Dalį „airBaltic“ gali įsigyti „FlyLAL“?

Uždarų kompanijų pardavimo/įsigijimo/susijungimo sandorius prognozuoti ir komentuoti labai sunku. Sprendimai priimami aukščiausiuose sluoksniuose už uždarų durų, o į viešumą išsprūdusios nuotrupos dažnai būna toli nuo realybės arba per nelyg nereišmingos bendroje įvykių grandinėje.

Vis dėl to, negaliu atkreipti dėmesio į elektroniniame žurnale „business new europe“ šiandien pasirodžiusio straipsnio, jog SAS gali pasitraukti iš „airBaltic“, parduodama savo akcijų dalį, kuri šiuo metu sudaro 47,2%. Šiek tiek iškraipydama esmę ir nutoldama nuo straipsnio esmės, šią žinią jau spėjo pasigauti „Delfi“.

Latvijos vyriausybės ir SAS bendrai valdoma „airBaltic“ ilgai atrodė kaip tobulas valstybinės jėgos ir patyrusio skandinaviško kapitalo derinys. Latvijos vyriausybė, turėjo kontrolinį „airBaltic“ akcijų paketą ir rėmė kompaniją per kitus valstybinius objektus (pirmiausia, dotuodama kompaniją ir suteikdama jai 80% nuolaidą mokesčiams Rygos oro uoste), tik jai teikdavo leidimus skraidyti iš Rygos į NVS šalis (tokiems skrydžiams reikalingas abiejų šalių vyriausybių susitarimas). SAS, savo ruožtu, „airBaltic“ kompanijai davė savo neįkainojamą „know-how“ ir avialinijų „operavimo“ patirtį bei padėjo „airBaltic“ per savo įtaką Skandinavijos regione ir šio regiono oro uostuose.

„Delfi“, perduodama žinią iš „bne“, akcentavo tai, jog SAS įsiutino nepagarbūs Latvijos susisiekimo ministro pasisakymai SAS atžvilgiu. Be abejo, dėl tokių priežasčių niekas dėl tokių principinių priežasčių akcijų neparduoda. Jeigu SAS rimtai svarsto trauktis iš „airBaltic“, priežastys yra gilesnės.

Pirmiausia, gali būti, jog SAS rimtai siutina žinia, jog Latvijos vyriausybė vis atideda „airBaltic“ privatizavimą. Gali būt, jog visais laikais SAS savo mažesniąją dalį akcijų pakete suvokė tik kaip laikiną padėtį prieš pilną „airBaltic“ privatizavimą ir pilną šios regioninės bendrovės kontrolę.

Antra priežastis – SAS erzina „airBaltic“ administracijos vykdomi veiksmai ir kompanijos vykdoma neefektyvi veikla. Neturėdama kontrolinės akcijų paketo dalies, SAS negali be Latvijos vyriausybės noro pakeisti bendrovės vadovų. Manoma, jog „airBaltic“ jau kelerius metus vykdo ne vieną ekonomiškai nepasiteisinantį reisą iš Vilniaus, neefektyvūs kai kurie skrydžiai į Rytus (Jerevanas, Baku). Šiais aviacijos rinkos krizės laikais efektyvi veikla yra tiesiog būtina ir tą supranta net didžiosios pasaulio kompanijos – ne iš gero gyvenimo „Air France“ susijungė su KLM, „British Airways“ diskutuoja apie jungimąsi su „American Airlines“ ir „Iberia“, o „Alitalia“ desperatiškai ieško pirkėjo.

SAS pasitraukimas iš „airBaltic“ būtų didelis smūgis Latvijos vyriausybei. Dėl Rygos oro uosto taikytų dempinginių įkainių „airBaltic“ plūsta skundai į Europos institucijas. Manoma, jog jų tyrimas stabdomas ir vilkinamas buvo įtakingų SAS lobistų pagalba. „airBaltic“ finansiniai rezultatai paskutiniais metais ženkliai pablogėjo, nepaisant sparčiai augančio keleivių skaičiaus. SAS pasitraukimas gali sumenkinti „airBaltic“ pelną iš „auksinių“ kompanijos krypčių – Vilnius-Kopenhaga, Vilnius-Stokholmas, Ryga-Kopenhaga ir Ryga-kiti Skandinavijos miestai. Dar baisiau, jeigu nutrūktų „codeshare“ sutartys tarp „airBaltic“ ir SAS – tokiu atveju, ko gero, SAS pati užsiimtų jungimąsias kryptis Vilnius-Kopenhaga, Ryga-Kopenhaga, Liepoja-Kopenhaga – šiuo metu šios kryptys aptarnati yra patikėtos „airBaltic“.

Visgi, SAS pirmiausia turi surasti pirkėją savo akcijų paketui. Tarptautiniai ekonomikos žurnalai mikliai viena iš kandidačių įsigyti „airBaltic“ įvardijo lietuviško kapitalo bendrovę „FlyLAL“, tiksliau jos valdytojus. Anksčiau „FlyLAL“ buvo viešai paskelbusi norą dalyvauti „airBaltic“ privatizavime įsigyjant Latvijos vyriausybės valdomą paketo dalį. „FlyLAL“ ketinimus aktyviai dalyvauti kompanijų įsigijime rodo ir bendrovės dalyvavimas Vengrijos nacionalinio vežėjo „Malev“ privatizavime.

Jeigu „FlyLAL“ įsigytų „airBaltic“ akcijų dalį, tai sunku įsivaizduoti, jog jiems pavyktų geriau rasti bendrą kalbą su kitu akcininku (Latvijos vyriausybe) negu dabar sekasi SAS.

Vargiai ar dabar SAS valdomu paketu gali susidomėti kokia didelį skrydžių bendrovė – šiais nuosmukio laikais kompanijos labiau susirūpinusios savo veiklos efektyvumu ir galimais „stambėjimo“ projektais, o ne aktyvia plėtra į augančias rinkas įsigijimo būdu.

SAS dalyvavimas „airBaltic“ akciniame pakete buvo strateginės SAS politikos Baltijos šalių regione. SAS bandė dalyvauti „Lietuvos avialinijų“ privatizavime, bet realiai jame nesudalyvavo. Panašiai kaip ir „airBaltic“, SAS dalyvauja ir nacionalinio Estijos vežėjo „Estonian Air“ valdyme – 49% akcijų paketo valdo SAS, 34% – Estijos vyriausybė ir 17% – investicinis bankas „Cresco“. Nepaslaptis, jog SAS siekia valdyti pagrindinį „Estonian Air“ paketą. „airBaltic“ hub’o įkūrimas Vilniuje galėjo būti SAS inicijuoos strategijos dalis, siekiant vykdyti skrydžius iš visų Baltijos šalių sostinių.

Baigiant – visi mano išvedžiojimai realiai yra paremti netiesiogine nuogirda iš SAS atstovų – kaip ir daugelis straipsnių, beje. Taip pat tikėtina, jog SAS pareiškimai tėra blefas.

Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.

2 komentarai

  1. […] pasirodo daugiau ženklų, jog SAS yra pikti nejuokais ir jų grasinimai trauktis iš “airBaltic” yra rimti. Aišku, viskas komplikuota daugiau negu atrodo – SAS investavo į “airBaltic” […]

  2. […] Visgi, “airBaltic” nuo rudens ne tik stipriai sumažins skrydžių iš Vilniaus, bet ir mažins jungiamųjų reisų skaičių. Ko gero, teisybė, jog SAS spaudžia “airBaltic” optimizuoti veiklą. […]

Leave a reply