„airBaltic“ nuostoliai 2008 m. – 137 mln. litų (?)

Prieš mėnesį rašiau, jog „airBaltic“ nuostoliai yra 122 mln. litų.

Teko paneigti, nes tokį skaičių paneigė „airBaltic“. Dėl neaiškių priežasčių „airBaltic“ oficialių duomenų paskelbimą atidėjo rugpjūčiui, nors paprastai tai būdavo daroma birželį.

Tačiau jau nepirmas signalas, jog realiai nuostoliai yra dar didesni. Skambėjo skaičius ~145 mln. litų, dabar latviškas „registrų centras“ sako, jog nuostoliai yra 27,8 mln. latų, pagal šiandienos kursą – beveik 137 mln. litų.

Naujų išvadų nebus – galite skaityti mano pamąstymus, padarytus prieš mėnesį, tik pakeiskite skaičių 122 į 137.

Latvijos vyriausybė kapitalo didinimo klausimą spręs kitą savaitę, o nuo to klausimo sprendimo priklauso labai daug. Kai nuostoliai tokie – finansinė injekcija yra būtina ir skubiai.

Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.

115 komentarai

  1. Tomas - 2009 08 5, 11:28

    Baltijos regione greit neliks aerosuotų. Teks pereit prie traukinių.

  2. Vytautas-NT - 2009 08 5, 11:44

    O kuo čia dėti oro uostai? Jei AirBaltic bankrutuos, tai RIX dramatiškos įtakos neturės (dėl to jo neuždarys).
    Traukinių situacija dar blogesnė.

  3. Simonas Bartkus - 2009 08 5, 14:13

    Patikėk, Vytautas-NT, manim, jeigu „airBaltic“ bankrutuos (nors tuo netikiu ir nelinkiu), tai Rygos oro uostui turės net didesnę nei „dramatišką“ įtaką :-)

    Vilniaus oro uostas per mėnesį tada taps „busiest airport in Baltic region“.

    „airBaltic“ išgainiojo iš Rygos praktiškai visas aviakompanijas, tai didesnė dykynė pasidarytų nei po „flyLAL“ bankroto ir „airBaltic“ išėjimo iš Vilniaus.

    O realiai, matyt, „airBaltic“ vizija yra kažkokiu būdu pergyventi krizę ir „dagyventi“ iki nuosavo terminalo Rygos oro uoste. Tada bus galima ir apie teigiamą veiklos rezultatą galvoti. Stebėsim, kaip „airBaltic“ pasiruoš žiemai – panašu, kad dalies ambicijų bus atsisakyta, bent jau NVS regione. Įdomu, kas bus su Skandinavijos regionu, kuriame jie šią vasarą išsiplėtė ir daugelis krypčių „neatidirba“.

    Dabar jau aišku, jog Kauno ir Palangos jie nenumes, bus tvarkingai po 14 skrydžių abiem kryptim per savaitę ir kiekvienai krypčiai po rezervuotą „Fokker’į“, kurie nakvos Kaune ir Palangoje.

  4. Audrius - 2009 08 5, 16:21

    Jeigu jie nepradės pagaliau taupyti – laukia tikrai liūdna (o savarbiausia – staigi) pabaiga, a la FlyLAL.

  5. Labiau patyręs - 2009 08 5, 18:31

    Beveik dvigubai daugiau nei flyLAL visų 3 metų veiklos nuostoliai nuo 2005, nors airBaltic dar iki 2008 gaudavo pelną… Ne tokie jau ir burtininkai tie Flick su Vizgirda :)

  6. Aloyzas - 2009 08 5, 19:15

    @Labiau patyrusiam: atrodo, kad aritmetika nėra ir tavo stiprioji puse, nes flyLAL 2008m. preliminariai turėjo ~110-120 mln nuostolio (audituoto turbūt tiksliai ir nebesužinosim), 2007m. – 8mln, 2006m. – 11mln. tai sudėjus gaunasi labai panašiai.

  7. Labiau patyręs - 2009 08 5, 19:30

    @ Aloyzas – tai kompanija kuriai paskelbtas bankrotas ir kreditorinių įsiskolinimų suma – nepilni 90 mln litų. Tai nėra dvigubai mažiau, bet įvertinus kiek gauna nuolaidų BT ir dar vistiek toks nuostolis – dvigubai mažesni nuostoliai nei BT. Todėl sutinku, kad padariau neteisingą palyginimą.

  8. trimitas - 2009 08 5, 20:31

    Kaip čia tau išeina, kad kai paklausi viena, ginčijiesi visiškai apie ką kitą.

    Aloyzas sakė, kad nuostoliai flyLAL per tris metus yra apie 130-140 mln. AirBaltic labai panašūs. Faktas kaip blynas.

    O tu kažkodėl pripliusuoji nuolaidas ir įvertini kreditorinius įsipareigojimus. Ir puoli įrodinėti, kad kiti tokių vien tau suprantamų minties viražų nesupranta.

    Gal dar pridėk Vėtros rezultatą su Fulhamu ir Vodafone connect megabaito kainą. Kad tikslesnis rezultatas gautųsi. Galėsi kitus matematikos pamokyt.

  9. Aloyzas - 2009 08 5, 20:34

    Nuostolis ir kreditoriniai įsiskolinimai – toli gražu skirtingi dalykai.
    Ir flyLAL kreditoriniai įsiskolinimai gerokai didesni – nepilni 125 mln.

  10. Labiau patyręs - 2009 08 5, 20:47

    Ok, mano klaida – sutinku :)

    Ar įmanomas variantas, kad airBaltic sustabdžius veiklą dėl pinigų trūkumo kas nors ateis į RIX hub’ą vykdyti iš ten tieisioginius skrydžius? Nes man labai jau niūrus vaizdelis piešiasi, jei jų veiklą sustotų…

  11. Aloyzas - 2009 08 5, 21:09

    Na, BT tokį nuostolį turėjo (laikysim, kad tikrai turėjo, ir nebereks paneigt) 2008 metais, o nuo to laiko praėjo daugiau kaip pusmetis be flyLALo, tai gal 2009m pirmo pusmečio pelnas pagerins situaciją. Jei ne – RIX situacija bus lygi VNO KUN.
    Beje, flyLAL balansiniai įsiskolinimai iškeliant bankrotą buvo virš 150mln, mano minėti 125mln. yra su kreditoriais suderinti ir teismo patvirtinti, likę (įskaitant įsiskolinimus keleiviams) – dar procese.
    Taip kad „braliukų“ dvikova buvo žiauri: pralaimėjęs, netekęs paskutinio kraujo lašo – iš ringo tiesiai į lavoninę, nugalėtoją nuo nukraujavimo ištiko koma ir išgelbėti gali tik reanimacija su kraujo dapylimu… ar smegenų persodinimu.

  12. Rimas - 2009 08 5, 21:46

    ….pralaimėjęs, netekęs paskutinio kraujo lašo – iš ringo tiesiai į lavoninę…
    Klystate kolega,oi klystate,nemirtingas jis.

  13. Vitalijus - 2009 08 5, 21:54

    na jau tik norekit, kad ir BT istiktu toks pat likimas kaip FL, nes tuomet tikrai turesim labai rimtu problemu su susisiekimu :D

  14. Tomas - 2009 08 6, 08:34

    Pritariu Vitalijui. Gręsia rimtesnė izoliacija. Pagyvensim III pasaulinio sąlygomis. :D Jeep’ai ir motociklai. Dar kokia barža Nemune.

  15. Vitalijus - 2009 08 6, 08:37

    Jeigu latviai BT neduos pinigu, tures duot lietuviai. O jei ir sie neduos, tuomet sakes bus ir tiem, ir tiem.

  16. Vytautas-NT - 2009 08 6, 09:22

    Likimo įronija: latviai dabar norėtų gyventi, bent jau kaip Lietuvoje, o lietuviai turėti kažką panašau į AirBaltic…

  17. Labiau patyręs - 2009 08 6, 09:29

    @ Vytautas-NT – jei LT susiekimo ministras būtų Šlesero lygio ir turėtume :)

  18. Vytautas-NT - 2009 08 6, 09:32

    Šleseras dabar Rygos vicemeras, beje. O dėl turėjimo- kyla dar ir kainos klausimas. Jei ta prabaiga biudžetui kainuotų 100 mln į metus, tai labai suabejočiau.
    Ko jus kišat visur tą Šleserą. Gal geriau Estų susisiekimo ninistrą prisiminkim..?

  19. Labiau patyręs - 2009 08 6, 09:58

    @ Vytautas-NT – tai prieštarauja tavo teiginiui, kad Lietuviai nori turėti tokį , kaip airBaltic :) Šleseras visur minimas ir kišamas todėl, kad jis HUB’ą padarė, o mūsų ir estų ministrams iki jo dar labai toli.

  20. Aloyzas - 2009 08 6, 10:38

    HUBas gerai, bet jei dėl to visa kita būtų kaip dabar Latvijoj, tada gal ačiū – nereikia…

  21. Vytautas-NT - 2009 08 6, 11:28

    Norėt turėt galima daug ką. Aš pvz. norėčiau turėt Vilniuj Vigin atlantic. Ir kas iš to? Esmė, kad estų nuostoliai mažesni. Ir jei palyginsime su ambicijomis, tai gal net neproporcingai mažesni.

  22. Labiau patyręs - 2009 08 6, 11:34

    @ Vytautas-NT tai pagal tai vertinant manau Star1 bus lyderis, pagal mažus nuostolius. Nu ir kas iš to? :)

  23. Vytautas-NT - 2009 08 6, 12:03

    Problema tame, kad jei šiemet latvijos vyriausybė pvz. nuspręs, kad jie turi įmerkt 100 mln Lt per krizę, kai didėja mokesčiai, mažėja algos ir pensijos.
    Spėju latviai tada eis susisiekimo ministerijos langų daužyt.
    Pernai į tai nieks dėmesio nekreiptų. Bet tai buvo pernai. Pernai ir LAL dar buvo…

  24. audrius - 2009 08 6, 14:45
  25. Eugenijus - 2009 08 6, 16:07

    Cia ne i tema, bet jeigu kam idomu ir skauda del atsauktu skyways reisu. tai stai koks yra svedijos vartotoju teisiu atsakymas. Palankus mums, bet nezinau koks bus skyways atsakymas:
    Dear Eugenijus

    Thank you for your e-mail. The European Consumer Centre in Sweden is not a court nor a dispute resolution body. We can therefore not make any kind of rulings in cases and requests sent to us. We can however assist consumers when making cross-border purchases.

    After reading the conversations you have had with the airline, I can only offer you our interpretation of article 5 in Regulation 261/2004:

    The word “unless” in article 5.1.c, only applies to c). Therefore, the only requirement that is affected if a cancellation is made more than 14 days before the flight, is the compensation in article 7. When reading the official version of Regulation 261/2004 in Official Journal of the European Union, it is quite obvious that the three sections (i, ii, iii) that appear after the word “unless”, are subsections to section c). I have not come across any court ruling or ADR-ruling that has made a different interpretation.

    The effect of the reasoning above, is that if a flight is cancelled more than 14 days before the departure and the passenger is informed about it, he or she is not entitled to compensation in accordance with article 7. The compensation in article 7 is however only a pure economical compensation. The consumer is still entitled to all the rights offered in article 8: The right to reimbursement or re-routing. These rights are not affected at all, even if the cancellation is made 14 days before the flight. The consumer therefore has the option to choose between reimbursement or re-routing. To only offer reimbursement is not enough according to the Regulation. Our interpretation of “re-routing” is also that it is not limited to the airline’s own network. Therefore, and airline can be forced to re-route the passenger through another airline.

    That the rights in article 8 are still valid, even if a flight is cancelled 14 days before departure, is also in accordance with the aim of Regulation; to provide protection and rights for air passengers. Even if a flight is cancelled two weeks before departure, a passenger most probably have made several plans and may also have made arrangements with hotels, where cancellations will generate costs.

    If you wish, we can contact the airline and try to come to an agreement. To be able to do this, I must however ask you to contact our colleagues in Vilnius first ( http://www.ecc.lt ). They will then forward the case to us. After reading the conversations you have had with the airline, I am however uncertain that they will accept another interpretation of the Regulation than their own. If that is the case, your case can be forwarded to alternative dispute resolution in Sweden (Allmänna reklamationsnämnden (ARN), http://www.arn.se/ ). We can help you to forward the case to them, if needed. A last resort is of course to send the case to a court for regular court proceedings.

    Please let me know how you wish to proceed and please don’t hesitate to contact me if you have any further questions.

    Yours sincerely,

    Philip Levin
    Juridisk rådgivare/Legal Advisor
    Konsument Europa/ECC Sweden
    Box 48, 651 02 Karlstad
    Tel: 46 54 19 41 55

  26. kill skaiveju - 2009 08 6, 16:46

    Eugenijau, mestelk man savo adresą į auger79@yahoo.com

    Man irgi nusinešė Skyways reisą, o tuo pačiu ir kitą, kurį Danijos viduje buvau nusipirkęs. Tai prisijungčiau, jei kuo galiu prie teisybės triumfo litus išsireikalaudamas.

  27. Vytautas-NT - 2009 08 6, 22:36

    O kol visi galvoja apie kara su Skyways,keletas gandu apie Star1. Yra tikimybe,kad jie liks su vienu lektuvu ir nuims Dublina ir Barselona ziemai (isskyrus Kaledas). Bet tai tik gandai-galutinis sprendimas bus rugpjucio pabaigoj,o lektuvas-rugsejo pabaigoj.
    Yra gandu apie Milana ir Paryziu,kad rudeni prades skraidyt.
    Pats isbandysiu Star1 mazdaug po pusvalandzio!

  28. Deivis - 2009 08 7, 08:28

    FlyLAL Charters Estonia turi jau antra lektuva is FlyLAL.buvel LY-AQU dabar ES-LBA.
    http://www.airliners.net/photo/FlyLAL—Lithuanian/Boeing-737-322/1562284/&sid=7d1c757c4be2b85b542bf8f8f2124bb2

  29. Vytautas-NT - 2009 08 7, 10:30

    Pirmi Star1 ispudziai. Siaip skrydis praejo neblogai. Lektuvo uzpildymas virs 90 proc. Man net kesita, kad Dublina galvoja nuimt, nebent Ryanair prades skraidyt kasdien.
    Matosi, kad vezejas stengiasi lektuvus ekspuatuot ekonomiskai-148 vietu orlaiviui tik 3 palydoves (visiskas minimumas).
    Palydoves minejo antra lektuva ir naujas kryptis. Liko koki menesiuka palaukt ir viskas.

  30. Simonas Bartkus - 2009 08 7, 10:37

    Tipiškas „low-cost“ elgesys, įgulos yra tik tiek, kiek priklauso pagal reglamentą. Reglamentai reikalauja 1 stiuardo 50 sėdynių. Dėl tos priežasties niekada lėktuve nebūna 101 ar 151 kėdės – montuoja 100 ar 148 :-)

    „utair“ su ATR42 skrenda su viena stiuardese į Vilnių.

    „airBaltic“ niekada nesu matęs „Fokkeryje“ vienos stiuardeses, visada mažiausiai dvi, net jeigu užimta 10 vietų lėktuve.

  31. Pranas - 2009 08 7, 10:45

    Paskutinį kartą skrendant su airBaltic lėktuve apskritai nei vienos stiuardesės nebuvo, buvo visi 3 stiuardai :)

  32. Vytautas-NT - 2009 08 7, 10:49

    Jei skrydis trunka dvi valandas, tai viena stiuardese nera problema- ji viska suspeja. O vat jei maziau nei valanda, tai yra gerokai sunkiau.
    Beje, jav, kai teko skraidyt su regional jet’ai, tai ten irgi dazniausiai buvo tik 1 stiuardese 50 vietu lektuvui.
    Siaip M.Laivio tikslas- atvykstamasis turizmas. Is esmes logiska- reikia gi kazkuo lektuvus uzkraut. Planuoja Europoj steigt dukterines imones. Bet to pasekoje greiciausiai liks point to point ir ne IATA nariai.
    Stiuardeses sake, kad Londonas irgi pilnas skraido. Ziuresim kaip jiems seksis nuo rugsejo.
    O 148 vietos yra gerai, nes sedejau seat-B, bet prie lango…

  33. Labiau patyręs - 2009 08 7, 11:22

    KUN pernai patyrė 6,75 mln nuostolio… Šiemet turbūt jau bus pelnas :)

  34. Simonas Bartkus - 2009 08 7, 11:33

    KUN veiklos rezultatai tai pamąstymų keliantys.

    Nuostolis 6,75 mln. – toks vidutinis. Tačiau veiklos pajamos – tik 4 mln. litų! Reiškia sąnaudos yra 11 mln., pajamos – 4 mln.

    Nėra abejonės dėl pajamų – 4 mln. litų, koks milijonas surenkamas iš visokių netiesioginių pajamų (aikštelių nuoma, reklama, prekybos ploto nuoma ir t.t.), darom prielaidą, kad aviacinės yra apie 3 mln.

    Pernai skraidė tik „Ryanair“, keleivių skaičius – 450 tūkst. keleivių. Matematika paprasta – 3 mln. dalinam iš 450 tūkst., gaunam 6,66 LTL :) Geri mokesčiai, o čia ne tik keleivio mokestis, bet dar ir su tūpimu :) Štai kiek dotuojamas yra „Ryanair“ skraidymas į emigracines kryptis. Esu tikras, kad fiziniai lėktuvo aptarnavimo kaštai yra didesni nei 7 litai (lėktuvo tempimas, kuro pylimas, t.t.), vadinasi, jeigu oro uostas stovėtų tuščias jis generuotų mažesnį nuostolį, nei su „Ryanair“ …

    Sąnaudų dalis tai gali būti labiau „popierinė“. Terminalas jei pastatytas už 100 mln., nusidėvėjimas skaičiuojamas kokie 30 metų, tai 3,5 mln. minuso į balansą kasmet vien iš terminalo nusidėvėjimo, o kur dar kitas turtas.

    Tačiau pajamų dalis atrodo labai labai kraupiai … Kokios įmanomos perspektyvos? Kas ką siūlote?

  35. Pranas - 2009 08 7, 11:43

    Pernai KUN buvo 410 tūkst. keleivių, buvo 6 milijonai nuostolio. Užpernai buvo 390 tūkst. keleivių, nuostolis buvo apie 300 tūkst. litų. Kas pasikeitė?

    Bet iš šitų skaičių man neatrodo, jog Ryanair skraidymas būtų esminė problema generuojanti nuostolius, greičiau atvirkščiai. Šuo pakastas kažkur kitur.

  36. Simonas Bartkus - 2009 08 7, 11:49

    Kiek aš žinau, tai gavusi antausį Dubline, „Ryanair“ perėjo per visus oro uostus su dar vienu spaudimu dėl dar didesnių nuolaidų ir Kauno oro uoste sąlygos jiems buvo padarytos dar geresnės 2008 nei 2007 m.

    Reikėtų palyginti veiklos pajamas Kauno oro uoste 2007 m. ir 2008 m.

    Dėl išlaidų dalies sutinku, kad tai galėjo sąlygoti padarytos investicijos. Jeigu kas galite surasti 2007 m. KUN pajamas, tai prašau įmeskite.

  37. RamunasS - 2009 08 7, 12:36

    Realūs KUN keleivio mokesčiai atitinka deklaruojamus įkainius( minimum 6,9 Lt). Oro uosto statistikoje matosi, iš kur gali būti nuostoliai:
    http://www.kaunasair.lt/index.php?lang=lt&page=statistika
    Kiek būtų galėjęs uždirbti oro uostas iš negautų 3000t krovinių ir neatskridusių krovininių lėktuvų?
    Jei skaičiuoti pagal oficialius įkainius, tai AirBaltic F50 turėtų pajamų duoti kaip Ryanair B738.

  38. Vitalijus - 2009 08 7, 13:15

    @Deivis paziurek i nuotraukos data. Sis lektuvas dabar registruotas kaip LY-FLB ir su juo skraido SCAT

  39. Audrius - 2009 08 7, 13:37

    Tai būtent tik kroviniai (tiksliau – užsakomieji krovininiai reisai) ir duodavo realų pelną Kauno oro uostui. Bet žinant, kad šiemet tų krovinių dar gerokai mažiau…

  40. Pranas - 2009 08 7, 14:08

    Kad 2007 m., kai krovinių buvo dvigubai daugiau KUN pajamos buvo tik 8% didesnės (4,5 mln. Lt). O nuostolis, pasikartosiu, 0,3 mln. Lt. Skrydžių (įskaitant krovininius) sumažėjo, pajamos sumažėjo ~0,4 mln. Lt, o nuostolis atsirado 6 mln. didesnis nei būtų prie pernykščio nuostolio pridėjus pajamų sumažėjimą.

  41. ahoi - 2009 08 7, 14:19

    Taigi Simonas aiškiai įvardijo – prisidėjo naujo terminalo „amortizacija“.

  42. Labiau patyręs - 2009 08 7, 14:26

    Tai gerą verslo planą kažkas rašė, jei prie tokių pajamų tokias investicijas leido :)

  43. ahoi - 2009 08 7, 14:37

    Nu. Buvo galima visai neinvestuot (aišku pajamų būtų buvę dar mažiau).

  44. Labiau patyręs - 2009 08 7, 14:46

    @ ahoi – kokių pajamų? Iš Ryanair? :) Tai juk yra čia post’as aukščiau, kad pasiūlymas 2008 buvo pagerintas vs 2007. O jei nieko nebūtų darę juk Ryanair vistiek skraidytų, jiems juk infrastruktūra px :)

  45. Pranas - 2009 08 7, 14:56

    Labiau patyręs: kad ką kas poste parašo kokį gandą, tai dar toli gražu nereiškia, kad taip ir buvo.

  46. Labiau patyręs - 2009 08 7, 15:06

    @ Pranas – tai čia ne Delfi, čia sėdi insideriai – tai manau gandų čia mažiausia, lyginant su kitais :)

    P.S. Star1 neskraidys į Dubliną tikrai, tik per Kalėdas, naujų krypčių nebus. Lieka tik Londonas, bet spėju su Ryanair bus labai sunku konkuruoti, o versla pasiims Aerlingus.

  47. Simonas Bartkus - 2009 08 7, 15:35

    Nesu tikras 100% dėl „Ryanair“ sąlygų 2008 m. su 2007 m., bet man atrodo, jog jos pagerėjo „Ryanair“ kompanijai.

    Kiek žinau, KUN sutartis su „Ryanair“ baigiasi 2010 m. „Ryanair“ aišku spaus ant dar geresnių sąlygų.

    Mano nuomone, už 6 litus „Ryanair“ Lietuvai nereikia. Taip, KUN turi būti pigesnis už VNO (normalu, kad dvigubai pigesnis), tačiau 20 LTL, manau, yra riba, kiek oro uostas turi uždirbti iš keleivio. 6 litai tai kiekvienas keleivis tik didina minusą.

    Jeigu „Ryanair“ norės, skris ir už 20 LTL, nenorės – tai Londonas ir Dublinas vistiek bus aptarnautas.

    Su 20 LTL uždarbiu iš keleivio ir 400 tūkst. keleivių KUN bent turi šansą išeiti „ant nulio“.

  48. Pranas - 2009 08 7, 16:07

    Oro uosto paskirtis neturi būti išeiti ant nulio, o gerinti susisiekimą. Mano nuomone galima ir daugiau primokėti Ryanairui, kad dar daugiau skrydžių ir keleivių būtų. Tai daug naudingiau nei primokėti visokiems Skyways ir panašiems. Mano požiūriu maršruto į Brėmeną nauda yra daug didesnė nei maršruto į Stokholmą (kuriuo skrendantys keli keleiviai lygiai taip pat ir per Rygą būtų sėkmingai skraidę už ne savo pinigus).

    O kad skraido emigrantai – jų kuo glaudesni ryšiai su Lietuva irgi labai naudingi šaliai apskritai.

  49. Labiau patyręs - 2009 08 7, 16:15

    @ Pranas – jei LCC vežioja natūralų srautą – tai jiems už tai primokėti negalima. Jei jie kuria srauta tada taip. Ar Ryanair kuria srauta ar perveža natūralų su minusu šaliai?

  50. Vitalijus - 2009 08 7, 16:29

    @ Labiau patyręs – is kur toks isitikinimas del STAR1?

  51. Pranas - 2009 08 7, 16:45

    Jei kalbėti apie šį vasaros sezoną, manau, Dublino atveju perveža natūralų srautą, dėl Londono galima būtų diskutuoti (manau rudenį jau vėl bus srauto kūrimas), o Hahno, Brėmeno, Liverpulio ir Birmingemo srautą kuria. Idealiu atveju nuolaidų sistema tai įvertintų, bet tai gan sunkiai išmatuojamas dalykas.

  52. Pranas - 2009 08 7, 16:45

    Jei kalbėti apie šį vasaros sezoną, manau, Dublino atveju perveža natūralų srautą, dėl Londono galima būtų diskutuoti (manau rudenį jau vėl bus srauto kūrimas), o Hahno, Brėmeno, Liverpulio ir Birmingemo srautą kuria. Idealiu atveju nuolaidų sistema tai įvertintų, bet tai gan sunkiai išmatuojamas dalykas.

  53. Simonas Bartkus - 2009 08 7, 17:12

    Aš taip pagalvojau, kad Kauno oro uosto puslapyje paskelbta kainodara yra visai nebloga. Tik reikia vieną sakinį prirašyti: reisai į Didžiąją Britaniją ir Airiją į keleivių srautą neįskaičiuojami ir šiems reisams nuolaidos netaikomos.

    OK, dėl Brėmeno, OK, dėl Hano; tačiau taikyti tokio lygio nuolaidas, kurios verčia valstybės įmonę generuoti nuostolius (kuriuos dengia realiai mūsų kišenė) Dublinui, Londonui, Birmingemui yra nesąmonė.

    Nori „Ryanair“ skraidyti į Paryžių, Briuselį, Kanarus ar Portugaliją – prašom, tebūnie dar kokia skatinamoji nuolaida pirmus maršruto gyvavimo metus, tačiau dėl Londono – no way.

  54. Pranas - 2009 08 7, 17:27

    Na nesąmonė tik tuo atveju, jai laikyt tikslu krypties buvimą. Visgi dėl to, kad būtent Ryanair skraido į Londoną keleivių srautas yra gerokai didesnis. Nes nėra taip, kad visi tie keleiviai yra kainai nejautrūs. Nemaža dalis skraidytų gerokai rečiau arba neskraidytų visai (visgi dabar su jais nesudaro jokių problemų nusipirkt bilietą už 300 litų pirmyn-atgal, o norint ir galima gerokai pigiau, išskyrus tik pikinius laikotarpius).

    O į Birmingemą kas be Ryanair skraidytų?

    Dėl nuostolių – o keliai pelną generuoja? Keleivių pervežimas geležinkeliais? Miestų viešasis transportas? Visi tie dalykai naudingi ne tiesioginiu pelnu savo.

  55. Simonas Bartkus - 2009 08 7, 18:23

    Esmė ne maršrutas, o maršruto paskirtis. Tiek Dublino, tiek Birmingemo paskirtis yra viena – vežti emigrantus. Nesutinku niekaip, kad pigesnę galimybę turintys skraidyti emigrantai kelia kaip nors BVP – nė velnio.

    Kryptis galima skatinti tikslingai. Tikslingumą matau:
    – verslo ryšiai;
    – atvykstamasis turizmas;
    – tranzitas;
    – pasiekiamumo didinimas.

  56. Pranas - 2009 08 7, 19:29

    Užtikau Vokietijos oro uostų pageidaujamų slotų duombazę
    https://sws.fhkd.org/EWPS/pWaitinglist.input

    Pagal ją airBaltic nori slotų skraidyti į Frankfurtą iš Vilniaus.

  57. Tomas - 2009 08 7, 19:33

    Avialinijos atskleidžia daug geopolitinių niuansų. Deja, ir blogų.

  58. Labiau patyręs - 2009 08 7, 20:02

    @ Vitalijus – rask nors 3 priežastis kodėl jie skraidytų žiemos sezonu? :) Neapsimoka, todėl ir neskraidys.

  59. Labiau patyręs - 2009 08 7, 20:13

    @ Pranas – idomi info, ths. Bet BT ir vasaros dabartiniam sezonui laukia slot’o iš VNO, tai nežianu, čia gal svarbu tik apply’inti, o gavus kažkam prastumti, nes nerealu, kad BT skristų į FRA. Ką jie ten veiks?

  60. Kauniečiai - 2009 08 7, 20:22

    Kauniečiai Pranas, Tomas ir panašūs niekaip nepripažins, kad Vilnius yra tas taškas, kuris reikalauja daugiausiai skrydžių. Rašykit ir kartokit n kartų kokioj geroj geografinėj padėtyje yra Kaunas, bet jei daugiau kaip pusės skraidančiųjų tikslas yra Vilnius… Deja, bet kalnas pas Muhametą neateis, Muhametas turi eiti pas kalną. :)

  61. Labiau patyręs - 2009 08 7, 20:31

    Matosi, kad mūsų Susisiekimo ministerija gilioje žanro krizėje:
    http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=ViewArticle&Lang=LT&TopicID=12&ArticleID=6268

    Tikrai, kad apie logotipus šiai dienai reikia mažiausiai galvoti :)

  62. Vitalijus - 2009 08 7, 20:38

    @ Labiau patyręs – kaip suprantu 100% informacijos saltinio neturi… o tvarkarascio i Londona paskelbimas dar nereiskia kitu reisu panaikinima. ;)

  63. Pranas - 2009 08 7, 20:40

    Nu prie paraiškos dabartiniam sezonui parašyta, kad nuo rugsėjo 17 tik, šiaip tada jie pradeda į Frankfurtą iš Rygos skraidyt. Realiai tai nežinau tos slotų sistemos, toj vietoj kur radau linką buvo tik parašyta, kad sloto norėti gali daug kas, bet gauti šansų mažai. Gal tai kaip nors padėjo jiems gauti slotą iš Rygos, gal labiau išmanančių atsiras.

    O gal ir iš tikrųjų nori skraidyti ir vežti tranzitą per ten, sutartis dėl jungtinių skrydžių su Lufthansa turi, parduoda. Turbūt ir nuolaidas Vilniuje gautų. O Lufthansa sezoninio vakarinio reiso iš Vilniaus žiemai nepalieka.

    Beje kiek nedaug žiūrėjau ką airBaltic iš Rygos parduoda, tai susidariau įspūdi, kad skrydžiai su persėdimu į KLM Amsterdame parduodami pigiau nei su persėdimu į SAS Kopenhagoje. Draugai keičiasi.

  64. Pranas - 2009 08 7, 20:45

    Bet tai Star1 gudrūs žmonės dirba, tikrai originaliai sugalvojo pardavinėti bilietus tik iki Naujų metų. Kalėdoms parskristi bilietą nusipirkti galima, o po Naujų išskristi atgal – nebe.

  65. Rimas - 2009 08 7, 23:56

    Besikreipiančiam į Kauniečius.
    Nereikia kaščiuotis-reikalaukit ir gausit.
    Kaunas žiemos sezonui gauna 30% daugiau skrydžių nei vasara.

  66. expertas - 2009 08 8, 00:04

    Simonui –

    nemanai, kad tie patys emigrantai, kuriuos vezioja Ryanairas, pas mus atveza ir palieka kitur uzdirbtus pinigus? Jie perka paslaugas ir prekes, taisosi dantis, galbut kartu keliauja su seima is Lietuvos. Zodziu, as i Ryanairo keleivius ziuriu kaip i atvykstamaji turizma, neziurint to, kad tai yra musu tautieciai. As laikausi principo, jog kiekvienas judejimas (is tasko A i taska B) generuoja pajamas.

  67. sak76 - 2009 08 8, 03:09

    O kur kroviniai dingo is KUN?

    Siaip manau KUN nuostoliai nera toks jau tragiskas dalykas, juo labiau kad tie keli mln. nera tiek ir daug valstybes mastu. Gaunama nauda yra didesne, be to pacio regiono patrauklumas isauga, sukuriamos darbo vietos ir t.t., o ir keleiviams patogiau. Tik aisku nereikia tiesiogines konkurencijos tarp KUN ir VNO, turi buti kazkokie prioritetai nustatyti. Nes jei abu oro uostai ims tiesiogiai konkuruoti pagrindiniu LT orouostu po metu kitu taps RIX :-)

  68. Vytautas-NT - 2009 08 8, 10:43

    Stai ka daro realios konkurencijos Ryanair nebuvimas Lietuvoje. Dabar ju tiesioginio konkurento atejimui primoket turetume. Todel darba numeris vienas ne naujos kryptys is Kauno i kazkur, bet pigiu skrydziu bendroves paieskos, kuri sutiktu i Kauna skaridyt.
    Is esmes sustinku su Simono pozicija- duotuoti Londono ir Dublino is Kauno nereiketu (juolab dabar yra alternatyva- Vilnius). O 20 Lt oro uosto mokesciai realios itakos kainai netures. Be to man kyla klausimas, ka tada i mokescius iskaicioja Ryanair, jei jie deklaruoja bilietams is Kauno 62 lt. mokesciu?
    O Labiau partyrusio darkart paprasysiu nevaryt ant ministerijos. Dabar deganti problema buvo patikra Rusijos pasienyje. Va ta problema ir sprende.

  69. Labiau patyręs - 2009 08 8, 11:57

    @ Vytautas NT – o kaip manai kodėl tos konkurencijos nėra? Esu įsitikinęs, kad jos nėra dėl vienos paprastos priežasties – mūsų rinkoje yra labai mažas keliaujančių kiekis ir todėl tokia situacija. Juk jei airBaltic turėtu tik natūralų latvių srautą jiems jau seniai būtų amba…
    O ant ministerijos varau todėl, kad jie vistiek nieko nedaro, bet apie eilines studijas svaigsta. Jei sakai, kad ten yra be ministro darbuotojai, tai leisk paklausti už ką pinigus gauna jei vistiek samdo konsultantus? :)

  70. Vytautas-NT - 2009 08 8, 13:10

    Konsultantai reikalingi tam, kad pateiktu nesaliska, objektyvu poziuri. Tai normali ES praktika ir daugiau sios temos nebepletosiu.
    O reikalai lietuvoje su laiku pasitaisys- pakils pragyvenimo lygis, padides skraidanciu, uzaugs potarybine karta ir prasigyvens.
    Todel reikia jiems jau dabar uztikrinti susisiekima…

  71. Labiau patyręs - 2009 08 8, 13:35

    @ Vytautas NT – niekas neprašo plėtoti, pats įvardijai, kad tai ES praktika, tik turbūt jau pats supratai, kad ES yra px Baltijos šalys, jie tiesiog deliojasi savo interesus, vienas iš jų leidimas įsigyti Austrian airlines. Microsoft dulkina už IE monopoliją, o LH leidžia jai susikurti :)
    Jei tokie strategai kaip pvz. Butkevičius, Ivanauskas, Masiulis ir panašus tai kurs – tai kaip manai kokios yra objektyvios prielaidos kilti pragyvenimo lygiui? :)
    Tu man paaiškink tada SM garbintojau, jei Lietuvos valstybės strateginis tikslas vystytis kaip tranzito valstybei kas yra daroma, kad taip ir būtų? Ryanair ir LCC įgyvendins šiuos tikslus? Masiulis atėjęs į postą aiškiai deklaravo, kad situacija Lietuvos geležinkeliuose turi keistis, o kas per pusę metų pasikeitė? :) Todėl ir sakau, kad tavo manymu nešališka, o mano įsitikinimu šališka studija nieko neduos, nes ten bus 3-4 variantai, o SM nepriims nei vieno, nes neturi strateginio mąstymo :)
    Sakai rūpinosi ministras kelių fondo pinigais :) manau 2/3 gyventojų nepajus nei šiais, nei kitais metais, kad tiek sumažinta lėšų, bet kelininkai ir partijos tikrai pajus, todėl ir rūpinasi. Pirma reikia magistralinių kelių monopolį/pinigų plovyklą sugriauti, o tada apie fondo pinigus galvoti, pamatytum kiek galima būtu padaryti, jei ten nebūtų monopolio.

  72. kazkas - 2009 08 9, 01:34

    Sauliau, kodel tu manai, kad „Nesutinku niekaip, kad pigesnę galimybę turintys skraidyti emigrantai kelia kaip nors BVP – nė velnio.“? Asmeninis pavyzdys – grizom pora savaiciu i Lietuva pries kelias savaites, su tuo paciu Ryanair, BHX-KUN. Lietuvoj vien tik kavinems isleidom kelis simtus litu – skubi su visais likusiais Lietuvoje draugais susitikti ar siaip eini i miesta ziureti kas pasikeite, automatiskai pietauji kavinese, kepsnys, kepta duona, bent vienas bokalas alaus. Taip kad jei del manes valstybe per KUN prarado 20Lt, tai per PVM mokescius nuo mano isleistu pinigu sumoj susigrazino kelis simtus litu. O jei nebutu skrydziu is BHX, i Lietuva paprasciausiai neskristumem, nes su kudikiu keliauti is Birmingemo iki Londono aerouostu yra nesamone.

  73. Labiau patyręs - 2009 08 9, 18:45

    @ kazkas – nesutinku, kad tavo apsilankymas kavineje leis Kauno regiono ekonimikai augti. Taip tai islaidos, taciau tokios islaidos yra naturalios ir neskatina regiono pletros. Nuo emigrantu neatsiranda nei daugiau viesbuciu, nei vietu pramogoms, nei kulturos traukos objektu ir t.t.

  74. Vytautas - 2009 08 9, 21:11

    LP: užsispyręs kaip ožys bandai įrodyt kad 2 2 nėra lygu 4 ;)))
    Jei tūlas „kazkas“ neatvažiuos, t.y. pagal tavo planą emigrantams reikės naudotis prabangiom VNO paslaugom, tai ir tie esami traukos objektai ir kavinės susitrauks. Nes „kazkas“ nuskris ne pas tėtę ar mamą, o keliom dienom į ispaniją. Juk pavyzdys buvo pateiktas kaip argumentas, kad 20litų nuostoliai KUN, kuriuos sukuria tas keleivis, po to valstybei grįžta dešimteriopai.

  75. Labiau patyręs - 2009 08 9, 21:27

    @ Vytautas – jūsų neužsispyrusio žiniai emigrantai sėkmingai skraido ir į Meksikas, Maljorkas ir visą kitą pasaulį iš UK ženkliai, kartoju ženkliai pigiau nei iš Lietuvos mes. Todėl sutariame, kad nekonkuruojame šiuo klausimu nei su UK, nei su kitomis Europos šalimis.
    Aš noriu pasakyti, kad už emigrantų atskridimą moka valstybė, o deklaruoja, kad tai skatins turizmą. Giminių lankymas turizmo neskatina ar nemanai :)
    Kitas dalykas, kas padengia išskrendančių mokesčius :)
    Aš ginčiju tik vieną dalyką, kad deklaruojamas tikslas kuriuo pateisinamos nuolaidos Ryanair yra nevykdomas ir tiek.

  76. Vytautas - 2009 08 9, 21:38

    Na, kas apie miestą kas apie sviestą. LP: aš sutinku su tamsta, kad nuolaidos RYANAIR „neatidirba“ savęs, t.y. turistų nepritraukia tiek kiek turėtų. Bet tai yra jau kita problema – strategijos ir šalies patrauklumo nekūrimo.
    Vėlgi, su kuo turėtum sutikti – jei paliktume incoming turizmą nuošalyje – tai emigrantai atidirba tas nuolaidas su kaupu. Ir labai didelė jų dalis neskristų čia taip dažnai, jei ne tie SPECIAL OFFER Ryanair puslapyje.
    Nesiginčykim dėl skirtingų dalykų.

  77. Simonas Bartkus - 2009 08 9, 23:09

    Aš manau, jog emigrantų trauka tėvynei yra kokia yra, ir ji nepriklauso ar skrydžio kaina 100 litų didesnė ar mažesnė – kurie skraido, tai skraido. Taip, jie jautrūs kainai, tačiau skrenda kur pigiausias variantas, bet dėl didesnės kainos kelionės neatsisako.

  78. expertas - 2009 08 9, 23:51

    Nesutikciau su Simonu, nes yra ivairiu emigrantu. Mano pazistami skrenda tik tuomet, jei yra „geros kainos“. Jei tokiu kainu nera, jie tiesiog neskrenda. Viska apsprendzia kaina – jei kaina patraukli, galima vykti daug negalvojus, bet bilietui kainuojant brangiau reikes gerai pagalvoti, ar verta vykti… Todel Ryanairo remima palaikau (nors pats jo nemegstu), nes, kaip minejau anksciau, kiekvienas zmogaus judejimas is tasko A i taska B generuoja papildomas pajamas.

  79. Labiau patyręs - 2009 08 9, 23:58

    Čia dabar iš serijos – kas apmoka dantų pastos pakuotę :)
    Čia dabar kaip su Star1, tik kad skristų ir už kurą leidžia nemokėti ir jokių mokesčių neima, nes politikams tik reitingas yra svarbus, visa kita jiems…

    P.S. o mes, kaip Vytautas-NT sakė turime sulaukti geresnių laikų, nes anot Kubiliaus chaoso teorijos – vistiek viskas ankščiau ar vėliau išsispres.

  80. Tomas - 2009 08 10, 15:55

    Iš tikrųjų, kuo blogi emigrantų pinigai? Ar emigrantai, ar kas kitas, svarbu, kad palieka pinigus. Nenorėkim atitolinti dalies tautos. Čia jau psichologiniai dalykai prasideda – kas labiau prisirišę prie savo artimųjų, tie skris ir už didesnę kainą, o mažiau jautrūs – nepirks brangių bilietų. Kita vertus, žiūrėsim rudenį, kai vyriausybė žada apkarpyti išlaidas komandiruotėms, pažiūrėsim, kiek prestižiniai klerkai paskraidys brangiomis linijomis, atsiprašys ir to paties Ryanair. Gal tai nėra geriausia kompanija, bet nors pigias keliones siūlo.

  81. Simonas Bartkus - 2009 08 10, 16:04

    Tomai,
    kaip tau atrodo, galėtų vyriausybės poskyrio vadovas nusipirkt komandiruotei „Ryanair“ bilietą? Paprašyt buhalterijos, kad sumokėtų vyriausybei išduotu „MasterCard’u“ (esu tikras, kad tokios vyriausybė neturi)? Valstybinės institucijos (tos, kurių darbuotojai ne atsitiktinai skraido į komandiruotes), tai turi sutartis su kelionių agentūromis, kurios tikrai nepardavinėja „Ryanair“ bilietų.

  82. Aurelija - 2009 08 10, 16:54

    Simonai, kai kuriose privačiose firmose net midle managementas turi tarnybines kreditines korteles būtent panašiems atvejams.

  83. Labiau patyręs - 2009 08 10, 17:00

    @ Aurelija – verslas dažnai skraido paskutinę minutę, o Ryanair tokius skraidytojus dažniausiai „baudžia“ didesnėmis kainomis nei tradiciniai vežėjai. O šiaip neįsivaizduoju valdininko skrendančio su Ryanair – jaučiu atsisakytų visko, kad tik nereikėtų skristi arba paprašytų atlyginimo priedo :)

  84. Aurelija - 2009 08 10, 17:08

    Sutinku, sulyginau kainas kitai savaitei Ryanair ir Star1, praktiškai tas pats gaunasi, įvertinant, kad dar reikia grūstis į Kauną ir visa kita, Ryanair neapsimoka.
    Bet sutinku ir su Tomu, kad krizė privers valdininkiją ir verslą pakeisti skraidymo įpročius

  85. Simonas Bartkus - 2009 08 10, 17:26

    Na, nežinau, ar _valstybinėse_ įstaigose kas nors middle management’e turi ant įmonės pakabintas kreditines korteles.

    Ant įmonės pakabintos kreditinės kortelės tai populiarios nedidelių įmonių segmente – būna, kad mažų įmonių direktoriai ir vadovai perkasi bilietus per greitai.lt visokius ir pan. – patogu ir greita.

    Didesnėse įmonėse tai ant įmonės pakabintos kreditinės kortelės jau turbūt yra praeitis. Buhalteriai nesutinka rizikuoti įmonės sąskaita, kad su kreditke koks manager’is pridirbs. Be to, didesnės įmonės dažniausiai jau turi sutartis su agentūromis, kurios jų vardu užsakinėja bilietus.

    Dar didesnės įmonės turi į savo vidines sistemas integruotus sprendimus, kur galima pvz. per SAP komandiruočių modulį rezervuoti bilietus GDS’e :) Čia jau advanced lygis, bet žinau, kad tokių įmonių yra.

    Pasaulinės korporacijos (tenka dirbti tokioje) turi regionines sutartis su agentūrų tinklais, o be to, dar turi tiesioginius deal’us su dažniausiai naudojamomis avialinijomis. Pvz., mano darbdavys turi sutartis su SAS ir „Star Team“ aljansu, o darbuotojams yra primesta teikti prioritetą šioms avialinijoms planuojant komandiruotes – net neįsivaizduoju kokios tos kainos yra, nes mokama turbūt apyvartine nuolaida laikotarpio gale.

  86. Simonas Bartkus - 2009 08 10, 17:36

    „Ryanair“ beje tik prieš porą savaičių pradėjo leisti rezervuoti bilietus likus mažiau nei savaitei iki skrydžio datos iš Kauno. Iki tol likus savaitei galėdavai pirkti tik „Litcargus’o“ kasoje Kauno oro uoste už belekokius pinigus.

    O šiaip, su verslo klientais dirbančių agentūrų žmonės, kurie čia sėdi, galėtų pakomentuoti prieš kiek laiko verslas perka bilietus. Pagal savo esamus ir buvusius darbdavius sakau – tai yra kažkur prieš 7-4 kalendorines dienas iki išskridimo.

    Beje, kainodaras stebintieji gal galėtų patvirtinti, jog perkant prieš 4 dienas į Europos sostines kainų lyderiais tampa SAS ir „Lufthansa“ – bent jau tokia mano asmeninė patirtis.

  87. RamunasS - 2009 08 10, 17:44

    Prieš porą savaičių Star1 bilietas iš Londono labiau apsimokėjo nei Ryanair, net įvertinant, kad reikėjo grūstis iš Kauno :). Bilietas buvo pirktas prieš porą dienų iki skrydžio. Įdomu, kad Ryanair vėl rodo kainas tik po savaitės, o buvo galima matyti net ir tos pačios dienos. Star1 laimi paskutinės minutės kainomis.
    Jokių problemų su įmonės VISA nusipirkti Ryanair bilietą (įmonė ne biudžetinė). Didesnė bėda, kad laikai ir kryptys nelabai patogios verslui. Tik į Londoną galima normaliai nuskristi. Arba keliauti į Rygą :)

  88. percy arms - 2009 08 10, 17:47

    Pvz. Švietimo ir mokslo ministerijoje visiems etatiniams skraidytojams buvo padarytos kreditinės kortelės

  89. Labiau patyręs - 2009 08 10, 19:21

    @ percy arms – ir taip elgdamasi ministerija nusižengia viešųjų pirkimų įstatymui. Ministerija turi apmokėti už bilietus iš karto, o esant sutarčiai dažnai mokėjimo atidėjimas būna 14-60 dienų. Tai nežinau ar taip jau gerai tas Ryanair :)

  90. Tomas - 2009 08 10, 22:43

    Nežinau, man biudžetinė įstaiga sėkmingai ir greitai apmokėjo mano paties kortele pirktus Ryanair bilietus, pateikus atspausdintus bilietus. Manau, kai kuriais atvejais gal daugiau lemia kompleksai, nei realūs dalykai (kaip aš, solidus tarnautojas ar verslininkas, skrisiu kartu su juodadarbiais ar šiaip visokiais nekvepiančiais brangiais kvepalais), nors jei net Ispanijos karalienei tinka, tai gal lietuviams tuo labiau tiktų.

  91. Labiau patyręs - 2009 08 10, 22:48

    @ Tomas – apmokėjimui pateikei buhalterijai įvykus kelionei?

  92. Vytautas - 2009 08 10, 22:57

    Nagi, ir vėl lietuviškas pasipūtimas;) Buvęs kolega dirba vienoj finansinėj institucijoj Dubline. Į Londoną skrenda po 3-4 kartus savaitėj. Ir tokių kostiumuotų prisirenka pusė Ryanair B738. Tik ten kažkaip publika džiaugiasi sutaupę, o pas mus tik verkt moka kad krizė, ir reikia skrist su SAS arba Lufthansa;)))

  93. Tomas - 2009 08 10, 22:59

    Taip, kartu su viešbučio sąskaitom, taksi čekiais bei kitais komandiruotės dokumentais. Dar specialiai paklausiau, ar tiks, sakė, jokių problemų, juo labiau, šį keliavimo būdą jau buvo išbandęs tiesioginis šefas, plačiai visuomenei žinomas žmogus.

  94. Labiau patyręs - 2009 08 10, 23:07

    @ Vytautas – neiškraipyk minties. Labai daug verslininkų važinėja metro ir kartu stumdosi Victoria station su juodžiais ir arabais ir nieko. Tas pats ir su tuo Ryanair pas juos, kaip su metro. O jei SK ar LH yra pigesni, tai manai buduliai brangiai pirke su Ryanair girsis, kad permokėjo ir skrydo su Ryanair :)

    @ Tomas – ta po kelionės viskas simple, o ką darytum jei bilietus nusipirkai, o skrydį atidėjo tiek, kad nebėra prasmės skristi :)

    Ir dar vienas momentas – įskaitant bagažo mokesčius ir viršsvorio mokesčius skrendant į susitikimą su reklamine medžiaga Ryanair pralaimi in total prieš brangininkus tradicinius vežėjus :)

  95. Tomas - 2009 08 10, 23:12

    LB, labai retas atvejis, kad Ryanair atidėtų skrydžius. Esu skridęs iš Kauno į Paryžių, persėsdamas Stokholme ir Glazge (dabar, sako, patogu skristi į vieną pusę persėdant Bremene, į kitą Birmingame). Turėjau vieną registruotą bagažą ir to pilnai užteko.

  96. Labiau patyręs - 2009 08 11, 00:12

    @ Tomas – šiaip tave kaip gyvą pavyzdį reikėtu valdininkijai rodyti… Nes pamenu dar prie Kirkilo vyriausybės jo ten klerkiukai tokius dalykus krėsdavo, kad ojojoj…

  97. Vytautas - 2009 08 11, 07:27

    LP: tu irgi neperpranti minties. Nereikia vieno pavyzdžio imti kaip etalono viskam. Aš norėjau pasakyti, kad kuo skurdesnis, tuo labiau nori pasipuikuoti blizgučiais. O tuo tarpu tikrai turtingi taupo

  98. Tomas - 2009 08 11, 14:19

    Lyginti situaciją, kai viskas gerai (niekas nevėluoja ir viskas įvyksta kaip numatyta) – klaidinga. Reikia lyginti situacijas, kai atsitinka nenumatyti įvykiai – pvz skrydis atidedamas, atšaukiamas, keičiasi kelionės laikas arba tikslas, kelionė atšaukiama, staiga prisirekia keliauti.

    Va šitose situacijose Ryanair pasirodo kiek kitoj šviesoj:

    * jungiamųjų skrydžių jie nepardavinėja – vienas vėlavimas, ir perkiesi naujus bilietus. Kaip į tai pažiūrės buhalterija?
    * bilietų keitimas arba grąžinimas iki skrydžio – arba neįmanomas, arba labai ribotas ir kainuoja. Kaip buhalterijai patiks mokėti už bilietus, kuriais nepasinaudota?
    * kainos likus kelioms dienos iki skrydžio niekuo ne geresnės už „tradicinius“

  99. Justas - 2009 08 11, 20:39

    Kalbant apie versla, tai turiu siek tiek informacijos, kaip viena pakankamai didele pasauline bendrove Anglijoje keliones organizuoja: pirmiausia, yra oficialus reikalavimas visiem darbuotojam (iskyrus top managementa) naudoti pigiausia varianta skrydziam su bet kokia bendrove, iskaitant ir Ryanair. Visi skrydziai uzsakomi per agenta, bet tai nieko nekeicia. Ir kompanijos korteles turi bent jau labai didele dalis managemento… Ne visur viskas vienoda:)

  100. Vytautas-NT - 2009 08 12, 10:33

    Nezinau, ar cia yra daugiau tikru biurokratu, bet as esu vienas is ju, tad truputi pakomentuosiu.
    Nusipirkt teoriskai galima viska. Gal net jei labai paprasytum, tai Westexpress nupirktu ir Ryanair. Esme ne tame- skrendant i komandiruotes svarbu tvarkarastis. Kaina nera lemiantis faktorius, ypac jei bilietus apmoka Europos Komisija. Tokiu atveju kriterijus vienas- imi tai, ko konkreciai reikia uz maziau negu 2000 Lt (svarbiausia- ekonomine klase). Tiesa kai kurios EB institucijos reikalauja pigiausiu bilietu. Bet i Helsinki, pvz. yra tiesioginiai skrydziai ir variantai tik du- AirBAltic ir Finnair.
    O biurokratams patogiausi is Vilniaus yra CSA ir Airbaltic. As asmeniskai stengiuos rinktis CSA ir kitiems rekomenduoju ta pati…

  101. Simonas Bartkus - 2009 08 12, 10:38

    Apie kartais kvailoką reikalavimą pirkt pigiausius bilietus – Norvegijoje toks reikalavimas galioja visiems švietimo sistemos darbuotojams. Pasirašyta sutartis su agentūra, kuri _visada_ perka pigiausią galimą tarifą jeigu net 1 NOK’u kaina skiriasi.

    Kolegės teta mokytoja turėjo varyti į komandiruotę iš Oslo į Londoną. Iš Oslo į Londoną varė tiesioginiu, o grįžo maršrutu Londonas-Ryga-Stavangeris-Oslas. Ką mes galim pakalbėt apie ekologiją, kai tokiais maršrutais skraidoma? :)

  102. Vytautas-NT - 2009 08 12, 10:46

    Noret kalbet apie ekologija, reikia jungimus uztikrinti tarp miestu, t.y. turet ispletota tinkla.
    O maziausios kainos reikalavimas yra formalus. Tad jei skirtumas tik 1 Lt, taisykle visvien galioje. Lietuvoje turetu buti tas pats.

  103. ahoi - 2009 08 12, 12:48

    Paskaičius paskutinius komentarus labai aiškiai jaučiasi, kiek skiriasi keliautojas skraidantis už „valdiškus“ pinigus ir eilinis už savus keliaujantis turistas. 2 iš esmės skirtingi ir beveik nieko bendro negalintys turėti rinkos segmentai :)

    Pirmasis – skrydį už 600Lt į vieną pusę laiko „pigiu“. Tiesa sakant, jam apskritai nerūpi, kiek tas bilietas kainuos, nes už jį moka korporacijos buhalterija, ministerijos buhalterija, Europos Komisija ar pan.

    Antrajam – nekyla ranka mokėti daugiau 350-400Lt už kelionę per Europą pirmyn ir atgal.
    Palyginimui – kitą sav. išskrendu atostogų į Italiją. Kelionės kaina su Ryanair 2 žmonėms į abu galus ~750Lt.

  104. Labiau patyręs - 2009 08 12, 13:00

    @ ahoi – gerų atostogų.
    O dabar gali man padėti su patarimu: turiu būti penktadienį Maskvoje, pirmadieni Kijeve ir dar nežinau ar reikės trečiadienį skristi į Milaną ar nereikės. Kaip manai kokiomis kainomis aš galiu nuskristi tomis kryptimis? :) Man kaina labai labai svarbu, nes bonusai priklauso nuo įmonės bendro rezultato, todėl kuo mažesnės sąnaudos tuo didesni bonusai. Tu gali planuoti atostogas 4-6 mėn. į priekį arba laukti akcijų, o ką man daryti? :)

  105. ahoi - 2009 08 12, 14:00

    Aš ir sakau – tai visai skirtingi rinkos segmentai ;)

    Visada dalis skrydžių bus labai iš anksto neplanuoti ir jei gaunama nauda didelė – bus skraidoma. Ypač jei verslo sritis leidžia sąnaudas nesunkiai perkelti vartotojams ant pečių, arba jei skrydžiai finansuojami iš begalinio šaltinio – valstybės ar ES biudžeto. Tačiau nemaža dalis skrydžių tikrai neužgriūna netikėtai ir galima planuotis pigesnius variantus. To visiems ir linkiu ;)

    Kalbant apie maniškes atostogas – kelionės laikas buvo daugmaž fiksuotas ( /- viena diena), specialiai akcijų nebuvo laukiama ir ieškoma. Vienas skrydžio segmentas netyčia pasitaikė akcijinis, bet ir tas ne už 1Lt kaip kai kuriems pasiseka. Bilietai pirkti prieš 2 mėn.

    Esu turistiniais tikslais skraidęs ir anksčiau – bilietus pirkdavau prieš 1-1,5mėn. Sutilpdavau į tuos pačius 350-400lt pirmyn atgal, nesivaikydamas akcijų (t.y. kelionės laikas būdavo daugmaž fiksuotas).

  106. Augustinas Žemaitis - 2009 08 12, 15:57

    Dar viena problema – laikas, ypač Vilniaus atveju. Pigesnis skridimas (ypač iš Vilniaus, kur mažai avialinijų tarpusavio konkurencijos, tiesioginių skrydžių) dažnai reiškia ir gerokai ilgesnę kelionę (skrydžiai persėdimo laukimas važiavimas į/iš oro uostų).

    Neretai yra taip, kad kas turi pinigų, tas neturi laiko (kaip labiau patyrusio atveju, kai reikia daug kur suspėti). Dar ir todėl šitie segmentai skirtingi.

  107. Simonas Bartkus - 2009 08 12, 16:03

    Beje, turėdama 6 reisus VNO-RIX, tai „airBaltic“ radę neblogą būda diskriminuoti turistus ir verslininkus. Pvz. Vilnius-Londonas skrendant 10 val. iš VNO ir 11.25 iš RIX į LGW kainuoja keliasdešimt eurų brangiau negu skristum 5.30 val. iš VNO ir tuo pačiu 11.25 atlaukęs laiko gabalą Rygoje skristum į LGW.

    Bet šitokiu diskriminavimo būdu gali pasinaudoti tik „airBaltic“. Pvz., „Ryanair“ kartais diskriminuoja tuos, kuriems reikia skristi, akcijinius bilietus pardavimams iš Kauno paleisdami naktį iš sekmadienio į pirmadienį nuo kokios 1 val. ryto :)

  108. Tomas - 2009 08 13, 10:19

    Nereikia pervertinti „pigiausio bilieto“ reikalavimo versle ar valdiškose įstaigose. Tikiu, kad toks reikalavimas gali egzistuoti net ir LT įstaigose, bet jo reikšmė maža.

    Juk iš Vilniaus skrydžių skaičius nedidelis. Tad jeigu yra pakankamai griežti reikalavimai skrydžio laikui – paprastai būna vienas ar du realūs variantai. Dažniausiai jų kaina ne kažką skiriasi.

  109. Vytautas-NT - 2009 08 13, 23:29

    Labiau patyrusiam priminsiu toki transporta,kaip traukinys: i Maskva ir i Kijeva galima nuvaziuot per nakti. O kainos nepriklauso nuo pirkimo laiko. Tokiu atveju,lieka tik kijevas-Milanas.
    As pats is Amsterdamo i Diuseldorfa keliavau traukiniu,nes taip pigiau,nei lektuvu. Ir ne stipriai ilgiau..

  110. Augustinas Žemaitis - 2009 08 14, 13:28

    Dėl Simono minėto Air Baltic pavyzdžio nežinau kiek tai tikrai tai kainų diferencijavimas, nes pasitaiko ir atvirkštinių situacijų (su trumpesniu persėdimu skristi pigiau, nei su ilgesniu).

    Gali būti, kad tiesiog kainas atskirai kelia ir VNO-RIX, ir RIX-??? segmentai; jeigu užsipildęs pakankamai tas VNO-RIX reisas tai ir bendro skrydžio kaina bus didesnė, nei imant VNO-RIX segmentą reisu kur yra likę daugiau vietų. Kiek žiūrėjau, 5:30 iš Vilniaus dažnai pigesnis būna – gal mažiau kas nori taip anksti keltis.

  111. Simonas Bartkus - 2009 08 14, 13:36

    5.30 rytinis reisas tikrai turi mažą paklausą, nes realiai jis tinka tik skrendant į Briuselį, Oslą ir Berlyną – visus kitus rytinius skrydžius iš Rygos Vilnius turi tiesioginius.

    Kitas reikalas yra su išvykimu iš Vilniaus į Rygą vėlesniu reisu, kada puikiai tinka pagauti Londoną, Atėnus, Stambulą, Milaną, Veneciją, Romą, Paryžių, Nicą, Kišiniovą, Ciūrichą, Amsterdamą ir Miuncheną.

  112. Vytautas-NT - 2009 08 14, 23:48

    Idomu kuriuos reisus Vilnius-Ryga Airbaltic pjaus. Is kitos puses neisivaizduoiju kas skraido i Talina? Jis aisku toloka,bet vakare,su AirBaltic?

  113. Simonas Bartkus - 2009 08 16, 12:57

    Talinas yra verslo kryptis – ne kartą esu matęs tame reise užsienio kompanijų darbuotojus, kurie skraido į regiono susirinkimus, nes daugeliui užsienio kapitalų kompanijų Baltijos šalys yra viena verslo struktūra. Šis reisas šiaip buvo labai populiarus (palyginimui – daugiau keleivių nei į Paryžių, Milaną), tačiau krizė ir taupymas arba persodino į automobilius arba mažiau verslas tokių susitikimų daro.

    Beje, VNO-TLL kryptis buvo bene pirmoji, kur buvo įsisiūbavusi didžiulė konkurencija. Jau nuo 2006 m. metų buvo rengiami po 5-7 skrydžiai per dieną, skraidė „flyLAL“, „airBaltic“ ir „Estonian“. Vieną sezoną buvo, kad 20 minučių skirtumu kildavo iš karto trys lėktuvai …

  114. Simonas Bartkus - 2009 08 16, 13:05

    Šiuo metu VNO-RIX „airBaltic“ skrenda:
    5:30, 8:50, 10:05, 11:45, 15:35, 21:05
    RIX-VNO:
    7:00, 13:15, 17:30, 18:00, 19:20, 23:00

    nuo spalio galo bus:
    VNO-RIX: 5:30, 8:55, 10:05, 15:30, 21:05
    RIX-VNO: 7:00, 13:15, 18:00, 19:20, 23:00

    Rytiniai reisai RIX-VNO ir vakariniai reisai VNO-RIX realiai skraido tušti, bet būtini yra lėktuvų pervarymui. Be to, nuo rudens VNO-TLL-VNO rytinio reiso neliks, o vakarinis reisas bus daromas TLL-VNO-RIX, o kitas lėktuvas darys RIX-VNO-TLL-RIX.

    T.y. „airBaltic“ lėktuvų Vilniuje dar sumažės, nebeliks skraidančio į Taliną. Greičiausiai vienintelis B737 liks VNO bazėje, skraidantis į CPH.

  115. Vytautas-NT - 2009 08 16, 23:25

    visvien galima filosofiskai paklaust kas skraidys i Talina vakare,jei ryte skraidys Estonian. Nes verslininkams,kaip suprantu,reikia rytinio,o ne vakarinio reiso. Gal isvis AirBaltic reiktu Talina nuimt.

Leave a reply