Lietuvos civilinės aviacijos infrastruktūros plėtros planas
Comments(19) Grynai penktadieninis lengvo turinio įrašas – asmeninė fantazija.
Miestai.NET forume ir apskritai žiniasklaidoje vis kyla diskusijos, kaip turėtų būti plėtojami Lietuvos oro uostai, kokia kryptimi turėtų būti vystoma kelių Lietuvoje esančių oro uostu plėtra.
Čia yra mano vizija – ką aš daryčiau jei būčiau „transporto dievas” ir kas iš to gautųsi:
2008 m.
Atidaroma traukinio linija Vilniaus stotis – Vilniaus oro uostas.
Pakeičiama Vilniaus Oro uosto valdžia :)
2009 m.
Atliekama konkreti ir skubi Vilniaus oro uosto techninės plėtros studija. Išsiaiškinama, ar yra reali galimybė nutiesti antrą (pagal aviacinį skaičiavimą trečią ir ketvirtą) kilimo/tūpimo taką, nukreiptą į Rytus virš Liepkalnio gatvės.
Vykdomas Vilniaus oro uosto esamo kilimo tako prailginimas iki 3300-3500 metrų.
Parengiamas projektas greitojo traukinio Karmėlavos oro uostas – Kaunas – Vilnius – Vilniaus oro uosto linijos statybai. Minimalus vidutinis traukinio greitis turi būti 250 km/h.
Suformuojama aiški vizija – Vilniaus ir Kauno oro uostai vystosi drauge. Vilniaus oro uostas orientuojasi į didžiųjų aviakompanijų pritraukimą, o Kauno oro uostas – į „low cost” kompanijų aptarnavimą.
Vilniaus oro uosto mokesčiai sumažinami 20% taikant į aplinkinių didžiųjų oro uostų konkurencingumą. Kauno oro uoste mokesčiai sumažinami 30% ir paskelbiama du metus trunkanti „akcija” – naujos kompanijos, pradėjusios skraidyti į Kauną, gauna 90% nuolaidą 5-eriems metams. Kauno oro uosto nuostolinga veikla dengiama iš Vilniaus oro uosto pelno, kurio šis šiuo metu uždirba po keliasdešim milijonų litų per metus.
„FlyLAL” Vilniaus oro uoste pastato privatų terminalą.
Aktyviai plečiamas keleivių tranzitas per Vilnių. Su valstybės parama atidaromi „ateities” reisai iš NVS šalių, Rusijos, Ukrainos miestų su tikslu vežti keleivius per Vilnių į Vakarus. Taip pat Vilniaus oro uostas pozicionuojamas kaip „vartai tarp Vakarų ir Rytų”. Skatinamas keleivių iš Vakarų keliavimas per Vilnių į NVS šalis.
2010 m.
Kol kas dar neužsirišo Europos Sąjungos paramos „kranelis”, pradedama greitojo traukinio linijos Vilnius-Kaunas statyba. Statybos trukmė – 2-2,5 metų.
Lietuvos aviakompanija įsigija pirmąjį „Boeing 767” ir, kadangi tais metais sudaromas bevizis režimas tarp Lietuvos ir JAV, atidaromas pirmas transatlantinis reisas Vilnius-Čikaga-Vilnius.
Į Vilniaus oro uostą traukiamos augančių NVS, buvusios Jugoslavijos, Azijos avialinijos, kurioms Vilnius tampa vartais į Europą.
Vilniaus oro uosto infrastruktūra plečiama statant naujus keleivių terminalus, plečiant lėktuvų stovėjimo peroną.
Panaikinus Romų taborą, žemė nemokamai atiduodama plėtojantiems viešbučių ir konferencijų infrastruktūrą. Šalia Vilniaus oro uosto įkuriamas „verslo konferencijų miestelis”, kuriame aktyviai vystomas konferencijų verslas. Su Kopenhaga, Stokholmu konkuruojama kaina, su Varšuva, Ryga, Kijevu ar Baku – patogumu atvykti.
2011 m.
Vilniaus konferencijų miestelis pradeda normaliai funkcionuoti ir trampa regiono konferencinio turizmo centru. Konferencijų miestelis, Vilniaus oro uostas integruojamas į Vilniaus miesto susisiekimo metro sistemą.
Lietuvos turizmo operatoriai pradeda organizuoti keliones tolimuose kraštuose pritraukiant klientus iš kitų šalių skrydžiams per Vilnių į Maldyvus, Karibus, Madagaskarą, t.t.
2012 m.
Atidaroma traukinio linija Vilnius-Kaunas. Traukiniai paleidžiami kursuoti kas 15 minučių, kelionės trukmė – apie 35 minutes. Traukinyje galima atlikti „check-in’ą” (įskaitant bagažo pridavimą).
Atsiranda galimybė atskristi „low-cost” kompanijomis į Kauną, traukiniu pervažiuoti į Vilnių, o iš ten skristi tolimaisiais skrydžiais.
2015 m.
Keleivių skaičius Vilniaus oro uoste – 10 mln. per metus, Kauno oro uoste – 5 mln. per metus.
2016 m.
Keleiviams nebetelpant Vilniuje ir Kaune, prasideda naujo oro uosto Lietuvoje statybos. Greitojo traukinio linijomis jis sujungiamas su Vilniaus ir Kauno oro uostais.
2020 m.
Atidaromas naujas didžiulis oro uostas Lietuvoje. Iš Vilniaus į naujajį oro uostą perkeliami visi tolimieji reisai bei tranzitinius keleivius „atvežantys” reisai. Vilniaus oro uostas lieka sostinės „verslo” oro uostu (analogišku „London City”), Kauno oro uostas lieka „low-cost” kompanijų baze (analogišku „London Stansted”), o naujasis oro uostas tampa pasaulinės reikšmės oro mazgu (ale „Heathrow”).
