Simonas Bartkus | Blog

2011-ųjų vasarą Lietuva bus pasiekiama oru geriausiai per savo Nepriklausomybės istoriją. Iš visų trijų Tarptautinių oro uostų Lietuvoje bus pasiūlyta daugiau vietų negu pačiais geriausiais, dar „prieškriziniais” 2008-aisiais.

Vilniaus oro uoste reguliariaisiais skrydžiais šių metų liepą bus pasiūlyta beveik tiek pat vietų kaip ir 2008-aisiais – apie 200 tūkst. Mažesnę negu 2008-aisiais pasiūlą lemia per trejus metus ženkliai susitraukusi užsakomųjų skrydžių rinka:

Be abejo, iki liepos mėnesio dar gali įvykti pokyčių, ypač užsakomųjų skrydžių rinkoje – šie duomenys surinkti kovą pagal skelbiamus kelionių organizatorių ir vežėjų duomenis. 2009-aisiais siūlomų čarterių kėdžių išsilaikymą ėmė operatoriaus „Star1 Holidays” pasiūlytos kėdės, tačiau jiems ženkliai sumažinus apimtis 2010 m. birželio mėnesį ir visai nutraukus veiklą rugsėjį, pasiūla nebuvo perimta kitų operatorių.

Reguliariaisiais skrydžiais iš Vilniaus pagal pilnai patvirtintus duomenis šią vasarą veš 15 aviakompanijų, o jų „capacity” pasidalijimas bus labai difersifikuotas – nė viena kompanija neturės dominuojančios padėties, kas leidžia oro uostu išskaidyti riziką, o konkurencija bus ypač naudinga keleiviams:

Pagal siūlomas vietas keleiviams šią vasarą didžiausiu vežėju išliks aviakompanija „airBaltic”, keleiviams per mėnesį siūlanti apie 35 tūkst. kėdžių, o nuo jos neženkliai atsiliks „Ryanair” ir „Wizz Air” siūlantis po daugiau nei 30 tūkst. kėdžių per mėnesį. Jeigu trijų „Lufthansa” grupės prekinių ženklų – „Lufthansa”, „Austrian” ir „brussels airlines” siūlomas vietas sudėtume, tai bendras kėdžių skaičius viršytų 25 000.

Tačiau „airBaltic” vargiai pavyks išlaikyti didžiausio vežėjo Vilniaus oro uoste vaidmenį pagal faktinius pervežamus keleivių kiekius – kadangi daugelis „airBaltic” siūlomų vietų bus į jų hub’ą Rygoje, lėktuvai šia kryptimi būna užpildyti kur kas mažiau nei „žemų sąnaudų” vežėjų lėktuvai Vakarų ir Pietų Europos kryptimi.

Tuo tarpu pagal bendrą vietų skaičių į visus tris Lietuvos oro uostus šią vasarą Lietuvai bus absoliučiai rekordiniai – į Vilnių, Kauną ir Palangą bus pasiūlyta per 330 tūkst. vietų:

Šie skaičiai rodo, jog tiek pasiekti Lietuvą, tiek vykti iš Lietuvos į užsienį šią vasarą gali daugiau keleivių nei bet kada ir pasiūlyta „capacity” leidžia Lietuvos oro uostams pervežti rekordinį keleivių skaičių 2011-aisiais.

„Ryanair” plečia veiklą Vilniaus oro uoste ir nuo gegužės 22 dienos atidaro skrydžius iš Vokietijos šiaurinės bazės – Brėmeno.

Skrydžiai tarp Vilniaus ir Brėmeno bus vykdomi 4 kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas pakils iš Brėmeno 6 val. 55 min., Vilniuje leisis 9 val. 45 min., iš Vilniaus pakilęs 10 val. 10 min., Brėmene bus 11 val. vietos laiku.

Tai yra šeštoji kryptis, kuria „Ryanair” vykdys skrydžius iš Vilniaus oro uosto. Anksčiau paskelbta, jog nuo gegužės pradžios „Ryanair” skraidys į Londono Stansted, Dublino, Milano Bergamo, Romos Ciampino ir Žironos oro uostus.

Iš Brėmeno „Ryanair” skraido ir į kitas Baltijos šalių sostines – į Rygą ir Taliną šią vasarą „Ryanair” skraidys po tris kartus per savaitę.

Atidarius šį naują maršrutą Vilniaus oro uostas turės susisiekimą su trimis Vokietijos miestais ir rekordinį kėdžių skaičių į Vokietiją – nuo kovo pabaigos „Lufthansa” didina skrydžių į Frankfurtą skaičių iki 14 skrydžių per savaitę (apie 18 000 kėdžių), nuo gegužės 1 dienos „Estonian Air” skraidys į Berlyną (4000 kėdžių), o „Ryanair” Brėmeno kryptimi pridės 6000 kėdžių.

Susisiekimą su Vokietijos ir aplinkiniais regionais „Lufthansa” šiai vasarai dar pagerins – kai kuriomis dienomis skrydžiai į Frankfurtą bus vykdomi A320 lėktuvu (168 kėdės vietoje 138 vietų A319), o į Vieną visą vasarą skrydžiai bus vykdomi kasdien su 100 vietų „Fokker 100” lėktuvu.

Oro uosto traukos zona („Catchment area”) skaičiuojama įvairiomis metodikomis. Populiariausia metodika: „stiprioji įtakos zona” – kiek žmonių gali pasiekti oro uostą per 1 valandą, „bendroji įtakos zona” – kiek žmonių gali pasiekti oro uostą per 1-2 valandas, „potencialioji įtakos zona” – kiek žmonių gali pasiekti oro uostą per 3 valandas.

Skaičiuojame, jog per dvi valandas Vilniaus oro uostą gali pasiekti per 3 milijonus žmonių.

Didelė dalis Vilniaus oro uosto traukos rinkos yra už Lietuvos Respublikos sienos – Baltarusijoje. Tyrimo duomenimis, 1,5% keliaujančiųjų Vilniaus oro uoste šiuo metu sudaro baltarusiai, o skaičiavimų duomenimis oro uostas galėtų pritraukti iki 300 tūkst. keliautojų iš Baltarusijos kasmet.

Identifikuojama, jog du pagrindiniai Vilniaus oro uosto privalumai baltarusiams – gerokai didesnė skrydžių pasiūla Vakarų Europos kryptimi (pagal planuojamos šių metų vasaros tvarkaraščius, Vilniaus oro uoste bus siūloma keturis kartus daugiau vietų Vakarų Europos kryptimi negu iš Minsko oro uosto) bei gerokai žemesnės skrydžių kainos (iš Minsko oro uosto mažiausios „roundtrip” į Vakarų Europą kainos – nuo 250EUR).

Siekiant sustiprinti Vilniaus oro uosto žinomumą rengiama reklaminė kampanija Baltarusijoje, o reklaminė medžiaga turi ir lietuviškas versijas, kartu rengiant reklaminę kampaniją Lietuvoje:

Originalų Baltarusijos rinkai skirtą klipą galite pamatyti čia.

Be TV klipų Baltarusijos ir Lietuvos rinkai taip pat paruošti spaudos maketai, interneto banneriai, lauko reklamos stendai.

Bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe, jau kitą savaitę pasirodys tokie plakatai reklaminėse kolonose visame Vilniaus mieste, o vėliau ir Baltarusijoje:

Reklaminės kampanijos kūryba – „Not Perfect | Y&R”.

Vis kyla diskusija, jog kai kuriomis kryptimis šią vasarą iš Vilniaus oro uosto gręsia perpasiūla. Šiame įraše – konkretūs skaičiai apie tai.

Yra kelios kryptys, kuriomis skrydžių nebuvo visai, o šią vasarą tose kryptyse konkuruos keli vežėjai. Ar tose kryptyse gresia per didelė pasiūla galinti lemti didelius vežėjų nuostolius. Pažiūrėkime giliau į krypčių pasiūlą/kainas ir laukiamus krypties rezultatus.

Vilnius-Londonas

Šiuo metu skrydžiai į Londoną iš Vilniaus nevyksta, tačiau nuo gegužės pradžios šia kryptimi skris net du vežėjai. Nuo balandžio 16 d. 5 kartus per savaitę į Lutono oro uostą skraidins „Wizz Air”, o nuo gegužės 2 dienos „Ryanair” kasdien skraidins į Stanstedo oro uostą. Tokio būdu į šalia Londono esančius oro uostus per mėnesį bus siūloma beveik po 18 tūkst. kėdžių.

Kaip atrodo tokia pasiūla su 2008 m. vasara? Jeigu bus toks keleivių srautas, tai siūlomos kėdės bus užpildytos apie 76%. Be abejo, reikėtų atsižvelgti, jog 2008 m. į Londoną buvo kur kas mažesnė pasiūla iš Kauno oro uosto, tačiau Londono srautas, kurio per 70% sudaro emigracinis/draugų lankymo srautas yra pasiūlos ir gerų kainų dėka lengvai stimuliuojamas srautas, skatinantis skrendančius skristi dažniau.

Du skrydžius iš Vilniaus į Londoną siūlantys vežėjai gegužei su nedidelėmis išimtimis siūlo gan panašias kainas (kovo 7 dienos duomenys, pateikiamos kainos į vieną pusę su visais privalomais mokesčiais ir kreditinės kortelės aptarnavimo mokesčiu):

Šia kryptimi vežėjai siūlo skirtingą tvarkaraštį – „Wizz Air” skraidina į Lutono oro uostą anksti ryte, o „Ryanair” iš Stanstedo į Vilnių skraido paskutiniuoju dienos skrydžiu.

Vilnius-Milanas

2011 m. vasarą į Milaną ketina skraidinti trys vežėjai. „Wizz Air” ir „Ryanair” vykdys atitinkamai 2 ir 3 skrydžius per savaitę į Bergamo oro uostą, „Estonian Air” skraidys vieną kartą per savaitę į Malpensa oro uostą. Nepaisant to, 8,5 tūkst. kėdžių per mėnesį gali rinka pajėgi užpildyti – tokias kėdes gali užpildyti 2008 m. šiuo maršrutu keliavęs srautas:

Vėlgi, dviejų pagrindinių vežėjų šia kryptimi kainos yra gan panašios gegužės mėnesiui:

Pastebėtina, jog Milano kryptimi skraidantys trys vežėjai gana tolygiai išsidėsto per visą savaitę: „Ryanair” – pirmadieniais, trečiadienais ir penktadieniais, „Wizz Air” – sekmadieniais ir trečiadieniais, „Estonian Air” – šeštadieniais.

Vilnius-Barselona

Šią vasarą iš Vilniaus oro uosto į Barselonos ir Žironos oro uostus bus galima skristi 5 kartus per savaitę. Pradžioje „Ryanair” ketinusi į Žironos oro uostą skraidyti du kartus per savaitę, dar neprasidėjus skrydžiams pridėjo trečiąjį skrydį sekmadieniais.

„Ryanair” padidino „capacity” atsižvelgdama į rinkos poreikį – 7,5 tūkst. kėdžių 2008 m. buvo galima užpildyti, nepaisant to, jog 2008 m. gegužė buvo pirmas kartas istorijoje, jog buvo atidaryti skrydžiai tarp Lietuvos ir Barselonos:

Šiai dienai „Wizz Air” ir „Ryanair” kainos atitinkamai į Barselonos El Prat ir Žironos oro uostus gegužės mėnesiui gerokai skiriasi:

„Wizz Air” į Barselonos El Prat oro uostą skraidys pirmadieniais ir penktadieniais, „Ryanair” į Žironos oro uostą – antradieniais, šeštadienais ir sekmadieniais. Nuo gegužės pabaigos iki rugsėjo pradžios Lietuvos kelionių organizatorių užsakymu „Small Planet Airlines” penktadieniais taip pat vykdys užsakomuosius skrydžius iš Vilniaus į Barseloną.

Taip pat kaip ir praėjusiais metais vienas iš Ispanijos kelionių operatorių vykdys skrydžius iš Madrido į Vilnių, o šių metų naujovė – užsakomieji skrydžiai iš Bilbao į Vilnių. Šiuos skrydžius vykdys „SmartLynx”.

Vilnius-Roma

Didžiausia konkurencija ir daugiausia stimuliacijos pareikalaus Romos kryptis, kuri iš Vilniaus iki šiol niekada nebuvo „auksinė”.

Į Romą bus siūloma beveik 9000 vietų, kai ligšiolinis keleivių rekordas šia kryptimi yra 5,5 tūkst. keleivių. Reikia pastebėti, jog šia kryptimi aktyviai turėtų dirbti Lietuvos atvykstamuoju turizmu užsiimančios institucijos, kadangi Italija yra viena iš prioritetinių rinkų, kur ieškoma atvykstančių turistų į Lietuvą. Juolab, jog šią vasarą bus pasiūlyti pigūs skrydžiai į abu pagrindinius Romos oro uostus – tiek į didžiausiąjį Fiumicino, tiek į arti miesto centro esantį Ciampino. Nenuostabu, jog iš šios krypties suskubo trauktis „airBaltic” gerokai nustekenusi savo produktą šią žiemą skraidydama turbopropeleriniu lėktuvu.

Šiai dienai gegužės mėnesiui kol kas geresnes kainas į Romą siūlo „Wizz Air”:

Abi bendrovės skraidys į Vilnių tomis pačiomis savaitės dienomis – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. „Ryanair” neturėjo didelės galimybės rinktis – Ciampino yra slotuojamas oro uostas su labai ribotu slotų kiekiu bei apribojimu nedidinti esamo skrydžių skaičiaus.

* * *

Istoriniai duomenys rodo, jog pridėjus „žemų sąnaudų” bendrovių vykdomą aktyvią paklausos stimuliaciją, šias pasiūlytas kėdes iš Vilniaus nesunkiai galima užpildyti realiai visomis kryptimis, kuriomis bendrovės konkuruos. Visos šios kryptys yra iš 2008 m. populiariausių krypčių 20-tuko, o kitos kryptys, kuriomis šią vasarą skraidomą nebus turi kur kas mažesnę esamą paklausą. Stimuliuoti lengviau ne nulinę paklausą, o jau esamą paklausą – tai ir lėmė „žemų sąnaudų” bendrovių krypčių pasirinkimą veiklos pradžiai.

Nuo šių metų gegužės 1 d. didžiausios žemų sąnaudų aviakompanijos Europoje „Ryanair” lėktuvai leisis Vilniaus oro uoste.

Veiklos pradžioje „Ryanair” vykdys skrydžius 5 kryptimis, iš viso 18 19 reisų į Vilnių per savaitę.

Vilnius-London Stansted – 7 kartus per savaitę:

Skrydžiai vyks kasdien, nuo gegužės 1 dienos, atvykimas į Vilnių 21 val. 25 min., išvykimas – 21 val. 50 min.

Vilnius-Rome Ciampino – 3 kartus per savaitę:

Skrydžiai vyks antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais, nuo gegužės 3 dienos, atvykimas į Vilnių 10 val. 40 min., išvykimas iš Vilniaus – 11 val. 5 min.

Vilnius-Milano Bergamo – 3 kartus per savaitę:

Skrydžiai vyks nuo gegužės 2 dienos. Pirmiadieniais ir penktadieniais lėktuvas į Vilnių atvyks 10 val. 35 min., išvyks 11 val. Trečiadieniais atvyks 10 val. 5 min., išvyks – 10 val. 30 min.

Vilnius-Dublinas – 3 kartus per savaitę:

Skrydžiai vyks antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais nuo gegužės 3 dienos. Atvykimas į Vilnių – 22 val. 20 min., išvykimas – 22 val. 45 min.

Vilnius-Žirona – 2 3 kartus per savaitę:

Pirmasis skrydis – gegužės 3 d. Antradieniais lėktuvas Vilniuje leisis 17 val. 45 min., išvyks 18 val. 10 min., šeštadieniais atitinkamai 11 val. 30 min. ir 11 val. 55 min. Sekmadieniais – 20 val. 45 min. ir 21 val. 10 min.

„Ryanair” tiesioginę konkurenciją sukurs Milano Bergamo ir Dublino maršrutuose, kur konkuruos atitinkamai su „Wizz Air” ir „Aer Lingus”.

Iš Vilniaus vėl atsiras tiesioginiai skrydžiai į Žironą ir Londono Stansted oro uostą, kurių neliko veiklą nutraukos aviakompanijai „Star1 Airlines”.

Šiuo tvarkaraščiu „Ryanair” per savaitę pasiūlys 6800 kėdžių, per metus – 350 tūkst., tokiu būdu Vilniaus oro uoste perveš apie 280 tūkst. keleivių.

Pagal šiuo metu paskelbtus planus, šių metų vasarą pigių skrydžių bendrovės Vilniaus oro uoste per savaitę pasiūlys apie 15 000 kėdžių, kai tuo tarpu tradicinės bendrovės – apie 40 000. Trečdalis papildomų žemų sąnaudų bendrovių siūlomų kėdžių turėtų suteikti papildomą srauto vystymosi impulsą Vilniaus oro uostui ir visam regionui.

Pigių skrydžių bendrovių pritraukimas į Vilniaus oro uostą vien šiais metais į Vilnių pritrauks apie 120 tūkst. papildomų turistų. Per pirmus tris 2010 m. ketvirčius Vilnius sulaukė 426 tūkst. turistų.

„Ryanair” šią vasarą iš Kauno skraidys apie 20 krypčių, iš Rygos – 14 krypčių, iš Talino – 10 krypčių. Lygiai prieš metus prieš pradedant veiklą Vilniaus oro uoste, 2010 m. gegužę „Ryanair” bazę Kaune – pirmąją Rytų Europoje.

„Estonian Air” toliau plečia veiklą Vilniaus oro uoste. Nuo gegužės 1 dienos, „Estonian Air” keturis kartus per savaitę skraidys tarp Vilniaus ir Berlyno.

Skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno Tegelio oro uostų vyks pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais „Boeing 737-500” lėktuvu. Lėktuvas iš Vilniaus kils 13 val. 50 minučių, Berlyne leisis 14 val. 25 min. Iš Tegelio oro uosto pakils 15 val. 5 min., Vilniuje leisis 17 val. 50 minučių.

Tai penktoji tiesioginė skrydžių kryptis, kuria „Estonian Air” skraidys iš Vilniaus oro uosto. Šiuo metu „Estonian Air” skraido į Amsterdamą, Stokholmą, Milaną ir Taliną.

„Estonian Air” Vilnius-Berlynas maršrute siūlys apie 4000 kėdžių per mėnesį. Tai daugiau nei rekordinį mėnesį 2008 m., todėl pakankama pasiūla turėtų stimuliuoti paklausą skrydžiams tarp Lietuvos ir Vokietijos sostinių. Vokietija yra viena iš prioritetinių rinkų mūsų turizmo sferai, o turistams tvarkaraštis ypač patogus – Vilniuje galima praleisti tiek savaitgalį, tiek ilgesnį laiką. Be to, gegužę „Estonian Air” pradės skrydžius į Berlyną ir iš Talino, todėl turizmui patrauklus bus produktas ekskursija po Baltijos šalis – pradėti kelionę Vilniuje, baigti Taline, arba atvirkščiai.

Skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno buvo nutrūkę nuo 2009 sausio m. Tų pačių metų gruodį „airBaltic” bandė gražinti skrydžius, tačiau po 6 mėnesių skrydžius nutraukė. 2010 m. gegužę „Ryanair” pradėjo skrydžius iš Kauno į Berlyno Šionefildo oro uostą, kuriuos šiuo metu vykdo keturis kartus per savaitę, tačiau nuo 2011 m. kovo pabaigos pranešė šiuos skrydžius nutrauksianti.

Nuo kovo 27 dienos „Estonian Air” padidins skrydžių į Amsterdamą ir Taliną skaičių. Į Amsterdamą „vietų pasiūla” bus didinama 16% – bus vykdomas papildomas skrydis šeštadieniais. Tarp Vilniaus ir Talino skrydžių padaugės daugiau trečdaliu – iki 11 skrydžių per savaitę.

Nuo 2011 m. vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo – kovo mėnesio paskutinio sekmadienio – „Lufthansa” vykdys 14 skrydžių tarp Frankfurto ir Vilniaus per savaitę.

Šiuo metu „Lufthansa” iš Frankfurto į Vilnių skraido kasdien popietę. Paskutinius trejus metus vasaromis buvo 5-6 kartus per savaitę vykdomas papildomas vakarinis skrydis Frankfurtas-Vilnius-Frakfurtas.

Nuo 2011 m. kovo pabaigos „Lufthansa” vykdys du kasdienius skrydžius iš Frankfurto į Vilnių. Didelė naujovė – „Lufthansa” lėktuvas kasnakt „nakvos” Vilniuje: vėlai vakare atskris iš Frankfurto į Vilnių, o anksti ryte pakils į Frankfurtą. Planuojama, jog du skrydžiai per dieną vyks visus metus.

Visus 14 skrydžių tarp Frankfurto ir Vilniaus 2011 metų vasaros sezonu „Lufthansa” vykdys 132 vietų „Airbus A319” lėktuvu.

Naujas „Lufthansa” tvarkaraštis Vilniaus kryptimi:

VNO-FRA 06:00-07:05 kasdien;
FRA-VNO 10:30-13:30 kasdien;
VNO-FRA 14:15-15:20 kasdien;
FRA-VNO 20:35-23:35 kasdien.

2010 m. vasarą „Lufthansai” padidinus vietų skaičių maršrute FRA-VNO matėsi keleivių skaičiaus ūgtelėjimas vasaros sezonu bei lėktuvo užpildymo prieaugis. Iki 2009 m. sausio mėnesio iš Vilniaus į Frankfurtą dar skraidė „flyLAL” („SAAB 2000” ir „Boeing 735” lėktuvais).

Vykdydama du kasdienius skrydžius, „Lufthansa” siūlys beveik 16 tūkst. kėdžių per mėnesį. „Lufthansa” tvarkaraščio keitimas rodo rimtus ketinimus stiprinti toliau pozicijas Lietuvoje – naujas tvarkaraštis apima abi didžiausias skrydžių „bangas” iš Frankfurto, todėl su patogiu tvarkaraščiu bus galima pasiekti visas beveik 150 krypčių „Lufthansa” žemėlapyje. Leisdamasi 7 val. Frankfurto oro uoste „Lufthansa” naudos vieną brangiausių oro uosto „slot’ų”.

„Lufthansa” taps šeštąja aviakompanija, kuri atsiųs į Vilniaus oro uostą „nakvojantį” lėktuvą (be bazuojančių orlaivius bendrovių – „airBaltic”, „Estonian Air”, „WizzAir”, „Small Planet Airlines”, „Aurela” ir kt.). Vilniaus oro uoste taip pat nakvoja SAS, „airBaltic”, LOT, „utair”, „Aerosvit” lėktuvai.

Aviakompanija „Aerosvit” ketina pradėti tiesioginius skrydžius iš ketvirtojo pagal dydį Ukrainos miesto Odesos į Vilnių. Skrydžiai nuo 2011 m. kovo pabaigos bus vykdomi du kartus per savaitę „Embraer ERJ145” lėktuvu.

Skrydžiai iš Odesos į Vilniaus oro uostą bus vykdomi trečiadieniais ir sekmadieniais. 50 vietų reaktyvinis lėktuvas pakils iš Odesos 7 val., Vilniuje leisis 9 val. 20 min., iš Vilniaus pakils 10 val. 20 min., Odesoje leisis 12 val. 40 min.

Skrydžius iš Vilniaus į Odesą 2008 m. vasarą vykdė aviakompanija „airBaltic”. Skrydžiai vyko nuo balandžio iki rugpjūčio. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais keleivių skaičius siekdavo 1150 keleivių per mėnesį.

Taip pat „Aerosvit” nuo 2011 m. vasaros tvarkaraščio skrydžių skaičių tarp Kijevo ir Vilniaus padidins nuo 13 iki 14 skrydžių per savaitę.

2011 m. balandžio 16 dieną Vilniaus oro uoste bus atidaryta 14-oji „Wizz Air” skrydžių bazė Europoje ir pirmoji Baltijos šalyse. Didžiausia žemų sąnaudų oro bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje pradės skrydžius iš Vilniaus oro uosto visiškai nauju „Airbus A320” lėktuvu 8 kryptimis.

180 vietų lėktuvu „Wizz Air” atliks 21 skrydį per savaitę į Londono Lutono, Korko, Eindhoveno, Milano Bergamo, Barselonos El Prat, Donkasterio-Šefildo Robino Hudo, Romos Fiumicino ir Stokholmo Skavsta oro uostus.

Veiklos pradžioje „Wizz Air” Vilniuje bazuos vieną lėktuvą, kuriuo ketinama pervežti daugiau nei 300 tūkst. keleivių per pirmuosius veiklos metus.

„Wizz Air” veikla Vilniaus oro uoste prasidės balandžio 16 dieną, šeštadienį, skrydžiais į Korką, Stokholmą ir Romą, sekmadienį įvyks pirmieji skrydžiai į Londoną, Milaną ir Donkasterį, pirmadienį – į Eindhoveną ir Barseloną.

Į Londoną bus skraidoma 5 kartus per savaitę, Romą ir Stokholmą – 3 kartus, kitomis kryptimis – po du kartus per savaitę.

Pagal šiuo metu paskelbtus kitų aviakompanijų planus, „Wizz Air” tiesiogiai konkuruos tik viename maršrute – iš Vilniaus į Romos Fiumicino oro uostą šiuo metu tris kartus per savaitę skraido „airBaltic”. „airBaltic” skraido pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Taip pat „Estonian Air” artimiausiu metu pradės skrydžius į gretimus Milano ir Stokholmo oro uostus – atitinkamai Malpensa ir Arlanda.

„Wizz Air” 2010 m. ketina pervežti 9,8 mln. keleivių, šiuo metu aviakompanija skraido 34 lėktuvais ir aptarnauja 180 maršrutų. Kompanija yra užsisakiusi dar daugiau nei 100 „Airbus A320” lėktuvų, kurie turi būti pristatyti iki 2017-ųjų.

Planuojamas „Wizz Air” skrydžių tvarkaraštis:

VNO-LTN:  06:30 – 07:20
LTN-VNO:  08:05 – 12:45
Skrydžiai vyks pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.

VNO-ORK:  06:00 – 07:15
ORK-VNO:  07:45 – 12:55
Skrydžiai vyks antradieniais ir šeštadieniais.

VNO-EIN:  13:30 – 14:40
EIN-VNO:  15:10 – 18:20
Skrydžiai vyks pirmadieniais ir penktadieniais.

VNO-NYO:  13:30 – 13:50
NYO-VNO:  14:35 – 17:05
Skrydžiai vyks antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais

VNO-BGY:  13:30 – 14:55
BGY-VNO:  15:25 – 18:45
Skrydžiai vyks trečiadieniais ir sekmadieniais.

VNO-BCN:  18:55 – 21:15
BCN-VNO:  21:50 – 02:10
Skrydžiai vyks pirmadieniais ir penktadieniais.

VNO-FCO:  17:35 – 19:25
FCO-VNO:  20:00 – 23:50
Skrydžiai vyks antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.

VNO-DSA:  19:20 – 19:55
DSA-VNO:  20:25 – 00:55
Skrydžiai vyks trečiadieniais ir sekmadieniais.

Visi atsakymai – trečiadienį