Simonas Bartkus | Blog

Nuo 2011 m. vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo – kovo mėnesio paskutinio sekmadienio – „Lufthansa” vykdys 14 skrydžių tarp Frankfurto ir Vilniaus per savaitę.

Šiuo metu „Lufthansa” iš Frankfurto į Vilnių skraido kasdien popietę. Paskutinius trejus metus vasaromis buvo 5-6 kartus per savaitę vykdomas papildomas vakarinis skrydis Frankfurtas-Vilnius-Frakfurtas.

Nuo 2011 m. kovo pabaigos „Lufthansa” vykdys du kasdienius skrydžius iš Frankfurto į Vilnių. Didelė naujovė – „Lufthansa” lėktuvas kasnakt „nakvos” Vilniuje: vėlai vakare atskris iš Frankfurto į Vilnių, o anksti ryte pakils į Frankfurtą. Planuojama, jog du skrydžiai per dieną vyks visus metus.

Visus 14 skrydžių tarp Frankfurto ir Vilniaus 2011 metų vasaros sezonu „Lufthansa” vykdys 132 vietų „Airbus A319” lėktuvu.

Naujas „Lufthansa” tvarkaraštis Vilniaus kryptimi:

VNO-FRA 06:00-07:05 kasdien;
FRA-VNO 10:30-13:30 kasdien;
VNO-FRA 14:15-15:20 kasdien;
FRA-VNO 20:35-23:35 kasdien.

2010 m. vasarą „Lufthansai” padidinus vietų skaičių maršrute FRA-VNO matėsi keleivių skaičiaus ūgtelėjimas vasaros sezonu bei lėktuvo užpildymo prieaugis. Iki 2009 m. sausio mėnesio iš Vilniaus į Frankfurtą dar skraidė „flyLAL” („SAAB 2000” ir „Boeing 735” lėktuvais).

Vykdydama du kasdienius skrydžius, „Lufthansa” siūlys beveik 16 tūkst. kėdžių per mėnesį. „Lufthansa” tvarkaraščio keitimas rodo rimtus ketinimus stiprinti toliau pozicijas Lietuvoje – naujas tvarkaraštis apima abi didžiausias skrydžių „bangas” iš Frankfurto, todėl su patogiu tvarkaraščiu bus galima pasiekti visas beveik 150 krypčių „Lufthansa” žemėlapyje. Leisdamasi 7 val. Frankfurto oro uoste „Lufthansa” naudos vieną brangiausių oro uosto „slot’ų”.

„Lufthansa” taps šeštąja aviakompanija, kuri atsiųs į Vilniaus oro uostą „nakvojantį” lėktuvą (be bazuojančių orlaivius bendrovių – „airBaltic”, „Estonian Air”, „WizzAir”, „Small Planet Airlines”, „Aurela” ir kt.). Vilniaus oro uoste taip pat nakvoja SAS, „airBaltic”, LOT, „utair”, „Aerosvit” lėktuvai.

Aviakompanija „Aerosvit” ketina pradėti tiesioginius skrydžius iš ketvirtojo pagal dydį Ukrainos miesto Odesos į Vilnių. Skrydžiai nuo 2011 m. kovo pabaigos bus vykdomi du kartus per savaitę „Embraer ERJ145” lėktuvu.

Skrydžiai iš Odesos į Vilniaus oro uostą bus vykdomi trečiadieniais ir sekmadieniais. 50 vietų reaktyvinis lėktuvas pakils iš Odesos 7 val., Vilniuje leisis 9 val. 20 min., iš Vilniaus pakils 10 val. 20 min., Odesoje leisis 12 val. 40 min.

Skrydžius iš Vilniaus į Odesą 2008 m. vasarą vykdė aviakompanija „airBaltic”. Skrydžiai vyko nuo balandžio iki rugpjūčio. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais keleivių skaičius siekdavo 1150 keleivių per mėnesį.

Taip pat „Aerosvit” nuo 2011 m. vasaros tvarkaraščio skrydžių skaičių tarp Kijevo ir Vilniaus padidins nuo 13 iki 14 skrydžių per savaitę.

2011 m. balandžio 16 dieną Vilniaus oro uoste bus atidaryta 14-oji „Wizz Air” skrydžių bazė Europoje ir pirmoji Baltijos šalyse. Didžiausia žemų sąnaudų oro bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje pradės skrydžius iš Vilniaus oro uosto visiškai nauju „Airbus A320” lėktuvu 8 kryptimis.

180 vietų lėktuvu „Wizz Air” atliks 21 skrydį per savaitę į Londono Lutono, Korko, Eindhoveno, Milano Bergamo, Barselonos El Prat, Donkasterio-Šefildo Robino Hudo, Romos Fiumicino ir Stokholmo Skavsta oro uostus.

Veiklos pradžioje „Wizz Air” Vilniuje bazuos vieną lėktuvą, kuriuo ketinama pervežti daugiau nei 300 tūkst. keleivių per pirmuosius veiklos metus.

„Wizz Air” veikla Vilniaus oro uoste prasidės balandžio 16 dieną, šeštadienį, skrydžiais į Korką, Stokholmą ir Romą, sekmadienį įvyks pirmieji skrydžiai į Londoną, Milaną ir Donkasterį, pirmadienį – į Eindhoveną ir Barseloną.

Į Londoną bus skraidoma 5 kartus per savaitę, Romą ir Stokholmą – 3 kartus, kitomis kryptimis – po du kartus per savaitę.

Pagal šiuo metu paskelbtus kitų aviakompanijų planus, „Wizz Air” tiesiogiai konkuruos tik viename maršrute – iš Vilniaus į Romos Fiumicino oro uostą šiuo metu tris kartus per savaitę skraido „airBaltic”. „airBaltic” skraido pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Taip pat „Estonian Air” artimiausiu metu pradės skrydžius į gretimus Milano ir Stokholmo oro uostus – atitinkamai Malpensa ir Arlanda.

„Wizz Air” 2010 m. ketina pervežti 9,8 mln. keleivių, šiuo metu aviakompanija skraido 34 lėktuvais ir aptarnauja 180 maršrutų. Kompanija yra užsisakiusi dar daugiau nei 100 „Airbus A320” lėktuvų, kurie turi būti pristatyti iki 2017-ųjų.

Planuojamas „Wizz Air” skrydžių tvarkaraštis:

VNO-LTN:  06:30 – 07:20
LTN-VNO:  08:05 – 12:45
Skrydžiai vyks pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.

VNO-ORK:  06:00 – 07:15
ORK-VNO:  07:45 – 12:55
Skrydžiai vyks antradieniais ir šeštadieniais.

VNO-EIN:  13:30 – 14:40
EIN-VNO:  15:10 – 18:20
Skrydžiai vyks pirmadieniais ir penktadieniais.

VNO-NYO:  13:30 – 13:50
NYO-VNO:  14:35 – 17:05
Skrydžiai vyks antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais

VNO-BGY:  13:30 – 14:55
BGY-VNO:  15:25 – 18:45
Skrydžiai vyks trečiadieniais ir sekmadieniais.

VNO-BCN:  18:55 – 21:15
BCN-VNO:  21:50 – 02:10
Skrydžiai vyks pirmadieniais ir penktadieniais.

VNO-FCO:  17:35 – 19:25
FCO-VNO:  20:00 – 23:50
Skrydžiai vyks antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.

VNO-DSA:  19:20 – 19:55
DSA-VNO:  20:25 – 00:55
Skrydžiai vyks trečiadieniais ir sekmadieniais.

Praėjusią savaitę kalbino LRT laida „Idėjų metas” – žurnalistai eilinį kartą grįžta prie ne visai sėkmingos įvaizdžio kūrimo koncepcijos istorijos bei kelių, kaip toliau įvaizdį kurti, paieškos.

Manau, jog įvaizdžio koncepcijos sukūrimo procesas Lietuvoje yra gerokai sureikšminamas. Neverta tiek daug dėmesio skirti pačiam kūrimo ir tvirtinimo procesui – užtenka įnešti aiškumo ir nuoseklumo.

Pagrindinės mintys, kaip, mano nuomone, turėtų būti valdomas Lietuvos įvaizdis:

Prieš kurdami savo įvaizdį, turime nusistatyti vietą, kurioje esame. Realių plataus mąsto tyrimų, kaip Lietuva yra suvokiama pasaulyje atlikta nebuvo. Visos įvaizdžio koncepcijos, šalies logotipai ir kiti nestruktūrizuoti veiksmai iš principo buvo kuriami „ant vandens”. Su kokiais dalykais Lietuva asocijuojasi? Kas paminima pirmiausia, išgirdus žodį Lietuva? Taip pat svarbu yra kokiai auditorijai norime savo įvaizdį formuoti. Skandinavija Lietuvoje asocijuojasi su kokybe, o Pietų Europoje – su šalčiu. Prieš kuriant ir tvirtinant įvaizdžio koncepciją, būtina atlikti detalų tyrimą, panašų į prekių ženklams daromus reputacijos tyrimus.

Įvaizdžio koncepciją pirmiausia privaloma parduoti lietuviams. „Drąsios šalies” koncepcijos esminiu „mirties” tašku tapo, jog lietuvių lūpose ši koncepcija plito kaip anekdotas. Lietuviai yra įvaizdžio ambasadoriai – jeigu pavyktų įvaizdinį šūkį ar ženklą parduoti lietuviams, tai piliečiai taptų nemokamais platintojais.

Formuojant įvaizdį – nuoseklumas yra būtinas. Šiuo metu visos įvaizdžio kūrimo programos yra sustabdytos dėl lėšų stokos. Klaida – jeigu pasirinkta strategija turėti patvirtintą įvaizdžio koncepciją, koncepcija turi galioti visada – nesvarbu, jog viešinimui šiuo metu lėšų nėra skiriama. Įvaizdžio koncepcija diegiama per gausybę nematerialių priemonių. Koncepcija turi būti vadovas, kuriuo vadovaujamasi. Privatus verslas dažnai neskiria visiškai lėšų reklamai bet ar ta proga atšaukia kompanijos logotipą?

Tiksliai suvokime savo dydį. Kad Rygą pavadina Lietuvos sostinę yra neišprusimo problema ir ne mūsų žinomumo  trūkumas – tai tiesiog simbolis, nusakantis mūsų dydį Pasaulyje. Kiek iš mūsų galime netikėtai užklausti išvardinti visas buvusios Jugoslavijos teritorijoje šiuo metu esančias valstybes ir pasakyti jų sostines? Rištis prie regiono būtų naudinga, ką daro ir Marius Jovaiša su privačia iniciatyva „Lietuva – Baltijos širdis”.

Esame maži, todėl nebijokime prisirišti prie didelių ir žinomų. Taip savęs nesumenkinsime, o palyginimais geriau identifikuosime. Lietuva – kur alus toks pat skanus kaip Vokietijoje, tik pigesnis. Vilnius – čia taip pat kaip Prahoje, tik visur gali nueiti pėsčiomis. Šiluva – Dievo Motina Marija apsireiškė ne tik Lurde. Tokie šūkiai galėtų puikiai parduoti Lietuvą kaip turizmo objektą (nors gali piliečių būti suvokiami kaip žeidžiantys).

Nesistenkime būti „geriausi” visur. Jei savo šalį „parduodame”, tiksliai nusistatykime prioritetus, kokią šalį mes norime parduoti. Pavyzdžiui, turizmas: religinis, „city-break” ir SPA; sportas: krepšinis; verslas: IT „outsource’o” centras Europoje. Tačiau jeigu jau išsirinkome nišas, jose turime stengtis ir kartais net persistengti. Jei esame krepšinio širdis, o FIBA jau atvirai pardavinėja vietas Pasaulio krepšinio čempionate, tai manau už tam tikrą kainą perkeltų ir FIBA būstinę į Lietuvą. Tą kartą permokėtume, bet taip nesunkiai įtvirtintume krepšinio šalies įvaizdį.

Šalis įvaizdį turės visada, tiesiog jį galima valdyti arba leisti jam plėtotis savaime.

Visi atsakymai – trečiadienį

Nuo gruodžio 18 dienos „Estonian Air” tiesiogiai iš Vilniaus oro uosto skraidins į Milano Malpensa oro uostą. Skrydžiai bus vykdomi vieną kartą per savaitę – šeštadieniais.

Tai ketvirtoji kryptis, kuria „Estonian Air” ketina skraidyti iš Vilniaus oro uostą. Šiuo metu „Estonian Air” iš Vilniaus skraido į Taliną bei Amsterdamą. Nuo spalio pabaigos „Estonian Air” paskelbė šešis kartus per savaitę skraidysianti į Stokholmą.

Nuo žiemos tvarkaraščio pradžios Vilniaus oro uostas taps antrąja „Estonian Air” skrydžių baze. Bendradarbiaujant su KLM vykdomas reisas į Amsterdamą Talinas-Vilnius-Amsterdamas nuo žiemos tvarkaraščio pradžios skils į du atskirus reisus – Talinas-Amsterdamas ir Vilnius-Amsterdamas. Tarp Vilniaus ir Amsterdamo siūlomas kėdžių skaičius padvigubės – 6 kartus per savaitę bus vykdomi rytiniai skrydžiai į Amsterdamą.

Skrydžiai į Milaną bus vykdomi Vilniuje ketinamu bazuoti lėktuvu „Boeing 737-500”. Kadangi šeštadienis yra vienintelė diena savaitėje, kuomet „Estonian Air” iš Vilniaus neskraidins į Amsterdamą ir Stokholmą, Vilniuje bazuojamas lėktuvas atliks reisą Vilnius-Milanas-Talinas-Milanas-Vilnius.

Iš Vilniaus į Milaną „Estonian Air” lėktuvas kils šeštadieniais 7 val. 50 min., Milane leisis 9 val. 20 min., iš Milano į Vilnių pakils 18 val. 45 min., Vilniuje leisis 22 val. 15 min.

Iš Vilniaus į Milano Malpensa oro uostą taip pat skraidina bendrovė „Star1 Airlines”. Žiemos tvarkaraštyje „Star1 Airlines” numato skrydžius į Milaną pirmadieniais ir penktadieniais, o sausio ir vasario mėnesiais bus vykdomas papildomas skrydis ir šeštadieniais.

Iš viso į Milaną slidinėjimo sezono piko metu bus vykdomi keturi reisai per savaitę, du iš jų bus vykdomi šeštadieniais – akivaizdu, jog slidinėtojams ši savaitės diena yra patogiausia.

Būtent šeštadieniais „airBaltic” nuo gruodžio 25 dienos pradeda vykdyti skrydžius į Miuncheną. Žemu dažniu vykdomi skrydžiai tai pat orientuoti į slidininkus, o „airBaltic” skrydžius vykdys bendradarbiaudama su „Tez Tour”. Nuo lapkričio vidurio du skrydžius per savaitę į Miuncheną vykdys „Star1 Airlines”.

„Estonian Air” plečia veiklą Vilniuje – nuo spalio 30 dienos Estijos aviakompanija šešis kartus per savaitę, kasdien, išskyrus šeštadienius, skraidys iš Vilniaus oro uosto į Stokholmo Arlanda oro uostą.

Skrydžiai bus vykdomi 118 vietų lėktuvu „Boeing 737-500”. Lėktuvas iš Vilniaus į Švedijos sostinę pakils 18 val. 40 min., Stokholme leisis 19 val. 5 min., atgal pakils 19:45 min., o Vilniuje leisis 22 val. 5 min.

Nuo šių metų liepos vidurio „Skyways” sustabdžius skrydžius tarp Stokholmo ir Vilniaus, tiesioginiai skrydžiai tarp Lietuvos ir Švedijos sostinės nevyksta. Iki 2009 m. balandžio skrydžius tarp šių miestų vykdė „airBaltic”.

„Estonian Air” skrydžius į vykdys į penktajį Arlanda oro uosto terminalą, kas užtikrins lengvus skrydžių jungimus su aviakompanijos SAS bei kitų „Star Alliance” kompanijų skrydžiais („Skyways” skraidė į vietiniams skrydžiams naudojamą 3 terminalą).

Išskridus vakare iš Vilniaus į Stokholmą, su SAS dar bus galima skristi į daugelį Švedijos miestų, Oslą, Helsinkį, Kopenhagą, Londono Heathrow oro uostą, taip pat su „Lufthansa” į Hamburgą, Diuseldorfą ir Milaną, su „Austrian” – į Vieną. Vakarinis reisas iš Stokholmo į Vilnių užtikrina jungimus su daugeliu SAS krypčių, kuriomis ši aviakompanija skraido iš Stokholmo bazės.

Tris kartus per dieną tarp Kopenhagos ir Vilniaus skraidanti SAS neturi vakarinio skrydžio iš Vilniaus į Kopenhagą, todėl „codeshare” pagrindu vykdomas reisas į antrą pagal svarbą SAS skrydžių centrą dar labiau sustiprins SAS pozicijas.

„Estonian Air” suformuos gan patrauklų produktą Vilniaus-Stokholmas maršrute – skrydžiai bus vykdomi reaktyviniu lėktuvu, todėl netruks nė pusantros valandos, „Estonian Air” gražino į skrydžius maitinimą ekonominėje klasėje, be to, yra Lietuvoje populiarios „Eurobonus” lojalumo programos dalyvė. Tai pirmas kartas, kuomet tarp Vilniaus ir Stokholmo bus nuolat skraidoma reaktyviniu lėktuvu – tiek iki 2009 m. pavasario skraidžiusi „airBaltic”, tiek „Skyways” skraidė „Fokker 50” lėktuvais.

„Estonian Air” tęsia savo kaip regioninės aviakompanijos pozicijas – naujas kryptis vysto bendradarbiaudama su stipriomis aviakompanijomis. Nors SAS traukiasi iš „Estonian Air” akcininkų, tačiau SAS toliau stiprina bendradarbiavimą su didžiausia Šiaurės Europos aviakompanija. Skrydžiais tarp Vilniaus ir Amsterdamo „Estonian Air” užmezgė glaudų bendradarbiavimą su KLM.

Vilnius-Stokholmas maršrute rekordiniais 2008 metais keleivių skaičius vasaros sezonu viršydavo 4000 keleivių (rekordas – 2008 m. rugsėjis – 5043 keleiviai), žiemos sezonu svyruodavo tarp 2500 ir 3000 keleivių. 2008 m. kelis vasaros mėnesius maršrute su „airBaltic” konkuravo ir „flyLAL”. „Skyways” pabandžius „įsidirbti” maršrute, aviakompanijai nepavyko pasiekti daugiau nei 2000 keleivių per mėnesį. „Estonian Air” iš karto maršrute „pasiūlys” 6000 kėdžių per mėnesį, kas sukuria puikų potencialą greitai vystyti maršrutą.

2010 m. rugpjūtį Vilniaus oro uostas aptarnavo 148 281 keleivius, t.y. 7% daugiau nei 2009 m. tą patį mėnesį. Skrydžių skaičius išaugo 12%, pervežtų krovinių kiekis – 26%.

2010 m. vasarą Vilniaus oro uosto keleivių augimo tempas yra mažesnis negu buvo 2010 m. pavasarį. Kame priežastys? Reguliariųjų reisų padidėjimas 2010 m. vasarą ženklus, lyginant su metais prieš tai, o taip pat keleivių skaičius daugelyje reguliarių reisų krypčių auga.

Atsakymas – 2010 m. vasarą labai ženkliai nukrito užsakomųjų skrydžių rinka.

Oficiali Vilniaus oro uosto rezultatų lentelė atrodo taip:

Pagal oficialius duomenis 2010 m. rugpjūtį užsakomaisiais reisais pervežtų keleivių skaičius nukrito daugiau nei 50%. Tačiau verta pažiūrėti ne tik į rezultatą, bet ir į turinį – 2010 m. birželį-liepą „Star1 Airlines” ir „Small Planet Airlines” dalies savo skrydžių statusą pakeitė į „reguliariuosius”, todėl į reguliariųjų reisų lentelę pateko kai kurių krypčių statistika.

Sekančioje lentelėje, 2009 ir 2010 m. užsakomųjų reisų rezultatų palyginimas, nežiūrint koks buvo skrydžio statusas:

Kursyvu išskirtos kryptys, kuriomis 2010 m. vykdomi reguliarieji skrydžiai.

Rezultatai rodo, jog du piko mėnesius liepą ir rugpjūtį, „atostoginiais” reisais pervežtų keleivių skaičius krito net 27%. Kelionių organizatorių rinkoje iš ties ankšta, verta prisiminti, jog „Star1 Holidays” veiklą pradėjo 2009 m. tik jau įsibėgėjus vasaros sezonui, todėl smarkiai susitraukusį pyragą šiemet turi dalintis daugiau burnų.

Daugelis kelionių organizatorių 2010 m. vasarai turėjo ambicingus planus, todėl 2010 m. vasarą buvo atšaukta po keliasdešimt „atostogų” skrydžių per mėnesį.

Užsakomųjų reisų rinkos kritimas atsispindi daugiausia „atostogų” reisų atliekančios bendrovės „Small Planet Airlines” pervežtų keleivių skaičiai – 2010 m. per tris vasaros mėnesius „Small Planet Airlines” pervežė 27% keleivių mažiau. Neveltui bendrovė plėtrą sieja tik su užsienio rinkomis – keleivių sumažėjimas Lietuvoje yra rinkos tendencija, kadangi klientų skrydžių bendrovė neprarado.

Kokios priežastys užsakomųjų reisų rinkos kritimo? Išskirčiau keturias svarbiausias:

– ekonominis sunkmetis vis labiau verčia taupyti atostogoms, jei 2009 m. keliaujama dar buvo „iš inercijos”, tai 2010 m. taupymas palietė atostogų eilutę;
– reguliariųjų skrydžių pagausėjimas Vilniaus ir Kauno oro uostuose didina keleivių norą organizuotis atostogas savarankiškai;
– „vulkano” krizė – nors ji atrodo vyko seniai, tačiau vyko pardavimų piko metu – tai nulėmė nemažai žmonių norą atostogauti kitaip;
– vasaros orai, lepinę Lietuvoje – atidėję kelionės pirkimą „paskutinei minutei” vasarotojai drąsiai galėjo rinktis lietuviškos vasaros alternatyvą.

Tuo tarpu tarp skrydžių reguliariaisiais reisais, didžioji dalis krypčių „žaliuoja”:

Palyginus 2009 m. ir 2010 m. matosi, jog „Star Alliance” priklausančios bendrovės ženkliai sutvirtino pozicijas Vilniaus oro uoste – veiklą pradėjus SAS ūgtelėjo Kopenhagos kryptis, „Lufthansa” grupei priklausančios bendrovės ženkliai padidino pervežamų keleivių skaičius, LOT išlaikė praėjusių metų apimtis.

2010 m. vasarą rodo, jog Dublino ir Londono kryptys iš Lietuvos yra „guminės”, tačiau segmentas labai jautrus kainai. Padaugėjus skrydžių šia kryptimi lėktuvai pildėsi gerai, tačiau pajamos oro bendrovėms nepadengia skrydžių kaštų. Kadangi paklausa elastinga, tai pasiūla didina keleivių skaičius, tačiau bent kiek kilstelėjus kainą, keleiviai neišeina pas konkurentus, bet tiesiog neskrenda visai, jeigu tam tikrą dieną bilietai jiems atrodo per brangūs. „airBaltic” rugsėjo mėnesį stabdo skrydžius į Dubliną ir Londono Gawick oro uostą.

Toliau sėkmingai srautą į Kijevą sėkmingai augina bendrovė „Aerosvit”. Palyginus su praėjusiais metais, keleivių skaičius maršrute Kijevas-Vilnius-Kijevas išaugo beveik trigubai. „Aerosvit” nedaug trūksta iki visų laikų maršruto rekordo, kurį 2008 m. rugsėjį pasiekė „flyLAL” – 3036 keleiviai per mėnesį.

Nuo žiemos tvarkaraščio įsigaliojimo, spalio pabaigos, Ukrainos aviakompanija „Aerosvit” tarp Kijevo Borispolio oro uosto ir Vilniaus oro uosto skraidys 13 kartų per savaitę.

Nuo spalio pabaigos „Aerosvit” pridės „naktinį” reisą Kijevas-Vilnius-Kijevas, atvykstant į Vilnių vakare 21 val. 35 min., o iš Vilniaus į Kijevą pakylant kitą rytą, 8 val. 35 min. Toks reisas vyks kasdien, išskyrus sekmadienio vakarą/pirmadienio rytą. Šis reisas bus ypač patogus tiek verslo keliautojams, tiek jungiamiesiems skrydžiams per Kijevą.

Kasdien bus vykdomas popietės reisas – antradieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais „Aerosvit” lėktuvas į Vilnių atvyks 16 val. 25 min., iš Vilniaus pakils 17 val. 10 min., o pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais atvykimas į Vilnių bus 14 val. 55 min., išvykimas – 15 val. 55 min.

Visus skrydžius „Aerosvit” vykdys reaktyviniais lėktuvais (dažniausiai „Embraer 145” ir „AN148”), todėl skrydis truks 1 val. 20 min.

Šį pavasarį susijungus trims aviakompanijoms Ukrainoje, skrydžius tarp Kijevo ir Vilniaus iš „Donbassaero” perėmė „Aerosvit”, kuri rodo aiškų interesą vystyti keleivių srautą tarp Kijevo ir Vilniaus ir palaipsniui didina vietų skaičių („capacity”). Kijevo kryptis yra šiuo metu sparčiausiai auganti kryptis iš Vilniaus oro uosto – 2010 m. birželį tarp Kijevo ir Vilniaus buvo pervežta 2061 keleivis – dvigubai daugiau nei pernai birželį.

2010/2011 m. žiemos sezonu tarp Vilniaus ir Kijevo bus siūlomas didžiausias vietų skaičius istorijoje. Keleivių skaičiaus rekordas tarp Vilniaus ir Kijevo per vieną mėnesį pasiektas 2008 m. rugpjūtį – 3315 keleivių. Tuomet maršrutu Vilnius-Kijevas-Vilnius skraidė „flyLAL”, o šis maršrutas be tiesioginio srauto dirbo ir kaip tranzitinis maršrutas keleiviams iš Kijevo į vakarus per Vilniaus oro uostą.

Gavusi leidimą vykdyti reguliarius skrydžius, nuo liepos pradžios bendrovė „flyLAL Charters” pradėjo reguliarius skrydžius iš Vilniaus oro uosto į kai kuriuos Europos Sąjungos miestus.

Pirmadieniais „flyLAL Charters” skraido į Rodą „Boeing 737-300” lėktuvu – iš Vilniaus lėktuvas pakyla 5 val., grįžta – 14 val. 5 min. Skrydžiai vyks iki rugsėjo 27 dienos.

Du kartus per savaitę „Boeing 757-200” lėktuvu skraido į Heraklioną – ketvirtadieniais lėktuvas iš Vilniaus pakyla 14 val. 25 min., sekmadieniais – 14 val. 50 min., grįžimas – atitinkamai 21 val. 45 min. ir 22 val. 05 min. Skrydžiai vyks iki spalio pabaigos.

Antradieniais „flyLAL Charters” reguliariu reisu skrenda į Bulgarijos kurortą Varną – lėktuvas iš Vilniaus oro uosto kyla 14 val. 30 min., leidžiasi – 19 val. 50 min. Skrydžiai vykdomi „Boeing 737-300” lėktuvu iki rugsėjo 21 dienos.

Penktadieniais „flyLAL Charters” lėktuvai kyla į du Ispanijos miestus. Ryte (6 val. 25 min. iš Vilniaus) iki rugpjūčio pabaigos skrendama į Palma De Maljorką, popietę (16 val. 15 min. iš Vilniaus) – į Barseloną.

Panašius reguliarius maršrutus jau anksčiau pradėjo vykdyti „Star1 Airlines” – į Heraklioną, Palermą, Žironą.

Bilietus į „flyLAL Charters” reguliarius skrydžius parduoda kelionių organizatorių „Novaturo” ir „Tez Tour” keliones parduodančios kelionių agentūros.