Simonas Bartkus | Blog

„Star1 Airlines” interneto svetainėje prasidėjo prekyba bilietais į pirmuosius „Star1 Airlines” reisus Londono, Dublino ir Barselonos kryptimis.

Į Londono Stanstedo oro uostą bendrovė reguliariai skraidins nuo liepos 3 d. keturis kartus per savaitę, į Dubliną nuo liepos 4 d. – tris kartus, į Žironą netoli Barselonos nuo liepos 5 d. – du kartus per savaitę.

Londone „Star1” spalvomis dažyti lėktuvai leisis pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Iš Vilniaus lėktuvai kils 17 val., Londone leisis 17 val. 35 min. (vietos laiku), atgal pakils 18 val. 20 min., o Vilniuje leisis 23 val.

Į Dubliną bus vykdomi naktiniai skrydžiai, pasinaudojant laiko skirtumu tarp Lietuvos ir Airijos. Iš Vilniaus lėktuvai kils vėlų antradienio, ketvirtadienio ir šeštadienio vakarą – 23 val., leisis Dubline 0 val. 15 min., o iš Dublino pakils jau teoriškai sekančios dienos 1 val. „ryto”, o Vilniuje leisis lygiai 6 val. ryte.

Į Žironos oro uostą netoli Barselonos „Star1 Airlines” skris ketvirtadieniais ir sekmadieniais – tai bus pusiau užsakomasis „Star Holidays” atostoginis skrydis, pusiau reguliarusis reisas. Ketvirtadieniais bus vykdomas popietės reisas – 14 val. iš Vilniaus ir 17 val. iš Žironos, sekmadieniais skrydžiai bus vykdomi ryte – 8 val. iš Vilniaus, 11 val. iš Žironos.

Visi skrydžiai bus vykdomi vieninteliu 148 vietų „Boeing 737-700” lėktuvu, kuris sudėjus užsakomuosius ir reguliariuosius reisus tris dienas per savaitę dirbs net po 24 valandas per parą. „Star1” neketina siūlyti verslo klasės produkto, skrydžio klasės skiriasi tik bilieto keitimo ir gražinimo sąlygomis.

Šiuo metu „Star1” bilietai kol kas nepasirodė „Amadeus” ir kitose rezervavimo sistemose, bet, tikiuosi tai tik laiko klausimas. Tai žadama ir interneto svetainės atidarymo proga išplatintame pranešime spaudai.

Pranešime taip pat teigiama, jog antras „Star1” lėktuvas į Vilnių atkeliaus antroje vasaros pusėje, o įsigijusi jį, bendrovė pradės skrydžius į Paryžių, Milaną bei sutankins skrydžius į Londoną.

Kol kas skraidant šiomis kryptimis, „Star1” nelabai gali pasiūlyti jungiamųjų skrydžių, todėl jų produktas primena „low-cost” produktą – nėra verslo klasės, skraidoma į „pigesnius” oro uostus, skrydžių laikai tinka turistams ir migrantams. Tiesa, į bilieto kainą yra įskaičiuotas vienas lagaminas iki 20kg, už papildomą lagaminą imamas 20LTL mokestis.

Šiuo metu „Star1” skelbia, jog bilietai į vieną pusę į Londoną ir Dubliną kainuoja nuo 249 litų, Barseloną – nuo 299 litų. Kiek žiūrėjau – visi bilietai šiuo metu tiek ir kainuoja. Tarifo skelbimo principas primena „flyLAL” principą – skelbiama galutinė kaina, mokesčių dalis tarife neišskiriama, už pirkimą taikomas papildomas 25 litų mokestis.

Džiugu, tai, jog kokie paslaptingi „Star1” bebūtų, kol kas pildosi kiekvienas jų žodis ir pažadas. Tiesa, reguliarūs skrydžiai neprasidės birželį, tačiau liepos 3 d. – nedidelis nukrypimas nuo grafiko.

Į Londoną pradiniame etape meta 5000 kėdžių, į Dubliną – nepilnus 4000. Pagal 2006-2008 metų duomenis, šiuo metu Londono krypties potencialas turėtų būti apie 12 tūkst. keleivių, Dublino – apie 8000. Šiuo metu „Aer Lingus” į Dubliną veža apie 4,5 tūkst. keleivių, o skrydžių užpildymas siekia 90 proc.

„Aer Lingus” į Gatwicko oro uostą Londone pradės skraidyti rugsėjo 10 dieną tris kartus per savaitę, o nuo spalio galo „Aer Lingus” skrydžiai vyks kasdien. Jų kėdžių skaičius bus kiek daugiau nei 10000 vnt. Dviems vietos užteks, tačiau jeigu „airBaltic” dar sumanys įeiti į šį maršrutą – kažkas bus priverstas pasitraukti.

Linkiu sėkmingo starto „Star1”! Tegul tai būna tik didelės veiklos pradžia.

Žingsnis šiek tiek tolėliau, nuo Lietuvos rinkos reikalų, kur šiom dienom įdomūs reikalai vyksta. Štai kokios oro lenktynės prasidėjo Estijos oro uoste, nutolusiame 8 kilometrus nutolusiame nuo Tartu.

Tartu oro uostas iki šių metų realiai buvo tuščias oro uostas su 1379 metrų pakilimo taku, kuriuo naudodavosi tik Tartu aviacijos mokyklos studentai.

2008 m. Tartu oro uostas pradėjo nedidelę rekonstrukciją, kurios metu pradėtas KTT ilginimas iki 1800 metrų ir statyti nedidelis keleivių aptarnavimo terminalas.

Tartu oro uostas iš paukščio skrydžio

„Estonian Air”, šį balandį pradėdami skrydžius iš Parnu miesto į Stokholmą užsiminė, jog pasibaigus Tartu oro uosto rekonstrukcijai, jie svarsto galimybę nuo rudens skraidyti į Stokholmą ir iš Tartu.

„airBaltic”, matyt, pasišiaušė plaukai, arba tiesiog įkvėpti sėkmės Palangoje, jie ėmė skubiai organizuoti skraidymą iš Tartu į Rygą. Gegužės pabaigoje jie netikėtai paskelbė, jog skrydžiai iš Tartu į Rygą prasidės liepos trečią dieną ir tuo nustebino net Tartu oro uostą administruojančius Talino oro uosto vadovus (!!). Estijos spaudoje galima paskaityti oro uosto administracijos pasisakymų, jog rekonstrukcija, po kurios galima priimti keleivius bus baigta ne anksčiau kaip spalio 1 dieną, o oro uostas šiuo metu net neturi nė vieno darbuotojo, kuris gali priimti keleivius!

„airBaltic” pasakė, jog nieko tokio. Janis Vanags, kuris yra „airBaltic” korporatyvinės komunikacijos direktorius, pasakė, jog kompanija darys viską, kad skrydžiai prasidėtų liepos 3 dieną. Jeigu reikės, mes pasistatysime palapinę ir joje priimsime keleivius (!!). „airBaltic” jau kurį laiką prekiauja bilietais iš Tartu į Rygą.

Dabar atrodo, jog „airBaltic” su Tartu oro uostu kažkaip susitarė ir rado būdų, jog liepos 3 dieną bus galima bent minimaliomis sąlygomis aptarnauti keleivius ir užtikrinti skrydžio saugumą.

Vakar plaukai pasišiaušė jau „Estonian Air”, kurie vakar skubiai pranešė, jog skrydžiai iš Tartu į Stokholmą prasidės ne rudenį, o jau rugpjūčio 24 dieną. Prekyba bilietais turi prasidėti jau šiandien.

Sutapimas ar ne, tačiau abi kompanijos skraidys keturis kartus per savaitę. „Estonian Air” reisus vykdys pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais su „SAAB 340”, o „airBaltic” iš Rygos lėktuvą atsiųs pirmadienio, trečiadienio, penktadienio ir sekmadienio vakarais, o iš Tartu lėktuvas kils pernakvojęs antradienio, ketvirtadienio, šeštadienio ir pirmadienio rytais.

Faktą, jog vyks tikra konkurencija įrodo ir tai, jog „Estonian Air” netgi ketina maitinti keleivius Tartu-Stokholmas reise. Ne karštu patiekalu, bet valandą su kapeika trunkančiame regioniniame reise ekonominėje klasėje tai yra netikėtas dalykas.

Ir visi šie įvykiai Tartu įvyko per geras tris savaites. Kas galėjo pagalvoti prieš metus, jog apskritai komerciniai skrydžiai šiame mieste vyks. Miestas turi apie 100 tūkst. gyventojų, automobilių keliu važiuojant, Tartu nuo Talino skiria 188 kilometrai, nuo Rygos – 244 kilometrai. Kuo nepanašu į Šiaulius? :)

Estijoje šiuo bus penki oro uostai, iš kurių vykdomi reguliarieji skrydžiai. Be abejo, šis skaičius šiek tiek yra nulemtas šalies specifikos  – Kuressare ir Kardla oro uostai įsikūrę salose. Be šių oro uostų, skrydžiai dar vyksta iš Talino, Parnu ir Tartu oro uostų. Oro uostų valdymas Estijoje centralizuotas, visus oro uostus administruoja Talino oro uostas.

Lėktuvų stebėtojai Airijos Šanono oro uoste pastebėjo „Star1” spalvomis jau nudažytą „Boeing 737-700” lėktuvą.

(c) Skyliner-aviation.de

Tai yra anksčiau už „Hamburg International” skraidęs lėktuvas. Į Šanoną atskraidintas perdažymui „Star1” spalvomis.

Vėliausiai Lietuvoje lėktuvą pamatysime birželio 27 dieną, kadangi tądien numatyti pirmi šio lėktuvo reisai – „Star Holidays” atostogautojų kelionės į Graikiją ir Turkiją. Kadangi lėktuvas jau paruoštas, greičiausiai Vilniuje pasirodys jau artimiausiomis dienomis.

Jo lietuviška registracija – LY-STG, ankstesnė buvusi vokiška registracija – D-AHIB. „Hamurg International” šį lėktuvą naudojo nuo 2001 m. Lėktuvas pagamintas 1999 m. Tai vienas seniausių „Boeing 737-700” lėktuvų, kadangi pirmas šio modelio lėktuvas pradėjo skraidyti 1998 m., tačiau lietuviškų lėktuvų parke tai vienas naujesnių aparatų.

Nors lėktuvas registruotas Lietuvoje, vėliavėlė šalia registracijos numerio yra vienintelė lietuviškumo apraiška ant lėktuvo fiuzelažo. Net interneto adresas komunikuojamas ne lietuviškas www.star1.lt, o www.star1.aero.

Lygiai prieš savaitę jūsų klausiau, kaip reaguotumėte į naujieną jeigu „airBaltic” atgaivintų daugiau tiesioginių krypčių iš Vilniaus oro uosto.

„airBaltic” šiandien pripažino, jog tokią galimybę aktyviai svarsto. Ir pagrindinis svarstymų objektas yra skrydžiai į Londoną –  galbūt nuo rudens sezono.

Koks sutapimas! Šiandien pasiekė neoficiali žinia mane, jog 27 savaitę, greičiausiai birželio 29 dieną, „star1 airlines” atidaro pirmą savo reguliarųjį reisą iš Vilniaus oro uosto į Londoną. Tikėtina, jog bus skraidoma į Gatwick oro uostą 5 kartus per savaitę su „Boeing 737-700”, kuris birželio 26 dieną pradės vykdyti „Star Holidays” skrydžius į Antaliją, Kretą, Barseloną (tiksliau Žeroną).

„airBaltic”, aišku, turi daug daugiau žinių apie konkurentus negu aš. Atsakykite man paprastai. Ar „airBaltic” netikėtai pamatė augančią skrydžių į Londoną paklausą, ar tai yra tiesiog noras stabdyti naujų galimų vežėjų investicijas ir plėtrą savo kaina karpant jiems pajamas? Mano atsakymas, turbūt, aiškus, jau iš sakinio formuluotės …

Kad ir kas beistengtų rimtą skraidymą organizuoti iš Vilniaus, Kauno ar Palangos, jiems reikės labai daug kantrybės ir labai daug investicijų. Bus labai sunku.

Tai netruko nė savaitės.

Praėjusį sekmadienį atšventėm pirmąjį „Skyways” lėktuvo nusileidimą Vilniaus oro uoste, o šiandien jau pradedam šnekėti apie skrydžių mažinimą.

„Skyways” paskelbė išleidžianti Kopenhagos kryptį vasaros atostogų ir bent jau nuo birželio 26 dienos iki rugpjūčio 10 dienos vidurdienio skrydžio Vilnius-Kopenhaga-Vilnius nebus. Kol kas planuojama, kad rudenį skrydžiai vėl grįš numatytu tvarkaraščiu.

Pasikeitimai ir Stokholmo kryptyje – skrydžiai vyks tik darbo dienomis, sekmadienio vakaro reisas nebus vykdomas. Taip pat rytinis skrydis iš Vilniaus į Stokholmą kils anksčiau – 6 val. 10 min.

Aišku, visam mūsų aviacijos naujienų pasaulyje šitie pasikeitimai tėra tik smulkmena, bet …

Ar yra dar tikinčių, kad „Skyways” atidarinės kitas kryptis iš Vilniaus.

Šiandien „Verslo žiniose” pasirodė „Skyways” maketas. Kažkodėl, angliškas. Kažin, ar ne už Vilniaus oro uosto pinigus? …

Rytoj vyks du Lietuvos aviacijos pasaulio renginius, skirti žurnalistams. Per metus įvyksta turbūt kokie penki, o rytoj bus net du.

Rytoj po vidurdienio Kauno oro uoste leisis pirmasis „airBaltic” lėktuvas iš Rygos. Ta proga, žurnalistus Kauno oro uostas kviečia Jus į naujo skrydžio atidarymo renginį, kuris vyks š.m. birželio 4 d., 12:15 val.

O kadangi dėmėsio aviacijai ir taip yra per daug, tai šiandien po pietų (16:22), E. Masiulis sukvietė oro uosto specialiąsias tarnybas pademonstruoti, kaip pasirengta likviduoti pavojingus aviacijos incidentus. Kviečia ir žurnalistus kartu pažiūrėti spektaklį (turbūt tinkamesnis pavadinimas pratyboms su žiūrovais). Kad labiau bilietus pirktų, tai dar į spektaklio reklamą pakliuvo liūdnos nūdienos aktualijos – pasaulį sukrėtusi skaudi „Air France” aviakatastrofa yra spektaklio priežastis. Pradžia 10:30 val.

Kaip čia dabar išeina? Vilniaus oro uostas bando nukreipti visuomenės dėmesį nuo Kauno oro uosto? Ar susisiekimo ministras bando tyliai paslėpti žinią, kad Latvijos bendrovė daro dar vieną žingsnį, kad nacionalinis Lietuvos oro uostas persikeltų į Rygą? Ar žinia, kad antrame pagal dydį Lietuvos oro uoste skrydžių per savaitę padaugės beveik dvigubai yra nesvarbi, kad susisiekimo ministras neskiria jai dėmesio?

Aišku, greičiausiai tai tik paprasčiausias sutapimas. Bet tai dar prastesnis atsakymas, rodantis, kad susisiekimo sistema tūno gilioje pelkėje, kur paprasčiausias veiksmų koordinavimas – tolima siekiamybė …

Iš trijų skirtingų šaltinių išgirdau tokį gandą – liepos mėnesį „airBaltic” ketina atidaryti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Londoną, Stokholmą, galbūt, į dar kokį Europos miestą.

Tai tik gandai, kurie realaus pagrindo neturi – tais gandais nelabai tikiu.

Tačiau pasvarstykim, kaip tai atrodytų, jeigu šie gandai pasitvirtintų?

Variantas A. „airBaltic” antrina Andriui Kubiliui, kad krizė Lietuvoje baigėsi. „airBaltic” teigė, jog Vilniaus bazės skrydžių apkarpymas susijęs tik su ekonomine krize Lietuvoje ir bendrovė grįš į Vilnių, kada tik ekonominė padėtis pagerės.

Variantas B. „airBaltic” tik ketina vėl pagerinti skrydžių tarp Vilniaus ir Rygos statistiką. Bus parduota krūva bilietų tiesioginiams skrydžiams iš Vilniaus, į …, o paskui visiems keleiviams bilietai bus pakeisti į tą patį tašką per Rygą.

Variantas C. „airBaltic” tiesiog stengsis išstumti iš maršrutų jau šį savaitgalį skraidymą pradėsiančią „Skyways” bei ketinančią vasarą veiklą pradėti „Star1 Airlines”.

Tokių gandų pasitvirtinimas, be abejo, būtų geras keleiviams, tačiau aviacijos rinkai, kažin …

Dar kartą pakartosiu, jog tai tik gandai.

Panašu į tai, jog Kazakhstano bendrovei „SCAT” bus išnuomotas ir antrasis „flyLAL Charters” naudojamas „Boeing 757-200”. Vilniaus oro uosto lėktuvų stebėtojai pamatė, jog abu 757 jau perdažyti SCAT spalvomis, nors dar atlieka „flyLAL Charters” reisus. Klausimas – kuom „flyLAL Charters” veš atostogautojus į Turkiją, Ispaniją, Graikiją? Negi rinka tiek susitraukė, kad bus galima apskraityti vienu dviem 737?

O pirmoji birželio savaitė bus įdomi dviems Lietuvos oro uostams – kitą savaitę Kauno oro uoste prasideda „airBaltic” skrydžiai iš Rygos į Kauną, o jau šį sekmadienį Vilniaus oro uoste turėtų leistis pirmasis „Skyways” lėktuvas.

„Fokker 50” skelbiu savaitės lėktuvu :-) Na, o Vilniaus ir Kauno „planespotter’iai” turės ką veikti.

Šiuo įrašu neturiu ką pasakyti, tiesiog noriu būti pirmas „Google” rezultatuose, kada bus pradėta ieškoti informacijos apie naują lietuvišką skrydžių bendrovę :) Juokauju.

Mitais ir gandais apipintos aviakompanijos kūrimas vyksta labai sparčiai. Pradžioje buvęs „Tez Tour” vadovas įkuria naują „atostogų” organizatorę „Star Holidays”, iš kurios šaiposi konkurentai, tada „Star Team Group” paskelbia apie ketinimus vystyti reguliariųjų skrydžių verslą, tada nuperka aviacijos veiklos pažymėjimą turinčią bendrovę „HC Airways”, praneša apie pirmąjį išsinuomotą lėktuvą 737-700, o šiandien parodė naują avialinijų pavadinimą ir logotipą:

Logotipas toks paprastas, net labai ką komentuoti norisi. O šiandien paskaičius „Verslo žiniose” apie apgailėtiną mūsų aviacijos verslo padėtį, tai mažiausiai norisi kabinėtis prie pavadinimo ar logotipo.

Startavusioje „Star1 Airlines” interneto svetainėje galima užsiregistruoti ir gauti informaciją apie prekybos bilietais pradžią. „Star1 Airlines” žada skrydžius į Londoną, Dubliną, Milaną, Barseloną ir Paryžių. Planuojama pradžia – 2009 m. birželis… Drąsiai. Vieno 737 neužteks, bet du būtų pats tas.

Aš linkęs kol kas užmerkti akis į „Star Team Group” kapitalo kilmę ir kitus neparadinius šito skubaus reikalo dalykus. Nes skrydžių į Londoną, Paryžių ir Milaną tai reikia ir kuo greičiau tuo geriau. Gruodį buvo kalbos, kad „flyLAL” nutraukus veiklą pas mus atsiras eilė skrydžių bendrovių, kurios tik ir trokšta skraidyti į Vilnių, tačiau realiai dabar optimizmo, kad kažkam rūpėtų Londono, Paryžiaus ar Barselonos kryptis, nėra jokio.

O „Star Team Group” nepradėjo dar kelionių organizatoriaus veiklos, tai ir jų pažadai vykdyti reguliariuosius skrydžius nėra patikimi. Bet, tikėkimės, geriausio.

O kad kelionių versle galima įeiti į rinką rodo kitas pavyzdys – šypseną keliantis kelionių organizatorius „Mangoturas”, net neturintis savo interneto svetainės, paskelbė, jog į pirmąsias keliones, vyksiančias už mėnesio, vietų nėra.

Kadangi Vilniaus oro uosto ir Susisiekimo ministerijos valdžios pažadų išsipildymo laukimas jau veda į neviltį, panagrinėsiu keleivių srautų pokyčius ir rezultatus pirmąjį vasaros tvarkaraščio mėnesį – balandį.

Pažvelgus į lėktuvų keleivių skaičius nustebino, kad Rygos oro uoste keleivių skaičius ūgtėlėjo ženkliai – 2009 m. balandį keleivių oro uoste buvo net 23,5% daugiau negu praėjusių metų tą patį mėnesį. Jeigu lyginsime šių metų balandį ir kovą – keleivių padaugėjo 19 procentų. Skrydžių skaičius išaugo 8,2% lyginant su pernai ir 11% lyginant su kovu.

Visą keleivių augimą Rygoje generavo „airBaltic”, kadangi antro pagal dydį oro uosto kliento „Ryanair” skaičiai pakito nežymiai, o likusios kompanijos Rygoje perveža tiek mažai keleivių, lyginant su lyderėmis, jog net nelabai verta kreipti į jas dėmesį. „airBaltic” keleivių balandį, palyginus su kovu, padaugėjo nuo 163 tūkst. iki 208 tūkst.

Šie skaičiai išties daro įspūdį, nes dar tik vakar skaitėme, jog Latvijos ekonomika smuko 18 procentų. Be to, vasario ir kovo mėnesiai rodė tik 5-7 procentų augimą lyginant su praėjusiais metais.

„airBaltic” balandžio 1 dieną pradėjo skrydžius tarp Palangos ir Rygos, o šioje kryptyje pasiekė įspūdingų rezultatų. „airBaltic” balandį įvykdė 28 skrydžius tarp šių miestų ir pervėže 2044 keleivius – lėktuvų užpildymas siekė net 73%. Tai iš ties labai geras rezultatas atsižvelgiant į pirmąjį reiso vykdymo mėnesį, toli gražu ne į patį patogiausią tvarkaraštį (sunku 8 val. ryte jau būti Rygoje, kad spėti į Palangos reisą, o iš Palangos atvykus tik 10 val., skrydžių tvarkaštyje nespėji į daug skrydžių) ir į tai, jog „airBaltic” bendras lėktuvų užpildymas yra tik 62%.

Manau šis rezultatas buvo pagrindinė prielaida, kodėl „airBaltic” greitai ėmėsi organizuoti skrydžius iš Kauno į Rygą.

Blogiau „airBaltic” sekėsi kitame naujame pavasario reise – skrydžiuose į tolimąją Tromsę Norvegijos šiaurėje lėktuvo užkrovimas siekė 39 proc. – pervežta 1100 keleivių.

Labai prastai „airBaltic” einasi su NVS kryptimis. Balandžio mėnesį kvėpavo tik Tbilisis (1950 keleivių, užpildymas apie 45%), ir Taškentas (1800 keleivių) tačiau kitos kryptys demonstravo prastus rezultatus – Baku vos 900 keleivių, Jerevanas tik 500, Odesa – 300. „airBaltic” jau apkarpė NVS tvarkaraštį ir kai kuriomos kryptimis ketina skraidyti tik įsibėgėjus vasarai.

Tarp Rygos ir Vilniaus balandį keliavo 18 500 keleivių – 3,5 tūkst. daugiau nei kovo mėnesį. Kas penktas keleivis Vilniaus oro uoste keliavo Rygos kryptimi. Vėlgi, šuolį augimui padarė balandžio mėnesio pradžioje be išankstinio pranešimo nutraukti tiesioginiai skrydžiai į Stokholmą, Milaną ir Miuncheną. Jeigu bilietų pardavimai balandį buvo tokie pat kaip kovą, tai realiai „airBaltic” Rygos krypčiai gavo 2300 keleivių (o į Rygos oro uosto statistiką – 4600) pakeitę jiems bilietus iš tiesioginio reiso į skrydį per Rygą.

Vilniaus oro uoste balandį buvo 80 400 keleivių – 40% mažiau nei praėjusiais metais (tas pats skaičius kaip vasarį ir kovą), bet 9% nei kovą. Kadangi balandį realiai atsirado tik skrydžiai į Briuselį, o iš veikiančių kompanijų tvarkaraštį suintensyvino tik „Lufthansa” ir „utair”, tai daugelis bendrovių gerino lėktuvų užpildymo rodiklius.

Naujuoju reisu turėtų labai patenkinti būti „Brussels Airlines” – balandį į Briuselį keliavo 2,5 tūkst. keleivių – lėktuvų užpildymas apytiksliai siekė 77%. Apytiksliai, nes nežinau kokia dalis skrydžių buvo atlikta ne 82 vietų RJ85, o didesniu RJ100 lėktuvu. Užsimenama, jog „Brussels Airlines” gali padidinti skrydžių skaičių nuo dabar vykdomų keturių per savaitę. Mano nuomone, „Brussels Airlines” galėtų parinkti ir geresnį tvarkaraštį, nes dabartinis vidurdienio reisas nepatogus verslininkams ir diplomatams bei sudėtingas tranzitiniams keleiviams.

Tuo tarpu ukrainiečiams „Donbass” nesiseka įsukti Kijevo reiso – balandį šia kryptimi keliavo 638 keleiviai ir turbūt mažiausio galimo šiame maršrute lėktuvo užpildymas buvo 52%. Lieka džiaugtis Ukrainos kompanijos užsispyrimu, kadangi planuojama, jog vasarą „Donbass” lėktuvas papildomai ims skraidyti į Vilnių ir sekmadieniais.

Sparčiai augusia kryptimi Vilniuje balandį tapo Maskva, kur keleivių skaičius padidėjo 30% – iki 3200 per mėnesį. Tai lėmė „utair” atidarytas papildomas kasdienis reisas bei dėl laukiamos konkurencijos su „Aeroflot” kritusios bilietų kainos. Tačiau labai stipriai padidinus vietų skaičių, lėktuvų užpildymo rodiklis nesiekia net 50%.

Tik dviejomis kryptimis iš Vilniaus keleivių balandį mažėjo. Vienas mažėjimas turi labai aiškų paaiškinimą – „Aer Lingus” vasaros tvarkaraščiu ėmus skraidyti tik tris kartus per savaitę, keleivių skaičius sumažėjo. Lėktuvų užpildymas – net 92%. Kovo mėnesį užpildymo rodiklis buvo dar aukštesnis, „Aer Lingus” skraidant keturis kartus per savaitę.

Sumažėjo keleivių į Kopenhagą – neseniai buvusi populiariausia kryptis iš Vilniaus nusirito net į ketvirtą vietą. Kopenhaga jau senokai nusileidžia Rygai, kovą ją aplenkė Praha, o balandį – jau ir Frankfurtas. Tačiau Kopenhagos pagrindine konkurente yra Ryga, kur siūlomos panašios jungtys į galutinius taškus kaip ir iš Kopenhagos.

Kopenhagos reiso užpildymas dabar siekia tik 62%, todėl ir „Skyways” reiso, kurį vis planuojama atidaryti, perspektyvos yra nekokios.

Dar šiek tiek balandį paaugo Prahos reiso užpildymas (iki 72%), o ypač nemažą šuolį pirmyn padarė Helsinkio ir Varšuvos krypčių užpildymas. Tragiškoje finansinėje padėtyje esantys lenkai nuo birželio suorganizavo dar vieną papildomą savaitinį reisą į Varšuvą (nuo 9 savaitinių iki 10), o „Eurolines” ims vežti iš Vilniaus į Varšuvos oro uostą pigiais ir komfortabiliais autobusais.

Tuo tarpu Vilniaus oro uosto derybos su „Skyways” jau tampa epinėmis. Atrodo, net VZ.lt, iki tol aktyviai Vilniaus oro uosto vadovo kasdien klausinėję „ar jau pasirašėte sutartį”, spjovė tai darę. Penktadienį jau sutartis „beveik buvo”, o pirmadienį turėjo prasidėti prekyba. „Skyways” atstovai visiems besidomintiems keleiviams dar šiandien pateikia atsakymą, jog derybos nebaigtus ir neaišku ar skrydžiai prasidės … Dainelė be galo.

Pagaliau: VZ.lt pranešė, jog Eligijus Masiulis pasakė, kad „Vilniaus oro uostas pasirašė sutartį su Švedijos oro bendrove „Skyways”. Nuo birželio 2 d. iš Vilniaus pradedami skrydžiai į Amsterdamą, Stokholmą, Kopenhagą, Berlyną.”

VNO valdžios ir ministro pažadai išsipildė pusiau – skrydžiai bus, bet vėliau, negu žadėta. Bilietų turėtų prekybą prasidėti pirmadienį, gegužės 11 d.

Tačiau esu tikras pagal visą eigą, jog „Skyways” tikrai privertė Vilniaus oro uosto valdžią „nusimauti kelnes” ir suteikti krūvą papildomų paslaugų. Ministras ir oro uosto direktorius visai Lietuvai apskelbė kad skrydžiai bus deryboms nesibaigus, kas kitai pusei davė milžinišką iniciatyvos persvarą derybose. Gal ir nebus taip, kaip įvardijo Artūras Zuokas, jog „Vilniaus oro uostas tiesiog nori nusamdyti švedus, kad jie skraidintų keleivius iš Vilniaus, taigi tai nebus oro bendrovės atėjimas į Lietuvos rinką, o lyg ir čarterinių reisų organizavimas”, tačiau gali būti panašiai.

Tuo tarpu „Aeroflot” šiandien kelionių agentūroms išplatino žinią, jog nuo gegužės 15 dienos planuotų skrydžių Maskva-Vilnius keturis kartus į savaitę nebus.

Ženklai apie tai buvo du. Pirmiausia, skrydžiai neprasidėjo kovo 29 d., o buvo atidėti gegužės 15 dienai. Dar praeitą savaitę, „Aeroflot.ru” tinklalapyje buvo rodoma, jog visi lėktuvai į Vilnių yra užpildyti ir bilietų nebuvo galima įsigyti. „Amadeus” sistemoje prekyba bilietais vyko iki šiandien, tačiau dabar tvarkaraščiai dingo.

„Aeroflot”, matyt, pralaimėjo konkurencinę kovą „utair”, kuri dabar skraido į Vilnių iš Maskvos du kartus per dieną. Be to, optimistiškas buvo ir jų planas skraidyti su A319, kuri prisodinti būtų labai labai sunku.