuomone, AirBnB sistemos pateikimas – daug prastesnis nei alternatyvos. Nėra įmanoma kažkaip išrikiuoti rezultatų (pvz. pagal kainą). Taip pat nervina tas „cleaning fee”, kuris yra ne visur ir smarkiai varijuoja, ir parodomas tik pasirinkus užsakyti – dėl ko užuot lyginus variantus sąraše, tenka ant visų spaudinėti ir žiūrėti, kurio čia kaina staiga padvigubėja (jei užsakai trumpam laikui – tikrai taip būna), o kurio lieka nepakitusi. Nežinau, kur logika tame ir kodėl neparodyti galutinės kainos, ypač kai dalies pasiūlymų ji sutampa su iš pradžių rodoma kaina, nes cleaning fee nėra, ir kai iš karto įvedi, kelias dienas apsistosi, taigi, lengva suprogramuoti formulę „dienos kaina dauginti iš dienų skaičiaus plius cleaning fee”.
Kur AirBnB pliusas – tai, kad ten daug pasiūlymų, kurių kitur nėra išvis. Ta sistema sutraukė daugiausiai žmonių, nuomojančių butus, ir nors tą patį mėgina siūlyti ir Booking.com, pastarajme nėra tiek tokių pasiūlymų.
O visgi butas ne tas pats, kas viešbutis, ir labiausiai tai patyriau, kai pradėjau iš dalies gyventi „skaitmeninio klajoklio” (digital nomad) gyvenimą, dirbdamas iš įvairių pasaulio vietų (plačiau rašau čia, įskaitant apie Air BnB naudojimą tam: http://augustinas.net/skaitmeninis-klajoklis-mano-naujas-gyvenimas-9642 )
Net geriausiuose viešbučiuose, pvz., numeriai būna sąlyginai nedideli (neskaitant „suite”) ir, kažkodėl, viešbučių šeimininkams dažnai atrodo, kad dviviečiame numeryje pakanka vienos kėdės prie darbo stalo, dėl ko du žmonės ten negali normaliai vienu metu dirbti. Su butais panašių problemų kyla daug rečiau: paprastai už tą pačią kainą gauni kelis kambarius, darbo vietas. Be to, modemas, jei yra WiFi, bus visada šalia (pačiame bute) ir nebus taip, kad iš tau kliuvusio numerio WiFi „traukia” prasčiau ar veikia tik viešbučio koridoriuje, o jei bus problemų su modemu – galėsi pats pasitvarkyti, užuot klausęs IT nesusigaudančio registratūros darbuotojo aiškinimų, kad, pavyzdžiui, internetą išjungė valdžia arba „o kam jums reikia interneto?” (rimtai, čia iš mano paties patirties).
Jau čia senas bajeris, kad geriausi viešbučiai tempia tik iki vidutinio viešbučio lygįo. Teko nesenai būti Warshawos Mariote. Susimokėjus 600 eu už tris naktis Wi-fi beveik kaip už dyką – parai ~ 20 zlotish, o kolega rado bulgarę iki pusės sulindusią į lagaminą.
Va, ta dalis apie bulgarę pati įdomiausia. Gal galima plačiau???
@Kardiobatonas – kažkas nespėjo atsikratyt kūno. Nežinau, ką Wincas rūko – bet tvoja kaip reikiant per rašytinę išraišką.
https://doodle.com/poll/qiadbnu44v8wmw69
24 balsai =] LG ir Grinda pralaimi.
Ta diskusija, kas geriau LCC ar legacy – tai tokia labai sąlyginė… Priklausomai ko tikiesi iš avialinijos – jei man reikia krovinį nuskraidinti, tai LCC man iš viso nereikalingi, nes neteikia „cargo” paslaugos, bet jei ieškau, kur praleisti ilgąjį savaitgalį, tai labai dažnai LCC bus vienintelis pasirinkimas. Manau, kad reikia ir vieno ir kito modelio avialinijų ir dar geriausia būtų, jei turėtume ir daugiau full freighter reguliarių skrydžių :) nes dabar DHL freighteris iš VNO fully booked savaitei į priekį :)
Kaunas derasi su „Wizz Air“ dėl naujų skrydžių krypčių
http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kaunas-derasi-su-wizz-air-del-nauju-skrydziu-krypciu-854010
Kaunas siekia didesnės plėtros, todėl domisi galimybe atverti oro kelius į Vokietiją, Suomiją ar kitas šalis, iš kurių galėtų į Kauną atvykti daugiau turistų. Daugiau detalių apie susitarimą su „Wizzair” turėtų paaiškėti balandžio viduryje.
Šiuo metu Vengrijos mažų sąnaudų skrydžių kompanija „Wizzair” yra laimėjusi Kauno miesto savivaldybės skelbtą konkursą, tad gavę paramą, jie vykdo keturis maršrutus iš Kauno oro uosto.
Net VŽ klausia, kada skris į Tenerifę :)
https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/03/06/ryanair-marsrutai-is-lietuvos-sesi-atsiranda-du-nyksta
Qatar Airways paskelbė 12 naujų krypčių, tame tarpe TLL.
Galvojau, kad pradės nuo RIX.
astrologists proclaim the week of pan-Lithuanian LCC sorrow ;-)
Idomu, ar Qatar tures su LO/Nordica interline/connections?
oleg: manau tikrai neturės :) koks jiems tikslas turėti?
šiaip, pamenu, dar Air Lituanica laikais, Qatar Airways buvo didžiausias Estijos rinkoje „offline carrier”.
@Simonas
o kuo toks populiarumas galėtų būti paaiškinamas?
Ryanair in pax feeder deal with Aer Lingus
https://www.ch-aviation.com/portal/news/65070-ryanair-in-pax-feeder-deal-with-aer-lingus
Atspėjom, kad bus Qatar, tik oro uosto neatspėjome :)
Galėsime toliau, per Skandinaviją jungtis į Qatar arba autobusais važiuoti į TLL.
Bet TLL įspūdingai, kol mes atidarinėjam Barius ir Žeronas, jie pasiima BA, TAP ir Qatar.
…Bet iš Lietuvos galima pigiai nuskristi į Barį! Tegu pavydi Estai :D O šiaip būtų įdomu sužinoti tokio sprendimo logiką, nes VNO yra ir arčiau DOH, ir daugiau traffic turi į visus relevant taškus. PS tik konkurentas papildomas į BKK iš Vilniaus. Šiaip nereiktų atmesti ir žmogiško faktoriaus, juk žmonės renka maršrutus, o Vilniaus ir Talino reputacija gana skiriasi. Viename LCC blood-bath, o kitame civilizuota konkurencija (ir dar priedo pats oro uostas modernus ir skandinaviškas).
kam Qatarui jungtis su Nordica? Nu pvz kad mes cia galetumem dar kart a paverkti kad neturime flagship carrier, del to pas mus neatejo MEB3 =]
Svarbu nustatyti, kad jei mes Bario neturetume, Qatar, BA ir pan rikiuotusi ir pestusi del VNO.
@trolis – kaip pirštu į akį.
@Trolis – nepriimk taip asmeniškai. Baris yra tik LCC nukamuotos rinkos pasekmė ir geras pavydzys.
Šiaip konkrečiai kalbant apie MEB3 vežėjus, mano nuomone Vilnius nėra blogesnė rinka nei Talinas. LCC į tas rinkas nėra konkurentas, o Lietuvoje yra pakankamai didelė klasė žmonių, kad galėtų užpildyti 1x TK 1x MEB3 narrow-body skrydį į šiltus kraštus.
Sutinku su Spectator – aš prieš 2 sav. su TK grįžau iš MLE, tai tikrai lietuvaičių buvo daug skrendančių per IST į visokius Seišelius ir pan. egzotikas. VNO/IST segmentas buvo ~95%-99% LF
Tikrai QR turėtų įsivažiuoti ir VNO, jei tik pradėtų skrydžius… O ir šiaip, manau artėja ta diena, kai kažkuris iš MEB3 pradės skraidyti (manau realiausia QR, dėl vis dar besitęsiančios blokados)
gal Simonas galetu placiau pakomentuoti Qatar logika eiti i TLL? Mazesne konkurencija del long haul keleiviu nei kokiam VNO?
Šiaip žinau TK duomenis, tai jų performance yra geriausias VNO, antroje vietoje TLL (mažai atsilieka) ir pats blogiausias RIX – manau, dėl to, kad BT turi daug išvystytų codeshares ir interlines įvarias destinacijas padengti.
Kodėl Qatar Airways pasirinko TLL prieš VNO? Neturiu atsakymo, man atrodo rinkos gan panašios, bet iki VNO arčiau skristi ir galėtų geriau performinti su A320. Gal būt TLL marketing geriau sudirbo attractindami, sunku rasti hard market reasons.
Nors aišku, Estija nors mažesnė, tačiau šiuo metu gan ženkliai „wealthier” šalis, su galimai matomais aukštesniais yield’ais. Qatar pardavinėja tiek Estijoj, tiek Lietuvoje; gal mato aukštesnius yield’us iš ten.
tuo tarpu (kaip sakydavo Vytautas-NT) VNO sumetė statistiką FEB2018
298692 pax
plius 17,08%
http://vno.lt/upload/iblock/a95/a952b17f499813138042c0c41afd530a.pdf
Pažiūrėjau, šiuo metu Qatar ekonominės klasės daugelis tarifų apie 15-20EUR yra žemesni į Taliną negu į Vilnių. Nežinau, ar čia jie turi konkurencijos vediną sprendimą, ar jų sutartys geresnės cover’inant TLL nei VNO. Šiaip tos pačios aviakompanijos cover’ina, daugiausia su SAS ir Finnair.
šiaip gal būtų ne į temą, bet pasirodė įdomu, kad Avion turėjo 65% akcijų :)
Dominican Wings relaunched as a ULCC
https://www.ch-aviation.com/portal/news/65089-dominican-wings-relaunched-as-a-ulcc
Šiaip kas liečia Qatar atėjimą į Baltics, visai būčiau matęs, kad būtų atėję kaip TK, pvz. su DOH-VNO-TLL-DOH; nes rinkos dydis mažas, o frequency svarbus connecting skrydžiams, skraidyti ten 2x weekly nelabai yra prasmės.
Tai ketvirtos didelės Patikimojo naujienos nebėra :(
Elagu Eesti!
Tai su laiku ateis ir VNO eilė. Nujaučiu, kad neužilgo :)
Arba ne, kai skraidins po 25 estus, 2 rusus, 2 latvius ir vieną suomį. Atidės planus plėtrai „in the Baltic states”.
Nelabai įsivaizduoju, kad load factor ar yeld gali būti geras TLL-DOH, bet tikėkimės klystu.
Įdomi nuomonė apie vakarykštį Qatar pranešimą: http://onemileatatime.boardingarea.com/2018/03/07/qatar-airways-new-destinations-2018/?utm_sourcemedium=Twitter
For example, last April Qatar Airways announced flights to San Francisco, Las Vegas, Cardiff, Malaga, Mykonos, Accra, Kiev, Lisbon, Prague, Chittagong, Mombasa and Abidjan.
How did the airline do?
The San Francisco, Las Vegas, Accra, Mombasa, Abidjan, and Chittagong flights never happened (well, unless what they intended all along was a Qatar Airways-coded 8hr30min overnight bus ride to Dhaka — see below)
The Cardiff, Lisbon, and Malaga flights are being “recycled” again this year as “never before announced” routes
Small Planet Airlines Germany adds dry-leased A321s
https://www.ch-aviation.com/portal/news/65096-small-planet-airlines-germany-adds-dry-leased-a321s
Patys Qatar Airways savo pranešime spaudai neįvardino nei skrydžių pradžios datų, nei frequency ar kitų detalių. Maža to, nurodyta, jog šios kryptys bus pradėtos iki 2019 metų pabaigos.
Per tiek laiko viskas gali labai smarkiai pasikeisti. Galbūt tas sąrašas yra labiau kuoliukų užsikalimas ir žinutė konkurentams. Gali būti, kad TLL vadovai tik dabar išgirdo apie naują klientą.
Aviacijos IT įmonė OAG steigia padalinį Kaune
https://www.vz.lt/informacines-technologijos-telekomunikacijos/2018/03/08/aviacijos-it-imone-oag-steigia-padalini-kaune#ixzz599MSiN9E
Wow, tikrai gražu žiūrėti, kaip prisitraukinėjam investicijas! Atrodo, kad šiuo klausimu esam ganėtinai toli aplenkę Latviją, nes neteko girdėti apie daug kompanijų ateinančių tenai. Panašu, kad ir Estijai ne taip gerai sekasi – jie paprasčiausiai neturi pakankamai darbo jėgos.
Vakaro drama. Turejau skristi su SK vakare ARN-VNO. Skrydi nucancelino, mane perroutino per TLL, bet oro uoste turejau buti 3 val anksciau. Stresas ;-) Tada ARN-TLL velavo, TLL-VNO nepalauke. Tryse likom nakvoti TLL. Is triju du turejo skristi pirmadieni rytiniu VNO-ARN, kuri tai tap SK nucancelino.
Morale? Veliausias TLL-VNO skrydis yra 19:40, o sekantis yra 13:30 sekancia diena. As kazkaip galvojau kad VNO-RIX ir VNO-TLL vos ne kas valanda skrenda.
Fun fact. ta SK skrydi pavyko pakeisti i SK BT. Todel TLL mus handlino BT, o ryt TLL-VNO skrendam su LO.
@Oleg – nesėkminga diena! O kodėl nepasiūlė skristi per Rygą į Vilnių, man rodos išeitų susikonektinti su išskridimu iš Talino ~21:30 ir atskridimu į Vilnių apie vidurnaktĮ. O dėl TLL-VNO: tipinis biznio maršrutas, penktadienio rytais mažai kas skrenda verslo reikalais / dauguma grįžinėja penktadienio ar ketvirtadienio vakare – del to ir skrydžio penktadienį ryte nėra, nei BT, nei LO neturi :)
nes visi labai norejo i vilniu ;-) TLL-RIX buvo vietu, o RIX-VNO fully booked. Is ARN per CPH arba RIX taip pat nebuvo vietu VNO segmentui. Visi nori i Vilniu! Tik ne Qatar mwahahahahh
per paskutinias savaites jau 3 skrydzius per airhelp uzpildziau kompensacija gauti. Siandienini idumumo delei tiesiai is SK bandysiu atgauti. Pranesiu rezultatus (ko gero uz 4-5 menesiu).
http://www.handelsblatt.com/unternehmen/handel-konsumgueter/luftfahrt-wie-air-baltic-mit-der-air-berlin-strategie-das-comeback-gelang/21049968.html
Smagus interwas apie BT
Kai SAS nucancelina ARN-VNO (kas bent jau man yra buve kelis kartus per pastaruosius pora metu), visada tenka nakvoti nes RIX-VNO vakarinis, panasu, visada fully booked.
@oleg – paskutini karta praejus porai dienu po claim’oi SAS’ui uzpildymo pinigai jau buvo saskaitoje – man visdar mistika, kam reikalingi airhelpai, skycop’ai ir pan, siunciantys automatinius mailus, kad „your flight to WAW was delayed for 35minutes and you might get a compensation…”
Istorija turbūt iš panašios situacijos
https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/kelioniu-pulsas/trumpas-skrydis-virto-36-valandu-klajone-namo-o-iki-rygos-keleiviai-skrido-mirtinoje-tyloje-pranesta-apie-gedima-637-935996
@trolis, as kazkaip galvojau kad kankins man prota SAS, tad geriau jau per isorinius teisininkus. Bet paklausiau taves ir visus senus SAS claimus tiesiogiai SAS tinklapyje uzpildziau. Vel gi, idomu bus stebeti.
Kur pildyt LOT claimus – nesuradau. Tai palikau airhelp kol kas. Dekui!
Įdomu, o Gauss gyvenime niekad nėra AirBerlin dirbęs?
Dėl SAS claim’ų, praeitą sekmadienį eilinį kartą, buvo atšauktas SK iš ARN. Aišku prie SAS desk nuėjau, prieš mane stovėjo žmogus, kuris skundėsi, kad jam buvo nutraukta lagamino rankena.
Buvau nustebęs, nes tuoj pat atvežė tokio pat dydžio, labai panašios formos, visiškai naują Samsonite lagaminą ir jam atidavė vietoje sugadinto.
@Čiurlionis sakai versliuka toki maza sugalvojai? ;-)
@oleg – aš tiesą sakant, jų paprašyčiau 320 000 taškų, už kuriuos jie parduoda tokius lagaminus :) ir žinoma negaučiau.
HNA nebeperka, o išsiparduoda :)
HNA Group to sell Gategroup, cut staff amid liquidity crisis
https://www.ch-aviation.com/portal/news/65124-hna-group-to-sell-gategroup-cut-staff-amid-liquidity-crisis
@trolis – dėl ėjimo per teisininkus, tai, iš patirties, yra trijų rūšių aviakompanijos:
a)Mokančios daugmaž visada.
b)Mokančios tik kai gauna laišką nuo teisininko, o kitu atveju aiškinančios „lėktuvas sugedo, tai nepriklauso” ir pan.
c)Iš paskutiniųjų besipriešinančios išmokėjimui, nueinančios net iki teismo (matyt tikintis, kad klientui nusibos). Šitoms dažnai pavyksta (ir tokią taktiką jos naudoja) tada, kai, atsižvelgiant į skrydį, klientui tektų kreiptis į teismą ne savo šalyje.
Na, gal ne visai tiksliai taip, aš čia supaprastinęs pasakiau – priklauso ir nuo situacijos, darbuotojo su tuo užsiimančio, bet bendrai yra tikrai skirtumai požiūrio. Požiūris ilgainiui keičiasi klientų naudai, bet po truputį – prieš kelis metus buvo kur kas labiau užsispyrusios kompanijos, kol pralošė kelis teismus.
Šiek tiek Novaturo IPO rezultatų:
https://m.delfi.lt/verslas/rinka/article.php?id=77379241
LO susitarė su SQ, NZ ir QF dėl interline skrydžių į Australiją, N.Zelandiją per SIN. Kainos gan panašios į Emirates ir mažesnės nei su LH, ko rezultate galima tikėtis ateityje kasdieninių LO skrydžių į SIN.
Iš kitų LO naujienų – man rodos vasarį padidino frequency į daugumą Balkanų oro uostų, bei paskelbė pora naujų skrydžių į Kroatiją.
Flixbus ateina ir į Lietuvą!
Itin žemomis kelionių kainomis Europą pavergę vokiečiai nusitaikė į Lietuvą
https://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2018/03/09/news/itin-zemomis-kelioniu-kainomis-europa-paverge-vokieciai-nusitaike-i-lietuva-5064747/
@Augustinas – sutinku, bet pavyzdziui kolega turejo bedu su Wizzair (jie pasakojo, kad lektuvas sugedo, siuntinejo net detaliu numerius, kas sugedo) – nepadejo ne SkyCop, nei kiti. Uztat viskas greitai susitvarke pasiremus legendiniu Andriulio pavyzdziu ir Wizz iskart sumokejo pinigus. Tai toks ir tu padejeju added value.
Mano nuomone daugumoj tie visi padėjėjai yra scammeriai – jie tiesiog ima procentą tada kai ir taip gautum pinigus, o sudėtingais atvejais nepadeda – nes nu kam vargt, kai iš elementarių atvejų pinigai byra.
https://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2018/03/09/news/pries-skrydi-itin-svarbi-procedura-kurios-keleiviai-kartais-net-nepastebi-5070816/
Apie deicingą – populiariai.
kas čia naujo?
2018-03-09: Irish LCC mulling plans for a change in the Baltic setup
2018-03-09: Ryanair with big plans for Lithuania in 2018
Zielona Góra, Poland to see int’l pax ops in 2Q18
https://www.ch-aviation.com/portal/news/65121-zielona-gra-poland-to-see-intl-pax-ops-in-2q18
Linas, jo labai idomiai ka cia FR sugalvojo.
also, zmones dar balsuoja: https://doodle.com/poll/qiadbnu44v8wmw69#table
Nzn kodel ;-)
¯\_(ツ)_/¯
@Linas
Komunistų partija nusitaikė į prisiskolinusius finansinius konglomeratus. Didžiaus intriga, kas iš buvusių/esamų lyderių stovi už HNA ir ar kažkas bus pasodintas į kalėjimą už „korupciją”?
LCC Eurowings is introducing a business class with a lie-flat bed on some of its long-haul flights from Duesseldorf next month.
https://www.reuters.com/article/us-europe-travel-eurowings/eurowings-eyes-flight-connection-deals-with-other-airlines-idUSKCN1GK1WC
TK vis dažniau LT atlieka „maintenance”?, vienas VNO stovi, kitas KUN nusileido.
@ Čiurlionis
Vienas TK kuris VNO, tai pas FLT, kitas, buvęs KUN skraidino „Fenerbache” Eurolygos varžyboms.
Ryanair sudėjo ir Eilatą žiemai iš KUN.
Eilatas gerai, ir flexible bilietai visada gerai. Nes nu parduoda į seną VDA, o skraidyt vis tiek į naują ETH kažkada reiks :)
Air Belgium mulls wet-leases for short-haul ops
https://www.ch-aviation.com/portal/news/65297-air-belgium-mulls-wet-leases-for-short-haul-ops
„Wizz Air“ pradeda didžiausią bendrovės istorijoje veiklos operacijų plėtrą
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/wizz-air-pradeda-didziausia-bendroves-istorijoje-veiklos-operaciju-pletra/
Vakar buvo grazu ziureti KUN: 2 Aeroflot, Swiss, Ryanair ir noname pabarstyta:)
@zuikis
https://image-store.slidesharecdn.com/f0f34322-e6fd-406c-885b-f07b942bf311-original.jpeg
Zinoma, avia fanatu sis video nenustebins, bet tai OMG, ypac pakilimas likus keliems metrams iki tako pabaigos
https://vimeo.com/23968576
M. Gelžinis: naujas oro uostas Lietuvai kainuotų apie 1 mlrd. eurų
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/m-gelzinis-naujas-oro-uostas-lietuvai-kainuotu-apie-1-mlrd-euru/
Eurowings eyes partnerships with other LCCs
https://www.ch-aviation.com/portal/news/65304-eurowings-eyes-partnerships-with-other-lccs
Kokia prasmė Lietuvai iš naujo oro uosto? Longhaul nėra ko svajot, o kiti visada skris kur arčiau, t.y. Vno. Na nebent uždaryti dabartinį.
Small Planet to operate for Condor in Summer 2018
https://www.ch-aviation.com/portal/news/65318-small-planet-to-operate-for-condor-in-summer-2018
Loty z Polski do Kowna! ✈
Odkryj nasze nowe połączenie w specjalnej cenie: loty do Kowna już od 189 PLN w obie strony!
Dar zadejau pasakoti del SK claimsu. Tai: mano claimas nuo 2018-03-08 sian galo 250 eur resolution. Laukiu kitu.
Šiek tiek apie artėjantį charter’ių sezoną. Be įprastinių siūlymų kaip ir kiekvienais metais daugiausia skrydžių numatyta į Antaliją, bet kiek pamenu, šis sezonas planuojamas rekordinis. Itaka pradeda dėlioti tvarkaraščius. Piko metu Korfu šeštadieniais, greičiausiai su Travel Service, Antalija ir Heraklionas su Corendon Airlines:
AYT-VNO -3 16:30-19:45
VNO-AYT -3 20:45-23:55
HER-VNO -3 16:30-20:00
VNO-HER -3 21:00-00:20
Kidy tour siūlys Antaliją, taip pat su Corendon Airlines:
AYT-VNO -2-6 07:00-10:15
VNO-AYT -2-6 11:15-14:30
AYT-VNO -4 15:30-18:45
VNO-AYT -4 19:45-23:00
Novaturas ir TezTour bandys užpildyti dar daugiau orlaivių. Skrydžių laikai kai kuriomis savaitėmis šiek tiek skiriasi,tad tikslių nenurodysiu. VNO-AYT:
S53527 -2-3-4-5-7
S53529 1-3
S53523 1-2-3-4-5-6-7
PC6134 -3
Taigi trys vežėjai, 19 savaitinių skrydžių vien į AYT. Nusimato neblogas sezonas, daugiau darbo Spotteriams ir oro uostui :)
Vasarį – daugiau nei 10 proc. išaugęs skrydžių skaičius
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/vasari-daugiau-nei-10-proc-isauges-skrydziu-skaicius/
Man labiau domina – negi lėktuvo kaštai yra tokie dideli (ypač visų atostogų kontekste) ir reikia taip spaust utilizaciją, kad apsimoka leistis į HER po 12 nakties? Nes nu aš tiesiog tokios kelionės nepirksiu, geriau mokėsiu brangiau Novaturui kur VNO-HER 14:40-17:55, HER-VNO 18:55-22:10.
Ar čia visas segementas toks kur viskas vienodai rodo ir naktimis su malonumu nemiega, kad jau 5 ryto į Turkiją skristų?
Vilniaus oro uosto rekonstrukcija startuoja nuo pertvarkų išvykimo salėje
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/vilniaus-oro-uosto-rekonstrukcija-startuoja-nuo-pertvarku-isvykimo-saleje/
KUN statistika FEB2018
62692 pax
plius 15.86%
@Giedrius
Vienintelė prasmė statyti naują oro uostą Eleketrėnuose yra tokia. Kadangi negalime apsispręsti, kurį oro uostą uždaryti (dabartinį KUN ar VNO), tai padarykime kompromisą ir pastatykime naują per vidurį. 1 milijardas eurų, kad būtų visiems vienodai nepatogu, tiek vilniečiams tiek kauniečiams.
2018-03-14: Estonian plans for launch of a China-freighter
Naujo oro uosto prasmė iš tikrųjų yra visai kitanei kad jūs čia idealizuojat – biurokratam vienodai nusišikt, kas vieniems ar kitiems patogu. Tokio mastelio projektas žada kelis metus itin pelningų ir puikių akimirkų visam būriui valdininkų, kurie sugebės prikišt nagus prie šito reikalo ;)
Ar nebūtų greičiau sujungti KUN su VNO Hyperloop linija ???
@ Wincas tai, kad pats Hyperloop kol kas yra utopija, o jo pastatymas labai tikėtina jog kainuos daugiau nei 1 mlrd.
Bet Hyperloopas mažesnė utopija, nei naujas oro uostas, oro uosto pastatymas kainuos tikrai daugiau nei 2 milijardai. Nacionalinis stadionas jau kainavo 30 milijonų, bet kolkas turim tik pora kolonų ir berods tvorą…..
@ Wincas na tiesos pačio žodžiuose yra. Dėl Nacionalinės gėdos stadiono tai aš išviso tyliu. O pradėjus statyti naują oro uostą galime turėti Berlyno Brandenburgo oro uosto variantą, kai oro uostas statomas 20 metų ir nepabaigiamas ir čia Vokietijos pvz.
Lyginant su Berlyno oro uostu, mūsų nacionalinio stadiono statybos yra pavyzdinės. Žinoma čia lyginama kepsnys su lenkiškomis kiaulienos dešrelėmis vegetarams.
Na gal ir taip stadioną stato nuo 1986 metų. BER stato nuo 2006 metų tiesa prieš tai 15 metų projektavo. Tai kad stadionas duoda į skudurus :D
Gal metas naujam balsavimui? Kas bus atidarytas pirmas: a) BER, b) Vilnius MegaGalactic Stadium, c) nei vienas objektas.
Dabar rimtai: naujo oro uosto statyba būtų kvailesnis projektas negu visos mūsų valdžios per 28 metus padarytos kvailystės kartu sudėjus. Lietuvos žmonių mažėja, gyvenimas sukasi aplink tris regionus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Plėtros perspektyvos nulinės. Turistams greitai atsibosime, nes vieno privalumo (pigumo) jau netekome. Tranzitinio oro uosto neturėsime niekada, nes neturime savo avialinijų. Naujas oro uostas už 1 mlrd. eurų? Nejuokaukite! Tokia suma – tai tik avansas statytojams.
@Pranas, tai reikia kad tas lėktuvas būtų. Jei jo nėra, tai arba skrendi blogu laiku, arba bandai užpildyt visą lėktuvo savaitę, kas nėra paprasta.
Ir šiaip, man būtų trečiaeilis dalykas, kada ten atskrist. Vitsiek gi pačiam nieko daryt nereikia.
Na, nebent žmonėms ne iš toliau važiuojantiems.
Šiandien dėl rūko Minske, VNO atrodo vienu metu buvo atvykę net 6 Belavia lėktuvai.
Šiai dienai, pats reikalingiausias ir pats paprasčiausias darbas, būtų prailginti traukinių elektrifikaciją iki VNO, tuo pačiu ten padaryti atstovą, vietoje naujosios vilnios. Pakankamai mažomis išlaidomis būtų pagerintas susisiekimas. Tą patį galima ir KUN padaryti. Susisiekimas pagerėtų ne tik lietuviams, bet ir baltarusių elektrinius traukinius galima ten parkuoti. Vietoje nuostoligo oro uosto statybų, du pelną nešantys.
@Wincas – LG turbūt būtų pigiau kiekvieną norintį su taksi nemokamai pavežti negu leist naujus traukinius kur niekam jų nereikia. Čia toks keistas entuziastų argumentas – nevažiuoja autobusai (nes neapsimoka), tai traukinį paleiskim, px kiek kainuos. Va kai nebetilps autobusai ir keleiviai į juos, tada galima būtų galvot apie traukinio prasmę.
Autobusai VNO labiau mitas nei tikrovė, kaip ir skaidrus TAXi verslas. O traukinio galutinę stotelę praktiškiau pakeisti iš naujosios vilnios į VNO. Suprantama jog VNO nėra suinteresuotas viešuoju transportu, kai dideliu pinigus neša stovėjimo aikštelės, bet jei einam į Europą, teks pasirūpinti ir viešuoju transportu, kad ir kiek tai kainuotų. Naujasis lietuvis, kuris su savo ubage ir į tualetą važiuoja, turi likti užmarštyje.
Čia yra toks visai populiarus dalykas, kuris būdingas lietuviams (turbūt ir kitose šalyse), tai pažiūrėti, kas yra didžiuosiuose miestuose, ir norėti to paties.
Norim traukinio, nes toks puikiai veikia Osle. Norim greitkelių ir viadukų kaip Amerikoje. Norim park&ride sistemų kaip… nežinau kur, kažkur yra. Norim didžiulio hubinio oro uosto, nes matėm daug kur. Norim būti Berlynas ir Londonas savo kietais dalykais, bet nesuvokiam, kad 3 mln. valstybei visai kitokie tiek reikalavimai, tiek sprendimai yra. Londone žiauriai nepatogu nusigauti iki oro uosto, bet daug šansų, kad ir kur bebūtų destination, skrisite tiesiogiai. Skrendant iš Lietuvos dažnai teks persėsti. Bet galima sutaupyti daug laiko kelionei. Vilniečiai apskritai gali pradėti krautis daiktus likus 2 val. iki kelionės pradžios. Bet net ir iš Kauno atvažiuoti užtrunka greičiau, yra labiau prognozuojama nei nusigauti iš Gatwick iki Lutono (pavyzydys visiškai realus, nors ir neaktualus).
Dėl to mano nuomone fokusas turėtų būti ne į kosminius geležinkelius, bet į tai, ką galime padaryti su savo mažu tankumu, kad dar labiau padarytume patogią kelionę. Vilniečiams – patogus drop-off ir pick-up, kauniečiams – patogus ir įkandamas parkingas netoli oro uosto (mes ne Londonas, todėl ir kainos turi būti visiškai kitokios!). Dar turi būti prognozuojama saugumo patikra, kad atvažiavus iš Kauno 1h30 iki skrydžio nereikėtų daryt į batą. Galbūt ir šiek tiek daugiau poilsio zonų tiems, kas į 6 ryto skrydžius atvažiuoja labai vėlyvą vakarą.
Mažas oro uostas, bet galėtų pasimokyti iš TLL, kaip į CR9 laipinti keleivius per tiltelį.
Dar kelias iki traukinuko galėtų būti dengtas pilnai ir apsaugotas nuo vėjo, kad niekada nebūtų sniego. O gal traukinuko išvis nereikia, nes autobusai pilnai gali patenkinti poreikį? Tai padarykime tada autobusus ne tik priderintus prie skrydžių, bet ir itin švarius ir erdvius, su daugybe vietos bagažui. Esam maža šalis, nebus sunku išlaikyti juos švarius.
Esu tikras, kad visi čia skaitytojai esate matę tiek didelių oro uostų su grandiozine infra ir kosminiais servisais, bet esate ir matę mažų jaukių, kuriuose būti dar smagiau. Talino oro uosto lounge yra mažas židinys, su keliom supamon kėdėm (nepamenu, CPH ir OSL irgi regis yra). Nebeatinsim vokiečių efektyvumu, bet gal galime jaukumu? :)
Traukinys be persedimų bus visada greitesnė ir patogesnė alternatyva nei autobusas ar automobilis. Nesvarbu ar tai būtu Lietuva ar UK.
o Londone yra žiauriai patogu nusigauti į bet kurį oro uostą traukiniu ar net iš bėdos autobusu.
Esu išbandęs Londone visas transporto rūšis keliavimui į oro uostą (net TAXI) ir visada prioritetą skiriu traukiniams, nes traukinys turi labai labai mažai šansų veluoti, o jei ir veluoja dažniausiai tai bus žinoma iš anksto.
O pratęsti eketrifikuotą atšaką iki VNO milijardų nekainuos, bet nauda akivaizdi, nes elektrifikuotos linijos padengia vis daugiau Lietuvos.
to Wincas. Pritariu dėl traukinio. Kartą Londone iš LGW į LHR važiavau gal dvi valandas, nes vis stoviniavo ir stoviniavo. Gerai, kad tąkart niekur neskubėjau. O Paryžiuje panašiai tiek laiko su taxi riedėjom iš centro iki CDG. Stovi ir stovi, o skaitiklis iš lėto sukasi. Gerai, kad pačiam nereikėjo mokėti. Su traukiniais tokių nutikimų nebūna, bet, aišku, kalbame apie didmiesčius.
O nebūtų logiška, kad traukinių linija iš Kauno eitų per Vilniaus oro uostą? Tą patį Minsko traukinį būtų tada galima prailginti iki oro uosto. Reikėtų nutiesti antrą kelią, naujo viaduko ir t.t. bet visumoj tai nėra kažkas neįmanomo, ypač jei tą prijungtį prie RailBaltica projekto (juk Rygoje pavyzdžiui RailBaltica linija eis nuo centrinės stoties iki oro uosto). Aišku, tai darant reiktų turėti aiškų ilgalaikį Vilniaus oro uosto planą, nes jei naują terminalą statys kažkur kitoj pakilimo tako pusėj, tai traukinys bus nelabai reikalingas.
@Kardiobatonas: Nors esu taip pat giliai įsitikinęs, kad naujo oro uosto statyba būtų kvailiausias infrastruktūros sprendimas per nepriklausomybę, bet tamstos pareiškimas apie nulines plėtros perspektyvas labai ne į temą. Su tokiu požiūriu, kad nebus plėtros, tikrai būtų taip, kad staiga oops – pasirodo, kad būtų ir avialinijų, ir keleivių, o sutalpinti nėra kur. Net jeigu paklausos stagnacija būtų realistiškas scenarijus (o nėra), ruoštis reikia plėtrai, ir tokiai, kokia buvo istoriškai.
Chebra, ką jūs čia su tais traukiniais ir linijomis… Ar įsivaizduojate, kad čia VNO stotelėje galėtų būti tarpmiestinių traukinių stotis??? Čia gi nėra vietos – „griovys” siauras, gilus – vieniems bėgiams padarytas, o čia kažką platinti, tai jau tikrai pigiai ir greitai nepadarysi… beje – tos motrisės, kurios važinėja ir taip yra puikus sprendimas, nemanau, kad kažkas būtų efektyviau. Ir kodėl gi taip sudėtinga yra persėsti centrinėje stotyje? (nebent tvarkaraščiai nesuderinti) sutinkate, kad nereikia spausti, kad viskas būtų pagal vokiečių pavyzdį, o pritaikyta mūsų sąlygoms, bes svaigstate apie galutinę gelž.stotį VNO – KOSMOSAS
Na, šiuo metu prie Rygos oro uosto iš viso nėra jokių bėgių, tik daug angarų, kuriuos reikės nugriati dėl naujos traukinio linijos. Nelabai suprantu, kodėl negalėtų būti tokios pačios investicijos įmanomos Vilniuje? Turėti tiesioginį traukinį iš Kauno į Vilniaus oro uostą būtų idealus variantas abiems miestams ir RailBaltica kontekste labai realus variantas.
Suderinus tvarkaraščius, pilnai užtenka vienų bėgių ir nereikia jokių papildomų viadukų, giliau pavažiavus link sodų, geležinkelio kelynas išplatėja, ten traukiniai gali keisti kryptį bei daryti atstovą. Realiai viskas yra, trūksta tik elektrifikacijos ir tvarkaraščio korekcijos.
Realios kryptys:
Kaunas-(KUN ??)-Vilnius-VNO
(MSQ ??)-Minskas(Muitinė)-Vilnius(Muitinė)-VNO
Klaipėda-(PLQ ??)-Vilnius-VNO (Linija Jau elektrifikuojama)
Trakai-Vilnius-VNO
Ir su visais miestai tarpiniuose sustojimuose.
Jei neklystu – elektrifikacijos projekto konkursas jau paskelbtas.
„Small Planet Group“: iš nuostolio į pelną, nori augti Vokietijoje, tikslas – Kinija
https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/03/15/small-planet-group-is-nuostolio-i-pelna-nori-augti-vokietijoje-tikslas–kinija#ixzz59oQIj35Q
Pernai 45 proc. augusi „Small Planet Group“ šiemet tikisi tolesnio augimo
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/verslas/vilniaus-rinka/pernai-45-proc-augusi-small-planet-group-siemet-tikisi-tolesnio-augimo/
Kai užsiveda kalba apie Lietuvos geležinkelius, tai užverda kraujas man – berods 2 metai (o gal ir visi 3) kaip paleistas traukiniobilietas.lt projektas. Iki šiol NĖRA galimybės pirkti bilieto pvz iš Kauno į VNO, nes ta sistema elementariai apjungti bilietų nemoka. Tai yra 10-11 klasės programuoti mokančio moksleivio darbas. Nesvaikim gal apie rimtesnius projektus, kuriuos gali LG užsiimti daryti ;)
@Vytautas, na suprogramuot kda sistema ieskotų jungimų, tai čia jau tikrai ne moksleivio darbas :)
Bet įtariu, tokia galimybė ten jau yra, nes LG tikrai nepraleis progos išleist daugiau pinigų viešam pirkime.
Turbūt didžiausia problema, kad jungimai prideda atsakomybės LG, ir jei koks traukinys vėlouja, atsiranda pareiga žmogų nuvežti. Kas lygu vargai išlaidos ir taip toliau.
Na apie atšakos iki VNO elektrifikavimo konkursus neteko girdėti :)
Taip, Wincai, kelynas prie taboro platus – galima stotį perkelti – EASY, tik paruoškite tą patį milijardą, kur Elektrėnuose nori įsisavinti ir viskas bus OK :D
Ryanair today announced that it will launch its first flights to Turkey in June. As part of the Summer 2018 schedule, the Irish based airline will fly to Dalaman from Dublin and Bratislava once a week!
Stoties perkėlimas reikalingas nebent jei terminalas būtų statomas kitoje vietoje. Šiai diena, esama stotis galėtų pilnai aptarnauti 4 maršrutus. O apjungti bilietus tikrai nėra sudėtinga, vėlavimo išlaidos yra tokios pačios kaip ir sugedusio traukinio vidurį maršruto, vistiek reiks organizuoti pervežimą iki galo. Lėktuvai kartais palaukia veluojančių jungiamajame skrydyje, negi sekantis trukinys negali palaukti :)
@Linas:
https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=376384
Oro uosto stotele patenka i ruoza Vilniaus st. – Valciunu st. (Pirkimo salygos.pdf 54 psl)
Su senu kibiru skraidino auksą ir kaip visose rusiškose pasakose, jį pametė.
https://www.express.co.uk/news/world/932132/siberia-gold-diamonds-treasure-plane-chukota-mining-russia
Lietuvoje realiai išvis tėra vienas keleivinis traukinių maršrutas: Vilnius – Kaunas (ta prasme toks, „kaip Europoje”, su dažnai važinėjančiais traukiniais, dviaukščiais sąstatais, ir dideliu keleivių srautu). Visa kita – tik socialinės paslaugos arba LG nuostolių didinimo mašina.
Todėl realiai tas traukinukas į VNO ir neturi didėlės perspektyvos – nes jungtis daugiau nėra į ką (neskaitant Vilnius – Kaunas reiso). Todėl nėra prasmės rinktis traukinį – kam važiuoti su traukiniu ir paskui su autobuso iš stoties, jeigu galima iškart tiesiai su autobusu nuvažiuot?
Didžiausia viešojo transporto gėda VNO išlieka taksistai. Ir jiems sutvarkyti nereikia milijardinių investicijų! Ir tame mes jau imam atsilikti ne tik nuo „Europos”, bet ir nuo tokių šalių kaip Ruanda (Kigalio oro uoste atvykusieji „kaip Europoje” gali sėsti į pirmą stovintį taksi eilėje) arba Rusija (Ufos oro uoste ant tablo rodomos visos eilėje stovičios taksi mašinos ir kiekvienos kaina – žr https://varlamov.ru/2814870.html nuotrauka nr.9).
Prie Vilniaus oro uosto bus atidarytas „Radisson“ valdomas viešbutis
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/prie-vilniaus-oro-uosto-bus-atidarytas-radisson-valdomas-viesbutis-973-941014
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/prie-vilniaus-oro-uosto-bus-atidarytas-radisson-valdomas-viesbutis-973-941014
@Wincas, esu keliavęs iš LTN/STN/LHR/LCY/LGW daugiau nei norėjau, esu važiavęs traukiniais, cabais, uberiais, autikais. Esu turėjęs nepaprastai malonius transferus tarp LGW ir LTN su traukiniu, kai teko stovėti daugiau kaip pusę kelionės.
Sunku įsivaizduoti, kas norėtų keliauti traukiniu esant galimybei važiuoti uberiu. Yra situacijų, kuomet traukinys yra greičiau, ypač St Pancras-Luton Parkway ar Heathrow Express, bet apart to, traukinys sux big time. Esu tampęs aukštyn žemyn didžiulį lagaminą tiek UG, tiek tam pačiam Luton Parkway, tai yra subhuman.
Traukinys negali būti patogu, nes traukinys stoja vienoje stotyje, iš kurios reikės dar pėdinti. Tie patys britai nemėgsta traukinių, bet būdami pragmatiški, skaičiuoja kitaip – dvi valandos traukinyje gali būti praleistos sąlyginai naudingai, nereikia galvoti apie brangų parkingą, eismas yra prognozuojamas. Mano nuomone, šie faktoriai yra irrelevant Lietuvoje, kur aš iš namų Vilniuje pajudu į Kauną likus 2h15 min iki STD. Traukinys, važiuojantis tokiu pat greičiu, kaip automobilis, nebuvo, nėra ir nebus patogiau už automobilį. Dėl to laikausi pozicijos, kad fokusas yra visiškai ne tas, o priežastis to – noras atsivežti kažkokią vieną detalę iš Vakarų, kur jaučiasi plačiai miestai.net aptartas „big city feeling”.
≥Sunku įsivaizduoti, kas norėtų keliauti traukiniu esant galimybei važiuoti uberiu.
Čia tas pats, kas sakyti, sunku įsivaizduoti kas norėtų skrist ekonomine klasė esant galimybei skrist pirma.
Kaina yra lemiamas faktorius
Tai būtent :) Bet jei sekant mintį toliau, tai mano pointas buvo tame, kad reikia fokusuotis į gerus parkingus, prognozuojamą kelionės trukmę, o ne svaigt ir svajoti apie kažkokį Kaunas-Vilnius-VNO maršrutą, kuris pasmerktas tokiai pat sėkmei, kaip tas Stotis-VNO maršrutas. 1 traukinys per 2 valandas, much success. Šis maršrutas yra toks sėkmingas, kad jo frequency yra 3,25 karto mažesnis, nei lėktuvų reisų iš VNO :) Paskaičiavau – ryt 52 scheduled departues, ir 16 traukinukų. Ypač tas 05:52 atvykstantis labai patogus – įdomu, kiek jame būna keleivių, ir į kur jie skrenda :)
Kaip manote, ar iš Lietuvos irgi Ryanair skraidys į Turkiją? Pradeda nuo Dublino ir Bratislavos
https://m.delfi.lt/keliones/article.php?id=77438295
Kažkaip ne apie tą Londoną šnekame, ten keliavimas automobiliu, ypač per piką, yra košmaras. Visiškai neprognozuojamas, nebent klausai Radio 1 ir žinai mintinai visus „Jungtion” kur formuojasi kamščiai. O Lutono Stotelėje, pakilimų ir nusileidimų yra ne ką mažiau nei VNO, be to nieks neverčia eiti į kitą bėgių pusę, išėjimas yra ir toje pačioje kryptyje.
Dar visai nesenai turėjome kamščius prie Grigiškių, kurie irgi buvo neprognozuojami, būdavo stovi 20 min, o kartais 1H ir 1,5H……
Jau esu pavelavęs į lėktuvą… ir esu vos nepavelavęs…
Visada jei galiu, imu traukinį.
1) Traukinyje taupau nervus
2) Traukinyje užbaigiu darbus
3) Traukinyje pailsiu
Simonai, laikykis. Šeštadienį su SPA skrendu į HRG. Tai čia panašu į CAA auditą ir VMI patikrinimą kartu sudėjus. Ataskaita – po savaitės.
@Kardiobatonas – čia taip griežtai??? :D
@Kardiobatonai, reiškia, susitiksim :)
Justinas „Ypač tas 05:52 atvykstantis [traukinukas] labai patogus – įdomu, kiek jame būna keleivių, ir į kur jie skrenda”
Užtenka pažiūrėti, kiek viešojo transporto jau būna atvykę į stotį prieš to traukinuko išvažiavimą. Pirmas 1G iš santtariškių pajuda 5:12 ir atvyksta į stotį 5:46. Pirmas 3G pajuda iš Fabų 5:05, atvyksta į stotį 5:47. Pirmas troleibusas nr 7 pajuda iš Justų 5:04, atvyksta į stotį 5:43.
Tai iš kur tame traukinuke bus keleivių? Net jeigu teoriškai ir įmanoma suspėti, tokių ekstremalų 5 ryto bus labai mažai – geriau jau su taksi nuvažiuoti tiesiai (ir ilgiau pamiegoti, kas irgi aktualu tokiam ankstyvam metui).
Griežtai, bet teisingai :). Kas dar į kompaniją???
Įdomu, kaip veikia pre-order meal. @Kardiobatonas nepamiršk nuotraukų!
nežinau ar visi skaitėte :)nes jau nebe pirmo šviežumo informacija …
In Brazil, Thieves Steal $5 Million From A Lufthansa Plane
https://www.ndtv.com/world-news/thieves-steal-5-mn-from-lufthansa-plane-in-brazil-1820100
„But if HS2 stopped at Heathrow, they would get their third runway in the form of a railway connection allowing an easy transfer from plane to train and fast and frequent services to many destinations,” Professor Givoni says.
Manau įdomūs pastebėjimai skrydžių ir geležinkelių konkurencijos ir integracijos tema:
https://eureka.eu.com/innovation/rail-air-dogfight/
c2h5oh, ten buvo ironija, akivaizdu, kad tas reisas niekam tikęs, nebent į AMS reisą ir darbuotojams. O realybėje geležinkelis veža tokią mažą keleivių dalį be perspektyvos ją pasididinti, kad aš tikrai nemanau, kad tai verta tos subsidijos, kuri yra skiriama geležinkeliui iki VNO.
@Čiurlionis. Pre-oder meal taip pat užsakytas, pažiūrėsim kaip veikia. Che-che
Labai super tas pre-order meal, man pernai labai patiko 😀
O šiaip įdomu kodėl oro uostas kainuoja 1 mlrd, jei takas kainuoja tik 21 mln EUR..?
Hogvartso nebaigę nesupras …. Čia kaip su nacionaliniu stadionu, 2007 stadiono griaučius pastatyti kainavo 30 milijonų eurų, 2018 pilnai naują stadioną pastatyti kainuotų 30 milijonų eurų. Čia viskas dėl paralelinės infliacijos kvantinėje mechanikoje, bei otkatijos diferencialo spinduliavimas į lėtai judantį kūną erdvėje. Plačiau galėtų papasakoti profesorius Sneipas.
Na gynybai galima pasakyt, kad BER kainavo jau >5 mlrd ir dar pabaigos nesimato. O ten net ne naujas oro uostas.
Ir kalbant apie kainas, tai, man atrodo, kainuoja ne takai ir asfaltas, o pastatai. Žinoma, kas ten tiek kainuoja – neaišku. Maxima tokio dydžio dėžę pasistatytų turbūt už kokį 20 mln. irgi.
Perimsiu estafetę iš Patikimojo ir pasakysiu, kad netrukus dar vienos naujienos sulauksim. Ne visiškai naujienos, bet vis į VNO krepšelį. Galit pradėti spėlioti :)
Na ir kas gali būti ne visiškai naujiena? Tai ko reikia, ar tai ko neaišku kam reikia, bet vis į VNO krepšelį?
Na, tokiu atveju paprasčiausias sprendimas- antras 3 km takas VNO…
Ne visiška naujiena galbūt turima minty papildomą vežėją kažkurioj krypty arba dažnesnius skrydžius? Tarkim DY į LON,W6 į VIE arba SU 3x daily į SVO?
×3 daily SU būtų geras arba TK upgreidas iki A321 😀
TK ir taip kartais atskrenda A321, tai… :)
Yra 2 skirtingi dalykai – kai atskrenda, kaip pakaitinis equipment ir kai yra allocated to route… Kol kas TK turi 737-800 kaip allocated IST/VNO
Na bet supratau, kad tas spėjimas nebuvo teisingas :)
Aš spėčiau kad bus kažkuri kryptis, jau anksčiau vykdyta iš VNO, bet dabar nevykdoma. Pvz LGW?:)
Budapest, Manchester, Trondheim, Domodedovo, Krakow. Arba bus papildomas vežėjas į Maskvą ar Londoną.
Pirmasis SCAT B737-8MAX, galbūt ir primasis MAX’as kuris užsuks ir į Lietuvą? :)
http://www.airliners.net/photo/SCAT-Air/Boeing-737-8-Max/4903287
Lufthansa-Vorstand Thorsten Dirks mit dieser Aussage: „Meine Prognose ist: Das Ding wird abgerissen und neu gebaut
LH vieno is sefu prognose: BER bus nugriautas ir pastatytas per nauja
https://m.bild.de/geld/2018/flughaefen/lufthansa-vorstand-meint-ber-wird-abgerissen-55130766.bildMobile.html
idomu ziureti kaip 1879 amerikieciai mate transporto ateiti: https://twitter.com/PulpLibrarian/status/975182812792926208
hovertrainus USSR pastatys ;-)
Also: isbandziau much hyped United polaris klase FRA-SFO. Taaaaiii.. vien z, nu jokiu stebuklu plius maistas lb panasus i pvz LH economy. Ir kai 3 gabalus RT sumokejai uz bilieta, internetas vis tiek dar 50USD.
Skamba kaip kapryzas, bet DY siulo imo labai panasu produkta uz 500 EUR one way.
@Oleg – nezinojau, kad DY siulo lie flat beds:) Mano nuomone UA naujos Polaris seats tai beatina LH J configuration by a mile – problema, kad lektuvu su jomis mazai. O del maisto, gal nepasiseke, nes as tai buvau visai malonia nustebintas – taip tai nebuvo QR ar TK, bet still;)
Del mokamu WiFi skrendant J/F tai cia siaip idomi tema. Is verslo puses tai as labai suprantu – daugma skrendanciu J/F vistiek skrenda darbo reikalais, tai gali expensinti interneta, ir airlines tuo naudojasi. Is personal puses tai sutinku – sucks:)
Su internetu tai viešbučiuose dar keisčiau – šiandien jau įprasta, kad net pigiausi viešbučiai siūlo nemokamą WiFi. O štai brangesni viešbučiai neretai jį apmokestina papildomai. Išeina tarsi atvirkščiai kitoms paslaugoms (pusryčiams ir pan.), kur kaip tik brangesniuose daug didesnė tikimybė, kad įeis į kainą.
@Augustinai – del WiFi viesbuciuose tai logika manau panasi – corporate traveller’iai nesidomi WiFi kaina. Beje, dazniausiai nemokama WiFi galima gauti bunant viesbucio lojalumo programos nariu ar rezervuojantis tiesiogiai. Ir tas galioja daugeliui chains – nuo Marriott iki Mandarin Oriental.
Beje, nesutikciau del iskaiciuotu pusryciu – nepamenu 4/5* viesbucio, kurio pigiausia kaina turetu iskaiciuotus pusrycius. Tokiuose viesbuciuose pusryciai paprastai yra pakankamai imantrus, ir is mano patirties viesbuciai, ypac brangesniuose vietose, nesidrovi parasyti ir iki 40-50 USD zmogui uz pusrycius. Ir velgi – corporate zmoguciai arba gali expensinti tai, arba naudojasi loyalty privalumai ir gauna tai uz dyka;)
@Anonimas
DY ne turi lie-flat seats, tiesa, labiau you-can-almost-sleep-well seats. Bet visai galima miegoti IMO. Visa galva auksciau uz economy premium pvz SK arba LH.
anyways, mano pagrindine mintis nera kad Polaris yra blogai, o kad expectations suluzo kai pamate reality ;-) O gal mano problema, gel per gerai isreklamavo ;-)
Kartais iskaiciuoti pusryciai nera taip gerai kaip atrodo. Jei corp beancounteriai naudoja per-diem keliones expensams (o ne pagal fakta/cekius), tai per-diem mazeja jei gauni pusrycius viesbutyje. Kai kuriose salys specialiai neemiau pusryciu, nes ant galtves kampo esancioje kepyklelej pusryciu kruasanas su kava (pvz. Tuluzoje) buvo zymiai pigiau nei mano per-diem sumazinimas.
APKLAUSA: Koks turėtų būti Vilniaus oro uosto likimas?
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/savaites-klausimas/apklausa-koks-turetu-buti-vilniaus-oro-uosto-likimas/
Įdomus straipsnelis „The Economist” apie besitęsiančią avialinijų konsolidaciją pasaulyje – https://www.economist.com/news/business/21738923-airline-joint-ventures-are-facing-more-scrutiny-regulators-protectionism-may-impede-deltas
Apibendrinimas – “get big or die”.
Pardavimuose nėra, bet nuo birželio 26 dienos Aeroflot yra užfailinę OAG trečią kasdienį reisą VNO-SVO.
Tvarkaraštis, papildomas skrydis SU2164/SI2165:
SVO-VNO 15:00-16:35
VNO-SVO 17:35-19:05
@Simonas
o OAG nenurodomas equipment?
Visi skrydžiai nurodyti A320, bet man atrodo Aeroflot visą family taip failina ir nekreipia dėmesio.
Tai tiek info yra OK – aš tik galvojau, kad gali SSJ pradžioje paleisti… Dar klausimas ar trečias skrydis bus seasonal ar year round…?
Daily S7 į DME būtų ne ką mažiau reikalingas.
Treciadieni nusileidau Vilniaus oro uoste ir sugalvojau paimti 88 autobusa i centra. Reikejo palaukti tik 15 min, bet ispudziu gavau pakankamai. Veiksmas vyko apie 14val. Taigi… Laukiu autobuso, atvaziuoja 3G is miesto puses, islipa zmones – puse keleiviu – kazkokie neaiskus asmenys, vos judantis taboro link. Puse autobuso keleiviu – narkomanai ir alkoholikai! Atvaziuoja 88, ilipu ir ziuriu pro langa: bega du narkomanai su „Birutes” buteliu link autobuso ir prie pat stoteles i geliu vazona vienas ju pradeda vemti… Stoteleje buvo keleta uzsienieciu, kurie lauke kito autobuso. Tie uzsienieciai su savo lagaminais, su issprogusiom akim lekia i sonus nuo tos stoteles ir narkomano. Issivemes narkomanas tada ilipa i mano 88 autobusa (ir nemokamai vaziuoja). Welcome to Vilnius!
bet ir sugalvok tu žmogau 88 autobusą paimti :)
o šiaip – geras maršrutas – pirma stotelė Aušros vartai ;)
Teko kažkada palikti mašiną saugojimui Litagros teritorijoje, ten nuo čigonų ir narkomanų įrengti tikri įtvirtinimai, Lietuvos banko saugykla praščiau saugojama. Narkomanai, Čigonai ir TAXI yra tos pačios eko sistemos dalis, be kurios „Elitas” negali išgyventi.
Panašų vaizdą mačiau prieš savaitę, narkomanai bėgantys į oro uosto autobusą. Pernai važiavau 88 autobusu ir pirmoje stotelėje įlipo apsvaigę narkomanai, bilietų pirkti jiems nereikėjo, užtat užėmė pusę autobuso (tada dar buvo tas mažesnis) ir visi keleiviai buvo visiškam šoke. Sunku, patikėti, kad tai yra įmanoma 2017 metais. Žodžiu, oro uostas baisus, taksi baisūs, autobusai baisūs, keleiviai – narkomanai, LT įvaizdziu rūpinasi departamentas be vadodo, kuriame ne visi net angliškai kalba. Reikia tik įsivaizduoti, kokį įspūdį apie mus susidaro užsieniečiai, ir ką pasakoja grįžę namo #FinTechCapital #NorthernEurope #Lietuva gali
Del 88 autobuso: gyvenu Pylimo g, autobusas sustoja beveik prie pat duru. Kaina 1 eur.
Oficialus taksi – kaina nuo 10 eur.
Taksi pagal iskvietima – lakstymas po oro uosta teritorija (atvykimas – isvykimas), kad galeciau surasti masina, kuri gal jau isvaziavo, nes vairuotojui niekur negalima stoveti ir t.t. Kaina 5 eur. Sis variantas tinkamas tik nakti, kai nera autobusu i miesta.
Viskas OK – aš gi sakau, kad puikus maršrutas 88… :) jei nestringa kamštyje Žirnių g. – puikiai lekia :)
greita – pigu – patogu (tiems kas senamiesty gyvena)
Kazkada ir as po savaites MUC su ordnung public transportu grizes sokau i oro uosto autobusa. Ispudziai buvo panasus auksciau aprasytiems. Never again ir visada prisimenu legendini Top Gear’o “work harder – get a car” – nors kontekstas ir kitas, bet Vilniuje kitaip sunkiai.
Nesuprantu, kiek mood room’u ir galimybiu studiju reikia, kad atokesnese stotelese grazintu ilipima tik per priekines duris? Aisku, cia ne leda ar tuja su Husqvarna paraizyti – i FB neidesi video
Tai sveikinu Besidomintį ir Liną įminus mįslę :)
@Arnas
Ačiū :) Brendo šitas SU žingsnis. Būtų labai smagu, jei LH 3x daily įsuktų ne tik Summer sesional. Nors tas pridėtasis skrydis labai sunkiai pildėsi pernai, ir vasaros pabaigoj jau CRJ9 vietoj planuoto A319/320 vykdavo
Net ir CRJ9 yra gerai. Tiksliau geriau CRJ9, negu nieko.
RYR perka 75% LaudaMotion avialinijų..
Ryanair set to acquire 75% of Austria’s LaudaMotion
https://www.ch-aviation.com/portal/news/65555-ryanair-set-to-acquire-75-of-austrias-laudamotion
„Rail Baltica“ stoties Rygos oro uoste projektas kainuos 4,5 mln. eurų
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/rail-baltica-stoties-rygos-oro-uoste-projektas-kainuos-4-5-mln-euru-667-943446
Artėjant Velykoms –„Wizz Air“ skelbia 24 valandų išpardavimą
https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/artejant-velykoms-wizz-air-skelbia-24-valandu-ispardavima/
Naikina TurDepą – kokia gera žinia! Pagaliau bus šansas sukurti kažką, kas nedarytų gėdos. https://www.delfi.lt/verslas/verslas/valstybinio-turizmo-departamento-nebeliks.d?id=77485899
Laudamotion buvo sutartę vykdyt kažkiek Eurowings skrydžių. Dabar žada naudot kelis Ryanair lėktuvus. Perki bilietą iš LH, oro uoste lipi į lėktuvą ant kurio užrašyta Ryanair :)
Kaip visada SIN nepralenkiamas:
https://dms.licdn.com/playback/C5605AQHo7C8q6Q304w/0b107afda0aa41adaa3a00832b4f9d3e/feedshare-mp4_500/1479932728445-v0ch3x?e=1521727200&v=alpha&t=TnYsSMpUF2oetT7xGewm5ebj4WEv17NnbvjF8z5KMI0
@Spectator – gal kažkas pasikeis, o gal ir ne. Vien tai, kad nauja agentūra vadinsis angliškai – joks pokytis, gali faktiškai išeiti tas pats VTD tik kitu pavadinimu ir, sumoje, padidėjusiu darbuotojų skaičiumi. Reikia palaukti ir pažiūrėti.
Forumuose sklinda gandas, kad Ryanair žengia į Ukrainą: 10 krypčių iš Kijevo ir 5 iš Lvovo. Viena iš Kijevo krypčių minimas Vilnius. Kolkas nei tvarkaraščių nei Ryanair patvirtinimo nėra.
Vilnius – Kijevas nuo žiemos sezono pradžios, penktadienį turėtų spaudos konferencijoj Ryanair pranešti. Trys availinijos vienam maršrute, pasiskraidysim už 25 EUR RT žiemą.
Jap Kijevas – Vilnius paleistas Ryanair
Lovas būtų buvę geriau.
Nuostabios naujienos dėl Kijevo!
Šiaip filosofinis klausimas- ar Ukraina gali pasidaryt emigrantine kryptimi?
Beje, kokios rytų Europos krypčių perspektyvos su Wizz ir Ryanair. Ta pati Praha, Budapeštas, Bratislava…
Man irgi atrodo, kad Lvovas būtų buvęs geriau. Panašu, kad kryptis konkrečiai ukrainiečiams į ES.. Čia kaip skrydžiai mūsiškiams į UK.
Be emigrantų, rytai – rytai sunki kryptis. Wizz, manau, ne itin pripildo lėktuvą į Varšuvą. Skridau jau 6 kartus, prie avarinių išėjimų (kur reikia mokėti papildomai) tuščia. Perkant prieš keletą dienų – skrydis į vieną pusę 30 EUR, jei pirkt prieš mėnesiuką gerą – 10 EUR į vieną pusę..
Kodėl W6 taip dažnai Gdanską atšaukia? Neapsimoka tuščiai skristi?
Vytautai-NT, Ukraina tikrai nėra emigrantinė kryptis, bet ji vis labiau tampa šalis, IŠ kurios emigruojama. Tiek autobusuose tarp LT ir UA, tiek lėktuvuose nemažai UA piliečių, dirbančių LT ar aplink.
VNO-WAW galėtų tikrai geriau perform’inti, bet reikėtų paderinti skrydžių laikus, kol kas jie patrauklumo neprideda. Na, o apskritai rytai-rytai kryptis laikui bėgant turėtų augti.
Nežinau ar ypatingai verta džiaugtis Ryanair galimai atidaromu KBP-VNO – šiame maršrute ir taip yra labai žemi tarifai ir geras tvarkaraštis, po 2-3 skrydžius kiekvieną dieną; kad jei dabar skraidom short-break tikslais po 50EUR, kad galėsim skraidyti po 30EUR jokios esmės nepakeis. O klausimas ar trys vežėjai tokiam maršrute yra sustainable ilgu laikotarpiu.
Man jau oficialiai patvirtino, kad TK perkels abu weekly rotations TK A330-200(F) iš RIX į VNO….
Tai LABAI LABAI geras mums sprendimas :)
PUIKU dėl TK!
Kas liečia KBP, tai aš irgi labai nenorėčiau, kad FR priverstų MAU mažinti dažnį ir taip suvalgyti labai gerą tvarkaraštį. Taip atsitiktų, jei FR įkaltų gerą tvarkaraštį ir bent 1x daily. Tačiau jei FR tvarkaraštis nebus įspūdingas (tarkim, skraidys vakarines rotacijas) ir skraidys 2x ar 3x weekly, tai pakonkuruos tik su W6, ir čia jau tik nuo tarpusavio konkurencijos priklauso, kuris išliktų.
Kažką praleidau dėl TK cargo – nuo kada rotacijos keliamos į VNO?
Dar neturiu datos (pagal nutylėjimą turėtų būti nuo vasaros sezono tvarkaraščio įsigaliojimo), bet sprendimas jau yra priimtas – tuoj bus ir oficiali žinutė išplatinta :)
@Linas
Savaitės dienos ir maršrutas lieka toks pat? Ketvirtadieniais ir šeštadieniais IST-VNO-PRG-IST?
Absoliuciai nieko neismanau apie statybu kastus, jau nekalbant apie oro uostu statybas, bet jus man pasakykit, na kaip oro uosto statyba gali kainuoti 7.5mlrd euru, ir dar jam pabaigos nematyt?
Gal kas zino, kokios fundamentalios klaidos buvo padarytos, kurios taip ispute samata? Kiek skaiciau, state BER kaip dideli HUB, kuriuo greiciausiai jis netaps, taigi parduotuves numatytos ne tam oro uosto sparne, ir gal gelezinekelio atsaka yra nereikalinga, nu bet 7,500,000,000!
Vaidai, BER saga jau nebėra paaiškinama sveiku protu ir paprastai žodžiais.
Anyway, kas dėl jo dydžio, tai dabar jau pripažįstama, kad net jeigu atsidarys 2020 (dabartinė data), tai jau tuo metu jis bus per mažas Berlyno miesto reikmėms. Kaip jau ir viskuo pritarta, kad Tegel greičiausiai liks atidarytas ir toliau.
SCAT paleido Astaną.
SCAT kainodara kažkuo primena Ukrainos avialinijas. Vilnius – Astana – Vilnius kainuoja brangiau nei Vilnius – Astana – Almata – Astana – Vilnius.
Peržiūrėjau SCAT pasiūlymus iš VNO; kainos tikrai konkurencingos. Panašu, kad stipriai kirs jungimams į KZ per KBP, SVO, o ypač per MSQ.
Kita vertus, gali būti, kad čia ta dabartinė, kaip rašo reklamoje, „promotional” kaina. Standartinė būtų 280 eurų į abu galus ir tai būtų jau praktiškai identiškas produktas minėtiems jungimams.
@Besidomintis
dienos turi likti, kaip dabar (days 4, 6). Laikai dar nėra galutiniai, nes, pasirodo, tik 2 sav. bėgyje bus oficialus pranešimas su konkrečiais laikais ir nuo kada perkeliama…
Beje, grįžtant prie BER temos – paskutinė data 2021, ir vis dažniau pridedama „jei nebus griaunama ir statoma per nauja”. Paskutinė naujiena – visi ~750 informacinių ekranų BER keliaus į šiukšliadėžę, nes nuo tada kai jie buvo sukabinti 2010 m., pasikeitė softas – ir jie pasidarė netinkami. Anksčiau buvau radęs info, kad kiekviena BER diena mokesčių mokėtojams kainuoja ~€1,5M(!!!). Vyksta nemažas stymdymasis tarp suinteresuotų asmenų, kad tokia auksinius kiaušinius dedanti višta vis dar gyvuotų, ir tarp tų, kurie pragmatiškai nori naujo oro uosto ASAP (pvz LH vadų – jie jau ne kartą viešai siūlė griauti). Aš ir pats jau pradedu tikėti, kad vis dėlto kažkas ryšis sulygint su žeme ir pastatyt terminalą per naują. O ir laiko truks mažiau, nes visa kita infrastruktūra kaip ir ready ;)
Aviacinė vasara prasideda: skrydžiai iš Lietuvos – nuo Maroko iki Kazachstano
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/aviacine-vasara-prasideda-skrydziai-is-lietuvos-nuo-maroko-iki-kazachstano/
P.S. SXF jau netempia minimalių reikalavimų, ir prireiks €35M kad jį perstatyti (tam kad po to nugriautų)
https://www.morgenpost.de/berlin/article212579245/Frischekur-fuer-das-SXF-Terminal-in-Schoenefeld.html
Cirkas ne kitaip
Ryanair į Kijevą 1-5-7, penktadienio/sekmadienio laikai tobulai savaitgaliui. Wizz su 4-6, deja, ne taip gerai atrodo (tiesa jie žeima irgi 5-7 skraidė).
Atkreipsiu tik dėmesį, kad VNO-KBP-VNO minučių skirtumu ir UIA, ir Ryanair skraidys.
Jeigu Ryanair nedidins frequency, nebūčiau per daug sunerimęs dėl Ukraine Intl, jie turi labai gerą frequency produktą, patys skraido su dideliais lėktuvais ir beje, palyginus su dauguma kitų oro linijų, UkraineIntl yra labiausiai low-cost pagal savo kainodarą, tad neturėtų turėti didelių problemų kovoti šioje rinkoje. Beje, dar turi nemažai laiko (6mėn) pasiruošti, pagerinti kainodarą, etc.
Jei jau UIA ir RYR skraidys minučių tikslumu, tai užuojauta tiems, kurie Vilniuje lauks idiotiškoje eilėje prie pasų patikros.
Na jo, KBP tvarkaraštis idealus savaitgalio išvykai. Kainos kol kas nemažos (tik kai kuriomis dienomis likę po €10), bet, esu įsitikinęs, likus keliems mėnesiams bilietai vėl vaikščios tokiom sumom.
Spectator labai teisingai pastebėjęs, UIA turi daug LCC-style tarifų, didelius lėktuvus ir patirties. Tai nesidžiaugiu per daug FR šitam maršrute, bet na, ką – toliau bus galima pigiai su UIA skraidyti į Kijevą patogiais laikais :)
Aš dabar tik atkreipiau dėmesį, kad Ryanair žiemos tvarkaraštyje pirmadienį ir penktadienį ryte yra suplanavę skristi ir į BVA, ir į Amaną, ir į Oslą. Arba masyviai keis tvarkaraštį, arba VNO bazė turės 3 lėktuvus 2018 žiemą.
Man įdomu, kur „giliosios” priežastys, kodėl su BER yra kas yra?
Tarkim, jei panašūs dalykai vyktų Afrikoje ar postsovietinėje erdvėje – tai beveik garantuota „giluminė” priežastis – korupcija, išvogtos medžiagos ir pan.
O Vokietijoje gal atvirkščiai – perdėtas kultūrinis noras laikytis taisyklių? Šiaip jis dažniausiai naudingas ekonomikai, bet kai atsiranda kažkokie sunkiai pašalinami neesminiai taisyklių pažeidimai, pražūtingas.
Daugelyje šalių (turbūt ir Lietuvoje) manau tiesiog būtų milžiniškas politinis spaudimas užbaigti, daromos, jei prireiktų, nedidelės teisės aktų korekcijos (Vakaruose) ar tvirtinama su parašais, neva padaryta pagal taisykles, kai iš tikro taip nepadaryta (Rytuose) ir pan. ir klausimas būtų seniai seniai pasibaigęs.
Gal priežastis nes jis yra rytų Vokietijoje, kaip ir postsovietinėje erdvėje ? Gal darbai stoja nes neaišku dėl ko geigerio matuoklis pypsi vaikštant po terminalą ?
BER nėra neesminiai taisyklių pažeidimai, o tiesiog milijonas feilų, neapsižiūrėjimų ir detalių. Pvz. visiškai feilinančios gaisro apsaugos sistemos, per ploni vamzdžiai, dvigubai sunkesnis negu planuota stogas, neatsidarančios durys ir t.t. Susideda keletas kriterijų, tarp jų ir korupcija buvo atskleista, ir nekompetencija (didelę dalį feilų projektavo apsišaukėlis italas, kuris net nėra inžinierius), o vėlesniu laikotarpiu – sunk costs problema, kai nėra kiaušų pripažinti, kad pigiau ir paprasčiau viską nugriauti ir perstatyti tiesiog. Greičiausiai pritrūko elementariai kontrolės, per didelis pasitikėjimas žmonėmis galėjo pakišti koją – tas italas gal ir gerą CV turėjo, bet ar kas nors patikrino diplomus? Turbūt ne.
Turbūt RYR trečią bazuojamą lėktuvą VNO reikėtų priimti kaip faktą, nes yra ir vakariniai slotai užplanuoti trim lėktuvams (pvz. pirmadieniais suplanuotas ir Stansted, ir Birmingemas, ir Kijevas).
Keista tik, kad Ryanair savo stiliumi garsiai netrimitavo skelbdami žiemos tvarkaraštį, kad čia papildomai LT investuoja į dar vieną lėktuvą :)
Aš irgi turiu nuomonę, kad BER atveju yra keli kirviai priešgaisrinėje saugoje ir kituose reguliatoriuose, kurie stabdo visą projektą :)
Čia kaip visose didelėse organizacijose – visalaik iš po kilimo išlenda asilas compliance officer, kuris niekada neleistų jokio projekto judėti pirmyn, nes taip saugiau. Niekur nemačiau, kad kas nors išdrįstų reguliatorius kritikuoti, nes sunku iš to išeit nugalėtoju. Galėjo nebent kokia Merkel išspardyt užpakalius stabdžiams, bet turbūt buvo ir kita problema- lack of leadership, kuri lėmė, kad niekas nestūmė projekto ir nesukoncentravo jėgų.
@Simonas
Tai jei bus 3 lėktuvas, reiškia bus ir naujų krypčių?
@Linas
Arba Ryanair padarys, kaip padare su Hahn siai vasarai. Prisipirkau bilietu grizinejimams i Lietuva, o Ryanair atsauke visus HHN-VNO sestadieniams vasaros sezonui pranesdamas apie tai likus 3 savaitem iki sezono pradzios. Kas sukele begale nepatogumu – pvz pasiule kovo 31 skrydi perkelti i balandzio 3 – nebebusi Lietuvoje per Velykas, sako. :) Arba vietoj grazaus ilgo savaitgalio balandzio 28 – geguzes 1 pasiule vienos dienos kelione balandzio 30 – geguzes 1. Ir t.t. – seimynai 10 kelioniu sugriuvo. :(
Ryanair samoningai netrimitavo del naujo lektuvo, nes juk neseniai grasinosi mazinti apsukas del VNO mokesciu padidinimo. Tai labai nesiderintu sie du dalykai.
Pirmas non-stop PER-LHR išskrido https://www.flightradar24.com/QFA9/10d05b84
Giedriau, gal galimai suprantamai visiems zmonems parasyti kas is kur i kur isskrido?
Pramogų sveitainės suprantamai rašo kas kur išskrido
https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/kelioniu-pulsas/istorine-diena-aviacijoje-pirmasis-skrydis-is-australijos-i-didziaja-britanija-be-nusileidimo-637-945940
Beje, kodėl šitas skrydis atliktas su B787, o ne su A380? Ar tai reiškia, kas galim ir Sidnėjaus su Melburnu tikėtis?
@Kazimieras – Giedrius berods viską aiškiai pateikė ir net nuorodą davė ;)
Neveltui pasirinktas Pertas, nes deja is Melburno ir Sidnejaus dar per toli, kad butu imanoma komerciskai non-stop i Europa atskristi su 787.
Qantas A380 skraide Melburnas-Dubajus-Londonas, dabar ji pakeite 787 marsrutu Melburnas-Pertas-Londonas.
Kai atsiras A350ULR ir 777X galbūt Qantas ir pradės skraidyt Sidnėjus-Londonas. 20 val. džiaugsmo, ypač ekonominėj klasėj :)
Man tokie reisai visgi atrodo turėtų būti all-business config. Skrendant economy sugaišti 2h ir persėsti Dubajuje yra ne tik kad nereikšminga laiko požiūriu, bet dar ir sveika. O tiesioginis skrydis yra brangesnis, nes tiesiog sudeginama daugiau kuro. Norėčiau pažiūrėti video, kur palyginama field performance 789 kylantis LHR į Dubajų ir į Pertą – visiškai ant MTOW ribos tas PER.
Nu PER-LHR suprantu, kad su sustojimu butu logiskiau, bet ka daryti kokio LAX-SIN atveju?
Valanda su „Lietuvos oro uostų“ vadovu Mariumi Gelžiniu: nauji skrydžiai ir nauja vieta stebėti lėktuvus
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/pokalbiu-valanda/valanda-su-lietuvos-oro-uostu-vadovu-mariumi-gelziniu-nauji-skrydziai-ir-nauja-vieta-stebeti-lektuvus/
Vytautas-NT: A380 neturi range skraidyti iš Australijos į Londoną non-stop. Airbus dabar dizainina specialią A350 konfigūraciją Singapore Airlines, kad ji galėtų atstatyti SIN-NYC komerciškai sėkmingai.
O šiaip, Qantas parodė, kad techniškai galima PER-LHR skraidyti, po kokių dviejų trijų metų pamatysim, ar tai commerciškai apsimoka. Singapore su A340-500 irgi skraidė SIN-EWR, išbandė ir business-only ir premium economy ir su economy konfigūracijas, kol galų gale pasidavė, kad techniškai daskristi galima, o biznio iš to nėra. Klausimas dabar toks, ar 787/A350 bus ultra-long-haul komerciškai sėkmingas. Ne vien technologinis apribojimas žinoma, bet ir žmonių elgesnos ribojimas.
Nu nereikia, ne taip seniai žmonės autobusais iki Londono važiuodavo, o čia 17 val. nepakentės. Tikrai yra pakankamai keleivių kuriems geriau ramiai pasėdėt ar pamiegot kad ir nepatogioj kėdėj negu ten kažkur persėdinėt, vaikščiot, vargintis.
@Pranas
yra dar žmonių, kuriems kiekvienas nusileidimas/pakilimas – didelis stresas…
Tai sutinka daugiau mokėti, kad tik būtų kuo mažiau persėdimų…
Yra labai daug kompleksijos, kad būtų galima atsakyti vienareikšmiai, ar pasiteisins ultra-long-haul ar ne: turbūt atsakymas kaip ir dažniausiai aviacijoje „it depends”.
Australija-UK rinka dar be to yra gana lojali – yra nemažai žmonių, kurie lojalūs Qantas. Galų gale tie patys lojalumo taškai kitaip veikia – jeigu intra-Europe jie mizerni, tai jeigu skraidai bent du-tris kartus per metus Australija-UK, tai lojalumas vienai aviakompanijai gali apsimokėti. Kiek teko skaityti, yra dar nemažai baimių Australijoje, susijusių su persėdimais middle-east: kultūrinius dalykus mums suprasti sunku. Vėlgi, kangaroo route turi gerų alternatyvų persėsti pakeliui SIN, HKG, DXB ar AUH; bet visai kitaip gali atrodyti maršrutai iš south-east Asia į USA ar kt.
Aš dar manau, kad Australija-UK yra didesnė VFR dalis, nei kituose ilguose maršrutuose, o tarp VFR keleivių yra daugiau tokių kuriems skrist tiesiogiai yra svarbiau už visą kitą. Mes pas save matome kai LCC emigrantinėse kryptyse piko metu sugeba imt gerokai brangiau už legacy su persėdimais.
Aš irgi taip manau, kad tam tikruose maršrutuose LCC-būdami direct gali (ir galės dar labiau) imt premium. Skridau NCE-VNO ir keli freq. VFR travelleriai pre-boardinge skundėsi – „kaip brangu vasarą skristi su Wizz Air, teks vėl kankintis su Lufthansa”.
patyriau truputi streso ;-) Bandau checkintis SFO-YYZ-FRA-ARN ir… neleidzia – siaip randomini errora meta, ale – neivedi savo canada residenti korteles numerion, tai eik lauk. Galvoju, nu gerai, teks oro uoste. Po to kazkaip… bandau paziureti kas ten gal kokioz vizos i Kanada reikia. Blyn reikia! 72 val patvirtinimui…
Nu pildau ta forma online vizai gauti. Iskart gaunu atsakyma kad viskas patvirtinta, isicheckinu online. Stai tokia naujiena transferiui Kanadoje. Stresas ;-)
Dar idomu buvo, kad mums isdave lektuve imigrant korteles. Sakau – as tik transferiui – bes liepe pildyt. Bet prie geito gaude international transfer passengers ir liepe per specialia patikra eiti. Ten buvo robotai-kioskai, tai jokiu popieriu nereikejo.
Also fun factsai:
YYZ boardingas prasidejo 60 min iki skrydzio, o 20 min iki skrydzio jau pushino lektuva.
Ateinu prie savo 1A – crap, ne prie lango =\ Galvoju, kaip as cia neapsiziurejau. Tada ziuriu – sedynes ne iprasta eglute, o visi vienodai-ligiagreciai isdestyti. Nemaciau taip dar.
https://uk.flightaware.com/live/flight/ACA872 iprastai veluoja 40 min, tai buvau jau pasiruoses FRA-ARN segmenta rebookintis, bet maniskis 20 min anksciau laiko nusileido. Matyt cabin crew prie gero vejo nera pripratusi, tai pusryciu nespejo isdalinti ir siulciu stiklines atiminejo kai lektuvas jau leidosi ;-) greit-greit begiojo.
Kanadai ETA reikalinga jau nuo 2016-11-09, bet ją susiforminti per keliolika minučių praktiškai niekada nebūna problemų. Kiek sunkiau greitai pasidaryti USA ESTA, bet mokant su kreditine ir šiaip nesant rizikos grupėse taip pat galima gauti patvirtinimą per valandą kitą.
Traukiasi Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/traukiasi-lietuvos-oro-uostu-vykdomasis-direktorius-donatas-voveris-667-946594
Vėl tas pats klausimas: gal kas nors žino, kas darosi su oro uostais ir jų vadovais? Dėl ko jie visi kaip susitarę palieka darbą?
Kai tenka derinti darbus su biurokratais, kurių vieta muziejuje, reto kantrybė atsilaikytų….
meanwhile Boeing pagamino 10000-aji 737, kuri gaus Southwest
Singapore Airlines adds maiden B787-10
https://www.ch-aviation.com/portal/news/65631-singapore-airlines-adds-maiden-b787-10
Klausimas: su Wizz aplikacija renkantis skrydį iš Vilniaus į Lutoną žiemos sezonui, išskridimas pakeičiamas į KUN. Į klaidą lyg nepanašu. Neskraidys iš VNO? Ar iš VNO skraidys į kitą Londono oro uostą?
@Rytis – per anksti nori pirkt, iš KUN jau parduoda (nes jau sudėjo LTN bazę žiemai), iš VNO – dar ne, bus vėliau.
Wincai, o nekilo minčių, kad žmogus darėsi PR, nepasiteisino kaip tinklo vadovas (kam buvo samdytas) ir jo rolei neliko vietos pasikeitis vadovui? Tiesiog įdomi tavo nuomonė.
RS, o nekilo minciu, kad labai jau daug zmoniu toje pozicijoje nepasiteisina, bet tikrai pasiteisintu „politinio pasitikejimo” persona jei pastatytu?
Rytis: manau, kad taip yra tiesiog dėl to, jog LTN bazė jau sudėta į tvarkaraštį žiemai, o VNO bazė dar nesudėta. O appsas suprogramuotas taip, jog jeigu neranda tinkamo maršruto, siūlo artimiausią tinkamą (pvz. vis dar leidžia ieškoti VNO-BGY, o neradus numeta į VNO-MXP).
Air Malta to enter into sales partnership with Ryanair
https://www.ch-aviation.com/portal/news/65646-air-malta-to-enter-into-sales-partnership-with-ryanair
RIX skaičiai už FEB2018
404438 pax
plius 17,58%
New aircraft joins GetJet Airlines fleet
http://www.getjet.aero/new-aircraft-joins-getjet-airlines-fleet/
Iš kur čia tokie kosminiai augimai? 17.5 ir vno ir rix.
@Giedrius – tiesiog ekonomika pakilime vėl visoje Europoje ir Baltijos šalyse taip pat. Nėra jokių didelių išorės šokų mažos kuro kainos, dėl to pigesni bilietai ir didelė konkurencija LCC vežėjų. Klausimas, kiek ilgai tai tęsis ir būtų gerai, kad neturėtume tokios didelės krizės kaip buvo 2008 metais.
Man kažkaip keistas tas EVRA augimas. Juk prieš porą metų pastoviai laikydavosi augimas 3-5%, o dabar taip greitai auga. Kas čia nutiko?
idomu kad W6 nueme geguze skrydzius VNO-NYO treciadieniais. Balandi dvi savaites 1,3,5 ir tada iki birzelio vidurio 1,5 vykdys.
pries pora savaiciu ziurejau – dar buvo.
Galėtų apskritai W6 dingti iš Švedijos, gal daugiau vietos atsirastų all year Norwegian.
DY 4 ir 7 apipilni skraido. Jei antradieni pakeistu pirmadieniais, gal geresne statistika butu. IMO =]
o W6 labiau servina ne Stockholma, bet Linköping ir panasiai.
Galvojau, kad tradicinis lietuvio turisto portretas su juodom lakierkom,baltom kojinem ir juodom hugo boss maikem galioja tik Turkijai,kaip as klydau:D man idomu ant kiek gajus sitas stereotipas lietuviams skrendantiems is emigrantisku krypciu:))
Ar žinojote jog Putinas atostogoms renkasi anextour.ru ?
Žadėtoji ataskaita apie VNO-HRG-VNO. Prieš pakylant įgulos vadas pranešė, kad skrydis truks pusvalandžiu trumpiau ir tuojpat užsitraukė keleivių simptijas, tačiau kiek pasivažinėjęs po VNO teritoriją A321 grįžo į techninio aptarnavimo zoną. Vadas pranešė, kad susidūrė su nedidelėmis techninėmis problemomis (jie visada taip sako). Žmona jau sunerimo, bet įtikinau nesikreipti į delfį ar lrytą. Netrukus pakilome ir HRG nusileidome numatytu laiku. Netekome žadėto papildomo pusvalandžio AI rojuje, tačiu safety – first. Kaip jau minėjau, buvau užsisakęs maitinimą iš pre-oder meniu ir jis pranoko lūkesčius. Moterys mėgavosi ispanišku putojančiu vynu (dideliais kiekiais), o kai žmona jo taip pat užsimanė, jau neabejojau, kad resursai bus išsekę. Klydau, turėjo. Dar nustebino (maloniai) labai mažos kai kurių prekių kainos iš SPA katalogo. Vienintelis trūkumas – itin maži atlenkiami staliukai padėklams su maistu, trūksta erdvės. O štai kojoms erdvės tikrai pakanka. Prie tualetų beveik nebuvo eilių, nors lėktuvas buvo visiškai pilnas (gal taip sutapo). Grįžimas į VNO po savaitės – be nuotykių ir su tais pačiais palankiais įspūdžiais. Įvertinimas: 9 posparniai iš 10.
@ Wincas
Tikėkimės neatostogaus artimiausius 6 metus…
Laudamotion and Ryanair Partnership Takes Off
https://www.atn.aero/#/article.html?id=67230
TK freighter Schedule on route IST/PRG/VNO
FLIGHT EFFECTIVE Pattern ORIGIN STD STA DEST AC
TK6573 19.APR.2018 …4… IST 10:40 12:15 PRG A330-F
TK6573 19.APR.2018 …4… PRG 14:15 16:55 VNO A330-F
TK6573 19.APR.2018 …4… VNO 18:25 20:55 IST A330-F
*ALL TIMES ARE LOCAL
FLIGHT EFFECTIVE Pattern ORIGIN STD STA DEST AC
TK6577 21.APR.2018 …..6. IST 15:55 17:30 PRG A330-F
TK6577 21.APR.2018 …..6. PRG 19:30 22:10 VNO A330-F
TK6577 21.APR.2018 …..6. VNO 23:40 02:10 1 IST A330-F
*ALL TIMES ARE LOCAL
LK KOP treniruojasi:
https://www.flightradar24.com/LYF51/10ddbd12
SU sudėjo trečią daily į SVO nuo liepos 1 d. ir tik Summer only. Rytinis ir vidurdienio skrydžiai su A320/A321, papildomas vakarinis su Superjet’u.
Beje, sveikinimai VNO, nesugebančiam pakeisti vasaros tvarkaraščio pdf ir sutvarkyti savo puslapio :)
Vilniaus oro uosto VIP salė bus perkeliama į kitą vietą
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/vilniaus-oro-uosto-vip-sale-bus-perkeliama-i-kita-vieta/
O kas dirba su VNO.lt? Yra kažkoks atskiras padalinys ar ten koks vienas etatas yra, niekas nežino?
Vargu, nėr tas puslapis tiek svarbus. Greičiau IT prižiūri, o žmonės atsakingi už visą vno komunikaciją rašo turinį.
Wizzair pasielbė, nuo gegužės pabaigos vieną daily VNO-LTN perkels į LGW. Vakarinis skrydis bus, su A321.
Oooho
Su melagių diena :)
mwahahahh, manau del tokiu skausmingu tautai problemu juoktis negalima =]
Laikas nuo laiko isbandau PLQ vietoj VNO ir kaskart neatsistebiu, kaip imanoma toki maza oro uosta padaryti toki beveidi, nyku, ir intentionally sudetinga.
Reikes sekanti karta pabandyti suskaiciuoti, kiek skirtingu duru reikia praeiti, kol daeini iki vartu. Jau nekalbant apie tai, kad check’ine net neina dvieju eiliu padaryti – uztat is vienos eiles galima padaryti du counterius – business/plus ir economy. Logika as usual.
Simonas nieko neberašo :), tai įkeliu straipsnį iš LinkedIN – gan įdomu paskaityti:
Will Central-Eastern European airlines ever consolidate?
https://www.linkedin.com/pulse/central-eastern-european-airlines-ever-consolidate-mateusz-klimek/
https://dms.licdn.com/playback/C4E05AQFnrIx7Yt5ETA/02c40da3a71f471da89205c0964bbd35/feedshare-mp4_500/1479932728445-v0ch3x?e=1522839600&v=alpha&t=u0GT1ROk37VzptHQaTlXptyBGQSwwf2l84CA4l-f91k
Linas: Kosmusas :)
„Termicom“ Šiaulių oro uoste investuos 10 mln. eurų, mokės 2,2 tūkst. eurų algą
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/termicom-siauliu-oro-uoste-investuos-10-mln-euru-mokes-2-2-tukst-euru-alga-663-950568
Truputi apie muitų karą: https://www.bloomberg.com/amp/news/articles/2018-04-04/boeing-could-suffer-as-china-plans-25-tariffs-on-u-s-aircraft
Spėju, kinų muitai padėtų Cseries…
@Mindaugas
Nuciu atsargus su pareiskimais, kad order’iai negaletu buti permesti ant A320, ypac kai jie surenkami Kinijoje. Abi puses butu labai suinteresuotos tokiu sprendimu, ir labai pasistengtu surasti sprendima.
Qatar Airways Potential Acquisition of up to 25 Per Cent of Russia’s Vnukovo International Airport JSC
https://www.atn.aero/#/article.html?id=67340
VNO kovo statistika.
358863 pax
19,71%
TLL kovas
210434 pax
14,1%
Vilniaus oro uoste – inovatyvi bagažo valdymo sistema
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/vilniaus-oro-uoste-inovatyvi-bagazo-valdymo-sistema/
Small Planet Germany wet-leases A320 from Star East
https://www.ch-aviation.com/portal/news/66014-small-planet-germany-wet-leases-a320-from-star-east
Airbus A320 -231 357 YR-SEA Star East Airlines ferried / posn on wet-lease 28mar18 SAW-KTW-SXF in Small Planet Airlines (Germany) cs
Toks klausimas: o A321LR iš Vilniaus iki Kinijoj ir Indijos nuskristų?
Na,Airbus sako, kad 321lr skris iki 7500km. Jei tarti, kad kokius 6500km skris oro linijų konfiguracijoj, tai PEK ant ribos, PVG nepasieks, ir dar nemažai visokių oro uostų ant ribos.
Žinoma, URC tai drąsiai, jau galima pradėt daiktus krautis :)
Lietuvai užtektų ir Urumchi, pradžiai…
Urumchi – vienas is geriausiu destination’u Kinijoje – tiek verslui, tiek turizmui. Iki OUA nedatrauktu A321?
OUA Afrikoje, kaip URC Kinijoje 😀
Top destination
The superjumbo nobody wanted finally finds an owner after six months in storage
https://www.telegraph.co.uk/travel/news/a380-hi-fly-leasing-delivery/amp/
Visgi CS300 airBaltic versijoje yra gaidys – skrendant virš 4 val pilnu lėktuvu beveik visiems keleiviams tik vienas tualetas yra labai blogai. Visą laiką eilė per pusę lėktuvo, gale prie praėjimo sėdintiems iš vis nefaina. Trumpesniuose skrydžiuose kažkaip nepasijausdavo.
Boeing, American Airlines Sign Major Order for 47 787 Dreamliners
https://www.atn.aero/#/article.html?id=67393
O as galiu nudziuginti, kad Litcargus autobuso durys visdar uzsidaro tik po keliu smugiu. Geri dalykai nesikeicia fintech ir blockchain sostineje.
Toks Trapanyje ketinantis birželio 1 dieną startuoti virtualus startupas PeopleFly, kuris ketina naudoti GetJet 737 ir GetJet skrydžio numerius, šalia Italijos domestic maršrutų, ketina vieną kartą per savaitę sekmadieniais ir iš Trapani į Vilnių skraidyti – savo itališkame saite pardavinėja bilietus.
The Italian virtual carrier currently plans to operate domestic flights out of Trapani to each of Rome Fiumicino (13x weekly), Bologna (3x weekly), Pisa (2x weekly), and Verona (2x weekly), and out of Reggio di Calabria to Bologna (2x weekly) and Pisa (2x weekly). It is also planning to offer a single international service; connecting Trapani with Vilnius 1x weekly.
planuoja taip lektuvus remontuoti? Ar gal but kazkokio bosso zmona yra lietuve? =]
Tokie projektai pasmerkti žlugti.
Gal GetJet’ams taip patogiau atlikti kas savaitinę line maintenance procedūrą savo bazėje, žmonės savi – vietoje :)
Rainbow Tours į Salonikus skraidins Small Planet Airlines:
VNO-SKG ..3.. 22:20-00:50 ( 1d.)
SKG-VNO ..4.. 01:40-04:10
Itaka į Korfu skraidins Travel Service:
VNO-CFU ..6.. 19:30-22:05
CFU-VNO ..6.. 15:55-18:30
Šiemet, jaučiu, charteriai vėl muš rekordus…
Simonai, gal yra skaičiai charterių už kovą? Koks kaži augimas ?
Galvoju, ar ilgai VNO gyvens žiemos tvarkaraščiu, kažkaip visai nesolidu :)
Salonikų tvarkaraštis tai baisus tiek išskrendant, tiek grįžtant. Dvi naktį be miego visai netolimai kelionei.
Toks jausmas kad kažkas iš VNO į forumą akį užmetė ir reguoja į Lino pastabą :) Iš VNO saito dingo žiemos tvarkaraščio pdf, beliko sudėti Astaną,papildomą SVO skrydį ir gal nepraėjus mėnesiui nuo vasaros sezono įsigaliojimo bus sutvarkyti tvarkaraščiai.
nu tai gal ir iš Kauno kas nors žiūri :), tik atsidarius puslapį iš kart žiemos krypčių žemėlapis. Kažkaip gėdinga
@Besidomintis
galėtų atsakingas žmogus ir dalyvauti forume užsivadinęs VNO admin ar panašiai – tiesiog būtų aišku, kad tikrai kažkas mato ir gali reaguoti ar mūsų generuojamas idėjas/pastabas perduoti įvertinti atsakingiems asmenims – būtų smagu, o ir VNO naudinga
Kad šiemet čarterių laukia nemažas augimas galima numatyti ir pagal tai, kad labai nemažai suplanuota red-eye skrydžių naktimis: paprastai didelę paklausą rodo tai, jog skraidoma ne tik dieną, bet ir naktimis – pvz. taip Lenkijoje vasaros piko metu skraidoma jau keletą metų.
O kovo mėnesį srautas čarteriais išaugo beveik dvigubai – 93,38% augimas.
Kovą reguliarūs skrydžiai augo 15,82%.
WOW x2 augimas – skamba įspūdingai
@Linas. Teisingai, nes dabar susidaro įspūdis, kad mums, blogo dalyviams VNO reikalai labiau rūpi negu VNO administracijai. Aišku, jie turi daugybę kitokių rūpesčių, bet kai kurie pastebėjimai tikrai praverstų, o VNO atstovai galėtų mums paaiškinti įvairių reiškinių ypatumus, ko nežinome ir neišsiaiškiname.
Pasižvalgiau kaip vežėjams ir maršrutams sekasi reguliariam fronte pirmus tris mėnesius VNO – šį kartą daugiau apie trend’us, nei apie absoliučius skaičius, kad įvertinti iš ko galima tikėtis canceliavimų iš ko augimo:
CPH su SK toliau krenta 11% y-o-y. Nebūtų gal taip dramatiška, bet jau šitas trendas tęsiasi keli metai iš eilės ir nuo piko 2014 metais SK CPH maršrute neteko jau daugiau nei 20% keleivių, nors skraido tokiais pat lėktuvais ir tvarkaraščiu. Kodėl? Turbūt, netenka keleivių FR KUN-CPH, connecting low-costams ir ypač BT ir LOT.
LH FRA neteko 7% keleivių, lyginant su pernai.
SN BRU laikosi stabiliai.
BT gerai sekasi AF-KLM maršrutus auginti, net trečdaliu y-o-y augo AMS ir CDG. Matyt, codeshare maršrutams įdirbis labai nauda neša. Bet BT su MUC ir TXL (ypač, TXL) sekasi nekaip.
BT labai augina srautą į RIX – 15% y-o-y augimas. Kovas apskritai VNO-RIX buvo rekordinis, pralenkė net 2009 metus.
VNO-TLL auga 9% y-o-y, turbūt įprasmina verslo srauto augimą.
WAW boomina su 88% augimu, nes pernai pirmą ketvirtį nebuvo Wizz Air ir LOT dar skraidė 3x daily, o ne 5x. Antras pagal dydį maršrutas iš VNO (lenkia tik LTN). LOT laiko apie 81% rinkos dalį šitame maršrute.
Finnair ir HEL auga 26% – šiek tiek mažiau negu jie yra padidinę capacity su trečiu kasdieniu reisu.
Austrian liūdesys kelinti metai, krenta žemyn toliau.
Bendrai, BT, LOT, Finnair plėtra bei LCC plėtra verčia kraujuoti senbuvius, ypač SK ir Austrian, mažesne apimtim Lufthansa. Aišku, reikia pripažinti, kad iš marketingo pusės pastarieji tikrai yra miegantys LT rinkoje.
Kaip Stokholmas atrodo, tiek su Arlanda, tiek su Skavsta?
Marketingo prasme, bet ir kainų. Skraidau darbo reikalais nuolat su persėdimais, perkame pernelyg neskaičiuodami centų, bet kažkiek kaina vis tiek groja, ypač jeigu ji skiriasi kartais. Seniau (2013 ir pan.) LH, SK, BT ir LO gaudavo maždaug po tiek pat mūsų pinigų. Dabar gi, įprastiniams mūsų perkamiems maršrutams nesikeičiant per daug, SK tiesiog beveik niekada nebeįšoka į geriausius pasiūlymus. Nebebūna konkurencingų kainų, ir viskas. Visada gerokai brangiau. LH kartais pasitaiko, ir žinoma jie vieninteliai pasiūlo ką nors padoraus, jeigu reikia atsidurti kokioje nors keistoje vietoje, kaip Tunisas. BT irgi tam tikras kryptis dažniausiai padengia, bet šiek tiek privengiame dėl suprantamų priežasčių, tad LO yra tiesiog mūsų čempionas. Beveik visada pasiūlo geriausią ir patogiausią jungtį už pigiausią kainą.
Audra Vilniuje > SAS is CPH divertintas i Ryga, Lufhansa is Frankfurto i Ryga, Raynair is Paryziaus i KUN, BT is Miuncheno suka ratus, Ryanair is Londono leisis i KUN (kiek matosi). Vienintelis BT is Rygos sugebejo nusileisti. Keleiviai turejo matyti gera regini.
Sėdžiu lh lėktuve. Pilotas juokauja kad bandysim skristi į Vilnių. Tačiau kuro paims tiek kad užtektų jeigu ką grįžt į Rygą
Na LOT’as jau gryzta atgal i Varsuva, BT is Miuncheno i Kauna, nors Pilotas ten irgi kazka panasaus sako, kad galbut megins atgal i Vilniu. Wizzair is Rome’os katik nusileido.
o siaip geras page’as zaibams ziureti:
https://www.lightningmaps.org/
Man įdomiausia, kas nutiko šitam. Skrido skrido, negi žaibą pasigavo, ir leidžiasi į VNO dėl to?
https://www.dropbox.com/s/6yhs8v0zrkl1jn8/CL60.PNG?dl=0
Wizz iš Romos nusileido, mano žmona, kuri skrido, apskritai nustebusi, kad kažkas čia tokio buvo. Nieko net negirdėjo apie galimybę leistis kažkur kitur.
Anex tour, keleivius skraidina su Cham wings i Occupation Hotel & SPA Sirijoje :D
Čiurlionis: sunkoka įvertinti, nes Norwegian nuolat daro capacity viražus, Wizz Air; jei neklystu, irgi kaitalioja A321-A320 ir 2x-3x weekly.
Anyway, sausį buvo STO (ARN ir NYO kartu) kritimas 14%, vasarį 1% augimas, kovą 10% augimas.
SAS orders fifty more A320neo
https://www.ch-aviation.com/portal/news/66186-sas-orders-fifty-more-a320neo
Estonia’s Nordica eyes more EU bases
https://www.ch-aviation.com/portal/news/66080-estonias-nordica-eyes-more-eu-bases
Nordica pasiekimai vasario mėn (keleivių skaičius palyginus su pernai metais): TLL-AMS 0% pax, TLL-KBP -7%, TLL-OSL -14%, TLL-ARN -7%, TLL-BRU -8%, TLL-VIE plius106%, TLL-VNO plius5%, TLL-WAW plius63% (!). Talino oro uosto bendras keleivių skaičius augo 13%.
LOT tikriausiai labai patentkintas bendradarbiavimu su Nordica, nes visas traffic eina į Varšuvą ir dar priedo gauna pigių lėktuvų. Klausimas tik, ką Nordica turi omeny, kai sako: „If we can’t get customers here then we go to the customers, mainly these customers are not individual people but institutions who need some flying services,” Tamm has added.” Manau, kad vienintelė vieta, kur Nordica turi savo egzistavimo prasmę yra Talinas, bet ten jie sukrapšto vos 20% rinkos dalies.
Mano prognozė būtų, kad jie pabandys pabūti dar vienu Europos BMI regional, bet galų gale ištiks AirLituanica likimas. Tikriausiai, kai ištiks sekantis ekonominis nuosmukis ar koks išorės šokas (degalų kainos, teroro aktai, pan.).
Im Theresa Oliver pagal vardą. bet aš gyvenu JAV, prieš keletą mėnesių buvau finansiškai įtempta ir dėl savo nevilties mane apgavo keli interneto skolintojai. Dėl savo profesijos, nes esu vieniša motina, turinti 2 vaikus ir visas pasaulis atrodė, kad tai kabo ant manęs, ir aš skundžiuosi ir diskutuoju su mano draugu, gyvenančiu (LENKIJA), kuris mane nukreipė labai patikimam skolintojui, vadinamam (ponia Antonia Rowan) iš (CREDIT-SUISSE) paskolų tarnybų, ji buvo gelbėtoja, kurią Dievas siuntė gelbėti mano šeimos, pasiimant 85 000,00 USD paskolą su 3% palūkanų norma, be jokio streso, susisiekite su savo credit-suisse147@hotmail.com