„Jis perka MAXIMOJE” ir privatumas
Comments(9)Ne, „Maxima” šį kartą ne prie ko. Bent jau kol kas.
Julius Narkūnas šį rytą atsiuntė žinutę, klausdamas ar „Suit Supply” man moka už jų reklamą. Iš pradžių pamaniau, jog čia apie šios kompanijos paminėjimus mano tinklaraštyje, bet, pasirodo, kalba ne apie tai. Kalba apie „Facebook” reklamos būdą, kurį galima dažnai pamatyti šio socialinio tinklo reklamos skiltyje:
Galima pamatyti įvairių vaizdelių – jeigu reklamos užsakovas užsako mokamą reklamą „Facebook”, sistema kartas nuo karto parodo šalia reklamos, jog „jūsų draugas yra šio prekės ženklo fanas”. Labai gražu, tikslu ir efektyvu.
Bet kaip su teisiniu ir etikos aspektu? Ar gali atsitikti taip, jog vieną dieną autobuso stotelėje pamatysiu savo nuotrauka su prierašu „Jis perka MAXIMOJE”? Aišku, kad negali, nes mano balsas ir veidas niekam įspūdžio nedaro. O ką jeigu mano vardas būtų Arvydas Sabonis? Arba Agnė Jagelavičiūtė?
O kam mano nuomonė gali padaryti įspūdį? Akivaizdu kam – mano draugų ratui. Nes nuomonė perduodama iš lūpų į lūpas yra pati efektyviausia reklamos (arba anti reklamos forma) – tą supranta ne tik marketingistai ir tai galioja be išimties bet kuriame informacijos perdavimo kanale.
Akivaizdu, jog „Facebook” naudojasi esminiu tinklaraščių ir socialinių tinklų patikimumo faktoriumi. Ji labai gražiai nupasakojo Deividas Talijūnas Lietuvos Marketingo Asociacijos nariams rengtame seminare – „Ar jūs pasitikite savo draugo nuomone kalbėdamiesi bare apie tai, koks mobilusis telefonas yra geras ir koks ne? Juk jis išgėręs, emocingas ir nė velnio neturi supratimo apie mobiliąją techniką? Taip, dažniausiai pasitikite. Lygiai taip pat su nuomone, išdėstyta blog’e”.
Socialiniai tinklai ir tinklaraščiai suartina „draugus”, „draugų draugus” bei tinklaraščių rašytojus bei jų skaitytojus. Nebūtinai asmeniškai (tiksliau, dažniausiai ne), bet interesų srityje – taip. Jeigu jūsų skaitomo tinklaraščio apie mobiliuosius telefonus autorius „Facebook’e” užsidės statusą „dievina Nokia N95 telefoną”, jis jums padarys dešimt kartų didesnę įtaką negu tai, jog per televiziją 5 kartus pamatysite Auksinio Kanų Liūto vertą šio telefono klipą.
Nenuostabu, jog „Facebook” tai pagavo ir emė naudoti „click rate” auginimui. Klausimas, kur yra etikos riba. Teisiniai klausimai, ko gero, apibrėžti „disclameryje”, po kuriuo esi priverstas pasirašyti registracijos tinklalapyje metu. O ką jeigu ant čekio, kurį spausdina „Maximos” kasos aparatai ir ant kurio pasirašai mokėdamas kortele būtų dar įdėtas klausimas „Ar sutinkate, jog jūsų nuotrauka bus panaudota prekybos tinklo reklamoje? TAIP, NE”. Neteisingą išbraukti.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
9 komentarai
Leave a reply
Hm, aš irgi buvau susimąstęs ar tau moka, na jei ne, tai galvojau bent sutikimą turi. šiaip klausimas kaip dėl asmens duomenų apsaugos, bet čia jau nesugaudysi…
man kilo mintis, kad Simonas savo iniciatyva tuos kostiumus pradėjo facebooke siūlyt :)
Tokia reklama manau peržengia etikos normas, jei daroma be asmens sutikimo.
registruodamasis facebook sutinki, kad visos tavo patalpintos nuotraukos tampa facebook nuosavybe ir bus naudojamos kaip jiems patinka.
o etika….pats registruojiesi, pats dedi nuotraukas, patys prisijungiate prie visokių „reklaminių grupuočių”. tokiu atveju nematau kur čia svarstyti apie etiką.
Tai etika ir yra, kad ne mazom raidelem taisykles surasytum, o aiskiai vartotojui nurodytum kad bus daroma su jo su jo duomenimis
Aš tai neskaičiau net po šio „incidento” Facebook’o disclamerio, bet esu tikras, kad teisine prasme čia viskas yra 100% teisingai – priešingu atveju amerikiečiai privatumo maniakai jau būtų facebook’ą per spaudą ir teismus užėdę.
Bet yra kitas dalykas – etinis klausimas. Nes iškeltas palyginimas su „Jis perka MAXIMOJE” yra mano manymu teisingas. Principas yra labai panašus, o „Maxima” čekio antroje pusėje gali parašyt, kad „priimdamas šį čekį sutinku besąlygiškai dalyvauti reklaminiuose veiksmuose”.
Nuotraukos ant stulpo analogas būtų teisingas, jei kas nors išrastų stulpą, kurį mato tik tavo draugai :)
Norėčiau pakomentuoti iš teisinės pusės. Visų pirma Maximos čekis su pastaba, kad jo priėmimas reiškią sutikimą būtų neteisėtas. pagal asmens duiomenų apsaugos įstatymą (ir kai kuriuos kitus teisės aktus) tokiems veiksmams reikalingas aiškus asmens sutikimas. Jei parašo nėra- negalioja.
Prisiminkit, kai pasirašoma lizingo sutartis, reikalingas papildomas sutikimas gauti duomenis iš SODROS ir pan.
Leidimo naudot asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais prašoma atskirai.
Minėtu atveju, Facebook panaudojo asmens atvaizdą (teisės į privatumą pažeidimas) ir vardą. Iš esmės įstatymo saugomus asmens duomenis.
Facebook nėra vieša vieta (nebent visas nuotraukas rodytum neribotam asmenų ratui). Pagal mūsų įstatymus asmens duomenų panaudojimui reikia gauti atskirą sutikimą. Jis gali būti bet kada asmens atšauktas.
Tai, kad Facebook veikia pagal JAV įstatymus ir atitinakamai formuluoja taisykles nieko nekeičia. Vartotojams iš Lietuvos galiotų Lietuvos įstatymai. Tokiu atveju galima konstatuot įstatymo pažeidimą iš paslaugos teikėjo pusės, nebet jis neturėtų duomenų kurioj valstybėj gyvena konkretus vartotojas.
Išvada- galima kelti bangas. Net kreiptis į duomenų apsaugos inspekciją.
jei sutinki su Facebook’o disclameriu, tuo pačiu sutinki, kad visi ginčai tarp tavęs ir facebook bus sprendžiami JAV tokioje ir tokioje valstybeje ir t.t. o tai reiškia, kad jokiu bangų šia neprikelsi, nebent turi daug pinigu kelionėms ir advokatams JAV
bet gi toje reklamos formoje pateikiama tik puslapio informacijos dalis, ‘Jonas Jonaitis yra Maxima prekinio ženklo gerbėjas’. Ši informacija prieinama visiems, tad manau teisiškai čia viskas gerai. Kitas reikalas jei ten pvz. būtų parašyta ‘Jonas Jonaitis PERKA Maximoj, tad KVIEČIA ir Tave’- tada reiktų, kad pats lankytojas patvirtintų jo ‘perka ir kviečia’, arba uždėti ‘varnelę’, jog sutinka apie jo duomenų panaudojimą reklamai.