Simonas Bartkus | Blog

Šiandien „FlyLAL” pranešė, jog atgaivina ką tik numarintus skrydžius į Tbilisį ir Milaną.

Skrydžio į Milaną sugražinimas, ko gero, yra apspręstas to, jog „airBaltic” taip pat žiemos sezonui nuėmė skrydžius į Milaną. Matyt, „FlyLAL” to nesitikėjo nuimdama skrydžius šia kryptimi ir pamačiusi, jog konkurencijos šiame reise nebelieka, nusprendė gražinti skrydžius Vilnius-Milanas-Vilnius. Skrydžiai bus vykdomi tris kartus per savaitę nuo gruodžio mėnesio.

Galbūt žiemos sezone dar galime tikėtis ir daugiau naujienų iš „FlyLAL” tomis kryptimis, kurių „airBaltic” šiemet atsisako? Priminsiu, jog iš „airBaltic” žemėlapio šią žiemą dingsta Oslas, Hamburgas, Barselona, Dublinas, Kišiniovas, Diuseldorfas. Dar dingo Paryžius bei Roma, bet šiomis kryptimis „FlyLAL” ir taip skraido.

Tuo tarpu „FlyLAL” nuo gruodžio mėnesio taip pat gražina reisą Vilnius-Tbilisis-Vilnius ir mano niūri prognozė, kad žiemą nebus nė vieno tranzitinio keleivio Vilniaus oro uoste, neišsipildys. „FlyLAL” į Tbilisį netgi skraidys dažniau, negi vasaros sezonu – penkis kartus per savaitę. „FlyLAL” Boeing 737-500 nakvos Tbilisyje, todėl dėl laiko zonos skirtumo ir šiaip ankstyvo skrydžio gruzinai pasieks Vilnių labai anksti: šeštą valandą ryte nusileis lėktuvas Vilniaus oro uoste.

Tai reiškia, jog iš Tbilisio atvykę keleiviai patogiai galės persėsti skrydžiui į Amsterdamą (7:30), Madridą (7:50), Paryžių (8:05), Romą (8:25), Milaną (8:15), iš bėdos ir Budapeštą (11:10). Tikrai sudarytos palankios tranzito galimybės per Vilnių.

Kitą vertus, vasaros tvarkaraštyje lėktuvas iš Vilniaus į Tbilisį kilo 23 val., tuo tarpu pagal naują tvarkaraštį skrydis prasidės 18:30 val. Tai patogu tuo, jog Tbilisis bus pasiekiamas ne gilią naktį, o vėlyvą vakarą (23:40). Į Tbilisio reisą bus galima spėti į Vilnių atvykus iš Madrido (17:05), Paryžiaus (14:35), Milano (14:35), Romos (15:10), Budapešto (15:25). Bet sunkiau bus iš Amsterdamo (ilgas laukimas nuo rytinio skrydžio), nebus galima atskridus iš Londono.

Bet kokiu atveju, po pundo niūrių žiemiškų naujienų, šiandien pasigirdo ir geresnių.

Ko akivaizdžiai trūksta „FlyLAL” – nuoseklesnės planavimo strategijos. Kiek bus prarasta klientų vien todėl, jog skrydžiai nevyks visą lapkričio mėnesį Tbilisio ir Milano kryptimis? Tarsi ir uždarytas reisas, štai vėl atidarytas … Galų gale gruodžio mėnesiui tvarkaraštis paskelbiamas tik spalio 21 dieną – pirmieji reisai taip pat nukentės dėl neilgo pardavimų periodo.

Džiugu tuo, jog „FlyLAL” Tbilisio kryptis pasiteisino – vadinasi įmanoma konkuruoti su „airBaltic”, kurie aktyviai vežasi NVS šalių keleivius į Rygą ir iš ten skraidina į Vakarus. Gal įmanoma šią strategiją plėsti? Astana? Baku? Jerevanas? Alma Ata?

„FlyLAL” tyliai pabandė uždaryti reisą Vilnius-Talinas, bet Estijos žurnalistai tai pastebėjo ir ši naujiena atkeliavo iki Lietuvos. „FlyLAL” pasitraukė iš reiso, kuriame pastaruosius porą metų buvo didžiulė konkurencija – šį maršrutą aptarnavo ir „airBaltic”, ir „Estonian Air”, ir „FlyLAL”.

Simboliška, bet šio reisu pašalinimu iš tvarkaraščio „FlyLAL” galutinai (tikiuosi, laikinai) numarino savo ambiciją vystyti tranzitą per Vilnių investuojant į būsimą krypčių pelningumą. Žiemos tvarkaraštyje nebėra reisų Ryga-Vilnius, Tbilisis-Vilnius, Talinas-Vilnius: kryptys, kurių keleiviai generuodavo bent simbolinį tranzitinių keleivių srautą. O „FlyLAL” užmojis žiemai kryptimi Talinas-Vilnius buvo orientuotas tranzitinių keleivių kryptimi. Į Taliną „FlyLAL” ketino skristi vėlyvą vakarą, nakvoti Estijos sostinėje, o iš Talino keleivius į Vilnių vežti ankstų rytą (5 val. 30 min.), kad keleiviai suspėtų į rytinius reisus.

Teorinė galimybė lieka, jog keleiviai iš Maskvos ar Kijevo gali pasirinkti vakarų kryptį per Vilnių, bet tai yra daugiau tik teorinė galimybė. Be to, „FlyLAL” skrydžių žemėlapyje nebeliko įdomesnių krypčių, kurios galėtų sudominti keleivius iš šių miestų (Larnaka, Salonikai, Dublinas) – į bet kurį „FlyLAL” tašką Kijevo ir Maskvos keleiviai gali nuskristi ir tiesiogiai.

Apie tris didžiausias Baltijos šalių oro kompanijas sklando negeri tokie gandai:

„Estonian Air” skubiai žvalgosi, kam galėtų parduoti savo turimus „Boeing 737”. Atėjus recesijai, kompanija nusprendė, jog „Boeing 737” jiems yra per dideli, o regioniniams skrydžiams pilnai užtenka SAAB ir CRJ900 lėktuvų. Į šiuos lėktuvus ir bus orientuotas tolimesnis „Estonian Air” lėktuvų parko formavimas.

„airBaltic” šiandieninė veikla generuoja nuolatinį minusą. Kadangi Lietuvos teismas yra areštavęs turtą, o akcininkai SAS ir Latvijos vyriausybė nesutaria tarpusavyje, „airBaltic” gali susidurti su rimtu apyvartiniu lėšų trūkumu. Iš bankų sunku gauti lėšų, kadangi turtas, kurį būtų galima užstatyti yra areštuotas (o didžioji dalis parko, spėju, lizingas), o akcininkai nepadeda savo įnašais (Latvijos vyriausybė gal ir norėtų, bet SAS tam nepritaria). Paskutinį kartą „airBaltic” savo finansinius duomenis skelbė už 2007-uosius metus, bet galima numanyti, jog dabartinė jų veikla kas mėnesį generuoja apie 1 milijoną eurų minuso.

„FlyLAL” savo finansinių duomenų neskelbia (nors jos statusas yra Akcinė Bendrovė), kalbama tik apie augantį klientų skaičių. Bet toje ataskaitoje teigiamų skaičių taip pat yra nedaug.

Šią žiemą Vilniaus oro uoste lėktuvų turėtų parkuotis nemažai. „FlyLAL” nukirto didžiąją dalį reguliarijų skrydžių – didieji „Boeing 757” bus pakinkyti užsakomiesiems reisams, o štai „Boeing 737” atliks nemažai. Išnuomoti ar parduoti lėktuvus šiuo metu yra velniškai sunku – vien didžiosios kompanijos „migdys” krūvą lėktuvų, ant žemės žiemos 20 naujutėlių „Ryanair” lėktuvų. O paprasta ekonominė logika sako – kiekviena valanda, kada lėktuvas stovi ant žemės – tiesioginis nuostolis lėktuvo savininkui …

Per pastarąjį mėnesį teko bene 10 kartų skristi su „airBaltic”, tai vakar skrisdami iš Kopenhagos su kaimynais aptarinėjome, jog „airBaltic” stiuardesių šypsenos, dėmesys, po salona nešiojami laikraščiai ir nemokamos pagalvėlės per paskutines kelias savaites auga ne dienom, o valandom (o ekonominėje klasėje pirkdamas maistą ir stiuardui neturėjus gražos jo sąskaita mokėjau 5 LTL mažiau). Įtariu, tai tiesiogiai susiję su damoklo kardu, kabančių virš aviakompanijų personalo galvų.

Tikiuosi, jog tai tik žieminė depresija, kuri greitai praeis. Tikiuosi, jog ši recesija neprivers kompanijų keisti strateginių plėtros planų – „FlyLAL” neatsisakys minties statyti privatų keleivių aptarnavimo terminalą, „airBaltic” plėsis į kitus Lietuvos oro uostus, Kauno ir Palangos oro uostai sėkmingai susiderės su naujomis aviakompanijomis dėl naujų krypčių.

„airBaltic” keičia jau patvirtintą ir paskelbtą žiemos skrydžių tvarkaraštį ir toliau atšaukinėja skrydžius iš Vilniaus oro uosto. Keleiviams, jau įsigijusiems bilietus, keičiami bilietai į skrydžius iš Vilniaus per Rygą.

„airBaltic” atšaukia tiesioginius žiemos skrydžius iš Vilniaus į Oslą. Anksčiau sudarytame tvarkaraštyje buvo numatyta, jog šia kryptimi bus skraidoma tris kartus per savaitę vidurdieniais. Šiuo metu į Oslą „airBaltic” skraido kasdien.

„airBaltic” taip pat atšaukia skrydžius į Hamburgą. Į Milaną tris kartus per savaitę numatyti skrydžiai taip pat nebus vykdomi, tik nuo Kalėdų bus atliekamas vienas skrydis per savaitę šeštadieniais. Akivaizdu, jog taikoma į „slidinėtojus”.

Į Miuncheną „airBaltic” buvo numačiusi skraidyti kasdien, bet „apkrapytame” tvarkaraštyje matosi, jog skrydžiai vyks keturias dienas per savaitę. Dar „airBaltic” atšaukė savaitgalio (penktadienio ir sekmadienio) skrydžius į Briuselį.

„airBaltic” vadovas Lietuvoje šiandien pranešė, jog kompanija atideda planus pradėti skrydžius iš Kauno ir Palangos, nes „rinka yra sulėtėjusi dėl ekonominių priežasčių”.

„FlyLAL” šiandien išplatino elektroninį laišką, kuriame skelbia, jog Kalėdų ir Naujųjų laikotarpiu atliks septynis skrydžius į Dubliną ir atgal. Primenu, jog šiais metais tiek „airBaltic”, tiek „FlyLAL” nutraukė reguliariuosius skrydžius tarp Vilniaus ir Dublino.

Kol kas „airBaltic” nepaskelbė nė apie vieno skrydžio atšaukimą iš Rygos. Klausimas lieka toks: ar „airBaltic” skrydžių iš Vilniaus mažėjimas yra tik dėl ekonominių priežasčių ar tai atsitraukimo iš Vilniaus oro uosto planas?

Kad šis šaltas ketvirtadienio rytas, būtų įdomesnis:

„Apie jokį ministerijos tyrimą nieko nežinau, todėl negaliu nieko komentuoti. Asociacija jau seniai neveikia. Aš jai tikrai nevadovauju. Atlyginimo negaudavau. Nieko neatsimenu„, – sako Mindaugas Ivanauskas, Vilniaus oro uosto vadovas.

Vilniaus oro uosto vadovas, ko gero, nelankė bendravimo su žiniasklaida būrelio, nes jo reakcija į mestą, mano manymu, gana nedidelį kaltinimą šitaip sureagavo.

Tuo tarpu šiandien yra trečias rytas, kuomet Vilniaus oro uoste lėktuvai nesileidžia dėl rūko. Tai apnuogina vieną iš didžiausio Lietuvos oro uosto problemų – neatsparumą tokioms oro sąlygoms, dėl ko kelios dienos rudenį ir kelios dienos pavasarį sutrinka lėktuvų eismas. Ačiūdie, jog Vilniaus oro uoste yra mažai besileidžiančių lėktuvų rytais (pagal šiandienos tvarkaraštį iki 10 val. turi leistis tik 3 lėktuvai), o rūkai tvyro dažniausiai ryte. Vizualiai didžiulis rūkas Vilniuje tvyrojo ir trečiadienio vakarą, bet, berods, lėktuvų leidimosi pikas, kada per valandą leidžiasi 10 lėktuvų, nesutriko. Priešingu atveju, būtų pritrūkę autobusų vežti keleivius iš Palangos į Vilnių.

Karas tarp „FlyLAL” ir „airBaltic” tęsiasi toliau. Manau, neatsitiktinai vakar (tą pačią dieną!) į viešumą išlindo du abiejų kompanijų manevrai personalo valdyme: „FlyLAL” nori priversti orlaivių palydovus dirbti ilgiau, o „airBaltic” Lietuvoje atleidžia apie 40 skrydžių palydovų.

„airBaltic” iš žiemos tvarkaraščio išbraukė savaitgalio skrydžius į Briuselį. Primenu, jog „FlyLAL” šios krypties atsisakė visai. O dar prieš metus atrodė, jog krytpys Vilnius-Dublinas ir Vilnius-Briuselis yra vienos pelningiausių … Dabar jau tikiu, jog ir iš taip skurdaus šios žiemos skrydžių tvarkaraščio gali dar būti retinami skrydžiai ir sezono eigoje.

Rygos oro uostas pagaliau pripažino, jog pas juos žiema bus dar liūdnesnė. Iš Rygos oro uosto traukiasi „easyJet”, „Aerlingus”, „Germanwings”, „Austrian Airlines”. Latviai dar pamiršo pridėti, jog lietuviška „FlyLAL” taip pat nutraukia skrydžius iš Vilniaus į Rygą. Latvijos politikos klouno vardu „Susisiekimo ministras” politika pradeda atsirūgti.

Klausimas toks: „airBaltic” Rygos oro uosto mokesčiui praktiškai nemoka. „Ryanair” irgi. Iš ko gyvens Rygos oro uostas, jeigu visos kitos oro kompanijos ims ir pasitrauks?

Šiandien lifte peržvelgdmas rytinio „Lietuvos ryto” „iPhone” versija nustebau tituliniu dienraščio straipsniu – „Negarbingai konkuravę kaimynai – pričiupti”. Plojimai „FlyLAL” viešųjų ryšių specialistams jau vien už pavadinimą (ir didžiausio šalies dienraščio titulinę poziciją). O jau vakar buvau kiek nustebęs, kad pirmadienį „FlyLAL” neišleido jokio pranešimo spaudai – jau seniai taip nėra buvę.

Pasirodo teismo procesai vyko slaptai ir štai vieną rytą – vuolia (!) – spaudoje pasirodo informacija apie teismo areštuotą turtą. 200 milijonų – tai kokie penki „Boeing 737” lėktuvai. Žinia skambi, bet labai miglota. Ar gali Lietuvos teismas taip imti ir areštuoti Latvijos bendrovės turtą? Maža to, turtas buvo areštuotas be pačios bendrovės žinios, „mat Lietuvos bendrovės ieškinyje prašyta teismo neinformuoti apie turto areštą atsakovų”. Dar ir taip galima?! Dabar paplokite „FlyLAL” teisininkams.

O kad „airBaltic” vyksta bardakas, tai akivaizdu. Didžiausias kosmonautas eilinį kartą pasirodo jau ne pirmą kartą „žirinovskio” stiliaus pareiškimais pasižymintis Latvijos Susisiekimo ministras Ainar Šlesers – per rusišką latviško „Delfi” versiją jis pareiškė, jog „airBaltic” pasitraukia iš Lietuvos rinkos ir visi lėktuvai grįš į Rygą.

„Obetačiau” – dar praėjusią savaitę iš Latvijos valdžios lūpų ėjo pusiau oficialūs pranešimai, jog „airBaltic” plės įtaką Lietuvoje, ir, kadangi SAS traukiasi iš „airBaltic” (arba Latvijos vyriausybė juos gena lauk), jau kitą pavasarį „airBaltic” atidarys reguliariuosius reisus iš Talino (turiu omenyje ne tik į Rygą, bet ir kitomis kryptimis). „airBaltic” iki šiol į Taliną nėjo tik dėl to, jog ten operavo „Estonian Air”, kurioje SAS turi didelę akcijų dalį.

Tuo tarpu „airBaltic” atstovai Lietuvoje daro visai kitus darbus – vakar „airBaltic” atstovas Lietuvoje apsilankė pas Susisiekimo ministrą Algirdą Butkevičių ir informavo, jog „airBaltic” jau tuoj pradės skraidyti iš Kauno oro uosto bei pasigyrė sukurtomis darbo vietomis.

Tokioje situacijoje jau linkiu SAS kuo greičiau nešti muilą iš „airBaltic”. Sutepto munduro jau vien su ekologiškesniu kuru, kuriamu kartu su „Boeing” lengvai neišsiplausi.

O ne visada etišku verslo elgesiu pagrsėję „FlyLAL” savo principais ir veiksmais pasiekia vis daugiau …

Kada paaiškės, kaip čia yra viskas iš tikrųjų?

Naujienos iš Lietuvą „liečiančių” ar čia gyvenančių oro bendrovių gana nykios – visos bendrovės jau oficialiai patvirtino tai, kas buvo aišku ir anksčiau: šis žiemos sezonas bus nekoks. Krizė palietė ir Lietuvą: krypčių mažėjimas turbūt didžiausias per visą nepriklausomybės istoriją.

Gera žinia – „FlyLAL” bilietų rezervavimo sistemoje pasirodė žadėti jungiamieji skrydžiai per Londoną su „Virgin Atlantic”. Į Niujorką ir atgal yra krūvą bilietų po 1208 litus, į Los Anželą ir atgal – 1368 litai. Labai pigu. Į tai, jog teks Londone pervažiuoti iš vieno oro uosto į kitą (iš Gatwick į Heathrow) jau galima užmerkti akis. Keistai atrodo, jog „FlyLAL” sistema pagal nutylėjimą siūlo paprastai pačią pigiausią „Fly Chance” (akcijinę) klasę su KLM, kuri bent 500 litų brangesnė už „Economy Restricted” su „Virgin Atlantic”.

Dar viena gera žinia gali nuskambėti ryt iš ryto – „FlyLAL” savo gimtadienio proga ketina išmesti didelių nuolaidų. 99 litai skamba gražiai, bet čia, ko gero, galios tik į Taliną.

Skrydžių versle tikrai ne viskas gerai – „Novaturas” atšaukė skrydžius į Indijos kurortą Goa. Tai ne naujovė, kuriai nebuvo paklausos – šį pavasarę vykdyti reisai buvo gana sėkmingi. Darosi aišku, jog „Aurela” didžiuosius savo lėktuvus su visa įgula bazuos Varšuvoje.

Nuo blogos žinios eikime prie geros – lėktuvų stebėtojai (planespotters) jau užfiksavo, jog antrasis „FlyLAL” „Boeing 757-200” jau nusileido Vilniaus oro uoste. Kol kas jis visas baltas ir laukia nudažymo „FlyLAL” spalvomis. Tai pirmasis lėkuvas „FlyLAL” parke turintis „wingletus”. Ryt ryte skrendu į Kopenhagą – gal pavyks jį pamatyti. Liūdna, bet vienas iš „Boeing 757” bent jau parą stovės be darbo, kadangi skrydžiai į Goa yra atšaukti. Galbūt yra tikimybė pamatyti „B757” reguliariajame „FlyLAL” reise.

Kasdieniame „airBaltic” ir „FlyLAL” viešųjų ryšių kare šį kartą nustebino pirmoji kompanija – pamatę, jog sakinys apie kryptis iš Vilniaus atrodo nykiai, viešųjų ryšių specialistai į krypčių sąrašą įtraukė Romą ir Paryžių su prierašu skliausteliuose, jog skraidoma bus nuo … 2009 metų kovo vidurio. Kitaip tariant, nuo kito sezono. Plojimai už išradingumą.

Gera žinia apie skrydžių tinklelį yra ta, jog žiemos skrydžių sezonas trunka 5 mėnesius, o vasaros – septynis. Žiema tradiciškai – suveržtų diržų metas, tuo tarpu plėtra ir nedideli eksperimentai vykdomi vasarą. Tikėsimės iš karto po naujųjų išgirsti įdomesnių ir linksmesnių žinių.

Čia mano asmeninis dešimtukas – kokiomis kryptimis reisai iš Vilniaus turėtų paklausą.

10. Ciūrichas. Keista žiemą nematyti skrydžių į Šveicarijos verslo širdį. Be to, kryptis patraukli ir slidinėtojams (kalnai!) ir pažintinių kelionių mėgėjams – iš Šveicarijos daugybė kraštų yra ranka pasiekiami.

9. Krokuva. LOT skraido į Varšuvą beveik du kartus per dieną. Tuo tarpu senoji Lenkijos sostinė Krokuva ne tik gražesnė, bet ir tolimesnė nei Varšuva. Šiam reisui galima rasti ir turistų (tiek lenkų į Vilnių, tiek atvirkščiai), tiek keleivių, skrendančių su persėdimu. Iš Krokuvos LOT skrendą už Atlanto, tuo tarpu Krokuvoje bazuojasi ir „Ryanair”, kuri grasino iš ten trauktis, bet kol kas pasilieka. Iš Krokuvos „Ryanair” skrenda į Glazgą, Milaną, Dubliną, Londoną …

8. Lisabona. Jeigu norima Vilnių padaryti tranzitiniu miestu, būtina ieškoti ir išbandyti kryptis, į kurias neskraidoma iš kaimyninių oro uostų. Lisabona – vienas iš tokių. „airBaltic” iš Rygos jau „užsiėmė” visas NVS šalių sostines, Dubajų, Tel Avivą … Į Portugaliją mėgsta traukti ir pavieniai atostogautojai. Portugalija jau taip toli, kad vienas iš nedaugelio Europos taškų, į kurį važiuoti ant ratų jau yra kančia.

7. Atėnai. Lietuvos kompanijos jau surenka beveik visas Europos didžiųjų šalių sostines. Nuo rudens į Vilniaus oro uosto pasiekiamų krypčių „portfolio” patenka ir Madridas, jau kuris laikas skraidoma į Romą, tai artėja laikas ir krypčiai į kitą istorinės šalies sostinę – Atėnus. Aišku, geriausia šią kryptį būtų išbandyti vasaros sezonu. „airBaltic” šią vasarą skraidė į Atėnus iš Rygos.

6. Edinburgas. Šiuo reisu bandė skraidyti „Ryanair”, bet šią kryptį metė. Visgi, manau, jog Didžiojoje Britanijoje dirba lietuviai ne tik Londone ir aplink jį, bet tokių galima aptikti ir Šiaurės Anglijoje ir Škotijoje. Lietuvių verslo ryšiai su Škotija taip pat stiprėja (įskaitant „Ūkio banką”). Be to, įspūdingas škotiškas Edinburgas gali būti patraukliu tašku trumpalaikėms laisvalaikio kelionėms.

5. Čikaga. Transatlantinis skrydis, be abejo, būtų oro uosto ir visos šalies puošmena. Čikagoje yra įsikūrusi didžiausia lietuvių kolonija, todėl pradėti transatlantinius reisus, be abejo, reikėtų nuo šio miesto. Jeigu patogiai būtų suderinti reisai iš NVS šalių, Talino, Rygos – tokiam skrydžiui „pakrauti” būtų galima surinkti ir tranzito. Beje, Vilniaus oro uoste aktyviai dirbančioms avialinijoms šiam skrydžiui vykdyti reikia ir nusipirkti didesnį lėktuvą į savo parką – siūlau „Boeing 767”. Su juo būtų galima įvykdyti trejetą reisų per savaitę.

4. Alma Ata. „Aurelos” ir mistinio organizatoriaus „Aviastas” skrydžiai į buvusią Kazahstano sostinę, kurioje gyvas visas verslas realiai yra nutrūkę. Nors šiuo metu stabtelėjo ir prekyba naudotais automobiliais su šia šalimi, bet ji vistiek tebėra gana aktyvi ir vėliau dar gali atsigauti iki dabartinio lygio. Todėl kryptis būtų perspektyvi.

3. Tel Avivas. Šią vasarą užsakomieji skrydžiai buvo vykdomi mažiausiai du kartus per savaitę. Į Druskininkų kurortus ir apskritai į Baltijos šalis atvyksta nemažai turistų iš Izraelio. Nemažas potencialas yra ir lietuvių, kurie leistųsi į piligrimines keliones į „Šventąją Žemę”. Nemažai yra ir verslo, politinių ryšių su šia šalimi. „airBaltic” šiuo metu skrendą į Tel Avivą iš Rygos.

2. Sankt Peterburgas. Keista matyti, jog skrydžiai Vilnius-Maskva vykdomi du kartus per dieną, tuo tarpu į antrą pagal dydį ir ekonominę reikšmę Rusijos miestą skrydžių nėra visai. Beje, LR Susisiekimo ministerija aptarnauti maršrutą Vilnius-Sankt Peterburgas-Vilnius yra suteikusi kompanijai „FlyLAL”. Šis maršrutas galėtų sulaukti ir pavienių turistų, norinčių praleisti savaitgalį ar savaitę šiame gražiame Rusijos mieste. Po Maskva-Palanga reiso sėkmės tikiu, jog Sankt Peterburgas-Palanga reisas taip pat gali turėti neblogą perspektyvą. Klausimas ar lietuviškos kompanijos vėl leisas užsieniečiams pirmiems „užsiimti” reisą. Juolab, Sankt Peterburgas yra netoli, todėl galima skraidyti į šį miestą ekonomišku propeleriniu lėktuvu.

1. Palanga. Vilnių su Palangą sujungti oru reikia labai. Iniciatyvos čia laukiame pirmiausia iš „FlyLAL”, kadangi priešingu atveju pirmi suskubs „airBaltic”, ir išsiveš tranzitinius keleivius iš Palangos į Rygą. Mano pasiūlymas „FlyLAL” – siųskite bent vieną savo lėktuvą į Palangą pastoviam laikymui ten. Kas rytą ir vakarą po reisą į Vilnių, o vidurdienį lėktuvas suspės suskraidyti vieną dieną į Berlyną ar Hamburgą, kitą dieną – Sankt Peterburgą ar Maskvą. Gerai bus ir Lietuvos pajūriui – gal turistų iš Vokietijos ir Rusijos nėra tiek daug, jog prisodintume po „Boeing” kasdien, bet aktyviai padirbėjus, porai skrydžių per savaitę iš kiekvienos pusės keleivių užteks.

Jeigu esate kaunietis, tai šio įrašo pavadinimą galite priimti kaip įžeidimą. Tokia mintis man buvo toptelėjusi ir anksčiau, bet šį klausimą pirmi iškėlė Miestai.NET forumo dalyviai. O peno tokiam variantui davė Kauno oro uosto direktorius A.Šliūpas, išreiškęs apgailestavimą, jog „Ryanair” nevadina skrydžių į Karmėlavą į Vilnius/Kaunas oro uostą.

Išties, praktiką vadinti oro uostus ne savo vardais suformavo pigių skrydžių oro bendrovės, kurių vienas iš veiklos principų: skrendame į nepagrindinius oro uostus, kuriuose mokesčiai yra mažesni. Taip susiklostė, jog pigesni oro uostai yra nutolę nuo sostinių ir didesnių miestų.

Pavyzdžiui – Skavsta oro uostas Švedijoje persivadino į Stokholmo Skavsta oro uostą. Nors iki Stokholmo centro nuo jo – apie 120 km automobiliu. Be to, šalia oro uosto yra visai nemažas Nykopingo miestas, pagal kurį galima būtų oro uostą pavadinti Nykopingo oro uostu. Panaršykite po šio oro uosto puslapį – tikrai susidarysite įspūdį, jog atsidursite Stokholme.

Lygiai taip pat „Ryanair” Belgijos Šarlerua oro uostą vadina Briuselio oro uostu. Atstumas tarp Šarlerua ir Briuselio – apie 60 km. Nors tarptautiniu masteliu 60 km gal ir nėra daug, bet belgišku masteliu tai jau yra nemažai. Galų gale, Šarlerua gyvena virš 200 tūkst. gyventojų, o įskaitant priemiesčius gyventojų suskaičiuosime ir 500 tūkst. Beje, žinau lietuvių, kurie kiek apsigavo keliaudami į ULEB taurės finalus, kurie vyko Šarlerua mieste. Jie neįtarė, jog „Ryanair” skrenda ne į Briuselį, o tiesiai į Šarlerua, todėl skrido su kitomis kompanijomis! Be abejo, dažnesnis variantas, kuomet tikiesi skrendąs netoli Briuselio, o leidiesi Šarlerua.

Bet kokiu atveju – dažnesni skraidytojai jau išmoko, jog keliaujant į nežinomą oro uostą, svarbu pasitikrinti, koks atstumas ir kokios susisiekimo galimybės su galutiniu tavo kelionės tašku. Vilnius-Londonas taip pat mažai pasako, nes neaišku, ar bus skrendama į Lutoną, ar į Stanstedą, ar į Gatwicko oro uostą. Galų gale dar yra Heathrow ir prabangus London City oro uostas (tik į šiuos du iš Lietuvos lėktuvai neskraido).

Grįžkime prie pagrindinio šio įrašo klausimo. Atmeskime šį kartą visą vertę, jog viską reikia vadinti savo vardu, taip pat patriotinius išvedžiojimus (nors neteigiu, jog tai nėra svarbu) – ar naudinga būtų Karmėlavos oro uostui, jeigu jis vadintųsi Vilniaus Karmėlavos arba Vilniaus/Kauno oro uostu?

Oro uosto pervadinimas įvedant į oro uosto vardą „Vilnius” būtų oro uosto konkurencingumą didinantis žingsnis. Oro uostai konkuruoja ne dėl keleivių tiesiogiai, bet dėl avialinijų, kurios atidarytų reisus į oro uostą. O avialinijoms yra svarbus oro uosto patrauklumas. Būkime realistai – vakariečiams sunku įsiminti Lietuvos sostinės pavadinimą (kiek kartų girdėjote, ar Lietuvos sostinė Ryga?), o, ko gero, Vilniaus vardas, jeigu atliktume žinomumo tyrimą, būtų akivaizdžiai žinomesnis negu antras pagal dydį Lietuvos miestas.

Kauno oro uosto pervadininimas į Vilniaus/Kauno oro uostą galėtų padėti antrajam pagal dydį Lietuvos oro uostui ir konkuruoti netiesioginėje kovoje su Tarptautiniu Vilniaus oro uostu. Reikia sutikti, jog „Antro pagal dydį Lietuvos miesto oro uostas” tarptautinėje arenoje skamba blogiau negu „Lietuvos sostinės oro uostas, kiek toliau nuo Vilniaus”.

Nepaisant šių argumentų, kuriuos nors ir laikau svariais, aš nepalaikau idėjos šiuo  metu pervadinti Karmėlavos oro uostą į Vilniaus Karmėlavos ar Vilniaus/Kauno oro uostą. Dėl kitų dviejų argumentų:

1. Istoriškai Vilniaus ir Kauno miestai, nors ir nutolę ne toli vienas nuo kito, yra du skirtingi miestai, todėl, kol A.Zuoko dipolio idėja netapo realybe, nereikėtų jų tapatinti juos jungiant (ar prijungiant vieno prie kito);

2. Transporto infrastruktūros tarp Kauno oro uosto ir Vilniaus visiškai nėra. Bent jau tiesioginė greito traukinio linija yra reikalinga bandant Karmėlavos oro uostą „pritempti” prie Vilniaus.

Ką reikėtų padaryti – Palangos oro uostą reikėtų vadinti Klaipėdos oro uostu. Taip daro „Norwegian Air Shuttle”, skraidanti iš Rygge oro uosto (jį taip pat sunku pavadinti Oslo oro uostu) į Palangą savo internetinėje rezervavimo sistemoje Palangos oro uostą vadindama Palanga/Klaipėda.

Beje, bandau tik įsivaizduoti, kaip atrodytų miesčionių karas „Delfi” komentaruose „Vilnius vs. Kaunas”, jeigu šią Kauno oro uosto pervadinimo idėją būtų imta svarstyti plačiau …

Mano tinklaraščio skaitytojai informavo, jog „airBaltic” atšaukia rudeniui suplanuotus skrydžius į Romą ir į Paryžių, o bilietus įsigijusiems keleiviams bilietai keičiami į skrydį iš Vilniaus per Rygą. Kadangi iki skrydžio pradžios dar keli mėnesiai, aviakompanija tai gali daryti realiai be jokių apribojimų ir kompensacijų keleiviams.

Atšaukiami rudens tvarkaraščio skrydžiai, t.y. skrydžiai, buvę suplanuoti po spalio 26 dienos.

Šių dviejų skrydžių atšaukimas yra dar viena nedidelė „FlyLAL” pergalė. Abi šios gan tolimos ir „nepigios” (savikainos prasme) kryptys buvo vykdomos tiek „FlyLAL”, tiek „airBaltic”. „airBaltic” buvo „įsibrovėlė” į Paryžiaus kryptį, įvedusi reisus šį pavasarį.

„FlyLAL” žiemos sezonu ketina skraidyti į Paryžių ir į Romą po keturis kartus per savaitę (vasarą į Paryžių buvo skraidoma šešis, į Romą – tris kartus). Lėktuvų užpildymas pasitraukus „airBaltic” neišvengiamai turėtų ūgtelti. Skraidantys šiomis kryptimis stebėkite, ar ženkliai ūgtels bilietų kainos.

Nedidelė gera naujiena vilniečiams iš „airBaltic” – trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais žiemos sezonu bus skrendama į Hamburgą.

Šis atšaukimas verčia atkreipti dėmesį į dar vieną avialinijų verslo mažai matomą pusę. Ne viena kartą „FlyLAL” buvo kritikuota ir toliau kritikuojama už vis nepaskelbiamą tvarkaraštį žiemos sezonui. „airBaltic” šiuo klausimu visada buvo greitesnė – bet kaip matome, tvarkaraštyje numatyti reisai nebūtinai įvyksta. „airBaltic”, laiku informavusi keleivius, tai gali lengvai pakeisti bilietus į skrydį per Rygą. Tuo tarpu tokiai kompanijai kaip „FlyLAL” atšaukimas grėstų didelėmis finansinėmis sąnaudomis, nes kompanija būtų priversta pirkti bilietus keleiviams kitų aviakompanijų reisams.

Kadangi Vilnius yra vienintelis „FlyLAL” hub’as, šiai problemai iš dalies išspręsti „FlyLAL” reikalinga narystė dideliame aviakompanijų aljanse – „FlyLAL” jau žadėjo anksčiau ar vėliau tapti „SkyTeam” nare.

P.S. Jeigu turite įdomių faktų apie apie verslo ore naujienas, brūkštelkite man žinutę.

Visų klasikinių oro kompanijų veiklos modelis – be tiesigionių keleivių pervežimų, taip pat išnaudoti jungiamųjų skrydžių galimybes. Veiklos principas: susivežti keleivius į hub’ą, o iš ten jiems galima pasiūlyti tolimesnius skrydžius.

Aktyviai tai daro įvairios užsienio kompanijos, išsiveždamos keleivius iš Vilniaus: „Finnair” masiškai tranzitą gabenasi į Helsinkį, „Austrian Airlines” – į Vieną, „Czech Airlines” – į Prahą, „Lufthansa” – į Franfurtą, iš dalies SAS „airBaltic” rankomis vežasi keleivius į Kopenhagą ir Stokholmą.

Tuo tarpu besivystant vietinėms oro kompanijoms, vystosi ir bandymai vežti keleivius per Rygą, ar per Vilnių. „airBaltic”, be abejo, turi geresnes pozicijas – pakankamai nemažas reisų į Vakarus skaičius, neblogas tinklas, kuriuo vežami tranzitiniai keleiviai – tiek mažasis (Liepoja, Vilnius, Talinas), tiek didysis (Jerevanas, Baku, Tbilisis, Taškentas).

Aišku, tokiai situacijai susidaryti yra kelios priežastys. Pirmiausia, aktyvi „airBaltic” plėtros strategija, vykdyta jau kelerius metus. Be to, „airBaltic” ir Rygos oro uostas praktiškai veikia kaip viena organizacija (abu kontroliuoja Latvijos vyriausybė), tuo tarpu trintis tarp Vilniaus oro uosto ir „FlyLAL” yra aštri nuo pat pastarosios organizacijos privatizavimo. Galų gale, Vilniaus oro uosto infrastruktūra tranzito vykdymui realiai buvo pritaikyta tik 2007 metų pačioje pabaigoje.

Visgi, „airBaltic” nuo rudens ne tik stipriai sumažins skrydžių iš Vilniaus, bet ir mažins jungiamųjų reisų skaičių. Ko gero, teisybė, jog SAS spaudžia „airBaltic” optimizuoti veiklą.

„airBaltic” atsisako skrydžių Ventspilis-Ryga. Ko gero, 190 km atstumas yra per mažas, jog pakaktų keleivių iš Ventspilio į Rygą. Ventspiliui teks miegoti žiemos miegu tuščiam.

Tranzitinėms reikmėms taip pat vykdyto reiso Ryga-Liepoja-Ryga skrydžių skaičius nuo 5 kartų per dieną mažinamas iki trijų.

Skrydžiai iš Liepojos į Hamburgą bei Kopenhagą yra naikinami. Greičiausiai šioms kryptims nepakakdavo keleivių – be to, šios kryptys iš Latvijos provincijos oro uosto prieštarauja bendrai „airBaltic” strategijai – gabenti keleivius per Rygą. Gali būti, jog krypčiai Liepoja-Kopenhaga didelę konkurencija sudarė ir SAS vykdomas reisas Kopenhaga-Palanga.

Liepoją tuo tarpu tarpu neikėtai atrado mažai žinoma Rusijos kompanija „Atlant-Soyuz”, kuri ketina skraidyti iš Maskvos „Vnukovo” į Liepoją. Galima sakyti, jog galbūt šios avialinijos reisą „nusižiūrėjo” nuo „Utair” sėkmės reise Maskva-Palanga. Iki šiol „Atlant-Soyuz” daugiausia specializavosi reguliariuosiuose skrydžiuose bei krovinių pervežimu.

Tempo vežtis keleivius iš Vilniaus į Rygą „airBaltic” nemažina – žiemos sezone taip pat skraidys žaliauodegiai lėktuvai penkis kartus per dieną. „airBaltic” nutraukus „DOT LT” ATR42 nuomos sutartį, tarp Vilniaus ir Rygos skraidys tik 50 vietų „Fokker 50”.

Lietuvos nacionalinė aviakompanija „FlyLAL” tuo tarpu puoselėja viltis gabenti keleivius per Vilnių. Nuo šio pavasario „FlyLAL” pradėjo siūlyti skrydžius į Vakarus keleiviams iš Tbilisio, Kijevo, Rygos ir Talino. Optimizmą vežtis „daug” keleivių iš Rygos teko mažinti vasaros viduryje.

Keista, jog „FlyLAL” nebando surinkti Vakarų Lietuvos keleivių Palangoje ir gabenti juos į įvairius miestus per Vilnių.

Į Palangą ketina nebeskristi „Norwegian Air Shuttle”, kuri šiuo metu du sykius per savaitę į Palangą atskrenda iš Rygge oro uosto šalia Oslo. Tuo tarpu Skandivijos oro gigantas SAS nemažina apsukų ir toliau vešis tranzitą sau į Kopenhagos oro uostą du kartus per dieną 44 vietų lėktuvu CRJ200.

Jeigu SAS geba pririnkti beveik 100 keleivių per dieną skrydžiui į Kopenhagą, nors SAS kainos šiuo reisu tikrai didelės (skrydis Palanga-Kopenhaga-Palanga po mėnesio kainuoja apie 1200 litų), vadinasi, potencialas skraidyti iš Vakarų Lietuvos yra nemažas.

Jeigu „FlyLAL” atidarytų reisą iš Palangos į Vilnių, tai sukurtų ir Vilniaus Oro uosto pranašumą prieš Rygos oro uostą – keliauti automobiliu iš Klaipėdos praktiškai atstumas yra vienodas – į Rygą ar į Vilnių.

Aiškui, šiai dienai „FlyLAL” turi didesnių „žemiškesnių” bėdų – „FlyLAL” žiemos tvarkaraštį gaubia migla. Nežinoma, ar „FlyLAL” toliau skraidys į Dubliną, Briuselį, Tbilisį, Stokholmą, Rygą, Taliną, Barseloną, Milaną – bilietai parduodami tik iki spalio pabaigos. Į Dubliną skrydžiai skelbiami tik iki rugsėjo vidurio.

Jeigu patikrinsite didžiųjų aviakompanijų tinklalapius, bilietus jau galite įsigyti 2009 vasarai. Kiek keleivių bus prarasta vien dėl per vėlai paskelbto tvarkaraščio?

Du didieji Lietuvos skrydžių rinkos dalyviai atskirais pranešimais patvirtino viską, apie ką rašiau anksčiau: „airBaltic” iš Rygos skraidys į Tamperę, Amsterdamą ir Dubajų, o „FlyLAL” iš Vilniaus į Budapeštą ir Madridą.

Buvusi Vilniaus oro uosto lyderė „airBaltic” kaip prisėmusi vandens į burną tyli apie rudens planus Vilniuje, o iki naujojo skrydžių sezono pradžios liko du su puse mėnesio. Ima ryškėti faktai, jog „airBaltic” ketina vis daugiau keleivių nukreipti iš Vilniaus skrydžiams per Rygą: nuo rugsėjo 1 dienos iš Vilniaus į Rygą keleiviai bus gabenami penkis kartus per dieną.

Oficialiai tai nepatvirtinti, bet, atrodo, nuo spalio pabaigos, įsigaliojus žiemos tvarkaraščiui, „airBaltic” krypčių iš Vilniaus gana ženkliai sumažės. Iš Vilniaus nebebus vykdomi skrydžiai į Dubliną, Kišiniovą, Diuseldorfą, Hamburgą, Odesą, Barseloną. Mažėja skrydžių į Oslą (lieks tik trys savaitiniai vidurdienio skrydžiai), Milaną (3 savaitiniai vietoje penkių), Paryžių (3 savaitiniai vietoje penkių), Stokholmą (pavasarį įvesti vidurdienio skrydžiai bus panaikinti). Tuo tarpu daugeliu šiuo krypčių skrydžiai iš Rygos bus suintensyvinti.

Sutankinti ketinama skrydžius iš Vilniaus į Berlyną ir Miuncheną: nuo rudens į šiuos miestus turėtų būti skraidoma kasdien. Nepaliestos liks Kopenhagos, Briuselio, Londono, Helsinkio, Romos ir Talino kryptys.

Kol kas nežinoma apie jokias naujas „airBaltic” kryptis iš Vilniaus. Tiesa, neatmestina tikimybė, jog dėl dalis tvarkaraščio dar gali būti derinama su netradicinius sprendimus kartas nuo karto išmetančiu Vilniaus oro uostu.

„airBaltic” siaurėjantis tvarkaraštis nerodo kompanijos pasitraukimo iš Vilniaus, bet, akivaizdu, jog SAS ir Latvijos vyriausybės valdoma bendrovė būti lyderiu pervežimuose iš Vilniaus oro uosto nelaiko savo strateginiu tikslu. Visgi, mažėjantis skrydžių iš Vilniaus skaičius gali pakenkti VNO plėtrai ir atsiliepti

Įdomu, kaip „airBaltic” seksis vykdyti reisą Ryga-Dubajus-Ryga: „įsukti” šią kryptį „airBaltic” bandė dar praeitą žiemą, bet, įvykdžius penkis reisus, skrydžiai buvo išimti iš tvarkaraščio.

Iš smulkesnių naujienų – „Aurela” ir mistinis kelionių organizatorius „Aviastas” sustabdė kassavaitinius skrydžius iš Vilniaus į Alma Atą. Pusiau veikianti interneto svetainė, jokios konkrečios informacijos internete, neplanuotai stabdomi skrydžiai, kurie, neaišku, kada vėl atsiras atrodo labai nerimtai. Kalbama, jog esant tokiai situacijai, į „airBaltic” du kartus per savaitę skraidantį „Boeing 757” prilipa pilnas salonas keleivių.