Simonas Bartkus | Blog

Interneto tinklalapių rinką užplūdo gyvenimo būdo žurnalai – prieš kelis mėnesius atsidarė www.zmones24.lt (tiksliau Lietuvos spaudos rinkos tigras „Žmonės” įžengė į internetą), o šiandien atsidarė www.klubas.lt (bendras desperatiškai į „Žmonių” valdomą rinką bandantis įeiti žurnalas „Klubas” drauge su „Delfi” atidarė internetinį portalą).

Paprastosios spaudos žingsnis į internetinę erdvę – logiškas ir suprantamas (netgi, sakyčiau, gana vėlyvas). Kažkokią auditoriją šie gyvenimo būdo žurnalai turėtų nusigriebti nuo solidesnių pažinčių portalų (www.draugas.lt) bei portalų moterims (www.supermama.lt).

Gyvenimo būdo žurnalas internete jau buvo – tai pakankamai žinomo žmogaus valdomas www.posh.lt. Sekėsi jam ne kaip – per kažkur veiklos metus jie pasiekė rezultatą, vertą 59 vietos „Gemius Audience” reitinguose. Vis dėl to, portalo populiarumas augo gana stabiliai, bet labai išlėto. Nors portalas nėra labai kokybiškas, bet pagal savo turinį ir tematiką potencialiai galėjo pasiekti tikrai daugiau nei 3,75% Lietuvos interneto vartotojų.

Tik atidarytas www.zmones24.lt šiuo metu surenka 3,02% auditorijos, nors svetainė nereklamuojama – nemačiau jos reklamos net popieriniuose „Žmonėse”. Štai www.klubas.lt surinks, ko gero, kokius 10% visos mėnesio interneto vartotojų auditorijos per vieną dieną – viskas dėl agresyvios reklamos „Delfi”. O matomas infoblokas „Delfyje” jam garantuos pastovius mažiausiai 5% reach’o, net jeigu tas portalas bus visiškai tragiškas „usability” ir turinio prasme (nesakau, kad taip yra).

Šitokios reklamos formos kainą GROSS – 50 000 LTL vienai dienai.

Kad ir kaip besisektų šiems dviems naujiems gyvenimo būdo žurnalams, šis pavyzdys parodo, jog „Posh” iš vienintelio per mėnesį gali tapti trečiu. Neturiu nieko blogo nei prieš „Posh”, nei prieš „Klubą”, nei prieš „Delfi”, nei prieš „Žmones”, bet tai tiesiog yra iliustratyvus pavyzdys, jog internetas pas mus yra dar toks mažas, kad įeiti su didelėmis investicijomis ir galingomis idėjomis galima labai greit. Maži interneto žaidėjai, veikiantys tik internete, yra maži ir, iš principo, bejėgiai.

Ko gero, tik pačios didžiausios Lietuvos interneto portalų rinkos žaidėjos, gali apsiginti. Be abejo, tai „Delfi”, „One” grupė, galbūt dar „E-paso” grupė ir „Pliusas”, už kurių stovi kapitalas.

Štai „Cha.lt” yra gana neblogai žinomas ir populiarus portalas (nuolat šokinėja tarp 15-25 vietos reitinguose). Bet, užtektų nukopijuoti paprastą tinklapio koncepciją, pavadinti tinklalapį „Lalaila.lt”, susieti jį su laida per LNK, pareklamuoti jį per laidą ir „Cha.lt” po mėnesio gali jau būti „antras humoro portalas”.

Vaizdelis.lt (ar net Videogaga.lt) pozicijos atrodo gana tvirtos, bet, įsivaizduokite, jog video publishinimo paslaugą paleidžia, pavyzdžiui TV3.

Bet, yra ir kita viso šito reikalo pusė. Internetas, kaip ir bet koks kitas verslas, yra specifinis. Ir žinios bei patirtis interneto versle yra aukso vertės. Nes kapitalas+darymas be tinkamų žinių=banknotai skraidantys vėjyje.

Pirštais nebadysiu, bet ne viena „piniginga” kompanija į internetą paskandino jau ne vieną milijoną litų.

Koks viso šito rašinio moralas? Stambiam kapitalui nepriklausančių interneto tinklalapių, kurių nebūtų galima aplekti su šiek tiek pinigų ir šiek tiek žinių – nebeliko. Užtat dar yra nemažai žmonių, kurie gali užpildyti taip reikalingą žinių trūkumo spragą nemažoje dalyje bendrovių kurios investuoja/ruošiasi intevestuoti į interneto verslą. Perkant vieną ar kitą portalą jie kur kas vertingesni nei pats portalas.

P.S. „Omnitel” kažkada dėl požiūrio ir žinių trūkumo paskandino omni.lt, „TEO LT” baigia nužudyti savo vaiką Zebra.lt dėl tų pačių priežasčių… Čia gal telekomunikacijų bendrovių bendra yda? Įdomu, kokia kreivė portalo „Bitė Plius” kreivė, bet įtariu, jog žemyn. Aišku, gali daryti kaip „Tele 2”, t.y. nieko, tada nors ir nekritikuoja niekas :)

Iš dalies buvau teisus, iš dalies klydau rašydamas sausio 18 dieną – „Ozo” prekybos centre bus kino teatras, bet jo operatorius bus ne „Cinamon”. „Ozo” prekybos centre atsidarys trečiasis Vilniuje ir penktasis (su sąlyga, kad ketvirtasis atsidarys anksčiau Panevėžyje) Lietuvoje „Forum Cinemas” valdomas kino centras.

Šią paslaptį tyčia ar netyčia išdavė „Ozo” nuomos vadovas, kalbėdami su „Lietuvos ryto” priedu „Sostinė” (nuoroda veikia registruotiems lrytas.lt vartotojams). Įprasta, jog apie plėtros planus dažniausiai pranešama iškilmingais pranešimais spaudai. Lauksime jo – turėtų paaiškėti daugiau informacijos apie kino centro dydį ir kitų detalių.

Panašu, jog „Forum Cinemas” pažadai, išsakyti sausio mėnesį, pildosi. Įdomu tai, jog geografiškai vienas kino centras įsikurs priešais kitą – nors ir paties prekybos centro statymas šalia „Akropolio” irgi drąsus veiksmas. „Forum Cinemas” padidins kino salių Vilniuje skaičių (kurių pastaraisiais metais jau akivaizdžiai trūksta) – aišku, įdomiau būtų jeigu atsirastų ir konkurencija kino teatrų operatorių tarpe.

Beje, dar vienas pusiau gandas – „Coca Cola Plaza” greičiausiai bus atgal pervadinta į „Vingį” (tiksliau „Forum Cinemas Vingis”). Laukiu tos dienos, kaip baigsis „Siemens Arenos” sutartis su „Siemens” – „Vingį” bent jau daug žmonių prisimena, o arena niekada neturėjo kitokio vardo.

Kažin, ar daug papildomų skaitytojų sulaukiau dėl tokio įrašo pavadinimo? Spėju, kad bent vienam ar antram žmogui šis užrašas „Google Reader’yje” arba ieškant informacijos „Google” paieškos sistemoje užkliuvo, kad jį paspaudėte.

Zvonkė pasižymėjo šį kartą tuo, jog iškėlė mintį, jog žinomiems žmonėms už pasisakymus spaudai turėtų būt mokama*.

Šio įrašo pavadinimas veikia analogiškai kaip žurnalo viršelis ar laikraščio antraštė. Garsios antraštės ar įdomesnės nuotraukos ant viršelio didina skaitomumą – o dar labiau perkamumą. Kitaip tariant, jos padeda parduoti daugiau.

Garbingesnė žiniasklaida turi vidinius garbės kodeksus, jog už „Interviu herojams yra nemokama”. Bet nemaža dalis žurnalistų kartais redaktoriams nežinant (arba nenorint žinoti) moka 10 LTL už įdomesnį interviu valkatoms, 200 LTL prostitutėms. Bulvarinėje spaudoje tai yra oficialiai legalizuota. Ir tai suprantama – žiniasklaida iš esmės dirba dėl reitingų – o reitingus galima pasikelti kokybišku turiniu. Už kokybišką turinį reikia mokėti, nes nemažai straipsnių ašis yra būtent herojai.

Koks biznis Arvydui Saboniui dalinti inteviu į kairę ir į dešinę, fotografuotis žurnalams (aišku jam ir pinigai, matyt, nėra reikšmingi (tiksliau tie pinigai, kuriuos gali teoriškai žurnalai/laikraščiai/laidos sumokėti, jam nėra reikšmingi), bet galėtų žmogus nustatyti aiškius tarifus ir pajamas už juos atiduoti, kad ir savo krepšinio mokyklai?

Beje, Natalija Zvonkė mažą naujieną čia pasakė – Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas jau taip darė dar pernai. Ir nusipelnė viešo žiniasklaidos nuplakimo. Bet – ar jų darbas yra dalinti interviu? Žmonės šoko ir savo atšišoko, ką pasiekė, tą pasiekė. Juolab, jog dabar žiniasklaidai įdomus jų šeimyninis gyvenimas, o tikrai ne pasibaigusi karjera.

Kokie galėtų būt tarifai? Manau Arvydas Sabonis galėtų duoti inteviu žurnalui už 5000-1000 LTL, o TV laidoje sudalyvauti už 20 tūkst. Beje, savo laiku Drobiazko ir Vanagas save įvertino gana logiška suma – 3000 LTL.

Jeigu Lietuvoje taptų įprasta mokėti žinomiems žmonėms už interviu, ką toks žingsnis padarytų?

– mažos žvaigždes, siekiančios dėmesio gaus jo sąlyginai daugiau, nes nemažai žiniasklaidos priemonių pasirinks rašyti apie jas, kadangi kokybiškesnio turinio kūrimas bus brangesnis;

– neišvengiamai Bžeskas, Bendžius, Stano, Zvonkus ir kiti šulai turėtų jungtis į asociaciją, kuri turėtų nustatyti taisykles, kaip nustatomi honorarai už nuotraukas, interviu ir pan;

– mokami interviu su žvaigždėmis turėtų padidinti kokybiško analitinio turinio kiekį. Kaip? Ogi pavyzdys – trijų puslapių interviu su Tarasovu gali padaryti trečiakursė studentė už 150 LTL honorarą. O kad patyręs specialistas parašytų analitinį trijų puslapių straipsnį, jam atseikėti reikia 1000 LTL. Jeigu skaitomumas panašus, tai kam mokėti brangiau?;

– turėtų atsirasti žiniasklaidos priemonių, kuriose pasirodyti būtų garbė. Nors JAV yra įprasta mokėti už pasirodymą ant viršelių, CNN pokalbių šou vedėjai nemoka už pasirodymus net didžiausioms žvaigždėms. Nemoka ir nežinomiems, bet kažkuo nusipelniusiems (kartais tai būna neturtingi žmonės) – apmokamos tik kelionės išlaidos iki TV studijos.

______________________________________________

* Aš asmeniškai mokėčiau 10 LTL daugiau už „Lietuvos ryto” šeštadienio numerio pusmečio prenumeratą, su sąlyga, kad ten nerašytų apie Zvonkę.

Artėjant didžiojo sporto sezonui (Europos futbolo čempionatas + Pekino olimpinės žaidynės) kilo idėja atnaujinti namų TV parką, bet, pradedant gilintis į šį klausimą, kuo toliau į mišką tuo daugiau medžių. Atskiros diskusijos vertas klausimas „Plazma” ar „LCD” (mano nuomone, realiai tai yra skonio, principo ir aplinkybių reikalas), o dar sudėtingiau yra „HD Ready”, „FullHD” pasaulyje.

Praktiškai visi Lietuvoje parduodami televizoriai turi lipduką „HD Ready”, kuris realiai nepasako nieko. „Full HD” diegiamas tik į didesnius televizorius ir vien jo palaikymas daug išaugina įrenginio kainą (tiesa, net turintys šį lipduką ne visi televizoriai palaiko maksimalią „Full HD” rezoliuciją). Mano nuomone, televizorių gamintojai, TV transliuotojai labai sparčiai vysto šią rinką, bet nuo jų kilometrais pradeda atsilikti turinio tiekėjai.

„Teo” pagal paskelbtą ataskaitą turi 25 tūkst. „Gala” paslaugos klientų. Bet šiuo metu vykstančios agresyvios naujų klientų pritraukimo akcijos bei faktas, jog iš 25 tūkst. 3 tūkst. sudaro antžeminės skaitmeninės TV vartotojai (o paslauga pristatyta tik prieš pusantro mėnesio!), jog tas skaičius greitai pūsis. „Viasat” Lietuvoje turėtų turėti apie 50 tūkst. klientų.

Ilgai žemomis kainomis viliojusi „Viasat” akivaizdžiai jausdama grėsmę iš „Gala” pusės suskubo į rinką mesti „Viasat Start” paketą, kuris leidžia skaitmeninę TV turėti už 20 LTL per mėnesį.

„Gala” pristačius anžeminės skaitmeninės TV paslaugą – vadinamąją „Skaitmeninę TV” – „Gala” nukirto iki tol buvusį didžiausią „Viasat” privalumą – didelį aprėpties lauką. „Gala” dabar gali veikti beveik visoje Lietuvoje, plius didžiuosiuose miestuose užtenka kambarinės antenos priimti signalui – atkrenta problema, kur pakabinti „Viasat” bliūdą.

Buvęs antrasis „Viasat” privalumas prieš „Gala”, dabar tapo pirmuoju – turinys. „Viasat”, būdama didelio koncerno dalimi, užsiima ne tik televizijos transliavimu, bet ir televizijos programų kūrimu – daug kam žinomi jų kanalai „TV 1000”, „Viasat Sport” kanalų seriją. Apčiuopusi, kur jos stiprybė, „Viasat” pastaruoju metu išplėtė šį privalumą atskirai mokamu kanalu „Viasat Premium”, per kurį transliuoja naujus filmus. Tiesą sakant, „Gala” paslauga „Videonuoma jūsų televizoriuje” būtų visa galva pranašesnė, jei sugebėtų pasiūlyti geresnį turinį – dabar televizoriuje pasirinkus „Videonuoma” už 5-9 LTL siūlomi tik nuvalkioti filmai, kurių DVD galima gauti perkant alų arba nusipirkti „Maximoje” už 4,99.

Savo stiprumą, unikalius kanalus, kol kas „Viasat” švaisto į kairę ir į dešinę – „TV 1000”, „Viasat Sport 2” ir „Viasat Sport 3” gali matyti beveik visų analoginių kabelinių TV turėtojai. Tiesa, „Viasat” šių kanalų jau neduoda konkurentams – skaitmeninės TV tiekėjams, todėl „Gala” ar „Kava.lt” vartotojai šių kanalų nematys.

Atskira kalba yra „Raiškioji televizija” (HDTV) – nepainiokite jos su skaitmenine televizija. Skaitmeninė televizija tiesiog reiškia, jog signalas perduodamas ne analoginiu, o skaitmeniniu būdu, bet skaitmeniniu būdu dažniausiai perduodamas tas pats PAL formato vaizdas (720×576 arba 720×480 rezoliucija). Skaitmeninė TV yra tik įrankis perduoti raiškiąją televiziją – raiškiosios televizijos rezoliucija siekia iki 1920×1080 rezoliuciją ir pateikia „Dolby Digital 5.1” garsą.

Šiandien „Teo” viešai prakalbo, jog iki metų pabaigos per „Interaktyviosios TV” (liaudiškai tariant „laidinės Gala”)  paslaugą pradės transliuoti raiškiąją televiziją. Šiuo metu raiškiąją televiziją testuojantis „Balticum” transliuoja raiškiu būdu tik testinius kanalus, kuriuos žiūrėti galima nebent bandadnt savo televizoriaus galimybes („Luxe TV HD”, „Anixe TV HD”, „Melody Zen”). Prieš keturis mėnesius „Teo” „Gala” žiūrėjimui suteiktas „Motorola” priedėlis turi HDMI jungtį, todėl techninių apribojimų HDTV transliacijoms neturėtų būti (reikia tik Full HD televizoriaus).

Beje, skaitmeninei anžeminei TV plėtoti Lietuvoje pasirinktas MPEG4 suspaudimo standartas, kuris yra pranašesnis už kitose šalyse plėstą MPEG2. Atrodo, teisingai pasirinkta – jeigu nespėjome į MPEG2 traukinį, diekime iškarto MPEG4 – nors įranga brangesnė, bet ją pirkti reikia tik kartą. Vat „WiMAX” traukinį Lietuvą praleido – geriau jau jo ir nebesivytų.

Taigi, raiškiosios TV problema – nėra TV kanalų, kurie jau būtų pradėję transliuoti raiškiosios TV formatu. Ir kalbame ne tik apie Lietuvos televizijas. Atrodo, iki raiškiosios televizijos transliacijų liko nuveikti nelabai daug – moderniose televizijose ir rengiant sporto varžybų transliacijos naudojamos vaizdo kameros palaiko HDTV, montažinės ir kitos tarpinės jungtys taip pat. Besiskaitmenitizuojantys transliuotojai taip pat pasiruošę, bet turinio (TV kanalų) nėra. „Eurosport” žarsto pažadą, jog Pekino olimpines žaidynes transliuos raiškiuoju būdu. Tokį pat pažadą savo kadencijos paskutinėmis dienomis buvo numetęs ir LRT generalinis  direktorius Kęstutis Petrauskis, kuris pasauliniu mastu yra gana skambus (ką kažin apie tai mano Audrius Siaurusevičius?).

Raiškiųjų filmų atsiradimui pakenkė ilgai trukęs karas tarp „HD-DVD” ir „Blu-Ray” formatų, kuris jau baigėsi „Blu-Ray” pergale. Visgi, BMS kol kas nėra galimybės nusipirkti buitinio „Blu-Ray” grotuvo, todėl realiai „Blu-Ray” diskus gali žiūrėti tik „Playstation 3” turėtojai. Turinio „Blu-Ray” formato kiekis sąlyginai nemažas – LEVEL.lt siūlo 55 pavadinimų filmus. Kainos, tiesa, kol kas kandžiojasi, bet turint omenyje, jog realiai formatų karas baigėsi tik prieš kokį mėnesį, tai grotuvų (kai jų atsiras) ir pačių diskų kainos turėtų sparčiai ristis žemyn.

Išvada – jei šiandien pirksite „Full HD” televizorių, tai turinio, ką žiūrėti HD formatu teks paieškoti – realios galimybės yra tik filmų žiūrėjimas per „Playstation” arba prijungus kompiuterį žiūrėti piratinius HD formato filmus (nuripintus „Blu-Ray”). Beje, jūsų norėdami perduoti Full HD vaizdą į televizorių turite turėti visas skaitmenines jungtis, nes jeigu kur nors įsipainioja „vaizdo tiekimo” grandinėje analogas, tai skaitmeninė raiškioji televizija griūva. Vaizdo plokštė turi turėti DVI išėjimą, o jį turite su HDMI jungtimi (retas atvejis, kada televizoriai turi DVI) – jeigu atstumas ilgesnis, reikės laido su stiprintuvo.

P.S. Neaišku, ar apskritai futbolo čempionatą ir Olimpines žaidynes dar galėsime matyti pagal Lietuvos įstatymus. Juk tarp Europos futbolo čempionato pagrindinių rėmėjų yra „Carlsberg”, o olimpines žaidynes remia „Budweiser” (tiesa, berods pagal olimpinį kodeksą varžybų vietose reklamos nėra).

„15 minučių” skaitau atsitiktinai. Ir tą vienintelę dieną, kai „15 minučių” prireikia, ir niekaip negaliu jo atrasti, kyla išganinga mintis, jog galiu jų iš jų interneto tinklalapio parsisiųsti laikraštį PDF formatu. Ir per mano trečią apsilankymą gyvenime tinklalapyje www.15min.lt, randu tokį vaizdą:

Kažkodėl atrodo, jog linkėjimus reikėtų perduoti buvusiems kolegoms iš UAB „Idamas” :)

Jau tapo įprasta, jog kompanijos dažnai noriai atsako į bloger’ių užduodamus klausimus – ypač jei jų viešuosius ryšius kuruoja viešųjų ryšių agentūros (kurių garbės reikalu klientams yra parodyti, kaip jie dirba/dirbs su blogosfera). Po kelių rašinėlių apie lietuvišką „aviaverslą” sulaukiau „FlyLAL” atstovų pasiūlymo susitikti pasikalbėti su bendrovės vadovais – kol kas apsiribojau galimybe gauti jų atsakymus į rūpimus klausimus.

Į mano klausimus atsakė Gediminas Žiemelis, „flyLAL – Group” valdybos pirmininkas. Tiesa, po atsakymų teko laukti kelias savaites.

„flyLAL” per pastarąjį pusmetį pradėjo vykdyti aktyvią plėtrą, agresyvią viešųjų ryšių ir reklamines kampanijas. Nors „flyLAL” rezultatais spėja ir pasigirti – ji vasarį pagal pervežtus keleivius pasivijo ilgai lyderiaujančią Vilniaus oro uoste „airBaltic” – visko daroma tiek daug, jog kartais kyla abejonių ar viskas daroma efektyviai. Bet, tikėkimės, jog viskas į gerą ir augantis skrydžių iš/į Vilnių skaičius pasitarnaus bendram mūsų sostinės gerbuviui. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti – kompanijos vengia susirinkimus/susitikimus daryti Vilniuje dėl nekokių galimybių čia atskristi. Deja, pralaimime ne tik Kopenhagai, Amsterdamui, Stokholmui ar Varšuvai, bet ir Talinui bei Rygai.

Trumpa santrauka labiausiai rūpimų klausimų – „flyLAL” kol kas iš Vilniaus į Palangą neskraidys, o Palanga nematoma kaip oro uostas, galintis aptarnauti verslo keliautojus – vienintelė Palangos viltis yra turistų kelionės bei savaime keleivių srautą turinčios jungtys su Airija ir Didžiąją Britanija. Su tuo galima sutikti. Pridedu – sunku įsivaizduoti, jog verslo keliautojų pavyktų pritraukti ir skrydžiais Kauno oro uoste – jų tikslas turėtų būti toliau vilioti pigių skrydžių kampanijas.

Su įsigytais „Boeing 757-200” „flyLAL”, matyt, skraidys tik užsakomaisiais reisais. Kaip bebūtų konkurencija užsakomųjų reisų rinkoje taip pat staigiai išauks – iki šių metų nebuvo Lietuvoje nė vieno tokio lėktuvo, o šiemet atsiranda jau trys – vienas „Aurelos” ir du „flyLAL”.

„Aurela” nuskrido jau į Goa (Indija), „flyLAL” ruošiasi skristi į Bangkoką (Tailandas). Matyt, irgi užsakomuoju reisu.

Į JAV tiesioginio skrydžio iš Lietuvos artimiausiu metu nebus. Variantai, kokiomis aplinkybėmis jis gali atsirasti?

1. Kokia nors Rytų oro bendrovė Vilnių pasirinks kaip tarpinio nusileidimo oro uostą (Uzbekų avialinijos taip skraido į Niujorką leisdamiesi Rygoje);

2. „flyLAL” atidarius daugiau krypčių su NVS šalimis (Alma Ata, Tbilisis, Baku ir kt.) pavyks iš ten pritraukti srautą, kuris galėtų papildyti latvių/lietuvių srautą ir drauge sudarytų pakankamą srautą reguliariems skrydžiams į JAV;

3. Įsigaliojus „openSkies” politikai, kokios nors JAV avialinijos sufantazuos nusileidimo tašku Europoje pasirinkti Vilniaus oro uostą.

Artimiausiu metu „FlyLAL” kryptis greičiausiai plėsis vidurio Europos kryptimi – Budapeštas, Bukareštas, Sofija, taip patį Tel Avivą, Sankt Peterburgą. Daugeliu šių krypčių „airBaltic” skraido iš Rygos, tai „flyLAL” vertėtų šias kryptis užsiimti „namų” oro uoste.

„flyLAL” jau paskelbė apie pradedamus skrydžius į Stokholmą, o Gediminas Žiemelis teigia, jog ieškoma galimybių pradėti skraidyti ir į Kopenhagą. Jeigu taip įvyks – bus didelis smūgis „airBaltic” sėkmės Vilniaus oro uoste pamatui.

Pateikiu visus išsamius „FlyLAL” grupės valdybos pirmininko atsakymus į mano pateiktus klausimus. Įspėjimas – nemažai PR’inės beltristikos ir šiek tiek politikos (pastarojoje, tiesa, yra keletas teisingų minčių).

1. Ar „FlyLAL” skraidys iš Vilniaus į Palangą? Kada planuojami pradėti skrydžiai ir koks jų numatomas dažnis?

„flyLAL – Lithuanian Airlines“ svarsto šią galimybę, tačiau artimiausiu metu nenumato skrydžių iš Vilniaus į Palangą. Nuo gegužės 16 d. iš Palangos pradedami skrydžiai į Dubliną, o nuo gegužės 17 d. – į Londoną. Šiuo maršrutu „flyLAL – Lithuanian Airlines“ lėktuvai skraidys du kartus per savaitę.

2. Ar turite planų didinti skrydžių iš Palangos skaičių? Kokiomis kryptimis?

Nors Palangoje yra veikiantis oro uostas, Vakarų Lietuvos regiono verslo atstovai ir turistai renkasi skrydžius iš Vilniaus, Kauno ar Rygos oro uostų, nes galimybės iš jų nuskristi į Vakarų Europos ir kitus miestus – žymiai didesnės.
„flyLAL – Lithuanian Airlines“ domisi galimybėmis plėsti skrydžius iš Palangos oro uosto. Deja, esamo nacionalinio keleivių srauto skrydžiams iš Palangos į didžiausius Europos miestus (išskyrus išeivijos labiausiai pamėgtus Londoną, Dubliną) nepakanka. Atvykstamasis verslo keleivių srautas taip pat per mažas.
Plėsti tiesioginius skrydžius remiantis vien tik natūraliu keleivių srautu ekonomiškai neefektyvu. Be to, kaip žinia, šio regiono patrauklumas yra sezoniškas.
Be pradedamų (nuo gegužės vidurio) „flyLAL – Lithuanian Airlines“ skrydžių iš Palangos į Londoną ir Dubliną, svarstytinos ir kitos galimybės, tačiau vien tik aviakompanijos pastangų gerinti susisiekimą oru su Palanga – per maža.
Būtina intensyviau vykdyti rinkodarines priemones užsienio šalyse tam, kad būtų skatinamas atvykstamasis turizmas, reikalingas svarus regiono savivaldybių ir turizmo centrų indėlis skatinant turizmą ir sudarant kuo palankesnes sąlygas skraidyti daugiau.

3. Reikia pripažinti, jog Praha, Frankfurtas ir Kopenhaga šiai dienai yra didžiausi hub’ai lietuviams, per kuriuos skrendama į daugelį taškų, į kuriuos iš Vilniaus nėra tiesioginių skrydžių. Į Kopenhagą skraido tik „airBaltic”, į Prahą tik „Chech Airlines”, „FlyLAL” skrenda į Frankfurtą, bet (spėju) daugiausia keleivių į tą tašką perveža „Lufthansa”. Kodėl nėra atidaromi/nėra dažninami skrydžiai šiomis kryptimis?

„flyLAL – Lithuanian Airlines“ aktyviai plečia galimybes skraidyti. Šiuo metu aviakompanija vykdo tiesioginius skrydžius į 20 miestų, o jungiamaisiais skrydžiais keleivius skraidina į daugiau kaip 200 pasaulio miestų. Pavyzdžiui, su savo partneriu aviakompanija KLM per Amsterdamą mes skraidiname ir į tokius tolimus miestus kaip Bangkokas, Tokijas, Delis ir kt., taip pat ir už Atlanto – į Niujorką, Čikagą, Majamį ir kt.
Per Briuselį galima nuskristi į Bilbao, Veneciją ir kitus miestus. Kainos – ypatingai palankios keleiviams.
Drauge su kitais partneriais – „Aerosvit“ ir „Aeroflot“ – skraidiname keleivius į Rytų regiono miestus ir Aziją. Galima nuskristi į Dubajų, Delį, Sankt Peterburgą, Ufą ir daugelį kitų miestų.
„flyLAL – Lithuanian Airlines“ svarsto galimybes tiesiogiai skraidyti į Buchareštą, Budapeštą, Sofiją, Baku, Sankt Peterburgą, Tel Avivą, Bangkoką ir kt. miestus.

4. Kada planuojate turėti „Boeing 757-200” (interneto tinklalapyje rašoma, jog jau už nepilnų dviejų savaičių) ir ar jis skraidys reguliariaisiais reisais? Gal turite numate kokiomis kryptimis vykdytumėte skrydžius tokio dydžio lėktuvu?

„Boeing 757-200“ jau įsigytas (tik dar neatskraidintas į Vilnių). Pirmieji skrydžiai su šiuo lėktuvu numatyti birželio pirmosiomis dienomis. Su šiuo lėktuvu bus vykdomi užsakomieji skrydžiai į Turkijos kurortinį miestą Antaliją.
Šiemet planuojame įsigyti ir dar vieną „Boeing 757-200“.

5. Ar „FlyLAL” neplanuoja „įeiti” į Kauno oro uostą?
Mes domimės įvairiomis galimybėmis pasiūlyti keleiviams kuo patogesnių skrydžių. Tačiau norint, kad keleiviams būtų suteiktos tikrai aukšto lygio skrydžių paslaugos, reikalinga išvystyta oro uostų infrastruktūra, labai svarbios lėktuvų techninio ir antžeminio aptarnavimo paslaugos ir kt.
Artimiausiu metu (nuo gegužės mėnesio) iš Kauno kils „flyLAL – Lithuanian Airlines“ lėktuvai, kurie skraidins keleivius į Turkiją. Tai bus užsakomieji skrydžiai į Antaliją, vykdomi kartus su mūsų partneriu – kelionių operatoriumi „Tez Tour“.
Kita vertus, šiuo metu nėra pakankamai išnaudojamos ir Tarptautinio Vilniaus oro uosto galimybės. Kol kas Vilniaus oro uostas pagal pervežtų keleivių srautą (1,7 mln.) beveik 2 kartus atsilieka nuo Rygos oro uosto (3,2 mln.) ir daugiau nei 11 kartų atsilieka nuo Helsinkio (čia keleivių srautas per 2007 m. siekė 22 mln.). Norint juos vytis, kasmet Vilniaus oro uosto keleivių srautas turi didėti bent 100 proc. Pats oro uostas nepajėgus to padaryti, bet ir geroms iniciatyvoms kol kas užkerta kelius.
Oro uostai skelbia statistiką apie pervežtų keleivių srautus, bet nereikia pamiršti, kad ne jie didina keleivių srautus, o vežėjai, vykdantys per tą oro uostą skrydžius, taip pat ir tranzitinius. Aviakompanijai „flyLAL – Lithuanian Airlines“ šiemet pradėjus įgyvendinti tranzitinių skrydžių strategiją, Vilniaus oro uoste keleivių srautas per 2 mėn. išaugo net 50 proc.
Tačiau vežėjas turi būti suinteresuotas vežti keleivius. Pavyzdžiui, Latvijos vyriausybė išskirtinai aviakompanijai “airBaltic“ patvirtino 80 proc. nuolaidas oro uosto rinkliavoms Rygos oro uoste, kas per 2007 metus preliminariai sudarė apie 50 mln. litų, o „flyLAL – Lithuanian Airlines“ jokių nuolaidų negauna. Šalys įvairiais būdais kovoja dėl atskrendančių keleivių srauto ir jų atnešamos naudos tos šalies ekonomikai, aktyviau tai turėtų daryti ir Lietuva.
Vienas per oro uostą pervežtas keleivis duoda apie 1208 Lt (350 eurų) tiesioginių pajamų šaliai, per kurios oro uostą jis buvo pervežtas. Taigi, 1 mln. keleivių – tai 1.2 mlrd. Lt pajamų. Keleivių srautas per oro uostą įtakoja kitas susijusias šakas (keleiviai naudojasi viešbučiais, jie maitinasi vietiniuose restoranuose ir kavinėse, pramogauja, keliauja po šalį, perka įvairias vartojimo prekės ir t.t.). Tikėtina, kad Lietuvoje iš šių pinigų per metus yra sukuriama apie 10 mlrd. Lt BVP. Įsivaizduokime, ką Lietuvai reikštų 15 – 20 mln. keleivių per metus? Ir tai pasiekti yra įmanoma.
Į Latvijos planus turėti didžiausią Baltijos šalių regione oro uostą mes siūlome atsaką – projektą „Lietuvos tūkstantmečio oro uostas“. Pagal sukurtą strategiją būtų apjungtos valstybės ir privataus kapitalo pajėgos plečiant Vilniaus oro uosto infrastruktūrą. Šalia valstybinių pirmojo ir antrojo keleivių terminalų jau 2009 m. galėtų būti pastatyti trečiasis, o 2015 m. – ir ketvirtasis terminalai, į kuriuos investuoti pasirengusi lietuviško kapitalo aviacijos įmonių grupė „flyLAL Group“.
Nacionalinis vežėjas šiuo metu vienintelis pajėgus didinti keleivių srautą Vilniaus oro uoste ir yra tuo suinteresuotas, jis turi tapti strateginiu valstybės partneriu. Trečiojo terminalo (iki 2009 m. pabaigos) pajėgumas būtų dar 5,5 mln. keleivių, o ketvirtojo (iki 2015 m.) – 5 mln. keleivių. Iš viso keleivių pervežimo pajėgumai iki 2015 m. išaugtų iki 13,5 – 15 mln. keleivių. Tik tokiu būdu Lietuva galėtų konkuruoti su Latvija ir kitomis šalimis oro transporto plėtros srityje ir pasiektų didžiausios ekonominės naudos savo šaliai.
Kita vertus, oro uostas – tai tik įrankis kuriuo pritraukiamas verslas, turizmas ir investicijos. Todėl siūlomame projekte atskleidžiama ir „Lietuvos tūkstantmečio verslo parko“ koncepcija. Didėjant keleivių srautams turi būti užtikrintas ir jų aptarnavimas, t.y. turi atsirasti nauji prekybos plotai ir iškilti biurų pastatai, turi iškilti nauji viešbučiai ir pramogų zonos, turi būti užtikrintas patogus susisiekimas su Vilniaus oro uostu iš kitų miestų ir t.t.
Šio projekto įgyvendinimas atneštų didžiulės naudos Lietuvai. Vilnius taptų didžiausiu ir moderniausiu regiono oro uostu, kuriame galėtų vykti tarptautiniai aukščiausio lygio susitikimai, konferencijos ir kiti renginiai, Vilnius taptų keleivių tranzito į Vakarus centru, ir tai pritrauktų investicijų, tai būtų didžiulė ekonominė nauda visai šaliai.
„flyLAL Group“ pasirengusi investuoti į naujų terminalų statybą, komercines paslaugas, skrydžių plėtrą ir sukurti komercines sąlygas atvykstamajam ir tranzitiniam keleivių srautui didinti. Tereikia, kad Vilniaus oro uosto administracija demonstruotų valstybinį požiūrį, geranoriškai spręstų santykius dėl statybų derinimo ir nedarytų žalos Lietuvos Respublikos ekonomikai.
Vilniaus oro uostas jau 2009 metų vasarą (kai vyks Vilniaus kaip Europos kultūros sostinės pagrindiniai renginiai!) turės problemų dėl keleivių pralaidumo jų terminale (jis pritaikytas tik 3 mln. keleivių) ir turės riboti keleivių srautą, tuo pačiu – atsisakyti pajamų valstybei. Be to, Vilniaus oro uostas yra paėmęs paskolą Šengeno terminalo statybai, jos negrąžinęs, sunkiai galės rengti naujus terminalus.
Tik valstybės ir privataus verslo bendromis pastangomis galima būtų pasiekti greito ir efektyvaus rezultato.

6. Po Vilniaus oro uoste atidaryto naujojo keleivių terminalo vizualiai „rankovių” keleivių įlaipinimui/išlaipinimui atrodo pakankamai, bet vis dar dažnai į „Boeing’ą” reikia važiuoti autobusu. Ar taip yra dėl to, jog autobusu aptarnauti skrydį yra pigiau?

Keleiviams patogesnis įlaipinimo ir išlaipinimo būdas – per „rankoves“. „flyLAL – Lithuanian Airlines“ lėktuvai, jei leidžia techninės galimybės, visada statomi prie „rankovių“.

7. Ar yra tikimybė, jog per artimiausius tris metus iš Vilniaus atsirastų tiesioginis reisas į JAV ar Aziją?

Skrydžiai už Atlanto – mūsų visų svajonė. Tokių tolimų skrydžių vykdymui turi būti kruopščiai pasirengta. Reikalingi dideli lėktuvai, o jie gali kilti ir leistis tik ant tam tikro ilgio kilimo-tūpimo tako, reikalingas jų techninis aptarnavimas, būtini specialūs leidimai ir pan.

Transatlantiniams skrydžiams naudojami lėktuvai, skraidinantys daugiau nei 250 keleivių. Norint pasiūlyti keleiviams patogų produktą, skrydžiai už Atlanto turi būti vykdomi bent du kartus per savaitę. Siekiant užtikrinti tokį skrydžių dažnumą, išvykimo oro uoste reikia koncentruoti pakankami didelį keleivių skaičių. Statistika rodo, kad šiuo metu dar nėra pakankamo skaičiaus keleivių, kurie iš Lietuvos keliautų tokiomis tolimomis kryptimis.

„flyLAL – Lithuanian Airlines“ šiuo metu vysto jungiamuosius skrydžius ir svarsto galimybę atidaryti skrydžius iš daugelio didžiausių miestų Rusijoje, Kazachstane, Ukrainoje. Įgyvendami šiuos planus, mes auginame atvykstančių keleivių srautą, tikėtina, kad dalis šių žmonių ateityje galėtų tapti ir transatlantinių skrydžių keleiviais.

8. „FlyLAL” visumoje (na, taip atrodo eilinio skraidytojo požiūriu) skrydžius į Skandinaviją „užleido” „airBaltic”. Ar tai reiškia, jog su SAS glaudžiai (akcijų paketu) susijusi įmonė turi daug geresnes sąlygas Skandinavijos oro uostuose (kur SAS dominuoja) ir kitoms kompanijoms (šiuo atveju „FlyLAL”) yra per daug sunku padaryti skrydžius į Stokholomą, Kopenhagą, Oslą ar Bergeną efektyviais?

„flyLAL – Lithuanian Airlines“ nuo birželio vidurio pradeda skrydžius į Stokholmą. Svarstomos galimybės skraidyti ir kitomis kryptimis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, Kopenhaga.

Kadangi kartu su manim gyvena studentas, tai kažkada per studentams skirtą „Verslo žinių” prenumeratos akciją užsisakiau „Verslo žinias” kasdien į namus.

Nepamenu, kada su šiuo dienraščiu į pašto dėžutę pateko mažiau nei du „insert’ai” – dažnai jų būna net daugiau nei trys.

Kame reikalas? Net su šeštadienio „Lietuvos rytu” atmetus periodinius šio laikraščio priedus pavadinimais „Maxima”, „Rimi” ir „Elektromarkt”  jų būna mažiau.

Giliai miške ieškoti briedžio netenka. Pasirodo, jog – vieno A4 insert’o išplatinimas su „Verslo žiniomis” kainuoja 0,32 LTL. Galima net segmentuoti pagal regionus už tą pačią kainą, bet jeigu ir pasirinktume įdėti A4 insert’ą su visu šios dienos „Verslo žinių” skelbiamu tiražu (18.840) – tai kainuotų 6028,8 LTL.

Daug tai, ar mažai? Kad galėtum spręsti, reikia rasti su kuo palyginti – ogi palyginti galima su reklaminių maketų talpinimu „Verslo žiniose”.  Puslapio dydžio spalvoto maketo patalpinimas „Verslo žinių” vidiniame puslapyje kainuoja 16 940 LTL!

OK, skrajutes dar reikia spausdinti – tai jum kainuos apie 0,10 LTL – visam tiražui 1884 LTL. Maketo talpinimui jūsų media agentūra gaus kokių 30% nuolaidą, o platinimui greičiausiai negaus nieko. Bet, suma sumarum – 7912,8 LTL už „insert’ą” arba 11858 LTL.

Su visa savo neapykanta krentančioms iš laikraščio šiukšlėms nedrįstu vertinti, jog maketas gali būti efektyvesnis už „insert’ą”. Juk negali lyginti „floating’o” su paprastu banner’iu, bet tai ir kainuoja atitinkamai.

Pasirodo, praėjusį penktadienį, kai didžiąją laiko dalį praleidau trindamasis Oslo ir Stokholmo oro uostuose, turėjau dažniau žagsėti, negu išgyventi ausų užgulimą – kolegos kalba, kad balandžio 4 dieną vykusioje „BLOGin” mano kuklaus tinklaraščio vardą minėjo ir Aurelijus Katkevičius, ir Džiugas Paršonis (nezinau.lt), tiek Deividas Talijūnas, kuris nepagailėjo ir atskiros slidės su mano tinklaraščio iliustracija (parsisiųsti pastarąją prezentaciją galite čia):

Pasijučiau tikrai nepelnytai pagerbtas – ačiū visiems.

Visiškai netikėtai šiandien „Delfi” suradau žinią, jog jau šią savaitė Lietuvoje pradės veikti „Apple Store” online ir – įtempkit ausis ir akis – „iTunes” Lietuvoje! Koks tai ponas Pascalis Cagni, taip pasakė Lietuvos žurnalistams. HURA!

Kad kažkas „neaiškaus” su „Apple” darosi Lietuvoje jau buvo matoma – dar prieš pusantrų metų turėję 20 kv. metrų ofisą buvusioje gamykloje, dabar „Apple” atidarinėja kompiuterių klases, diegia „shop-in-shop” ir pan. Tas pats ponas Cagni sako, kad

Kitąvertus, su „Apple” viešaisiais ryšiais Lietuvoje tai ta pati apvali skylė – kaip galima juos kitaip vertinti, jeigu apie tokio svarbumo įvykį kaip „iTunes” aktyvavimas tenka sužinoti iš tokio regioninio sienlaikraščio kaip „Klaipėda”?

Kadangi man viskas per daug įspūdingai nuskambėjo ir kiek netikėta, tai vis dar bijau, jog ta žinia apie „iTunes” gali būti „Klaipėdos” žurnalisto Andriaus Matuliausko neteisingas pono Cagni vertimas.

Jeigu taip įvyks ir „iTunes” pradės veikti Lietuvoje, tai būsime viso labo 16 šalis Europoje, kur ši paslauga veikia. Nei lenkų, nei rusų, nei estų, nei čekų ar vengrų „iTunes” galimų vartotojų sąraše nėra.