Lietuvos civilinės aviacijos infrastruktūros plėtros planas
Grynai penktadieninis lengvo turinio įrašas – asmeninė fantazija.
Miestai.NET forume ir apskritai žiniasklaidoje vis kyla diskusijos, kaip turėtų būti plėtojami Lietuvos oro uostai, kokia kryptimi turėtų būti vystoma kelių Lietuvoje esančių oro uostu plėtra.
Čia yra mano vizija – ką aš daryčiau jei būčiau „transporto dievas” ir kas iš to gautųsi:
2008 m.
Atidaroma traukinio linija Vilniaus stotis – Vilniaus oro uostas.
Pakeičiama Vilniaus Oro uosto valdžia :)
2009 m.
Atliekama konkreti ir skubi Vilniaus oro uosto techninės plėtros studija. Išsiaiškinama, ar yra reali galimybė nutiesti antrą (pagal aviacinį skaičiavimą trečią ir ketvirtą) kilimo/tūpimo taką, nukreiptą į Rytus virš Liepkalnio gatvės.
Vykdomas Vilniaus oro uosto esamo kilimo tako prailginimas iki 3300-3500 metrų.
Parengiamas projektas greitojo traukinio Karmėlavos oro uostas – Kaunas – Vilnius – Vilniaus oro uosto linijos statybai. Minimalus vidutinis traukinio greitis turi būti 250 km/h.
Suformuojama aiški vizija – Vilniaus ir Kauno oro uostai vystosi drauge. Vilniaus oro uostas orientuojasi į didžiųjų aviakompanijų pritraukimą, o Kauno oro uostas – į „low cost” kompanijų aptarnavimą.
Vilniaus oro uosto mokesčiai sumažinami 20% taikant į aplinkinių didžiųjų oro uostų konkurencingumą. Kauno oro uoste mokesčiai sumažinami 30% ir paskelbiama du metus trunkanti „akcija” – naujos kompanijos, pradėjusios skraidyti į Kauną, gauna 90% nuolaidą 5-eriems metams. Kauno oro uosto nuostolinga veikla dengiama iš Vilniaus oro uosto pelno, kurio šis šiuo metu uždirba po keliasdešim milijonų litų per metus.
„FlyLAL” Vilniaus oro uoste pastato privatų terminalą.
Aktyviai plečiamas keleivių tranzitas per Vilnių. Su valstybės parama atidaromi „ateities” reisai iš NVS šalių, Rusijos, Ukrainos miestų su tikslu vežti keleivius per Vilnių į Vakarus. Taip pat Vilniaus oro uostas pozicionuojamas kaip „vartai tarp Vakarų ir Rytų”. Skatinamas keleivių iš Vakarų keliavimas per Vilnių į NVS šalis.
2010 m.
Kol kas dar neužsirišo Europos Sąjungos paramos „kranelis”, pradedama greitojo traukinio linijos Vilnius-Kaunas statyba. Statybos trukmė – 2-2,5 metų.
Lietuvos aviakompanija įsigija pirmąjį „Boeing 767” ir, kadangi tais metais sudaromas bevizis režimas tarp Lietuvos ir JAV, atidaromas pirmas transatlantinis reisas Vilnius-Čikaga-Vilnius.
Į Vilniaus oro uostą traukiamos augančių NVS, buvusios Jugoslavijos, Azijos avialinijos, kurioms Vilnius tampa vartais į Europą.
Vilniaus oro uosto infrastruktūra plečiama statant naujus keleivių terminalus, plečiant lėktuvų stovėjimo peroną.
Panaikinus Romų taborą, žemė nemokamai atiduodama plėtojantiems viešbučių ir konferencijų infrastruktūrą. Šalia Vilniaus oro uosto įkuriamas „verslo konferencijų miestelis”, kuriame aktyviai vystomas konferencijų verslas. Su Kopenhaga, Stokholmu konkuruojama kaina, su Varšuva, Ryga, Kijevu ar Baku – patogumu atvykti.
2011 m.
Vilniaus konferencijų miestelis pradeda normaliai funkcionuoti ir trampa regiono konferencinio turizmo centru. Konferencijų miestelis, Vilniaus oro uostas integruojamas į Vilniaus miesto susisiekimo metro sistemą.
Lietuvos turizmo operatoriai pradeda organizuoti keliones tolimuose kraštuose pritraukiant klientus iš kitų šalių skrydžiams per Vilnių į Maldyvus, Karibus, Madagaskarą, t.t.
2012 m.
Atidaroma traukinio linija Vilnius-Kaunas. Traukiniai paleidžiami kursuoti kas 15 minučių, kelionės trukmė – apie 35 minutes. Traukinyje galima atlikti „check-in’ą” (įskaitant bagažo pridavimą).
Atsiranda galimybė atskristi „low-cost” kompanijomis į Kauną, traukiniu pervažiuoti į Vilnių, o iš ten skristi tolimaisiais skrydžiais.
2015 m.
Keleivių skaičius Vilniaus oro uoste – 10 mln. per metus, Kauno oro uoste – 5 mln. per metus.
2016 m.
Keleiviams nebetelpant Vilniuje ir Kaune, prasideda naujo oro uosto Lietuvoje statybos. Greitojo traukinio linijomis jis sujungiamas su Vilniaus ir Kauno oro uostais.
2020 m.
Atidaromas naujas didžiulis oro uostas Lietuvoje. Iš Vilniaus į naujajį oro uostą perkeliami visi tolimieji reisai bei tranzitinius keleivius „atvežantys” reisai. Vilniaus oro uostas lieka sostinės „verslo” oro uostu (analogišku „London City”), Kauno oro uostas lieka „low-cost” kompanijų baze (analogišku „London Stansted”), o naujasis oro uostas tampa pasaulinės reikšmės oro mazgu (ale „Heathrow”).
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
19 komentarai
Leave a reply
[…] stotis – Vilniaus oro uostas. Pakeičiama Vilniaus Oro uosto valdžia 2009 m. Atliekama konkreti Go to source Blogs about […]
naujieji Vasiukai :)
Ech, smagu būtų, jei šis planas būtų įgyvendintas. Tik gal Lietuvai jis per daug optimistinis, net jei per stebuklą po rinkimų taptum susisiekimo ministru:)
..tarp 2015-2020 FlyLAL ikuria FlyLAL GALACTICS ir uzsiema skrydziais i kosmosa, o tuo tarpu BPC GALACTIC uzsiema seminaru ir konferenciju organizavimu kosmineje stotyje MIR :D
o jei rimciau, jei bent trecdalis plano butu igyvendinta, manyciau butu labai puiku
Ech, kad taip ištiktųjų :). O tamstai reikėtų eit dirbt ten, kur galėtum bandyt realizuot savo idėjas ;).
Taip ir bus! Basta! :))
Man planas tikrai patiko! Išrinkčiau tamstą į „naujojo aerouosto” valdžią :).
Ech, kad viskas būtų taip lengva, kaip kartais pagalvoji…
Jeigu tai būtų realybė būtų super, Tačiau Naujo oro uosto statyba ir pavertimas ale Heathrow, manyčiau yra aukščiau galimybių ribos, tokiai mažai valstybei, kaip Lietuva. Beje Pirmasis 767 jau turėtų būti 2009 pavasarį, kaip parašyta Aurelos wikipedijos tinklapyje. Kaip gaila bebūtų mes kol kas ir toliau liksime tik trečias oro uostas Baltijos šalyse pagal aptarnaujamus keleivius, nes pasak Delfi.lt Šiandien Talinas atveria renovuotą Oro uostą, kurio metinis pralaidumas yra 2.5 mln žmonių. Ryga berods taip pat turi plėtros planą. tad nebent viską pakeistų tiesioginiai skrydžiai į vakarus ar tolimesnes kryptis. Nes New-York’as Baltijos šalyse jau nieko nebestebina. ;)
balbieriskis, greta kurio pastatytas naujasis oro uostas, pasivadina new vilnius.
vilniui nieko kita nelieka, kaip pasivadinti old balbieriskis.
projekta pradedame nuo sachmatu cempionato – simono simultantas pries vilniaus oro uosta, susisiekimo ministerija, flylal, airbaltic, lietuvos gelezinkelius ir visus pageidaujancius.
Geriausias 2008 metų antrasis punktas. Nuo ko reiktu pradėti…
Bravo!
Traukinuka reikia iki Palangos tiest ish kart :)
Grazu, tik reiketu daiktus vadinti savais vardais – cia ne vizija, o svajone :) Vizijai cia per daug ekonomiskai netikslingu ir faktiskai neigivendinamu dalyku.
Svajone būtų galima pavadinti, jeigu būčiau nupaišęs tik galutinį vaizdelį – o čia planas, kaip viską vystyti. Aišku, sutinku, jog galbūt kai kuriuos elementus vystyti yra netikslinga – tyrimų neužsakinėjau :)
Dėl to, kad Lietuva per maža – nesutinku. Šis „planas” orientuotas į tai, jog Lietuva galėtų tapti tranzito šalimi. Helsinkis kelis kartus yra mažesnis už Vilnių, o be to yra geografiniame užkampyje. Bet Helsinkio oro uostui tai netrukdo turėti 15 mln. keleivių per metus – ir praktiškai vien „Finnair” pagalba. Šios kompanijos ir Helsinkio oro uosto dėka milijonams europiečių Helsinkis tapo vartais į Aziją.
Pasaka, tik del bevizio rezimo IMHO suklysta;)
ta punkta stumciau i 2009m pradzia Simonai ;)))
Simonai, kaip pats supranti, visu pirma vystant bet kokius projektus esminis klausimas yra „galima nauda vs reikalingos investicijos”. Taigi ir siuo atveju svarbiausia – kad nauda (pajamos is tranzito, padidejusio turistu srauto, konferenciju etc.) butu didesne negu kastai. O kastai cia – deja, kosminiai. Vien gelezinkelio infrastruktura, o dar buvo paminetas metro ir pan. :) Taigi, svarbiausia – ekonomines naudos paskaiciavimai. Tuo ir skiriasi verslo ideja nuo verslo plano. Nepaisant to, gerai, kad vystai tema ir nupaisai gaires, kuriomis galbut kas nors kada nors ir pasinaudos :)
Hace mas de 10 años que padezco Lupus (LES)y otras enfermedades colaterales, producto de los medicametos, serìa maravilloso que fuera integrado al Auge, los medicamentos tienen un cosot muy alto.
, I am aware of those links you mention here, aginghippie, and it is a server running on the emich domain (the links to offending material, a result of some kind of hacking, have been removed). Conversely, the problems I have had with my internet service provider– the one that supports this web site for under $100 or so a year– have been minimal at best. So for me, basic server stuff has been one thing that has worked better being run someplace else.
Greetings from Florida! I’m bored to tears at work so I decided to check out your blog on my iphone during lunch break. I love the knowledge you provide here and can’t wait to take a look when I get home. I’m shocked at how fast your blog loaded on my phone .. I’m not even using WIFI, just 3G .. Anyhow, superb site!