Niūri vizija: kaip atrodytų Vilniaus oro uostas, jei bankrotas ištiktų „FlyLAL” ir „airBaltic”?
Comments(56) temos: lėktuvai
Krizė yra tokia gili, kad net „FlyLAL” ir „airBaltic” rimtas konfliktas su turto areštais nuėjo į antrą planą. Dabar svarbiau yra išgyventi. Negelbėja net rekordines žemumas pasiekusios kuro kainas. Naujausiame žurnalo „Valstybė” (žiauriai stiprus numeris, beje) G.Žiemelis iš „FlyLAL” pripažįsta, jog pagaliau gavus leidimus Vilniaus oro uoste statyti privatų keleivių terminalą, šis projektas stoja dėl finansų trūkumo.
Abi Lietuvos rinkos lyderės svaidosi pareiškimais viena kitos atžvilgiu apie konkurentei gresiantį bankrotą. Šiuo metu nė vienos iš šių dviejų kompanijų bankrotas nebūtų stebuklas iš giedro dangaus – nors ir tikrai rimtas įvykis.
Gera žinia tokia, kad Europos oro uostų asociacija pripažino Vilniaus oro uostą greičiausiai augančiu oro uostu mažųjų kategorijoje. Kaip atrodytų Vilniaus oro uostas be „FlyLAL” ir „airBaltic”? Niūriai. Praktiškai nebeliktų oro uoste reziduojančių lėktuvų – liktų tik atvykstantys. Kas atsitiktų su kryptimis?
Kopenhagos ir Stokholmo kryptis nedelsdama užimtų SAS. Jai keleivių srautas į šiuos du Skandinavijos hub’us yra labai svarbus, be to, Baltijos šalių verslas glaudžiai susijęs su Skandinavija.
Amsterdamo kryptį tikrai perimtų KLM. Amsterdamo hub’e dabar „FlyLAL” suvežamas tranzitinių keleivių srautas antrai pagal dydį Europos aviakompanijai taip pat yra svarbus.
Frankfurto ir Helsinkio kryptimis atitinkamai liktų „Lufthansa” ir „Finnair”. Galbūt jos šiek tiek padidintų skrydžių skaičių.
Londono kryptį taip pat užimtų viena ar kita aviakompanija. Galbūt sugrįžtų „British Airways”, kuri kartu pasirankiotų srauto į tranzitinius skrydžius, bet didesnė tikimybė, jog į Vilnius-Londonas kryptį galėtų įžengti pigių skrydžių kompanija.
Kijevo ir Maskvos kryptys? Iš Maskvos dažniau atskristų „UTair” lėktuvėlis, galbūt ši kryptis sudomintų ir „Aeroflot”, kuri skraido į Rygą. Kijevo kryptis galbūt sudomintų vieną iš vietinių Ukrainos kompanijų.
Esu tikras, kad Vilniaus oro uosto žemėlapyje po „FlyLAL” ir „airBaltic” pasitraukimo nebeliktų Milano, Romos, Barselonos (dabar ji yra vasarą), Madrido, Stambulo, Tbilisio, Miuncheno (nebent „Lufthansa” imtųsi vežtis į antrą pagal svarbą savo hub’ą), Briuselio. Smarkiai abejoju ir dėl Berlyno bei Paryžiaus.
Kas pasidarytų su skrydžiais tarp Baltijos šalių sostinių prognozuoti nesiimu visai – dviejų didžiausių regiono bendrovių bankrotas sukeltų neprognozuojamus pokyčius.
Nutraukus veiklą tiesioginius skrydžius iš Vilniaus vykdančioms bendrovėms, aktyvumą, ko gero, parodytų ir dabar iš Vilniaus į savo tranzito centrus keleivius renkančios bendrovės – „Austrian Airlines”, „Czech Airlines”, „Finnair”, „Lufthansa”, LOT.
Ką noriu pasakyti šiuo įrašu? Noriu paoponuoti daliai interneto komentaruose besireiškiančių veikėjų, kad „tegul airBaltic greičiau bankrutuoja” ar „tegul FlyLAL geriau užsilenkia”. Nėra jokių argumentų, kurie leistų tikėtis, kad pasitraukus tiems dalyviams jų visus reisus perimtų kita kompanija, arba šiuos skrydžių operatorius perimtų koks turtingas investuotojas. Ne toks laikas – plėtros šiai dienai neplanuoja nė viena rimta Europos aviakompanija. O sumažėjusį skrydžių skaičių pajustume visi – jau dabar juntame šiai žiemai siauriai susiaurintus „airBaltic” ir „FlyLAL” žemėlapius.
Reikia pripažinti, jog dviejų dabartinių lyderių pasitraukimas Vilnių (ir Lietuvą) nublokštų į patį Europos žemėlapių galą ir liktume tašku, iš kurio tik renkami tranzitiniai keleiviai.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
56 komentarai
Leave a reply
Negerai aišku būtų jei abi bankrutuotų (ir nėra taip jau labai tikėtina), bet man atrodo čia piešiama per daug niūriomis spalvomis viskas. Krizė aviacijoj kol kas nėra tokia jau baisi. Ryga jau pritraukė dvi naujas kompanijas kitai vasarai: S7 skraidys iš Maskvos ir Windjet šią savaitę sugalvojo, jog skraidys iš Forli. Sėkmingai veikiančioms kompanijoms dabar yra gan palankus metas plėstis.
Krizė aviacijoj jau senokai :) Vasarą pradirbus prie LOT Polish Airlines buvo visiškai nesuprantama girdėti, kad Flylal tik perka lėktuvus, atidarinėja naujus maršrutus.. Net be (tuo metu buvusios) nerealiai aukštos naftos kainos, oro linijų visa industrija važiavo žemyn (nes šita industrija yra labai cikliška). Tad kaip bežiūrėsi, Flylal veiksmai buvo tikrai trumparegiški. Jau nekalbant apie tai, kad numatyti, jog Lietuvoj bus krizė, ir sekančias atostogas dauguma turės darže prie pomidorų, o ne Meksikoj, buvo tikrai nesunku.. Bet jo, geriau jos nebankrutuotų. Skraidyt norisi :)
Simonai, o šitas įrašas alfa.lt perspausdintas su tavo leidimu, ar čia jie visai suįžūlėjo?
Šiaip tai mano žiniomis FlyLAL pagal dabartine struktūra išvis lėktuvų neturi, o juos tik nuomojasi. Dabar vat skrydžiu sumažėjo ir parkas faktiškai irgi sumažėjo (apie tai Simonas rašė anksčiau.
Reikia neužmiršt, kad plėtra šiemet užsiiminėjo ne tik FlyLAL bet ir AirBaltic. Reikėjo gi kažkaip neatsilikt.
Kas link pasikeitimų, išnykus AirBaltic ir LAL iš VNO tvarkaraščio, tai aš manau, kad atsirastų daugiau užsienio bendrovių skraidančių į Vilnių. Jei Alitalia atsigautu, al atsirastų Milano/Romos reisai. AirFRance prsdėtų skraidyt iš Paryžiaus. O gal net Iberija skraidytų iš kokio Madrido ar Barselonos.
O su laiku ir Vilniuj kas nors pradėtų bazuotis, o ne tik čarteriai. Juk infrastruktūra oro uoste tinkamai sukurta.
Aš manau, kad krizė aviacijoje yra baisi – labai baisi. Tokia baisi, ko gero, nėra jokiam kitam ūkio sektoriuje (lietuviškas NT sektorius nesiskaito).
Reikalas tas, kad „sėkmingai veikiančių” kompanijų šiuo metu praktiškai nėra – blogai yra ir tradicinėms kompanijoms (mažėja verslo klientų, ypač pelningų pirmos/verslo klasės keleivių), ir pigių skrydžių bendrovėms. Pastarųjų skrydžių „break-even” yra labai aukštas, todėl jeigu ir matote 90% užpildytą lėktuvą, tai nereiškia, kad šis skrydis buvo pelningas. Galbūt, pigių skrydžių kompanija užsodino lėktuvą 1EUR mokančiais keleiviais – pagal „low cost” filosofiją, už dyką vežamas keleivis yra geriau, negu jokio keleivio.
Beje, kitą vasarą „Ryanair” mažina reisų Dublinas-Kaunas skaičių (beveik dvigubai). Priešingas veiksmas, negu buvo galima tikėtis, kai „FlyLAL” ir „airBaltic” abi panaikino reisus Vilnius-Dublinas.
Esu tikras, kad didžiosios kompanijos taip jau nepultų atidarinėti krypčių iš savo didmiesčių hub’ų į Vilnių – tas liečia tiek „Alitalia”, tiek „Air France”, tiek „Iberia”. Aišku, tikimybė yra, bet su dideliu dideliu klaustuku. Klaustukas, aišku, yra ir ant KLM, kuris mano prognozėmis, atidarytų Amsterdamas-Vilnius, bet čia jis yra daug mažesnis – tranzito srautas per Amsterdamą yra didelis. Tuo tarpu, ar būtų tranzito per Madridą, Romą ar Paryžių? Tikrai srautas nebūtų didelis.
Kas dėl „FlyLAL” lėktuvų parko – teoriškai taip, „FlyLAL” verslo grupės veiklos modelis yra sudėtingas ir didžioji dalis lėktuvų parko, kuriuo naudojasi „FlyLAL”, priklauso „Avia Asset Management” bendrovei, kuri priklauso „FlyLAL Group”.
Beje, įdomus dar toks reikalas, kad paskutiniai lėktuvai, kurie dar priklausė AB „FlyLAL Lithuanian Airlines” (čia ta „tikroji” „FlyLAL Group” bendrovė, kuri užsiima reguliariaisiais reisais), nuo lapkričio dvidešimt kažkelintos dienos „perduodami”/”parduodami” bendrovei „FlyLAL Charters”. Tikiuosi, kad taip nėra, bet šitoks elgesys labai primena pasiruošimą bankroto procedūroms.
Šiaip dabartinė krizė yra paradoksali, nes kuro kainos nukrito ir dėl to sumažėjo kompanijų kaštai. Kartu nukrito lėktuvų kainos.
Pagrindinė bėda- bankai nebeduoda pinigų ir keleiviai nebeturi pinigų. Iš esmės yra gera terpė suvešėti low-cost’ams ir dar labiau kalti per tradicinių kom[panijų kryptis. Klientai labai jautrūs kainai ir kas pasiūlys geresnę, tas ir laimės.
Žodžiu ne viskas taip blogai. Juk Ryanair skelbia apie transatlantinių skrydžių pradžią…
Airija įveda papildomą skraidymo mokestį – natūralu, kad Ryanair darydami spaudimą mažina reisų skaičių (gali net būti, kad tik laikinai – dažnai jų gasdinimai neskraidyti kur nors ir neišsipildydavo). Tuo tarpu į Londoną skrydžių smarkiai daugėja.
Dėl sėkmingai veikiančių kompanijų nebuvimo – Čekų avialinijos ką tik skelbė rekordinius pelnus, Turkų avialinijos plečiasi neregėtais tempais, tas pats KLM atidarinėja naujus maršrutus. Iš pigių skrydžių – Ryanair ir toliau planuoja smarkiai plėstis.
Del Ryanair reisu mazejimo, ypac kryptim Kaunas-Dublin, galiu pasakyt – dar ne vakaras. Kazkuriam saltinyje skaiciau kaip Ryan’ai skundesi kad Boeing’as veluoja jiems lektuvus pristatyti, o jie savo ruoztu savo seniausias masinas atiduoda kitiems. Man rodos pries metus kun-stn buvo sutrauke iki 4 skrydziu per savaite, po to be jokio perspejimo atsirado 12;)
Pranai, o cia is Lietuvos i Londona daugeja, ar apskritai Ryan’as i ten daugiau is visur veza??
Pirma, AB “FlyLAL Lithuanian Airlines” nepriklauso flyLAL Group, vienintelis formaliai siejantis dalykas – tie patys savininkai:
http://www.ziavalda.lt/get.php?i.272:w.710:h.693
Apie Ryanair reisų skaičių iš Londono į kitur kol kas negaliu nieko pasakyt, labai nežiūrėjau.
„FlyLAL Group” yra bendrovė, kuriai priklauso AB „FlyLAL Lithuanian Airlines” ir „FlyLAL Group Services”, bent jau taip išeina pagal šį puslapį:
http://www.flylalgroup.com/index.php?id=282
Anyway, kitas tas pats puslapis teigia, kad „Akcinę bendrovę „flyLAL – Lithuanian Airlines“ akcininkai – UAB „ŽIA valda”, UAB „INDECO”, UAB „Sanitex” – šiuo metu valdo tiesiogiai. ”
Bet kokiu atveju, manau, esmė nesikeičia.
„Ryanair” šį rudenį išmetė labai daug pareiškimų, apie mažinamus skrydžius: ketina trauktis iš Mastrichto hub’o, Valensijos hub’o, taip pat iš Fuerteventura. Aišku, čia gali būti „Ryanair” mėgstami gąsdinimai ir spaudimo darymas vietos oro uostams ir valdžios institucijoms, bet pareiškimų tikrai daug.
Apie skraidymą iš Londono, „Ryanair” kalba tyliai irgi dėl spaudimo daromo BAA – „Ryanair” siekia, kad BAA parduotų kelis savo oro uostus, nes dabar ji valdo Heathrow, Gatwick’ą ir Stanstedą. Dėl to mėtomi kartas nuo karto pareiškimai apie mažinimą/pasitraukimą iš Stanstedo – profilaktika, kad oro uostas nesijaustų saugus dėl savo ateities.
„Ryanair” transatlantinių skrydžių projektas yra atidėtas mažiausiai iki 2013 metų. Oficialiai skelbiama, jog dėl to, kad planuotas parkas tiems skrydžiams yra Airbus A350 ir Boeing 787, kurių gamyba vėluoja. Kitąvertus, man atrodo šis projektas šiek tiek bėgimas nuo savo veiklos esmės – ketinama pirmą klasę transatlantiniuose skrydžiuose įrengti.
Šių metų pradžioje įsigaliojus „OpenSkies” sutarčiai, dauguma transatlantinių bendrovių numetė skrydžių kainas, taip kirsdama kelią pigių bendrovių įsiveržimui į transatlantinius skrydžius. Dėl to, nors prieš sutartį buvo daug pareiškimų, jog daug bendrovių ketina lysti į skraidymą tarp ES ir JAV, bet išsipildė(pildosi) tik pavieniai atvejai.
Tokios bendrovės “FlyLAL Group” apskritai nėra, tai tik puslapis internete, registruotas UAB „LAL investiciju valdymas”.
Maastrichtas Ryanair baze niekad nebuvo, bet tiesa, Ryanair į jį nuo sausio nebeskraidys. Nes Olandija irgi įvedė papildomą mokestį avialinijų keleiviams, dėl ko jie renkas už sienos esančius oro uostus. Ypač dabar, kaip paaiškėjo, kad Belgija analogiško mokesčio visgi neįves.
Apie Ryanair (tiksliau naujos su jais susijusios kompanijos) transatlantinius skrydžius apskritai nesąmonė parašyta – jie tikrai neplanuoja jų pradėt su A350 ir B787, kad nuspręsta laukt 2013 metų irgi netiesa.
Delfi jau skelbė, kad Ryanair vėl galvoja apie transatlantiką kitais metais. Čia dar žaidžia kritusios naudotų lėktuvų kainos. Jiems tinkamiausias būtų Boeing 747 variantas su kuo daugiau vietų- atititiktų Low-cost concepcija. O šiaip idealiausias variantas Airbus 380 sukokiais 700 vetų ar pan.
Kaip matau, visi užsikabino ant eilinės Ryanair anties. Delfi pasigavo naujieną iš irish independent, o sekančią dieną O’Leary oficialiai pareiškė kad jie NETURI konrečių planų TATL skrydžiams. Beje – dieną anksčiau buvo paskelbta apie sumažėjusį kompanijos pelną;))) Visus gandus greitai paneigia arba patvirtina Arliners.net forumas – ten pilna liaudies iš pačių kompanijš vidaus.
Vis del to yra peno pamastymui: iš gero pažystamo, dirbančio vienoje artimųjų rytų kompanijoj, turiu insaiderinės informacijos, kad Ryanair domėjosi galimybe nupirkti kelis B772/773 ne ER modelius. Pritariu, kad FR nepirks naujutėlių Boeing ar Airbus, nes rinka prisotinta nenauju TATL skrydžiams tinkamų lėktuvų.
Beje, Simonai, BAA neilgai valdys tris oro uostus – Gatwick’as jau seniai ant „SALE”, netgi keletas rimtų BID’ų jam yra (tame tarpe ir iš VS pusės). Dėl Stanstedo BAA dar traukuliai – laukia galutinio verdikto dėl sekančio terminalo ir naujo tako. Jei STN pasirodys perspektyvesnis nei LHR, bijau prognozuot kuo viskas baigsis.
Šiaip jau ir LAL prašneko transatlantiškai. Vietoj tuščių kalbų galėtų laimę su savo B-757 pabandyt.
Gal galima šaltinį, ką vėl „FlyLAL” šneka apie transatlantinius skrydžius? Nes skaičiau jų pareiškimą kažkokiam regioniniam laikraščiui, tai jie motyvavo, kad per trumpas takas, dėl to neskraidys, nors labai norėtų.
O šiaip, kiek žinau, tai „FlyLAL” pardavė labai daug bilietų į JAV, per Londoną su „Virgin Atlantic” – gal čia jiems ir susišvietė galva, kad reikia tiesiogiai skraidyti, pamačius paklausą. Bet kokiu atveju, su „FlyLAL”/”Virgin” skristi į bet kurį JAV miestą šiai dienai yra pigiausias rinkoje siūlomas variantas (neatsižvelgiant į tai, jog teks pervažiuoti į Gatwick į Heathrow), jeigu neužtaikai ant kokios „Finnair” ar BA akcijos.
O mano nuomone šiuo metu jau Airbaltic su Delta pasiūlė pigesnius variantus į Ameriką (su perėdimais Briuselyje, Berlyne). Plius visgi pirkti pas Flylal rizika yra didesnė.
Šal;tinis tas pats- Klaipėda/DELFI. O ant BA akcijos nelabai užtaikysi. Jie gi iš Londono skrenda- iš Vilniaus nieks bilieto neparduos. Šiaip po naujų LAL kainų Finnair ir pan. pasiūlymai atrodo juokingai, nes yra ne mažiau kaip 500 Lt didesni už LAL.
Tiesa, gal teisingiau būtų rašyt tuos skrydžius į Ameriką siūlo Brussels Airlines, nes pirmas skrydis yra jų codesharas Airbaltic lėktuve.
Tiesa sekantis variantas paprastai būna Flylal su KLM minimaliai brangiau, variantų su Virgin Atlantic kažkaip nebematau.
Na čia susidarė labai įdomi situacija, aišku sveikintina Flylal iniciatyva, pats TVOU nori plėsti taką, bet –
Arūnas Marcinkevičius, Tarptautinio Vilniaus oro uosto atstovas ryšiams su visuomene:
„Oro uostas su mielu noru prailgintų pakilimo taką iki 3 km – tokio ilgio pakaktų transatlantiniams skrydžiams vykdyti. Bet gamtosauga neleidžia: prieš tai protestuoja Salininkų gyventojai, nors pirmiausia atsirado oro uostas ir tik paskui – Salininkų gyvenvietė. Kai į Lietuvą buvo atvykęs JAV prezidentas George’as W.Bushas, jo lėktuvas atskrido ne iš Amerikos, o iš Vokietijos. Ir išskrido ta pačia kryptimi – pirmiausia į Vokietiją, kur prisipylė pilnus bakus degalų, o tik po to – į JAV. Oro uostas, kaip normali pelno siekianti įmonė, pasisako už tai, kad takas būtų pailgintas, ir už transatlantinius skrydžius. Bet tako ilginti negalime, o be 3 km jokių Amerikų nebus.”
Mano nuomone galbūt galima būtų prailginti taką į abi puses, t.y apie 200 m į vieną ir apie 250 į kitą. O jeigu niekaip neįmanoma, tai net nežinau, teks likti atsilikusią šalimi, be tolimų skrydžių. :|
Šiaip Sabena yra ne BA (British Airways), bet SN. O Sabena iš Vilniaus į JAV skrydžių nesiūlo. Nors pagal tvarkaraščius sujungt pavyktų.
Vytautui-NT: nu kad siūlo SN tuos skrydžius iš Vilniaus į JAV, tam pačiam greitai.lt padaryk paiešką Vilnius-Niujorkas tarkim vasario 12-27 dienom.
O šiaip Sabena pakankamai senai bankrutavo, kad jau tuo vardu tos įmonės nebevadinti. Dabar tai Brussels Airlines, kurių 45% priklauso Lufthansai.
Čia šioks toks mano „maketas” apie galimą išeitį. – http://img78.imageshack.us/img78/1441/eyviij8.jpg
P.S. Nežinau kokį čia kodą įterpt – BB ar HTML.
:) Prirezervuoja gi kažkas ir nelieka, dabar pavyzdys su SN į Niujorką yra vasario 12-26
Su NYC dar pakenčiama situacija, bet su čikaga – liūdnas vaizdas, be 1800 iš VNO nenuskrisi. Kad ir vasarį-kovą, kaip pvz. Tuo tarpu, yra geras workaround – tuo metu dub-ord, 850LT i abu galus. na, o Dublinas, kaip visiem žinia, pasiekiamas už 150-350 lt roundtrip :)
Šarūnas,
Puiku, bet ar pakaktu 200 metru prailginimo, juk gautusi tik 2700m. nes vienoje puseje visada tures likti pakankamai vietos del saugumo.? kiek ten daugiausiai i viena puse metru gaunasi? o kiek i kita?
Dėl kilimo tako: ne tiek šiandien yra svarbūs metrai ir „aplenkt Rygą”, o galvoti reikia apie lėktuvus, kurie realiai iš Vilniaus skraidytų. Juk net transatlantinio skrydžio atidarymo atveju (kas jau irgi yra lAAAAbai optimistiška), nesiimtų niekas skraidyti nei 747, nei juolabiau kokiu A380. Logiška, kad skraidoma būtų kokiu B767 – kiek yra tekę kalbėtis su išmanačiais, pilnam pakrautam tokiam lėktuvui bet kokiomis oro sąlygomis užtenka 2700-2800 metrų tako.
O ir patys VNO atstovai yra sakę, kad iki 3km pratęsti nereikia plėstis į Salininkus – tai galima padaryti pačioje dabartinio oro uosto teritorijoje, jos nedidinat. Tačiau, pasirodo yra kažkoks reikalavimas, kad vistiek reikalingas aplinkinių sutikimas – tipo virš gyventojų lėktuvai gali praskristi pernelyg žemai.
Aš tai girdėjau, kad pagrindinio tako ilginimui iki 3 km oro uosto ploto nebepakanka. Žiurint į kosmine nuotrauka atrodo, kad yra realiu galimybių plėsti antrą taką. Ten pastatų mažiau trasoje- lengviau žemės klausimus išspręst.
O šiaip geriausia išspaust arčiau 3 km. Beje, pastabėlė, Rygoj B-767 leidosi dar tada, kai takas iki 3 km pailgintas nebuvo. Taigi šis reikalavimas nėra kritinis.
Ir dar, kaip pastebėjau Virgin’o bilietus galima tik tiesiai iš FlyLAL nusipirt nes Amadeus su oro uostų keitimais bilietų neparduoda.
Dėl „Amadeus” čia „FlyLAL” minusas, kad negalima įsigyti bilietus per sistemą – vis dar liūto dalį parduodančios kelionių agentūros tokio pasiūlymo net nepamato. Teisinga „FlyLAL” strategija – ji suintensyvino komunikaciją, kad per FLYLAL.com galima gauti įvairių ir geromis kainomis pasiūlymų.
Kas man keista, kad „FlyLAL” su „Virgin” susitarė tik dėl pardavimų į jungiamuosius skrydžius į JAV. O galėtų sutarti ir dėl skrydžių į kokį Barbadosą, Jamaiką, Nigeriją ar tą patį Sidnėjų. Tada tikrai nebūtų kliūtis oro uosto keitimas. Aišku, masių keleivių šiom kryptimis nebūtų, bet dabar norint skristi tokiom egzotiškom kryptim tai kainos gan kosminės ir čia būtų galima konkuruoti.
Anyway, viena iš „FlyLAL” neišnaudotų galimybių yra jungiamųjų skrydžių tolimesnis plėtojimas. Vien kreivas (turiu minty oro uostų keitimą) bendradarbiavimas su „Virgin” yra pavyzdys, rodantis tokio verslo plėtotę. Galų gale „FlyLAL” leidžiasi Paryžiaus Šarlio de Golio oro uoste, Romos Fiumicino, Frankfurto oro uostuose – jungiamųjų skrydžių per šiuos miestus nesiūloma, nors ten dirba daug didelių stiprių kompanijų su kuriomis būtų galima siūlyti tolimesnius skrydžius. Dabar „FlyLAL” realiai turi išplėtotus tik skrydžius per Amsterdamą su KLM. Šį sezoną pradėjo vystyti per Madridą su „Iberia” ir per Budapeštą su „Malev” – klausimas kaip seksis. Atrodo, per „FlyLAL.com” nebėra siūlomi skrydžiai per Kijevą su „Aerosvit” (nors ir tarškančios avialinijos, bet buvo patrauklių kainų), nei per Maskvą su „Aeroflot”.
Atsiprašau dėl paskutiniam komentare paminėtos Maskvos ir „Aeroflot” – per ten skrydžiai yra siūlomi, tik nereklamuojami.
Šiaip per Frankfurtą buvo siūlomi netiesioginiai skrydžiai į Madridą su Iberija. Keista, kad su Aerosvit nebebendrauja. Arba tie bilietai gerokai paslėpti, arba tvarkaraštį sugadino.
Šiaip, aišku keista, kad nebendradarbiaujama su AirFrance, kai KLM yra tokie dideli draugai. Manau kad de Golio
geografija galėtų būt didesnė už Amsterdamo.
Žodžiu erdvės yra. Bet kai paklausai apie vidinę LAL kaip kompanijos tvarką, tai jokiais keistais sprendimais nebesistebi…
Per Franfkurtą ir yra siūlomi skrydžiai į Madridą su „Iberia”. Čia net aukštesnio lygio bendradarbiavimas – codeshare. „Iberia” skrenda iš Frankfurto į Madridą su „FlyLAL” šaukiniu. Bet čia tik viena išimtis, kalbant apie Frankfurtą.
Aš manau, kad „FlyLAL” turi didelį dėmesį skirti jungiamiesiems skrydžiams. Baltoms varnoms su tokiais reisais kaip Vilnius-Milanas, Vilnius-Briuselis, Vilnius-Barselona ir pan., kaip akivaizdžiai matosi, išgyventi yra labai sunku.
Kodėl nebendraujama su „AirFrance” CDG tai iš viso neaišku – KLM ir „AirFrance” dabar apskritai yra viena kompanija.
Dar gi, „FlyLAL” kažkada deklaravo, kad taps „SkyTeam” asocijuota nare. Nutilo kalbos …
Noriu vieną pastabėlę pridurti – perkant per flylal.com į Niujorką bilietus negaunama jokių frequent flyer programme taškų. Jei kam atrodo, jog tai menkniekis, turiu pastebėti, jog su KLM skrendant vos 7 skrydžius už 2000 litų galima gauti vieną panašios vertės skrydį nemokamai – juk tai 14% nuolaida. Akivaizdu, jog ją įskaičiuojant šiek tiek kitaip atrodo rinka – kiekvieną su FFP galiojimu skrydį reikėtų papiginti sakykim 14% – o dabar, kai taip nedaug aliansų – pakankamai didelės galimybės tuos sukauptus taškus išnaudoti.
Pvz… Vilnius-Niujorkas su KLM. Į vieną pusę sukaupiama 4300 mylių, taigi roundtripas – 8600 mylių. 6 tokius round tripus padarius sukaupiama 50 000+ mylių – būtent tiek reikia, norint gauti vieną nemokamą skrydį į, sakyksime, Niujorką. Žinoma, ekonomine klase. Akivaizdu, jog 7 skrydis nemokamas, taigi taikoma maždaug 1/7 nuolaida. Be to, galima išlošti dar daugiau, nes už tas 50 000 mylių galima skristi ir ten, kur bilietas kainuoja gerokai brangiau, nei į Niujorką – Torontą, Los Andželą, Dohą ir t.t.
Jau vien dėl to aš rinkčiausi KLM vietoj flylal/Virgin Atlantic jei kainos skirtumas būtų 100-200 litų, nekalbant apie kitus privalumus (galbūt Londone pasibastymas kaip tik galėtų būti privalumas, bet kas kam)
Reikėtų tik pastebėti, jog KLM full-fare gerokai didesnė už flylal/Virgin. O jeigu naudotis KLM siūlomais USA specials pasiūlymais, gauni tik 25% įprastinio mylių skaičiaus…
Beje, flailalas, lyg išgirdęs čia siūlomas idėjas, pasiūlė labai neblogų variantų į Indiją sausiui/vasariui su KLM per AMS. Pilna variantų ~1300lt roundtrip į Delį/Mumbai..
Gaila, kad dingo visi variantai per Kijeva. O Šiaip geriau, kad dar būtų Kinijos ir Australijos kryoptimis geros kainos. Tik su Australija jau be dvieju persėdimu nieko neišeis…
Kaip neiseis?:) vno-lgw,lhr-syd :)
O kokia kompanija skraido be nusileidimo iš Londono ir Sidnėjaus bei kokiu lėktuvu? Kiek žinau, niekas neskraido be nusileidimo. Minčių turi Qantas, kuri galvoja su Boeing 777-200LR arba Airbus A340-500 bandyti atlikti reguliarius reisus tarp Londono ir Sidnėjaus. Taip pat „Virgin” turi minčių su 787ER skristi iš Londono į Pertą.
Dėl to reikėtų skrist į kokį Dubajų, o jau išn ten su Emirates arba su bet kuo kitu tiesiai skrist iki Australijos ir Naujosios Zelandijos. Iš ten tikrai turėtų būt Non-stop skrydžiai.
Kuo mes už AirBaltic blogesni. Juolab, kad net su B-737-300 galima iki ten datraukt.
Simonai, pora pavyzdziu:
BA skrenda su 772/773 ER
QF skrenda su 744 arba 772/773 ER
tikrai zinau kad yra daugiau variantu, tik neturiu laiko ieskot :)
P.S. nuo sausio 16d, LHR-SYD važiuos su A380 ;)
Vytautai visi tavo išvardinti pavyzdžiai skrenda su tarpiniu sustojimu SIN,HKG arba BKK. LHR-SYD su A380 jau senokai skraidina Singapore Airlines per Singapūra. Nuo sausio Qantas paleis tuo pačiu maršrutu savo A380.
Tavo tiesa, non-stopais jie laikomi tik teoriskai, nes leidziasi pailset ir pasipildyt kuro. Anyway, B787 ir A350 poziciuoja save butent sitam tikslui – tikram lhr-syd non-stop.
Beje, suolis tikrai nedidelis – viso labo papildomi 250nm prie dabartinio ilgiausio EWR-SIN marsruto. As asmeniskai nesu tikras ar noreciau tiek laiko kalatotis ekonominej klasej. Kolega pernai skrido is Cikagos i Havajus non-stop, sake subine ir nugara tris dienas skaudejo :)
Čia man dabar toks klausimas iškilo – o „airBaltic” siūlo kokius nors jungiamuosius skrydžius per Dubajaus kryptį? Nes kažkaip neįtikėtina, kad du kartus per savaitę jie prisodintų 757 keleivių, kuriems būtent reikia iš Dubajaus į Rygą. Turint neblogų partnerių Dubajuje, ši kryptis vien dėl to gali būti patraukli, kadangi yra tikrai geras taškas iš kur galima tęsti keliones į Pietų Aziją, Australiją ir pan.
Ir šiaip įdomu, kaip sekasi „airBaltic” su Dubajaus kryptimi – tai be abejonės ambicingiausias šių metu projektas.
Ne per seniausiai keliavo draugai shopping tikslais, ju teigimu, uzpildymas apie 75%, uz bilietus mokejo kiek daugiau nei po 320LVL
Airbaltic siūlo jungiamuosius skrydžius per Dubajų su Emirates. Kainos nėra mažos, bet Emirates skrenda į daug egzotiškų vietų, kur kitų variantų nėra daug.
O dabar galvoju, ar nebus, jog keleiviai skrenda ne į Dubajų, tam, kad išskristi kažkur toli už Europos ribų, bet skrenda iš/į Dubajų iš Europos mažesnių spotų – turint omeny, kokios airBaltic kainos, tai visai sexy atrodo iš Talino, Vilniaus, Minsko, daugelio kitų airBaltico destinationų skristi į Dubajų per Rygą. Ir išties, daugelis lietuvių neabejotinai rinktųsi skrydį per Rygą, o ne per Frankfurtą, Helsinkį, Vieną ar kitą miestą – juk taip gerokai pigiau, o ir skrydžiai į Rygą dažnesni nei į bet kurį kitą miestą.
Viena bėda, kad Emirates priklauso Star Aliance, o ne Skyteam. Iki Kinijos LAL su dabartinbiais savo lėktuvais nedatrauktų. Gal nebent iki Kenijos.
Apskritai reikia žiūrėt kuriuos partnerių Hub’us dabar galima pasiekt. Roma, Milanas, Madridas, Maskva, Amsterdamas, Paryžius yra. Iki Meksikos, Korėjos ar Kinijos nedatrauksim.
Vienintelė alternatyva Kenija. Jei dar geras kainas pasiūlyt, gal atsirastų gerų jungčių Lotynų amerikos, Azijos kryptimis.
Iki Kinijos manau dar nuskristu LAL. Vilnius-Pekinas gaunas apie 6600km atstumo. Tai dar iš bėdos įmanoma padaryti su 757. Panašius atstumus su 757 reguliariai įveikia Continental (Niujorkas-Berlynas) ir Northwest (Detroitas-Diuseldorfas).
Beje, Andriaus minetas EWR-TXL, kartu su EWR-LIM yra ilgiausi komerciniai reguliarūs skrydžiai naudojant B753/752. O rekordininkas, kiek žinau yra thomas cook charter, su B753 skrides YVR-LGW, kas yra ~7550KM. Iš tingėjimo paieškot informacijos paklausiu – gal kas žinot kaip su flylal – ar ju B752 jau skraidina publiką į tailandą? ten su stop-over’iu ar tiesiogiai?
Pirmas skrydis į Bangkoką numatytas gruodžio 11 dieną. Bet Bangkoko oro uostas šiuo metu užimtas ir skrydžiai ten nevyksta – gal iki gruodžio 11 dienos išsispręs – klausimas ar liks norinčių skristi.
Skrydžiai bus vykdomi su sustojimu Dubajuje.
Tokius fokusus su B757 galima atlikt tik su mažesniu keleivių vietų skaičiumi. Berods NWA B757 Transatlantic variantas turi tik 150 vietų. Tuo tarpu LAL- 232, berods.
Bet užtat gera žinia- VNO vadovas atsistatydino…
Lietuvos civilinės aviacijos infrastruktūros plėtros planas (ŽR. 2008.09.19 šio blogo įrašą)
jau antras jo punktas išsipildė :-)
Vilniaus oro uosto vadovas atsistatydino
Cia truputi offtopic, bet kokia likimo ironija, kaip kartais marketingistams susidelioja ivykiai pasaulyje:
Vakar gautas Flylal newsletteris apie pigius skrydzius i Mumbai:
http://www.flylal.com/lt/misc/best_offers?utm_source=flylal_newsletter&utm_medium=web&utm_campaign=newsletter_INDIA
Ta pacia diena nutikusios itin ziaurios teroristu atakos Mumbajuje:
http://www.delfi.lt/news/daily/world/article.php?id=19446943
Ir kaip negrauzt nagu kazkam…
Simonai,
pastebėjau įdomią reklamą, tai labai in-line su anksčiau Tavo rašyta tema. Novaturas paleido reklamą tiesioginiai skrydžiai į Bankoką 2 619 Lt skrydis + viešbutis :)
Tai dabar kaina juk realesnė, kad konkuruotų su reguliariom avialinijomis, ar ne? Tiesa, nežinau kaip jaustis žmonėms, įsigijusiems keliones vos ne dvigubai brangiau. O matant, kaip traukiasi rinka, nuolaidų gali tik daugėti :)
Man tik idomu kur jie skris (leisis), jei su Bankoko oro uostu vis dar problemos…
Autorius pats priestarauja. Teigia, kad neliks skrydziu i kai kuriuos oro uostus, jei flyLAL „uzsilenks”. Bet tokiu skrydziu buvima ar nebuvima lemia ekonomine logika – jeigu jie nuostolingi, tai jais neskraidys ne viena aviakompanija, taip pat ir flyLAL, jei pelningi – kodel jais negaletu skraidyti ir kitos aviakompanijos? Ir beje, minimos Vakaru aviakompanijos kaip tik kai kuriuos marsrutus galetu valdyti pelningiau, nes sau pasiimtu tranzitinius keleivius.
[…] jog rinka yra nesveika ir keleivių srautas yra išpūstas dirbtine stimuliacija. Prisimenu, jog 2008 m. pabaigoje rašiau apie tai, kaip atrodytų Vilniaus oro uostas be “flyLAL” ir &#…, nelaimė, jog tai ir išsipildė. Neduokdie, dabar tokio sukrėtimo. […]