Simonas Bartkus | Blog

Lietuvos oro uostai 2012-2016 metais mažino atsilikimą keleivių skaičiumi nuo Latvijos oro uostų (žiūrėkim realiai: Rygos), tačiau 2017-2018 atotrūkio mažinimo pagreitis krito.

Priežastis nėra Lietuvos oro uostų augimo lėtėjimas, labiau Rygos oro uosto atsigavimas po to, kai po vykdytos restruktūrizacijos „airBaltic” vėl pradėjo sparčiai plėstis iš Latvijos sostinės.

Estijos oro uostai (vėlgi, realiai – Talino) nors ir demonostruoja augimą, tačiau, skirtingai nei prieš dešimtmetį, dabar jau realiai žaidžia kitoje lygoje, kas atitinka šalių dydžio proporcijas.

Nors Baltijos šalių sostinių rinkos gana panašios, tačiau ar galime atrasti skirtumų tarp populiariausių skrydžių krypčių?

Populiariausios kryptys iš Vilniaus oro uosto 2018 metais. Jas jau apžvelgiau ankstesniame tinklaraščio įraše.

Londonas	468 tūkst.
Frankfurtas	276 tūkst.
Oslas	261 tūkst.
Varšuva	253 tūkst.
Antalija	245 tūkst.
Kijevas	229 tūkst.
Ryga	199 tūkst.
Milanas	175 tūkst.
Stokholmas	167 tūkst.
Maskva	152 tūkst.

Tuo tarpu populiariausių krypčių iš Rygos dešimtukas atrodo taip:

Londonas	601 tūkst.
Maskva	561 tūkst.
Helsinkis	309 tūkst.
Oslas	294 tūkst.
Stokholmas	293 tūkst.
Frankfurtas	279 tūkst.
Berlynas	273 tūkst.
Talinas	244 tūkst.
Kijevas	231 tūkst.
Kopenhaga	225 tūkst.

Populiariausia kryptis tiek iš Vilniaus, tiek iš Rygos yra Londonas. Dar prieš kelerius metus Rygoje dominavo Maskvos kryptis, tačiau „Wizz Air” atėjimas ir papildoma stimuliacija Londono kryptyje nulėmė, jog ši kryptis išsiveržė į pirmąją vietą.

Skrydžiai į Maskvą iš Rygos yra labiau išvystyti nei Vilniaus: „airBaltic” ir „Aeroflot” skraido po 4 kartus per dieną, o dar du kartus per dieną skraidina „Utair” – iš viso 10 skrydžių kiekvieną dieną. Žinoma, tokią pasiūlą nulemia ir paklausa, kadangi kultūriniai ir demografiniai ryšiai tarp Rusijos ir Latvijos yra gerokai stipresni nei tarp Lietuvos ir Rusijos.

Ryga turi didesnį srautą į Helsinkio oro uostą, kurį, mano vertinimu, nulemia ne natūraliai didesnė paklausa, o tranzitas: „airBaltic” Helsinkio kryptis yra viena iš tų, iš kur Latvijos bendrovė gausiai papildo savo tinklą.

Rygos oro uostas neturi nė vienos pilnai poilsinės krypties populiariausių krypčių sąraše, kai Vilniaus top’e net 5 vietoje yra įsitaisiusi Antalija.

Apskritai, Vilniaus oro uostas turi net kartais didesnį užsakomųjų skrydžių srautą nei Latvijos ar Estijos oro uostai. 2018 m. iš Vilniaus pervežta 697 tūkst. keleivių užsakomaisiais skrydžiais, kai iš Talino 350 tūkst., o iš Rygos – tik 251 tūkst. Žinoma, viena iš priežasčių yra rinkos dydis: iš Baltijos šalių daugiausia vyksta poilsiniai išvykstamieji skrydžiai, tačiau yra dar ir techninė priežastis, kodėl Ryga atsilieka šiuo rodikliu nuo Talino. „airBaltic” savo reguliariųjų skrydžių tvarkaraštyje turi nemažai maršrutų, kuriuose dalį vietų parduoda kelionių organizatoriams.

Populiariausių krypčių iš Talino oro uosto dešimtukas atrodo taip:

Helsinkis	270 tūkst.
Frankfurtas	256 tūkst.
Ryga	244 tūkst.
Stokholmas	223 tūkst.
Londonas	173 tūkst.
Varšuva	145 tūkst.
Oslas	144 tūkst.
Maskva	119 tūkst.
Amsterdamas	108 tūkst.
Kopenhaga	106  tūkst.

Jeigu keleiviams iš Lietuvos du artimiausi pagrindiniai hub’ai yra Ryga ir Varšuva, tai estai turi Helsinkį, į kurį vasaros sezono metu „Finnair” vykdo iki 10 skrydžių per dieną. Jungiamieji skrydžiai, kartu su tvirtais ekonominiais ryšiais tarp šių sostinių lemia, jog Helsinkis yra populiariausia kryptis iš Talino.

Galima matyti srauto išsiskyrimą Ryga-Vilnius ir Ryga-Talinas maršrutuose. Nors „airBaltic” pasiekė pervežtų keleivių rekordą ir iš Vilniaus į Rygą pervežė 199 tūkst. keleivių, tačiau iš Talino į Rygą maršrute pritraukė net 244 tūkst. keleivių. Kas rodo, jog nepaisant to, jog „airBaltic” turi platesnę geografiją tiesioginių skrydžių iš Talino, šis faktas nemažina srauto per Rygą, o netgi priešingai: didesnis brand’o matomumas ir klientų lojalumas leidžia geriau konkuruoti Rygai su kitais aplinkiniais hub’ais.

Londono kryptis populiariausių maršrutų sąraše iš Talino užima tik penktąją vietą (kai iš Vilniaus ir Rygos pirmąją), nepaisant to, jog net penki vežėjai vykdė skrydžius šiuo maršrutu („British Airways”, „easyJet”, „Ryanair”, „airBaltic” ir „Wizz Air”). 2019 m. „British Airways” trauksis iš šio maršruto, bet tikiu, kad srautas šiuo maršrutu vistiek augs dėl „Wizz Air” stimuliacijos efekto (ši bendrovė pradėjo skrydžius tik 2018 metų rugsėjį).

Populiariausių krypčių apžvalga rodo, jog skirtumai visgi yra detalėse. Stebint krypčių populiarumą iš kitų oro uostų matosi, jog Vilnius neturi kažkokių akivaizdžių „skylių” geografijoje, kurios būtų žemai kabantis vaisius bet kuriai aviakompanijai, norinčiai plėsti skrydžius iš mūsų sostinės oro uosto.