Simonas Bartkus | Blog

„The Economist” tinklaraštyje „Business Traveller” išspausdino gražų pagyrimą Vilniaus oro uostui:

ONCE all but off the aviation map after the collapse of Lithuania’s national airline, Vilnius is now served by a respectable number of direct flights (at least within Europe). The new de facto national carrier, Star1, is a budget airline that offers bookable seats. The capital city’s airport is a mere 15 minutes (maybe a bit more in the rush hour) from the city centre. It has no queues at check-in or security, a departure lounge with plentiful, conveniently placed electrical sockets, free Wi-Fi (and ethernet sockets), and inexpensive Lithuanian food (and beer) on offer in the Lighthouse restaurant.

What other airport offers that level of convenience? Nominations please.

Economist.com tinklaraštinkas įvertino Vilniaus oro uoste teikiamas neaviacines paslaugas ir keleivių aptarnavimą.

Prieš kelis mėnesius teko nagrinėti tyrimo duomenis apie keleivių pasitenkinimą aviakompanijomis: pasirodo, beveim 80% keleivių pasitenkinimo arba nepasitenkinimo „gimsta” ne būnant lėktuve, o oro uoste.

Anksčiau pristačiau Vilniaus oro uosto keleivių tyrimo duomenis. Be kitą ko, šiuo tyrimu nagrinėjome, kokios papildomos paslaugos arba esamų paslaugų tobulinimas reikalingas Vilniaus oro uoste.

Šiuo tyrimu išsiaiškinti ryškiausi pageidavimai dėl keleivių aptarnavimo:
1. Trūksta maisto įvairovės;
2. Per didelės kainos kavinėse ir restoranuose (aktualu tik lietuviams, neaktualu užsieniečiams);
3. Daugiau stilingesnių kavinių/barų (ypač aktualu užsieniečiams);
4. Trūksta interneto kavinės;
5. Daugiau užkandžių/gėrimų automatų.

Pagrindinė išvada – per maža maitinimo įstaigų pasiūla, siauras esamų maitinimo įstaigų asortimentas – juos praplėtus greičiausiai atsirastų ir skirtingo kainų lygio maitinimo paslaugų.

Apklausus keleivius, kokių prekių norėjote, bet nepavyko įsigyti, dažniausiai atsakymai:
1. Greitų užkandžių (27%);
2. Lietuviškų prekių lauktuvėms (22%);
3. Spaudos/žurnalų sterilioje zonoje (15%);
4. Suvenyrų (10%);
5. Knygų (4%).

Dažniausi tyrimo metu išgirsti teigiami atsiliepimai apie oro uostą:
1. Švaru (ypač tai krenta į akis užsieniečiams);
2. Nedidelis (vėlgi, šį pliusą pažymi užsieniečiai);
3. Lengva viską surasti;
4. Tvarkingas (ypač pastebima lietuvių);
5. Patogus (ypač užsieniečiams).

O kokius svarbiausius pageidavimus neaviacinėms oro uosto paslaugoms išskirtumėte Jūs?

Nuo gegužės 3 dienos SAS didina skrydžių tarp Kopenhagos ir Vilniaus oro uostų skaičių: kasdien, išskyrus šeštadienius, bus vykdomas papildomas vidurdienio reisas Kopenhaga-Vilnius-Kopenhaga.

Lėktuvas iš Kopenhagos pakils 8 val. 30 min., Vilniuje leisis 11 val. Iš Vilniaus oro uosto kils 11 val. 30 min., o 12 val. 5 min. leisis Kopenhagos oro uoste. Skrydžiai bus vykdomi „Cimber Sterling” priklausančiu 50 vietų reaktyviniu lėktuvu CRJ200. Toks lėktuvas šiuo metu atlieka dalį skrydžių tarp Kopenhagos ir Palangos.

Dar vienas reisas papildys du nuo sausio 11 vykdomus kasdienius SAS reisus CRJ900 lėktuvu. Šiuo metu SAS vykdo vieną reisą su „nakvyne” Vilniuje (atvyksta į Vilnių vakare, išvykste ryte) bei vieną popietinį reisą, kuomet lėktuvas atvyksta ir išvyksta iš Vilniaus tarp 14 ir 15 val.

Be SAS, tarp Vilniaus ir Kopenhagos du kartus per dieną skrenda „airBaltic”, „Boeing 737-500” lėktuvu.

Vasario mėnesį Kopenhaga buvo populiariausia kryptis pasiekiama iš Vilniaus, šia kryptimi keliavo 10 tūkst. keleivių. SAS ir „airBaltic” keleivių srautus dalinosi po lygiai, tačiau dėl naudojamo mažesnio lėktuvo SAS pasiekė geresnį lėktuvų užpildymą (load factor).

SAS papildžius tvarkaraštį trečiu kasdieniu reisu, SAS per savaitę siūlys reise 3064 kėdes, „airBaltic” – 3360 kėdžių. Tai bus didžiausios pasiūlos maršrutas iš Vilniaus, aplenkdamas šiuo metu didžiausią skaičių kėdžių siūlančią Rygą.

Beje, SAS yra numačiusi vasaros tvarkaraščiui, jog „naktiniam” reisui iš Kopenhagos į Palangą taip pat naudos 88 vietų CRJ900 lėktuvą. Iki šiol visi reisai dažniausiai vykdomi 50 vietų reaktyviniais arba turbopropeleriniais lėktuvais. Tačiau SAS mažins reisų iš Kopenhagos į Palangą skaičių nuo 19 iki 14 per savaitę. „airBaltic” didinant reisų iš Palangos į Rygą skaičių iki 3 per dieną vasarą Palangoje bus nemaža konkurencija dėl tranzitinių keleivių.

Šiandien Lietuvos Marketingo Asociacijos vardu išsiunčiau laišką prašymą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl termino „marketingas” vartojimo.

Pagrindinis šio laiško tikslas – visiems laikams išspręsti klausimą dėl termino „marketingas” vartojimo.

Šiuo metu, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) sprendimu, terminas „marketingas“ yra nevartotina svetimybė, kurią siūloma keisti „rinkotyra“ arba „rinkodara“. Tačiau „marketingas” nėra Didžiųjų kalbos klaidų sąraše, bet Valstybinė kalbos inspekcija gali nubausti už VLKK nutarimų nesilaikymą (tiesa, realiai už tai šiuo metu nebaudžia).

Laišku prašome VLKK įteisinti lietuvių kalboje terminą „marketingas“, leisti jį vartoti ir nelaikyti nevartotina svetimybe.

Lietuvos Marketingo Asociacijos argumentai, kodėl „marketingas” turėtų būti leidžiamas vartoti terminas:

1. „Marketingas” yra plačiai vartojamas terminas ne tik tarp šios srities specialistų, bet ir visuomenės. Visuotinumo principas galioja žodžius įvedant į kalbą. Dar vienas iš visuotinumo įrodymų – iš šio termino daromi išvestiniai žodžiai, pavyzdžiui „marketingistas”.

2. Žodis „rinkodara“ yra sudurtinis žodžių „rinka“ ir „darymas“ junginys, reiškiantis „rinkos darymą“. Tai klaidina visuomenę. Marketingas nėra vien „rinkos darymas“, nes rinką reikia pažinti, žinoti, ką gaminti, ištirti, ar galima ir jau esamas rinkas užimti, didinti savo rinkos dalį nekeičiant pačios rinkos dydžio, taip pat tirti rinkos dydžio pokyčius, tirti vartotojų poreikius skirtingose rinkose.

3. Didžiausiuose šalies universitetuose – Vilniaus Universitete, Kauno technologijos universitete – yra Marketingo katedros.

4. Akademinė visuomenė pasisako už žodžio „marketingas“ vartojimą, nes Lietuvos akademikų, profesorių, Vilniaus Universiteto, Kauno Technologijos universiteto dėstytojų nuomone, „rinkodara“ neatspindi visos „marketingo“ prasmės, gilumo ir platumo. Mano žiniomis, už termino „marketingas” vartojimą pasisako VU Marketingo katedros profesorius dr. Sigitas Urbonavičius, taip pat tos pačios katedros profesorius, habil. dr. Vytautas Pranulis, parašę ne po vieną marketingo vadovėlį.

5. Vien kalbos motyvai nėra pakankama priežastis vienareikšmiškai reikalauti „marketingą“ keisti „rinkodara“, nes iškraipoma, nesuvokiama tikroji marketingo reikšmė, „marketingas“ susiaurinamas tik iki „rinkodaros“.

6. 2010 m. vasarį buvo apklausti 74 Lietuvos Marketingo asociacijai priklausantys marketingo specialistai. Apklausos rezultatai parodė, jog 71 proc. apklaustųjų mano, kad „rinkodara“ nėra tinkamas „marketingo“ sąvokos atitikmuo. 43 proc. marketingo specialistų, paklaustų, kaip jų įmonėje vadinamas marketingo funkcijas atliekantis skyrius, atsakė, kad turi marketingo skyrių ir tik 20 proc. savo įmonių skyrius vadina rinkodaros. 47 proc. apklaustųjų save vadina „marketingo“ ir tik 22 proc. – „rinkodaros“ direktoriais, vadovais ar specialistais.

Šiuos argumentus išdėstėme laiške, skirtame Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.

Paprastai, jei lietuviškas atitikmuo neįsitvirtina, leidžiamas vartoti senasis žodis. Manau, jog „rinkodara” neatitinka „marketingo” termino ir šie žodžiai gali „gyventi” kartu. Be to, jeigu terminas egzistuoja daugiau negu 4 kalbose, jis gali būti registruojamas kaip tarptautinis žodis – mano žiniom, „marketing” yra ne vienos tautos kalboje.

Panašūs argumentai prieš porą metų įtikino Teisingumo ministeriją, kuomet keitėme Marketingo Specialistų Asociacijos pavadinimą į Lietuvos Marketingo Asociaciją.

Iš tiesų, šiai dienai turime situaciją, kai „marketingas” yra nei pakartas, nei paleistas: turime Marketingo katedras universitetuose, leidžiami marketingo vadovėliai, turime Lietuvos Marketingo Asociaciją,  tačiau „marketingo” terminas yra nevartotina svetimybė.

Tikiuosi, jog terminas „marketingas” bus pilnai paleistas gyventi.

Taipogi, suprasdama, jog marketingo specifikos naujovės greitai plinta, Lietuvos Marketingo Asociacija yra pasiruošusi bendradarbiauti su kalbos priežiūros institucijomis siūlydama lietuviškus svetimų kalbų žodžių atitikmenis, kol jie „neįsigyvena” marketingo specialistų lūpose.

Ukrainoje besibaigiant trijų aviakompanijų – „Aerosvit”, „Donbassaero” ir „Dniproavia” – jungimosi procesui, nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo, bendra kompanija skrydžius maršrutu Kijevas-Vilnius-Kijevas vykdys „Aerosvit” prekės ženklu ir skrydžio numeriu (VV251 ir VV252).

Kaip jau rašiau anksčiau, skrydžiai nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo bus vykdomi 50 vietų reaktyviniu „Embraer ERJ145”. Iki gegužės 10 dienos skrydžiai bus vykdomi keturis kartus per savaitę: pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais popietėmis: atvykimas į Vilnių 14 val. 55 min., išvykimas – 15 val. 35 min.

Nuo gegužės 10 dienos „Aerosvit” pridės rytinius skrydžius antradieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais: atvykimas į Vilnių 10 val., išvykimas – 10 val. 40 min. Taigi, nuo gegužės skrydžiai tarp Vilniaus ir Kijevo vyks kasdien.

Reisas Kijevas-Vilnius šiuo metu yra vienas iš kelių reisų, kuriais keliauja tranzitiniai keleiviai per Vilniaus oro uostą. Per Vilnių į Kijevą pasitaiko keliaujančių iš Rygos, Kopenhagos, Talino. Dažnesni skrydžiai bei patrauklesnis produktas (skrydis reaktyviniu lėktuvu, trunkantis 80 minučių, vietoje 2 val. skrydžio turbopropeleriniu) gali dar paskatinti tranzito srautus per Vilnių į Kijevą.

„Aerosvit” vilniečiams per Kijevą siūlo pasiekti tolimus kraštus: Pekiną, Šanchajų, Bangkoką ir kt., taip pat Juodosios jūros kurortus Ukrainoje.

„Embraer ERJ145” lėktuvas greičiausiai bus dažytas „Dniproavia” spalvomis – tokio tipo lėktuvus iki šiol naudojo ši kompanija.

Vasario mėnesio rezultatai atnešė keletą įdomių naujienų. Pirmiausia, po 15 mėnesių nuosmukio (kritimas prasidėjo 2008 m. lapkričio mėn.) keleivių skaičiaus pokyčio kreivė persivertė į teigiamą pusę. Be to, po 14 mėnesių pertraukos, Rygos oro uostas prarado populiariausios krypties iš Vilniaus oro uosto titulą.

Pagrindiniai Vilniaus oro uosto rodikliai 2010 m. vasarį:

– keleivių skaičius augo 11%;
– skrydžių skaičius augo 26,5%;
– pervežtų krovinių skaičius augo 28%.

Pagrindinė nerimą kelianti tendencija – skrydžių skaičiaus augimas didelėmis žirklėmis lenkia keleivių skaičiaus augimą – tai rodo, jog rinka kol kas nėra pasiruošusi priimti visos pasiūlos, kurią siūlo Vilniaus oro uoste dirbantys oro vežėjai. Šioje vietoje be vis dar ne pilnu tempu atsiaugančios rinkos, savo indėlį turėtų įnešti ir organizacijos, besirūpinančios atvykstamuoju turizmu: Vilnių pasiekti galima nesunkiai, tačiau norintys neužpildo visų siūlomų kėdžių.

Ženkliai krentantys lėktuvų užpildymo rodikliai, be abejo, gali turėti įtakos ir aviakompanijų skrydžių planams. Ilgai laukti nereikėjo – kovo pabaigoje dėl silpnų pardavimų „airBaltic” nepradės tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Mančesterį.

Nepaisant šio gąsdinančio rodiklio yra džiuginančių rodiklių. Vasarį Vilniaus oro uostas aptarnavo 84 271 keleivį – vidutiniškai 3010 keleivių per dieną. Tai daugiau negu sausį, kuomet 2870 keleivių. Eliminavus trumpesnio mėnesio įtaką, matome, jog vasaris buvo „labiau keliaujamas” mėnuo nei sausis – nors įprastai vasaris yra vienas silpniausiai „keliaujamų” mėnesių metuose, lyginant su emigrantų, moksleivių atostogų ir slidinėtojų judinamu sausiu. Atsiradę nauji skrydžiai teigiamai stimuoliuoja rinką.

Vasario mėnesio krypčių rezultatai:

Po 2008 m. lapkričio, pirmą kartą Kopenhaga užsiropštė į populiariausios krypties iš Vilniaus oro uosto vietą. Sausį Skandinavijos oro bendrovei SAS pradėjus vykdyti skrydžius tarp Kopenhagos ir Vilniaus, kryptis pamažu auga ir šiai krypčiai kelių keleivių pritrūko iki penkiaženklio pervežtų keleivių skaičiaus.

Trečdaliu, palyginti su praėjusių metų vasariu, nukrito Rygos krypties populiarumas. Neigiama tendencija juda daugelio krypčių, per kurias keleiviai iš Vilniaus keliauja tranzitu, populiarumas. Tam didžiausią įtaką turi prasiplėtęs tiesiogiai pasiekiamų iš Vilniaus krypčių sąrašas: vasarį sumažėjo ir Prahos, Helsinkio, Frankfurto krypčių populiarumas. Pastarajai įtakos turėjo ir kelias dienas trukęs paskutinę savaitę vykęs „Lufthansa” pilotų streikas.

Kelintą mėnesį stebime LOT pastangas didinti tranzitinių keleivių per Varšuvą srautus – LOT perveža gerokai daugiau keleivių nei prieš metus. Nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo LOT siūlys ypač vėlyvą vakarinį atvykimą iš Varšuvos į Vilnių (0.40 – 1.00 val. po vidurnakčio), kurio dėka bus galima „pagauti” beveik visus vakarinius atvykimus į Varšuvą. Be to, dalyje reisų bus naudojamas reaktyvinis „Embraer” lėktuvas, tuo auginant produkto „su LOT per Varšuvą” patrauklumą.

Vasario viduryje estų aviakompanija „Estonian”, bendradarbiaudama su KLM pradėjo skrydžius iš Talino per Vilnių į Amsterdamą. Nors aviakompanija pasirinko atsargų įėjimo planą – skrydžiai prasidėjo 3 kartus per savaitę, o nuo kovo 1 d. skrydžių skaičius bus padidintas iki 6, tačiau lėktuvų užpildymo rodikliai yra ypač aukšti jau nuo pirmojo skrydžio. Segmente Vilnius-Amsterdamas „Estonian” lėktuvas buvo užpildytas 86% (įspūdingas rezultatas, ypač atsižvelgiant jog „Estonian” siūlo ir verslo klasės produktą), segmente Amsterdamas-Vilnius – 67%. Daliai keleivių patrauklus pasirodė ir vidurdienio reisas Vilnius-Talinas: iš Amsterdamo atvykusį lėktuvą kasdien papildo 15-20 keleivių.

Pamažu auga „airBaltic” gruodį-sausį atidarytų reisų iš Vilniaus populiarumas. Kai kuriose kryptyse „airBaltic” sumažino skrydžių skaičių (Miuncheno, Amsterdamo), kitose pakeitė lėktuvą mažesniu (Berlyno), tačiau be augančio lėktuvų užpildymo tai leido ir auginti keleivių skaičių maršrutuose: augo keleivių skaičius į Paryžių, Miuncheną, Romą.

Ką atneš kovas? Nuo kovo 1 dienos „Estonian”/KLM dvigubina skrydžių į Amsterdamą skaičių Su nauju vasaros tvarkaraščiu Vilniaus oro uosto tiesioginių krypčių žemėlapį papildys Edinburgas, Žirona, Hamburgas, daugiau skrydžių bus pradedama vykdyti į Dubliną, Oslą, Frankfurtą, Taliną, Paryžių, Berlyną, Rygą.

„Ryanair” gegužės mėnesį įsteigs pirmąją savo bazę Centrinėje/Rytų Europoje – ji įsikurs Kauno oro uoste. Artimiausios „Ryanair” skrydžių bazės iki šiol veikė Stokholmo Skavsta bei Brėmeno oro uostuose. Nei Baltijos šalyse, nei Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir kt. aplinkinėse šalyse „Ryanair” neturi skrydžių bazės.

Kaunas taps 40-ąja „Ryanair” skrydžių baze Europoje.

„Ryanair” ketina Kauno oro uoste bazuoti 2 „Boeing 737-800” lėktuvus, kurie skraidys 18 maršrutų. Jau anksčiau paskelbtų krypčių sąrašą dar papildys Barselonos, Berlyno, Dusseldorfo Weeze, Edinburgo, Londono Gatwick, Milano Orio, Oslo Rygge, Paryžiaus Beauvais ir Tamperės oro uostai.

Nuo gegužės 3 dienos Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair” atidaro naują maršrutą iš Bristolio oro uosto į Kauną. Skrydžiai vyks du kartus per savaitę pirmadieniais ir ketvirtadieniais.

Atrodo, pavasarį sulauksim naujos konkurencijos skrydžiams į kitus Jungtinės Karalystės miestus, ne tik į Londoną. Nuo kovo 28 d. iš Vilniaus oro uosto „airBaltic” pradeda skrydžius į Mančesterį, tuo pat metu „Star1 Airlines” pradeda skrydžius į Edinburgą. „Ryanair” šiuo metu iš Kauno skrenda į Lutono ir Stanstedo oro uostus netoli Londono, taip pat į Birmingemą ir Liverpulį.

Sausio mėnesio pagrindiniai Vilniaus oro uosto rodikliai:

– keleivių skaičius sumažėjo 4,5%;
– skrydžių skaičius augo 5,7%;
– krovinių ir pašto kiekiai augo 17%.

2009 m. sausio pirmąją pusę dar veiklą vykdė vežėjas „flyLAL – Lithuanian Airlines”, o realiai jo keleiviai darė įtaką visą praėjusio sausio rezultatai (visi išvykę turėjo grįžti ir nutraukus veiklą jų vežėjui).

Gana ženkliai paaugęs skrydžių skaičius, bet kritęs keleivių skaičius rodo, jog rinka rinka taip greitai nepriėmė ir neišnaudojo naujos pasiūlos, todėl daugelio lėktuvų užpildymai krito, lyginant su praėjusiais metais.

Nedaug trūko, jog po 13 mėnesių pertraukos Ryga būtų praradusi populiariausios krypties iš Vilniaus oro uosto vardą – į Rygą keliavo tik 34 keleiviais daugiau nei į Kopenhagą.

Tuo tarpu nuo sausio 11 d. į Kopenhagą pradėjus vykdyti skrydžius bendrovei SAS, Kopenhagos kryptis po visus 2009 m. trukusio kritimo šoko aukštyn. Sausį 41% keleivių į Kopenhagą pervežė SAS, 59% – „airBaltic”, tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog SAS skrydžius vykdė tik tris mėnesio savaites. Beveik dvigubai padidėjusi pasiūla Kopenhagos kryptimi smarkiai sumažino lėktuvų užpildymą.

Kopenhagos kaip transferinio oro uosto augimas padarė įtakos kitiems aplinkiams hub’ams: tiek Rygai, tiek Prahai, tiek Frankfurtui, į kuriuos keleivių skaičius sumažėjo.

Verta atkreipti dėmesį į ženklų „Star1” augimą Londono Stanstedo kryptimi: nuo sausio pradžios aviakompanija padidino skrydžių skaičių nuo 4 kartų iki 5 per savaitę, tačiau keleivių skaičius padidėjo daugiau nei buvo padidintas vietų skaičius. Dažnesni reisai padarė patrauklesnį produktą, todėl „Star1” gali labiau konkuruoti su kasdieniu „Aer Lingus” produktu į Gatwick oro uostą – šios bendrovės pervežamų keleivių skaičius sumažėjo.

Šioje lentelėje neatsispindi „Aurelos” pervežti keleiviai į Dubliną ir Londoną sausio pradžioje (šie skrydžiai buvo nereguliarūs, todėl pakliuvo į čarterių statistiką): į Londoną pervežta bevei 300, į Dubliną – beveik 400 keleivių.

Nors „utair” ir „LOT” pervežmų skaičius mažėjo lyginant su gruodžio mėnesiu, tačiau palyginimas su praėjusiais metais rodo, kokį šuolį šios bendrovės padarė plėsdamos savo rinkos dalį per metus. Beje, abi šios bendrovės vasaros sezonu dalyje reisų ketina naudoti reaktyvinius lėktuvus.

Sausio mėnesį keleivių skaičius mažėjo „verslo” kryptimis – į Briuselį, Stokholmą, Maskvą. Atrodo, bus pasiteisinęs „Skyways” ir „Estonian Air” sprendimas skrydžiuose nuo sausio 1 iki 11 d. daryti pertrauką.

Džiugu, jog lapkritį atidarę Milano kryptį „Star1 Airlines” per porą mėnesių ją sėkmingai išsuko ir dviem skrydžiais per savaitę sugebėjo pervežti daug keleivių, nors gruodį šio maršruto rezultatai buvo nekokie.

Milano pavyzdys rodo, jog naujoms kryptims įsivažiuoti reikia mažiausiai mėnesio-dviejų, todėl kol kas nekokie Romos, Berlyno ir Amsterdamo rezultatai turi galimybę „įsisukti” pavasariop. Juolab, kad pritaikius tvarkaraščius iš Rygos ir Talino, šiuos maršrutus papildys transferiniai keleiviai (šiuo metu jų yra į Romą ir Paryžių iš Rygos).

Kaip bebūtų, naujai atidarytos kryptys stimuliuoja rinką. Vasario viduryje į žaidimą įsijungs dar viena stipri kryptis – „Estonian Air” ir KLM bendradarbiavimu atidarytas reisas iš Vilniaus į Amsterdamą.

Užsakomaisiais skrydžiais pervežtų keleivių skaičius sausį net 25%. Tam įtakos turėjo 700 keleivių, kuriuos į Dubliną ir Londoną pervežė „Aurela”, taip pat rinką aktyvino naujas žaidėjas „Star1 Holidays”, tačiau reikia pripažinti, jog ir patys keleivių srautai rodė neblogus rezultatus.

Lentelėje pateiktos populiariausios kryptys iš Vilniaus: ženkliai padaugėjo keleivių į Hurgadą, simboliškai į Tenerifą ir Bangkoką. Į šešetuką pateko šiemetinė „atostoginė” naujokė Taba, tačiau šių metų programoje nebėra tiesioginių skrydžių į Lioną.

Aviacijos teorija sako, jog ekonomikai atsigaunant, pirmiausia pradeda augti krovinių kiekiai, vėliau pradeda augti „charter/leisure” rinka, o galiausiai ir reguliarūs skrydžiai. Tad – optimizmo yra.

„Star1 airlines” šią vasarą ketina išplėsti savo skrydžių žemėlapį. Iš Vilniaus oro uosto bus pirmą kartą pradėti tiesioginiai skrydžiai į Edinburgą. „Star1” taip pat vasarą vėl skris į Žironą bei Dubliną, išliks žiemos tvarkaraštyje atsiradę skrydžiai į Milaną, o skrydžiai į Londoną vyks 6 kartus per savaitę.

Skrydžiai iš Vilniaus į Edinburgą prasidės kovo 29 dieną ir vyks du kartus per savaitę, išnaudojant „naktinį” lėktuvų panaudojimą. Iš Vilniaus lėktuvas kils 23 val. 15 min., Edinburge leisis 0 val. 10 min., iš Edinburgo atgal pakils 1 val. 10 min., Vilniuje nusileis 5 val. 50 min.

Iki gegužės pradžios skrydžiai vyks ketvirtadieniais ir sekmadieniais, nuo gegužės pradžios ketvirtadienius pakeis penktadienis (grįžimas atitinkamai viena diena vėliau).

Skrydžiais į Edinburgą pirmiausia „Star1” pretenduos į Šiaurinėje Anglijoje ir Škotijoje išsibarsčiusį lietuvių emigrantų srautą, tačiau kartu ši kryptis turėtų sudominti ir trumpų „savaitgalio atostogų” mėgėjus: Edinburge yra ką pamatyti ir šis miestas nėra nuvalkiotas kaip Londonas ar Paryžius.

„Naktiniai” skrydžiai taip pat vyks iš Vilniaus į Dubliną. „Star1” skrydžius šia kryptimi pradės gegužės 29 dieną tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Išvykimas iš Vilniaus – 23 val. 15 min., grįžimas – 6 val. 10 min.

Dublino kryptimi šią vasarą didelė konkurencija: nors „Aer Lingus” sumažina naudojamą lėktuvą maršrute nuo „Airbus A321” į „Airbus A320”, tačiau keturis skrydžius per savaitę vykdys „airBaltic”, o „Ryanair” iš Dublino į Kauną ketina vykdyti 5 skrydžius per savaitę vietoje keturių.

„Star1 airlines” šiltuoju metų laiku vėl vykdys skrydžius iš Vilniaus į Žironą. Žirona įsikūrusi per keliasdešimt kilometrų nuo Barselonos, todėl tai yra patogus taškas tiek laisvalaikio keliautojams į Barseloną, tiek lietuvių emigrantams įsikūrusiems Katalonijoje, tiek atostaugautojams, keliaujantiems į Costa Brava ir aplinkinius kurortus.

Skrydžiai iš Vilniaus į Žironą vyks nuo birželio 23 dienos iki spalio 3 dienos. Skrydžiai vyks ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Išvykimas iš Vilniaus – 8 val., išvykimas iš Žironos – 11 val., nusileidimas Vilniuje – 15 val. 5 min.

„Star1 Airlines” vasarą pratęs lapkritį pradėtus skrydžius iš Vilniaus į Milaną. Skrydžiai bus taip pat vykdomi 2 kartus per savaitę, tačiau tvarkaraštis keičiamas į skrydžius pirmadieniais ir penktadieniais. Išvykimas iš Vilniaus – 8 val., iš Milano – 10 val. 30 min., nusileidimas Vilniuje – 14 val.

Pakeistas tvarkaraštis yra kompromisinis, bandant su tuo pačiu skrydžių skaičiumi prisitaikyti tiek prie verslo, tiek prie laisvalaikio keliautojų – įmanomas tiek „prailgintas” savaitgalis nuo penktadienio iki pirmadienio, tiek verslo srautui įdomūs reisai darbo savaitės pradžioje ir pabaigoje.

Nuo balandžio 26 dienos „Star1 Airlines” ketina padažninti skrydžius iš Vilniaus į Londono Stansted oro uostą iki šešių skrydžių per savaitę. Skrydžiai nuo balandžio pabaigos bus vykdomi kasdien, išskyrus šeštadienius. Nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo tvarkaraštis bus šiek tiek pakeistas: išvykimas iš Vilniaus – 16 val. 15 min., iš Londono – 17 val. 15 min., nusileidimas Vilniuje – 22 val. 15 min.

Nuo kovo pabaigos „Aer Lingus” nutrauks skrydžius iš Londono Gatwick oro uosto į Vilnių, o šiame maršrute juos ketina pakeisti „airBaltic”  su skrydžiais 4 kartus per savaitę vasaros sezonu. Sudėjus visus pasikeitimus, siūlomų kėdžių skaičius per savaitę Vilnius-Londonas maršrute sumažės 20%, kas, įvertinus rinkos sezoniškumą (vasarą paklausa didesnė nei žiemą, kuomet aktyvus tik šventinis laikotarpis), abi aviakompanijos turi galimybę pasiekti puikų lėktuvų užpildymą.

„Star1 airlines” jau parduoda bilietus į vasaros sezono reisus savo interneto svetainėje. Ypač gerų kainų galima rasti skrydžiams į Edinburgą – nuo 223 litų į abi puses.

„airBaltic” vakar paskelbė apie atidaromas naujas kryptis iš Vilniaus į Mančesterį ir Hamburgą bei atnaujinamus skrydžius į Oslą, Dubliną ir Taliną.

Kartu buvo pakoreguotas vasaros „airBaltic” skrydžių tvarkaraštis, atsižvelgiant į lėktuvų išnaudojimą ir rinkos bei paklausos pokyčius.

Vilnius – Amsterdamas reisas nuo vasaros sezono pradžios bus vykdomas tris kartus per savaitę – antradieniais, penktadieniais ir šeštadieniais sekmadieniais, tačiau, svarbiausia – reisas bus vykdomas vakarais. Išvykimas iš Vilniaus – 17:25, grįžimas į Vilnių – 22:50.

„airBaltic” Vilnius-Amsterdamas nekonkuruos su „Estonian Air” vasarį pradedamais reisais Talinas-Vilnius-Amsterdamas, kuris vyks rytais (išvykimas iš Vilniaus 6:55 val.). „airBaltic” tvarkaraštis bus patogus „weekend break” mėgėjams, be to, kadangi „airBaltic” nors ir be tiesioginio bendradarbiavimo su KLM, siūlo jungtinius „vieno bilieto” skrydžius per Amsterdamą, todėl kai kuriomis dienomis galimas patogus vakarinis grįžimas iš Amsterdamo.

Kitomis keturiomis dienomis: pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais panašiu tvarkaraščiu bus vykdomas reisas iš Vilniaus į Londono Gatwick oro uostą. Išvykimas iš Vilniaus – 17:05 val., nusileidimas Vilniuje – 23:25 val.

„airBaltic” reisui į Londoną pasirinko gana panašų tvarkaraštį kaip ir „Star1” skrydžiams į Stanstedo oro uostą, tačiau greičiausiai vakarinis reisas į Londono yra geriausias laiko požiūriu variantas – „Aer Lingus” išbandė ankstyvo ryto ir vėlyvo vakaro variantus, tačiau abu jie turėjo problemų su vieno iš segmentų užpildymu.

Iš Vilniaus į Mančesterį ir Dubliną „airBaltic” skraidys „naktiniu” tvarkaraščiu. Išvykimas iš Vilniaus oro uosto – 22:40 min., grįžimas į Vilnių – 5 val. 55 min. Per Vilnių iš šių reisų bus galima tranzitu skristi į Rygą, Taliną.

Skrydžiai į Mančesterį vyks du kartus per savaitę – trečiadieniais ir šeštadieniais (grįžimas atitinkamai sekančią dieną), į Dubliną – 4 kartus per savaitę: pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais (vėl grįžimas atitinkamai sekančią dieną).

Skrydžiai iš Vilniaus į Paryžių ir Romą bus vykdomi vidurdieniais. 11:10 val. iš Vilniaus oro uosto kils „airBaltic” lėktuvai – į Paryžių antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais; į Romą – pirmadieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais.

Iš Paryžiaus lėktuvai grįš 17 val. 20 min., iš Romos – 17 val. 35 min.

„airBaltic” iš Vilniaus į Taliną, Hamburgą ir Berlyną skraidys „Fokker 50” lėktuvu. Į Taliną bus vykdoma 11 reisų per savaitę – darbo dienomis rytais ir vakarais, sekmadieniais – tik vakarais.

Vidurdienį „Fokker 50” lėktuvas bus naudojamas skrydžiams į Vokietijos miestus: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais 11 val. 45 min. iš Vilniaus oro uostą bus skrendama į Hamburgą (grįžimas 17 val. 25 min.), pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais 12 val. 10 min. kils lėktuvai į Berlyną (grįžimas 17 val.). Nors žiemos tvarkaraštyje naudotus „Boeing 737-500” į Berlyną keičia daugiau nei dvigubai mažesni lėktuvai, tačiau skrydžių skaičius per savaitę didinamas nuo trijų iki keturių.

Ankstyvo ryto skrydžiai „Boeing 737-500” lėktuvu bus vykdomi iš Vilniaus  į Oslą ir Miuncheną. Nuo kovo 29 d. skrydžiai Vilnius-Miunchenas prasidės 6:00 val. iš Vilniaus oro uosto, grįžimas į Vilnių 10 val. 55 min.: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Toks tvarkaraštis Miuncheno oro uoste turėtų padėti pagauti nemažai jungiamųjų skrydžių, tačiau grįžimui teks rinktis kitus oro uostus.

Į Oslą skrydžiai prasidės gegužės 17 dieną ir vyks pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils 5 val. 45 min., leisis iš Oslo – 10 val. 15 min.

Skrydžių iš Vilniaus į Kopenhagą tvarkaraštis turėtų likti panašus dabartiniam, tuo tarpu skrydžių tarp Rygos ir Vilniaus skaičius vasaros sezone padidės iki 6 per dieną – šiuo metu žiemą vyksta penki, praėjusią vasarą vyko septyni.