Simonas Bartkus | Blog

Jeigu jau vakar ilgu rašiniu pradėjau, tai šiek tiek pratęsiu kalbą apie lietuviškus oro kelionių ypatumus. Turbūt nė vienam dažniau skrendančiam nėra paslaptis, jog paprastai skrydžių tvarkaraščiai kinta du kartus per metus: tomis pačiomis dienomis, kai visa Europa pereina prie vasaros/žiemos laiko – kovo paskutinį savaitgalį ir spalio paskutinį savaitgalį.

Iki skrydžių tvarkaraščio pasikeitimo liko nei daug nei mažai – lygiai dešimt parų. Bet – nei skrydžių ir pervežamų keleivių iš Vilniaus lyderė „airBaltic”, nei Vilniaus oro uostas savo interneto puslapiuose net neskelbia skrydžių tvarkaraščio po kovo 29 dienos!

Skrydžių tinkleliai dažniausiai suderinami prieš pusmetį, bet avialinijos dažniausiai siekia išlaikyti paslaptis prieš konkurentus. Be to, toje pačioje „airBaltic” interneto svetainėje galima pirkti bilietus į skrydžius pusei metų į priekį, tai labai norėdamas, gali pagal rezervavimo sistemos duomenis susidėlioti savo skrydžius.

Žodžiu, jeigu nori sužinoti, kur „airBaltic” ir kada skrenda, tai lysk į rezervavimo sistemą ir žiūrėk. Bet – jau rašiau apie tai vieną kartą, bet jų sistema niekada nesiūlo jungiamuoju skrydžiu skristi vakariniu reisu per Kopenhagą. Spėju, kad gali būti ir daugiau „paslėptų” reisų, dėl to rezervavimo sistema negali pasikliauti iki galo.

O ką jeigu lėktuvų bilietus perku ne per „airBaltic.com”, tai net negaliu pažiūrėti skrydžių tvarkaraščio? Nors pačios oro bendrovės teigimu, 30% bilietų perkama internetu, bet tvarkaraščiui internete vietos nėra.

Dar daugiau kritikos šitoje vietoje nusipelno pats oro uostas, kuris apskritai neskelbia apie skrydžius iš savo oro uosto …

Vos vieną kompaniją priimantis („Ryanair”) Kauno oro uostas su tvarkaraščiu susitvarko. Tuo tarpu sunkiausią laikotarpį (vos vienas skrydis per dieną į Kopenhagą) išgyvenęs ir jau su keturiais miestais (Oslas, Kopenhaga, Londonas, Dublinas) jungiantis Palangos oro uostas taip pat internete neskelbia tikslaus tvarkaraščio – pagal jį nuo 03 29 skrydžiai į Kopenhagą nebevyks, tuo tarpu SAS pranešime spaudai skelbia net didinanti skrydžių skaičių.

Tarp dviejų didžiausių Vilniaus oro uoste dirbančių avialinijų pastaruoju metu kilo tikras viešųjų ryšių karas. Iš šalies atrodo, jog iniciatorė yra „FlyLAL”, kuri artėjant vasaros sezonui skelbėsi didinanti lėktuvų parką ir ketinanti susigražinti Vilniaus oro uosto lyderės vardą. Aišku, tikrai nėra malonus atvejis, kada iš „namų” oro uosto (Vilniaus) išstumia bendrovė, karaliaujanti kaimynianame oro uoste (Ryga). Jau ko verti vien „FlyLAL” pranešimų pavadinimai, kaip pavyzdys – “flyLAL – Lithuanian Airlines” laišku paragino “AirBaltic” vadovus mažinti skrydžių kainas.

Galų gale „airBaltic” pati davė peno, „FlyLAL” išnaudoti viešųjų ryšių technologijas konkurencinei kovai – ji priėmė per pastarąjį pusmetį keletą nepopuliarių sprendimų: apmokęstino visą registruojamąjį bagažą (35 LTL), padidino bilietų pardavimo kainas. „FlyLAL” reakcija buvo gana protinga: pavyzdys – Dėl Londone augančių mokesčių „flyLAL” neketina branginti bilietų, „flyLAL-Lithuanian Airlines“ skrydžių tvarkaraštis leis keleiviams sutaupyti 15 mln. Lt.

Pikti liežuviai plaka, jog „FlyLAL” turi žmogų, kuris gaudo bet kokius „airBaltic” kluptelėjimus ir raportuoja juos žiniasklaidai: per porą mėnesių teko išgirsti, jog „airBaltic” skrydį nutraukė lemputė, „airBaltic” keleiviai skrido apsemtu lėktuvu – paprastai tokias smulkmenas (nes iš tiesų, tai ir yra smulkmenos) aviakampanijos užglaisto, o apie nesklandumus sužino tik tuo reisu skridę keleiviai.

Tiek „airBaltic”, tiek „FlyLAL” save rodo kaip „low price” avialinijomis (nepainioti su „low cost” avialinijomis). Mano subjektyvia nuomone, „low price” pozicionuojančios kompanijos pamažu susilieja su didžiosiomis kompanijomis, kadangi visų kainos nukrito tiek, jog realaus skirtumo tarp „Finnair”, „FlyLAL”, „airBaltic”, „KLM” ar „Air France” nebeliko.

Įdomu tai, jog liko ne tiek daug krypčių, kur „FlyLAL” ir „airBaltic” konkuruotų tiesiogiai.

Tarkim, Vilniaus oro uosto duomenimis, populiariausios kryptys 2007 m. buvo:

Kopenhaga – 170 391 („AirBaltic” – 3 skrydžiai per dieną);
Londonas – 129 830 („FlyLAL” ir „AirBaltic” – po 1 skrydį per dieną);
Frankfurtas – 108 612 („Lufthansa” ir „FlyLAL” – po 1 skrydį per dieną);
Praha – 100 230 („Czech Airlines” – 2 skrydžiai per dieną);
Dublinas – 96 384 (3 kartus į savaitę „FlyLAL”, po keturis kartus į savaitę „AirBaltic” ir „Aer Lingus”, sumoj 11 kartų į savaitę arba pusantro skrydžio į dieną).

„airBaltic” su „FlyLAL” tiesiogiai konkuruoja „naujosios Lietuvos” skrydžiuose į Londoną ir Dubliną, „parlamentiniame” skrydyje į Briuselį, taip pat nekasdieniuose skrydžiuose į Milaną ir Romą.

„FlyLAL” vienintelė skrenda į Amsterdamą (pavydėtini ryšiai su KLM, todėl Amsterdamas dažnai lietuviams tampa hub’u į Aziją ar JAV), Kijevą. Taip pat labai stiprius ryšius „FlyLAL” turi su Maskva (dėka bendradarbiavimu su „Aeroflot”), bet neseniai šiame reise sulaukė netikėto konkurento iš Rytų „Utair”.

„airBaltic” valdo visus ryšius su Skandinavija (motininės kompanijos SAS dėka), dėl to vienintelė skrenda auksiniu reisu į Kopenhaga, taip pat į Oslą, Stokholmą. Tik „airBaltic” skrenda į Berlyną, Hamburgą, Diuseldorfą – o prieš porą metų būtent „FlyLAL” skraidydavo bene į kiekvieną Vokietijos didesnį miestą.

Šiemet „FlyLAL” įlipo į „airBaltic” reisą – atidarė skrydį Barseloną, „airBaltic” atsakė į tai atidarydama reisą į Paryžių. „FlyLAL” sėkmingai skraido į Kievą, o turbūt kaip atsaką į tai „airBaltic” pradeda skraidyti į Simferopolį ir Odesą.

Duomenys apie avialinijų pervežtus keleivius atrodo taip:

„airBaltic” – 36,1 proc. – 620 tūkst. keleivių;
„flyLAL” – 27,6 proc. – 474 tūkst. keleivių;
„Czech Airlines” – 5,83 proc. – 100 tūkst. keleivių;
„Lufthansa” – 4,96 proc. – 85 tūkst. keleivų.
„Finnair” – 3,7 proc. – 63,5 tūkst. keleivių.

Vilniaus oro uosto pateikti duomenys leidžia daryti keletą įdomių išvadų:

– „FlyLAL” skraido kasdien į Frankfurtą (kaip ir „Lufthansa”), bet šiuo reisu skraidina tik 23 tūkst. keleivių;
– Helsinkis – po 2 kartus į dieną skrenda „AirBaltic” ir „Finnair”. „Finnair” skrenda tik į Helsinkį ir perveža 63,5 tūkst. keleivių, o Helsinkis nepatenka į TOP-5. Reiškia „airBaltic” tenka tik „peanuts”.

Iš to seka, jog „airBaltic” ir „FlyLAL” skrydžių efektyvumas yra nekoks. Su užsienio kompanijomis konkuruojant („Lufthansa” ar „Finnair”) Vilniaus oro uosto lyderės gauna į vienus vartus, o su „Chech Airlines” net nekonkuruoja.

Atskiros kalbos reikalautų konkuravimas Vilnius-Talinas reise, per dieną įvyksta net septyni reisai pirmyn ir atgal, o kai kurie reisai vyksta kas penkias minutes! Štai kaip atrodo išvykimo iš Vilniaus į Taliną tvarkaraštis:

06:45 FlyLAL
06:55 Air Baltic
09:10 Estonian Air
14:40 Air Baltic
18:25 Air Baltic
18:30 FlyLAL
19:50 Estonian Air

Lygiai tas pats nuo balandžio mėnesio dėsis ir reise į Rygą – „FlyLAL” ir „airBaltic” į šį miestą skraidys po tris kartus!

Tiek „AirBaltic”, tiek „FlyLAL” lėktuvų parkai tuo tarpu yra skurdoki. Didžiaisiais reisais abi kompanijos skraido 20 metų senumo „Boeing 737-300” arba „Boeing 737-500”, kuriais nepriklausomybės pradžioje gal ir buvo galima didžiuotis, tuo tarpu trumpuosius reisus „FlyLAL” vykdo burzgiančiais SAAB’ais, o „airBaltic” dar labiau burzgiančiais „Fokker’iais”. Štai „Aurela” įsigijo tokį „Boeing 575-200”, tai įkandin abi bendrovės paskelbė įsigysiančios tokius pat – „FlyLAL” netgi žada tokį turėti jau šį pavasarį, „airBaltic” kitąmet.

Asmeniškai abejoju, ar „FlyLAL” šį didžiulį gražuolį išsiųs į reguliarius reisus – nebent Kalėdų laiku tokį pastatys ant Londono ar Dublino reiso, o kasdieniame tvarkaraštyje „FlyLAL” neturi reisų, kuriems reikalingas toks galiūnas būtų, o pustuščio skraidinimas susijęs ne tik su papildomais kaštais, bet ir su daug didesniais aptarnavimo ir tūpimo mokesčiais. „airBaltic” tokio dydžio lėktuvą drąsiai galėtų statyti reise į Kopenhagą (nepamenu, kada teko matyti laisvą vietą vakariniame reise iš Kopenhagos į Vilnių), bet, turbūt, protingiau būti pradėti į šį miestą skraidyti dažniau.

Sako, „FlyLAL” atgaivins vidinį skraidymą iš Vilniaus į Palangą. Įdomi tokio skrydžio paklausa: visgi, skrydis su šiuolaikinėmis saugumo, registracijos taisyklėmis užtruks beveik dvi valandas (45 minutės „check-in”, saugumas, laipinimas; 45 minutės skrydis, 15 minučių išlaipinimui), tuo tarpu automobiliu kelionė užtrunka 3,5 valandos, o kur dar didelė vėlavimo tikimybė skrendant …

Spausdinta dienraštyje „Verslo žinios”, 2008 m. kovo 14 d.

Rolandas Emmerichas – greito maisto tiekėjas Holivudui. Jo darbus kritikai koneveikia, liaudis pritaria kritikams, bet perka. Geriausiai žinomi režisieriaus ir prodiuserio darbai „Nepriklausomybės diena”, „Godzila” ir „Diena po rytojaus” uždirbo atitinkamai 811, 376 ir 528 milijonus JAV dolerių, nors pirmiesiems dviems realiai grėsė „Auksinės avietės”.

Pastatęs nemažai filmų apie ateitį, filmų-katastrofų kūrėjas R.Emmerichas ėmėsi žanro, kuriame gali išnaudoti specialiųjų efektų srityje sukauptą patirtį. „10 000 metų prieš Kristų” – istorinis epas, pasakojantis apie primityviuosius laikus, kada žmonės dar gyveno gentyse.

Scenarijų „10 000 metų prieš Kristų” rašė pats R.Emmerichas padedant Haraldui Kloseriui, kuris iki šiol turėjo tik kompozitoriaus patirties. Filmo istorija – labai primityvi. Pagrindinis herojus D’Leh (vardas sugalvotas iš antro galo perskaičius vokišką žodį Held, kuris reiškia „herojus”), su savo genties vyrais nusprendžia sekti gaują, kuri apiplėšė jų stovyklą ir pagrobė genties moteris.

Banalus filmo pavadinimas apnuogina juostos logines klaidas. Prieš 12 tūkst. metų nuo šiandien, pleistoceno epochoje, didžiąją mūsų planetos dalį dar dengė ledynai. Tuo tarpu snieguotuose kalvose šiek tiek pasibastę herojai netrukus patenka į dykumą, kurioje aptinka jiems nematytą civilizaciją ir piramides. Jeigu herojai gyveno tais laikais, kuris nusakytas filmo pavadinime, iki piramidžių statybų pradžios dar buvo likę mažiausiai 5 tūkst. metų …

Scenaristai pasiklydo ne tik laike, bet ir geografijoje. Nuo snieguotų viršukalnių iki dykumos viduryje įsikūrusios civilizacijos herojai nukanka per kelias dienas pėsčiomis… R.Emmerichas ir H.Kloseris pranešimuose spaudai teigia – „nesistengėme „10 000 metų prieš Kristų” paversti dokumentiniu filmu”, o kalbėdami apie vietą, kurioje vyksta veiksmas, kūrėjai mini „jų pačių sukurtą Afriką”.

Snieguoti kalnai buvo nufilmuoti Naujojoje Zelandijoje, džiunglės Pietų Afrikoje, o dykuma Namibijoje. Jei Melas Gibsonas, statydamas „Apocalypto” vardan istorinio autentiškumo pasitelkė net originalią tų laikų kalbą, tai „10 000 metų prieš Kristų” herojai kalba taisyklinga beakcente XXI a. anglų kalba su visais žodyne esančiais žodžiais, kurių dalis buvo sukurta tik po mažiausiai 10 tūkst. metų.

Logikos trūksta ir veikėjų veiksmuose. „10 000 metų prieš Kristų“ veikėjų charakteriai – labai paviršutiniški. Net pabaisa iš „Godzilos” griaunanti miestą buvo įdomesnis ir labiau motyvuotas personažas nei visi priešistorinio kaimo gyventojai. Davido Lyncho ar Woody Alleno autorinio kino darbuose palikti atviri klaustukai virsta filmo vertybe. Čia dviejų valandų trumės istorija be paaiškinimų tampa mažiau įdomi negu to paties filmo anonsas. Herojus sprunka, herojus vejasi, herojus kaunasi, herojus medžioja, herojus vaduoja … Veiksmas praranda ne tik nuoseklią seką, bet ir svarbų aspektą – motyvaciją, kodėl tai vyksta. Žiūrovas lieka azartinio lošimo be jokio galimo laimėjimo įkaitu.

Aktorių sąraše – tik pavardės žmonių, kurie iki šiol vaidino arba antraeiliuose filmuose arba antraeilius vaidmenis. Holivude įprasta, jog brangiems istoriniams, fantastiniams, epiniams filmams pasirenkamos ne pirmo ryškumo žvaigždės – tokiu būdu kino studijos sutaupo lėšų (efektai, masinės scenos ir taip kainuoja daug), o mažiau žinomiems aktoriams tai tampa tramplinu į sėkmingą karjerą (pavyzdžiui, „Žiedų valdovas“ taip iškėlė Orlando Bloomo žvaigždę).

„10 000 metų prieš Kristų“ akivaizdžiai skolinasi atskirus epizodus iš kitų filmų. Velociraptorių ataka labai primena panašią sceną iš „Juros periodo parko“. Atskiros filmo siužetinės linijos matytos minėtame „Apokalipto“, „Narsiojoje širdyje“ ar „300“.

Sukdami juostą „10 000 metų prieš Kristų” filmo kūrėjai investavo 75 mln. JAV dolerių. Kino rinkos analitikai kalbėjo, jog pasiteisinus įprastai R.Emmericho filmų formulei „keikiamas, bet žiūrimas”, juosta debiutinio savaitgalio metu galėjo pagerinti epo „300” debiutinį rezultatą – 70,9 mln. JAV dolerių. Rezultatas – dvigubai blogesnis. Kovo 7-9 dienomis JAV kino teatruose „10 000 metų prieš Kristų” uždirbo 35,7 mln. dolerių.

Plačiau apie filmą – 10 000 m. pr. Kr. | 10,000 B.C., 2008

Vis labiau tampu šalininku minties, jog originalumas marketinge yra būtinas veiksnys atliekant bet kokį žingsnį, darant bet kokį maketą ar renkant paprastą šūkį. Čia kaip muzikoje – visos galimos 7 natų kombinacijos jau seniai sugrotos, todėl svarbiausia yra tinkamas laikas, tinkama vieta ir tinkama išraiška.

Štai „Švyturys” daro akciją „Tavo baras”, kuri Lietuvos mastu yra originali – nors tai darė „Guiness” kitose šalyse, bet Lietuvai ši akcija yra tinkamu laiku tinkamoje vietoje – kur kas įdomiau nei laimėti eilinį automobilį po kamšteliu.

Jeigu „Volvo” turi saugiausio automobilio poziciją, tai visi kiti gamintojai turėtų nebesididžiuoti saugumu? Jeigu baltas raides raudoname fone naudoja „Coca Cola”, tai visiems kitiems tokį spalvų derinį jau reikėtų pamiršti?

Čia tik vienas pasaulinis pavyzdys, kai dvi skirtingos kompanijos, du visiškai skirtingi produktai naudoja tą patį šūkį visame pasaulyje. Ir nė vienas nuo to nesidaro blogesnis:

„Avon” reklama ant statomo „Kempinski” sienos Vilniuje. 

„Apple” operacinei sistemai „Leopard” pristatyti naudojo tokį patį šūkį kaip „Avon” savo tarptautinei reklaminei kampanijai  

Nekasdien gi galima sugalvoti „Just Do It”, „Think different” ar „Ask for more”.

Recenzija išspausdinta „Verslo žinių” priede „Savaitgalis”, 2008 m. kovo 7 d.

„Ar aš turiu pasirinkimą?“ – tokį klausimą užduoda Ana Boleyn karaliaus pasiuntiniui, o trumpas žodis „Ne“ yra visas moterų padėtį viduramžių Anglijoje nusakantis atsakymas. Sutuoktuvių sandorius sudaro vyrai, o sūnaus negalinti duoti žmona gali būti nužudoma – tokia karaliaus rūmų kasdienybė.

Dvi seseris – Ana ir Mariją – turtus ir pripažinimą sustiprinti siekiantis jų tėvas iš taikaus provincijos gyvenimo išsiunčia jas į Anglijos širdį tam, jog siektų karaliaus Henriko VIII palankumo. Karalius tampa neabejingas abiems, o viena kitą mylinčios seserys tampa konkurentėmis. Gudresnė ir apsukresnė Ana tampa Henriko VIII žmona ir karūnuojama.

„Karalienės sesuo“ pastatyta pagal to paties pavadinimo Philippos Gregory romaną – lietuviškas jo leidimas pasoridė ką tik prieš filmo premjerą. „BBC Films“ 2003 m. ekranizavo šį romaną televizijai, o po šio projekto sėkmės ėmėsi darbo perkelti „Karalienės seserį“ į didįjį ekraną.

Dar prieš garsųjį bestselerį, karaliaus Henriko VIII gyvenimo  gyvenimo epizodas santuokoje su Ana Boleyn pasakojamas didžiajame ekrane – kino klasikos gerbėjai gali prisiminti 1969-aisiais pastatytą dramą „Tūkstančio dienų Ana”, kuri buvo apdovanota „Auksiniu gaubliu” už režisūrą.

Pagrindiniams seserų Anos ir Marijos Boleyn vaidmenims prodiuseriai prikalbino dvi labai režisierių ir prodiuserių medžiojamas jaunas ir pripažintas ekrano žvaigždes – tarp komercinio ir autorinio kino nuolat sėkmingai balansuojančios Natalie Portman ir Woody Alleno mūzos (pasak jo paties) Scarlett Johansson. Karaliaų Henriką VIII vaidina Ericas Bana („Milžinas Halkas“, „Troja“, „Miunchenas“).

Aktorių parinkimas atrodo atliktas komerciniais principais – svarbiausias argumentas atrenkant aktorius buvo jų populiarumas. Galima atkreipti dėmesį ir į faktą, jog nė vienas iš pagrindinius vaidmenis atliekančių aktorių nėra britas: N.Portman kilusi iš Izraelio, S.Johansson – daniško ir lenkiško kraujo turinti amerikietė, o Ericas Bana – australas. Nors visi trys yra labai patyrę ir sukūrę įvairaus tipo vaidmenų, visiems buvo pirmasis kartas, kuomet teko vaidinti viduramžių Europos didikus. To pasėkmė – viso filmo metu sunku patikėti, jog N.Portman ir S.Johansson – XVI-ojo amžiaus anglų damos.

„Karalienės sesers“ kūrėjų sąrašas įspūdingas ir už ekrano. Scenarijų kino ekranui adaptavo Peteris Morganas – šiuolaikinės Didžiosios Britanijos ekranizacijos „Karalienė“ ir „Paskutinio Škotijos karaliaus“ scenaristas. Režisieriaus kėdėje sėdi Justinas Cadwickas, kurio pastatytas TV serialas pagal Čarlzo Dikenso romaną „Niūrūs namai“ laimėjo bene visus galimus apdovanojimus. Kostiumus veikėjams parinko Sandy Powell, apdovanota „Oskarais“ už darbą „Aviatoriuje“ ir „Įsimylėjusiame Šekspyre“.

Pagrindine filmo problema tampa tai, jog „Karalienės sesuo“ koncentruojasi ties tik ties herojų tarpusavio santykiais. Į tolimą planą nubloškiamas istorinis kontekstas. O juk norėdamas vesti Aną Boleyn, Henrikas VIII atskiria Anglijos bažnyčią nuo Romos katalikų bažnyčios ir vyksta dar daug svarbių dalykų. Kadangi S.Johansson ir N.Portman dažnai pirmauja ne tik geriausių aktorių sąrašuose, bet ir seksualiausių pasaulio moterų dešimtukuose, „Karalienės sesers“ kūrėjai nusprendė tai išnaudoti ir seksualių scenų filme nėra mažai. Tokia padėtis labiau primena muilo operą, o ne istorinę dramą.

P.Gregory romanas ir labai stipri kūrėjų bei aktorių komanda „Karalienės seseriai“ leidžia kelti labai aukštus reikalavimus – pasiekti jų nepavyko. Išėjus iš kino salės pasidaro net šiek tiek gaila, jog labai įdomus projektas netapo labai geru filmu.

Plačiau apie filmą –  Karalienės sesuo | The Other Boleyn Girl, 2008

Sako, kad blog’ai turi būti „exclusive” ir skelbti niekur kitur nematytą turinį. Šiandien skaičiau pranešimą rinkodaros pasiekimų parodoje „Password”. Turėjau idėją, jog prezentaciją į BLOG’ą įdėsiu anksčiau negu skaitysiu patį pranešimą. Deja, tai nepavyko, kadangi baigau prezentaciją dėliotis prieš pat pranešimo laiką.

Kas nebuvote „Password”, kviečiu parsisiųsti prezentaciją: „Statoil“ rinkodaros iššūkiai: nuo idėjos iki 18 sunkvežimių kavos. PDF – 4,12 MB

Šiąnakt išdalinti „Oskarų” apdovanojimai, o man pavyko atspėti 6 iš 10.

Atspėjau, jog geriausios aktorės vardas atiteks Marion Cotillard už vaidmenį filme „Edit Piaf. Rožinis gyvenimas”, geriausiu antrojo plano aktoriumi taps Javier Bardem už vaidmenį filme „Šioje šalyje nėra vietos senukams”, geriausiais režisieriais bus pripažinti Joel Cohen ir Ethan Cohen už filmą „Šioje šalyje nėra vietos senukams”, už geriausius scenarijus atiteks „Oskarai” „Šioje šalyje nėra vietos senukams” bei „Juno” (atitinkamai adaptuotas ir originalus scenarijus), o geriausias metų animacinis darbas – „La Troškinys”.

Nors 60% yra geras rezultatas, bet nepataikiau dviejose labai svarbiose kategorijose – geriausiu filmu išrinktas „Šioje šalyje nėra vietos senukams”, o geriausiu aktoriumi Daniel Day-Lewis už vaidmenį filme „Bus kraujo”. Šiose kategorijose aš prioritetus teikiau „Atpirkimui” ir Johnny Deppui. Išties, dėl šių nepataikymų labai nesikremtu – nujaučiau, jog būtent šie darbai bus įvertinti, o aš savo spėjimuose prisipažinsiu „biškelį” stengiausi paeiti prieš srovę bei pažymėti savo favoritus.

Taip pat neatspėjau, jog geriausios antraplanės aktorės „Oskaras” atiteks Tilda Swinton iš filmo „Maiklo Kleitono sukurta tiesa” – žiūrėdamas šį filmą net nelabai atkreipiau į ją dėmesį. Taip pat nepataikiau  „Die Fälscher” iš Austrijos gaus „Oskarą” už geriausią filmą užsienio kalba – bet šioje kategorijoje jau dūriau aklai.

Apibendrintai galima pasakyti, jog jokių netikėtumų šiemetinėje ceremonijoje nebuvo – laimėjo daugiausia tie, kuriems ir  buvo prognozuojami apdovanojimai.  Keturis „Oskarus” gavęs filmas „Šioje šalyje nėra vietos senukams” nėra vertinamas vienareikšmiai – nemažai net kino profesionalų filmą supranta ne iki galo. Aš kol kas irgi nežinau, ar stoti į aršiausių filmo gerbėjų gretas – filmą žiūrėjau vieną kartą gryna anglų kalba (be titrų), bet, atrodo, to neužteko – man apie šį filmą liko labai daug klaustukų. Dialogai – super, Javier Bardiemo vaidyba – įspūdinga, nutraukiamos įdomiausioje vietoje scenos – genialu, gebėjimas rodyti ir išlaikyti įtampą – nerealus režisierių darbas. Bet tai tik detalės – didele dalimi pritariu Marijui, jog panašu, jog filmas nėra iki galo labai stiprus.

Bet kokiu atveju,  „Šioje šalyje nėra vietos senukams” reikės žiūrėti dar kartą. O gal ir ne vieną.

Iki „Oskarų” ceremonijos pradžios liko kažkur 7 valandos – likus tiek mažai laiko pateiksiu savo prognozes, kurioje kategorijoje kam turėtų atitekti garbingiausi kino pasaulio apdovanojimai. Rezultatus galite pamatyti šiąnakt nuo 3.30 val. per „PRO7” arba kurį kitą užsienio kanalą.

Geriausias filmas:

Visi ekspertai prognozuoja pergalę filmui „Šioje šalyje nėra vietos senukams”, nors aš nesu tikras jo pergale geriausio filmo kategorijoje, kadangi visgi atsiliepimai yra dviprasmiški apie filmą. Kadangi aš irgi neduodu šiam filmui 10/10, o „Bus kraujo” nemačiau – savo prognozę atiduodu „Atpirkimui” – jis jau triumfavo „BAFTA” apdovanojimuose.

„Šioje šalyje nėra vietos senukams” / „No Country For Old Men”
„Bus kraujo” / „There Will Be Blood”
„Atpirkimas” / „Atonement”
„Juno” / „Juno”
„Maiklo Kleitono sukurta tiesa” / „Michael Clayton”

Geriausias aktorius:

Mano asmenine nuomone, Johnny Deppas pagaliau turi gauti „Oskarą” – todėl statau už jį. Vėl prieštarauju visuotinėms prognozėms – jos teigia, jog laimės Daniel Day-Lewis.

Daniel Day-Lewis už vaidmenį filme „Bus kraujo”
Johnny Depp už vaidmenį filme „Svynis Todas: Demoniškas Flyto gatvės kirpėjas”
Viggo Mortensen už vaidmenį filme „Rytietiški pažadai”
George Clooney už vaidmenį filme „Maiklo Kleitono sukurta tiesa”
Tommy Lee Jones už vaidmenį filme „Elos slėnyje”

Geriausias antrojo plano aktorius:

Vienaraikšmiai –  laimėti privalo Javieras Bardemas.

Javier Bardem už vaidmenį filme „Šioje šalyje nėra vietos senukams”
Cassey Affleck už vaidmenį filme „Džese Džeimso nužudymas, kurį įvykdė bailys Robertas Fordas”
Philip Seymour Hoffman už vaidmenį filme „Čarlio Vilsono karas”
Tom Wilkinson už vaidmenį filme „Maiklo Kleitono sukurta tiesa”
Hal Holbrook už vaidmenį filme „Atgal į gamtą”

Geriausia aktorė:

Vėl paprieštarausiu masinei psichozei, kuri teigia, jog laimėti turi Ellen Page – manau, jog laimės Marion Cotillard, fantastiškai suvaidinusi Edith Piaf”.

Ellen Page už vaidmenį filme „Juno”
Julie Christie už vaidmenį filme „Away From Her”
Marion Cotillard už vaidmenį filme „Edit Piaf. Rožinis gyvenimas”
Cate Blanchett už vaidmenį filme „Elžbieta. Aukso amžius”
Laura Linney už vaidmenį filme „Savadžių šeima”

Geriausia antrojo plano aktorė:

Čia statau už Cate Blanchett, bet, akivaizdaus favorito šioje kategorijoje nėra.

Cate Blanchett už vaidmenį filme „Manęs čia nėra”
Amy Ryan už vaidmenį filme „Dingusioji”
Saoirse Ronan už vaidmenį filme „Atpirkimas”
Ruby Dee už vaidmenį filme „Amerikos gangsteris”
Tilda Swinton už vaidmenį filme „Maiklo Kleitono sukurta tiesa”

Geriausias režisierius:

Broliai Cohenai tikrai turi nugalėti šioje kategorijoje.

Joel Cohen ir Ethan Cohen už filmą „Šioje šalyje nėra vietos senukams”
Paul Thomas Anderson už filmą „Bus kraujo”
Jason Reitman už filmą „Juno”
Julian Schnabel už filmą „Skafandras ir drugelis”
Tony Gilroy už filmą „Maiklo Kleitono sukurta tiesa”

Geriausias filmas užsienio kalba:

Bet kuris mano spėjimas bus „iš lempos”, kadangi, prisipažinsiu, nė vieno iš šių filmų nesu matęs – Lietuvos kino platintojai nė vieno filmo nerodė, tikiuosi, situaciją pataisys „Gala” kino festivalis arba „Kino pavasaris”. Kad galėčiau paskui įvertinti savo „Orakulo” sugebėjimus, statau už rusiškąjį „12”.

„12” iš Rusijos;
„Die Fälscher” iš Austrijos;
„Beaufort” iš Izraelio;
„Mongol” iš Kazakhstano;
„Katyn” iš Lenkijos.

Geriausias adaptuotas scenarijus:

„Šioje šalyje nėra” vietos senukamas turėtų laimėti.

„Šioje šalyje nėra vietos senukams”
„Atpirkimas”
„Bus kraujo”
„Skafandras ir drugelis”
„Away From Her”

Geriausias originalus scenarijus:

Visgi, mažabiudžetis netikėtumas „Juno” kažkurioje kategorijoje tikrai turi laimėti – čia jam bus puiki proga gauti savo „Oskarą”.

„Juno”
„La Troškinys”
„Maiklo Kleitono sukurta tiesa”
„Lars and the Real Girl”
„Savadžių šeima”

Geriausias animacinis filmas:

„La Troškiniui” turi atitekti visi laurai.

„La Troškinys”
„Persepolis”
„Ant bangos”

Jau rytoj ryte pasitkrinsiu, kiek iš 10 kategorijų atspėjau laimėtojus.

Sulaukiu nemažai klausimų – kada rodys vieną ar kitą filmą Lietuvoje. Įdedu sąrašą, sudarytą pagal šiandienius duomenis, kuriuos pateikia Lietuvos kino platintojai – kuomet mūsų kino teatruose bus rodomas vienas kitas filmas.

Lietuvos kino teatrų premjerų tvarkaraštis:

Svynis Todas: Demoniškas Flyto gatvės kirpėjas / Sweeney Todd: The Demon Barber of Fleet Street nuo 2008-02-29 (rež. Tim Burton (I), akt. Johnny Depp, Helena Bonham Carter, Alan Rickman)

Šoklys / Jumper nuo 2008-02-29 (rež. Doug Liman, akt. Hayden Christensen, Samuel L. Jackson, Diane Lane (I))

Mes iš ateities / My iz buduschego nuo 2008-02-29 (rež. Andrei Malyukov, akt. Yekaterina Klimova, Danila Kozlovsky, Daniil Strakhov)

Mes valdome naktį / We Own The Night nuo 2008-03-07 (rež. James Gray (I), akt. Joaquin Phoenix, Eva Mendes, Danny Hoch)

Karalienės sesuo / The Other Boleyn Girl nuo 2008-03-07 (rež. Justin Chadwick, akt. Natalie Portman, Scarlett Johansson, Eric Bana (I))

Planas tėčiui / The Game Plan nuo 2008-03-07 (rež. Andy Fickman, akt. Dwayne Johnson, Madison Pettis, Kyra Sedgwick)

Greičio gatvės. Be taisyklių / Stritreysery nuo 2008-03-07 (rež. Oleg Fesenko, akt. Aleksei Chadov, Marina Aleksandrova, Lev Prygunov)

10 000 m. pr. Kr. / 10,000 B.C. nuo 2008-03-14 (rež. Roland Emmerich, akt. Cliff Curtis, Camilla Belle, Steven Strait)

Spaiderviko kronikos / The Spiderwick Chronicles nuo 2008-03-14 (rež. Mark Waters, akt. Sarah Bolger, Freddie Highmore, Seth Rogen)

Hortonas ir kasiukai / Horton Hears a Who! nuo 2008-03-21 (rež. Jimmy Hayward, Steve Martino, akt. Jim Carrey, Steve Carell, Jonah Hill)

14,99 EUR / 99 francs nuo 2008-03-21 (rež. Jan Kounen, akt. Jean Dujardin, Jocelyn Quivrin, Patrick Mille)

Mano monstriukas ir aš / The Water Horse nuo 2008-03-21 (rež. Jay Russell, akt. Bruce Allpress, Eddie Campbell (I), Brian Cox (I))

Dvi dienos Paryžiuje / 2 Days in Paris nuo 2008-03-28 (rež. Julie Delpy, akt. Julie Delpy, Adam Goldberg (I), Daniel Brühl)

Prieš pakratant kojas / The Bucket List nuo 2008-03-28 (rež. Rob Reiner, akt. Jack Nicholson, Morgan Freeman (I), Sean Hayes (I))

Pranaši pozicija / Vantage Point nuo 2008-03-28 (rež. Pete Travis, akt. Sigourney Weaver, Zoe Saldana, Matthew Fox)

Be abejo, turbūt / Definitely, Maybe nuo 2008-03-28 (rež. Adam Brooks (I), akt. Ryan Reynolds (I), Isla Fisher, Elizabeth Banks (II))

Savadžių šeima / The Savages nuo 2008-04-04 (rež. Tamara Jenkins, akt. Laura Linney, Philip Seymour Hoffman, Philip Bosco)

Superhero! / Superhero Movie nuo 2008-04-04 (rež. Craig Mazin, akt. Sara Paxton, Drake Bell, Leslie Nielsen)

Kasandros sapnas / Cassandra`s Dream nuo 2008-04-11 (rež. Woody Allen, akt. Colin Farrell (I), Ewan McGregor, Tom Wilkinson (I))

Gatvių karaliai / Street Kings / Night Watchman nuo 2008-04-11 (rež. David Ayer, akt. Keanu Reeves, Hugh Laurie, Chris Evans (V))

Mano vaivorų naktys / My Blueberry Nights nuo 2008-04-18 (rež. Kar Kai Wong, akt. Norah Jones, Jude Law, David Strathairn)

Nesusekamas / Untraceable nuo 2008-04-18 (rež. Gregory Hoblit, akt. Diane Lane (I), Billy Burke (I), Colin Hanks)

Drilbitas / Drillbit Taylor nuo 2008-04-18 (rež. Steven Brill (I), akt. Owen Wilson (I), Leslie Mann, Josh Peck (I))

Užraktas / Shutter nuo 2008-04-18 (rež. Masayuki Ochiai, akt. Joshua Jackson (I), Rachael Taylor (II), Megumi Okina)

Rembo / John Rambo nuo 2008-04-25 (rež. Sylvester Stallone, akt. Sylvester Stallone, Sam Elliott, Matthew Marsden)

Manęs čia nėra / I`m Not There. nuo 2008-04-25 (rež. Todd Haynes, akt. Cate Blanchett, Ben Whishaw, Christian Bale)

21 / 21 nuo 2008-04-25 (rež. Robert Luketic, akt. Jim Sturgess, Kevin Spacey, Kate Bosworth)

Geležinis žmogus / Iron Man nuo 2008-05-02 (rež. Jon Favreau, akt. Robert Downey Jr., Terrence Howard, Gwyneth Paltrow)

Seklys / Sleuth nuo 2008-05-02 (rež. Kenneth Branagh, akt. Jude Law, Michael Caine (I), Harold Pinter)

Over Her Dead Body / Over Her Dead Body / How I Met My Boyfriend`s Dead Fiancée nuo 2008-05-02 (rež. Jeff Lowell (I), akt. Eva Longoria, Paul Rudd (I), Lake Bell)

Patologija / Pathology nuo 2008-05-02 (rež. Marc Schoelermann, akt. Milo Ventimiglia, Michael Weston (I), Lauren Lee Smith)

Akis / The Eye nuo 2008-05-09 (rež. David Moreau (II), Xavier Palud, akt. Jessica Alba, Parker Posey, Alessandro Nivola)

Kvailių auksas / Fool`s Gold nuo 2008-05-09 (rež. Andy Tennant, akt. Kate Hudson (I), Matthew McConaughey, Donald Sutherland (I))

Prom Night / Prom Night nuo 2008-05-09 (rež. Nelson McCormick (II), akt. Brittany Snow, Johnathon Schaech, Jessica Stroup)

Southland Tales / Southland Tales nuo 2008-05-09 (rež. Richard Kelly (II), akt. Dwayne Johnson, Seann William Scott, Sarah Michelle Gellar)

Speed Racer / Speed Racer nuo 2008-05-16 (rež. Andy Wachowski, Larry Wachowski, akt. Christina Ricci, Emile Hirsch, Matthew Fox)

Naktinis skerdynių traukinys / The Midnight Meat Train nuo 2008-05-16 (rež. Ryuhei Kitamura, akt. Bradley Cooper (I), Vinnie Jones, Brooke Shields)

Pametę galvas Las Vegase / What Happens in Vegas… nuo 2008-05-16 (rež. Tom Vaughan (I), akt. Ashton Kutcher, Cameron Diaz, Queen Latifah)

Indiana Džounsas ir krištolo kaukolės karalystė / Indiana Jones and the Kingdom of the Crystal Skull nuo 2008-05-22 (rež. Steven Spielberg (I), akt. Harrison Ford, Cate Blanchett, Shia LaBeouf)

Muzika, suradusi mus / August Rush nuo 2008-05-23 (rež. Kirsten Sheridan, akt. Freddie Highmore, Keri Russell, Jonathan Rhys Meyers)

Atsitiktinė santuoka / The Accidental Husband nuo 2008-05-30 (rež. Griffin Dunne, akt. Uma Thurman, Colin Firth, Jeffrey Dean Morgan)

My Mom`s New Boyfriend / My Mom`s New Boyfriend nuo 2008-05-30 (rež. George Gallo (I), akt. Colin Hanks, Meg Ryan (I), Antonio Banderas (I))

Paryžius / Paris nuo 2008-05-30 (rež. Cédric Klapisch, akt. Juliette Binoche, Romain Duris, Fabrice Luchini)

Pasiutusi mergiotė / Wild Child nuo 2008-05-30 (rež. Nick Moore (II), akt. Emma Roberts (II), Natasha Richardson, Aidan Quinn (I))

Meet Dave / Meet Dave nuo 2008-05-30 (rež. Brian Robbins (I), akt. Elizabeth Banks (II), Eddie Murphy (I), Gabrielle Union)

Forgetting Sarah Marshall / Forgetting Sarah Marshall nuo 2008-05-30 (rež. Nicholas Stoller, akt. Jason Segel, Kristen Bell (I), Mila Kunis)

Kung Fu Panda / Kung Fu Panda nuo 2008-06-06 (rež. Mark Osborne (I), John Stevenson (XI), akt. Jack Black (I), Jackie Chan (I), Dustin Hoffman)

Strange Wilderness / Strange Wilderness nuo 2008-06-06 (rež. Fred Wolf (II), akt. Steve Zahn, Allen Covert, Jonah Hill)

Seksas ir miestas / Sex and the City: The Movie nuo 2008-06-08 (rež. Michael Patrick King, akt. Sarah Jessica Parker, Kim Cattrall, Kristin Davis (I))

Redbelt / Redbelt nuo 2008-06-13 (rež. David Mamet, akt. Rodrigo Santoro, Tim Allen (I), Emily Mortimer)

Battle in Seattle / Battle in Seattle nuo 2008-06-13 (rež. Stuart Townsend, akt. Charlize Theron, Woody Harrelson, Ray Liotta)

Pakvaišę žaidimai / Funny Games nuo 2008-06-13 (rež. Michael Haneke, akt. Naomi Watts, Brady Corbet, Siobhan Fallon)

Įvykis / The Happening nuo 2008-06-13 (rež. M. Night Shyamalan, akt. Mark Wahlberg (I), Zooey Deschanel, John Leguizamo)

Bangkok Dangerous / Bangkok Dangerous nuo 2008-06-13 (rež. Oxide Pang Chun, Danny Pang, akt. Nicolas Cage, James With, Charlie Yeung)

Milžinas Halkas 2 / The Incredible Hulk nuo 2008-06-13 (rež. Louis Leterrier, akt. Edward Norton (I), Liv Tyler, Tim Roth)

Narnijos kronikos: princas Kaspijanas / Chronicles of Narnia: Prince Caspian nuo 2008-06-20 (rež. Andrew Adamson, akt. Tilda Swinton, Liam Neeson, Eddie Izzard)

Wanted / Wanted nuo 2008-06-27 (rež. Timur Bekmambetov, akt. James McAvoy, Morgan Freeman (I), Terence Stamp)

Daybreakers / Daybreakers nuo 2008-06-27 (rež. Michael Spierig, Peter Spierig, akt. Ethan Hawke, Willem Dafoe, Sam Neill)

Hancock / Hancock nuo 2008-07-04 (rež. Peter Berg (I), akt. Charlize Theron, Will Smith (I), Jason Bateman)

Mamma Mia! / Mamma Mia! nuo 2008-07-18 (rež. Phyllida Lloyd, akt. Colin Firth, Meryl Streep, Pierce Brosnan)

Tamsos riteris / The Dark Knight nuo 2008-07-25 (rež. Christopher Nolan, akt. Christian Bale, Michael Caine (I), Heath Ledger)

X-Failai 2 / X Files Sequel nuo 2008-07-25 (rež. Chris Carter (I), akt. David Duchovny, Gillian Anderson (I), Amanda Peet (I))

Mumija 3 / The Mummy: Tomb of the Dragon Emperor nuo 2008-08-01 (rež. Rob Cohen, akt. Jet Li, Maria Bello (I), Brendan Fraser)

Ieškok gudručio / Get Smart nuo 2008-08-08 (rež. Peter Segal, akt. Steve Carell, Anne Hathaway (I), Alan Arkin)

Skaistuolių sala / Decameron: Angels and Virgins nuo 2008-08-22 (rež. David Leland (I), akt. Hayden Christensen, Mischa Barton, Christopher Egan)

Odinės galvos / Leatherheads nuo 2008-09-12 (rež. George Clooney, akt. George Clooney, John Krasinski, Renée Zellweger)

He`s Just Not That Into You / He`s Just Not That Into You nuo 2008-09-12 (rež. Ken Kwapis, akt. Ginnifer Goodwin, Jennifer Aniston, Scarlett Johansson)

Baby Mama / Baby Mama nuo 2008-10-10 (rež. Michael McCullers, akt. Tina Fey, Amy Poehler, Sigourney Weaver)

Bond 22 / Quantum of Solace nuo 2008-11-07 (rež. Marc Forster, akt. Daniel Craig (I), Olga Kurylenko, Gemma Arterton)

Haris Poteris ir Negrynakraujis Princas / Harry Potter and the Half-Blood Prince nuo 2008-11-28 (rež. Anand Tucker, akt. Daniel Radcliffe, Emma Watson (II), Rupert Grint)

Nuodėmių miestas 2 / Sin City 2 nuo 2009-04-19 (rež. Frank Miller, Robert Rodriguez (I), akt. Jessica Alba, Devon Aoki, Rosario Dawson)

Žvaigždžių kelias 11 / Star Trek XI nuo 2009-05-08 (rež. J.J. Abrams, akt. Chris Pine (I), Zachary Quinto, Eric Bana (I))

Angelai ir demonai / Angels & Demons nuo 2009-05-15 (rež. Ron Howard (I), akt. Tom Hanks, Naomi Watts)

Ledynmetis 3 / Ice Age 3 nuo 2009-07-01 (rež. Carlos Saldanha, akt. Ray Romano (I), Chris Wedge)

Ilgą Nepriklausomybės dienos savaitgalį dėl populiariausio filmo Lietuvoje vardo susikovė dvi skirtingos juostos. Minimaliu skirtimu įtempto siužeto drama “Projektas “Monstras” aplenkė romantinę komediją “Pamergė pagal užsakymą”.

Neva mėgėjiška kino kamera dokumentiniu stiliumi susukta katastrofų drama “Projektas “Monstras” per keturias dienas Lietuvoje uždirbo 139,7 tūkst. litų. Romantinė komedija “Pamergė pagal užsakymą” liko antra su 135,3 tūkst. litų pajamomis. Abiejų šių filmų premjeros įvyko vasario 15 dieną.

Svarbiausiu kino pasaulio įvykiu praėjusį savaitgalį įvyko naujo kino teatro atidarymas – Šiaulių prekybos centre “Tilžė” atidarytas dviejų salių kino centras “Atlantis Cinema”. Tai jau trečiasis kino teatras ketvirtajame pagal dydį šalies mieste. Visus kino teatrus Šiauliuose valdo UAB “Amfiteatro filmai”. Planuojama, jog šiame mieste kino teatrųi plėtra vyks ir toliau – statomame “Akropolyje” numatyta vieta penkių salių kino centrui, kurio operatorius kol kas nėra žinomas.

“Forum Cinemas” kino centruose nerodyta ir Vilniaus miesto žiūrovams apskritai neprieinama juosta “Asteriksas Olimpinėse žaidynėse”  praėjusį savaitgalį buvo penktojoje vietoje, papildžiusi savo kasą 65,3 tūkst. litų. Iš viso ši juosta jau uždirbo 348 tūkst. litų.

Trečiasis praėjusio savaitgalio premjerinis filmas – drama “Meilė choleros metu” – Lietuvos kino teatruose uždirbo 44,8 tūkst. litų. Su šiuo rezultatu juosta debiutavo šeštojoje populiariausių filmų sąrašo vietoje.

Ateinantį savaitgalį mūsų šalies kino teatruose įvyks trijų filmų premjeros. Daugiausia žiūrovų dėmesio turėtų sulaukti muzikinė drama “Šokis Hip-Hopo ritmu 2: Gatvės”. 2006 m. pabaigoje suktą pirmąją šio filmo dalį pamatė 19 tūkst. žiūrovų.

Lietuvos kino teatrus vasario 22 dieną galų gale pasieks ir brolių Coenų režisuotas ir 8 “Oskarams” nominuotas trileris “Šioje šalyje nėra vietos senukams”. Šio filmo populiarumas didele dalimi priklausys ir nuo sekmadienio vakarą įvyksiančios “Oskarų” įteikimo ceremonijos.

Trečioji artėjančio savaitgalio premjera – siaubo trileris “Praleistas skambutis”. Lietuvos kino teatrų lankytojų ypač mėgstamo žanro filmų repertuare kurį laiką nebuvo.

Pelningiausių savaitgalio filmų sąrašą galite rasti čia >