Archive for rugpjūčio 6th, 2008

Interneto tinklalapiai mobiliems įrenginiams

Kolega „Internetas_LT“ jau akcentavo apie „iPhone“ keliamą revoliuciją mobiliojo interneto naršymo įpročiuose bei apie nuolat augantį mobiliojo interneto naudojimą. Mobiliojo interneto skverbtis nesunkiai suvokiama pagrindinė mobiliojo ryšio bendrovių augimo galimybė.

Nesvarbu, ar „iPhone“ Europos ir Lietuvos rinkose sukels revoliuciją pats (kažkodėl prognozuoju, jog „Omnitel“ turės gana siaurą kvotą jų pardavivams, net jei paklausa būtų didesnė), bet faktas, jog šis aparatas yra stiprus spyris į užpakalį visam mobiliojo interneto vartojimo vystymuisi. Pabandęs panaršyti su draugo „iPhone“ suprasi kaip naršyti smagu ir pradėsi naršyti su savo „Nokia“.

Takoskyra tarp nešiojamųjų kompiuterių ir mobiliųjų telefonų mažėja nuolat. „iPhone“ įdiegta pilnavertė „Safari“ naršyklė, kuri „atidaro viską“ ne pagal „Omnitel“ žodyną, o tiesiogine to žodžio prasme. Šifruoti protokolai, AJAX ir sudėtingi „JavaScript“ naršyklei ne problema. Problema kol kas lieka „Flash“ (neskaitant „YouTube“). Kiti įrenginiai netruks pasivyti, o gal ir aplenkti greičiu bei palaikomomis technolgijomis, bet viena problema visada išliks – tai ekrano dydis. Kompromiso uždavinys tarp užimamos vietos kišenėje ir ekrano dydžio turės būti sprendžiamas visada.

Užsienio portalai jau suskubo šį uždavinį spręsti savo naudai ir vis daugiau turi „Mobile“/PDA/“iPhone versijas. Flagmanai šioje vietoje buvo socialiniai tiklai ir, žinoma, „Google’as“.

„Google“ adaptavo daugelį savo „webdunulis“ servisų „iPhone“ ir kitiems gudriems telefonams, turbūt dėl to „AppStore“  nėra „Google“ produktų naudojimui skirtų programų.

PDA versijas pastaruoju metu pristatino vis kiti užsienio interneto portalai. Neperseniausiai atsirado mobili „Twitter“ serviso versija bei CNN naujienų portalas, adaptuotas „iPhone“.

Kol kas neteko nė vieno lietuviško portalo nepavyko aptikti, jog jis turėtų versiją, pritaikytą žiūrėti delne. Žinant, jog Lietuvoje „Omnitel“ tuoj išlaisvins „iPhone“ gerbėjų armiją, kuri neišvengiamai norės naršyti, portalai gali užsiimti „first mover“ vietą, kas jiems padėtų išsiskirti. Pirmiausia, laukčiau naujienų portalų žingsnio pritaikant

Ech, pamenu, kai sukausi interneto tinklalapių kūrimo versle, tai savotiškai laukdavome, kada interneto svetainių dizainų nebereikės pritaikinėti 800×600 rezoliucijai, o bus galima orientuotis tik į „normalesnius“ monitorius turinčius vartotojus. Dabar, atrodo, interneto dizaineriai turės kurti maketus ir 320px pločio rezoliucijos svetainėms, nes, kaip bebūtų, mobilusis internetas turi ateitį.

Lietuviškus interneto tinklalapius galėtų pastumti ir interneto reklamos agentūros, pradėsiančios talpinti reklama ir į pilnų galimybių mobiliuosius tinklapius („AdMobi“, kaip sekasi su WAP’u, a?). Iš kitos pusės, pilnai juos galima suprasti – reklama eina ten, kur yra vartotojų. Bet, susidaro „paburtas“ ratas: Nėra turinio = Nėra vartotojų = Nėra reklamos. Ir vienas iš rato „dalyvių“ pajudėjęs pirmyn, gali pajudinti visą ratą. Tiesa, daugelis užsienio mobiliesiems įranginiams pritaikytų portalų taip pat yra vis dar „nekalti“: bannerius mačiau tik CNN.com.

„WordPress“ vartotojai gali nesunkiai pritaikyti savo blog’us „iPhone“ aparatams. Paprastas plugin’as ir „iPhone“ vartotojams jūsų blogą skaityti bus vienas malonumas.

Kodėl Lietuvai reikia sporto televizijos

Vakar su visa be išimties „Futbolo ekspertų“ redakcine kolegija ir atgimti ketinančiu pirmuoju Lietuvos blogeriu Gobbitu, susipakavome į vieną ekipažą ir nulėkėme į kitą dipolio galą. Ten Dariaus ir Girėno stadione vyko UEFA čempionų lygos antrojo atrankos etapo atsakomosios rungtynės tarp FBK „Kauno“ ir „Glazgow Rangers“. Paprastai mes taip nesielgiame, bet, ko gero, nujautėme, jog kažkas bus.

Ir buvo. Bet apie tai kalbėti palieku naujienų portalams ir, žinoma, Futbolo ekspertams. Per dviejų kėlinių eigą kiaurai permirkome, o kiekvieno kėlinio pabaigoje apimdavo euforija. Pirmojo kėlinio pabaigoje – mažesnė, antrojo – didesnė. Emocingai ir teigingai apie visą situaciją atsiliepė Andrius Tapinas. Prisipažinsiu, paskutinį kartą mirkau lietuje per futbolą dar tada, kai Šiauliuose vykdavo mirtinos „Sakalo“ ir Vilniaus „Žalgirio“ kovos.

Apgailėtina futbolo padėtis Lietuvoje per vakarą nepasikeitė. Nepaisant skambiai pavadintos istorinės pergalės, naujų stadionų Lietuvoje neatsirado, vaikai neužplūdo futbolo būrelių, Vilniuje mėgėjai toliau gali rinktis tik iš trijų apynormalių stadionų, „A lygos“ varžybos toliau vyks apleistuose stadionuose, Lietuvos rinktinė toliau liks pasaulio reitingo gale, o futbolą vis dar komentuos Meškonis. Bet vakarykštė euforija sukūrė viltį, jog iki to, jog realiai ir nesustabdomai šie dalykai pradėtų keistis nepaisant futbolo funkcionierių kaišomų pagalių į ratus reikia ne tiek ir daug – patekti į Čempionų lygos grupės varžybas. O užduotis ne tokia ir „Misija neįmanoma“.

Apgailėtinas yra kitas faktas. Istorinių rungtynių (dar niekada Lietuvos komanda nebuvo trečiame ČL atrankos etape) nerodė nė viena televizija. Parodykite dar vieną šalį Europos žemėlapyje, kurioje Čempionų lygos šeimininkų rungtynės būtų nerodomos.

Nepriklausomybės laikų pradžioje futbolo netransliavimo priežastys buvo dvi: per brangios transliacijos teisės iš Vakarų Europos stadiono arba norima sutraukti daugiau žmonių į stadioną Vilniuje, dėl to rodomas vaizdo įrašas. Šio etapo demonstravimo teisės beveik nekainuoja (spėju, V.Romanovas dar būtų ir 10 minučių reklaminį paketą savo „Ūkio bankui“ tą proga nupirkęs), o techninės transliacijų rengimo išlaidos yra tokios apgailėtinai mažos, kaip vienos laidos „Kitas!“ filmavimo biudžetas.

Jeigu antras stebuklas ir neįvyks, tai bent jau sporto kanalas Lietuvoje atsiras. Jau kitą šeštadienį. Tikėkimės, per pirmąją darbo savaitę, kuomet žiūrėsime olimpiadą per LRT jis išsigaudys techninį broką, o po olimpiados jau drąsiai galėsime jį įsijungti.

Beje, pagyrimas rungtynių organizatoriams Kaune: pradėti rungtynes 20 val. yra pats tas. Iš kitos dipolio pusės galima neskubant išvykti po darbo, o kitą rytą į darbą keliauti visai išsimiegojus.