Konkurenciniuose oro bendrovių santykiuose – tiršta teisinė migla

Šiandien lifte peržvelgdmas rytinio „Lietuvos ryto“ „iPhone“ versija nustebau tituliniu dienraščio straipsniu – „Negarbingai konkuravę kaimynai – pričiupti“. Plojimai „FlyLAL“ viešųjų ryšių specialistams jau vien už pavadinimą (ir didžiausio šalies dienraščio titulinę poziciją). O jau vakar buvau kiek nustebęs, kad pirmadienį „FlyLAL“ neišleido jokio pranešimo spaudai – jau seniai taip nėra buvę.

Pasirodo teismo procesai vyko slaptai ir štai vieną rytą – vuolia (!) – spaudoje pasirodo informacija apie teismo areštuotą turtą. 200 milijonų – tai kokie penki „Boeing 737“ lėktuvai. Žinia skambi, bet labai miglota. Ar gali Lietuvos teismas taip imti ir areštuoti Latvijos bendrovės turtą? Maža to, turtas buvo areštuotas be pačios bendrovės žinios, „mat Lietuvos bendrovės ieškinyje prašyta teismo neinformuoti apie turto areštą atsakovų“. Dar ir taip galima?! Dabar paplokite „FlyLAL“ teisininkams.

O kad „airBaltic“ vyksta bardakas, tai akivaizdu. Didžiausias kosmonautas eilinį kartą pasirodo jau ne pirmą kartą „žirinovskio“ stiliaus pareiškimais pasižymintis Latvijos Susisiekimo ministras Ainar Šlesers – per rusišką latviško „Delfi“ versiją jis pareiškė, jog „airBaltic“ pasitraukia iš Lietuvos rinkos ir visi lėktuvai grįš į Rygą.

„Obetačiau“ – dar praėjusią savaitę iš Latvijos valdžios lūpų ėjo pusiau oficialūs pranešimai, jog „airBaltic“ plės įtaką Lietuvoje, ir, kadangi SAS traukiasi iš „airBaltic“ (arba Latvijos vyriausybė juos gena lauk), jau kitą pavasarį „airBaltic“ atidarys reguliariuosius reisus iš Talino (turiu omenyje ne tik į Rygą, bet ir kitomis kryptimis). „airBaltic“ iki šiol į Taliną nėjo tik dėl to, jog ten operavo „Estonian Air“, kurioje SAS turi didelę akcijų dalį.

Tuo tarpu „airBaltic“ atstovai Lietuvoje daro visai kitus darbus – vakar „airBaltic“ atstovas Lietuvoje apsilankė pas Susisiekimo ministrą Algirdą Butkevičių ir informavo, jog „airBaltic“ jau tuoj pradės skraidyti iš Kauno oro uosto bei pasigyrė sukurtomis darbo vietomis.

Tokioje situacijoje jau linkiu SAS kuo greičiau nešti muilą iš „airBaltic“. Sutepto munduro jau vien su ekologiškesniu kuru, kuriamu kartu su „Boeing“ lengvai neišsiplausi.

O ne visada etišku verslo elgesiu pagrsėję „FlyLAL“ savo principais ir veiksmais pasiekia vis daugiau …

Kada paaiškės, kaip čia yra viskas iš tikrųjų?

10 krypčių, kur lėktuvai turėtų skraidyti iš Vilniaus

Naujienos iš Lietuvą „liečiančių“ ar čia gyvenančių oro bendrovių gana nykios – visos bendrovės jau oficialiai patvirtino tai, kas buvo aišku ir anksčiau: šis žiemos sezonas bus nekoks. Krizė palietė ir Lietuvą: krypčių mažėjimas turbūt didžiausias per visą nepriklausomybės istoriją.

Gera žinia – „FlyLAL“ bilietų rezervavimo sistemoje pasirodė žadėti jungiamieji skrydžiai per Londoną su „Virgin Atlantic“. Į Niujorką ir atgal yra krūvą bilietų po 1208 litus, į Los Anželą ir atgal – 1368 litai. Labai pigu. Į tai, jog teks Londone pervažiuoti iš vieno oro uosto į kitą (iš Gatwick į Heathrow) jau galima užmerkti akis. Keistai atrodo, jog „FlyLAL“ sistema pagal nutylėjimą siūlo paprastai pačią pigiausią „Fly Chance“ (akcijinę) klasę su KLM, kuri bent 500 litų brangesnė už „Economy Restricted“ su „Virgin Atlantic“.

Dar viena gera žinia gali nuskambėti ryt iš ryto – „FlyLAL“ savo gimtadienio proga ketina išmesti didelių nuolaidų. 99 litai skamba gražiai, bet čia, ko gero, galios tik į Taliną.

Skrydžių versle tikrai ne viskas gerai – „Novaturas“ atšaukė skrydžius į Indijos kurortą Goa. Tai ne naujovė, kuriai nebuvo paklausos – šį pavasarę vykdyti reisai buvo gana sėkmingi. Darosi aišku, jog „Aurela“ didžiuosius savo lėktuvus su visa įgula bazuos Varšuvoje.

Nuo blogos žinios eikime prie geros – lėktuvų stebėtojai (planespotters) jau užfiksavo, jog antrasis „FlyLAL“ „Boeing 757-200“ jau nusileido Vilniaus oro uoste. Kol kas jis visas baltas ir laukia nudažymo „FlyLAL“ spalvomis. Tai pirmasis lėkuvas „FlyLAL“ parke turintis „wingletus“. Ryt ryte skrendu į Kopenhagą – gal pavyks jį pamatyti. Liūdna, bet vienas iš „Boeing 757“ bent jau parą stovės be darbo, kadangi skrydžiai į Goa yra atšaukti. Galbūt yra tikimybė pamatyti „B757“ reguliariajame „FlyLAL“ reise.

Kasdieniame „airBaltic“ ir „FlyLAL“ viešųjų ryšių kare šį kartą nustebino pirmoji kompanija – pamatę, jog sakinys apie kryptis iš Vilniaus atrodo nykiai, viešųjų ryšių specialistai į krypčių sąrašą įtraukė Romą ir Paryžių su prierašu skliausteliuose, jog skraidoma bus nuo … 2009 metų kovo vidurio. Kitaip tariant, nuo kito sezono. Plojimai už išradingumą.

Gera žinia apie skrydžių tinklelį yra ta, jog žiemos skrydžių sezonas trunka 5 mėnesius, o vasaros – septynis. Žiema tradiciškai – suveržtų diržų metas, tuo tarpu plėtra ir nedideli eksperimentai vykdomi vasarą. Tikėsimės iš karto po naujųjų išgirsti įdomesnių ir linksmesnių žinių.

Čia mano asmeninis dešimtukas – kokiomis kryptimis reisai iš Vilniaus turėtų paklausą.

10. Ciūrichas. Keista žiemą nematyti skrydžių į Šveicarijos verslo širdį. Be to, kryptis patraukli ir slidinėtojams (kalnai!) ir pažintinių kelionių mėgėjams – iš Šveicarijos daugybė kraštų yra ranka pasiekiami.

9. Krokuva. LOT skraido į Varšuvą beveik du kartus per dieną. Tuo tarpu senoji Lenkijos sostinė Krokuva ne tik gražesnė, bet ir tolimesnė nei Varšuva. Šiam reisui galima rasti ir turistų (tiek lenkų į Vilnių, tiek atvirkščiai), tiek keleivių, skrendančių su persėdimu. Iš Krokuvos LOT skrendą už Atlanto, tuo tarpu Krokuvoje bazuojasi ir „Ryanair“, kuri grasino iš ten trauktis, bet kol kas pasilieka. Iš Krokuvos „Ryanair“ skrenda į Glazgą, Milaną, Dubliną, Londoną …

8. Lisabona. Jeigu norima Vilnių padaryti tranzitiniu miestu, būtina ieškoti ir išbandyti kryptis, į kurias neskraidoma iš kaimyninių oro uostų. Lisabona – vienas iš tokių. „airBaltic“ iš Rygos jau „užsiėmė“ visas NVS šalių sostines, Dubajų, Tel Avivą … Į Portugaliją mėgsta traukti ir pavieniai atostogautojai. Portugalija jau taip toli, kad vienas iš nedaugelio Europos taškų, į kurį važiuoti ant ratų jau yra kančia.

7. Atėnai. Lietuvos kompanijos jau surenka beveik visas Europos didžiųjų šalių sostines. Nuo rudens į Vilniaus oro uosto pasiekiamų krypčių „portfolio“ patenka ir Madridas, jau kuris laikas skraidoma į Romą, tai artėja laikas ir krypčiai į kitą istorinės šalies sostinę – Atėnus. Aišku, geriausia šią kryptį būtų išbandyti vasaros sezonu. „airBaltic“ šią vasarą skraidė į Atėnus iš Rygos.

6. Edinburgas. Šiuo reisu bandė skraidyti „Ryanair“, bet šią kryptį metė. Visgi, manau, jog Didžiojoje Britanijoje dirba lietuviai ne tik Londone ir aplink jį, bet tokių galima aptikti ir Šiaurės Anglijoje ir Škotijoje. Lietuvių verslo ryšiai su Škotija taip pat stiprėja (įskaitant „Ūkio banką“). Be to, įspūdingas škotiškas Edinburgas gali būti patraukliu tašku trumpalaikėms laisvalaikio kelionėms.

5. Čikaga. Transatlantinis skrydis, be abejo, būtų oro uosto ir visos šalies puošmena. Čikagoje yra įsikūrusi didžiausia lietuvių kolonija, todėl pradėti transatlantinius reisus, be abejo, reikėtų nuo šio miesto. Jeigu patogiai būtų suderinti reisai iš NVS šalių, Talino, Rygos – tokiam skrydžiui „pakrauti“ būtų galima surinkti ir tranzito. Beje, Vilniaus oro uoste aktyviai dirbančioms avialinijoms šiam skrydžiui vykdyti reikia ir nusipirkti didesnį lėktuvą į savo parką – siūlau „Boeing 767“. Su juo būtų galima įvykdyti trejetą reisų per savaitę.

4. Alma Ata. „Aurelos“ ir mistinio organizatoriaus „Aviastas“ skrydžiai į buvusią Kazahstano sostinę, kurioje gyvas visas verslas realiai yra nutrūkę. Nors šiuo metu stabtelėjo ir prekyba naudotais automobiliais su šia šalimi, bet ji vistiek tebėra gana aktyvi ir vėliau dar gali atsigauti iki dabartinio lygio. Todėl kryptis būtų perspektyvi.

3. Tel Avivas. Šią vasarą užsakomieji skrydžiai buvo vykdomi mažiausiai du kartus per savaitę. Į Druskininkų kurortus ir apskritai į Baltijos šalis atvyksta nemažai turistų iš Izraelio. Nemažas potencialas yra ir lietuvių, kurie leistųsi į piligrimines keliones į „Šventąją Žemę“. Nemažai yra ir verslo, politinių ryšių su šia šalimi. „airBaltic“ šiuo metu skrendą į Tel Avivą iš Rygos.

2. Sankt Peterburgas. Keista matyti, jog skrydžiai Vilnius-Maskva vykdomi du kartus per dieną, tuo tarpu į antrą pagal dydį ir ekonominę reikšmę Rusijos miestą skrydžių nėra visai. Beje, LR Susisiekimo ministerija aptarnauti maršrutą Vilnius-Sankt Peterburgas-Vilnius yra suteikusi kompanijai „FlyLAL“. Šis maršrutas galėtų sulaukti ir pavienių turistų, norinčių praleisti savaitgalį ar savaitę šiame gražiame Rusijos mieste. Po Maskva-Palanga reiso sėkmės tikiu, jog Sankt Peterburgas-Palanga reisas taip pat gali turėti neblogą perspektyvą. Klausimas ar lietuviškos kompanijos vėl leisas užsieniečiams pirmiems „užsiimti“ reisą. Juolab, Sankt Peterburgas yra netoli, todėl galima skraidyti į šį miestą ekonomišku propeleriniu lėktuvu.

1. Palanga. Vilnių su Palangą sujungti oru reikia labai. Iniciatyvos čia laukiame pirmiausia iš „FlyLAL“, kadangi priešingu atveju pirmi suskubs „airBaltic“, ir išsiveš tranzitinius keleivius iš Palangos į Rygą. Mano pasiūlymas „FlyLAL“ – siųskite bent vieną savo lėktuvą į Palangą pastoviam laikymui ten. Kas rytą ir vakarą po reisą į Vilnių, o vidurdienį lėktuvas suspės suskraidyti vieną dieną į Berlyną ar Hamburgą, kitą dieną – Sankt Peterburgą ar Maskvą. Gerai bus ir Lietuvos pajūriui – gal turistų iš Vokietijos ir Rusijos nėra tiek daug, jog prisodintume po „Boeing“ kasdien, bet aktyviai padirbėjus, porai skrydžių per savaitę iš kiekvienos pusės keleivių užteks.

Ar derina „FlyLAL“ sutartį su „Scandinavian Airlines“ ar ne?

Aišku, skandalas čia mažas, bet, esu tikras, jog čia ne atsitiktinumas.

Penktadienį „FlyLAL“ išplatino tikrai įdomų pranešimą apie prasidėsiantį bendradarbiavimą su „Virgin Atlantic“. Užkliuvo mano (ir ne tik mano) dėmesys už kito sakinio, buvusio tame pačiame pranešime – „FlyLAL“ planuoja pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su „Scandinavian Airlines“.

Sutartį su „Scandinavian Airlines“ galiu suprasti tik vienaip – kompanijų bendradarbiavimą bendruose skrydžiuose per SAS hub’us Stokholme ar Kopenhagoje. Ką tai reiškia dabartinei SAS partnerei Lietuvoje ir Latvijoje „airBaltic“? Trumpai – nieko gero.

Tą sakinį paminėjo lrytas.lt, vienas iš pirmųjų portalų parašęs pagal išplatintą pranešimą straipsnį apie „FlyLAL“ ir „Virgin Atlantic“ bendradarbiavimą.

Įdomus kitas dalykas – tie, kurie gavo pranešimą spaudai penktadienį ryte, tai pranešime buvo sakinys apie planuojama bendradarbiavimą su SAS. Pvz., „Eltos“ archyve išliko tokia „PR Service/Edelman Affiliate“ išplatinto pranešimo kopija:

Tuo tarpu kiti, kurie gavo pranešimą vėliau, gavo pranešimo versiją, kuriame „Scandinavian Airlines“ pavadinimas jau dingo iš pranešimo. Galutinė pranešimo versija kabo ir „FlyLAL“ svetainėje:

Taip, kaip ir spėjau, tai buvo „FlyLAL“ komunikacijos atstovų „mistape“ su „Air Altana“ – bendradarbiauti ketinama su Kazakhstano avialinijomis „Air Astana“.

Bet „Scandinavian Airlines“ atsiradimas pranešime ir dingimas, esu tikras, nebuvo atsitiktinis. Ko gero, skauda dabar kažkam „FlyLAL“ (o gal „PR Service/Edelman Affiliate“?) nagus už tai. Turbūt skaudėjo ir tada, kai buvo įkurtas naujas miestas. Bet tada buvo daugiau juokas, o čia verslas.

Kokios išvados? 1. „FlyLAL“ per anksti nusprendė pasigirti apie bendradarbiavimą su SAS, kas gal tebėra tik „FlyLAL“ vadovų idėja. 2. SAS su „FlyLAL“ iš tiesų rezga kažką slapto ir tik pranešimo platinimo diena buvo susizgribta, jog tai paskelbta per anksti. 3. Šiaip, atstiktinai SAS pavadinimas pakliuvo į pranešimą :)

Kokia jūsų versija?

„FlyLAL“ reguliariųjų skrydžių žiemą taip pat mažės

Ne tik „airBaltic“ akivaizdžiai žiemos sezonui mažins apsukas Vilniuje. Ženkliai susiaurės ir „FlyLAL“ reguliariųjų krypčių sąrašas spalio 26 dieną, kuomet įsigalios žiemos tvarkaraštis.

„FlyLAL“ daugiau nebeskraidys į Dubliną, Barseloną, Briuselį, Milaną ir Rygą. Kol kas neaiškus lieka reisų Vilnius-Tbilisis, Vilnius-Talinas ir Vilnius-Stokholmas likimas. Iš „FlyLAL“ žemėlapio išnyks ir iš anksto kaip sezoniai atidaryti reisai į Larnaką, Malagą, Maljorką ir Salonikus.

„FlyLAL“ ir „airBaltic“ kartu atsisako skrydžių į Dubliną, ir į Barseloną. Reisų į Barseloną pradininkė buvo „airBaltic“, o šį pavasarį į šią kryptį „atėjo“ ir „FlyLAL“, o štai dabar abi kompanijos traukiasi. Tikiu, jog Vilnius-Barselona kryptis iš dalies yra sezoninė, todėl kitą vasarą kryptis į Barseloną bus vėl atidaryta. Reikia pridėti, jog „FlyLAL“ šį rudenį atidaro Vilnius-Madridas reisą tris kartus per savaitę.

Įdomesnis Dublino atvejis – iš buvusios vienos iš populiariausių krypčių pasitraukė dvi daugiausia skrydžių iš Vilniaus vykdančios bendrovės – „FlyLAL“ ir „airBaltic“. Priminsiu, jog 2007 metais Dublinas buvo penktoji pagal populiarumą kryptis iš Vilniaus – po Kopenhagos, Londono, Frankfurto ir Prahos. Į Dubliną buvo pervežta 96 tūkst. keleivių.

Jungtis tarp Vilniaus ir Dublino išlieka – šiuo reisu toliau skraidys Airijos bendrovė „Aer Lingus“. Taip pat „Ryanair“ į šio miesto skraido į Kauną. Prisiminsiu, jog prieš porą metų šioje kryptyje dirbo kelios bendrovės, o prieš Kalėdas vistiek prireikdavo organizuoti papildomus reisus. Airijoje reziduojantys ir dirbantys Lietuvos piliečiai susidurs su nepatogumais keliaudami į gimtinę. Be siurprizo apie pakilusias kainas Lietuvoje ir mažėjantį darbo jėgos poreikį Airijoje, vietos lietuvių laukia dar vienas „dovanėlė“ – skrydžių į Lietuvą kainos ūgtels, nes sumažėjusi konkurencija dar niekada kainų nesumažino. Esu garantuotas, jog dvi Airijos bendrovės „Ryanair“ ir „Aer Lingus“ likusios vienintelėmis, nepraleis progos papildomai uždirbti.

„FlyLAL“ atsisako dar vienos tikrai buvusios pelningos krypties – Vilnius-Briuselis, kuri buvo ypač paklausi stojimo į Europos Sąjungą laikotarpiu, kuomet šiuo reisu skraidydavo nemažai diplomatų. Tiesa, esu tikras, jog nemažai jų ir dabar skraido. Dabar šiame reise lieka tik „airBaltic“ – darbo dienomis bus vykdomas skrydis kas rytą į Briuselį, o sekmadieniais – vakarinis reisas.

„FlyLAL“ palieka ir reisą Vilnius-Milanas, šiame reise lieka tik „airBaltic“. Skamba kaip susitarimas – lygiai tuo pat metu „airBaltic“ nutraukia skrydžius kryptimi Vilnius-Roma, šiame reise palikdama tik „FlyLAL“.

Pavasarinė ambicija vežtis tranzitinius keleivius iš Rygos į Vilnių „FlyLAL“ nepasiteisino – nuo rudens „FlyLAL“ nebeskraidys į Vilnius-Ryga-Vilnius. Priminsiu, jog kovo mėnesį „FlyLAL“ ambicingai atidarė tris kartus per dieną skrydį Vilnius-Ryga, bet vienas iš jų buvo nuimtas tik po mėnesį trukusio „eksperimento“. Bendro „vaizdelio“ šis skrydis nepakeis, bet tai tam tikras Rygos Oro uosto pergalės prieš Vilniaus oro uostą simbolis – lietuvių tranzitas per Rygą vyksta, o latvių per Vilnių – ne.

„Šaltibarštinės“ „FlyLAL“ uodegos netekimas Rygos oro uostui nėra pati blogiausia naujiena – nuo rudens iš šio oro uosto traukiasi pigių skrydžių oro bendrovė „easyJet“. Kartu ši bendrovė traukiasi ir iš Talino – skrydžių Berlynas-Ryga ir Berlynas-Talinas daugiau nebebus. Be „easyJet“ iš Rygos dar traukiasi ir kita „low-cost“ bendrovė „germanwings“: reisas Ryga-Kolnas bus uždarytas.

Aviacijos verslo krizė, paliečia ir mūsų šalies skrydžių verslą. Ko gero, šis naujasis sezonas bus pirmasis, kuomet Rygos ir Vilniaus oro uostų naujame sezone skrydžių skaičius neaugs, o mažės. Visgi, verta linkėti, jog Lietuvos oro uostai ir lietuviškos skrydžių bendrovės bus agresyvios nuosmukio laikotarpiu. Nuosmukio metu galima ir lėktuvų įsigyti pigiau, ir naujuose reisuose įsitvrtinti.

„FlyLAL“ lėktuvai žiemos laiktarpiu tušti nestovės – daug resursų prireiks įvykdyti visus užsakomuosius reisus.

Įdomu tai, jog žiemos sezonu „FlyLAL“ vykdys krūvą užsakomųjų reisų, o pasiūlydama savo paslaugas dviems didžiausiems Lietuvos užsakomųjų skrydžių užsakovams – „Novaturui“ ir „Tez Tour“ sugebėjo suderinti abiejų kompanijų interesus ir bus vykdomas vienas skrydis abiems kompanijoms.

T.y., šią žiemą skrendantys atostogauti į Egiptą ar Tenerifę, tuo pačiu reisu skris tiek „Novaturo“, tiek „Tez Tour“ klientai. Be to, mano prognozė, jog „Novaturas“ ir „Tez Tour“ konkuruos tą pačią dieną siūlydami skrydžius į Bankoką, pasirodo besanti neteisinga – šios dvi kompanijos dalinsis vienu „FlyLAL“ vykdomu reisu į Tailandą. Kaip bebūtų, kaina už žemo komforto skrydį yra kosminė (nuo 3400 litų).

Užsakomieji „atostogų“ reisai tiesiogiai iš Vilniaus bus vykdomi šiomis kryptymis:

1. Į Goą ir į Bankoką – vieną kartą per savaitę (ketvirtadienio vakarą). Iki gruodžio bus skraidomą į Goa „Novaturo“ užsakymu, o nuo gruodžio – bendru „Tez Tour“ ir „Novaturo“ užsakymu į Tailandą;

2. Bergamas (Italija) – vieną kartą per savaitę (sekmadieniais, popietė) – užsakovas „Novaturas“;

3. Hurgadą (Egiptas) – keturis kartus per savaitę (pirmadienio, trečiadienio, penktadienio ir sekmadienio rytais) – bendras skrydis „Tez Tour“ ir „Novaturui“;

4. Šarm El Šeichą (Egiptas) – tris kartus per savaitę (trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais) – bendras skrydis „Tez Tour“ ir „Novaturui“;

5. Į Tenerifę (Ispanija) – vieną kartą per savaitę (pirmadieniais) – bendras skrydis „Tez Tour“ ir „Novaturui“.

„FlyLAL“ pasiūlys jungiamuosius skrydžius su „Virgin Atlantic“

„FlyLAL“ kartais ima ir nustebina. O pastaruoju metu kartais ir visai maloniai. Šiandien „FlyLAL“ išplatino pranešimą, kuriame skelbia, jog sudarė jungiamųjų skrydžių sutartį su (nepabijosiu šio žodžio) kultine Richardo Bransono bendrove „Virgin Atlantic“.

Apie „Virgin Atlantic“ įsikūrimą ir jų kovą su „British Airways“ siūlau pasidomėti visiems besidomintiems aviacija. Kaip pats charizmatiškasis Richardas Bransonas tai vertina, galima išsamiai paskaityti jo autobiografijoje.

Jeigu jungiamieji skrydžiai bus abipusiai, reiškia Vilnius gali atsirasti „Virgin“ žemėlapyje, kas yra tikrai nemažas pliusas Lietuvai. „Virgin Atlantic“ „codeshare“ partnerių sąrašas išties yra gan prestižinis.

Įdomu, kaip „FlyLAL“ seksis bendradarbiavimas su „Virgin Atlantic“ – „Virgin“ yra tikrai „brangiųjų“ skrydžių bendrovė, tuo tarpu „FlyLAL“ save pozicionuoja akivaizdžiai kitaip.

Nemačiau pilno „FlyLAL“ pranešimo apie bendradarbiavimą su „Virgin Atlantic“, bet lrytas.lt nuotraukos išnašoje pateikta tokia informacija: Artimiausiuose „flyLAL“ planuose – bendradarbiavimo sutartys su „Scandinavian Airlines“ ir „Air Altana“.

Man naujiena sukuria papildomų klaustukų:

Klaustukas numeris vienas: „Virgin Atlantic“ pagrindinis hub’as yra Londono Heathrow oro uostas. Iš šio taško „Virgin Atlantic“ vykdo daugiau nei 75% savo ilgųjų skrydžių. „FlyLAL“ šiuo metu skraido į Gatwick oro uostą Londone (vasarą dar skraidė į Stanstedą). Iš Gatwick oro uosto „Virgin Atlantic“ taip pat skraido, bet ten lieka tik nuotrupos, palyginus su Heathrow. Ar tai reiškia, jog po dešimties metų pertraukos lietuviškas lėktuvas sugrįš į didžiausią Europoje Heathrow oro uostą?

Klaustukas numeris du: Anksčiau „FlyLAL“ deklaravo, jog ketina tapti „SkyTeam“ aljanso nare. Bet sudaryta jungiamųjų skrydžių sutartis su „Virgin“ ir planuojama sutartis su SAS, kurios yra „SkyTeam“ konkurentės. Ar „FlyLAL“ jau metė idėją įsiprašyti į „SkyTeam“? Priminsiu, jog „SkyTeam“ pagrindą sudaro KLM/“Air France“, „Aeroflot“, kelios didelės JAV tarpkontinentinės kompanijos, kurios iš principo konkuruoja su „Virgin“ ar SAS.

Klaustukas numeris trys: Jeigu kalbos apie „FlyLAL“ susitarimą su SAS turi rimtą pagrindą, tai reiškia, jog vinys į „airBaltic“ ir SAS „brolystės“ karstą jau sukaltos. Aišku, jeigu Latvijos susisiekimo ministras jau svaidosi tokiais pareiškimais, tai, ko gero, tai jau bus rimta ir greita. Iš tokių kalbų išeina, jog SAS ne tik mes „airBaltic“ akcijas, bet ir nutrauks bendradarbiavimą su šia kompanija. Jeigu „FlyLAL“ sudarys sutartis su SAS, tai, vadinasi „auksiniuose“ reisuose Kopenhaga-Vilnius ir Stokholmas-Vilnius žalias „airBaltic“ uodegas pakeis ne mėlynos SAS, bet gali būti šaltibarštinės „FlyLAL“. Jeigu tai teisybė, tai prognozuoju, jog Vilniaus oro uoste gali likti tik viena „airBaltic“ uodega reise į Rygą … Bet, žinant „FlyLAL“, neatmetu galimybės, jog tai dar labai ankstyvas pareiškimas.

Klaustukas numeris keturi: Kadangi aš nežinau tokios skrydžių bendrovės „Air Altana“, tai spėju, jog tai gali būti „mistape“ nuo „Air Astana“ – nacionalinių Kazakhstano avialinijų, įsikūrusių ne ekonominiame centre Alma Atoje, o naujojoje šalies sostinėje Astanoje. Ar tai reiškia, jog „FlyLAL“ jau greitai pasiūlys „rezervuotą“ Susisiekimo ministerijoje reisą skrydžiui Vilnius-Astana-Vilnius?

P.S. Tuo tarpu „Aurela“ savo „Boeing 757“ pavadino Romeo ir Džiuljeta. Smagu ar ne? Tik nepamirškite, kuom baigėsi Romeo ir Džiuljetos meilė … O naujasis „Boeing 767“ gal bus pavadinta Julijum Cezariu? :)

„FlyLAL“ ambicijos ir veiksmai ima virsti rezultatais

Noriu apžvelgti kelias pastarųjų dienų naujienas mano mylimame aviacijos sektoriuje. Nors niekur tiesiogiai „FlyLAL“ nefigūruoja, bet, atrodo, nors ir abejotinos reputacijos, bet agresyvių ir aktyvių „FlyLAL“ savininkų dėka „FlyLAL“ ima „laimėti“ atskiruose mūšiuose.

Du didžiausi Lietuvos kelionių operatoriai – „Tez Tour“ ir „Novaturas“ paskelbė beveik galutinius savo žiemos atostogų skrydžių tvarkaraščius. Tai liečia tiek populiariarųjį Egiptą, tiek Tenerifę, tiek tolimuosius Goją (Indija), tiek Bangkoką  (Tailandas). Ir – visus skrydžius vykdys „FlyLAL“. Tai reiškia, jog ilgametė užsakomųjų skrydžių lyderė „Aurela“ bus beveik visiškai išstumta iš labai pelningo verslo – nuolatinių užsakomųjų atostogų skrydžių.

Kalbant skaičiais, tai vien užsakomųjų skrydžių vykdymas „Aurelai“ atnešdavo beveik 10% rinkos dalį pagal pervežtus keleivius Vilniaus Tarptautiniame oro uoste. Bendras skrydžių skaičius siekdavo keliasdešimt skrydžių per mėnesį. „Aurela“ per mėnesį perveždavo po 15-20 tūkst. keleivių Vilniaus oro uoste.

Įdomu tai, jog „Aurela“ tik ką įsigijo du didžiulius „Boeing 757-200“, su kuriais neaišku, kur dabar teks skraidyti. Pagrindinis dviejų B757 užsiėmimas šią vasarą buvo „Novaturo“ skrydžiai į Antaliją, Tunisą, Ispaniją, Kretą ir kitus pietų kurortus. „Aurelai“, greičiausiai, teks verslo galimybių ieškoti už Lietuvos ribų. Įdomu, jog „Boeing 757-200“ yra iš principo subalansuoti turistiniams skraidymams – jie nepopuliarūs reguliariuosiuose reisuose Europoje (tiesą sakant, niekada neteko tokiu lėktuvu skristi apart „lietuviškų). Dėl šios priežasties „Aurelai“ gali būti sunku išnuomoti lėktuvą laikinai kompanijoms, vykdančioms reguliariuosius reisus ir turinčioms problemų dėl lėktuvų trūkumo. Be to, šis „verslas“ gali tapti labai konkurencingas, kadangi žiemos sezonu ne vienos didelės Europos avialinijos ketina palikti dalį lėktuvų „žiemoti“ ant žemės. Bene ryškiausias pavyzdys – didelė dalis „Ryanair“ apynaujų „Boeing 737-800“ liks stovėti ant žemės.

„Boeing 757“ populiarūs JAV ir Rusijoje, kur tenka pervežti nedidelius keleivių srautus ilgesniais maršrutais. „Aurela“ turėdavo užsakymų Estijoje, bet dalį jų taip pat sudarė „Novaturo“ užsakymai – tikėtina, jog „Novaturui“ paskelbus oficialų sutarimą su „FlyLAL“, užsakomieji skrydžiai iš Estijos taip pat gali atitekti „šaltibarštiniams“.

Kita žinia iš reguliariųjų skrydžių sektoriaus – paskelbtas finansinis „airBaltic“ rezultatas. Jis, švelniai tariant yra nekoks – per 10 mln. EUR  nuostolių. Tendencija vedanti link to rodė jau ir anksčiau.

Oficiali „airBaltic“ administracijos pozicija – nuostoliai patirti dėl investicijų į naujas kryptis. Visgi, pažymėčiau, jog nuostoliai atsirado ne tiek dėl šį pavasarį atidarytų krypčių, kiek dėl nuostolius nešančių kelių krypčių iš Vilniaus, kuriomis „kakta į kaktą“ konkuruojama su „FlyLAL“ (į Londoną skrendama su valandos, į Taliną – su 15 minučių pertrauka?).

Vis pasirodo daugiau ženklų, jog SAS yra pikti nejuokais ir jų grasinimai trauktis iš „airBaltic“ yra rimti. Aišku, viskas komplikuota daugiau negu atrodo – SAS investavo į „airBaltic“ nemažai, neaišku kaip su jų planais „airBaltic“ perduoti gaunamų krūvą naujų lėktuvų. Reikia ne tik parduoti akcijas, bet ir kažkaip „nedovanoti“ lengvai investicijų.

Kaip bebūtų, „airBaltic“ ateities nebepiešiu tokia gražia spalva, kaip tai dariau prieš gerus metus. „airBaltic“ sulėtėjimas ir problemos gali atsiliepti ir Rygos oro uostui, kuris planuoja protu nesuvokiamą plėtrą už beveik pusę milijardo valdiškų eurų.

Kalbos, jog „airBaltic“ apsukų lėtėjimas Vilniuje yra palaipsninio pasitraukimo iš Vilniaus oro uosto dalis taip pat įgauna pagrindą – visgi, avialinijos nuostolius naikinti pirmiausia turi naikindamos nuostolingus maršrutus. Naikinamas optimistinis skraidymas kas valandą po Latvijos teritoriją, naikinami ir atskiri reisai iš Vilniaus.

Vidinės „airBaltic“ problemos „FlyLAL“ ir Vilniaus oro uostui tai yra suteikia dar vieną šansą. Deja, inciatyvą juo pasinaudoti kol kas rodo tik „FlyLAL“, tuo tarpu oro uostas miega ir, galbūt, ruošiasi dar vienai keleivių baidymo bangai. Ar kas nors girdėjote, jog Vilniaus oro uostas būtų pritraukęs naujam sezonui nors vieną naują bendrovę? Jau turbūt ketvirtas „tuščias“ sezonas iš eilės.

Keleiviams, be abejo, „airBaltic“ pasitraukimas gero neatneštų – reikia pripažinti, jog konkurencija kainas kai kuriomis kryptimis laiko labai žemame lygyje.

Prie nemažų „FlyLAL“ pergalių užsakomuosiuose skrydžiuose ir vykstančio Vilniaus oro uosto susigražinimo dar galime prisiminti ir anksčiau pasiektą pergalę prieš Vilniaus oro uostą. Pergalių kaina, žinoma yra didelė. Verslas jau toks dalykas: nekovosi – negyvensi. Dar vieno nemažo laimėjimo vis dar laukiu – atrodo apie asocijuotą narystę „SkyTeam“ „FlyLAL“ prakalbo labai anksti.

O žiemos tvarkaraščių mes vis dar laukiam laukiam … Ypač iš „FlyLAL“. Iš jų laukiame ir finansinio kompanijos rezultatų (visgi jie Akcinė Bendrovė) – nors neabejoju, jog skendima nuostoliuose, bet įdomu panagrinėti tendencijas.

Jus pirmuosius informuojame apie naują akciją

Džiaugiuosi, jog viena mano švelniai pakritikuota kompanija pamoką išmoko:

Iki pilnos laimės trūksta tik:

– nepalikti „mistype“ klaidų laiško temoje :)
– nedėti nuorodos į interneto tinklalapį, kai jame dar informacija nėra įdėta :)

Ir šiaip – konkrečiu šiuo atveju, naudos iš to, kad sužinau pirmas, labai daug nėra – akcija galioja tik perkant bilietus kelionių agentūrose, o į ją šiandien nebedubėgsiu. Be to, tikiuosi, šiai akcijai skirtų bilietų skaičius nėra ribotas, ar ne ? :)

Dalį „airBaltic“ gali įsigyti „FlyLAL“?

Uždarų kompanijų pardavimo/įsigijimo/susijungimo sandorius prognozuoti ir komentuoti labai sunku. Sprendimai priimami aukščiausiuose sluoksniuose už uždarų durų, o į viešumą išsprūdusios nuotrupos dažnai būna toli nuo realybės arba per nelyg nereišmingos bendroje įvykių grandinėje.

Vis dėl to, negaliu atkreipti dėmesio į elektroniniame žurnale „business new europe“ šiandien pasirodžiusio straipsnio, jog SAS gali pasitraukti iš „airBaltic“, parduodama savo akcijų dalį, kuri šiuo metu sudaro 47,2%. Šiek tiek iškraipydama esmę ir nutoldama nuo straipsnio esmės, šią žinią jau spėjo pasigauti „Delfi“.

Latvijos vyriausybės ir SAS bendrai valdoma „airBaltic“ ilgai atrodė kaip tobulas valstybinės jėgos ir patyrusio skandinaviško kapitalo derinys. Latvijos vyriausybė, turėjo kontrolinį „airBaltic“ akcijų paketą ir rėmė kompaniją per kitus valstybinius objektus (pirmiausia, dotuodama kompaniją ir suteikdama jai 80% nuolaidą mokesčiams Rygos oro uoste), tik jai teikdavo leidimus skraidyti iš Rygos į NVS šalis (tokiems skrydžiams reikalingas abiejų šalių vyriausybių susitarimas). SAS, savo ruožtu, „airBaltic“ kompanijai davė savo neįkainojamą „know-how“ ir avialinijų „operavimo“ patirtį bei padėjo „airBaltic“ per savo įtaką Skandinavijos regione ir šio regiono oro uostuose.

„Delfi“, perduodama žinią iš „bne“, akcentavo tai, jog SAS įsiutino nepagarbūs Latvijos susisiekimo ministro pasisakymai SAS atžvilgiu. Be abejo, dėl tokių priežasčių niekas dėl tokių principinių priežasčių akcijų neparduoda. Jeigu SAS rimtai svarsto trauktis iš „airBaltic“, priežastys yra gilesnės.

Pirmiausia, gali būti, jog SAS rimtai siutina žinia, jog Latvijos vyriausybė vis atideda „airBaltic“ privatizavimą. Gali būt, jog visais laikais SAS savo mažesniąją dalį akcijų pakete suvokė tik kaip laikiną padėtį prieš pilną „airBaltic“ privatizavimą ir pilną šios regioninės bendrovės kontrolę.

Antra priežastis – SAS erzina „airBaltic“ administracijos vykdomi veiksmai ir kompanijos vykdoma neefektyvi veikla. Neturėdama kontrolinės akcijų paketo dalies, SAS negali be Latvijos vyriausybės noro pakeisti bendrovės vadovų. Manoma, jog „airBaltic“ jau kelerius metus vykdo ne vieną ekonomiškai nepasiteisinantį reisą iš Vilniaus, neefektyvūs kai kurie skrydžiai į Rytus (Jerevanas, Baku). Šiais aviacijos rinkos krizės laikais efektyvi veikla yra tiesiog būtina ir tą supranta net didžiosios pasaulio kompanijos – ne iš gero gyvenimo „Air France“ susijungė su KLM, „British Airways“ diskutuoja apie jungimąsi su „American Airlines“ ir „Iberia“, o „Alitalia“ desperatiškai ieško pirkėjo.

SAS pasitraukimas iš „airBaltic“ būtų didelis smūgis Latvijos vyriausybei. Dėl Rygos oro uosto taikytų dempinginių įkainių „airBaltic“ plūsta skundai į Europos institucijas. Manoma, jog jų tyrimas stabdomas ir vilkinamas buvo įtakingų SAS lobistų pagalba. „airBaltic“ finansiniai rezultatai paskutiniais metais ženkliai pablogėjo, nepaisant sparčiai augančio keleivių skaičiaus. SAS pasitraukimas gali sumenkinti „airBaltic“ pelną iš „auksinių“ kompanijos krypčių – Vilnius-Kopenhaga, Vilnius-Stokholmas, Ryga-Kopenhaga ir Ryga-kiti Skandinavijos miestai. Dar baisiau, jeigu nutrūktų „codeshare“ sutartys tarp „airBaltic“ ir SAS – tokiu atveju, ko gero, SAS pati užsiimtų jungimąsias kryptis Vilnius-Kopenhaga, Ryga-Kopenhaga, Liepoja-Kopenhaga – šiuo metu šios kryptys aptarnati yra patikėtos „airBaltic“.

Visgi, SAS pirmiausia turi surasti pirkėją savo akcijų paketui. Tarptautiniai ekonomikos žurnalai mikliai viena iš kandidačių įsigyti „airBaltic“ įvardijo lietuviško kapitalo bendrovę „FlyLAL“, tiksliau jos valdytojus. Anksčiau „FlyLAL“ buvo viešai paskelbusi norą dalyvauti „airBaltic“ privatizavime įsigyjant Latvijos vyriausybės valdomą paketo dalį. „FlyLAL“ ketinimus aktyviai dalyvauti kompanijų įsigijime rodo ir bendrovės dalyvavimas Vengrijos nacionalinio vežėjo „Malev“ privatizavime.

Jeigu „FlyLAL“ įsigytų „airBaltic“ akcijų dalį, tai sunku įsivaizduoti, jog jiems pavyktų geriau rasti bendrą kalbą su kitu akcininku (Latvijos vyriausybe) negu dabar sekasi SAS.

Vargiai ar dabar SAS valdomu paketu gali susidomėti kokia didelį skrydžių bendrovė – šiais nuosmukio laikais kompanijos labiau susirūpinusios savo veiklos efektyvumu ir galimais „stambėjimo“ projektais, o ne aktyvia plėtra į augančias rinkas įsigijimo būdu.

SAS dalyvavimas „airBaltic“ akciniame pakete buvo strateginės SAS politikos Baltijos šalių regione. SAS bandė dalyvauti „Lietuvos avialinijų“ privatizavime, bet realiai jame nesudalyvavo. Panašiai kaip ir „airBaltic“, SAS dalyvauja ir nacionalinio Estijos vežėjo „Estonian Air“ valdyme – 49% akcijų paketo valdo SAS, 34% – Estijos vyriausybė ir 17% – investicinis bankas „Cresco“. Nepaslaptis, jog SAS siekia valdyti pagrindinį „Estonian Air“ paketą. „airBaltic“ hub’o įkūrimas Vilniuje galėjo būti SAS inicijuoos strategijos dalis, siekiant vykdyti skrydžius iš visų Baltijos šalių sostinių.

Baigiant – visi mano išvedžiojimai realiai yra paremti netiesiogine nuogirda iš SAS atstovų – kaip ir daugelis straipsnių, beje. Taip pat tikėtina, jog SAS pareiškimai tėra blefas.

Tolimiausias skrydis iš Lietuvos: Vilnius-Bankokas

Konkurencija tarp dviejų didžiausių Lietuvos kelionių operatorių, kažkuo panaši į konkurenciją tarp dviejų daugiausia Lietuvoje skrydžių įvykdančių oro bendrovių. Abu europiniu mastu maži, Lietuvoje daugiau nėra iš ko rinktis, o „Delfi“ komentaruose savo įspūdžiais dalinasi tie, kurie šių kompanijų nekenčia.

Konkurencija ragina eiti konkurentus pirmyn, todėl nenuostabu, jog konkuruodamos bendrovės „Tez Tour“ ir „Novaturas“ kasmet pasiūlo įvairių naujovių. Jau nuo pavasario kalbama apie planuojamas keliones į Tailandą su tiesioginiais skrydžiais Vilnius-Bankokas.  Dabar paaiškėjo daugiau detalių dėl šių naujų reisų.

Akivaizdu, jog Lietuvos oro bendrovių turimi net ir didieji „Boeing 757“ yra nepajėgūs pakrauti vykdyti reiso Vilnius-Bankokas. Nuo Vilniaus iki Bankoko – 7900 kilometrų, panaši yra maksimalaus skrydžio nuotolio riba. Skrydžiai iš Vilniaus į Bankoką bus vykdomi su techniniu vienos valandos nusileidimu Dubajuje, kas prailgins kelionės trukmę (didėja ir atstumas – iki 9000 kilometrų).

„Novaturas“ skrydžius į Bangkoką vykdys nuo gruodžio 11 dienos ir pradės kiekvieno ketvirtadienį pavakare. Kelionė iš Vilniaus į Bankoko oro uostą truks 13,5 „grynų“ valandų – tiek valandų teks praleisti lėktuve su sąlyga, jeigu nebus vėlavimų (o tokio atstumo skrydžiai retai praeina „tvarkaraštiniu“ sklandumu). Išvykę ketvirtadienį 18 val., Bankoke būsite penktadienį 11.20 val. vietos laiku.

Skrydis iš Bankoko prasidės penktadienį 12.20, o baigsis Lietuvos laiku to paties penktadienio 20.10 val.

Iš viso „Novaturas“ ketina įvykdyti 15 reisų į Bankoką ir atgal.

Įdomiausia dalis – „Tez Tour“ šia kryptimi skraidys beveik identišku tvarkaraščiu. Skrydžiai į Bankoką taip pat prasidės gruodžio 11 dieną ir truks iki kovo mėnesio vidurio. „Tez Tour“, taip pat kaip ir „Novaturas“, skraidys į Bankoką ketvirtadieniais! Tik „Tez Tour“ lėktuvas pradės reisą keturiomis valandomis vėliau. Kažkaip atrodo, jog šiuo atveju toks konkuravimas jeigu ne kvailas, tai bent jau neprotingas.

Belieka palinkėti sėkmės Lietuvos turizmo organizatorių rinkos galiūnams. Kol kas egzotišką kraštą Tailandą bus bandoma „pritempti“ iki populiaraus lietuvių tarpe kurorto. Visgi, „pakrauti“ 30 lėktuvų „Boeing 757“ tokiam skrydžiui yra labai daug. „Tez Tour“ su „Novaturu“ šiai žiemai turės surasti 6000 poilsiautojų.

Skrydžių kainodara abi kompanijos sudarė beveik identišką („Tez Tour“ už „Novaturą“ skraidina 4 litais pigiau). Keistai atrodo kainos, kurios priklauso nuo to, kiek laiko – 7 ar 14 dienų praleisite Tailande. Skristi juk vistiek tiek pat kartų. Visgi, kainos nėra panašios į tas, kuriomis būtų siekiama prilipinti pilną lėktuvą – skrydis atsiremia į 3800 litų. Nors nieko nėra nurodyta, bet tikėtina, jog šios paskelbtos skrydžių kainos dar be oro uosto mokesčių.

Kelionė užsakomuoju reisu yra labai brangi. Brangi dar ir atsižvelgiant į patogumą. Visgi, „FlyLAL“ ir „Aurelos“ turimi „Boeing 757“ yra turistinės klasės orlaiviai, todėl 14 valandų praleistų tokioje kėdėje atrodo kaip nedidelis košmaras. Reikia tikėtis, jog keleiviams bus parodytas bent filmas per CRT ekraną – keturių valandų kelionėse į Tunisą ar Egiptą jie nenaudojami. Nežinau, ar „Boeing 757“ gali būti ruošiamas karštais maistais – kitaip tikėtina, jog per 14 valandų skrydį galite gauti tik „sumuštinių iš dėžutės“.

Jeigu pirksite šiandien, tai skrydis su „Lufthansa“ Vilnius-Franfurtas-Bankokas ir atgal gruodžio mėnesiui mėnesiui kainuoja 3772 litus su visais mokesčiais, su KLM Vilnius-Amsterdamas-Bankokas ir atgal gruodžio mėnesiui – 3451 litai. Ir tai ne akcija – tai įprastas ekonominės klasės bilietas su patikima reguliariųjų skrydžių kompanija. Beje, skrydis, įskaitant persėdimą Amsterdamo ar Franfurto oro uoste, truks lygiai tiek pat, kiek „tiesioginis“ iš Vilniaus. KLM ir „Lufthansa“ skrydžius šiuo maršrutu vykdo „Boeing 747-400“, kuriame komforto ir papildomų nemokamų paslaugų ekonominės klasės keleiviams tikrai teikiama nemažai. O kai skrydis trunka ne tris, o keturiolika valandų – tai nemažas pliusas.

Beje, pažįstu žmonių, kurie akcijų metu „pagavo“ bilietus Vilnius-X-Bankokas ir atgal mažiau nei už 2000 litų.

Kadangi užsakomųjų skrydžių lėktuvai užsakomi iš anksto, o jų užpildymas yra tik kelionės organizatoriaus problema, tikėtina, jog kelionėms į Bankoką galime sulaukti patrauklių „Paskutinės minutės“ pasiūlymų. Bet kokiu atveju, tokia kaina užpildyti „Boeing 757“ reise Vilnius-Bankokas yra labai optimistiška.

Beje, tikėtina, jog abu reisus vykdys „FlyLAL“ – „Novaturas“ neseniai prisiekė 3 metų ištikimybę šioms avialinijoms, o „Aurelos“ ir „Tez Tour“ keliai jau seniai nėra susiliejantys.

Įdomus dar vienas niuansas – šį rudenį iš Vilniaus į Goa taip pat bus skrendama su sustojimu Dubajuje. Berods pernai „Aurelos“ „Boeing 757“ nuskrisdavo ten netūpdama.

„FlyLAL“ rudenį iš Vilniaus skraidys į Madridą, Budapeštą. „airBaltic“ iš Kauno jau šiemet?

Praėjusią savaitę klustelėjau pagrindinių Lietuvos skraidymo rinkos dalyvių apie planus rudeniui – liko lygiai trys mėnesiai iki žiemos skrydžių tvarkaraščio įsigaliojimo. Du pagrindiniai Vilniaus oro uosto veikėjai – „FlyLAL“ ir „airBaltic“, kol kas yra labai nekalbūs, pagrindinė žinia – skrydžių tvarkaraščiai vis dar yra derinami.

Žinoma, tvarkaraščių derinimas yra labai sudėtingas procesas, bet, be abejo, svarbus šioje vietoje yra ir paslaptingumo faktorius. Ne kartą yra kalbėta ir yra akivaizdu, jog konkurencija vykdant skrydžius iš Lietuvos yra didelė.

„FlyLAL“ patvirtino ką jau buvo paskelbę ch-aviation.ch – nuo rudens pradedami tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Budapeštą. Apie bet kokias kitas naujienas ir kryptis žadama paskelbti kitą savaitę.

Panaršius po „FlyLAL“ bilietų rezervavimo ir pirkimo sistemą, galima aptikti ir daugiau įdomios informacijos apie planus rudeniui – dalis skrydžių jau yra suvesta į bilietų rezervavimo sistemą.

Į Budapeštą „FlyLAL“ skraidys trys kartus į savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais). Tai bus vidurdienio reisas „SAAB“ lėktuvu – iš Vilniaus lėktuvas kils 10:55, iš Budapešto – 12:35.

Toje pačioje sistemoje yra informacija, jog „FlyLAL“ rudenį pradės ir tiesioginius reisus iš Vilniaus į Madridą! Į Madridą bus skraidoma tris kartus per savaitę – pirmadienais, trečiadieniais ir penktadieniais. Lėktuvas „Boeing 737“ iš Vilniaus pakils 7:50 ryte, iš Madrido – 12:20. Skrydis truks virš keturių valandų.

Beje, nors „FlyLAL“ dar oficialiai nepaskelbė informacijos apie naująsias kryptis, bilietų užsakymo sistemoje jau galite nusipirkti bilietus šiomis kryptimis – ir kainos tikrai geros – į abi puses praktiškai bet kuriai dienai skrydis kainuos iki 500 litų su mokesčiais. Į Madridą ir atgal tai labai pigu.

Iš rezervavimo sistemos matosi, kad daugės skrydžių į Romą (vietoje trijų – keturi skrydžiai per savaitę), į Stambulą (trys vietoje dviejų). Mažėja srydžių į Kijevą (vietoje dviejų kasdienių – šeši kartai per savaitę), į Paryžių (keturi savaitiniai vietoje šešių), berods mažėja ir į Maskvą.

Suprantama, kad tvarkaraščių derinimas yra sudėtingas procesas, bet kartais dėl vėluojančio jo suderinimo kenčia keleiviai ir pati kompanija. Pavyzdžiui, „FlyLAL“ svetainėje galimybė pirkti bilietus į Dubliną yra tik iki rugsėjo 15 dienos. Jei norite skristi vėliau, o bilietais rūpintis jau dabar, teks rinktis „Aer Lingus“ ar „airBaltic“.

Dvi jau dabar žinomos naujos „FlyLAL“ kryptys yra sveikintinos. Į šiuos miestus nėra skraidoma nei iš Rygos, nei iš Talino. Šios kryptys „FlyLAL“ turėtų padėti ir vystyti tranzitą per Vilnių – kaip rašo „FlyLAL Group“ komunikacijos vadovė Gintarė Rimkuvienė, „FlyLAL“ per Vilnių skraidina ne tik keleivius iš Rygos ir Talino, bet ir iš Kijevo, Maskvos, Tbilisio. Į Madridą, kiek pamenu, tiesioginė kryptis atidaroma pirmą kartą istorijoje – kadaise tik dar valstybinės „Lietuvos avialinijos“ pagal bendrojo kodo sutartį su „Iberia“ į Madridą skraidindavo per Londono Heathrow.

Beveik garantuoju, jog šios dvi didelės naujienos iš „FlyLAL“ stovyklos turėtų būti ne vienintelės. Rudenį bus tikrai nuimamos vasaros sezono kryptys (Larnaka, Salonikai, Malaga, Maljorka), sumažės reisų į kelis didžiuosius miestus, sumažės užsakomųjų skrydžių, o lėktuvų parkas plečiasi, todėl lėktuvų išnaudojimo tvarkaraštyje turėtų atsirasti daugiau „langų“, kuriuos bus galima išnaudoti naujoms kryptims (arba esamų tankinimui).

Apie „airBaltic“ planus rudeniui kol kas daugiau iššiukštinėti nepavyko. Rosita Sakalauskaitė iš „airBaltic“ tik patvirtino apie rudens kryptis Ryga-Dubajus, Ryga-Amsterdamas ir Ryga-Tamperė, bet apie tvarkaraštį iš Vilniaus kol kas žinių nėra. Jų turėtų atsirasti „rudens pradžioje“.

„airBaltic“ dar kartą paminėjo, jog derybos su Kauno oro uostu vyksta ir gali būti, jog pirmas lėktuvas su salotine uodega iš Kauno oro uosto gali pakilti dar šiemet. Išties, jei tai įvyks, tai bus kur kas greičiau nei aš prognozavau. Palangos oro uostas „airBaltic“ yra „šiek tiek tolimesniuose planuose nei Kaunas“.

Palangos oro uosto direktoriaus pavaduotojas marketingui Ramūnas Vilčinskas pranešė, jog žiemos sezone iš Palangos naujų krypčių neatsiras. Natūralu, eksperimentus iš pajūrio reikia pradėti vasarą. Bet, gera žinia tai, jog SAS kryptis Palanga-Kopenhaga tikrai liks, greičiausiai liks ir skrydžiai iš Palangos į Maskvą („UTair“) ir iš Palangos į Oslą („Norwegian“).

Straipsnis perspausdintas Alfa.lt: „flyLAL“ skirs į Madridą, Budapeštą, „airBaltic“ – galbūt į Kauną

« Ankstesnis puslapis