Simonas Bartkus | Blog

Prieš porą savaičių rašiau apie tai, kaip atrodo tiesioginių skrydžių iš Vilniaus oro uosto struktūra – t.y. į kokius galutinius taškus keliaujančių keleivių yra kiekviename reguliariajame reise, kylančiame iš Vilniaus.

Šioje lentelėje – kokios yra didžiausios rinkos, kurioms 2010-aisiais buvo paklausa iš Vilniaus oro uosto. T.y. keleivių srautai iš Vilniaus oro uosto į galutinius miestus.

Lentelėje – miestas ir keleivių skaičius į šį miestą per visus metus į abi puses. Lentelėje įtraukti visi vieną miestą aptarnaujantys oro uostai (Londono atveju – LHR, LCY, LTN, STN, LGW, Maskvos – VKO, SVO, DME ir t.t.).

Bet kuris garsus oro uostų vystymo arba civilinės aviacijos pasaulinį garsą turintis konsultantas po šiuo krypčių sąrašu brėžtų brūkšnį – tik šios kryptys yra ekonomiškai pagrįstos. Dar daugiau – pripažįstama, jog lengvai „išgyventi” gali tik kryptys virš 30 tūkst. keleivių per metus. 20-30 tūkst. rinkos dydį turintys taškai gali būti jungiami sezoniniais skrydžiais arba tiesiogiai skrydžiai vykdomi, jeigu atstumas pakankamai trumpas.

Šioje lentelėje yra atsakymas, jog didžiausioje krizės duobėje 2009 m. daugiau mažiau šiomis kryptimis ir buvo vykdomi skrydžiai iš Vilniaus oro uosto.

30 tūkst. limitas nėra iš piršto laužtas – 3 savaitiniai skrydžiai per metus su A319 sukuria 44 tūkst. vietų „capacity”. 30 tūkst. keleivių prie 44 tūkst. pasiūlos yra 68% lėktuvų užpildymas – miminalus ekonomiškai rentabiliems skrydžiams.

Šie duomenys pateikti pagal „Airport IS”, todėl nėra 100% tikslūs, tačiau atliekant palyginamąją analizę su tiksliais oro uosto renkamais duomenimis didelių neatitikimų neradau, galutiniai skaičiai daugiau mažiau sutampa. Šiek tiek abejonių kelia Talino, Amsterdamo įvertinimas – gali būti, jog duomenis šiek tiek įtakojo 8 mėnesius „Estonian Air” vykdyti skrydžiai Talinas-Vilnius-Amsterdamas.

Tačiau, ne viskas yra taip niūru. 20-30 tūkst. keleivių per metus mažiausias limitas yra taikomas pilnai susiformavusioms rinkoms, kuriose nėra taikomos jokios stimuliacinės priemonės, oro uostai netaiko skatinimo schemų ir t.t.

Kodėl iš Vilniaus oro uosto gali būti daugiau krypčių negu tos septyniolika, pateiktų lentelėje viršuje.

1. Srauto stimuliacija. Tiesioginių skrydžių pasiūla realiai didina skrydžių ta kryptimi paklausą, o tai ypač pasakytina apie „žemų kaštų” vežėjų siūlomą pasiūlą. Vilniaus oro uostas nori išjudėti iš „15-20 tiesioginių skrydžių zonos”, todėl „žemų kaštų” vežėjai buvo būtini.

2. Aplinkinių oro uostų įtaka. Nors pasaulinis standartas sako, jog oro uosto aprėpties zona yra „iki 2 valandų automobiliu”, tačiau realiai mūsų rinkoje daliai žmonių tenka arba jie renkasi keliauti ir 3-4 valandas iki oro uostų. Oro uostui turint tiesioginius skrydžius, jo įtaka stiprėja konkuruojant dėl toliau gyvenančių keleivių. Dalis keleivių šiuo metu į galutinius taškus keliauja iš Kauno, Rygos, Palangos, Varšuvos oro uostų jungdami oro ir antžeminį transportą.

3. Tranzitinis srautas. Realiai ne tik tradicinės jungiamuosius siūlančios bendrovės, bet ir „žemų kaštų” bendrovės kiekvieną reisą bent šiek tiek papildo „tranzitu” skrendančiais keleiviais. O jei 15000 tūkst. keleivių turinčiam maršrute randi dar 3000-5000 tranzitinių keleivių  – žiūrėk, sumoje jau šis tas. Kadangi šie 17 taškų užima 69% visos reguliariųjų rinkos, už šios lentelės borto dar lieka 464 tūkst. keleivių – konkuruoti ir vežti juos per savo tranzito centrus irgi yra verta.

4. „Tikėjimas” būsimu srauto augimu. Lietuvoje vis dar skrydžiui vienam keleiviui rodiklis kelis kartus nusileidžia ES vidurkiui ir net šiek tiek atsilieka nuo kaimyninių šalių rodiklio, todėl keleivių srautai turėtų augti ir augimas turėtų apimti daugelį taškų iš Vilniaus – tai skatina aviakompanijas investuoti ir užsiimti dalį „augančioje” rinkoje.

Toliau pateikiu lentelę – keleivių srautas į kitas kryptis. Kai kuriomis ir žemiau esančiomis kryptimis tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus pernai vyko tiesiogiai – dažniausiai dėl priežasties Nr.3 – tranzitinio srauto.

Šioje lentelėje esančiomis kai kuriomis kryptimis šiemet pradedami tiesioginiai skrydžiai – šį kartą aviakompanijos juos atidaro dėl priežasčių Nr. 1 ir Nr. 4 – srauto stimuliacijos ir tikėjimo srauto augimu. Būtent šioms kryptims prireiks daugiausia stimuliacijos – Barselona, Berlynas, Brėmenas (dengiantis dalį Hamburgo), Donkasteris (dengiantis dalį Mančesterio), Eindhovenas (dengentis dalį Diuseldorfo) yra kryptys, kurios pareikalaus daugiausia stimuliacijos.

Džiugu yra tai, jog iš 19 didžiausių rinkų iš Vilniaus 18 (išskyrus Paryžių) šiais metais turės gerokai didesnį „capacity” negu reikalingas patenkinti 2010 m. poreikiui. Tai reiškia, jog ir populiariausioms kryptimis yra puikios sąlygos stimuliuoti srautą – tam dirbs aviakompanijos, tam reikia ir turizmo departamento pagalbos. O patirtis rodo, jog stimuliuoti ženkliai esamą 20-50 tūkst. srautą yra kur kas paprasčiau nei stimuliuoti menką srautą. T.y. į Londoną surasti 20 tūkst. papildomų keleivių yra kur kas paprasčiau nei surasti dar 5000 norinčių į Ženevą.

41-as populiariausias taškas iš Vilniaus oro uosto sudaro 88% viso keliaujančiųjų srauto. Už šių lentelių lieka viso labo 135 tūkst. keleivių, kurie skrenda 200 skirtingų krypčių – dėl šios priežasties jungimai yra svarbiausius Europos hub’us visada išliks labai svarbūs.

Šio tinklaraščio komentaruose užsimezga diskusijos įvairiais aviaciniais ir neaviaciniais klausimais, kurios išsiplečia iki daugiau nei tūkstančio komentarų. Dalyje diskusijų užduodami įvairūs klausimai, tame tarpe, skirti ir man.

Viename iš įrašų raginau tinklaraščio komentatorius drąsiai užduoti man klausimus susijusiomis temomis ir tų klausimų buvo – tikiuosi pakankamai aiškiai į juos atsakiau.

Tačiau, suprantu, jog ne visi seka komentarų eigą, todėl kviečiu po šiuo įrašu palikti man klausimus komentaruose. Ten pat komentaruose aš į juos pabandysiu atsakyti.

Daugelis vykdomų skrydžių pirmiausia yra skirti aptarnauti tiesioginį srautą, tačiau kai kuriems maršrutams ženklią įtaką daro jungimieji keleiviai, skrendantys su persėdimu viename ar kitame skrydžių hub’e. Jungiamųjų skrydžių keleivių aptarnavimas – kur kas sudėtingesnis verslas nei „origin-destination” keleivių vežimas ir jis reikalauja gilesnės keleivių srautų analizės.

Šiame įraše – mini analizė pagrindinių 2010 m. iš Vilniaus oro uosto vykdytų maršrutų. Kokie maršrutai turėjo daugiausia jungiamųjų keleivių ir kur keleiviai su persėdimu skrenda.

Duomenis iš IATA „Airport IS” sistemos. Tokius pat duomenis naudoja daugelis aviakompanijų planuodamos savo maršrutus – skrydžių planuotojų pripažinimą yra nusipelnęs aviakompanijoms skirtas IATA įrankis „PaxIS”. Duomenys – pilni 2010 m., segmentų analizė pagal „Reported Pax”. Šiuos duomenis gali įsigyti visi ir daugelis aviakompanijų tokius duomenis naudoja savo analizėms.

Vilnius-Kopenhaga

Istoriškai Kopenhagos oro uostas yra ypač mėgiamas lietuvių kaip jungiamasis oro uostas. Viena iš sėkmės priežasčių yra ir oro uosto geografinė padėtis – oro uostas nuo Vilniaus yra į Vakarus kur nukreiptos ir daugelis galutinių kelionių tikslų.

2010 m. Vilnius-Kopenhaga maršrutu keliavo beveik 150 tūkst. keleivių, maršrute visus metus konkuravo du vežėjai – SAS ir „airBaltic”.

Kopenhaga, be to, yra svarbi kryptis ir Lietuvos verslui – daugiau nei trečdalis keleivių, t.y. virš 50 tūkst. baigė savo kelionę Kopenhagoje (arba atvirkščiai). Populiariausi jungimai per Kopenhagą – į London Heathrow, Mančesterį, Amsterdamą, Bergeną.

Vilnius-Ryga

Rygos oro uostas staigiai šoktelėjo į populiarų jungimų tašką 2009 metais, o maršrutas Vilnius-Ryga 2010 m. buvo pats populiariausias maršrutas iš Vilniaus oro uosto, juo keliavo 155 tūkst. keleivių – kas septintas iš Vilniaus oro uosto reguliariu skrydžiu keliavęs keleivis.

Vilniaus-Rygos segmentas yra vienintelis segmentas iš Vilniaus oro uosto kur 2010 m., kurio keleiviams populiariausias kelionės tikslas nėra šio segmento taškas. T.y. skrydyje Vilnius-Ryga didesnė tikimybė buvo sutikti keleivį į Londono Gatwicko oro uostą nei baigiantį kelionę Rygoje. Tarp Vilniaus-Rygos keliavo apie 16 tūkst. keleivių, o populiariausi jungimai per Rygą – Londonas, Tel Avivas, Stokholmas, Stambulas, Roma, Milanas.

Tikėtina, jog 2011 m. vasarą šio segmento laukia labai daug permainų – šiame maršrute jau šiandien yra labai mažai likę keliaujančių į Stokholmą (dėl patogių „Estonian Air” tiesioginių skrydžių) ir smarkiai turėtų sumažėti keleivių į Londoną, Romą ir Milaną dėl būsimos didėlės tiesioginių skrydžių pasiūlos.

Vilnius-Frankfurtas

Frankfurto kryptis iš Vilniaus 2010 m. buvo trečia pagal populiarumą kryptis iš Vilniaus, šia kryptimi keliavo 103 tūkst. keleivių. Daugiau nei penktadaliui Frankfurtas buvo galutinis kelionės tikslas, o populiariausi jungimai – Londono Heathrow, Lisabona, Mančesteris, Nica.

Pastebėtina, jog Vilnius-Frankfurtas segmente sėdi didelė keleivių įvairovė – daugiau nei pusė keleivių pateko į skiltį „Other”: „Other” skiltis pilna krypčių, kuriomis keliavo po procentą keleivių iš Vilniaus arba dar mažiau.

Vilnius-Viena

„Austrian” skrydžiu Vilnius-Viena 2010 m. keliavo beveik 38 tūkst. keleivių. Nepilnas trečdalis keleivių lieka Vienoje – t.y. srautas tarp Vilniaus ir Vienos yra 12 tūkst. keleivių per metus.

Populiariausi jungimai per Vieną buvo Tel Avivas, Budapeštas, Venecija, Ciūrichas, Bolonija.

Vilnius-Helsinkis

Tarp Vilniaus ir Helsinkio „Finnair” skrydžiu 2010 m. keliavo beveik 63 tūkst. keleivių ir tik penktadaliui jų Helsinkis buvo galutinis kelionės tikslas.

Iš šio grafiko matosi, jog „Finnair” aiškiai pateisina savo kaip vežėjo į Aziją vardą – populiariausi jungimai yra į Seulą, Delį, Tokiją, Pekiną. Tai lemia puikiai išvystytas skrydžių tinklas Azijos kryptimi bei Vilniaus-Helsinkio tvarkaraščio pritaikymas tiksliai Azijos kryptims aptarnauti.

Vilnius-Praha

70 tūkst. keleivių keliavo su „Czech Airlines” skrydžiu iš Vilniaus į Prahą ir tik kas dešimtas keleivis baigdavo kelionę Prahoje.

Populiariausi jungimai per Prahą – į „Sky Team” hub’us Milane, Romoje, Paryžiuje bei kryptys į Larnaką ir Budapeštą.

Vilnius-Varšuva

2010 m. LOT skraidė du kartus per dieną tarp Vilniaus ir Varšuvos, šiuo maršrutu pervežė 55 tūkst. keleivių. 20 tūkst. keleivių Varšuva buvo galutinis kelionės tikslas, o populiarių jungimų tarpe – Torontas, Krokuva, Budapeštas, Tel Avivas, Atėnai.

Vilnius-Amsterdamas

2010 m. 35,7 tūkst. keliavo tarp Amsterdamo ir Vilniaus oro uostų. Vasarį šį maršrutą pradėjo rimtai „įdirbinėti” „Estonian Air”, o pirmus metų mėnesius be jų dar skraidė ir „airBaltic”.

Drįsiu suabejoti „Airport IS” duomenimis už 2010 m., kadangi kiti duomenys rodo, jog kažkur apie pusė keleivių lieka Amsterdame. Aišku, duomenis keičia „airBaltic” skrydžiai, kur daugeliui keleivių kelionė baigdavosi Amsterdame, bet, turiu tokį įtarimą, jog sistema neteisingai įvertino keleivius, kuomet iki spalio „Estonian Air” skraidino maršrutu Talinas-Vilnius-Amsterdamas.

Bet kokiu atveju, populiariausios jungiamosios kryptys teisingos – Edinburgas, Niujorkas, Čikaga, Los Andželas.

Vilnius-Briuselis

32,6 tūkst. keleivių 2010 m. keliavo „Brussels Airlines” skrydžiais tarp Vilniaus ir Briuselio. Beveik du trečdaliai kelionę baigdavo Europos sostine vadinamame mieste.

Populiariausi jungimai iš Vilniaus per Briuselį – Londonas, Barselona, Madridas.

Vilnius-Kijevas

Vilnius-Kijevas maršrute drastiški pokyčiai įvyko 2010 m. – palaipsniui skrydžių skaičius nuo 4 skrydžių per savaitę išaugo iki 13 skrydžių. Iš viso maršrutu keliavo bemaž 26 tūkst. keleivių.

Du trečdaliai šių keleivių baigdavo kelionę Kijeve, tačiau pastebėtina, jog pavasarį šis skaičius viršijo  90%, o paskutiniais metų mėnesiais nukrito iki 50% – tai lėmė padidintas skrydžių dažnis ir pasiūlyti patogesni jungimai per Kijevą. Populiariausia jungiamoji kryptis – Tel Avivas, be jos populiarios Niujorko, Atėnų, Astanos, Donecko ir Alma Atos kryptys.

Vilnius-Maskva

Maršrutu Vilnius-Maskva 2010 m. keliavo 46,2 tūkst. keleivių, o aviakompanija „utair” visus metus po du kartus per dieną skraidė į Vnukovo oro uostą. 4 iš 5 keleivių šiame maršrute baigė kelionę Maskvoje, o be šios krypties, visi kiti jungimai buvo į Rusiją: Sočis, Novosibirskas, Ufa.

Vilnius-Talinas

Vilnius-Talians maršrutu keliavo 34,5 tūkst. keleivių, o šį maršrutą aptarnavo du vežėjai – „airBaltic” ir „Estonian Air”. Verslo srauto vedamame maršrute 7 iš 8 keleivių baigdavo kelionę Taline, o likę tęsdavo skrydžiais į Stokholmą, Oslą ar Sankt Peterburgą.

Kiti maršrutai

Kitų maršrutu populiariausių jungimų 2010 m. analizuoti neverta, nes juos daugiau nei 85% srauto keliavo kaip į galutinį kelionės tikslą.

Vilnius-Dublinas – 78,4 tūkst. keleivių;
Vilnius-London Stansted – 45 tūkst.;
Vilnius-Oslas – 32,5 tūkst.;
Vilnius-London Gatwick – 31,8 tūkst.;
Vilnius-Paryžius – 21 tūkst.;
Vilnius-Roma – 21 tūkst.;
Vilnius-Heraklionas – 18 tūkst.;
Vilnius-Milanas – 14,2 tūkst.

Vilnius-Stokholmas maršruto neanalizavo dėl pertraukos tarp skrydžių ir esminių vežėjų/tvarkaraščių kitimo.

Kaip atrodys 2011 m.?

Ši analizė aiškiai parodo, kurie vežėjai ir kurie maršrutai 2011 m. gali sulaukti pokyčių savo keleivių srautuose dėl pasikeitusios skrydžių pasiūlos. „Žemų sąnaudų” vežėjų „Wizz Air” ir „Ryanair” darbo pradžia Vilniuje gali pakeisti keleivių persiskirstymą tarp tiesioginių ir jungiamųjų maršrutų.

Labiausiai ramūs gali jaustis vežėjai, mažai savo portfelyje turintys keleivių maršrutais, kurie nuo šiol bus geriau pasiekiami tiesiogiai. Tuo tarpu labiau į „leisure” srautą orientuoti vežėjai, savo segmente turintys nemažai jungiamųjų keleivių į Londoną, Romą, Milaną, Barseloną, Stokholmą turėtų labiau ieškoti kitų nišų – tai pirmiausia pasakytina apie „airBaltic” ir „Czech Airlines”.

Nuo balandžio 1 dienos bendrovė „Toks”, bendradarbiaudama su Vilniaus oro uostu, pradės tiesioginius pervežimus iš Palangos į Vilniaus oro uostą, užsukant į Klaipėdos ir Kauno autobusų stotis.

Važiuojama bus du kartus per dieną, maršrutas bus vykdomas 49 sėdimų vietų „Setra 315HD” autobusu, esant poreikiui šis autobusas bus keičiamas į didesnį.

Maršrutas bus sujungtas su jau vykstančiu reisu iš Vilniaus į Palangą. Vykstant iš Vilniaus į pajūrį – autobusas startuoja iš Vilniaus autobusų stoties, važiuoja į oro uostą, įsodina keleivius ir tęsia kelionę į pajūrį. Vykstant iš pajūrio į Vilnių – autobusas startuoja iš pajūrio, atvykęs į Vilnių iš pradžių užsuka į oro uostą, išleidžia keleivius ir baigia kelionę Vilniaus autobusų stotyje.

Atvykimo grafikas:

Išvykęs iš Palangos 23 val. 20 min., autobusas į Vilniaus oro uostą atvyks 5 val. 35 min. Toks tvarkaraštis leis tęsti kelionę iš Vilniaus oro uosto „Wizz Air” skrydžiu į Londoną, „Estonian Air” skrydžiu į Amsterdamą, taip pat reguliariaisiais reisais į Kopenhagą, Varšuvą, Taliną, Rygą bei užsakomaisiais reisais į Heraklioną, Antaliją ir Maljorką.

Išvykęs iš Palangos 5 val. 30 min., kitas autobusas į Vilniaus oro uostą atvyks 10 val. 50 min. Kelionę patogu bus tęsti „Norwegian” reisu į Oslą, „Wizz Air” reisais į Einhoveną, Milaną ir Romą, „Austrian” reisu į Vieną, „Lufthansa” reisu į Frankfurtą, „Estonian Air” reisu į Berlyną bei popietine užsakomųjų reisų banga – „Bulgaria Air” reisu į Varną, „Small Planet Airlines” reisais į Marmarį, Barseloną, Heraklioną, Antaliją, Varną.

Išvykimo grafikas:

Autobusas iš Vilniaus išvyks 15 val. 10 min., pagavęs didžiąją pietų atvykimo į Vilniaus oro uostą bangą – trijų valandų laikotarpiu prieš autobuso išvykimą Vilniuje vasaros tvarkaraščiu leisis daugelis ryte pakilusių užsakomųjų reisų, taip pat lėktuvai iš Londono Lutono, Korko, Oslo, Vienos, Frankfurto, Amsterdamo, Kopenhagos, Varšuvos, Maskvos, Prahos.

Antrasis reisas iš Vilniaus oro uosto išvyks lygiai 23 val. ir bus patogus atvykusiems „Ryanair” reisais iš Londono, Dublino ir Žironos, „Aer Lingus” reisui iš Dublino, vakariniams užsakomųjų reisų atvykimams, taip pat kitiems reguliariems reisams – iš Stokholmo, Maskvos, Romos.

„Toks” keleivius vilios gera bilietų kaina: kelionė iš/į Kauną kainuos 17 litų, į Kryžkalnį – 34 litus, į Klaipėdą – 50 litų, į Palangą – 55 litus. Papildoma 5% nuolaida yra taikoma perkant bilietus internetu www.iticket.lt.

Planuojama, augant keleivių srautui didinti autobusų skaičių šiuo maršrutu, toliau optimizuoti tvarkaraštį bei siūlyti kitus maršrutus iš Vilniaus oro uosto.

Be „Toks”, šiuo metu pervežimus iš Klaipėdos „Akropolio” stotelės į Vilniaus oro uostą vykdo „Ollex” – 2 kartus per dieną mikroautobusu.

2011-ųjų vasarą Lietuva bus pasiekiama oru geriausiai per savo Nepriklausomybės istoriją. Iš visų trijų Tarptautinių oro uostų Lietuvoje bus pasiūlyta daugiau vietų negu pačiais geriausiais, dar „prieškriziniais” 2008-aisiais.

Vilniaus oro uoste reguliariaisiais skrydžiais šių metų liepą bus pasiūlyta beveik tiek pat vietų kaip ir 2008-aisiais – apie 200 tūkst. Mažesnę negu 2008-aisiais pasiūlą lemia per trejus metus ženkliai susitraukusi užsakomųjų skrydžių rinka:

Be abejo, iki liepos mėnesio dar gali įvykti pokyčių, ypač užsakomųjų skrydžių rinkoje – šie duomenys surinkti kovą pagal skelbiamus kelionių organizatorių ir vežėjų duomenis. 2009-aisiais siūlomų čarterių kėdžių išsilaikymą ėmė operatoriaus „Star1 Holidays” pasiūlytos kėdės, tačiau jiems ženkliai sumažinus apimtis 2010 m. birželio mėnesį ir visai nutraukus veiklą rugsėjį, pasiūla nebuvo perimta kitų operatorių.

Reguliariaisiais skrydžiais iš Vilniaus pagal pilnai patvirtintus duomenis šią vasarą veš 15 aviakompanijų, o jų „capacity” pasidalijimas bus labai difersifikuotas – nė viena kompanija neturės dominuojančios padėties, kas leidžia oro uostu išskaidyti riziką, o konkurencija bus ypač naudinga keleiviams:

Pagal siūlomas vietas keleiviams šią vasarą didžiausiu vežėju išliks aviakompanija „airBaltic”, keleiviams per mėnesį siūlanti apie 35 tūkst. kėdžių, o nuo jos neženkliai atsiliks „Ryanair” ir „Wizz Air” siūlantis po daugiau nei 30 tūkst. kėdžių per mėnesį. Jeigu trijų „Lufthansa” grupės prekinių ženklų – „Lufthansa”, „Austrian” ir „brussels airlines” siūlomas vietas sudėtume, tai bendras kėdžių skaičius viršytų 25 000.

Tačiau „airBaltic” vargiai pavyks išlaikyti didžiausio vežėjo Vilniaus oro uoste vaidmenį pagal faktinius pervežamus keleivių kiekius – kadangi daugelis „airBaltic” siūlomų vietų bus į jų hub’ą Rygoje, lėktuvai šia kryptimi būna užpildyti kur kas mažiau nei „žemų sąnaudų” vežėjų lėktuvai Vakarų ir Pietų Europos kryptimi.

Tuo tarpu pagal bendrą vietų skaičių į visus tris Lietuvos oro uostus šią vasarą Lietuvai bus absoliučiai rekordiniai – į Vilnių, Kauną ir Palangą bus pasiūlyta per 330 tūkst. vietų:

Šie skaičiai rodo, jog tiek pasiekti Lietuvą, tiek vykti iš Lietuvos į užsienį šią vasarą gali daugiau keleivių nei bet kada ir pasiūlyta „capacity” leidžia Lietuvos oro uostams pervežti rekordinį keleivių skaičių 2011-aisiais.

„Ryanair” plečia veiklą Vilniaus oro uoste ir nuo gegužės 22 dienos atidaro skrydžius iš Vokietijos šiaurinės bazės – Brėmeno.

Skrydžiai tarp Vilniaus ir Brėmeno bus vykdomi 4 kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas pakils iš Brėmeno 6 val. 55 min., Vilniuje leisis 9 val. 45 min., iš Vilniaus pakilęs 10 val. 10 min., Brėmene bus 11 val. vietos laiku.

Tai yra šeštoji kryptis, kuria „Ryanair” vykdys skrydžius iš Vilniaus oro uosto. Anksčiau paskelbta, jog nuo gegužės pradžios „Ryanair” skraidys į Londono Stansted, Dublino, Milano Bergamo, Romos Ciampino ir Žironos oro uostus.

Iš Brėmeno „Ryanair” skraido ir į kitas Baltijos šalių sostines – į Rygą ir Taliną šią vasarą „Ryanair” skraidys po tris kartus per savaitę.

Atidarius šį naują maršrutą Vilniaus oro uostas turės susisiekimą su trimis Vokietijos miestais ir rekordinį kėdžių skaičių į Vokietiją – nuo kovo pabaigos „Lufthansa” didina skrydžių į Frankfurtą skaičių iki 14 skrydžių per savaitę (apie 18 000 kėdžių), nuo gegužės 1 dienos „Estonian Air” skraidys į Berlyną (4000 kėdžių), o „Ryanair” Brėmeno kryptimi pridės 6000 kėdžių.

Susisiekimą su Vokietijos ir aplinkiniais regionais „Lufthansa” šiai vasarai dar pagerins – kai kuriomis dienomis skrydžiai į Frankfurtą bus vykdomi A320 lėktuvu (168 kėdės vietoje 138 vietų A319), o į Vieną visą vasarą skrydžiai bus vykdomi kasdien su 100 vietų „Fokker 100” lėktuvu.

Oro uosto traukos zona („Catchment area”) skaičiuojama įvairiomis metodikomis. Populiariausia metodika: „stiprioji įtakos zona” – kiek žmonių gali pasiekti oro uostą per 1 valandą, „bendroji įtakos zona” – kiek žmonių gali pasiekti oro uostą per 1-2 valandas, „potencialioji įtakos zona” – kiek žmonių gali pasiekti oro uostą per 3 valandas.

Skaičiuojame, jog per dvi valandas Vilniaus oro uostą gali pasiekti per 3 milijonus žmonių.

Didelė dalis Vilniaus oro uosto traukos rinkos yra už Lietuvos Respublikos sienos – Baltarusijoje. Tyrimo duomenimis, 1,5% keliaujančiųjų Vilniaus oro uoste šiuo metu sudaro baltarusiai, o skaičiavimų duomenimis oro uostas galėtų pritraukti iki 300 tūkst. keliautojų iš Baltarusijos kasmet.

Identifikuojama, jog du pagrindiniai Vilniaus oro uosto privalumai baltarusiams – gerokai didesnė skrydžių pasiūla Vakarų Europos kryptimi (pagal planuojamos šių metų vasaros tvarkaraščius, Vilniaus oro uoste bus siūloma keturis kartus daugiau vietų Vakarų Europos kryptimi negu iš Minsko oro uosto) bei gerokai žemesnės skrydžių kainos (iš Minsko oro uosto mažiausios „roundtrip” į Vakarų Europą kainos – nuo 250EUR).

Siekiant sustiprinti Vilniaus oro uosto žinomumą rengiama reklaminė kampanija Baltarusijoje, o reklaminė medžiaga turi ir lietuviškas versijas, kartu rengiant reklaminę kampaniją Lietuvoje:

Originalų Baltarusijos rinkai skirtą klipą galite pamatyti čia.

Be TV klipų Baltarusijos ir Lietuvos rinkai taip pat paruošti spaudos maketai, interneto banneriai, lauko reklamos stendai.

Bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe, jau kitą savaitę pasirodys tokie plakatai reklaminėse kolonose visame Vilniaus mieste, o vėliau ir Baltarusijoje:

Reklaminės kampanijos kūryba – „Not Perfect | Y&R”.

Vis kyla diskusija, jog kai kuriomis kryptimis šią vasarą iš Vilniaus oro uosto gręsia perpasiūla. Šiame įraše – konkretūs skaičiai apie tai.

Yra kelios kryptys, kuriomis skrydžių nebuvo visai, o šią vasarą tose kryptyse konkuruos keli vežėjai. Ar tose kryptyse gresia per didelė pasiūla galinti lemti didelius vežėjų nuostolius. Pažiūrėkime giliau į krypčių pasiūlą/kainas ir laukiamus krypties rezultatus.

Vilnius-Londonas

Šiuo metu skrydžiai į Londoną iš Vilniaus nevyksta, tačiau nuo gegužės pradžios šia kryptimi skris net du vežėjai. Nuo balandžio 16 d. 5 kartus per savaitę į Lutono oro uostą skraidins „Wizz Air”, o nuo gegužės 2 dienos „Ryanair” kasdien skraidins į Stanstedo oro uostą. Tokio būdu į šalia Londono esančius oro uostus per mėnesį bus siūloma beveik po 18 tūkst. kėdžių.

Kaip atrodo tokia pasiūla su 2008 m. vasara? Jeigu bus toks keleivių srautas, tai siūlomos kėdės bus užpildytos apie 76%. Be abejo, reikėtų atsižvelgti, jog 2008 m. į Londoną buvo kur kas mažesnė pasiūla iš Kauno oro uosto, tačiau Londono srautas, kurio per 70% sudaro emigracinis/draugų lankymo srautas yra pasiūlos ir gerų kainų dėka lengvai stimuliuojamas srautas, skatinantis skrendančius skristi dažniau.

Du skrydžius iš Vilniaus į Londoną siūlantys vežėjai gegužei su nedidelėmis išimtimis siūlo gan panašias kainas (kovo 7 dienos duomenys, pateikiamos kainos į vieną pusę su visais privalomais mokesčiais ir kreditinės kortelės aptarnavimo mokesčiu):

Šia kryptimi vežėjai siūlo skirtingą tvarkaraštį – „Wizz Air” skraidina į Lutono oro uostą anksti ryte, o „Ryanair” iš Stanstedo į Vilnių skraido paskutiniuoju dienos skrydžiu.

Vilnius-Milanas

2011 m. vasarą į Milaną ketina skraidinti trys vežėjai. „Wizz Air” ir „Ryanair” vykdys atitinkamai 2 ir 3 skrydžius per savaitę į Bergamo oro uostą, „Estonian Air” skraidys vieną kartą per savaitę į Malpensa oro uostą. Nepaisant to, 8,5 tūkst. kėdžių per mėnesį gali rinka pajėgi užpildyti – tokias kėdes gali užpildyti 2008 m. šiuo maršrutu keliavęs srautas:

Vėlgi, dviejų pagrindinių vežėjų šia kryptimi kainos yra gan panašios gegužės mėnesiui:

Pastebėtina, jog Milano kryptimi skraidantys trys vežėjai gana tolygiai išsidėsto per visą savaitę: „Ryanair” – pirmadieniais, trečiadienais ir penktadieniais, „Wizz Air” – sekmadieniais ir trečiadieniais, „Estonian Air” – šeštadieniais.

Vilnius-Barselona

Šią vasarą iš Vilniaus oro uosto į Barselonos ir Žironos oro uostus bus galima skristi 5 kartus per savaitę. Pradžioje „Ryanair” ketinusi į Žironos oro uostą skraidyti du kartus per savaitę, dar neprasidėjus skrydžiams pridėjo trečiąjį skrydį sekmadieniais.

„Ryanair” padidino „capacity” atsižvelgdama į rinkos poreikį – 7,5 tūkst. kėdžių 2008 m. buvo galima užpildyti, nepaisant to, jog 2008 m. gegužė buvo pirmas kartas istorijoje, jog buvo atidaryti skrydžiai tarp Lietuvos ir Barselonos:

Šiai dienai „Wizz Air” ir „Ryanair” kainos atitinkamai į Barselonos El Prat ir Žironos oro uostus gegužės mėnesiui gerokai skiriasi:

„Wizz Air” į Barselonos El Prat oro uostą skraidys pirmadieniais ir penktadieniais, „Ryanair” į Žironos oro uostą – antradieniais, šeštadienais ir sekmadieniais. Nuo gegužės pabaigos iki rugsėjo pradžios Lietuvos kelionių organizatorių užsakymu „Small Planet Airlines” penktadieniais taip pat vykdys užsakomuosius skrydžius iš Vilniaus į Barseloną.

Taip pat kaip ir praėjusiais metais vienas iš Ispanijos kelionių operatorių vykdys skrydžius iš Madrido į Vilnių, o šių metų naujovė – užsakomieji skrydžiai iš Bilbao į Vilnių. Šiuos skrydžius vykdys „SmartLynx”.

Vilnius-Roma

Didžiausia konkurencija ir daugiausia stimuliacijos pareikalaus Romos kryptis, kuri iš Vilniaus iki šiol niekada nebuvo „auksinė”.

Į Romą bus siūloma beveik 9000 vietų, kai ligšiolinis keleivių rekordas šia kryptimi yra 5,5 tūkst. keleivių. Reikia pastebėti, jog šia kryptimi aktyviai turėtų dirbti Lietuvos atvykstamuoju turizmu užsiimančios institucijos, kadangi Italija yra viena iš prioritetinių rinkų, kur ieškoma atvykstančių turistų į Lietuvą. Juolab, jog šią vasarą bus pasiūlyti pigūs skrydžiai į abu pagrindinius Romos oro uostus – tiek į didžiausiąjį Fiumicino, tiek į arti miesto centro esantį Ciampino. Nenuostabu, jog iš šios krypties suskubo trauktis „airBaltic” gerokai nustekenusi savo produktą šią žiemą skraidydama turbopropeleriniu lėktuvu.

Šiai dienai gegužės mėnesiui kol kas geresnes kainas į Romą siūlo „Wizz Air”:

Abi bendrovės skraidys į Vilnių tomis pačiomis savaitės dienomis – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. „Ryanair” neturėjo didelės galimybės rinktis – Ciampino yra slotuojamas oro uostas su labai ribotu slotų kiekiu bei apribojimu nedidinti esamo skrydžių skaičiaus.

* * *

Istoriniai duomenys rodo, jog pridėjus „žemų sąnaudų” bendrovių vykdomą aktyvią paklausos stimuliaciją, šias pasiūlytas kėdes iš Vilniaus nesunkiai galima užpildyti realiai visomis kryptimis, kuriomis bendrovės konkuruos. Visos šios kryptys yra iš 2008 m. populiariausių krypčių 20-tuko, o kitos kryptys, kuriomis šią vasarą skraidomą nebus turi kur kas mažesnę esamą paklausą. Stimuliuoti lengviau ne nulinę paklausą, o jau esamą paklausą – tai ir lėmė „žemų sąnaudų” bendrovių krypčių pasirinkimą veiklos pradžiai.

Nuo šių metų gegužės 1 d. didžiausios žemų sąnaudų aviakompanijos Europoje „Ryanair” lėktuvai leisis Vilniaus oro uoste.

Veiklos pradžioje „Ryanair” vykdys skrydžius 5 kryptimis, iš viso 18 19 reisų į Vilnių per savaitę.

Vilnius-London Stansted – 7 kartus per savaitę:

Skrydžiai vyks kasdien, nuo gegužės 1 dienos, atvykimas į Vilnių 21 val. 25 min., išvykimas – 21 val. 50 min.

Vilnius-Rome Ciampino – 3 kartus per savaitę:

Skrydžiai vyks antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais, nuo gegužės 3 dienos, atvykimas į Vilnių 10 val. 40 min., išvykimas iš Vilniaus – 11 val. 5 min.

Vilnius-Milano Bergamo – 3 kartus per savaitę:

Skrydžiai vyks nuo gegužės 2 dienos. Pirmiadieniais ir penktadieniais lėktuvas į Vilnių atvyks 10 val. 35 min., išvyks 11 val. Trečiadieniais atvyks 10 val. 5 min., išvyks – 10 val. 30 min.

Vilnius-Dublinas – 3 kartus per savaitę:

Skrydžiai vyks antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais nuo gegužės 3 dienos. Atvykimas į Vilnių – 22 val. 20 min., išvykimas – 22 val. 45 min.

Vilnius-Žirona – 2 3 kartus per savaitę:

Pirmasis skrydis – gegužės 3 d. Antradieniais lėktuvas Vilniuje leisis 17 val. 45 min., išvyks 18 val. 10 min., šeštadieniais atitinkamai 11 val. 30 min. ir 11 val. 55 min. Sekmadieniais – 20 val. 45 min. ir 21 val. 10 min.

„Ryanair” tiesioginę konkurenciją sukurs Milano Bergamo ir Dublino maršrutuose, kur konkuruos atitinkamai su „Wizz Air” ir „Aer Lingus”.

Iš Vilniaus vėl atsiras tiesioginiai skrydžiai į Žironą ir Londono Stansted oro uostą, kurių neliko veiklą nutraukos aviakompanijai „Star1 Airlines”.

Šiuo tvarkaraščiu „Ryanair” per savaitę pasiūlys 6800 kėdžių, per metus – 350 tūkst., tokiu būdu Vilniaus oro uoste perveš apie 280 tūkst. keleivių.

Pagal šiuo metu paskelbtus planus, šių metų vasarą pigių skrydžių bendrovės Vilniaus oro uoste per savaitę pasiūlys apie 15 000 kėdžių, kai tuo tarpu tradicinės bendrovės – apie 40 000. Trečdalis papildomų žemų sąnaudų bendrovių siūlomų kėdžių turėtų suteikti papildomą srauto vystymosi impulsą Vilniaus oro uostui ir visam regionui.

Pigių skrydžių bendrovių pritraukimas į Vilniaus oro uostą vien šiais metais į Vilnių pritrauks apie 120 tūkst. papildomų turistų. Per pirmus tris 2010 m. ketvirčius Vilnius sulaukė 426 tūkst. turistų.

„Ryanair” šią vasarą iš Kauno skraidys apie 20 krypčių, iš Rygos – 14 krypčių, iš Talino – 10 krypčių. Lygiai prieš metus prieš pradedant veiklą Vilniaus oro uoste, 2010 m. gegužę „Ryanair” bazę Kaune – pirmąją Rytų Europoje.

„Estonian Air” toliau plečia veiklą Vilniaus oro uoste. Nuo gegužės 1 dienos, „Estonian Air” keturis kartus per savaitę skraidys tarp Vilniaus ir Berlyno.

Skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno Tegelio oro uostų vyks pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais „Boeing 737-500” lėktuvu. Lėktuvas iš Vilniaus kils 13 val. 50 minučių, Berlyne leisis 14 val. 25 min. Iš Tegelio oro uosto pakils 15 val. 5 min., Vilniuje leisis 17 val. 50 minučių.

Tai penktoji tiesioginė skrydžių kryptis, kuria „Estonian Air” skraidys iš Vilniaus oro uosto. Šiuo metu „Estonian Air” skraido į Amsterdamą, Stokholmą, Milaną ir Taliną.

„Estonian Air” Vilnius-Berlynas maršrute siūlys apie 4000 kėdžių per mėnesį. Tai daugiau nei rekordinį mėnesį 2008 m., todėl pakankama pasiūla turėtų stimuliuoti paklausą skrydžiams tarp Lietuvos ir Vokietijos sostinių. Vokietija yra viena iš prioritetinių rinkų mūsų turizmo sferai, o turistams tvarkaraštis ypač patogus – Vilniuje galima praleisti tiek savaitgalį, tiek ilgesnį laiką. Be to, gegužę „Estonian Air” pradės skrydžius į Berlyną ir iš Talino, todėl turizmui patrauklus bus produktas ekskursija po Baltijos šalis – pradėti kelionę Vilniuje, baigti Taline, arba atvirkščiai.

Skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno buvo nutrūkę nuo 2009 sausio m. Tų pačių metų gruodį „airBaltic” bandė gražinti skrydžius, tačiau po 6 mėnesių skrydžius nutraukė. 2010 m. gegužę „Ryanair” pradėjo skrydžius iš Kauno į Berlyno Šionefildo oro uostą, kuriuos šiuo metu vykdo keturis kartus per savaitę, tačiau nuo 2011 m. kovo pabaigos pranešė šiuos skrydžius nutrauksianti.

Nuo kovo 27 dienos „Estonian Air” padidins skrydžių į Amsterdamą ir Taliną skaičių. Į Amsterdamą „vietų pasiūla” bus didinama 16% – bus vykdomas papildomas skrydis šeštadieniais. Tarp Vilniaus ir Talino skrydžių padaugės daugiau trečdaliu – iki 11 skrydžių per savaitę.