Simonas Bartkus | Blog

„15 minučių” skaitau atsitiktinai. Ir tą vienintelę dieną, kai „15 minučių” prireikia, ir niekaip negaliu jo atrasti, kyla išganinga mintis, jog galiu jų iš jų interneto tinklalapio parsisiųsti laikraštį PDF formatu. Ir per mano trečią apsilankymą gyvenime tinklalapyje www.15min.lt, randu tokį vaizdą:

Kažkodėl atrodo, jog linkėjimus reikėtų perduoti buvusiems kolegoms iš UAB „Idamas” :)

Iš serijos „Ar žinote, kad …” (antra pagal įdomumą serija po „Čia priėjo Kindziulis”)

Adresas www.gmail.lt priklauso UAB „Omnitel”? Ir jis yra skirtas informuoti apie „Omnitel” paslaugą „Gmail“ paštas telefone.

Iš tiesų, tai ne „Omnitel” paslauga, o „Google” paslauga, kuria gali naudotis bet kurio operatoriaus vartotojai.

whois.domreg.lt teigia, jog adresas įkurtas 2008.01.17… Kiek patikrinau su kitais adresais, tai įkūrimo data dažniausiai rodoma teisingai (nėra rodoma paskutinio pakeitimo, ar paskutinio „sumokėjimo” data).

Kelios tezės:

1. Ar galėjo iki 2008.01.17 adresas būti laisvas? … Pereščiaus šalyje tai nerealu.

2. „Omnitel” perpirko adresą iš kito savininko … Kas jis toks? Jis aplenkė „Google” savo laiku?

3. Adresas „Omnitel” suteiktas su „Google” žinia?

Kad įdomius pranešimus spaudai lietuviški portalai ryja nekramtę pastebėjau jau seniai. Kuomet aktyviai rengdavau kino rinkos apžvalgas, tai nuolat matydavau, jog mano padarytos klaidos atsispindi per didžiausius lietuviškus portalus. Kažkada net knietėjo specialiai įvelti kokią juokingą „klaidą” ir pažiūrėti, kas iš to išeis, bet susilaikiau.

Padarė tai „FlyLAL”, matyt, patys to nenorėdami (linkėjimai jiems ir jų viešųjų ryšių agentūrai „PR Service/Edelman Affiliate”). Pranešimo spaudai apie naują skrydį į Stokholmą pavadinime jie įvėlė grubią klaidą, kuri įkūrė naują miestą – Stokhomą.

Štai ką jie paleido „BNS” spaudos centre:

Apie naują miestą paskelbė lrytas.lt:

Įkandin jam suskubo „Delfi”:

„Delfi” beje pirmasis klaidą ištaisė – štai ką reiškia turėti daug akylų komentatorių.

Neatsiliko ir vienas sparčiausiai augančių portalų vtv.lt:

„Zebrai” irgi tai pasirodė aktuali naujiena:

„Autoplius” mano, jog naujas skrydis į naują miestą įdomus ir ieškantiems naujo automobilio:

Pati „FlyLAL” savo interneto tinklalapyje žinutę idėjo vėliau negu išplatino pranešimą spaudai bei jį jau paskelbė didieji portalai, bet:

P.S. Šiuo įrašu šiek tiek pasijutau atiminėjantis dienos duoną iš dievų žiniasklaidos.

Tarp dviejų didžiausių Vilniaus oro uoste dirbančių avialinijų pastaruoju metu kilo tikras viešųjų ryšių karas. Iš šalies atrodo, jog iniciatorė yra „FlyLAL”, kuri artėjant vasaros sezonui skelbėsi didinanti lėktuvų parką ir ketinanti susigražinti Vilniaus oro uosto lyderės vardą. Aišku, tikrai nėra malonus atvejis, kada iš „namų” oro uosto (Vilniaus) išstumia bendrovė, karaliaujanti kaimynianame oro uoste (Ryga). Jau ko verti vien „FlyLAL” pranešimų pavadinimai, kaip pavyzdys – “flyLAL – Lithuanian Airlines” laišku paragino “AirBaltic” vadovus mažinti skrydžių kainas.

Galų gale „airBaltic” pati davė peno, „FlyLAL” išnaudoti viešųjų ryšių technologijas konkurencinei kovai – ji priėmė per pastarąjį pusmetį keletą nepopuliarių sprendimų: apmokęstino visą registruojamąjį bagažą (35 LTL), padidino bilietų pardavimo kainas. „FlyLAL” reakcija buvo gana protinga: pavyzdys – Dėl Londone augančių mokesčių „flyLAL” neketina branginti bilietų, „flyLAL-Lithuanian Airlines“ skrydžių tvarkaraštis leis keleiviams sutaupyti 15 mln. Lt.

Pikti liežuviai plaka, jog „FlyLAL” turi žmogų, kuris gaudo bet kokius „airBaltic” kluptelėjimus ir raportuoja juos žiniasklaidai: per porą mėnesių teko išgirsti, jog „airBaltic” skrydį nutraukė lemputė, „airBaltic” keleiviai skrido apsemtu lėktuvu – paprastai tokias smulkmenas (nes iš tiesų, tai ir yra smulkmenos) aviakampanijos užglaisto, o apie nesklandumus sužino tik tuo reisu skridę keleiviai.

Tiek „airBaltic”, tiek „FlyLAL” save rodo kaip „low price” avialinijomis (nepainioti su „low cost” avialinijomis). Mano subjektyvia nuomone, „low price” pozicionuojančios kompanijos pamažu susilieja su didžiosiomis kompanijomis, kadangi visų kainos nukrito tiek, jog realaus skirtumo tarp „Finnair”, „FlyLAL”, „airBaltic”, „KLM” ar „Air France” nebeliko.

Įdomu tai, jog liko ne tiek daug krypčių, kur „FlyLAL” ir „airBaltic” konkuruotų tiesiogiai.

Tarkim, Vilniaus oro uosto duomenimis, populiariausios kryptys 2007 m. buvo:

Kopenhaga – 170 391 („AirBaltic” – 3 skrydžiai per dieną);
Londonas – 129 830 („FlyLAL” ir „AirBaltic” – po 1 skrydį per dieną);
Frankfurtas – 108 612 („Lufthansa” ir „FlyLAL” – po 1 skrydį per dieną);
Praha – 100 230 („Czech Airlines” – 2 skrydžiai per dieną);
Dublinas – 96 384 (3 kartus į savaitę „FlyLAL”, po keturis kartus į savaitę „AirBaltic” ir „Aer Lingus”, sumoj 11 kartų į savaitę arba pusantro skrydžio į dieną).

„airBaltic” su „FlyLAL” tiesiogiai konkuruoja „naujosios Lietuvos” skrydžiuose į Londoną ir Dubliną, „parlamentiniame” skrydyje į Briuselį, taip pat nekasdieniuose skrydžiuose į Milaną ir Romą.

„FlyLAL” vienintelė skrenda į Amsterdamą (pavydėtini ryšiai su KLM, todėl Amsterdamas dažnai lietuviams tampa hub’u į Aziją ar JAV), Kijevą. Taip pat labai stiprius ryšius „FlyLAL” turi su Maskva (dėka bendradarbiavimu su „Aeroflot”), bet neseniai šiame reise sulaukė netikėto konkurento iš Rytų „Utair”.

„airBaltic” valdo visus ryšius su Skandinavija (motininės kompanijos SAS dėka), dėl to vienintelė skrenda auksiniu reisu į Kopenhaga, taip pat į Oslą, Stokholmą. Tik „airBaltic” skrenda į Berlyną, Hamburgą, Diuseldorfą – o prieš porą metų būtent „FlyLAL” skraidydavo bene į kiekvieną Vokietijos didesnį miestą.

Šiemet „FlyLAL” įlipo į „airBaltic” reisą – atidarė skrydį Barseloną, „airBaltic” atsakė į tai atidarydama reisą į Paryžių. „FlyLAL” sėkmingai skraido į Kievą, o turbūt kaip atsaką į tai „airBaltic” pradeda skraidyti į Simferopolį ir Odesą.

Duomenys apie avialinijų pervežtus keleivius atrodo taip:

„airBaltic” – 36,1 proc. – 620 tūkst. keleivių;
„flyLAL” – 27,6 proc. – 474 tūkst. keleivių;
„Czech Airlines” – 5,83 proc. – 100 tūkst. keleivių;
„Lufthansa” – 4,96 proc. – 85 tūkst. keleivų.
„Finnair” – 3,7 proc. – 63,5 tūkst. keleivių.

Vilniaus oro uosto pateikti duomenys leidžia daryti keletą įdomių išvadų:

– „FlyLAL” skraido kasdien į Frankfurtą (kaip ir „Lufthansa”), bet šiuo reisu skraidina tik 23 tūkst. keleivių;
– Helsinkis – po 2 kartus į dieną skrenda „AirBaltic” ir „Finnair”. „Finnair” skrenda tik į Helsinkį ir perveža 63,5 tūkst. keleivių, o Helsinkis nepatenka į TOP-5. Reiškia „airBaltic” tenka tik „peanuts”.

Iš to seka, jog „airBaltic” ir „FlyLAL” skrydžių efektyvumas yra nekoks. Su užsienio kompanijomis konkuruojant („Lufthansa” ar „Finnair”) Vilniaus oro uosto lyderės gauna į vienus vartus, o su „Chech Airlines” net nekonkuruoja.

Atskiros kalbos reikalautų konkuravimas Vilnius-Talinas reise, per dieną įvyksta net septyni reisai pirmyn ir atgal, o kai kurie reisai vyksta kas penkias minutes! Štai kaip atrodo išvykimo iš Vilniaus į Taliną tvarkaraštis:

06:45 FlyLAL
06:55 Air Baltic
09:10 Estonian Air
14:40 Air Baltic
18:25 Air Baltic
18:30 FlyLAL
19:50 Estonian Air

Lygiai tas pats nuo balandžio mėnesio dėsis ir reise į Rygą – „FlyLAL” ir „airBaltic” į šį miestą skraidys po tris kartus!

Tiek „AirBaltic”, tiek „FlyLAL” lėktuvų parkai tuo tarpu yra skurdoki. Didžiaisiais reisais abi kompanijos skraido 20 metų senumo „Boeing 737-300” arba „Boeing 737-500”, kuriais nepriklausomybės pradžioje gal ir buvo galima didžiuotis, tuo tarpu trumpuosius reisus „FlyLAL” vykdo burzgiančiais SAAB’ais, o „airBaltic” dar labiau burzgiančiais „Fokker’iais”. Štai „Aurela” įsigijo tokį „Boeing 575-200”, tai įkandin abi bendrovės paskelbė įsigysiančios tokius pat – „FlyLAL” netgi žada tokį turėti jau šį pavasarį, „airBaltic” kitąmet.

Asmeniškai abejoju, ar „FlyLAL” šį didžiulį gražuolį išsiųs į reguliarius reisus – nebent Kalėdų laiku tokį pastatys ant Londono ar Dublino reiso, o kasdieniame tvarkaraštyje „FlyLAL” neturi reisų, kuriems reikalingas toks galiūnas būtų, o pustuščio skraidinimas susijęs ne tik su papildomais kaštais, bet ir su daug didesniais aptarnavimo ir tūpimo mokesčiais. „airBaltic” tokio dydžio lėktuvą drąsiai galėtų statyti reise į Kopenhagą (nepamenu, kada teko matyti laisvą vietą vakariniame reise iš Kopenhagos į Vilnių), bet, turbūt, protingiau būti pradėti į šį miestą skraidyti dažniau.

Sako, „FlyLAL” atgaivins vidinį skraidymą iš Vilniaus į Palangą. Įdomi tokio skrydžio paklausa: visgi, skrydis su šiuolaikinėmis saugumo, registracijos taisyklėmis užtruks beveik dvi valandas (45 minutės „check-in”, saugumas, laipinimas; 45 minutės skrydis, 15 minučių išlaipinimui), tuo tarpu automobiliu kelionė užtrunka 3,5 valandos, o kur dar didelė vėlavimo tikimybė skrendant …

Apie „Nereikalingus žmones” kaip atskirą filmą jau rašiau. Atskiros kalbos „Nereikalingi žmonės” prašosi kaip reiškinys – už privačias lėšas pastatytas kino filmas.

Man šiek tiek keista, jog prodiuseriai ėmėsi statyti filmą, kuris nėra žiūroviškas nei savo forma, nei turiniu. Kodėl toks variantas buvo pasirinktas? Įtikti kritikams? Galbūt vertėtų išdrįsti spjauti į juos vardan masinio populiarumo – kritikai ir žiūrovai paprastai vertina skirtingus darbus. O tik žiūrovai ir gali sunešti filmui pajamas, dėl ko juosta pasidarytų pelninga.

Per pirmąjį savaitgalį „Nereikalingi žmonės” uždirbo 191 tūkst. litų. Tai geresnis debiutas negu „Dievų miško” ar „Nuodėmės užkalbėjimo”. Tai jau daugiau negu „Vilniaus getas” uždirbo per visą filmo demonstravimo laikotarpį. Visgi, nebūčiau toks tikras kaip Edvinas Pukšta, kuris rašo, jog „Nereikalingi žmonės” gali realiai pasiekti 1 mln. litų pajamų ribą. „Sunkus, sudėtingas ir grūzinantis” – tokie atsiliepimai dominuoja tarp filmą mačiusiųjų – tokie atsiliepimai gali nusmukdyti filmo pajamas jau artimiausiomis savaitėmis.

Lietuvos kino rinka jau subrendo „atsiperkantiems” filmams – praėjusių metų kino rinkos pajamos siekė 34 mln. litų. Populiariausi filmai uždirbo virš milijono litų, o pats populiariausias „Simpsonų filmas” surinko 2,2 mln. litų. Ar tai riba? Manau, kad gerai ir populiariai pastatytas lietuviškas darbas gali surinkti ir daugiau.

Kiek kainuotų pastatyti filmą?

„AXX” sugebėdavo „spausti” filmus, kurių biudžetai buvo matuojami „keliasdešimt” tūkstančių litų. Tiesa, net kino juosta nebuvo naudojama. Realiai ne specialiųjų efektų ir ne istorinį filmą Lietuvoje būtų galima pastatyti už 1 mln. litų.

Dabartinėje situacijoje išlaidos filmo reklamai sąlyginai yra nedidelės – kadangi lietuviškas kinas yra retas reiškinys, žiniasklaida (TV, radijas, lauko agentūros, spauda) suteikia reklaminius plotus ir minutes rėmimo pagrindais. Be to, filmo platintojas savo įnašu taip pat prisideda prie filmo viešinimo.

Aišku, „Dievų miško” ar „Nuodėmės užkalbėjimo” biudžetai sudarė kelis milijonus litų – manau, jog „ūkiškai” vykdant veiklą galima dirbti ir kur kas efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis.

Kiek galima uždirbti?

1. Pajamos už parduotus bilietus kino teatruose: 50% atiteks distributoriui ir kino teatrams. Jeigu filmui pavyktų surinkti 1 mln. litų, tai, atskaičius PVM ir platintojo uždarbį, statytojams atitektų 475 tūkst. litų.

2. Rėmėjų/besireklamuojančių įnašas: sutartys su media priemonėmis paprastai suteikia teisę skirti kelias sekundes rėmėjams, o „product placing’as” populiariame lietuviškame filme nacionaliniams brand’ams yra patrauklus. Gerai padirbėjus, čia galima surinkti 150 tūkst. litų.

3. DVD pardavimai ir nuoma: kūrėjo uždarbis nuo 30 LTL su PVM kainuojančio DVD sudaro apie 7 litus. Jeigu pavyksta parduoti 20 tūkst. DVD – surenkama 140 tūkst. litų.

4. Demonstravimo per televiziją teisių pardavimas vienai iš Lietuvos televizijų: jeigu filmas populiarus, įmanoma uždirbti 40 tūkst. litų.

5. Filmo demonstravimas kitose šalyse, DVD pardavimas kitose šalyse, pardavimas kitų šalių televizijoms: be abejo, lietuviškam filmui čia stebuklų tikėtis neverta, bet 100 tūkst. litų pajamos yra realus rezultatas.

6. Smulkus uždarbis: filmo garsinio takelio išleidimas CD, filmo suvenyrai: 20 tūkst. litų.

7. Nevalstybinių fondų parama – pvz. „Media programa” – 150 tūkst. litų.

Iš viso pririnkome filmui jau 1,075 mln. litų. Tokias sąlygas įgyvendinus, filmo statymo išlaidos jau  atsiperka.

Kas galėtų imtis komercinio filmo statybos:

– Rolandas Skaisgirys ir ko – šitas kolektyvas pastatė pirmąjį lietuvišką erotinį serialą „Sužadintos aistros”, o dabar kepa vis populiaresnius TV serialus – „Prokurorai”, „Gedimino 11”, „Nekviesta meilė”, „Garbės kuopa” … Kodėl jie negalėtų imtis kino filmo statymo? Galbūt vieną iš populiariųjų TV serialų būtų galima perkelti į kino ekraną?

– Mindaugas Vosylius, kuriam nepavyko „AXX” judėjimo išjudinti iki pastovaus ir stabilaus reiškinio. Beje, po „AXX” vėliava buvo susukti du pilnametražiai filmai – „Keturios susikertančios tiesės” ir „Zero”. Sako, „AXX” dar tikisi pastatyti Šarūno Mikuskio (antrojo „AXX” festivalio lyderio su „Mandabalu” ir „Dėme”) pilnametražį filmą.

– Arūnas Valinskas, televizijoje pasiekęs turbūt viską ir nuolat nustebinantis „ko iš tikrųjų reikia Lietuvai”. Gal jam kino filmo statyba būtų savotiškas iššūkis?

– …. ?

Ar ateis laikas, kuomet prodiuseriai Lietuvoje „supirkinės” gerus scenarijus?

Per praėjusią savaitę teko apsilankyti dviejuose renginiuose, kurie tarsi susikeitė savo vietomis.

Pirmadienį Nacionaliniame Operos ir Baleto Teatre „Kaunas Jazz” festivalis surengė Arturo Sandoval koncertą.

Sekmadienį Vilniaus Kongresų Rūmuose žiūrėjome Wolfgango Amadejaus Mozarto operą „Užburtoji fleita”.

Įdomu yra tai, jog dažniausiai „Kaunas Jazz” renginiai vyksta būtent Kongresų rūmuose, tuo tarpu operą esame įpratę žiūrėti Operos ir Baleto teatre. Naujausia Dalios Ibelhauptaitės režisuota opera „prieglobstį” rado Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro „namuose”, todėl „Kaunas Jazz” Metų koncertas nukeliavo į kitą Vilniaus gatvės pusę.

Abu renginiai iš tikrųjų yra labai kokybiški. Arturas Sandoval su grupe sugrojo įspūdingai. „Užburtosios fleitos” pastatymas tikrai žavi – nuo įspūdingų kostiumų (by Juozas Statkevičius) ir dekoracijų iki nemažiau įspūdingos muzikos ir balsų.

Visgi, pamatęs abu renginius galiu pasakyti, jog jeigu sukeistume erdves, kuriose vyko renginiai, vietomis, rezultatas būtų dar geresnis. A.Sandoval Operos ir Baleto teatro salėje skambėjo per garsiai – matyt, šios salės akustika yra „per gera” mikrofonais įgarsintiems instrumentams. Tuo tarpu „Užburtajai fleitai” Kongresų rūmų salėje tiesiog fiziškai trūksta vietos – dekoracijos ir gausybė atlikėjų priversti dalintis scena, o prieš ją dar susigrūdęs visas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Atrodo, kad šio „susikeitimo” istorija gana lietuviška – atskira operos trupė stato spektaklius kitose vietose, kadangi Nacionalinio Operos ir Baleto teatro scena „Rinkevičiui+Ibelhauptaitei+Statkevičiui” yra uždaryta.

(Ne į temą) P.S. Vietinės reikšmės vištelei Agnei Jagelavičiūtei visai nuvažiavo stogas, bet ačiūdie, tai netapo savaitgalio top’ine naujiena: R.Berankis kuria istoriją sporto šakoje, kuri iki šiol Lietuvoje buvo „so so”.

Sausra Lietuvoj. Nors dienomis ir, ypač, naktimis yra bedieviškai karšta ir drėgna smegenų džiuvimas pasireiškia aukščiausia forma. Laikraščiuose galima paskaityti apie priimtus ir siūlomus sprendimus tokius, kokie apskritai protu nesuvokiami.

Rugsėjo 1 dieną nebus galima prekiaut alkoholiu. T.y. „Maxima” ir „Iki” užblokuos savo kasos aparatuose blokavimą atskiroms prekių grupėms. Degalinės juodai uždengs lentynas su alkoholiu ir išstums paletes su alumi į sandėlį. Kabakai užsuks „Švyturio” ir „Horno” kranelius.

Aišku, nuo to daug kam bus geriau. Geriau bus man, nes jeigu netyčia šeštadienį sugalvosiu Pilies gatvėje atsisėsti ir išgerti „Švyturio”, tai sutaupysiu pinigų, nes man neparduos. Geriau bus viešbučiams, kurie turės užrakinti arba iškrauti minibarus ir apšilę britai negalės nusipirkti 0,2l buteliuko „Grant’s” už 79 litus. Geriau bus Santuokų rūmams, kurie negalės vaišinti jaunavedžių šampanu. Geriau bus ir visiems vienuoliktokams, kurie, pasak B.Vėsaitės, geriau tegul geria rugpjūčio 31 arba rugsėjo 2 d. (jo, geriau pagiringam eiti į rugsėjo 1 šventę arba rugsėjo 3 į pirmas tikras pamokas). Geriau bus ir miniai susirinkusiai Palangoje, kurie šeštadienį vakare skaičiuos atbuline tvarka skaičius iki dvylikos kaip per Naujuosius (rugsėjo 2 d. 0 val. 0 min. vėl bus galima prekiauti).

Visiškas absurdas.

Maža to, siūloma, kad rugsėjo 2, jeigu išeisite iš parduotuvės, maišelį pirkinių privalėsite dėt į bagažinę, jeigu į maišelį pakliuvo butelis alaus. Priešingu atveju, grėsmė, jog nubaus už girtumą. Visiška Amerika.

O viskas dėl to, kad karo keliuose nebūtų ir kad mokinukai neprisigertų …

Negana to, pasirodo, kad alaus reklamos rodymas dienos metu per TV kenkia. Aišku, internete, spaudoje ir prekybos vietose – nekenkia. Absurdas.  O taip pat, prekyba degalinėse didina karą keliuose, o pakelės kavines – ne. Kosmosas.

Siūlau:

1. Uždrausti prekybą alkoholiu kioskuose (aišku, pusė užsilenks, nors nuo to tik geriau).

2. Trigubai pabranginti alkoholio licenzijas – tai aišku smogtų smulkiajam verslui ir šiek tiek gali ūgtelti alkoholio kainos, bet apribotų prekybą mažose nekontroliuojamose parduotuvėlėse.

3. Patrigubinti baudas už alkoholio pardavimą nepilnamečiams.

4. Uždrausti nepilnamečiams vartoti alkoholį (nieko nesuprantu, kodėl to nėra padaryta).

5. Liautis švaistyti lėšas nevykusioms reklamos kampanijoms (NEGALVOK, KADA TU PASIEKSI KELIONĖS TIKSLĄ ….).

Ir esu tikras, jog sugebėčiau prie +19 temperatūros sugalvot dar 5 pasiūlymus, kurių kiekvienas būtų protingesnis už viršuje aprašytus.

Šia optimizmo ir pasitikėjimo savimi gaidele ir baigiu šios savaitės darbus. Viskas planuoja būti tik geriau. Ir bus.

Kažkada pajuokavom: jeigu norim Lietuvoje susukti Lietuvos žiūrovams skirtą pelningą kino filmą, turim statyti jį apie krepšinį, o pagrindinio veikėjo vaidmeniui privalome pakviesti Rolandą Kazlą. Kaip mes juokavom 2005-ųjų balandžio pirmąją galite skaityti čia – „KINAS.INFO Studios“ pristato filmą „Žingsniai“ su Rolandu Kazlu ir Bradu Pittu

Deja, tai gali būti neįmanoma.

Kalbama, jog ne vienas TV kino prodiuseris siūlo Rolandui Kazlui apvalia suma įvertintus kontraktus už sugrįžimą į televiziją, bet, pats R.Kazlas visiškai atsiriboja nuo praeities ir yra nusprendęs atsiduoti teatrui.

Kalbama, jog „Baltijos TV” teko labai ilgai įkalbinėti šį aktorių, jog jis sutiktų, jog jo kultinių laidų „Nekenčiu reklamos” ciklas būtų pakartotas per TV (šios laidos kurtos beveik prieš dešimtmetį ir turtinių teisių galiojimas jau pasibaigęs).Pagarba aktoriui, už atsidavimą ir principus.

Bet, Lietuva labai daug praranda.

„Daktarė Aiskauda”, „Lalaila”, „TV pagalba”, …. toks pas mus humoras.

Keletas kultinių auksinių kadru:

„Nekenčiu reklamos”:

http://www.youtube.com/watch?v=Q9MXJdKgzr4

http://www.youtube.com/watch?v=1hffqHXtAtg

„Dviračio žynios”:

http://www.youtube.com/watch?v=AiaW-9NlBl0

http://www.youtube.com/watch?v=HMaJv3-Hjsw

http://www.youtube.com/watch?v=PkgRPC1wv84

Humoristas scenoje:

http://www.youtube.com/watch?v=IZw_AabGG7Y 

pagavau vakar vakare prie oro uosto „Martoną” ir važiuoju. Tarifas 3 LTL/km, viskas normaliai. Iki Pašilaičių galo 58 LTL prisuko.

skaičiuoju litą po lito, dialogas:
” – išrašykite kvituką, prašau”.
” – gerai, tuoj pat. ”
” – kelionės laiką nepamirškite nurodyt”.
” – Galim dar jums kokią nuolaidą pritaikyt”.
” – va šešiasdešimt litų”.
” – tuoj aš jum grąžą surasiu”.

grąaža buvo 28 LTL. kaina ant kvituko 30 LTL.

nūdiena.