Simonas Bartkus | Blog

Manau, jog knygų skaitau nemažai. Nors skaityti dažniausiai yra didesnis už galimybes, todėl skaitymo tempai svyruoja, tačiau per metus perskaitau daugiau nei 20 knygų.

Seku e-knygų vystymąsi. Man šis produktas labai patinka. Besikaupiančioms knygoms yra sunku rasti namuose vietos. Kadangi knygas daugiausia skaitau keliaudamas, tai e-knygas daug paprasčiau vežiotis. E-knygos yra pigesnės už popierines, todėl nuoskauda nusipirkus blogą knygą yra mažesnė. Ir apskritai – iš principo nekenčiu popieriaus kaip materijos.

Tačiau užsienio pavarduotuvėse vis pavartau skirtingus e-knygų aparatus  ir juos padedu atgal – nesiryžtu pereiti į e-knygų pasaulį. Kodėl?

1. Lietuviško turinio nėra, o angliškas turinys lietuviams yra sunkiai prieinamas. „Barnes and noble” turi kompiuteriams ir „iPhone” skirtas skaitykles, tačiau lietuviams turinio pirkti negalima – matyt, nebus galima pirkti ir „nook” turinio. „Amazon Kindle” turinys lietuviams yra prieinamas, todėl šito aparato pirkimas, turbūt būtų tikslingiausias. Tačiau pats aparatas tai man nepatinka (kam ta klaviatūra?). Nelegalaus turinio aš nenoriu, o be to, net jeigu sugebėčiau spjauti į daroma nusikaltimą, tai „piratinį” turinį nėra paprasta rasti ir įsikelti. Tinklaraštis „Eknygos” pateikė neblogą sąrašą šaltinių, kur jų galima ieškoti, tačiau baido pats dalykas, jog lietuviams „jų reikia ieškoti” – norisi visko greitai, patogiai, visko vienoje vietoje.

O jeigu dar būtų galimybė kas rytą į e-knygų aparatą gauti naują laikraštį …

2. Brangu. skaitykle.lt siūlomi gaminiai kainuoja 800 litų ir daugiau, „Amazon Kindle” kainuoja virš 600 litų. Jeigu darom prielaidą, jog e-knygos dvigubai pigesnės negu tradicinės knygos, o mano vidutinė perkamos knygos kaina yra 50 litų, tai realiai mano investicija „atsipirks” ne greičiau negu per pusantrų metų. Gal tai ir yra „protingas” laikotarpis, tačiau – žr. 3 punktą.

3. Esu tikras, jog elektroninių knygų skaitytuvai greitai taps daug geresni (dėl augančio populiarumo daugiau kompanijų imsis investuoti į inovacijas) bei turėtų sparčiai pigti (dėl masto ekonomijos). Pamatyti, jog daiktas, už kurį mokėjai 800 litų, po pusmečio kainuoja dvigubai pigiau nėra malonu – nors tai galima pavadinti buvimo inovatoriumi kaina. Dar sunkiau bus atsisakyti greitai morališkai pasenusio daikto ir vėl pirkti naują.

Lietuviško turinio nėra ir nemanau, jog per porą metų jo atsiras. Nekalbu apie eksperimentus ir atskirus leidimus, tačiau kalbu, jog bus normalus elektroninių knygų pasirinkimas ir bent trečdalis Lietuvoje išleidžiamų knygų bus išleidžiama ir elektroniniu pavidalu.

E-knygų ateitimi tikiu. Lietuvoje e-knygos, manau, bus mažiau populiarios nei Vakaruose, dėl visuomeninio transporto nepopuliarumo daugiau uždirbančiųjų tarpe. Kai daugiau nei pusė į darbą keliauja už vairo, o kelionė trunka trumpai, tai iškrenta epizodas, kurį keliaujantys visuomeniniu transportu turi skaitymui. Kiek knygų ir laikraščių perskaitoma Londono traukiniuose ar Paryžiaus metro? Skaitymui prieš miegą e-knygos neturi tiek privalumų kiek skaitymui kelionėse.

E-knygų populiarėjimui didelę įtaką turės pasiūlos buvimas. „Amazon” trečdalį pardavimų sudaro e-knygos. Tačiau jie to pasiekė per sukurtą patogumą, didžiulį asortimentą, dideles investicijas į savo vardo aparatą ir didžiules marketingines pastangas. Labai sveikintinos skaitykle.lt pastangos, tačiau manau, jog esminė „Kindle” sėkmės priežasčių – technika ir turinys turi eiti kartu. Tuo keliu eina „Barnes&Nobles”, tuo tarpu visai neblogas „Sony Reader” gaminys nesulaukia tokio populiarumo, nors „skaito” bet kokį turinį. „iPhone” ir „Kindle” įrodė, jog masiniam vartotojui nerūpi sistemos uždarumas, jeigu jis gali patogiai ja naudotis.

Taip pat, niekada nesu tikras, jog sugebu žinoti, ko man reikia, tačiau galvoju, jog galbūt pasirodys telefonų ir e-knygų hibridas. Šiai dienai man atrodo, jog „iPhone” su pusantro karto didesniu ekranu ir dvigubai talpesne baterija būtų tobulas įrenginys. O jeigu dar „iTunes” principu veikiantis knygų pirkimas … Tačiau, net jeigu toks produktas ir pasirodytų, tai Lietuvos rinkai jis, deja, prieinamas po kokio penkmečio.

Šiandien Džiugas rašo apie tai, jog būna labai apmaudu, kai neseniai įsigytą brangų produktą staiga pakeičia kitas, paverčiantis jį atgyvena, kalba apie vakar paskelbtas „Apple” naujienas ir džiaugiasi, jog jo produktai nepaseno.

Priminė mano neseną pamąstymą, jog „Apple” produktai, kokie jie bebūtų, turi savybę – jie sensta lėčiau.

Kalbu apie asmeninę patirtį. Namuose naudoju pirmosios kartus 13 colių „MacBook”, kurį įsigijau lygiai prieš trejus metus. Jis baltas, plastmasinis, trackpad’as nušlifuotas (išorinę pelę naudojau tik porą mėnesių), išorė nubraižyta, baterija išgyvenusi kelis tūkstančius ciklų ir jau streikuoja bei jis nė kiek neatrodo morališkai senas. Taip, jis su „Intel Core Duo” procesoriumi, neturi LED ekrano ir jo vaizdo plokštė yra integruota „Intel”. Tačiau jį išsitraukęs iš portfelio nesijaučiu išsitraukęs archajinę senieną, o kompiuteris puikiai veikia ir net rodo 720p rezoliucijos filmus dideliame ekrane.

Mano pirmos kartos „iPhone” jau naudoju daugiau nei pusantrų metų, bet ar kam nors pamačius „iPhone” kyla noras pasakyti „seniena”? Net pasirodžius „iPhone 3GS” pirmos kartos „iPhone” su „iPhone 3.0” programine įranga turės ~90% funkcijų.

Tą patį galiu pasakyti ir apie antros kartos „iPod Shuffle”, kuriame telpa tik 1GB muzikos, tačiau jis yra šiuolaikinis gaminys.

Neseniai popieriniame „Financial Times” skaičiau tyrimą (nerandu nuorodos kur surasti elektroninę versiją), kuriame rašoma, jog iš šono žiūrint keista, bet „Apple” produktai stebėtinai nevalgo vienas kito. Kuomet pasirodė „iPhone”, šis produktas nepradėjo valgyti „iPod” pardavimų. Stebitės? Aš irgi. Bet po JAV keliavau su piliečiu iš musica ar „Futbolo ekspertų”, kuris, nešiodamas kišenėje „iPhone”, įsigijo „iPod Nano”! Mano produktų komplektas yra „iPhone” + „iPod Shuffle”, tačiau „iPod Nano” niekada ir neplanavau pirkti, nes nesu aktyvus muzikos ausinėse klausytojas.

Nekenčiu jausmo, kuomet įsigiji gaminį, o jis jau po kelių mėnesių atrodo kaip seniena. O jūs?

Lojalūs klientai nekenčia, kuomet jų gaminiai atpinga po mėnesio dvigubai. Blogas jausmas, jeigu žiūri Steve Jobso „Keynote”, kuroje tavo daiktai netiesiogiai išvadinami senienomis.

Menas, jog „Apple” produktai sensta lėtai ir tuo pačiu metu pardavime esantys produktai eina koja kojon (o tam tikrais aspektais ir toli priekyje) su rinkoje siūlomais konkurentų produktais.

„Apple” produktai brangesni, tačiau kartais kaip aviacijoje skaičiuojama lėktuvo kaina „cost per day per seat”, taip norisi ir gaminius palyginti pagal „cost per day”.

„TEO LT” vakar (gegužės 15 dieną) pranešė HDTV televizorius turinčių žiūrovų ilgai lauktą žinią – „Gala” abonentams bus retransliuojami trys raiškieji kanalai – kol kas už tą patį abonentinį mokestį.

„TEO LT” jau praėjusiais metais buvo technologijų fanų „pagauta” bandanti HDTV transliacijas. Oficialiai „TEO LT” deklaravo, jog raiškiosios TV paslaugos bus pasiūlytos iki 2008 m. pabaigos. Taigi, atsiliko penkis su puse mėnesio.

HDTV yra prieinama „Interaktyviosios Gala” turėtojams (kitaip tariant, priimantiems TV laidu), kurių namus internetas ir televizija pasiekia šviesiolaidžiu (ne telefono linija) bei kurių TV imtuvas yra „Motorola 1920”. Tai yra būtinos sąlygos, priimti raiškiąją televiziją. Be abejo, jums reikia ir HDTV televizoriaus bei sujungti „Motorola 1920” imtuvą su televizoriumi per HDMI jungtį (keliasdešimt litų investicija) – standartiškai šis priedėlis jungiamas per „Scart”.

„Gala” tris raiškiosios televizijos kanalus patalpino į naujai sukurtą papildomų kanalų rinkinį „HD rinkinys”, kurį reikia užsisakyti atskirai, tiesa, jis – nemokamas. Tačiau pati kanalų prieinamumo logika rodo, jog „TEO LT” ketina anksčiau ar vėliau šį rinkinį apmokestinti.

Ne visiems „Gala” abonentams, net turintiems šviesolaidinį ryšį, pavyks be papildomų išlaidų žiūrėti raiškiosios televizijos kanalus. Jeigu jūs tapote „Gala” abonentu seniau, jums buvo suteikta įranga, kuri neturi raiškios televizijos kanalų priėmimo galimybės. Dėl tos priežasties, jums teks išleisti 400 litų arba pasirašyti paslaugų neatsisakymo garantiją keleriems metams. Jeigu būčiau vietoje tų, kuriems reikia pirkti papildomą įrangą, norėtųsi žinoti, kada ir kokia suma ketina „TEO LT” apmokęstinti „HD paketą”.

„Gala” į „HD rinkinį” įtraukė tris kanalus – „Discovery HD”, „National Geographic HD” ir „Rush HD”. Pirmieji du tikrai vertingi – tai populiarių mokslinių TV kanalų HD versijos – jų programa nesutampa su įprastinių to paties pavadinimo kanalų programa, tačiau juose rodamos populiariausios šių televizijų laidos. „Rush HD” vertė – tai tik raiškiosios TV galimybių bandymas rodant greitesnį judesį – visą parą tas kanalas rodo motociklininkus, banglentininkus, kompiuterinius žaidimus ir panašų kitą „sportą”.

Gera žinia ta, jog „Gala” pradėjo su tikrai „žiūrimais” kanalais – raiškiajai televizijai tikrai dar nėra taip lengva rasti kokybiško turinio ir kiti mažesni anksčiau HDTV paslaugas paleidę televizijos operatoriai pradėjo su kanalais, kurių turinys toks, jog pramoga tik žiūrėjime į raiškų vaizdelį – pvz. „Kava” siūlo „Anixe HD”, „Voom HD”, „Astra HD”, „Luxe TV HD”, „Vinita” taip pat siūlo tik nemokamus menkaverčius kanalus.

Jeigu „Gala” abejotinos vertės „Rush HD” pakeistų į „Eurosport HD” – tikrai būtų galima paploti už pradinį paketą. Prieš gerus metus rašiau apie tai, jog raiškiajai televizijai labai trūksta turinio, padėtis pasikeitė šiek tiek – HDTV kanalų pasirinkimas nėra labai didelis. „Gala” galėtų atkreipti dėmesį į „BBC HD”, „Prosieben HD”, jau minėtą „Eurosport HD”.

„Gala” puslapyje žadama, kad „kad raiškiosios televizijos kanalų pasiūla bus nuolat plečiama”, tačiau lygiai tas pats buvo žadėta, kuomet „Gala” pradėjo teikti paslaugą „Mano TV įrašai” – tačiau ir šiandien, praėjus 9 mėnesiams, siūlomos tik MTV ir „Lietuvos ryto TV” laidos.

Priedėlis „Motorola 1920” nepalaiko 1080p – jo galimybių arsenale yra tik 1080i. Tačiau aš šį priedėlį sukonfigūravęs ant 720p nustatymo – šiais nustatymais naujieji raiškieji kanalai atrodo taip pat kaip 1080i, tačiau žiūrint standartinės raiškos TV kanalus 720p perteikia geresnį vaizdą nei 1080i – negaliu paaiškinti kodėl.

Ir 720p vaizdu raiškios TV kanalai atrodo iš ties įspūdingai. „Gala” pirmas penkias sekundes įjungus HDTV kanalą kvadratuojasi, tačiau per tas kelias sekundes tarsi „įsibėgėja” ir toliau nėra jokių problemų – transliacija vyksta be trukdžių, garso ir vaizdo sinchronizacijos problemų nėra, laikinų „kvadaratvimųsi” ar stabdymų nėra – kol kas šiuos kanalus žiūrėjau gal 3-5 valandas.

Gaila, jog „Lietuvos televizija” atsitraukė iš bandymų transliuoti raiškiuoju būdu – pernai vasarą nacionalinis transliuotojas pateikė labai daug vertingo turinio – „Euroviziją”, Europos futbolo čempionatą, Olimpines žaidynes Pekine. Kiek žinau, Vilniaus apylinkėse 53-asis kanalas jau užimtas, todėl kažin ar „Lietuvos televizija” artimiausiu metu vėl kokia nors proga paleis „LRT HD”.

Pasiekiamumo apribojimų raiškiajai televizijai lieka daug. „Gala” skelbiasi turinti 45 tūkst. abonentų. Didelė dalis jų naudojasi „Gala”/”Zebra” paslaugomis pasiekiamomis per telefono liniją. Daliai anksčiau „Gala” televiziją įsirengusių abonentų turi seną įrangą, o norint ją pakeisti, reikia papildomų išlaidų. O kiek iš likusios dalies turi HDTV televizorius? … Lieka džiaugtis, jog „TEO LT” nusprendė imtis raiškiosios TV plėtros, nes ilgą laiką skundėsi paklausos trūkumu.

Tačiau raiškiosios televizijos žiūrėjimas turi esminį trūkumą – po jų įsijungus bet kurį iš 53 kitų tradicinės raiškos kanalų – jų vaizdas atrodys tragiškai. Ypač blogai atrodo TV3 ir „Baltijos TV”, o pagyrų už geresnę nei kitų standartinės transliacijos kokybę galima pagirti „Lietuvos ryto TV”.

P.S. Nežinau, kiek tai susiję su raiškiosios televizijos įvedimu, tačiau „Gala” priedelis „Motorola 1920” paskutinėmis savaitėmis pradėjo pats persikraudinėti, kartais net po kelis kartus per dieną. Iš kolegų jau žinau, jog taip yra ne man vienam, o daugeliui „Gala” abonentų. Tikėkimės, laikina.

Kovo 6 dieną Šiauliuose turėtų būti atidarytas ketvirtasis Lietuvoje prekybos centras „Akropolis”. Tai bus trečiasis bendrovės „Akropolis LT” valdomas prekybos centras Lietuvoje – Kauno mieste įkurtas to paties pavadinimo prekybos centras praėjusių metų vasarą buvo parduotas Vokietijos bendrovei „Deka”, kuri dar valdo prekybos centrą „BIG” Vilniuje.

„Akropolis” Šiauliuose bus mažiausias iš Lietuvoje veikiančių šio pavadinimo prekybos centrų. Šiaulių „Akropolis” užims 35 tūkst. kv. metrų prekybinį plotą, Vilniaus užima 86, Klaipedos – 62, Kauno – 59 tūkst. kv. m. Tačiau „Akropolis” bus didesnis negu Šiauliuose jau veikiantys prekybos centrai: „Tilžėje” yra 22 tūkst. kv. metrų prekybinio ploto, „Saulės mieste” – 25 tūkst. kv. metrų, „Brukline” – 25 tūkst. kv. metrų.

2008 m. rudenį „Akropolio” valdytojai sakė, jog jau visas prekybos plotas yra išnuomotas, tačiau neoficialiai kalbama, jog tai nėra tiesa. Sklando gandai, jog paskutiniu momentu keletas nuomininkų prašė sumažinti prekybos plotus, o kai kurie planuoti nuomininkai atsisakė rezervuoto ploto. „Akropolio” interneto tinklalapyje jau yra patalpinti prekybos centro planai bei nuomininkų sąrašas, bet matosi, jog ne visi taškai yra užpildyti.

Šiandien tiesioginėje laidoje per Šiaulių televiziją įmonės „Akropolis LT” vadovai paskelbė, jog Šiaulių „Akropolyje” bus atidarytas restoranas „McDonald’s”. Tai didžiausio pasaulyje greito maisto restoranų plėtra Lietuvoje po gero dešimtmečio pertraukos. Tai bus viso labo šeštasis „McDonald’s” maitinimo taškas Lietuvoje – keturi veikia Vilniuje, po vieną Kaune ir Klaipėdoje. Pasikeitus „McDonald’s” savininkams, išsipildė jų teiginiai, jog bus investuojama į plėtrą – kaip ir visame pasaulyje pigaus ir greito maisto užkandinės ketina krizės metu plėstis.

„Akropolio” ir „McDonald’s” prekės ženklų simbiozė prašėsi jau daug metų – esu tikras, jog tokioje vietoje „McDonald’s” maitinimo įstaiga bus tiesiog užgulta.

„Akropolis” į Šiaulius atves nemažai prekės ženklų, kurių dar nebuvo ketvirtajame pagal dydį Lietuvos mieste – knygyną „Baltos lankos”, kosmetikos parduotuves „Douglas”, „Make Up Store”, „L Occitane”, drabužių parduotuves „Etam Lingerie”, „JBC”, „Esprit” ir kt. Priešingai negu Kauno „Akropolio” atidarymas, atvedęs į Lietuvą dar nematytų ženklų, Šiaulių „Akropolyje” tokių nebus (bent jau didelių ir svarbių).

„Akropolio” ženklo Šiauliuose laukia pats didžiausias išbandymas istorijoje. Pirmiausia todėl, jog Šiauliuose „Akropolis” atsidaro keleriais metais vėliau negu kiti prekybos centrai, kurie jau spėjo jau įsitvirtinti – „Bruklinas”, „Saulės miestas”, „Tilžė”. Įdomu ir kaip elgsis nuominkai, kurie jau yra pasiskirstę tarp veikiančių centrų, o „Akropolyje” atidaro papildomus savo prekybos taškus. Oficialiai tik „Tally Wejl” pasitraukė iš „Saulės miesto” ir atsidarys „Akropolyje” – kol kas neturiu duomenų ar bus kitų tokių atvejų.

Nuomininkus prekybos centruose laiko ilgalaikės sutartys, tuo tarpu centrinėje miesto gatvėje nelaiko niekas, todėl Šiaulių pėsčiųjų bulvare parduotuvių turbūt nebeliks visai. Jeigu Vilniuje atsiradusias vietas miesto centre užpildė prabangos prekių ženklai ir maitinimo įstaigos, tai mažesniuose miestuose (tas pats Kauno Laisvės Alėjos pavyzdys) prekybos centrai ištuština centrines miesto alėjas.

Matyti, jog „Akropolio” vadyba aktyviai ruošiasi konkurencijai besitraukiančioje Šiaulių miesto rinkoje – atidarymo laikas tikrai ne pats dėkingiausias. Dar atidarymo išvakarėse ieškoma stiprių partnerių ir nuomininkų, kurie trauktų žmonių srautus į naują atidarytą prekybos centrą. „Kasdien naujos serijos – apie jus” – tačiau surasti pakankamai perkančių gražių moterų ir įdomių vyru bus sunku.

„Akropolis” turės įprastas savo vardui pramogas – ledo areną, kazino, kino teatrą. Ir šiems objektams teks susidurti su konkurencija – ledo arena veikia prekybos centre „Bruklinas”. 5 salių kino centro operatorius Šiaulių „Akropolyje” bus „Forum Cinemas”, o šiuo metu Šiauliuose jau veikia trys bendrovės „Amfiteatro filmai” valdomi kino teatrai – du vienasaliai „Saulė” ir „Laikas” bei dviejų salių „Atlantis Cinema” prekybos centre „Tilžė”. Šiauliai bus antras miestas Lietuvoje (po Kauno), kur vyks dviejų kino operatorių konkurencija.

Įdomu ar visi nuomininkai pradės prekybą kovo 6 (ir dar atviras klausimas ar visi plotai išnuomoti) – pagal tai, jog apie naujus nuomininkus (kad ir „McDonald’s”) pranešama tik šiandien – gali būti, jog ne visi tiesiog fiziškai spės įsirengti.

Atidarymo proga šiauliečius „Akropolyje” linksmins Rytis Cicinas, „Yva”, „69 danguje” ir kiti, tačiau į žiūrovo užduotą klausimą „Ar bus fejervkai”, „Akropolio” nuomos vadovė atsakė, jog „šiais laikais tai yra per didelė prabanga”.

Beje, tiesioginė Šiaulių televizijos laida apie „Akropolio” atidarymą buvo linksma – labiausiai patiko epizodas, kada į optimistinį žurnalistės klausimą „Gal galite pasigirti socialiniais „Akropolio” projektais” (šiek tiek perfrazuoju, bet nuskambėjo klausimas būtent taip), Vilniaus „Akropolio” valdytojas Č.Urbonavičius sugebėjo atsakyti tik trisdešimt sekundžių trukusiu mikčiojimu, žvilgčiojimu į koegas ir leptelėjimu „šiuo metu negalėčiau nieko konkretaus įvardinti”. Gerai jam, kad turbūt nedaug žmonių šitą epizodą matė, bet, tokiems standartiniams klausimams reiketų pasiruošti – jeigu koks viešųjų ryšių specialistas šią laidą įsirašė, tai būtų galima įdėti į mokomąjį video filmą apie viešųjų ryšių klaidas.

O prekybos centro „Ozas” atidarymas Vilniuje iš 2009 m. pavasario nukeliamas į 2009 m. rudenį. Panašu, jog finansavimas nenutrūko ir darbai vyksta toliau, todėl atidėjimą greičiausiai lemia arba statybų vėlavimas arba stringanti nuomininkų paieška.

Šiandien „TEO LT” įdiegė paslaugą „Mano TV Įrašai” – paprasčiau tai yra tiesiog „TV On Demand” – norimas TV laidas galima pažiūrėti bet kuriuo metu. Paslauga nemokamai gali naudotis visi „Interaktyviosios Gala” paslaugos klientai.

Turinio „Galos” „Mano TV Įrašuose” nėra daug – šiuo metu galima žiūrėti tik „5 kanalo” ir MTV laidas.

JAV ypač populiarėja vadinamosios „set-up-box”, kurių pagalba galima jas suprogramuoti taip, jog šios įrašytų tavo mėgstamas laidas. Nepatogumas jų toks – tai, ką nori žiūrėti privalai „užregistruoti” iš anksto. Jeigu pamiršai – liksi mėgstamos laidos nematęs.

Realiai tokia internetinės televizijos paslauga panaikina poreikį įrašantiems įrenginiams. Be to, laidas gali pažiūrėti ir iš anksto jos „neužsisakęs” – tai suteikia galimybę pažiūrėti laidą, apie kurią girdėjai gerus atsiliepimus arba futbolo varžybas, kuriose, pavyzdžiui Nerijus Radžius įmušė keturis įvarčius per save.

Šiandien „Gala” įdiegus naują funkciją, bandant patekti į „Gala” paslaugų meniu priedėlio programinė įranga kažkodėl užlūžo. Nežinau, ar dėl to, kad ji „nesuprato” naujos paslaugos ar tai atsitiktinis „lūžis” – perkrovus (nekenčiu, jog „Motorola VIP1920” neturi nei išjungimo nei „Reset” mygtuko ir perkrauti reikia traukiant iš rozetės) paslauga atsirado paslaugų meniu. Beje, „Gala” priedėlį perkraudinėti tenka ir norint, jog naujai įvesti kanalai atsirastų jūsų meniu – „išmokau” pekraudinėti priedėlį laukdamas „Sport 1” atsiradimo kanalų sąraše. Tai, be abejo, erzina.

Nors paslauga nemokama, bet ją reikia užsisakyti. Tai daroma per pagrindinį „Galos” meniu (jo lėtumas tai mane varo iš proto). Verta pagirti „TEO LT” paslaugos „usability” kūrėjus – šį kartą jie pasistengė neblogai. Užsisakius paslaugą, laidų archyvo žiūrėjimas yra labai paprastas – atsiverčiate televizijos programą ir jeigu klavišų pagalba naviguojate į jau praėjusias laidas, paspaudę mygtuką galite ją žiūrėti.

„Gala” teoriškai siūlo žiūrėti 7 dienų archyvą. Kol kas nepavyko išbandyti kaip tai veikia, kadangi laidų archyvas jums pasidaro prieinamas tik nuo to momento, kada užsakėte paslauga. Taigi, mačiau, jog „5 kanalas” šiandien 15.30 rodė laidą „Krepšinio pasaulyje”, bet jos pažiūrėti negalėjau, kadangi paslaugą aktyvavau tik 19.30 val. Toks ribojimas akivaizdžiai rodo, kad paslauga yra ruošiama apmokęstinimui. Ko gero ir paslaugos kainodara bus paremta apmokėjimu ne už faktines peržiūras, o už laiką, kiek paslauga buvo įjungta.

Be jokios abejonės, ši paslauga turėtų būti patraukli. Be abejo, individualizavimas yra daug perspektyvesnis negu 100 kanalų, kuriame kažkas už tave nusprendė, jog „rusytė aštuntą, o jagelavičiūtė devintą”. Žinoma, pilnam paslaugos patrauklumui reikalinga, jog „asortimente” būtų didžiųjų lietuviškų televizijų laidos.

„Gala” įrašytų laidų žiūrėjimo testas pavyko sėkmingai. Tiesa, „Gala” įrašinėja ne laidas, bet įrašinėja programą „nuo 21:00 iki 21:30” – sukarpo visą televizijos transliaciją į blokus pagal TV programą. Todėl jei laida prasidėjo 21:01, tai teks pažiūrėti dar minutę prieš tai rodytos laidos. Kentėti galima – juolab, kad galima įrašytas laidas „prasukinėti” – peršokti į kokią tik nori laidos minutę.

Pagal visą logiką, televizijos neturėtų prieštarauti, jog internetinės televizijos operatoriai įrašinėtų jų laidas. „Gala” įrašo laidas su reklama rodoma laidos pertraukose – reklamos davėjai tuo skųstis neturėtų. Televizijų vietoje, aš pareikalaučiau „Gala” panaikinti laidos persukimo funkciją. Galų gale, tokia paslauga net gali pakelti tam tikrų laidų reitingus. Pavyzdžiui, aš niekada nežiūriu per „5 kanalą” rodomos kultinio žurnalisto V.Mačiulio laidos „Krepšinio pasaulyje” – net neįsivaizduoju kada jo rodo. Bet su malonumu ir sveika šypseną ją pažiūrėsiu išsirinkęs įrašą iš sąrašo drybsodamas prie televizoriaus patogiu laiku (daug geriau negu su klouno kepure Gediminas Jaunius gaudantis Zamolskį).

Be jokios abejonės, TV pagal pareikalavimą – tai yra neišvengiama televizijos ateitis. Televizijos vadovų vietoje geriau noriai bendradarbiaučiau su „Gala” ir kitais skaitmeninės TV operatoriais, kadangi jeigu jie pirmi neįves kokybiškos ir patrauklios paslaugos į rinką, tai žiūrovų namuose anksčiau ar vėliau atsiras modernūs įrašymo įrenginiai. Greitai jie bus tokie gudrūs, kad net sugebės „išvalyti” reklamą iš įrašomų laidų – o jeigu tai taps masiniu reiškiniu, televizijoms gali būti nepyragai.

Tikiu, jog „Gala” produktų vystytojams derėtis su televizijomis yra sunku. Žinau, jog televizininkai dažnai paniškai saugo savo produkciją ir programų tinklelį – jie bando išlaikyti televiziją tokią, kokia ji buvo prieš 10 metų. Žinau atvejų, jog televizijos už laidų įrašus užsiprašo kosminių pinigų. Trumparegiška, vienok.

Man įdomu „TEO LT” televizinių paslaugų portfolio – „Gala” vysto „Interaktyviąją GALA” ir „Skaitmeninę GALA” vienu metu. „Interaktyvioji GALA” yra tarsi ir neperspektyvi – negi laidai yra perspektyvu XXI-ajame amžiuje? Bet, internetinė televizija leidžia kurti tikrai daug papildomų paslaugų – „Mano TV įrašai”, „Videonuoma” yra tikrai geros paslaugos. Abiems šioms paslaugoms trūksta tik patogesnės ir greitesnės sąsajos: ji tokia lėta, kad lėtumas kartais net atbaido nuo naudojimosi jomis. „TEO LT” laidai vis storesni ir siekia vis toliau tai ar „Skaitmeninė Gala” ir „Interaktyvioji Gala” nekonkuruoja tarpusavyje?

O mes, „Interaktyviosios GALA” klientai vis dar kantriai laukiam HDTV. Jeigu dar vienas rimtas sporto renginys būtų netrukus, tai jau imčiau žvalgytis į „Kavą”.

Vakar, pasinaudojęs Lietuvos radijo ir televizijos centro bei Lietuvos televizijos suteikta galimybe, pavakare išbandžiau Olimpinių varžybų žiūrėjimą HDTV formatu.

Raiškiosios televizijos įspūdis – nuostabus. Be kompromisų patvirtinu teoriją, jog didžiausias raiškiosios televizijos įspūdis jaučiamas žiūrint sporto varžybas. Anksčiau žiūrėjau HD kino filmus, bet raiškusis formatas neprideda tokio papildomo įspūdžio vaizdui, kaip prideda sporto reginiui.

Žiūrėjau krepšinio rungtynes JAV – Kinija. Vaizdas – įspūdingas. Kuomet bendra kamera rodo bendra arenos vaizdą, tai iš palubės matosi krepšininkų veidai. Kuomet rodomas veiksmas įprastiniu krepšiniui būdu, tai galima įžiūrėti ant suolelių sėdinčių žaidėjų mimikas. HD televizija transliuojama 16:9 vaizdo formatu, todėl nelieka vaizdo „suspaudimo” problemos, kuomet žiūri standartinę transliaciją per 16:9 televizorių.

Specialiai Olimpinei HD transliacijai Lietuvos televizija įkūrė kanalą „LRT HD”, kuris rodo skirtingą programą negu rodo LRT. Kiek suprantu, HD formatu LRT turi teisę (o galbūt techninę galimybę) rodyti tik tiesioginę programą iš olimpiados, todėl „LRT HD” transliacijos prasideda ketvirtą ryto, o baigiasi 17 val., o visos varžybos rodomos tiesiogiai. „LRT HD” kanalas nerodo reklamos ir (bent jau varžybos, kurias žiūrėjau aš) rodomos be komentaro, t.y. perduodamas tiesiog garsas iš arenos. Dėl to galima mėgautis apšilimu prieš varžybas, šokėjų pasirodymais per pertrauką ir trenerių pamokėlių žaidėjais klausymusi.

„LRT HD” kanalas yra rodomas skaitmeninės-anžeminės televizijos tinklu. Jį galima žiūrėti turint DVB-T televizijos imtuvą su lauko antena.

Mano atveju, tai DVB-T imtuvo funkciją atliko „Motorola VIP1920” aparatas, kuri „TEO LT” suteikia „Interaktyviosios Gala” paslaugos naudojimui. Vietoje lauko antenos naudojau kinišką „noname” kambarinę TV anteną iš „Elektromarkt”, kadangi pro langą matau televizijos bokštą, tai maniau, jog pakaks.

Deja, viskas nebuvo taip gerai, kaip pasidžiaugiau pirmose pastraipose. Gerą įspūdį patyriau tik atkarpomis, kadangi kartas nuo karto televizija nusprendė „pakvadratuoti” arba „pastabdyti”. Pradžioje šie trukdžiai buvo gana dažni, bet šiek tiek pažaidus su kambarinės antenos dislokacijos vieta ir jos sukiojimu, transliacija „įsibėgėjo”. Tam tikromis atkarpomis vaizdas nestrigo atkarpomis iki penkių minučių, o paskui „užstabdydavo” pusei minutės, po to vėl atsistatydavo.

Antras žymus trukdis – garsas ženkliai atsiliko nuo vaizdo. Mano matavimu „iš akies”, tai buvo maždaug 2 sekundžių atsilikimas. Žiūrint vaizdą be komentaro, tai tikrai labai jaučiasi, kadangi norisi aikštelės emociją išgyventi iki galo.

Po vakarykščio žiūrėjimo atsisakau anksčiau išsakyto nuogastavimo, jog „Motorola VIP1920” priedėlis yra nepajėgus susitvarkyti su HD televizijos transliacija. Manau, jog dėl stabdymo labiausiai kalta mano kiniška antena su nekokybišku stiprintuvu. Tiesa, dar lieka galimybė, jog „stabdymas” gali būti ir transliuotojo problema – tokių trukdžių buvo per „Eurovizijos” transliacijas, panašių sulaukė ir kaimynas Aretas.

Bandysiu dar gauti kokybiškesnę kambarinę anteną ir išbandyti dar kartą olimpinę HD transliaciją. Su dabartiniu įrangos komplektu Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynių žiūrėti nesiryžčiau – tikimybė, jog vaizdas „užsikvadratuos” Kleizai metant likus 2 sekundėms yra per didelė.

Išvados? Vakarykštis mano testas parodė, jog „Motorola VIP1920” puikiai atvaizduoja HD transliacijas (savo televizoriumi „Panasonic TH-42PY85” tikėjau jau seniau). Nors jis nepalaiko 1080p standarto, bet ir 1080i vaizdas yra „įspūdingai”. Minusą užrašau „TEO LT” „Interaktyvioji Gala” paslaugai, kuri vis dar nepaleidžia HD kanalų transliacijos. Priėdėlis puikiai veikia, optinis ryšys iki mano buto, kur interneto greitis siekia 40 Mbps leidžia perduoti duomenų srautą, o „LRT HD” retransliacijos teisės nekainuoja nė cento – tereikia tik priimamą signalą paleisti optiniu ryšiu. Norint nuo „Interaktyviosios Gala” pereiti prie DVB-T kanalų „gaudymo” reikia jungti išorinę anteną, keisti sisteminius priedėlio nustatymos (aparato „reboot’as” užtrunka tris minutes), todėl toks junginėjimas pateisinamas tik iš „prosumer’izmo” paskatų.

Labai didelis pliusas LRT, už surengtas „Eurovizijos”, Europos futbolo čempionato ir dabar Olimpiados transliacijas raiškiuoju formatu. Galima burnoti ant jų už tai, jog HD transliacijos DVB-T tinkle vyksta tik Vilniaus regione, bet tai daug geriau negu nieko – tikiu, kad priversti kiekvieną retransliacijos bokštą palaikyt HD formatą kiekviename Lietuvos kampelyje reikia daug investicijų. Lenkijos nacionalinis transliuotojas už olimpiados HD transliacijas prašo papildomų pinigų. LRT ir Lietuvos radijo ir televizijos centro pastangos Lietuvą paverčia viena pirmaujančių šalių raiškiosios televizijos transliacijų diegimo ir (labai svarbu) realaus panaudojimo srityje.

Šiandien BNS naujienų RSS sraute pasirodė šitoks pranešimas:

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) užsakymu 53-iu TV kanalu Pekino Olimpines žaidynes Vilniaus ir jo regiono gyventojams (50 km spinduliu) transliuos ne tik standartinės, bet ir raiškiosios televizijos formatu.

Keistai iš to paties BNS, po kelių valandų šis pranešimas dingo. LRTC ir LRT puslapiai tuo klausimu tyli.

Bet, tikiu, jog tai bus teisybė.

LRT suteikia nemokamai per eterinę skaitmeninę televiziją žiūrėti olimpiadą HDTV formatu. Ačiū jai už tai. Štai Lenkijos nacionalinis transliuotojas prašo pinigų už HDTV transliaciją.

„Gala” tuo tarpu toliau miega ir apie HDTV transliacijas nėra jokių žinių. Jų pažadas, pradėti HDTV transliacijas iki metų pabaigos, jei ir bus ištesėtas, gali duoti mažai naudos, nes du svarbiausi metų sporto įvykiai bus jau tuoj praėję.

Kai tik LRTC paleis olimpiados HD kanalą, bandysiu dar kartą „Gala” suteiktą „Motorola VIP1920” pridėlį priversti rodyti HDTV vaizdą, imamą iš DVB-T tinklo. Praeitą kartą susidūriau su trūkčiojančiu vaizdu: nežinau ar tai buvo LRTC problema, ar „Motorola” priedėlio, ar mano kiniškos kambarinės antenos, ar galbūt gyvenu per daug arti televizijos bokšto.

Vis giliau nagrinėdamas raiškiosios televizijos plėtros klausimą, trumpai pristatysiu svarbiausią aparatą, reikalingą raiškiosios televizijos žiūrėjimui – televizorių. Šį vėlyvą pavasarių rinkau naują aparatą namams, todėl pasidalinsiu keliomis įžvalgomis ir įspūdžiais apie pasirinktą televizorių.

Visi interneto forumai yra užplūsti „fleimais”, kuriuose prisiekę vienos ir kitos pusės gerbėjai ginčijasi kas geriau – LCD ar plazma. Šie ginčai primena kitas amžinas konfrontaciją „Vilnius-Kaunas” ar „Firefox-Explorer”. Nesu vienos ar kitos technologijos fanas, bet pasirinkai plazminį televizorių todėl, kad šių dienų plazminiai modeliai tiesiog rodo geriau nei LCD modeliai. Ypač skirtumas jaučiasi, kuomet televizoriai turi susitvarkyti su plačiai prieinamu standartinės televizijos (SD) formatu – „Panasonic” plazmos šitoje vietoje yra neprilygstamos. Be to, man asmeniškai kur kas labiau patinka plazminio televizoriaus atkuriami atspalviai, susidorojimas su greitai kintančiu vaizdu.

Sunku apsispręsti ir televizoriaus dydžio – kokio reikia jūsų namams. Mano televizorius yra žiūrimas iš 2,3-2,5 metro atstumo ir, manau, 42 colių dydis šiam atstumui yra optimalus, nors po poros mėnesių naudojimo galbūt norėtųsi ir vienu dydžiu didesnio – galvoju, kad tiktų tokiam atstumui ir 46 colių aparatas.

Žiūrint iš 2,5 metro atstumo į 42 colių dydžio „Panasonic TH-42PY85” jau yra sunku atskirti aukščiausios kokybės „Full HD” vaizdą nuo kokybiško analoginės TV (mano atveju – „Interaktyvioji Gala”) vaizdo. Iš tokio atstumo detalės jau susilieja, todėl, norint mėgautis raiškiosios TV privalumais (kuomet turėsiu tokią galimybę), teks sofą prisistumti arčiau.

Atsiliepimai apie „Panasonic TH-42PY85” – puikūs. Televizorius puikiai susidoroja su įvairiais signalais.  Kol kas išbandžiau ir dažnai naudoju – DVD grotuvą, „Interaktyviąją Gala”, 720p ir 1080p video (per DVI-HDMI jungtį perduodamą iš „Apple MacBook”). Vaizdas yra puikus bet kuriuo atveju.

Televizorius turi lietuvišką valdymo meniu, įsijungia gan greitai, taip pat greitai reaguoja į distancinio pultelio perduodamas komandas (nekenčiu savo „Philips” DVD grotuvo už lėtumą).

„Panasonic TH-42PY85” silpnesnė vieta yra garsas – kolonėlės gana silpnos ir garso kokybė nusleidžia vaizdo kokybei. Kad garsas pasivytų vaizdą tektų ieškoti kolonėlių arba namų kino sistemos.

Spręskite patys ar verta pirkti televizorių, kuris palaiko „Full HD” standartą – nuo šio privalumo buvimo/nebuvimo priklauso ir televizoriaus suteikiamas skausmas jūsų piniginei – skirtumas gali būti 1000-1500 litų. Patariu įvertinti tai, kokie jūsų realus poreikiai – ar greitai jus pasieks raiškioji televizija ir ar dažnai ją žiūrėsite, ar žaisite „Playstation”, ar žiūrėsite „Blu-Ray” filmus, ar žiūrėsite HD kokybės filmus prijungę kompiuterį, ir, svarbiausia – ar turėsite galimybę žiūrėti televizorių iš pakankamai arti, kad atskirtumėte HD vaizdą nuo SD.

„Panasonic TH-42PY85” turi tris HDMI jungtis, bet jų tikrai nėra perdaug. Kadangi planuoju „Playstation 3” arba „Blu-Ray” grotuvo įsigijimą, tai vieną jungti tenka dedikuoti šiam aparatui, vieną jungtį užėmė „Interaktyviosios Gala” priedėlis, o vieną jungtį naudoju prijungdamas televizorių kaip išorinį vaizduoklį „MacBook’ui”.

Televizoriaus viršutinėje dalyje yra įmontuotas aušintuvas (liaudiškai ventiliatorius), bet jis veikia tikrai labai tyliai – neišgirdau nieko net pridėjęs ausį televizorių žiūrint „mute” režimu. Kažkiek neramumo šis ventiliatorius sukelia galvojan apie ateitį – žinant stacionariųjų kompiuterių aušintuvus, su kiekvienais naudojimo metais dėl natūralaus dėvėjimosi tie daiktai turi savybę veikti vis garsiau. Tikiuosi, su „Panasonic” ventiliatoriumi taip neatsitiks.

„Panasonic TH-42PY85” yra komplektuojamas su stovu, todėl jį bevargo pastatysite ant stalo. Televizorius sveria apie 30 kilogramų, todėl pamąstykite, ar nerizikuojate tvirtindami jį prie sienos.

Televizorių pirkau per interneto parduotuvę „Neriba.lt”. Pasinaudojau senu geru patarimu, gautu iš apleisto prosumer.lt domain’o savininko Marciux’o – geriausias būdas derėtis su „Neriba.lt” yra prekės puslapyje laukelyje „Mokėtumėte mažiau?” įvesti 5-10% mažesnę už oficialią pardavimo kainą. Dažnu atveju suveikia – galbūt greitai gausite žinutę iš „Neriba.lt”, jog šią prekę jums gali parduoti pigiau.

Beje, „Panasonic” (bent jau televizoriai) Lietuvos didžiųjų buitinės technikos prekybos tinklų nėra mėgstamas (išimtis, galbūt „Avitela”) – daugelyje net ir didžiųjų rasite vos po kelis „Panasonic” modelius, todėl, jei tiksliai žinote ko norite, o tas noras vardu „Panasonic”, tai gali būti sunkumų norą išpildant.

Kartu su televizoriumi taip pat įsigijau „Norstone” TV staliuką – konkrečiai šio modelio „Neriba.lt” asortimente dabar nėra. Bet šio gamintojo staliukus taip pat galiu rekomenduoti – labai paprasta surinkti, atrodo puikiai ir yra labai tvirti.

Ne, jo dar negalima įsigyti „Omnitel” salonuose. Jokiu būdu nesutinku su Mariumi iš „macosx.lt”, kuris teigia, jog Lietuvoje bus prekyba vykdoma senaisiais, pirmosios kartos „Apple iPhone” – greičiau išsakyti paistalai yra eilinė „Omnitel” salono darbuotojo nekompetencija. Pirmosios kartos „iPhone” gamyba nutraukta ir daugelyje rinkų jau nebegalima įsigyti – kai kurios parduotuvės tik prekiauja telefono likučiais.

Bet – „Omnitel” jau platina pirmosios kartos „iPhone” aparatą. Jis suteikiamas ypač svarbiems klientams – vieną tokį teko ir pačiupinėti.

Kas iš karto krito į akis – telefonas yra „amerikoniškas” – vartotojų pateikiamas net su amerikietišku kištuku į rozetę. Telefone buvo įdiegta programinės įrangos 1.1.3 versija. Ir – įdomiausia. Telefone buvo įdiegta nelegali trečiųjų šalių programinės įrangos diegyklė „Installer” ir kartu keletas programų – „iSIM”, „Chess” ir dar keletas kitų. Papildomų išvadų iš to nedarysiu …

O dėl oficialios prekybos „iPhone 3G” reikia tikėtis, jog „Omnitel” neuždels ir telefonai nepasirodys gerokai vėliau nei liepos 11 dieną. Tikėkimės ir pakankamai sąžiningų mokėjimo planų „iPhone” – ypač kas liečia mobilųjį internetą – dabar net su mobiliajam internetui skirtais planais suteikiami gana juokingi duomenų srautai. Aš, naudodamas „iPhone” ir, turbūt, kokia 70% laiko praleisdamas „wi-fi” zonose per mėnesį išnaudoju apie 300MB „EDGE” ryšio …

Prieš gerą savaitę teko laimė išbandyti „Audi” atstovo Vilniuje „Keturi žiedai” programą arba „Vairuok su galva”. Dabar turiu sertifikatą, jog esu išlaikęs antrosios pakopos pažangaus vairavimo sesiją „Keturi žiedai ProDrive”.

Man, kaip ir taip ištikimam „Audi” ženklui, programa paliko įspūdį. Viskas prasideda Vilniaus Audi centre, kur „Keturi žiedai” suteikia automobilį kelionei iki Kačerginės Nemuno žiedo. Pakliuvo 2007 m. „Audi A6” su 2,0 dyzeliniu varikliu ir automatine pavarų dėže – šiam automobiliui akivaizdžiai trūksta galios, be to, žvyrkelyje automobilis tikrai nesielgė kaip liukso klasės mašina – virpesys automobilio salone buvo nemažas, o stabilumas taip pat vidutiniškas (važiuoti iki Kačerginės teko ne pagrindiniais keliais, o pagal specialią legendą). Aišku, čia gal atsiliepė tai, jog A6 buvo nuvažiavęs jau virš 25 tūkst. kilometrų ir, ko gero, visi tie kilometrai buvo nuvažiuoti vairuotojų-bandytojų, kurie tikrai netausojo važiuoklės.

Kačerginės Nemuno žiede vadovaujant Girdausko ralio mokyklos instruktoriams laukė keturios važiavimo sesijos. Pirmoji bandymo auka – „Audi Q7” – taip pat 2007 m. laidos su 3,0 dyzeliniu varikliu. Tai mažiausias į šį mažąjį džipą montuojamas variklis, bet jo trūkumo pajausti neteko.

Pirmoji sesija – „Audi Q7” bandymas žvyrkelio trasoje su kliūtimis. Labai gerai pavyko pajusti elektronikos pagalba šiam automibiliui teikiamas savybes. Teko lėkti lauk iš trasos posūkyje ir pajusti, jog praradęs sukibimą automobilis pradėjo elgtis nepriklausomai nuo mano (vairuotojo) veiksmų – bet, elektronika susitvarkė puikiai.

Antroji sesija – „Audi Q7” bandymas ypač ekstremaliomis sąlygomis – tiek įvairiomis dirbtinėmis kliūtimis, tiek natūraliomis. Didžiausią įspūdį paliko važiavimas į 45 laipsnių smėlio kopą aukštyn ir leistis nuo jos žemyn. Aišku, išvada viena – tokiose situacijose vairuotojui paliekama praktiškai tik sėdėti už vairo – visus realius veiksmus atlieka elektronika.

Trečiajai ir ketvirtajai sesijai turėjo būti važiavimas skirtingais „Audi A4” automobiliais. Sakau, turėjo, kadangi prieš tai važiavę ekipažai sugebėjo sudeginti net dviejų „Audi A4” automobilių sankabas – du 2008 m. laidos „Audi A4” su mechanine pavarų dėže ir 3,0 dyzeliniais varikliais buvo sugadinti vairuotojų-bandytojų. Taigi, teko išbandyti tik senesnį, 2007 m. laidos „Audi A4” su 2,0 benzininiu varikliu ir mechanine pavarų dėže – aplėkti keletą ratų Kačerginės lenktynių žiede su krūva kliūčių joje.

Įspūdis iš greito važiavimo sesijos su „Audi A4” – automobilių yra labai gaila, ypač, kai stebi kitų žmonių važiavimą, o ne vairuoji pats. Automobiliai cypia lėkdami į posūkį, trankosi stabdžių kaladėlės staigiai stabdant … Be abejo, serijinės gamybos automobiliai yra nepritaikyti tokiems ekstremaliems bandymams, todėl visi smūgiai ir cyptelėjimai tikrai neskamba maloniai.

Be abejo, tokios vieno gamintojo organizuojamos mini vairavimo mokyklos yra brangiai kainuojanti marketingo priemonė pirmiausia orientuota į „Audi” automobilių įvaizdžio kėlimą ir galbūt kelianti pardavimus. Džiugu yra tai, jog organizatoriai atsilaiko (kas ne visiems pasiseka) dideliam norui paversti šią programą smegenų plovimu apie „Audi” automobilius – be važiavimo sesijos, programą sudaro tik nedidelė paskaita apie automobilių sukibimo su danga savybes, „Audi” sukurtą „quattro” sistemą bei teisingą sėdynės ir vairo reguliavimą bei saugos diržų naudojimą. Apie „Audi” – ne per daug, kad tai taiptų įkyru.

Beje, šiandien „Audi” penktą kartą iš eilės laimėjo Le Mano 24 valandų lenktynes. Trečią kartą tai buvo padaryta su „Audi R10” automobiliu. Kačerginės Nemuno žiede stovėjo 2000-2002 ir 2004-2005 metų Le Mano lenktynių daugkartinio čempiono „Audi R8” serijinė versija, deja, jo išbandyti neteko.

„Keturių žiedų” atstovai jau grįžus į Vilnių teigė, jog parašys laišką, kuomet bus galima papildomai išbandyti naujos kartos „Audi A4” su mechanine pavarų dėže, kurio išbandyti neteko dėl jau aprašytų techninių problemų – lauksiu.