Simonas Bartkus | Blog

Iš tris savaites pirmavusio “Simpsonų filmo” lyderio marškinėlius lenktynėse dėl populiariausio filmo vardo perėmė kitas lietuviškai dubliuotas darbas – “La Troškinys”.

Rugpjūčio 17-19 dienomis “La Troškinys” uždirbo 190 tūkst. litų. Dar 122 tūkst. litų juosta surinko trečiadienį ir ketvirtadienį – kiek neįprastai filmo premjera vyko savaitės viduryje. Iš viso po penkių demonstravimo dienų “La Troškinio” sąskaitoje – 311,8 tūkst. litų. Kadangi dauguma sklindančių atsiliepimų apie filmą geri, tikėtina, jog “La Troškinys” gali pasiekti 1 mln. litų pajamų ribą.

Tuo tarpu keturias savaites jau rodomas “Simpsonų filmas” galynėjasi su 2 mln. litų kartele. Praėjusį savaitgalį populiariausių filmų sąraše TV serialo ekranizacija liko antroje vietoje su 71 tūkst. litų pajamomis. Iš viso “Simpsonų filmo” sąskaitoje jau 1 mln. 906 tūkst. litų. Tai yra antras pelningiausias visų laikų filmas Lietuvoje.

Sėkmingai pajamas Lietuvos kino teatruose renka siaubo juosta “Kambarys 1408”. Debiutavęs vidutiniškai, filmas jau trečią savaitę renka beveik po vienodą sumą pinigų. Rugpjūčio 17-19 dienomis Steveno Kingo romano motyvais susukta juosta uždirbo 30,2 tūkst. litų, o iš viso “Kambario 1408” sąskaitoje – jau 212,4 tūkst. litų.

Septintojoje pelningiausių filmų vietoje debiutavo Hong Konge susukta nuotykių drama “Auksinės gėlelės prakeiksmas”. Šią juostą pamatė 1,2 tūkst. žiūrovų, kurie į filmo kasą sunešė 15,1 tūkst. litų. Šis rezultatas yra neblogas atsižvelgiant į tai, jog “Auksinės gėlelės prakeiksmą” suko tik du kito teatrai.

4 kino salėse pradėtus rodyti “Darvino apdovanojimus” lydėjo kur kas mažesnė sėkmė – į 60 kino seansų susirinko 873 žiūrovai, kurie leido komedijai surinkti 10,2 tūkst. litų. Tai devintas geriausias rezultatas praėjusį savaitgalį.

Rugpjūčio 24 dieną Lietuvoje įvyks trijų juostų premjeros. Geriausiai sektis turėtų trečiajai Borno nuotykių daliai “Bornas: Galutinis tikslas”. 2003 m. rodytas “Bornas: sunaikinta tapatybė” mūsų šalyje uždirbo 193,5 tūkst. litų, o 2004 m. suktas “Bornas: absoliutus pranašumas” – 132,3 tūkst. litų. Tikėtina, jog “Galutinis tikslas” gali aplenkti abu šiuos filmus.

Sunku prognozuoti, kaip Lietuvos žiūrovai sutiks kitus du premjerinius ateinaičio savaitgalio filmus: dainuojančius aktorius Johną Travoltą, Christopherį Walkeną ar Michelle Pfeifer bus galima pamatyti kritikų išliaupsintoje juostoje “Lakas plaukams”. Kino gurmanų laukia prancūzų erotinė drama “Naikinant angelus”.

Įdomių ir pamąstyti verčiančių žinių penktadienį paskelbė mažai žinoma organizacija Europos Audiovizualinė Observatorija, Lietuvoje veikianti per kultūros ministeriją.

Lietuvos kino teatruose pernai apsilankė 2,41 mln. žmonių, 98,3 proc. daugiau nei 2005 m. Tai – geriausias kino teatrų lankomumo padidėjimo rodiklis visoje Europos Sąjungoje. 

Lietuviško kino populiarumo šuolis buvo įspūdingas ir pastebėtas Europos mąstu.

Iš viso Europos Sąjungos kino teatruose 2006 m. apsilankė 926 mln. žmonių, 3,6 proc. daugiau, nei 2005 m.

Kaip pamatysime iš toliau pateiktų faktų, augimas sąlygotas Rytų šalių augimo. Vakarų šalyse kino teatrų populiarumas smunka.

Kino teatrų lankomumo rodikliai išaugo daugelyje šalių, po Lietuvos labiausiai – Slovakijoje (54,3 proc.), Estijoje (40,2 proc.) ir Lenkijoje (35,8 proc.).

Lietuvos augimas buvo fenomenalus. Antroje vietoje likusią Slovakiją aplenkėme beveik dvigubai. Kaip bebūtų, labiausiai augusių šalių ketvertuke – tik Rytų Europos šalys.

Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir Vengrijoje užfiksuotas kino teatrų lankomumo sumažėjimas. Net 89,5 mln. žiūrovų pernai apsilankė Rusijos kino teatruose (7,7 proc. daugiau, nei 2005 m.) Visgi už Europos Sąjungos ribų sparčiausiai kino teatrų lankytojų skaičius išaugo Turkijoje – per 2006 m. šalies kino teatruose apsilankė 34,84 mln. žmonių (27,8 proc. daugiau, nei 2005 m.).

Didžiausiose Europos kino rinkose Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje populiarumas smuko. Rusijos kino teatrų lankomumas auga dėka atgimstančio komercinio vietinio kino („Dienos sargyba”, „Bumeris 2” ir kt.). Sako, jog Turkijoje irgi tautinis kinas žiūrovus renka į kino teatrus.

64 proc. ES šalių žiūrovų bilietus pirko į JAV pagamintų filmų peržiūras, 27,6 proc. žiūrėjo europietiškus filmus. Europietiškus filmus pernai rinkosi 3 proc. daugiau žiūrovų nei 2005 m. Didžiausią Europos filmų produkcijos dalį sudarė Prancūzijos (11,1 proc.) ir Vokietijos (5,1 proc.) filmai. Daugiausia lėšų – 44,7 mln. EUR – ES šalių kino teatruose 2006 m. surinko JAV filmas „Karibų piratai: numirėlio skrynia“.

Europinis kinas toje pačioje Europoje auga. Čia nekalbama, bet įdomi tendancija ta, jog Rusijoje rusai labiau renkasi rusišką kiną, Turkijoje turkai labiau renkasi turkišką, o Vakarų šalyse vyksta globalizaciniai procesai: vietinis kinas neauga, bet prancūzai daugiau žiūri ispaniško, ispanai daugiau britiško ir pan.

Europos Audiovizualinės Observatorijos duomenimis, vidutinė bilieto į kino teatrą kainą Lietuvoje 2006 m. buvo lygi 2,88 EUR – tokia pat, kaip Rumunijoje. Lietuvos kino teatrų bilietai kainavo brangiau tik lyginant su Slovakija (2,30 EUR) bei Bulgarija (2,57 EUR). Visose kitose šalyse vidutinė kino teatro bilieto kaina lenkė lietuviškąją: brangiausi bilietai į kiną pernai buvo Danijoje (9,56 EUR), Šveicarijoje (9,24 EUR), Norvegijoje (8,81 EUR).

Realiai tai 2,88 EUR vidurkį „padaro” regionų kino teatrai, „Yzzi” ir „Yomayo” bilietų išpardavimų dienos, taip pat rytinė kainodara, bet, panašiai skaičiuojama ir užsienio šalių vidutinė kaina. Džiaugtis galima tuo, jog Lietuvoje kaina šiek tiek sumažėjo lyginant su 2003-2004 m. Visgi, prognozuoju, jog ateinančiais metais gali laukti nedidelis kino teatrų kainų augimas.

25 ES šalyse 2006 m. iš viso buvo sukurti 862 vaidybiniai filmai. Tai – 47 filmais daugiau, nei 2005 m. Daugiausia jų, 174, sukurti Vokietijoje. Italijoje pernai sukurta 117 vaidybinių filmų, o Ispanijoje – 150 filmų. 2006 m. pagamintų dokumentinių filmų skaičiumi taip pat pirmavo Vokietija – šalyje pagamintos 52 dokumentinės juostos.

Daug filmų padeda pastatyti Europiniai fondai. Vis dėl to, verta nubraukti ašarą – Lietuvoje buvo susukti 7 pilnametražiai vaidybiniai filmai …

Europos Audiovizualinė Observatorija, kurios nare Lietuva yra nuo 1993 m., įkurta 1992 m. Ji vienija 36 šalis. Pagrindinis Europos Audiovizualinės Observatorijos tikslas – rinkti, apdoroti ir skelbti Europos audiovizualinio sektoriaus informaciją.

Antradienio (rugpjūčio 14 d.) naktis kino centre „Coca Cola Plaza“ baigėsi plojimais. Tiesa, tie plojimai priminė keleivių susižavėjimo šūksnius po sėkmingo lėktuvo nusileidimo ant pilvo šalia tako. 700 susirinkusių į premjerinį naktinį seanssą žiūrovui kino teatrui vargais negalais pavyko parodyti filmą: po 35 minutes užtrukusios reklamos ir anonsų, seansas dar buvo nutrauktas viduryje filmo: žiūrovams teko dešimt minučių žiūrėti atvirkščią ir atbulą vaizdą bei garsą (kaip tai atrodė galite pamatyti čia), po to sekė 20 minučių techninė pertrauka, o po to kelios minutės dar buvo pakartotas.

Nepaisant visų trukdžių dėl kurių pirmasis juostos „La Troškinys“ seansas užtruko iki 3 val. ryto, filmas vertas plojimų atsistojus. „Pixar“ ir „Walt Disney“ suvienijus jėgas 2006 m. pradžioje, kompanijos kepa animacinius šedevrus vieną po kito.

Pirmasis darbas, atliktas „Pixar“ jau būnant „Walt Disney“ padaliniu „Ratai“, pasirodė lygiai prieš metus ir buvo labai geras. Lygiai taip pat tvankų rugpjūtį lietuviškai dubliuoti „Ratai“ pasiekė Lietuvos kino teatrus ir buvo įvertinti dešimčia žvaigždučių.

Jeigu „Ratus“ režisavo pats „Pixar“ idėjinis lyderis Johnas Lasseteris, tai „La Troškinio“ scenarijus ir režisieriaus kėdė buvo patikėta „Nerealiųjų“ autoriui Bradui Birdui. Nepaisant to, tiek „Ratai“, tiek „La Troškinys“ yra puikūs kūriniai, kuriuose susipina „Disney“ klasikinė animacija šeimai ir drąsūs „Pixar“ ieškojimai iš pažiūros „vaikiškame“ žanre.

„La Troškinys“ nėra toks juokingas, kaip „Ledynmetis“, „Šrekas“ ar „Madagaskaras“. „La Troškinio“ stiprybė tame, jog jis savyje sugeba papasakoti nenuvalkiotą ir originalią istoriją su moralu, perteikti atgaivinančią nuotaiką, iškasti nenuspėjamą įvykių vagą, o viską sujungti šarmingais dialogais, kurių dalis ir pavieniui gali būti atskiri meno kūriniai.

Be visų kinematografinių savybių, „La Troškinyje“ telpa ir visa aibė temų: nuo meilės simfonijos Paryžiaus miestui ir žmogiškų santykių atsipindžio žiurkių gyvenime iki neįtikėtinos „amerikietiškosios svajonės“ išsipildymo ir aukštosios virtuvės kultūros nagrinėjimo. Visos temos susilieja į įspūdingą vientisą simfoniją, kurioje nepradingsta nė vienas garsas ir nė vienas akordas nenuskamba per stipriai. Tiesiog tobulas išvirtas troškinys.

Po „La Troškinys“ pasirodymo atrodo, jog „Pixar“ animacijos studija pradeda visu korpusu lenkti savo pagrindinę konkurentę „Dreamworks“, kuri pinigus semia sukdama „Šreko“ ir „Madagaskaro“ tęsinius ir panašius vienas į kitą filmus apie skirtingų gyvūnėlių žmogišką gyvenimą.

„Ratus“ ir „La Troškinį“ sieja ne tik panašus pasirodymo laikas. Abiejų filmų lietuviškas dubliažas buvo patikėtas Andriaus Rožicko suburtai komandai. „La Troškinio“ herojai lietuviškai kalba Dainiaus Kazlausko, Vytauto Šapranausko, Arvydo Dapšio, Severijos Janušauskaitės, Algirdo Dainavičiaus, Rimo Morkūno, Viktoro Diawaros ir kitų balsais. Ir kalba puikiai.

„La Troškinys“ yra vienas geriausių animacijos darbų per pastarąjį penkmetį ir vienas stipriausių filmų, pasirodžiusių šiais metais. „La Troškinys“ vienareikšmiai nusipelno paties aukščiausio įvertinimo.

Publikuota: www.kinas.info, DELFI.

Kadangi esu ne vilnietis, o verdu kine, tai vis įdomu buvo sovietmečio Vilniaus kino teatrai. Įvairių šaltinių, miestai.net forumo, „Google” ir pažinčių dėka surinkau nemažai informacijos, kurios pagrindinius dalykus išdėstau žemiau.

Jeigu kas turite pataisymų/papildymų – rėžkite komentaruose.

„Planeta”/”Skalvija” – K. Poželos 34/A. Goštauto 2

Pradėjo veikti 1982 m., 1993 m. pervadintas į „Skalviją”. Priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

2002 m. buvo uždaryta viena salė, kuri dabar su mažais skandaliukais išnuomojama kažkokioms kino organizacijoms. Buvo kalbėta, jog „Skalvija” iš patalpų Goštauto 2 bus perkelta į „Menų spaustuvę”. Šiuo metu kalbos pritilę ir nelabai aišku, kada tai bus ir ar tikrai bus.
Šiuo metu vadovauja Greta Zabukaitė, atrodo, kino teatrui ne patys blogiausi laikai. Veikiančioje vienintelėje salėje telpa 88 žiūrovai (tiek modernių kėdžių padovanojo „VP Market” iš „Lietuvos” 88-osios salės).

Plačiau apie kino teatrą – jo interneto svetainėje.

„Pergalė” – J. Gagarino/A. Stulginskio 1

Sovietmečiu pastatytas gigantiškas pastatas – tarybinės kultūros simbolis. Tikslios atidarymo datos neradau, bet tai įvyko iškart po II pasaulinio karo pabaigos.

Kino teatras „Pergalė” buvo uždarytas pasibaigus sovietmečiui ir jame vyko įvairaus plauko veikla – šokių vakarai „Kam per 30”, veikė nelegalių CD krautuvėlės ir panašiai.

2004 m. pastatą įsigijo „Nesė”, ir, skelbiama, investavusi 20 mln. litų, įkūrė ten „Pramogų banką”. Džiugu, jog pastato išorė pasikeitė minimaliai.
„Kronika” – Komjaunimo/Pylimo 22

Kino teatras, kuriame už „abonentinį” mokestį buvo galima sėdėti visą dieną ir žiūrėti menkaverčius informacinius filmus. Nepaisant to, daug kam „Kronikos” laikais buvusių paaugliais tai kelia nostalgiškus prisiminimus.

Šiandien ten įkurta netradicinės religijos šventovė. Pastatas, bent iš išorės, atrodo apleistas. Kiek teko girdėti, viduje originaliai ir gražiai atrodo šventovė.

Tikslių atidarymo ir uždarymo datų nežinau.

„Lietuva” – Komjaunimo/Pylimo 17a

Pastatytas 1965 m., veikė viena salė 983 vietų. 1997 metais atlikta kino teatro modernizacija ir tai buvo pirmasis modernus kino teatras Lietuvoje. 1998 m. įrengta antra salė (88 vietos).

2002 m. Vilniaus savivaldybė kino teatrą privatizavo. Jį įsigijo „VP grupės” įmonės. Pagal privatizavimo sutartį, pastato paskirtis negalėjo būti keičiama 3 metus. Pasibaigus šiai sąlygai kino teatras buvo 2005 metais uždarytas.

„VP grupė” pardavė pastatą kitiems investuotojams, šiuo metu, kiek žinoma, pastatas priklauso bendrovei „Rojaus apartamentai”. Dėl kino teatro likimo netyla diskusijos. Realiausia, jog bus įgyvendintas savininkų siūlomas variantas – kino teatras bus nugriautas, atsivėrusioje erdvėje bus pastatytas žemaaukštis daugiaubutis su dviem nedidelėm kino salėm pirmajame aukšte.

Abejonių kelia, kas bus kino teatro operatorius ir kokia bus jo koncepcija.

„Vilnius” – Lenino/Gedimino 7

Nežinau, kuomet kino teatras buvo atidarytas. Gedimino prospekte veikė dvi salės.

Kino teatras buvo modernizuotas, bet komercinės sėkmės nesulaukė. Kino teatras buvo uždarytas 2001 m. birželio 29 dieną, pastatas privatizuotas. Manoma, jog jį ne visai teisėtai privatizavo su tuometiniu meru Artūru Zuoku susiję asmenys. Pastatas vėliau buvo perparduotas.

Šiuo metu ten – parduotuvė „United Colors of Beneton”.

„Spalis”/”Adrija” – A.Gorkio 60/2/Didžioji 18/2

Apie šį kino teatrą pavyko sužinoti nedaug. Nei kada buvo atidarytas ir kada uždarytas. Jis veikė šalia „Maskvos” kino teatro, kuris visai šalia. Valdininkams susisgribus, du kino teatrai šalia vienas kito veikė neilgai.

Šiuo metu pastate įsikūrė „Nordea” bankas.

„Pionierius” – Partizanų/Naugarduko 10/2

Dar vienas kino teatras, apie kurį turiu nedaug informacijos. Šiuo metu, berods, ten veikia žydų kultūros centras ar kažkokia panaši organizacija.

„Maskva”/”Helios” – A. Gorkio 68a/Didžioji 28

Kino teatras pastatytas 1977 metais, jame veikė dvi kino salės.

Nors buvo modernizuotas, jo veikla nebuvo efektyvi, todėl kino teatras buvo uždarytas 2001 m. liepos 2 dieną.

Šiuo metu tai – daugiafunkcinis pastatas, su klubu „Helios”, kazino, parduotuve „Rimi”.

„Aušra” – Komjaunimo/Pylimo 50

Apie šį kino teatrą pavyko sužinoti tik tiek, jog jis tikrai veikė 1985 m. Nei kada atidarytas, nei kada uždarytas – nežinau.

„Taika” – Šeškinės 20

Kino teatras Šeškinėje, kur dabar yra įsikūrusi LNK televizija. Kiek žinau, kino teatras ten veikė trumpai, sovietmečio pabaigoje.

„Tėvynė” – F. Dzeržinskio/Kalvarijų 85

Kino teatras Žalgirio ir Kalvarijų g. kampe. Nežinia, kada jis buvo atidarytas, tikėtina, jog  apie 1970 metais.  Pastatas savo išorės stilistika panašus į „Kronikos” kino teatro pastatą.

Kino teatras užsidarė sovietmečio pabaigoje, o šiuo metu jame sėkmingai veikia klubas „New York”. Pastato išorė beveik nepasikeitusi.

„Neris” – Antakalnio 37

Kino teatras Antakalnio mikrorajone, priešais dabar veikiančią „IKI” parduotuvę.

Nežinau, kuomet kino teatras buvo atidarytas ir kuomet uždarytas.

Šiuo metu kino teatras nugriautas, jame stovi „Rangos” pastatytas daugiaaukštis gyvenamasis pastatas su sporto klubu „Active Gym” ir kazino pirmuose aukštuose.

„Lazdynai” – Erfurto 1

Kino teatras Lazdynuose. Tikėtina, jog turėjo atsidaryti aštunto dešimtmečio pabaigoje, kuomet buvo pastatytas Lazdynų mikrorajonas.

Šiuo metu kino teatro pastate veikia parduotuvė „Iris”.

„Vingis”/”Coca Cola Plaza” – Raud. Armijos/Savanorių 7

Kartu su „Skalvija” tai yra du vieninteliai kino teatrai, kurie išgyveno ir veikė nuo atidarymo iki šiandien be pertraukos.

Atidarytas 1954-aisiais metais. Nežinau, kiek salių buvo veiklos pradžioje, bet 1998-aisiais rekonstruotas į keturių kino salių kino centrą.

2003-aisiais pastatytas priestatas su 9 papildomomis kino salėmis, kino teatras pervadintas į „Coca Cola Plaza” (nuo 2003 m. sausio 23 d.).

2005-aisiais dvi senojo „Vingio” salės prijungtos prie „Coca Cola Plaza”, senojo pastato pirmame aukšte (anksčiau ten buvo kino teatro fojė) dabar veikia picerija, o buvusioje didžiojoje salėje 2007 m. įsikūrė „Domino” teatras.

Šiuo metu iš viso veikia 11 kino salių (dvi uždaromos vasaros sezonu dėl nekokybiškos ventiliacijos), kurios talpina 2294 žiūrovus. Didžiojoje salėje kino filmą gali žiūrėti 646 žiūrovai (įskaitant balkoną).

„Draugystė” – Pergalės 1

Kino teatras Naujojoje Vilniuje. Nors nebeveikia jau nuo sovietmečio, iškaba „Draugystė” vis dar likusi. Pastato paskirtis – panaši kaip „Pergalės” iki „Pramogų banko” įsikūrimo: Avalynės taisykla, parduotuvėlės, vertimų biuras, …

Kino teatras yra pastatytas šeštajame dešimtmetyje.

„Aidas” – Dzūkų 1

Prapuolęs pastatas Naujininkuose už „Taksi” parko. Nuo kada iki kada kino teatras veikė – nežinia. Žinau, tik, kad devintajame dešimtmetyje tikrai veikė.

Šiuo metu Dzūkų g 1, adresas neegzistuoja, toje vietoje stūkso griuvėsiai. Nežinau, kam priklauso sklypas.

„Žvaigždė” – Sakalų 20

Taip pat dešimtajame dešimtmetyje, kažkur Žvėryno glūdumoje veikęs kino teatras. Nieko konkretesnio apie jį nepavyko rasti.

„Vasara” – Jaunimo sodas/Sereikiškių parkas

Vasaros metu Sereikiškių parke 8-9 dešimtmetyje veikęs kino teatras, sukęs įvairius filmus.

„Tauras”/”Kino Tvanas” – S. Daukanto/V. Mykolaičio-Putino 5

Profesąjungų rūmuose ant Tauro kalno sovietmečiu veikė kino teatras „Tauras”. Griuvus socialistinei santvarkai kino teatras buvo uždarytas, bet, 1999-2000 metais buvo modernizuotas ir vėl atidarytas. Deja, kino teatras išsilaikė tik dvejus metus – 2000-2001 m., bet pergyveno panašaus likimo „Vilnių” ir „Helios”.

„Ozo kino salė” – Ozo g.

Šalia autobusų stotelės „Pramogų arena” vedančios link „Akropolio” įsikūręs kino teatras. Mano žiniomis, filmai čia iš projektoriaus pradėti rodyti apie 1992 metus. Pradžioje buvo sukamos vakarietiškos juostos, ale per „Videokauką”. Spėju, jog gali būti, buvo sukamos nelegalios juostos.

Maždaug nuo 1997 metų pradėti sukti kino klasikos filmai iš „Lietuvos kino” archyvo. Apie 2000 m. kino seansai iš didžiosios salės, kuri dabar apleista, perkelti į mažą salytę, turinčią apie 20-30 kėdžių.

Kino teatrą valdo įmonė „Lietuvos kinas”, kuri yra išlaikoma valstybės. Bilieto kaina į vieną kartą per dieną vykstantį kino klasikos seansą – 4 Lt.

Geležinkeliečių rūmai, Kauno g.

Iš viliniečių teko girdėti, jog geležinkeliečių rūmuose ar „Geležiniame kablyje” kurį laiką taip pat vyko reguliarūs kino seansai. Šiuo metu pastatas apleistas.

„Forum Cinemas Akropolis”, Ozo g. 25

Kino teatras atidarytas prekybos centre „Akropolis”. Tai pirmasis kino teatras atidarytas prekybos centre, ir, galima teigti, atkasė ir visiems parodė aukso gyslą ir yra viena iš Lietuvos kino rinkos atgimimo priežasčių. 2004, 2005 ir 2006-aisiais tai buvo lankomiausias kino teatras Lietuvoje, bet, manau, 2007 m. šį titulą gali perleisti Kauno „Akropolyje” veikiančiam „Forum Cinemas”.

Kino teatras atidarytas 2002 m. pirmoje pusėje, kartu su prekybos ir pramogų centru „Akropolis”. Kino teatrą valdė „VP grupės” įkurta įmonė „Akropolio kinas”, bet, veikla nebuvo tokia sėkminga ir VP atsisakė šios veiklos išnuomodama kino centrą UAB „Vingio kino teatras” nuo 2003 m. antros pusės (šiuo metu pervadinta į UAB „Forum Cinemas”).

Kino centre veikia 8 kino salės, kurios talpina 1585 žiūrovus. Didžiausia salė talpina 467 žiūrovus.

Laukiu komentarų ;)

Milijono kartelė peršokta 6 dieną po premjeros. 1,34 mln. litų per 10 dienų. Tik keturiems filmams Lietuvoje pavyko uždirbti daugiau per visą demonstravimo laikotarpį. Tokie “Simpsonų filmo” rezultatai po antrojo juostos rodymo savaitgalio.

Rugpjūčio 3-5 dienomis “Simpsonų filmas” Lietuvoje uždirbo 216,4 tūkst. litų. Tai yra 63 proc. mažiau nei premjerinį savaitgalį. Nepaisant to, antrojo savaitgalio lankumas yra įspūdingas – vidutiniškai 118 žiūrovų viename seanse. Iš viso per 10 dienų “Simpsonų filmą” jau pamatė 127,4 tūkst. žiūrovų.

“Simpsonų filmas” šiuo metu užima penktąją vietą pelningiausių filmų sąraše. Bendros juostos pajamos – 1,34 mln. litų. Trečioje vietoje įsitaisęs “Medžioklės sezonas atidarytas!” su 1,5 mln., kurį šį savaitgalį aplenkė vis dar sukamas “Šrekas Trečiasis” – 1,505 mln. litų. Antroje vietoje kol kas laikosi “Ledynmetis 2: Eros pabaiga” (1,64 mln. litų), o akivaizdus lyderis – 1998-aisiais rekordą pasiekęs “Titanikas” (2,23 mln. litų).

Antrąją ir trečiąją vietas savaitgalio pelningiausių filmų sąraše užėmė du nauji labai sėkmingai startavę filmai. Antrojoje pozicijoje įsitaisė komedija “Užkibo” su 62 tūkst. litų pajamomis, o trečiojoje debiutavo siaubo juosta “Kambarys 1408” su 51,8 tūkst. litų. “Simpsonų” ir vasaros fone šiuos debiutus galime vertinti kaip labai sėkmingus.

Nors jau tapo įprasta, jog vasarą Lietuvos kino teatruose įvyksta po dvi premjeras per savaitę, ateintį savaitgalį žiūrovų laukia net keturi nauji filmai. Po vasaros atostogų grįžusi “Skalvija” kviečia į jauno norvegų režisieriaus Joachimo Triero juostą “Repriza”, kuri turėtų patikti kino gurmanams, kuriems teko išgyventi vasarišką nekomercinių filmų troškulį.

Komerciniame repertuare geriausiai pasirodyti turėtų kriminalinis trileris su Anthony Hopkinsu “Lūžis”. Savaip žavūs kiti du rugpjūčio 10 d. pasirodantys filmai – muzikos gerbėjų laukia biografinės dramos “Edith Piaf. Rožinis gyvenimas” premjera, o dokumentikos mėgėjai turėtų įvertinti šmaikščiai juodą filmą “Darvino apdovanojimai”.

Paskelbta: „Delfi”, www.kinas.info ir kitur.

Holivudo prodiuseris Juddas Apatow ėmėsi statyti antro savo filmo. 2005-aisiais kino teatrus pasiekė nešvankoka, bet neblogų įvertinimų sulaukusi komedija „40-ties ir dar skaistus“, o po praėjusių metų pabaigoje nedideliame JAV kino festivalyje parodytos juostos „Užkibo“ kritikai viešai ėmė žerti pagyras J.Apatow už sugražintą žavesį į nuvalkiotą romantinės komedijos žanrą.

Juddas Apatow ėmėsi „Užkibo“ scenarijaus ir pats režisavo. Istorija pasakoja apie nevėkšlą Beną, kuris savo gyvenimą leidžia narkomanų komunoje ir sėkmingos TV laidų vedėjos Alison pažintį ir jų vienos nakties nuotykį, kuris baigiasi Alison nėštumu ir tolimesne dviejų priešingybių draugyste.

Istorija paprasta ir nesudėtinga, bet pritaikyta ekranui puikiai. Šį kartą į gerą išėjo faktas, jog režisierius ir scenaristas buvo tas pats asmuo. Rašydamas dialogus Juddas Apatow jau iš karto matė, kaip jie „atrodys“ ekrane. Dėl to visą filmą neapleidžia išbaigtumo ir konkretumo jausmas – kiekvieną momentą yra aišku, ką šia scena norima pasakyti. Žavi ir „nepagrindinės“ filmo linijos – už interneto svetainės, kurioje galima sužinoti, kiek sekundžių ekrane rodosi nuoga mėgiama žvaigždė – verta paploti. Ir tai tik viena „foninė“ siužeto linija.

Pagal pradinį sumanymą, „Užkibo“ turėjo būti „40-ties ir dar skaistaus“ tęsiniu – Sethas Rodinas turėjo tęsti „Smart Tech“ parduotuvėje dirbusio vaikino vardu Cal personažą, bet galutiniame scenarijaus variante šios minties buvo atsisakyta ir pagrindinis „Užkibo“ herojus Benas Stone`as iš principo buvo bedarbis (arba būsimo populiariaus interneto portalo kūrėjas).

Romantinių komedijų sukimas jau tapo tikru Juddo Apatowo šeimyniniu verslu – pagrindinės veikėjos Alison sesers Debi vaidmenį atliko režisieriaus žmona Leslie Mann, o Debi ir Pyto vaikus vaidino judviejų atžalos.

J.Apatow romantinei komedijai nekvietė garsių žvaigždžių, kurios tokio pobūdžio filmuose suvalgo liūto dalį biudžeto. „Užkibo“ kainavo „tik“ 33 mln. JAV dolerių, o pasaulio kino teatruose uždirbo beveik 200 mln. Būtina atsižvelgti ir į tai, jog šio žanro filmai būna sėkmingesni DVD formate.

„Užkibo“ žavi ir taiklus aktorių parinkimas. Sethas Rogenas – tikras nevykėlis, jam taip ir tinka rūkyti žolę. Kaip ir Ketherine Heigl, jis iki šiol vaidindavo ne pagrindinius vaidmenis vidutinio lygio filmuose. Tikėtina, jog ir 28-metei simpatiškai K.Heigl ir S.Rogenui „Užkibo“ gali tapti tramplinu į kur kas rimtesnius vaidmenis.

Labai šauniai filme „Užkibo“ atrodo Paulas Ruddas, sukūręs šeimos rutinos prispausto muzikos prodiuserio vaidmeni. Paulas Ruddas Holivude jau 15 metų ir yra sukūręs 33 vaidmenis įvairaus plauko filmuose, bet neprisimenu juostos, kurioje jis taip puikiai būti tikęs vaidmeniui.

„Užkibo“ yra komedija, kuri vietomis vulgari, vietomis šlykšti, vietomis gali pasirodyti paprasta. Bet viso to mišinys – juokingas, neprailgstantis ir vasarą atgaivinantis daugiau nei dviejų valandų trukmės nuotykis, kuris sugeba paliesti ir jausmus ir neleidžia nesišypsoti. J.Apatow turi pavydėtiną jausmą, kaip sulipdyti mielą ir juokingą komediją, kuri uždirba milijonus – iš nieko. Be žvaigždžių, be pigių juokelių ir be bereikalingų patyčių. Užtat, su polėkiu.

Plačiau apie filmą – Užkibo | Knocked Up, 2006

Paskelbta – www.kinas.info.

Liepos 27 dieną Lietuvoje įvykusį “Simpsonų filmo” premjera atnešė rekordą – per tris dienas animacinė komedija uždirbo 588,5 tūkst. litų. Tai yra geriausias visų laikų pasiekimas Lietuvoje. Iki šiol premjerinio savaitgalio rekordas priklausė “Da Vinčio kodui”, kuris 2006 m. gegužę per tris dienas uždirbo 404 tūkst. litų – “Simpsonų filmas” šį rezultatą pagerino labai ženkliai.

Per tris dienas “Simpsonų filmą” keturiuose šalies kino teatruose pamatė 53,7 tūkst. žiūrovų ir filmas iš karto įsiveržė į pelningiausių visų laikų keturiasdešimtuką. Tikėtina, jog per savaitę animacinis filmas sugebės peržengti vieno milijono litų ribą, kuri iki šiol pasidavė tik šešiems filmams – “Titanikui”, “Ledynmečiui 2: Eros pabaigai”, “Medžioklės sezonui”, “Šrekui Trečiajam”, “Boratui” ir “Da Vinčio kodui”.

“Simpsonų filmo” startas leidžia prognozuoti, jog filmas gali tapti rimti konkurentu ir pelningiausiam visų laikų filmui Lietuvoje – “Titanikui”. Ši juosta 1998 m. uždirbo 2,22 mln. litų ir yra vienintelis filmas, kuriam pavyko peršokti 2 mln. litų pajamų kartelę.

“Simpsonų filmas” iš viršūnės išstūmė savaitę pirmavusią juostą “Haris Poteris ir Fenikso brolija”, kuri liepos 27-29 dienomis uždirbo 71,5 tūkst. litų ir iš viso savo sąskaitoje turi 447 tūkst. litų.

Savo pajamomis neturėtų skūstis “Transformeriai”, kurie praėjusį savaitgalį kasą papildė 20,5 tūkst. litų, o iš viso uždirbo Lietuvoje 647 tūkst. litų.

Ketvirtojoje vietoje debiutavo antroji praėjusio savaitgalio premjera – projekto “Grindhouse” filmas “Teroro planeta”. Roberto Rodriguezo režisuota siaubo filmų parodija liepos 27-29 dienomis uždirbo 17 tūkst. litų. Filmui teko tenkintis dvigubai blogesniu startu nei kitam “Grindhouse” filmui – Quentino Tarantino “Mirties įrodymui”.

Ateinantį savaitgalį Lietuvoje įvyks dviejų filmų premjeros, kurios nepretenduoja į “Simpsonų” rekordas. Ryškesne premjera turėtų tapti Stepheno Kingo kūrinio ekranizacija “Kambarys 1408”. Užsienio kritikai šį filmą vadino vienu geriausių siaubo filmų šiemet.

Savo atostogaujantį žiūrovą turėtų rasti ir romantinė komedija “Užkibo” – šio žanro juostos šią vasarą gana retos.

Paskelbta – www.kinas.info, lrytas.lt, balsas.lt, ELTA, DELFI, …

Vienas labiausiai lauktų ir labiausiai reklamuotų šių metų filmų Lietuvos ekranus pasiekė tą pačią dieną kaip ir JAV kino teatrus. „Simpsonų filmas“ – dvimatėje animacijoje gyvenanti šeimynėlė persikėlė į didžiuosius ekranus.

„Simpsonų filmas“ su savimi nešėsi daug išankstinių baimių. Ar pavyks kultinį sarkazmą perkelti į didįjį ekraną? Ar netaps „Simpsonų filmas“ paprastu geresnių epizodų perkėlimu į didįjį ekraną, kad uždirbti daugiau pinigų? Ar lietuviškas dubliažas „nesugadins“ filmo?

„Forum Cinemas“ sugebėjo suorganizuoti pasaulinę jau spėto dubliuoti filmo premjerą Lietuvoje, o pats filmas kaip muilo burbulus susprogdino visas kilusias abejones dėl būsimo filmo sėkmės. Simpsonų šeimyna persikėlė į didįjį ekraną tarsi jie ten ir būtų buvę. Įdomus scenarijus, aktualios temos ir geriausi juokeliai, persikėlę iš TV ekrano.

„Simpsonai“ TV ekrane pasirodė dar 1989-aisiais, bet štai dabar, didįjį ekraną pasiekę po 18 metų (simbolinė pilnametystė) atrodo švieži, lyg vakar sugalvoti. Užsienio kritikai jau spėjo pakrikštyti „Simpsonų filmą“ geriausiu visų laikų TV projektu, perkeltu į kino ekraną. „Simpsonų filmo“ pasirodymas sutapo su 400-ąją „Simpsonų“ TV serialo dalimi.

Per 18 metų, kuriuos „Simpsonai“ sukasi televizijos eteryje jei tapo tikru sarkastišku amžių sandūros kultūros veidrodžiu. Satyriška vidutinės amerikiečių šeimyna gyvena išgalvotame Springfilde (nors miestų tokiu pavadinimu Valstijose yra net 14), augina šunį ir katę, vakarais žiūri televizorių ir kenčia nuo kasdienių problemų gausybės.

„Simpsonai“ buvo pirmasis animacinis TV serialas, pradėtas rodyti geriausiu TV programos laiku nuo „Flinstounų“ eros septintajame dešimtmetyje. „Simpsonai“ pradėjo tikrą komedinių animacinių serialų erą, kurios žymiausi atstovai yra „Pietų parkas“ („South park“), „Šeimos bičas“ („Family Guy“), „Futurama“ ir kiti.

Homerio Simpsono „D\’oh“ jau pateko į Oksfordo anglų kalbos žodyną, o „Woohoo“, „Ha-ha“ ir „eeeexcelllent“ tapo daugelio kalbos dalimi, ne tik angalaklbėse šalyse. Iš lietuviško filmo dubliažo geriausiai įsiminti turėtų dvižodė dainelė „Kiaulė-voras“.

Verta girti filmo scenaristus – sako, jog prie juostos dirbo net 11 jų, kurie paprastai atskirai dirba prie atskirų TV serialo epizodų. Nors trunka tik 85 minutes, „Simpsonų filmas“ yra prigrūstas įvykių, juokelių, mini-siužetų ir netikėtų siužeto linijų. Nors pagrindinė filmo fabula ir paprasta bei galėtų būti nuspėjama, bet apie tai nespėsite susimąstyti – „Simpsonų filmas“ nė minutei neleidžia nesijuokti ar nusukti akis nuo kino ekrano.

„Simpsonų filmas“ – dar vienas lietuviško dubliažo triumfas. Įgarsinimo režisieriaus kėdėje debiutavo aktorius ir kastingo specialistas Audrius Paulavičius ir padarė tai labai sėkmingai. „Simpsonų filmą“ galima vadinti geriausiu lietuvių bandymu įgarsinti animacinį filmą. Bartą Simpsoną įgarsino Džiugas Siaurusaitis, jau keli metai kalbantis visų Simpsonų balsais televizijoje. Šio dubliažo atradimas – aktorė Larisa Kalpokaitė, pirmą kartą dirbusi animacinio filmo įgarsintoja. Mardžę ji įgarsino idealiai.

„Simpsonų filmas“ yra viena geriausių animacinių juostų per pastarąjį penkmetį. Sako, jog rugpjūtį pasirodysiantis „La Troškinys“ yra dar geresnis. Pagyvensim – pamatysim.

Plačiau apie filmą – Simpsonų filmas | The Simpsons Movie, 2007

Paskelbta www.kinas.info 2007 m. liepos 29 dieną.

šiandien dėjau šnekos per Lietuvos Radijo programa „Klasika” laidoje „Ryto allegro”.

galite pabandyti paklausyti, bet man kažkaip nelabai groja:
http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234939&section=4&filter=2007-07-17

interviu – 9.05 – 9.35 val..

įdomiausias dalykas Lietuvos radijuj yra už stiklo sėdinti kokių 55 metų rafinuota DJ, kuri sėdi už neįsivaizduojamo kiekio aparatūros ir junginėja maigelius, sukinėja plokšteles ir linkčioja galva. taip pat leidžia džinglus ir uždeginėja raudona lempute.

Kino platintojų asociacijos duomenimis, per šešis pirmuosius 2007-ųjų metų mėnesius Lietuvos kino teatruose apsilankė 1,44 mln. žiūrovų – tai yra 41 proc. daugiau nei per analogišką laikotarpį 2006-aisiais.

Iš viso bendros kino rinkos pajamos šių metų sausio-liepos mėnesiais sudarė 15,55 mln. litų – 46 proc. daugiau negu pernai analogišku laikotarpiu. Populiariausi filmai pirmąjį pusmetį buvo „Šrekas Trečiasis” (112 tūkst. žiūrovų), „Pono Byno atostogos” (91,8 tūkst.), „Karibų piratai: pasaulio pakrašty” (74,8 tūkst.) ir lietuviškasis „Nuodėmės užkalbėjimas” (60,8 tūkst.).

2005-aisiais Lietuvos kino teatruose apsilankė 1,22 mln. lankytojų. 2006-aisiais – 2,4 mln. Vienas populiariausių interneto tinklalapių apie kiną www.kinas.info prognozuoja, jog 2007-aisiais kino rinkos pajamų ir žiūrovų skaičiaus augimas sieks 30 procentų. 2007-aisiais Lietuvoje veikiančiuose kino teatruose turėtų apsilankyti apie 3,2 mln. žiūrovų, o kino rinkos pajamos turėtų siekti 35 mln. litų.

Pasak „kinas.info” projekto vadovo Simono Bartkaus, Lietuvos kino rinka vystosi labai aukštu tempu: „Šiemetinis augimas trečdaliu galbūt neskamba įspūdingai, bet reikia atsižvelgti į tai, jog 2006-aisiais kino teatrų pajamos augo dvigubai. Todėl jei lygintume 2007-uosius su 2005-aisiais, kino rinkos dydis skiriasi daugiau nei 2,5 karto”.

2006-aisiais metais Lietuvos kino teatrų pajamos augo sparčiausiai Europoje. Kartu su rinkos augimu, didėja ir kino teatrų skaičius. 2005-aisiais ir 2006-aisiais atidaryti du dideli kino centrai Kaune ir Klaipėdoje, 2007 m. pavasarį Kauno „Akropolyje” buvo atidarytas 7 salių kino centras „Forum Cinemas”. Šiuo metu statomi du kino centrai Šiauliuose (prekybos centruose „Tilžė” ir „Akropolis”), bet jų operatoriai kol kas nežinomi. Antrasis pagal dydį kino teatrų tinklas „Cinamon” paskelbė, jog 2008-aisiais ketina įžengti į Vilnių, bet kol kas neviešina kino centro įsikūrimo vietos.

„Lietuvos kino teatrų rinkoje konkurencija labai maža, bet kino teatrai, drauge su DVD leidėjais ir nuomininkais laimi svarbią kovą su piratine produkcija. Vis dėl to, pagrindinė šios Dovydo ir Galijoto kovos persilaužimo priežastis – augant pajamoms ir moderėjant visuomenei bręsta savimonė, jog nelegalūs filmai – taip pat vagystė”, sako S.Bartkus.

Anot „kinas.info” kino rinkos analitikų, kartu su žiūrovų skaičiaus augimu, tobulėja ir kino platintojų darbas – beveik kas antro rodomo filmo premjeros data sutampa su juostos pasirodymu Vakarų pasaulyje. Antroje 2007-ųjų pusėje pasirodys „Haris Poteris ir Fenikso brolija”, „Simpsonų filmas”, „Piko valanda 3”, „Kodas L.O.B.I.A.I. 2”, „Pjūklas 4” ir kiti.

„kinas.info” prognozuoja, kad kino rinkos plėtra turėtų sulėtėti, bet 2008-aisiais turėtų siekti apie 30 procentų.

Apie www.kinas.info:
„kinas.info” – didžiausias ir vienas populiariausių kino informacijos tinklalapių Lietuvoje, savo veiklą pradėjęs 2004-aisiais. „kinas.info” rengia reportažus iš Venecijos, San Sebastijano, Kanų, Berlyno prestižinių kino festivalių, kasdien skelbia kino naujienas ir filmų recenzijas. „kinas.info” organizuoja vienintelius Lietuvoje kino apdovanojimus, dar vadinamus „lietuviškaisiais Oskarais”. Kiekvieną savaitę „kinas.info” kino rinkos analitikai rengia Lietuvos, JAV ir Europos kino rinkų apžvalgas.