Keli keiksmažodžiai apie lietuvišką „shopping experience”
Comments(10) Rašau šį įrašą sėdėdamas ant suoliuko „Europos” prekybos centre. Kartu tai ir bandymas rašyti tinklaraštį tik iPhone pagalba.
Lietuvos drabužių ir avalynės prekybos taškų tarpe ima rastis parduotuvės, kurios savo prekės ženklu pavadintose parduotuvėse bando pardavinėti kiek brangesnių nei vidutinių prekės ženklu padabintus rūbus ar batus.
Tai nėra visiška naujovė. Prieš aštuonerius metus, kai pas mus nebuvo „Mexx”, „Tommy Hilfiger” ar „Gant” analogiškos parduotuvės pardavinėdavo šių kompanijų rūbus su 200% marža (dabar toliau tą daro „Apranga” su 150% marža ir prekės ženklų savininkų palaiminimu).
Kuom baigiasi tokių parduotuvių gyvavimas? Vienu iš dviejų.
Dažniausiai tokios parduotuvės greitai bankrutuoja, o jų savininkai į spaudą meta pareiškimą – „lietuviai dar nepribrendę pirkti šių prekės ženklų”.
Antras variantas įdomesnis. Kada statistinio lietuvio perkamoji galia pasiekia tam tikrą tašką X, o prekinio ženklo plėtros specialistas, sėdintis Londone ar Prahoje savo 100 tūkst. eurų kainavusioje „Nielsen” ataskaitoje tai pamato, tuomet įvyksta prekės ženklo „įvedimas į rinką”, o parduotuvėlės tiesiog išstumiamos.
Dabar „noname” parduotuvėlės pardavinėja „Ralph Lauren”, „Joop!” ar „Yves Saint Laurent”. Tokios parduotuvėlės pasivadina taip banaliai kaip „Vip-X”, „Denim” ar „Elegant Line”.
Jų savininkai dar nesubrendo suvokti, kad sėkmei pagauti neužtenka atsivežti atsitiktinius garsių ženklų gaminius (dar blogiau – outlet’us), pridėti 300% antkainį, per išpardavimą pritaikyti 20% nuolaidą ir išsinuomoti 80 kvadratų bet kuriame prekybos centre.
Įdomu, ar „Ralph Lauren” vadybininkai numano, jog mažoje Europos Sąjungos šalyje Lietuvoje jų gaminius parduoda rusiškai besikeikiančios ir tarpusavyje besikoliojančios 19 metų studentės, vilkinčios „Effigy” maikutėmis?
O ar „Calvin Klein” nujaučia, jog megztinis iš jų outlet’o Lietuvos parduotuvėse parduodamas po 300 eurų? O šalia jo pakabinta „Tom Tailor” blizganti striukė?
Ko gero nežino – nes jiems tai nerūpi. Parūps tada, kai „Nielsen” parodys, jog Lietuvos rinka jau pajėgi priimti šį prekės ženklą, o korporacijos veiklos strategijoje plėtros planuose bus Baltijos šalys pažymėtos raudonu kryžiuku.
Bet tuo metu tų parduotuvių, ko gero, nebebus (jų vietoje galbūt bus kitos). Jos bus bankrutavusios, o jų savininkai burbės, jog „prekybą pradėjo per anksti”.
P.S. Testas su „WordPress” aplikacija „iPhone” pavyko. Šį įrašą parašiau per 32 minutes.
