Tranzitinių keleivių vežimas per Rygą ar Vilnių?

Visų klasikinių oro kompanijų veiklos modelis – be tiesigionių keleivių pervežimų, taip pat išnaudoti jungiamųjų skrydžių galimybes. Veiklos principas: susivežti keleivius į hub’ą, o iš ten jiems galima pasiūlyti tolimesnius skrydžius.

Aktyviai tai daro įvairios užsienio kompanijos, išsiveždamos keleivius iš Vilniaus: „Finnair“ masiškai tranzitą gabenasi į Helsinkį, „Austrian Airlines“ – į Vieną, „Czech Airlines“ – į Prahą, „Lufthansa“ – į Franfurtą, iš dalies SAS „airBaltic“ rankomis vežasi keleivius į Kopenhagą ir Stokholmą.

Tuo tarpu besivystant vietinėms oro kompanijoms, vystosi ir bandymai vežti keleivius per Rygą, ar per Vilnių. „airBaltic“, be abejo, turi geresnes pozicijas – pakankamai nemažas reisų į Vakarus skaičius, neblogas tinklas, kuriuo vežami tranzitiniai keleiviai – tiek mažasis (Liepoja, Vilnius, Talinas), tiek didysis (Jerevanas, Baku, Tbilisis, Taškentas).

Aišku, tokiai situacijai susidaryti yra kelios priežastys. Pirmiausia, aktyvi „airBaltic“ plėtros strategija, vykdyta jau kelerius metus. Be to, „airBaltic“ ir Rygos oro uostas praktiškai veikia kaip viena organizacija (abu kontroliuoja Latvijos vyriausybė), tuo tarpu trintis tarp Vilniaus oro uosto ir „FlyLAL“ yra aštri nuo pat pastarosios organizacijos privatizavimo. Galų gale, Vilniaus oro uosto infrastruktūra tranzito vykdymui realiai buvo pritaikyta tik 2007 metų pačioje pabaigoje.

Visgi, „airBaltic“ nuo rudens ne tik stipriai sumažins skrydžių iš Vilniaus, bet ir mažins jungiamųjų reisų skaičių. Ko gero, teisybė, jog SAS spaudžia „airBaltic“ optimizuoti veiklą.

„airBaltic“ atsisako skrydžių Ventspilis-Ryga. Ko gero, 190 km atstumas yra per mažas, jog pakaktų keleivių iš Ventspilio į Rygą. Ventspiliui teks miegoti žiemos miegu tuščiam.

Tranzitinėms reikmėms taip pat vykdyto reiso Ryga-Liepoja-Ryga skrydžių skaičius nuo 5 kartų per dieną mažinamas iki trijų.

Skrydžiai iš Liepojos į Hamburgą bei Kopenhagą yra naikinami. Greičiausiai šioms kryptims nepakakdavo keleivių – be to, šios kryptys iš Latvijos provincijos oro uosto prieštarauja bendrai „airBaltic“ strategijai – gabenti keleivius per Rygą. Gali būti, jog krypčiai Liepoja-Kopenhaga didelę konkurencija sudarė ir SAS vykdomas reisas Kopenhaga-Palanga.

Liepoją tuo tarpu tarpu neikėtai atrado mažai žinoma Rusijos kompanija „Atlant-Soyuz“, kuri ketina skraidyti iš Maskvos „Vnukovo“ į Liepoją. Galima sakyti, jog galbūt šios avialinijos reisą „nusižiūrėjo“ nuo „Utair“ sėkmės reise Maskva-Palanga. Iki šiol „Atlant-Soyuz“ daugiausia specializavosi reguliariuosiuose skrydžiuose bei krovinių pervežimu.

Tempo vežtis keleivius iš Vilniaus į Rygą „airBaltic“ nemažina – žiemos sezone taip pat skraidys žaliauodegiai lėktuvai penkis kartus per dieną. „airBaltic“ nutraukus „DOT LT“ ATR42 nuomos sutartį, tarp Vilniaus ir Rygos skraidys tik 50 vietų „Fokker 50“.

Lietuvos nacionalinė aviakompanija „FlyLAL“ tuo tarpu puoselėja viltis gabenti keleivius per Vilnių. Nuo šio pavasario „FlyLAL“ pradėjo siūlyti skrydžius į Vakarus keleiviams iš Tbilisio, Kijevo, Rygos ir Talino. Optimizmą vežtis „daug“ keleivių iš Rygos teko mažinti vasaros viduryje.

Keista, jog „FlyLAL“ nebando surinkti Vakarų Lietuvos keleivių Palangoje ir gabenti juos į įvairius miestus per Vilnių.

Į Palangą ketina nebeskristi „Norwegian Air Shuttle“, kuri šiuo metu du sykius per savaitę į Palangą atskrenda iš Rygge oro uosto šalia Oslo. Tuo tarpu Skandivijos oro gigantas SAS nemažina apsukų ir toliau vešis tranzitą sau į Kopenhagos oro uostą du kartus per dieną 44 vietų lėktuvu CRJ200.

Jeigu SAS geba pririnkti beveik 100 keleivių per dieną skrydžiui į Kopenhagą, nors SAS kainos šiuo reisu tikrai didelės (skrydis Palanga-Kopenhaga-Palanga po mėnesio kainuoja apie 1200 litų), vadinasi, potencialas skraidyti iš Vakarų Lietuvos yra nemažas.

Jeigu „FlyLAL“ atidarytų reisą iš Palangos į Vilnių, tai sukurtų ir Vilniaus Oro uosto pranašumą prieš Rygos oro uostą – keliauti automobiliu iš Klaipėdos praktiškai atstumas yra vienodas – į Rygą ar į Vilnių.

Aiškui, šiai dienai „FlyLAL“ turi didesnių „žemiškesnių“ bėdų – „FlyLAL“ žiemos tvarkaraštį gaubia migla. Nežinoma, ar „FlyLAL“ toliau skraidys į Dubliną, Briuselį, Tbilisį, Stokholmą, Rygą, Taliną, Barseloną, Milaną – bilietai parduodami tik iki spalio pabaigos. Į Dubliną skrydžiai skelbiami tik iki rugsėjo vidurio.

Jeigu patikrinsite didžiųjų aviakompanijų tinklalapius, bilietus jau galite įsigyti 2009 vasarai. Kiek keleivių bus prarasta vien dėl per vėlai paskelbto tvarkaraščio?

Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.

2 komentarai

  1. Justinas M. - 2008 08 26, 00:06

    Hehe, kvaila situacija. Vat nuėjau į Greitai.lt pasižiūrėti, kaip čiotkai flyLAL atrodys su savo tranzitu ir truputį žagtelėjau.

    Išsirinkau maršrutą Ryga-Budapeštas, datą Lapkričio 20-27 dienos, kaip tik tom dienom flyLAL skrenda į Budapeštą… Spaudžiu nekantriai laukdamas „ieškoti“, ir… Pasiūlo skristi per Prahą!!! Per Vilnių skrendant net atskirai perkantis bilietus į Ryga-Vilnius ir Vilnius-Budapeštas yra pigiau, NET skrendant Ryga-Vilnius legą su (!!!) airBaltic.

    O turint omeny dabartinę kainų politiką juk žmonės išties verčiami planuoti skrydžius kuo anksčiau. Tai kokių ten ratukų užvalgė flyLAL, neturėdami tvarkaraščio dviems mėnesiams į priekį?

  2. Kazimieras - 2008 08 27, 00:25

    FlyLAL’as galetu kuo greiciau paskelbti tvarkarascius i prieki ir daryti marsruta Palanga-Vilnius.

Leave a reply