Simonas Bartkus | Blog

Nežinau, kam tiksliai priklauso VšĮ „Skaitmeninė komunikacija”, bet projektas hostingas.com – tikrai įdomus. Dedu įtarimą, jog šį VšĮ turėtų būti susijusi su „Interdata”, nes būtent šios kompanijos paslaugos užimą pirmą vietą „Lietuvos hostingo paslaugų reitingo” vietą trijose iš keturių paslaugų (o ketvirtos „reitinguojamos” paslaugos jie neteikia).

Įtariu, jog hostingas.com, gali būti atsakas į „Interneto vizijos” vedamą populiariausių reitingą hostingas.lt, kur jų paslauga serveriai.lt akivaizdžiai pirmauja.

Ši savotiška rinkodaros gudrybė lietuviškame internete dar beveik neįgyvendinta. O kompanijoms, ypač tos, kurioms svarbu išryškinti kažkokį pranašumą, būtų gana paprasta savo paslėptomis rankomis (ale įkuriant VšĮ) arba finansuojant kažkokius entuziastus,

Reikia pavyzdžio? Štai „Internetas_LT” mylimi lėktuvų bilietai, kurių pardavimai internete yra gerai įsibėgėję. Ar žinote, pas kurį iš pardavėjų bilietai pigiausi? Galima tiesiog patikrinti keletą sistemų, kurios parduoda bilietus ir įsitikinti konkrečiu atveju pagal jūsų užklausą. Bet šią problemą už jus galėtų išspręsti interneto portalas, tarkime PigiausiasPigiausias.lt, kuris lygintų tarpusavyje keliasdešimties Lietuvoje veikiančių lėktuvų bilietų pardavimo sistemų kainas. Rinkos dalyviai gi puikiai žino, kas su kokia marža dirba, o taip irgi žino, kuris iš jų iš tiesų yra pigiausias (o nebūtinai tiesiogiai, bet reklamoje taip save vadina kiekviena bilietų pardavimo internete bendrovė).

Aišku, jeigu toks portalas skelbtų neteisybę, tai konkurentai užtampytų šio portalo kūrėjus (jeigu jie nesugebėtų tinkamai užsimaskuoti), po teismus. O jeigu toks tinklalapis skelbtų teisybę? Tuomet tas, kuris iš tiesų yra pigiausias, galėtų akivaizdžiai užsiimti šią poziciją klientų mintyse.

Tai kas pas mus pigiausias? SKRISK.lt? …

Gal ir neetiška, bet efektyvu.

Ketvirtadienį, balandžio 28 dieną, „Viešųjų ryšių technologijų” direktorius Kęstutis Gečas MSA nariams surengė seminarą tema „Viešųjų ryšių vieta komunikacijoje. Kaip išnaudoti jų galimybes?”, kuriame, be kitų temų, buvo paliestas ir viešųjų ryšių krizių valdymo klausimas. Vienas iš idomesnių taktinių būdų, kaip valdyti krizes – krizės metu leisti „ne į temą” teigiamas naujienas, taip stengiantis „atskiesti” žiniasklaidos dėmesį.

Vakar galėjome stebėti tipinį tokį atveją – tuomet, kai „FlyLAL” reguliarieji reisai vėluoja antra diena iš eilės ir žiniasklaida net mirga ieškodama to priežasčių, „FlyLAL” išleidžia tokį pranešimą spaudai: Augantys „flyLAL” srautai lemia Vilniaus oro uosto srautų augimą. Pagyrūniškas pareiškimas su nemažai interpretuotų skaičių, bet strategija, atrodo, paprasta – tegu žurnalistai narplioja klausimą, kas ir kiek rinkos dalies  užima, o nemato vėluojančių lėktuvų.

Į svarbiausią klausimą apie avialinijų oro uoste rinkos dalis tą pačią dieną atsakė Vilniaus oro uostas, išleidęs pranešimą spaudai, kuriame patikslino, kas šiai dienai yra kas.

Aptarnautas keleivių skaičius Vilniaus oro uoste 2008 m. kovo mėn.:

„FlyLAL” – 33.33%
„airBaltic” – 33.2%
„Aurela” – 7.7%
„Czech Airlines” – 5.29%
„Lufhansa” – 3.87%

Vaizdelis gana staigiai pasikeitė – dar 2008 m. sausį, „FlyLAL” dalis sudarė 32.8%, „airBaltic” – 36.8%, 2007 m. sausį – atitinkamai 31.4% ir 37.5%

Agresyvios rinkodaros ir agresyvios skrydžių vykdymo politikos dėka „FlyLAL” staigiai susigrąžino savo namų oro uosto lyderės vardą po dviejų metų „airBaltic” lyderiavimo Vilniaus oro uoste. Klausimas – kokia tokio rezultato kaina? Panašu, kad vadinamasis ROI (Return On Investment) „FlyLAL” apskaičiuotas labai ilgam laikui.

Rožinė „FlyLAL” svajonė iš Rygos atsivežti krūvą tranzitinių keleivių, kurie iš Vilniaus tiesiogiai skristų į kitus Europos miestus iš ties yra labai rožinė. Šiek tiek susivokė, matyt, ir patys „FlyLAL”, tyliai iš tvarkaraščio naikinantys du kasdienius skrydžius Vilnius-Ryga-Vilnius: iš keturių skrydžių liks du. Į tai atsakė „airBaltic”, priešingai, didinantį skrydžių Ryga-Vilnius-Ryga skaičių – klausimas, ar labiau žaidžia principo „aplenkti konkurentą”, ar ekonominės naudos korta. Papildomą skrydį, beje, vykdys su iš „Danų oro transporto” išsinuomotų mažuoju ATR42-300.

Kadangi kartu su manim gyvena studentas, tai kažkada per studentams skirtą „Verslo žinių” prenumeratos akciją užsisakiau „Verslo žinias” kasdien į namus.

Nepamenu, kada su šiuo dienraščiu į pašto dėžutę pateko mažiau nei du „insert’ai” – dažnai jų būna net daugiau nei trys.

Kame reikalas? Net su šeštadienio „Lietuvos rytu” atmetus periodinius šio laikraščio priedus pavadinimais „Maxima”, „Rimi” ir „Elektromarkt”  jų būna mažiau.

Giliai miške ieškoti briedžio netenka. Pasirodo, jog – vieno A4 insert’o išplatinimas su „Verslo žiniomis” kainuoja 0,32 LTL. Galima net segmentuoti pagal regionus už tą pačią kainą, bet jeigu ir pasirinktume įdėti A4 insert’ą su visu šios dienos „Verslo žinių” skelbiamu tiražu (18.840) – tai kainuotų 6028,8 LTL.

Daug tai, ar mažai? Kad galėtum spręsti, reikia rasti su kuo palyginti – ogi palyginti galima su reklaminių maketų talpinimu „Verslo žiniose”.  Puslapio dydžio spalvoto maketo patalpinimas „Verslo žinių” vidiniame puslapyje kainuoja 16 940 LTL!

OK, skrajutes dar reikia spausdinti – tai jum kainuos apie 0,10 LTL – visam tiražui 1884 LTL. Maketo talpinimui jūsų media agentūra gaus kokių 30% nuolaidą, o platinimui greičiausiai negaus nieko. Bet, suma sumarum – 7912,8 LTL už „insert’ą” arba 11858 LTL.

Su visa savo neapykanta krentančioms iš laikraščio šiukšlėms nedrįstu vertinti, jog maketas gali būti efektyvesnis už „insert’ą”. Juk negali lyginti „floating’o” su paprastu banner’iu, bet tai ir kainuoja atitinkamai.

Vis labiau tampu šalininku minties, jog originalumas marketinge yra būtinas veiksnys atliekant bet kokį žingsnį, darant bet kokį maketą ar renkant paprastą šūkį. Čia kaip muzikoje – visos galimos 7 natų kombinacijos jau seniai sugrotos, todėl svarbiausia yra tinkamas laikas, tinkama vieta ir tinkama išraiška.

Štai „Švyturys” daro akciją „Tavo baras”, kuri Lietuvos mastu yra originali – nors tai darė „Guiness” kitose šalyse, bet Lietuvai ši akcija yra tinkamu laiku tinkamoje vietoje – kur kas įdomiau nei laimėti eilinį automobilį po kamšteliu.

Jeigu „Volvo” turi saugiausio automobilio poziciją, tai visi kiti gamintojai turėtų nebesididžiuoti saugumu? Jeigu baltas raides raudoname fone naudoja „Coca Cola”, tai visiems kitiems tokį spalvų derinį jau reikėtų pamiršti?

Čia tik vienas pasaulinis pavyzdys, kai dvi skirtingos kompanijos, du visiškai skirtingi produktai naudoja tą patį šūkį visame pasaulyje. Ir nė vienas nuo to nesidaro blogesnis:

„Avon” reklama ant statomo „Kempinski” sienos Vilniuje. 

„Apple” operacinei sistemai „Leopard” pristatyti naudojo tokį patį šūkį kaip „Avon” savo tarptautinei reklaminei kampanijai  

Nekasdien gi galima sugalvoti „Just Do It”, „Think different” ar „Ask for more”.

Sako, kad blog’ai turi būti „exclusive” ir skelbti niekur kitur nematytą turinį. Šiandien skaičiau pranešimą rinkodaros pasiekimų parodoje „Password”. Turėjau idėją, jog prezentaciją į BLOG’ą įdėsiu anksčiau negu skaitysiu patį pranešimą. Deja, tai nepavyko, kadangi baigau prezentaciją dėliotis prieš pat pranešimo laiką.

Kas nebuvote „Password”, kviečiu parsisiųsti prezentaciją: „Statoil“ rinkodaros iššūkiai: nuo idėjos iki 18 sunkvežimių kavos. PDF – 4,12 MB

Kad „Bitės” laukia prekės ženklo „refresh’as”, pirmą kartą teko išgirsti dar praėjusių metų viduryje. Internetiniame pasaulyje nemažai sklandė teorijų, jog „Bitė” virs „Vodafone” – galbūt, taip ir bus. Pokyčių varikliu laikomas naujo „Bitės” marketingo vadovo – kanadiečio Gary McGuire paskyrimas.

Pokyčių „Bitėje” įvyko – buvo atsisakyta reklamos agentūros „McCann Erickson Astos Dizainas” paslaugų, o „DDB Vilnius” netapo vienintele „Bitę” aptarnaujančia reklamos agentūra – kalbama, jog strateginius „Bitės” prekės ženklo manevrus vykdo Londone įsikūrusi reklamos agentūra. Kol kas neteko girdėti, jog lietuviška kompanija dirbtų su ne Lietuvoje įsikūrusia reklamos agentūra (čia ne tas atvejis, kuomet tarptautinių korporacijų reklama tik adaptuojama).

Būtent ši nelietuviška reklamos agentūra yra ir (jau tikrai aišku) paskutinės „teaser’inės” reklamos kampanijos „Aš galiu. O tu?” autorė.

Teko būti Moksleivių parlamento nariu, kuomet Lietuvos moksleivių parlamentas buvo socialinės moksleiviams skirtos akcijos „Aš galiu” partneris. Projektą „Aš galiu” įgyvendino Pilietinių iniciatyvų centras ir jis truko ketverius metus nuo 2000 m. Be abejo, to projekto ir jį lydėjusių outdoor’ų neprisimenai nei Gary McGuire, nei Londone įsikūrusi reklamos agentūra. Bet prisimenu ne vienas aš: nuo blogosferos iki „rimtosios” (he, he) žiniasklaidos.

Tai buvo siauras moksleivių auditorijai skirtas projektas, bet jo viešinimas buvo gan ryškus, todėl šį logotipą turėtų prisiminti ne tik jaunuomenė:

Projekto interneto adresas lygiai toks pat, kaip ir „Bitės” „teaserio” kampanijos. Nežinau, ar tiesiog „expirino” domaino adreso nuosavybės galiojimas, ar projekto „Aš galiu” autoriai domainą pardavė – „Vilniaus dienai” Pilietinių iniciatyvų centro direktorius Girvydas Duoblys teigia, jog kontaktų su „Bite” iki šiol neturėjo.

Ieškant giliau – dar įdomiau. Pasirodo, Valstybinių patentų biuro duomenų bazėje užregistruota, jog „Aš galiu” yra registruotas prekės ženklas su šūkiu, logotipais ir kt., beigi, jog patentas galioja iki 2010 metų. Aukščiau įdėtas prekės ženklas „Aš galiu” priklauso UAB „Philip Morris Lietuva” („Marlboro”, „L&M”, „Parliament” ir kitų žinomų cigarečių gamintojas). Spėju, ši kompanija buvo viena iš pagrindinių „Aš galiu” projekto rėmėjų – žalingų įpročių prevencija buvo vienas iš projekto tikslų, todėl šios kompanijos vardu buvo registruojami ir prekės ženklai.

Pirmadienį „Bitė” jau sukvietė visus į Šiuolaikinio meno centrą, kuriame pirmadienį įvyks spaudos konferencija, kurios metu bus pristatytas atnaujintas „Bitės” prekės ženklas. Daugelis media priemonių jau gavo media agentūrų užsakymus pirmadienį pradėti „Bitės” įvaizdinę reklaminę kampaniją.

Panaršius po valstybinio patentų biuro prekės ženklų duomenų bazę, galima atrasti ir būsimą „Bitės” šūkį: „Jei aš galiu, gali ir tu”. Paraišką įteisinti šį prekės ženklą UAB „Bitė Lietuva” vardu padavė advokatų kontora „Smaliukas ir partneriai” 2007 m. gruodžio 22 dieną. Apie prekės ženklo nuosavybės įsigaliojimą kol kas nepažįmima. Ar Valstybinis patentų biuras įteisins šio prekės ženklo nuosavybę? Mano nuomone, jis per daug panašus į jau apkalbėtą „Aš galiu”.

Kitas ženklas, kurį tą pačią dieną užregistravo „Bitė” – „Į gerą. Bitė”.

Ar „tyzerinė” kampanija „Bitei” pavyko? Jeigu vertinti tik pagal tai, kiek ji buvo pastebėta, ir kiek apie ją kalbėti – tada taip. Bet aš ją vertinu neigiamai – tiek dėl didžiulio „nupopsinimo”, tiek dėl ryšių su buvusia socialine kampanija, tiek dėl bendrosios stilistikos – įdomu, ar „Bitės” prekės ženklas irgi bus toks.

Mano subjektyviu įvertinimu „Bitės” „tyzerio” kampanijos „media” išlaidos gali siekti kokius 300 tūkst. litų – visas „brand renewing’as” atsieis, matyt, kelis milijonus. Gal ir „Į gerą”.

Paimta iš: Geras įvaizdis yra viskas?, 2008-02-05 06:53

Kristina Aksamitaitė | Alfa.lt

„Troškulys – dar ne viskas. Įvaizdis yra viskas!“ – galima būtų perfrazuoti vieno gaiviojo gėrimo reklamos teiginį. Tie, kurie tuo tiki, yra visiškai teisūs. Juk kiekvieną kartą įsigydami įmonės siūlomą produktą, naudodamiesi kokia nors paslauga klientai pasąmonėje kuria vaizdą apie organizaciją.

Šis vaizdas lems, ar klientai dar kartą naudosis jūsų organizacijos paslauga ir pirks produktus. Taip pat geresnį įvaizdį (arba reputaciją – Alfa.lt) turinčioms įmonėms lengviau rasti verslo partnerių ar pasirašyti pelningas sutartis. Visa tai svarbu tiek jau žinomoms, tiek dar besikuriančioms įmonėms.

Kaip sukurti teigiamą reputaciją?

Teigiamos reputacijos formavimas – vienas svarbiausių strateginės vadybos ir rinkodaros tikslų. Įvaizdį lemiančių veiksnių yra daug. „Tai ir kompanijos darbuotojų atsiliepimai apie įmonę kaip darbdavį, ir išorinės įmonės reklamos kokybė, ir klientų atsiliepimai interneto forumuose. Įvaizdžio kūrimas ir išlaikymas – menas valdyti visumą veiksnių, kurie prisideda prie kompanijos įvaizdžio kūrimo“, – teigia Marketingo specialistų asociacijos (MSA) valdybos narys Simonas Bartkus.

Anot specialisto, teigiamai reputacijai suformuoti iš tiesų svarbi įmonių socialinė atsakomybė. S. Bartkus pataria atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu pastebimas visuomenės domėjimasis socialine kompanijų veikla.

Pasak dar vienos šios srities specialistės, įvaizdžio konsultantės-trenerės Alvydos Jasilionytės, organizacijos įvaizdžio kūrimo procesą apima keturios verslo šakos – vadybos ir organizavimo paslaugos, ryšiai su visuomene, reklamos agentūros, kurios rūpinasi produkto įvaizdžiu, ir organizacinio dizaino kūrėjai. Šie rūpinasi organizacinio identiteto ir vaizdinės išraiškos kūryba, per kurią perteikiamos organizacinės vertybės tiesiogiai vidinei ir išorinei auditorijai.

„Tačiau visų pirma viskas priklauso nuo vadovo ir jo turimos vizijos. Labai dažnai mūsų organizacijose atsitinka taip, kad vadovai iš viršaus „nuleidžia“ organizacijos misiją ir viziją, o darbuotojams ji visiškai neaktuali, nors kabo prieš akis kas dieną. Jie net neprisimena, kas ten parašyta. Idealu būtų, kad darbuotojai kartu su vadovais dalyvautų tiek formuojant organizacijos misiją ir viziją, tiek iškeliant organizacijos tikslus“, – pataria A. Jasilionytė.

Taip pat, pasak moters, svarbu deklaruoti tokias vertybes, kurių pirmiausia laikomasi organizacijos viduje.

Ką įvaizdis „dirba“?

Palanki reputacija duoda teigiamų vaisių. „Geras įvaizdis padeda pigiau pirkti ir brangiau parduoti. Verslo partneriai noriai bendradarbiauja su gerą įvaizdį turinčiomis kompanijomis, vartotojai linkę mokėti daugiau, jeigu perka iš gerą įvaizdį turinčios įmonės. Darbuotojams svarbus įmonės kaip darbdavio įvaizdis“, – aiškina S. Bartkus.

Anot A. Jasilionytės, geras įvaizdis garantuoja atsakingą organizacijos požiūrį į darbuotojus, į vartotojus ir į visuomenę. Tai garantuoja ir atitinkamą produktų bei paslaugų kokybę. „Šiandien labai aktuali ir organizacijos verslo atsakomybė tiek socialiniu, tiek ekonominiu, tiek ekologiniu aspektais“, – priduria A. Jasilionytė.

Išvaizda reprezentuoja įmonę

Anot S. Bartkaus, vienas svarbiausių veiksnių, prisidedančių prie įvaizdžio formavimo, yra darbuotojų bei vadovų išvaizda.

„Būtina prisiminti, kad įvaizdį kuria ne detalės. Lemiamą reikšmę turi rezultato santykis su lūkesčiais. Pavyzdžiui, vargu ar tuomet, kai matome bankininką, vilkintį juodu kostiumu, mūsų akyse pakyla banko įvaizdis. O jeigu matome taksi vairuotoją juodu kostiumu?“ – retoriškai klausia S. Bartkus.

Pasak A. Jasilionytės, darbuotojai reprezentuoja organizaciją, įmonę. Jei darbuotojai atrodo netvarkingai ar netinkamai apsirengę, jie apie organizaciją perduoda atitinkamą informaciją.

Pergales švęskite kartu

A. Jasilionytė pabrėžia, kad geriausių rezultatų pasiekiame dirbdami komandoje. „Jei projektas individualus, pripažinimą gali prisiimti vadovas, o jei tai komandos darbas, tegu būna malonus ir padėkoja komandai už pasiektus rezultatus, – A. Jasilionytė skatina vadovus neprisiimti laurų vieniems – visiems svarbu būti pripažintiems ir įvertintiems. Jei esate komandos narys, natūralu, kad savo darbu prisidedate prie komandos laimėjimų. Dirbant komandoje pasiekiama didesnių rezultatų. Pergales turėtumėte atšvęsti drauge“, – pataria specialistė.

Darbuotojai gali skleisti teigiamas žinias

Pasak S. Bartkaus, itin svarbūs tiek esamų, tiek buvusių darbuotojų atsiliepimai apie įmonę. „Įsivaizduokite – kompanijoje dirba tūkst. darbuotojų: visi turi giminaičių, kaimynų ir draugų, jiems skleidžia žinias apie savo darbovietę. Dalis jų dalyvauja interneto forumuose ar net rašo tinklaraščius, kuriuos skaito tūkstančiai žmonių. Tai didžiulis komunikacijos kanalas, kuriuo sklindančią informaciją yra svarbu valdyti“, – sako S. Bartkus.

Anot A. Jasilionytės, reikia siekti darbe sukurti tokią atmosferą, kad darbuotojai kas rytą norėtų eiti į darbą ir realizuoti save, įnešti indėlį, dalytųsi savo sumanymais ir jaustųsi įvertinti. „Kai atsižvelgiama į darbuotojų idėjas, kai elgiamasi su juo kaip su asmenybe, o ne kaip su darbo priemone, darbuotojas, išėjęs iš darbo, skleis teigiamą informaciją apie organizaciją, – teigia pašnekovė, – supraskite teisingai, taip pat tikimasi, kad darbuotojai dirbs atsakingai ir profesionaliai atliks savo darbą, o ne piktnaudžiaus esama padėtimi.“

Nekokybiški gaminiai gadina įvaizdį

„Paslauga ar produktas turi tenkinti kliento poreikį. Mane stebina rinkoje esančių nekokybiškų prekių realizavimas. Jos pigios, bet neilgalaikės“, – teigia A. Jasilionytė.

Anot pašnekovės, neverta gaminti to, kas po kelių dienų atsidurs šiukšlių dėžėje. „Žinoma, klientas pirks pigų daiktą, bet manau, kad verslo atsakomybė – pateikti rinkai kokybiškas, nekenksmingas, atsakingai pagamintas prekes. Atsakingai dirbančios įmonės po ilgo laikotarpio įgys pranašumą“, – neabejoja specialistė.

Suklupus būtina valdyti situaciją

Verslas nenuspėjamas. Juk ne be reikalo sakoma, šiandien finansistas, rytoj – traktorininkas. Tad tikslinga pagalvoti ir apie tai, ko reikėtų imtis organizaciją ištikus krizei.

„Blogiausia, ką galima tokiu atveju padaryti – leisti blogai naujienai nevaldomai sklisti. Dažna komunikacijos klaida – per nelaimingą atsitikimą išryškėjus naujiems faktams, kurie įmonei yra nepalankūs, komunikacijos specialistai nuryja šią piliulę, leisdami krizei išplisti, o patys stengiasi imtis naujų komunikacijos projektų“, – teigia S. Bartkus.

Anot pašnekovo, minusą nėra lengva ištrinti net surinkus dešimt naujų pliusų. Pasak jo, svarbu valdyti krizes tuomet, kai jos tik prasideda, ir pasekmes kiek įmanoma sušvelninti.

A. Jasilionytė mano, kad organizacijai atsidūrus nepalankioje situacijoje, dera kreiptis į ryšių su visuomene specialistus. „Krizių valdymas nemažai kainuoja, bet paprastai konfliktai ar neigiama informacija užglaistoma. Kartais tai padaroma tyčia, konkurentų užsakymu. Tačiau čia jau kalbame apie nesąžiningą konkurenciją, neetišką verslą. Visiems būna suklupimų, didžiausioms korporacijoms jų taip pat būna. Tačiau svarbu, ką ta įmonė, organizacija daro po to“, – įsitikinusi A. Jasilionytė.

Ką apie įvaizdį kalba įmonių atstovai?

Daiva Selickaitė, Ryšių su visuomene grupės vadovė („Omnitel“ – mobiliojo ryšio bendrovė):

„Omnitel“ įvaizdis rodo mūsų bendrovės reputaciją ir požiūrį į savo klientus, darbuotojus bei bendruomenę. Nuo pat įsikūrimo „Omnitel“ siekia dirbti taip, kad klientai gautų jų poreikius atitinkančias paslaugas ir geriausią aptarnavimą, gerą kainos ir kokybės santykį, kad „Omnitel“ klientai pirmieji Lietuvoje pasinaudotų telekomunikacijų pasaulio naujovėmis ir jų teikiamais pranašumais. Savo darbuotojams siūlome konkurencingą atlyginimą bei dideles kvalifikacijos kėlimo galimybes, skatinimą už individualius ir bendrovės darbo rezultatus, daug investuojame į darbuotojų kompetenciją.

„Omnitel“ yra sukurta patraukli darbo aplinka, kurią vertina darbuotojai.

Be jokios abejonės, būdami Lietuvos verslo lyderiai aktyviai prisidedame prie šalies informacinės, ekonominės ir kultūrinės pažangos bei visuomenės gerovės kūrimo, remiame ir inicijuojame svarbius pažangios visuomenės gyvenimo projektus.

Giedrius Juozapavičius, Korporatyvinio marketingo departamento direktorius („Maxima LT“ – prekybos centrų tinklas):

„Maximos“ įvaizdžiui didelę reikšmę turi daug dalykų: parduotuvės vieta, kokia ji yra, ar patogu į ją patekti. Taip pat svarbu, kokia aplinka parduotuvės viduje, koks prekių asortimentas, ar švieži produktai, ar malonus aptarnavimas, ar jauku apsipirkti, ar lūkesčiai atitinka poreikius, ar kokybiškos prekės, ar patrauklios akcijos, ar paslaugūs darbuotojai.

Galiausiai svarbu net tai, ar kaimynai gerai apie ją atsiliepia. Realiai parduotuvė yra ta vieta, kurioje gimsta pagrindiniai vaizdiniai ir potyriai, susiję su „Maxima“. Jei jie yra pozityvūs, žmogus ir kitą kartą čia ateis, galbūt net skleis gerą žinią savo artimiesiems.

Asta Margevičienė, „Hansabanko“ rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento direktorė:

Įvaizdžio formavimas yra kasdienio darbo sudedamoji dalis. Mūsų įvaizdį vertina klientai, visuomenė. Kaip įmonė vykdo savo pažadus klientams, kaip atitinka jų lūkesčius, kaip užtikrinama nuolatinė aptarnavimo kokybė, kokie santykiai įmonę sieja su visuomene, ar aiškiai ir atvirai teikiama informacija, kiek dėmesio skiriama kliento poreikiams išsiaiškinti, kokia darbuotojų kompetencija ir kiek ji auga, palyginti su pokyčiais rinkoje? Atsakius į šiuos klausimus galima gauti paveikslą, kuris padeda įvertinti įmonės įvaizdį. Pasitikėjimas, klientų lojalumas, banko reputacija yra pagrindiniai rodikliai, kurie rodo, kokie mes, koks mūsų įvaizdis. Didžiausias iššūkis – išsaugoti jį, nenuvilti klientų.

„Omnitel” atidarė elektroninę prekybos muzika parduotuvę – lietuvišką ir, iš principo, panašią į „iTunes” – principas tas pats, tiesiog gali pirkti muziką internetu.

Tai pabandžiau nusipirkti, kažką lietuviško iš karto.

Bet, pradžiai įlindau į FAQ – norėjau sužinoti, ar galėsiu dainą įsirašyti į „iPhone”, atradau kitą akibrokštą:

– Reikalinga tokia programinė ir techninė įranga: 2. „Windows“ 2000/XP/Vista (ne „Mac“ ar „Linux“) operacinė sistema

Aha, reiškias aš įrašytas į atstumtųjų tarpą ir esu išbrauktas iš galimų vartotojų sąrašo. Pasirodo, kūrėjai tiesiog tingėjo „Mac” operacinei sistemai pritaikyti pardavimo sistemą.

Na, kadangi darbe naudoju „Windows”, tai žengiu toliau, ieškau atsakymo, ar galėsiu klausytis per „iPhone”….

Dėmesio! Apple Ipod kol kas nepalaiko formato.

Aha, reiškia parduotuvės kūrėjai iš savo pirkėjų arsenalo dar išbraukė populiariausių pasaulyje grotuvų turėtojus.

Kadangi esu TOOKS atkaklus, nusprendžiau vistiek bent vieną dainą nusipirkti.

Ėmiau ir bagstelėjau ant tituliniame puslapyje reklamuojamo „Gintarės” albumo „Ar tu mane mylėsi” (neklauskite, kodėl sugalvojau naršyti ŠĮ albumą). Vaizdelis:

Nėra kainų, mygtukas „Pirkti” neaktyvus…. Pirma mintis – gal čia kas nors neveikia. Bet nuėjau į kitą albumą, pasirodo kitur yra kainos ir viskas veikia. Klausimas tarp kitko – kodėl čia įdėtas „Gintarės” albumas, nors jis, kaip suprantu, neparduodamas?

Kadangi esu labai įkyrus pirkėjas, bandau pirkti toliau. Atskiros kalbos dar reikalautų kaina – 5 LTL už lietuvišką kūrinį arba 50 LTL už visą CD – daugiau nei dvigubai negu fizinis CD prekybos centre – bet dabar mes apie „usability”, o ne apie kainodarą.

Į krepšelį įsidėjau du „Mango” kūrinius – iš nostalgijos besiskirstančiai grupei. Jau ketinau eiti link apmokėjimo, bet … :

Pradėjau galvot, gal miegu, o gal ryžas. Nuėjau prie lango. Apsižvalgiau. „Europa”, Geležinio Vilko gatvė, Televizijos bokštas matosi… Visgi, Vilnius…

Aišku, galėčiau dar ieškoti savo IP adreso ypatybių, gal mano IP adresas kažkoks „negražus”. Gal net į „supportą” galėčiau parašyti. Bet lietuviška interneto muzikos parduotuvė mane atvirai ir angliškai pasiuntė toli… (tai į „supportą” kokia kalba rašyti?). Neparduoda, vadinasi, neparduoda.

Taip ir lieki, nuskriaustas, pinigų neišleidęs.

Toliau lieku laukti, kada „iTunes” leis registruotis vartotojams iš Lietuvos. Mačiau, Andriaus Mamontovo, Jurgos Šeduikytės, Lemon Joy ir kitų albumus galima pirkti per „iTunes” už 99 centus….

„Apple” jau nebėra kompanija, kuri gamina stebėtinai greitus gaminius arba stebėtinai patvarius. Jie tokie patys ir gaminami ten pat, viskas, kuo ji stebina ir žavi milijonus vartotojų – „usability”. Kad ir tokios jos paslaugos kaip „iTunes” muzikos pirkimas ar kino filmų nuoma internetu – šių paslaugų sėkmės priežastis yra ne tai, jog „kitur negausi”, „nes pigiau” ar „čia geriau” – čia tiesiog patogiau! Noriu parsisiųsti ir paklausyti vieną dainą – „CLICK!”, „PLAY”. Du žingsniai. Taip, iš mano kreditinės kortelės iškeliavo doleris, bet bala jo nematė. „iTunes” net su nelegaliomis MP3 sugeba patogumu kovoti – būriui žmonių yra geriau gauti patogiai, bet už dolerį, o ne pusvalandį naršyti interneto saitus, ieškoti torrent’ų ar klaidžioti P2P tinkluose, nors nemokamai, bet ilgai ir su galimybe nesunkiai pasigauti virusą ar šiukšlę.

SP.lt/muzika revoliucijos, matyt, nesukels. Liks tik „Omnitel” užsidėtas (sau, he he) pliusas, jog „JO, mes muziką internetu parduodam” ir išleisti tam projektui pinigai.

 Turbūt, ne veltui, „Verslo žinios” buvo pripažintos skaidriausiu dienraščiu Lietuvoje. Nedaug kur, užsakęs reklamos, gausi tokį straipsnį tame pačiame puslapyje, kur patalpinta reklama.

Tautine spalva (šaltibarščių) nudažytos avialinijos „FlyLAL” į Barseloną už 145 litus ne(be)skraidina. O gaila.