Simonas Bartkus | Blog

„Virgin Atlantic” aviakompanija gavo vieną „geriausių” kliento skundų apskritai modernaus klientų aptarnavimo amžiaus istorijoje – britų „Telegraph” jį vadina vienu juokingiausių klientų skundų istorijoje.

„Virgin” kompanija patvirtino, jog šis nelaimingas keleivis, skridęs iš Mumbajaus į Londoną sulaukė asmeninio Richardo Bransono skambučio ir atsiprašymo.

Šiuo metu šitas kliento skundas keliauja iš el. pašto dėžutęs į dėžutę ir jį skaito tūkstančiai žmonių. Su visų tekstu galite susipažinti čia.

Argi tai nenuostabu, jog toks laiškas atkeliavo į „Virgin”? Ne į „British Airways”, ne į „Lufthansa”, „Air France”, „Qantas” ar SAS. Turbūt, toks laiškas ir galėjo atkeliauti tik į „Virgin”. Galų gale tik „Virgin” gali juo taip gražiai pasinaudoti.

„Virgin Atlantic” ką tik aštventė savo 25-ąjį gimtadienį. Jie ne saugiausi, ne greičiausi ir nesiūlo geriausio aptarnavimo. Jie tiesiog „Still Red Hot”:

Susisiekimo ministras dabar kalba, jog kinų ir arabų investuotojai galvoja apie avialinijų Lietuvoje kūrimą. Spėkite, kokį atsakymą pasakyčiau, jeigu užduotumėte klausimą, kokia mano svajonių bendrovė kurianti avialinijas Lietuvoje? „Still Red Hot”. Richardas Bransonas į Vilniaus oro uostą turbūt atskristų atsisėdęs ant lėktuvo sparno.

Ant Richardo Bransono knygos „Velniop viską! Imk ir daryk” lietuviškojo leidimo viršelio didelėmis raudonomis raidėmis yra parašyta: „TĘSINYS”. Lietuvos leidėjai vėl „pasistengė” gadindami originalią autentiką, siekdami parduoti daugiau.

Šis leidimas nėra Richardo Bransono autobiografijos „Nekaltybės praradimas” tęsinys. Ši knyga taip pat nėra 2006 m. išleistos „Velniop viską! Imk ir daryk” tęsinys – tai papildytas ir išplėstas šios knygos variantas.

Matyt, užrašydami „Tęsinys” leidėjai tikisi, jog pirmojo „Velnio viską! Imk ir daryk” pirkėjai nusipirks ir antrą papildytą leidimą. Pagarba leidėjams, kad pirmąjį (dvigubai plonesnį) knygos leidimą lietuviškai galima perskaityti per „Google Books”.

Šią knygą gavau dovanų per pastarą savo gimtadienį, bet iki šios savaitės ji „stovėjo eilėje”.

Knyga skaitosi labai sklandžiai ir įdomiai (227 puslapius perskaičiau kažkur per keturias valandas „gryno” skaitymo), tačiau tokio įspūdžio, kaip „Nekaltybės praradimas”, nepaliko. Pirmiausia todėl, jog šioje knygoje naudojami pavyzdžiai ir R.Bransono biografijos detalės jau buvo aprašytos „Nekaltybės praradime”. Pirmoji parašyta kaip biografija (chronologiška), tuo tarpu šioje knygoje pats R.Bransonas iš savo gyvenimo istorijos suformavo patarimus gyvenimui.

Kažkur toks variantas matytas? Richardas Bransonas padarė lygiai taip pat, kaip Richardo Semleris, kuris pirmiausia parašė savo įmonės istoriją, o po to iš joje išsakytų minčių ir idėjų suformavo gyvavimo pamokas.

Štai devyni Richardo Bransono patarimai:

1. Imk ir daryk!
2. Gyvenk linksmai!
3. Būk atkaklus.
4. Mes iššūkį sau pačiam.
5. Tvirtai stovėk ant savo kojų.
6. Vertink akimirką.
7. Brangink šeimą ir draugus.
8. Gerb žmones.
9. Daryk gera.

Ir 10 Richardo Bransono, anot jo paties, sėkmės priežasčių:

Mesk iššūkį didiesiems.
Daryk tai nuolat.
Derėkis: viskas turi būti svarstytina.
Paversk savo darbą pramoga.
Daryk tik teigiamus sprendimus.
Būk malonus su žiniasklaida.
Nevadovauk “avims”, varyk “kates”.
Judėk kaip kulka.
Dydis nesvarbu.
Buk paprasta, normali asmenybė.

Būsiu neoriginalus, bet Richardas Bransonas kartu su Steve Jobsu yra vienas įdomiausių šių dienų sėkmingų verslininkų, kurių veiksmus, žingsnius ir elgesį stebėti yra labai smagu (kažkokią alergiją man kelia Buffettai, Welschai ir kiti pudruoti vadovai iš Valstijų). R.Bransono biografija – itin spalvinga, kuriame ir jo pasaulio rekordų siekimas, ir verslo sėkmė (nuo studentiško žurnalo iki daugybe verslų užsiimantis „Virgin” ženklas), ir asmeninis ekscentriškas elgesys.

Pagrindinė R.Bransono pamoka – „Imk ir daryk” – paprasta, bet sunkiai išmokstama ir įgyvendinama. Išties, gyvenime, kurį kiekvienas laikome sudėtingu, mūsų veiksmus varžo stereotipai ir baimė susidurti su kliūtimis. Jeigu nebijotume kliūčių – imtume ir bandytume įgyvendinti visas idėjas, kurias mums kyla. Net jeigu nepavyktų – išmoktume daugiau, nei nedarydami nieko.

Lietuviškas knygos „Veniop viską! Imk ir daryk!” vertimas visai pakenčiamas, bet užkliuvo tai, jog „Basta Raims” yra JI.

Lygiai prieš mėnesį Richardas Bransonas išleido naują knygą, kuri pavadinta „Business Stripped Bare: Adventures of a Global Entrepreneur” – lietuviško leidimo, ko gero, nelauksiu, užsisakysiu šią knygą „Amazon”.

Richardo Bransono „Velnio viską! Imk ir daryk! Tęsinys” galite įsigyti iš „Patogu pirkti” už nepilnus 78 litus.

Pirminį variantą galite įsigyti iš „Amazon” už tris svarus, o papildytas (dvigubai storesnis) leidimas kainuoja 7 svarus.

„FlyLAL” kartais ima ir nustebina. O pastaruoju metu kartais ir visai maloniai. Šiandien „FlyLAL” išplatino pranešimą, kuriame skelbia, jog sudarė jungiamųjų skrydžių sutartį su (nepabijosiu šio žodžio) kultine Richardo Bransono bendrove „Virgin Atlantic”.

Apie „Virgin Atlantic” įsikūrimą ir jų kovą su „British Airways” siūlau pasidomėti visiems besidomintiems aviacija. Kaip pats charizmatiškasis Richardas Bransonas tai vertina, galima išsamiai paskaityti jo autobiografijoje.

Jeigu jungiamieji skrydžiai bus abipusiai, reiškia Vilnius gali atsirasti „Virgin” žemėlapyje, kas yra tikrai nemažas pliusas Lietuvai. „Virgin Atlantic” „codeshare” partnerių sąrašas išties yra gan prestižinis.

Įdomu, kaip „FlyLAL” seksis bendradarbiavimas su „Virgin Atlantic” – „Virgin” yra tikrai „brangiųjų” skrydžių bendrovė, tuo tarpu „FlyLAL” save pozicionuoja akivaizdžiai kitaip.

Nemačiau pilno „FlyLAL” pranešimo apie bendradarbiavimą su „Virgin Atlantic”, bet lrytas.lt nuotraukos išnašoje pateikta tokia informacija: Artimiausiuose „flyLAL“ planuose – bendradarbiavimo sutartys su „Scandinavian Airlines” ir „Air Altana”.

Man naujiena sukuria papildomų klaustukų:

Klaustukas numeris vienas: „Virgin Atlantic” pagrindinis hub’as yra Londono Heathrow oro uostas. Iš šio taško „Virgin Atlantic” vykdo daugiau nei 75% savo ilgųjų skrydžių. „FlyLAL” šiuo metu skraido į Gatwick oro uostą Londone (vasarą dar skraidė į Stanstedą). Iš Gatwick oro uosto „Virgin Atlantic” taip pat skraido, bet ten lieka tik nuotrupos, palyginus su Heathrow. Ar tai reiškia, jog po dešimties metų pertraukos lietuviškas lėktuvas sugrįš į didžiausią Europoje Heathrow oro uostą?

Klaustukas numeris du: Anksčiau „FlyLAL” deklaravo, jog ketina tapti „SkyTeam” aljanso nare. Bet sudaryta jungiamųjų skrydžių sutartis su „Virgin” ir planuojama sutartis su SAS, kurios yra „SkyTeam” konkurentės. Ar „FlyLAL” jau metė idėją įsiprašyti į „SkyTeam”? Priminsiu, jog „SkyTeam” pagrindą sudaro KLM/”Air France”, „Aeroflot”, kelios didelės JAV tarpkontinentinės kompanijos, kurios iš principo konkuruoja su „Virgin” ar SAS.

Klaustukas numeris trys: Jeigu kalbos apie „FlyLAL” susitarimą su SAS turi rimtą pagrindą, tai reiškia, jog vinys į „airBaltic” ir SAS „brolystės” karstą jau sukaltos. Aišku, jeigu Latvijos susisiekimo ministras jau svaidosi tokiais pareiškimais, tai, ko gero, tai jau bus rimta ir greita. Iš tokių kalbų išeina, jog SAS ne tik mes „airBaltic” akcijas, bet ir nutrauks bendradarbiavimą su šia kompanija. Jeigu „FlyLAL” sudarys sutartis su SAS, tai, vadinasi „auksiniuose” reisuose Kopenhaga-Vilnius ir Stokholmas-Vilnius žalias „airBaltic” uodegas pakeis ne mėlynos SAS, bet gali būti šaltibarštinės „FlyLAL”. Jeigu tai teisybė, tai prognozuoju, jog Vilniaus oro uoste gali likti tik viena „airBaltic” uodega reise į Rygą … Bet, žinant „FlyLAL”, neatmetu galimybės, jog tai dar labai ankstyvas pareiškimas.

Klaustukas numeris keturi: Kadangi aš nežinau tokios skrydžių bendrovės „Air Altana”, tai spėju, jog tai gali būti „mistape” nuo „Air Astana” – nacionalinių Kazakhstano avialinijų, įsikūrusių ne ekonominiame centre Alma Atoje, o naujojoje šalies sostinėje Astanoje. Ar tai reiškia, jog „FlyLAL” jau greitai pasiūlys „rezervuotą” Susisiekimo ministerijoje reisą skrydžiui Vilnius-Astana-Vilnius?

P.S. Tuo tarpu „Aurela” savo „Boeing 757” pavadino Romeo ir Džiuljeta. Smagu ar ne? Tik nepamirškite, kuom baigėsi Romeo ir Džiuljetos meilė … O naujasis „Boeing 767” gal bus pavadinta Julijum Cezariu? :)