Kaip reaguotumėte į tokią naujieną …
Comments(140) temos: lėktuvai
Iš trijų skirtingų šaltinių išgirdau tokį gandą – liepos mėnesį „airBaltic” ketina atidaryti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Londoną, Stokholmą, galbūt, į dar kokį Europos miestą.
Tai tik gandai, kurie realaus pagrindo neturi – tais gandais nelabai tikiu.
Tačiau pasvarstykim, kaip tai atrodytų, jeigu šie gandai pasitvirtintų?
Variantas A. „airBaltic” antrina Andriui Kubiliui, kad krizė Lietuvoje baigėsi. „airBaltic” teigė, jog Vilniaus bazės skrydžių apkarpymas susijęs tik su ekonomine krize Lietuvoje ir bendrovė grįš į Vilnių, kada tik ekonominė padėtis pagerės.
Variantas B. „airBaltic” tik ketina vėl pagerinti skrydžių tarp Vilniaus ir Rygos statistiką. Bus parduota krūva bilietų tiesioginiams skrydžiams iš Vilniaus, į …, o paskui visiems keleiviams bilietai bus pakeisti į tą patį tašką per Rygą.
Variantas C. „airBaltic” tiesiog stengsis išstumti iš maršrutų jau šį savaitgalį skraidymą pradėsiančią „Skyways” bei ketinančią vasarą veiklą pradėti „Star1 Airlines”.
Tokių gandų pasitvirtinimas, be abejo, būtų geras keleiviams, tačiau aviacijos rinkai, kažin …
Dar kartą pakartosiu, jog tai tik gandai.
Panašu į tai, jog Kazakhstano bendrovei „SCAT” bus išnuomotas ir antrasis „flyLAL Charters” naudojamas „Boeing 757-200”. Vilniaus oro uosto lėktuvų stebėtojai pamatė, jog abu 757 jau perdažyti SCAT spalvomis, nors dar atlieka „flyLAL Charters” reisus. Klausimas – kuom „flyLAL Charters” veš atostogautojus į Turkiją, Ispaniją, Graikiją? Negi rinka tiek susitraukė, kad bus galima apskraityti vienu dviem 737?
O pirmoji birželio savaitė bus įdomi dviems Lietuvos oro uostams – kitą savaitę Kauno oro uoste prasideda „airBaltic” skrydžiai iš Rygos į Kauną, o jau šį sekmadienį Vilniaus oro uoste turėtų leistis pirmasis „Skyways” lėktuvas.
„Fokker 50” skelbiu savaitės lėktuvu :-) Na, o Vilniaus ir Kauno „planespotter’iai” turės ką veikti.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
140 komentarai
Leave a reply
Pirmasis BT Fokker’is leisis Kaune ketvirtadienį, 12:20 ;)
Taip Fokker50 tikrai savaites lektuvas….O del airBaltic gandu tai manau kad jie visai realus.Prades vest airBaltic i (pvz.londona),tada naujieji Star1 netures ka daryt.Juk dabar is VNO nieks i Londona neskrenda,Star1 norejo atgaivinti sia krypti,bet airBaltic stipresne ir po kokio menesio istumtu Star1,paskraidytu ir siulytu vel per Ryga varineti.Bet Star1 planuoja ir kitu krypciu…Nu pamatysim kaip ten bus….
Tuo tarpu Novaturas į Barseloną pardavinėja vien lėktuvo bilietus už pakankamai žmonišką kainą
http://www.novaturas.lt/akcijos/akcija-lektuvo-bilietams-i–barselona
Šiaip tai Londono atiodarymas iš vienos pusės AirBaltic’ui būtų kažkiek pavojingas. Tam, kad pritraukt keleivių jiems reikės pasiūlyt geras kainas. Tokiu atveju dauguma keleivių, kurie skristų per Ryga, gali pakeist savo planus ir skrist iš Vilniaus.
Pats idomiausias variantas būtų, jei akcijos dėka, skristi į Londoną per Rygą būtų pigiau, nei iš Rygos (tranzitas apsisuka kita kryptimi). Aišku, čia jie gali pažaist kainodara ir neduot gerų kainų. Kitas dalykas- kad labai norintys pigiai nuskrist galės atvažiuot autobusu.
Kas link Stokholmo, tai vienas dalykas naujo reiso atidarymas kažkiek užtruks. Dėl kainų karo gali jie turėt problemu su reisu Ryga-Stokholmas.
O galutinis rezultatas priklausys nuo abiejų bendrovių finansinio užnugario.
Turiu įtarimą, kad AirBaltic tokiu būdu bandytų išmušti konkurentus bei „grąžinti” keleivius į Rygą.
Kalbant apie techninę reikalo pusę, atidaryt vieną-du reisus AirBaltic nebūtų didelių problemų. Bet su daugiau jau kiek kebliau. Nebent jų dabartinis lėktuvų parkas nėra pilnai išnaudojamas.
Dar vienas dalykas- Londonui reikėtų parvaryti B737 į Vilnių. Dėl vieno reiso būtų nemaža prabanga. O varinėt pustuštį Boeing’ą į Rygą būtu nemaža prabanga…
O kas link FlyLAL-Charters, tai gali būt, kad dėl keleivių trūkumo jie pereis prie B737 naudojimo. Tokiu atveju reikės užmiršti Tailandą ir tolimus kraštus. O „Aurelai” vėl atsiranda niša grįžimui į Lietuvos rinką.
Aviation asset managment nusipirko nauja (sena) 737 pries savaite atrodo.
Hmmm, taip ar taip dabar RIX-VNO skraido 737. Tai nematau problemos, jog ryte atskridęs iš Rygos 737 paskristų iki Londono.
Kita problema. Panašu, jog airBaltic dabar bandys lįsti į tokią situaciją, kaip jau buvo su flyLAL: iš VNO viena kryptimi skraidys arba nė vienos, arba dvi kompanijos. Tai atrodo labai logiška, tačiau tuo pačiu ir labai kenkėjiška iš airBaltic pusės. Juk jie vardan dominavimo Vilniuje galėtų ir po kelis litus paleisti bilietus, kad tik neleistų susikurti naujam vežėjui Lietuvoje.
Jeigu iš tikrųjų taip padarytų „airBaltic”, tai manau būtų tik nors kenkti Vilniaus oro uoste besistengiantiems veikti vežėjams.
Iš tikrųjų, man atrodo, kad „airBaltic” patyrė, kad su tiesioginiais skrydžiais konkruoti yra sunku.
Pvz. reise Vilnius-Stokholmas, „Skyways” siūlo tarifą apie 450 LTL, tai „airBaltic” tokį galutinį tarifą per Rygą gali siūlyti tik dempinguodama, nes, bent jau pagal jų duomenis, vien mokesčiai į vieną pusę sudaro 290 LTL (aišku, realiai jie yra mažesni, bet visgi). Be to, siūlydama skrydžius per Rygą, manau, „airBaltic” turi laikyti bent 150 LTL mažesnę galutinę kainą, nes 100 LTL keleiviai mokės už tiesioginio skrydžio patogumą.
Tas pats būtų su Londonu: jeigu „Star1” pradės skraidyti ir duos apie 700 neakcijinį tarifą, tai „airBaltic” per Rygą konkuruodama turėtų duoti 550-600 LTL.
Na, bet jei nori kenkti, tai turi kariauti.
Manau, kad reliausiais yra Simono „C” variantas. Air Baltic paakintas „žlugusios” Lietuvos rinkos sėkmės, nenori užleisti pozicijų. Juolab, kad kitomis kryptimis iš Rygos sekasi gerokai prasčiau.
Taip kad komerciniai BT pasvarstymai šiek tiek praslydo į viešumą. Pasižiūrėsim, kokie bus realūs sprendimai.
Aš nelaikyčiau konkurencijos ir konkurencigų kainų kenkimu.
Tik dėl tiesioginių skrydžių keitimo į skrydžius per Rygą galėčiau sutikti jog negražiai daro.
Visokie kenkėjiški eksperimentai kainuoja. Realiai naujai kompanijai reikia turėti tai galvoje, kad jie ne į tuščia vietą ateina. Todėl jei jie bandys startuot su vienu maršrutu, tai jiems AirBaltic gali ragus padaryt ir be tiesioginio skrydžio į Londoną- nuleidę kainas skrydžiams per Rygą (tiesa gali visiems norintiems bilietų neužtekt).
Todėl, jei Star1 galvoja rimčiau startuot, jiems reikia neapsiribot vienu maršrutu. Bet tada pradžiai reikia turėt daugiau kaip 1 lėktuvą, kas irgi kainuoja.
Tokiu ateveju galėsim pamatyt AirBaltic manipuliacijas. Beje, kiek suprantu, tokiais triukais Taline jie neužsiima? Ar ten jiems kiti konkurentai neleidžia?
Aišku žiūrint iš kitos pusės- bet kokia konkurencija yra naudinga galutiniam vartotojui, nes mažina kainas. Puikus to pavyzdys- low-cost’ų sėkmė europoje, realiai sumažinusi vidutinę skrydžių kainą.
Kitas dalykas, kad konkurenciją reikia atlaikyt. Todėl aviaciojos pasaulyje žinios apie naujas konkurencijos aukas įtin dažnos.
Didžiausia mįslė kokią strategiją ruošiasi pasirinkti Star1? Ar tai bus naujai kuriamas Low-cost’as, ar tradicinė kompanija, su tranzitu ir code-share’u bei pan.
Nenagrinėjau kainodaros „airBaltic” iš Talino. Taline situacija yra kitokia, ten „airBaltic” turi tiesioginį tiesioginį konkurentą, kuris viską daro taip pat kaip „airBaltic”. Tai – „Finnair”. Jie irgi skraido į Helsinkį 6 kartus per dieną, siūlo panašu žemėlapį kaip „airBaltic”, be to, skrydis į Helsinkį trunka mažiau.
Del B757 lektuvu Vilniuje – vienas is ju tikrai lieka Lietuvoje. Tiesiog del biurokratijos teko sukeisti lektuvus vietomis. Ir perdazyti (ar uzklijuoti kitus lipdukus).
expertui
Tai vienas 757 (LY-FLG) jau isskrido i Kazachija pries kelias dienas. Vilniuje liko tik lenktasparnis LY-FLA. Gaila tik ,kad ji jau anksciau nudaze SCAT spalvomis. Tai negi visa vasara matysim 757 su didelem raidem SCAT sone, skraidanti is Vilniaus? :)
Radau internete nuotrauka, kur praejusia savaite Maljorkoje uzfiksuotas FlyLal charters 757 :):
http://planepictures.net/netshow.php?id=846333
Realiai airBaltic konkuruoja žiauriai tada, kai mato prasmę tą daryt. Gi nei prieš Brussels Airlines, nei prieš Donbass taip nesišakojo. Skyways resursai galbūt mažesni, be to jie nėra galutinai apsisprendę dėl plėtros mastų – geriau įtikint juos per daug nesiplėsti, nes iš Vilniaus į Amsterdamą ir ypač į Berlyną dabar dažniausiai skredama per Rygą.
Realiai Scat galėtų bandyti skraidyti į Vilnių su kokiu Yak-42.
Gal yra kokios nors priemonės, tarkim kaip nors papildomai apmokestinti tokias nešvarias kompanijas kaip airbaltic?
Prisiminiau vieną tokią istoriją iš JAVa aviacijos rinkos, su kuria teko susidurt asmeniškai. Yra ten toks miestas Cincinnati. Jo oro uostas yra Delta Hub’as. Dėl Delta dominavimo tame oro uoste skrydžių kainos iš Cincinnati didžiulės. Dėl ko norint skrist pigiau reikia pavažiuot dar 50 mylių iki Dayton’o Iš ten bilietai yra maždaug dukart pigesni.
Idomiausia, kad bilietas iš San Francisko į Dayton’ą per Cincinnati’į kainavo daugiau nei dukart pigiau nei tiesiai į Cincinnati…
O Delta taktika buvo paprasta- kai tik pradėdavo konkurentai skraidyt- jie nuleisdavo kainas ir priversdavo juos pasitraukt…
Tai puikus pavyzdys prie ko veda monopolizmas. Aišku AirBaltic nėra bazinė kompanija ir jiems tokius triukus daryt sunkiau, bet mėginti gali.
Klausimas kieno resursai mažesni- AirBaltic ar Skyways gana atviras. Kiek suprantu AirBaltic nedirba labai pelningai, o gal net nuostolingai. Gauti paskolą panašiems eksperimentams sunku, vyriausybė. O iš kainų karo jie tikrai turės nuostolio.
Kalbant apie Brussels Airlines ir Donbass- jie nėra tikri konkurentai AirBaltic, nes negali pasiūlyt analogiškos skrydžių geiografijos. Brussels airlines dar koja kiša blogas tvarkaraštis ir nepakankamas dažnumas, todėl dalis keleivių atitenka CSA ir AirBaltic…
taip, kol kas bus skraidoma su LY-FLA ir su SCAT skiriamaisiais zenklais :)
Kiek suprantu Yak-42 neatitinka ES techninių reikalavimų. Todėl jie seniai dingo iš rytų europos valstybių parkų.
O su AirBaltic stabdymu sudėtinga. Teoriškai galima kelti klausimą dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Tik tas dominavimas aviacijoj yra kartais sunkiai pamatuojamas dalykas. Jis geriau matomas Rygoj, nei Vilniuj, kur tokių tranzito vežėjų yra daugiau.
Tad grišių prie seno teiginio- didesnė skrydžių geografija mums reikalinga pirmiausia dėl mažesnių skrydžių kainų dėka didesnės konkurencijos.
O del ko su SCAT zenklais?Nesuprantu,SCAT issinuomavo lektuva bet skrenda uz FL CHARTERS.Tai kam lektuvus perdazyt???
Vytautui
Jak-42 atitinka visus ES reikalavimus, ir vis dar skraido po Europa. Tik aisku nedaug. Pagrinde jie skraido Rusijos vidiniais marsrutais.
Deiviui-
Tai pasak Experto, kaip suprantu jie is pradziu perdaze SCAT spalvomis viena 757, bet paskui del kazkokiu biurokratiniu kliuciu turejo apkeisti lektuvus ir kazachams atidave kita, kuri irgi perdaze. O tas pirmasis 757, nors jau perdazytas bet taip ir liko pas FlyLal. :)
Vasaros sezono Vilniaus charteriu tvarkarastis itemptas, tai kazin ar ras laisvo laiko perdazyti dabar ji :)
aisku :)
Nuo liepos 3 Air Baltic pradeda iš Rygos skraidyti į Tartu.
Įdomi istorija su „flyLAL” lėktuvais ir SCAT! Ačiū patikslinusiems. Man atrodo, kad gali būti, jog „flyLAL Charters” greičiausiai imsis rebrand’ingo – „flyLAL” uodegą vežiotis nėra labai gerai. Visos kitos grupės įmonės jau atsikratė „flyLAL” vardo liko tik viena – manau nuo rebrand’ingo sulaikė tik dideli kaštai lėktuvų perdažymo.
Žiūrėsim, kokie bus „airBaltic” veiksmai ir konkurencinis atsakas į iš Vilniaus atidaromus skrydžius. Kas gali paneigti, jog „airBaltic” nekišo pagalių į „Skyways” planus skraidyti į Amsterdamą? Tokius pat pagalius gali kaišioti ir „Star1”, nes, manau, Amsterdamo kryptis yra įdomi ir jiems.
Kas dėl skraidymo – SCAT į Vilnių ir „airBaltic” į Kijevą – tokie skraidymai nėra greiti, nes reikia gauti Vyriausybės leidimą: skrydžiai nevyksta laisvai, čia ne Europos Sąjunga, reikalingi tarpvalstybiniai susitarimai. „airBaltic” dar „geraisiais” laikais buvo išsimušusi tris teises skraidyti iš Vilniaus: į Simferopolį, Odesą ir Kišiniovą. Šitie leidimai dar galioja. Vilnius-Kijevas skraidymo teisė priklausė „flyLAL”, po jos bankroto, „Donbassaero” jau antrą savaitę kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir gavo leidimą skraidyti iš Kijevo. Kiti greičiausiai negautų antrojo leidimo. Beje, leidimą gali gauti ir „marinuoti”.
Vilnius-Astana-Vilnius leidimą buvo išsiėmusi „flyLAL” dar 2008 m. pavasarį, tačiau taip niekada juo ir nepasinaudojo.
Kas liečia „airBaltic” konkurenciją su didžiosiomis kompanijomis – tai be abejo, jų resursai didesni už „airBaltic” ir konkurencija nebūtinai baigiasi bankrotu. Tiesiog didžiosios kompanijos jeigu mato, kad maršruto grąža bus tik „kažkada” tiesiog spjauna ir eina kitur biznio daryti. Taip „British Airways” buvo išvaryta iš Vilniaus (bendros FlyLAL ir airBaltic pastangos), taip „airBaltic” išvijo krūvą kompanijų iš Rygos („easyJet”, „germanwings”, KLM, t.t.)
Aš tai manau, kad jei SCAT sugalvotų skraidyt į Lietuvą, tai tam naudotų B737. Kažkaip solidžiau atrodo skrydžiams į Europą. Bet kažkaip kazachai pas mus ypatingai nesiveržia. Juolab ir tadicinių keleivių sumažėjo. Nors traukiniai su senom mašinom toliau traukia į rytus…
Aš vis galvoju, kad galėtų mūsų VNO pabandyt Pulkovo prikalbint į Vilnių skraidyt, o gal ir į Palangą. Nors į Palangą geriau koks pažįstamas UtAir, nes turi mažų lėktuvų parką…
B C
!!!!!!
Sukos.
Nepatinka man tie BT su savo durna konkurencija.Ka norit ta sakykit.
Pirmiausia nemanau, kad AirBaltic norėtų pradėt skraidy iš Vilniaus į Kijeva. Kiek pamenu ši kryptis niekada nebuvo įtin pelninga. Daugiau nebent dėl bedro kodo su Aerosvit. Nes mokėt 800 Lt, kad į Kijevą nuskrist tai yra labai daug.
Įdomu kokia prasme Airbaltic domina Amsterdamas? Manau labiausiai tiek, kad ta kryptim paleist B757 iš Rygos.
Įdomu ar pasitraukus KLM AirBaltic tvarkaraštis keisis. Nes su dabartiniu į Amsterdama skrist dar galima, bet skrydžiams per Amsterdamą jis nepatogus.
Beje, kuriuo metu į Ryga skrenda B737? Suprantu, kad teoriškai esant labai daug keleivių į daug reisų gali net ir Boeing’o neužtekt. Šiaip tai skraidant 6 kart per dieną ten beveik viskam turėtų užtekti F-50
Beje, Aeroglot šiemet gali sulaukti mažų lėktuvų- Sukhoy Superjet-100. Gal dėl to jie Vilniu rudeniui nukėlė. Bus kaštai mažesni ir lengviau su UtAir konkuruot.
Beje, taip ir neaišku ką jie darė su parduotais bilietais?
Galima kiek norit keikti AirBaltic, bet reikia neužmiršt, kad pvz. tas past Ryanair daro iš esmės tą patį- dempinguoja kainas ir išmusšinėja konkurentus. Tiesa kai kurių AirBaltic triukų jis atlikt negali- „skraidymo per Ryga”.
Air Baltic didžiausia bėda tai keleivių klaidinimas su tiesioginių reisu pakeitimu į netiesioginius.
Pasikartosiu dar kartą- konkurencija yra naudinga vartotojui, nes mažina kainą. Tačiau kitas dalykas- nesąžininga konkurencija (su užslėpta valstybės pagalba ir t.t. ir pan.)
Tikrai būtų labai įdomu pamatyti Aeroflot’o Sukhoi Vilniuje.
Beje Simonai, kur tu išgirdai gandus apie Air Baltic’o grįžimą?
Konkurencija naudinga vartotojui tada, kai ji realiai ir nuolat vyksta. Dirbtinės laikinos konkurencijos sudarymas tam, kad sužlugdyti kitas įmones, yra vartotojui žalingas – nes po jo konkurencijos lieka dar mažiau. Palyginkite, pavyzdžiui, situaciją Vilniuje anksčiau ir dabar – dabar iš Vilniaus skrydžių yra mažesniu skaičiumi krypčių, nei buvo prieš Air Baltic atėjimą ir didžiąją konkurenciją, nepaisant to, kad ekonomika per tą laiką gana smarkiai išaugo.
Tai žalinga ir vartotojui (mažiau pasirinkimų ir didesnės kainos, nes mažiau galimybių sudaryti patogius jungiamuosius skrydžius), ir valstybei (mažesnis turizmas ir pajamos iš to).
Dėl Jak-42 – taip, jie atitinka reikalavimus. Ten daugiausiai problemų kilo dėl garso reikalvamių. Buvo toks momentas, kad LAL kaip tik turėjo skraidyti Jak-42 į vakarų Europą, nes Boeing 737-200, kuriuos jie tuo metu turėjo, neatitiko tų garso reikalavimų, o Jak-42 atitiko.
Nevisai sutikčiau su Augustinu, nes konkurencija ir kainų karas truko 4 metus, o dabar probleminis yra kol kas tik vienas pusmetis, ir tas pats kada mažiau kas jaučia poreikį skraidyt dėl krizės. Panašu, kad po kelių mėnesių vėl turėsim naujus kainų karus ir nemanau, kad airBaltic visus būsimus konkurentus greitai nugalėtų ir išstumtų iš rinkos.
Kažkaip atrodo, kad mažiau nei keturis metus, rimta konkurencija prasidėjo ir baigėsi tik visai neseniai. O pusmečio tikrai neužteks Vilniaus oro uostui atsigauti. Dar laabai ilgai neturėsim tokio srauto, kurį turėjom. Už tai pranas gali padėkoti airbaltic.
o tai ar negali oro uostas/susisiekimo ministerija pasinaudot situacija kad i stokholma jau skraidoma, ir balticui neleist skraidyt gerais laikais? vis tiek gi slotu nera begales, plius kazkada naujas oro uosto vadovas sake, kad tokiu dalyku, kai buvo skrydziai skirtingu kompaniju ta pacia krytpim 20 minuciu skirtumu, jis nebeleis. tas pats galetu buti ir star1 atveju-juk turbut si kompanija jau pradejo derint tvarkarascius, taip kad i londona balticui butu galima siulyt blogesnius laikus (nors neaisku, ar balticas nera „uzmarinaves” savo teisiu gatwicke).
tiesa, kazkur skaiciau kad tu teisiu es reglamentas neleidzia ilgai marinuoti, bet dabar, ekonomines krizes atveju, lyg yra padaryta isimtis.
Tai kad visai ne neseniai. Į Londoną už 255 Lt pirmyn atgal iš Vilniaus su airBaltic skridau 2005 m. vasarį (į Miuncheną su F50 už dar mažiau jau 2004 m. lapkritį). Ne konkurencija tada buvo? Atsimenat kokios tais laikais flyLAL kainos buvo?
Beje, nieks nesako, kad Star1 skraidytų į Gatwick’ą, o ne į Stansted’ą (o šiaip idealu būtų Heatrow) ar kokį kitą oro uosta. Jei jiems prioritetas Londonas, kaip galutinis taškas, o ne tranzitas…
VNO galėtų, aišku, skrydžių laikus pareguliuot, Juolab Skyways pirma pradeda skaidyt. Kitas dalykas, kad visiškai uždraust AirBaltic skraidyt kažkur iš Viniaus negalima.
Kitas dalykas- pagalvojau kokią realią grėsmę AirBaltic’ui kelia Skyways, kol skraido tik I Stokholmą? Juk labai didelės įtakos SAS tranzutui tai neturės. Nebent SAS pradėtų dempinguot iš Vilnius beveik visomis kryotimis. O į patį Stokhomą srautas nedidelis.
Tad Skyways realiai didesne grėsme keltų nebent skraidymų į Berlyną (mažiau) ir Amsterdamą (labiau).
Star1 tuo tarpu skriadys gan populiariom tiesiogini skrydžių kryptim, kur galėtų atimt AirBaltic tranzito dalį.
Tad realiai kažką galima bus kalbėti po mėnesio…
Vytautai-NT: „Star Team Group” planuoja investuoti apie 15 mln. litų į oro bendrovę – už tiek nė vienas slotas Heathrow neišeina: jis kainuoja apie 20 mln., tik nepamenu ar dolerių ar svarų :-)
O į Stokholmą tiesioginis srautas nemažas – manau per 60 proc. bus end-to-end travellers. Vien SEB, Swedbank, TEO, Sweco, Omnitel, Cramo, Falck, Tele2 ir dar dešimčių švedų bendrovių darbuotojai kasdien į komandiruotes važinėja. SAS dabar koncentruojasi į CPH kaip pagrindinį hubą.
Heatrow čia reikėtų suprast kaip tam tikrą svajonę. Šiaip tai UK reikia patiems pagalvot ką su tuo oro uostu daryt, nes jis realiai yra perkrautas ir galimybių plėstis nelabai turi…
Reikėtų tokių ilgalaikių, radikalių sprendimų, kai Berlyne, kur jie uždaro 2 oro uostus, kad pastatyt viena nauja ir didelį.
Tad geriausiu atveju teks tenkintis pasiūlymais analogiškais FlyLAL laikams- krydis per Londoną su savarankišu persėdimu tarp oro uostų…
Beje, kadangi dar berods niekas nerašė – Air Baltic taipogi pradeda skrydžius iš Rygos į Tartu.
Pasitvirtino, kad FlyLAL Charters atsisako antrojo Boeing 757. Va patvirtinimas: http://www.talpink.eu/images/bsq92zg38i2hheb0l114.jpg
Siuo klausimu specialiai vakar pasidomejau ir situacija paaiskinau auksciau. Straipsnis jau siek tiek pasenes, nes geguzes viduryje paaiskejo tam tikri biurokratiniai nesklandumai, kurie sutrukdys net ir norit, perduoti antraji lektuva Kazakhsatnui.
Įdomu iš to Tartu oro uosto išvis anksčiau kažkas skaidė? Nepanašu. Ir kas link Tartu, tai rodo gan „nepatriotiška” AirBaltic strategija. Jei jie pradeda skrydžius net iš Tartu, o iš Liepojos nutraukė, o Daugpilio dar nepradėjo, tai sakyčiau gana keista. Nes atstumai gana panašūs.
Dar viena galimybė- AirBaltic galėtų pradėt skraidyt į Šiaulius, nors čia jau atstumas mažokas, skirtingai nuo Vilniaus…
Kiek pamenu siandien yra „Skyways” diena Lietuvoje. Tik kazkaip ziniu apie tai,kad lektuvai jau skraidyt pradejo nesimato.
Gal kas jau mate baltus F-50 oro uoste?
Pirmasis Skyways lėktuvas leisis 16:45.
Reguliarių skrydžių iš Tartu nebuvo. Nuo Tartu iki Rygos oro uosto atstumas apie 260 km. Liepojos ir Ventspilio atveju ~200 km . Kitas dalykas – ką jau minėjau Liepojoj ir Ventspily nėra konkurencijos, kas nori skristi geriausias variantas važiuot į Rygą; Tartu atveju arčiau Talinas, ir į Helsinkį persikelt iš ten galima. Bet žiūrėsim, kaip jiems seksi, šiaip nedaug jungiamųjų skrydžių dabar siūlo palyginus.
Keltis i Helsinki yra gana keblu-ten maziausiai dvi valandos jura,dar iki oro uosto keliaut. Zodziu apsimoka jei is ten butu kokiu labai pigiu bilietu.
Reiketu Palangoj pagerint susisiekima tada padidetu konkurencija su Ryga. Kol kas Palanga buvo orientuota i Vokietija,o ne susisiekimas su kitais Hub’ais.
Gal jau kas mate Skyways Fokker50 Vilniuje?
EYVI tinklapyje parašyta, kad nutūpė. Reikia tikėtis, jog taip ir yra :)
Kazkodel dar niekur nerasoma apie Skyways atvykima isskyrus VNO tinklapi.Kai Brussels airlines atskrido tai ir ziniose ir internete iskarto info pasirode.
Nes Brussels Airlines gerai žinoma aviakompanija, gal todėl. Prestižas maždaug.
O bet tačiau. airBaltic, atradau, nėra jau tokie blogi :))
Lapkričio 9-17 dienom (kitom irgi, bet patikrinti šitą galima) Vilnius-Dubai su airBaltic 1341 Lt, tą pačią dieną su ta pačia kompanija Riga-Dubai – 1620 Lt.
Kentėjo lietuviai, dabar kentės latviai dėl didelių kainų už tiesioginius skrydžius. Ir nieko padaryt negalės…
Manau, kad pirmadieni visas internetas (turiu galvoj naujienu portalus) parasys apie Skyways atskridima…
Pakentekim truputi. Ir taip naujienu „truksta”
Kaip ir rašiau, pirmadienį pasipylė pranešimai apie Skyways skraidymą iš Vilniaus.
Tuo tarpu pavyko aptikti įdomių pasisakymų:
http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=d2fd590c-8cfb-4c6f-9eae-22f6541a2b87
Panašu, kad Skyways gerai žino sėkmingus Vilniaus maršrutus. Ir jei įdės pastangų, gali pasidaryti tam tikru AirBaltic konkurentu.
Tiesa klausimas ar Miuncenas buvo daugiau galinė stotelė Vokietijoj, ar tranzito taškas? Nes jei pirmiausia tranzito taškas, jiems reik bendradarbiavimo su Lufthansa ir pan.
Kodel toks tragiskas Vilniaus aerouosto interneto puslapis ?
Skyways iki šiol nėra tarp aviakompanijų, tituliniame kažkoks tipo „lietuviškas” lėktuvas , LAL „liekana” su neteisingomis LT spalvomis . Vienu žodžiu – mažai gerų pasikeitimų !
Šiaip tai VNO būtų lengviau sutvarkyt interneto tinklapį ir pagalvot kaip jį galimą būtų panaudot pvz. reklamos tikslais. Naujienos pas juos kartą į du mėnesius. Žodžiu matosi fantazijos trūkumas…
Miunchenas kadaise būdavo nebloga kryptis. Žiemą tai yra populiari kryptis tarp slidinėtojų, nes Alpės yra netoli. „flyLAL” ir „airBaltic” konkurencijos pike, net slides nemokamai veždavo į Miuncheną.
Šiaip per Miuncheną skrisdavo ir persėdantys, nes tai antras pagal svarbą „Lufthansa” hub’as. „Lufthansa” yra „Star Aliance” kaip ir SAS, krypties iš Miuncheno į Vilnių neturi, todėl nemanau, kad rimta problema „Skyways” būtų sutarti dėl jungimo su „Lufthansa” Miunchene.
Lauksime pirmų duomenų apie „Skyways” lėktuvų load’ą Stokholmo ir Kopenhagos kryptimis. „Skyways” vadovai šiandien „Lietuvos ryte” teigia, kad įgula bus iš Švedijos, bet gyvens Vilniuje.
VNO interneto puslapis rašo:
Paskutinio redagavimo data: 2008-11-14
Ka čia bepridursi …
kad parasyta:
Paskutinio redagavimo data: 2009-06-01
Priduriau:D
A, tikrai , sureagavo :) Atsirado naujiena:
Naujienos
Vilniaus oro uostas pasiruošęs priimti „Skyways” lėktuvus
2009 06 01
Įdomus tas „airBaltic” apie Tartu reisą:
airBaltic Vice President Janis Vanags admits that, even though tickets for the Riga-Tartu flights are already available, the airline has not yet officially announced the launch of the new flights, and wishes to see first how the market reacts to the new offer.
http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=14378
Pirkit broliukai bilietus, bet mes nesakom, kad skrisim. Tiriam rinką keleivių pinigais :)
Įdomu kas „Skyways” aptarnauja: BGS ar „Litcargus”?
BGS
Planuojami skrydžiai iš Vilniaus į Izraelį
http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=2ae495b1-a7a2-4d21-8cbc-921c8c1d8121
Į Izraelį vėlgi – užsakomieji skrydžiai. Vežami iš to krašto gyventojai atostogauti į Birštoną, Druskininkus. Pernai vasarą irgi vyko užsakomieji skrydžiai, viduryje sezono nutrūko, nes ten kažkoks operatorius ar užsakovas bankrutavo, paskui vėl lyg ir atsinaujino, buvo palaida bala.
Žiūrėsim, kas bus su „Izrael Airlines”, tačiau visgi, čia ne reguliarieji skrydžiai.
O čia ne tie patys, kurie kiekvieną vasarą į Tel Avivą skraidydavo? Man jau ima nepatikt, kad kiekvienas senas sezoninis čarteris kaip naujas reisas pristatomas.
Bent jau praita vasara is Tel Avivo Sun d’Or charteris skraide,o dabar kaip supratau EL Al Airlines planuoja.
P.S.Skrisdavo su B-757
Skrydžiai į Tel Avivą jau daugybę metų kiekvieną vasarą būdavo vykdomi, bent po kartą savaitę. Dažniausiai su žydų B737-800 arba B757. LAL’as ir Aurela irgi dažnai atlikdavo užsakomuosius skrydžius į Tel Avivą.
Prieš kelis metus žydai net vienąkart B747 buvo atsiuntę į VNO.
Man irgi nepatinka, kad tokie įprasti sezoniniai skrydžiai pristatomi kaip naujovė.
Man tai buvo atradimas, kad iš Rygos yra 3 kasdieniniai reisai į Berlyną. Čia jų draugystės su AirBerlin pasekmė? Skraido net dažniau, nei į Londoną. Dėl to įdomu koks ten realiai srautas.
Oficialiai B752 skraido tik į Almatą ir Dubajų. Arba tuos lėktuvus prideda pagal poreikį, arba ant žemės laiko…
Dar oficialiai „airBaltic” su 757 skraido į Oslą (nors ten nėra tikrai poreikio) ir į Barseloną – taip bent matosi iš jų tvarkaraščio.
Berlynas tai yra keistai populiari kryptis iš Rygos. Ir prieš porą metų ji tokia buvo, nors iš Vilniaus ji tik vegetavo. Be abejo, žaidžia „airBaltic” bendradarbiavimas su „air Berlin”, tačiau manau, žaidžia ir tai, jog nuo Rygos važiuoti į Berlyną jau toloka, tuo tarpu lietuviai dažnai automobiliais į šį miestą važiuoja.
Tai ka, vienintele viltis beliko Star1 Airlines ?
Jokiu kitu nauju skrydziu ir aviakompaniju nebesimato ? O Star1 irgi tyli, jokios tikslios informacijos …
Vytautui-NT
Air Baltic dažnai įterpia savo 757 įvairiais maršrutais vietoj tvarkaraštyje numatyto 737. Be to dar Air Baltic’ atlieka šiek tiek charterniu skrydžių į Antaliją iš Rygos. Matyt skraido pagal poreikį, ant žemės ilgai jų nelaiko. Kitas klausimas ar jiems atsiperka 757 eksploataciją?
Pvz. šiandien, Birželio 1d. tokie numatyti BT skrydžiai su B757:
Iš ryto atvyksta abu 757, iš Baku ir iš Almatos. Dieną vienas iš jų atlieką reisą Ryga-Paryžius-Ryga. O vėlai vakare abiems 757 planuojami skrydžiai į Dubliną ir Tel Avivą.
Beje, kadangi „airBaltic” skraido su 757, bet tvarkaraščiuose nurodo 737 arba tiesiog EQV, nukenčia kėdžių užimtumo procentas. Aš kai darau analizes, tai dažniausiai pasikliauju kaip nurodyta tvarkaraštyje, nes nėra galimybės atbuline data patikrinti faktą, kokiu lėktuvu buvo skrendama. Pvz. CDG reise nerasi niekada, kad būtų numatyta skristi su 757. Realiai lėktuvų užimtumas turbūt yra mažesnis nei skaičiuojama …
Prisiminkim, kad „flyLAL” prieš veiklos galą, paskutinėmis dienomis, kada mažų lėktuvų nebenuomojo, tai skrido į Frankfurtą su 757 …
Gerai čia pastebėjai. Žiūriu, pagal tvarkaraštį numatyti tik 3 Air Baltic B757 skrydžiai per savaitę (2 į Alma Atą ir 1 į Dubajų). Bet dabar realiai atliekama apie 15-20 skrydžių per savaitę, įvairiais maršrutais.
„Star Holidays” šiandien paskelbė savo atostoginių skrydžių tvarkaraštį. Pirmas skrydis su „HC Airways” šaukiniu numatomas birželio 24 dieną. Reiškia, „Star1” tądien jau turės bent vieną lėktuvą. Planuojama du kartus į savaitę skraidyti į Žironą, tris kartus į Antaliją ir vieną kartą į Kretą. Atsiranda lėktuvo išnaudojamumui ir vietos reguliariesiems skrydžiams.
Spėju, kad į Barselona jie ir šiaip galėtų pradėt bilietus pardavinėt…
Kreta ir Antalija- kiek sunkesnis atvejis.
Gali pamėgint užsikalt ir potencialius Skyways maršrutus (Milaną).
Žodžiu galimybių yra…
Aš tik bijau, jog jie labiausiai FlyLAL’ui trukdys šiuo metu.
Beje, į Bulgariją StarHolidays su bulgarais skraidins, o ne su savo lėktuvais?
Star Holidays yra sustabde pardavimus reisams iki birzelio 26 d., taigi pirmasis skrydis siam momentui planuojamas birzelio 27 d. I Bulgarija atskiro skrydzio nebus, tiesiog paimtos blok-vietos jau esanciuose reisuose.
labai idomus ir keistas dalykas-air baltic savo puslapyje visus bilietus staiga pradejo pardavineti tik eurais.
O čia tai kaip tik gana lengvai paaiškinama. AirBaltic buvo apkaltinta Europos Komisijos dėl Interneto puslapio neskaidrumo. Matyt vienas iš tų neskaidrumų- kainų nurodymas Įvairiom valiutom. Tada yra sunkiau jas palyginti, ypač jei gauni kaina latais, Liktai ir Estijos kronomis, kur kursai gerai skiriasi…
Bet pasižiūrėjus į pačias kainas, jos gana didelės. Panašu, kad jie oro uosto mokesčius „pakėlė”. Nes dabar be 200 EUR niekur nenuskrisi. Ir čia praktiškai desertinės kainos…
Ar tiesa, kad SKYWAYS strateginis tikslas, yra už Lietuvos pinigus prisivežti tranzitinius SAS keleivius į Kopenhagą ir Stokholmą?
Koks bus sekantis Susisiekimo ministerijos žingsnis?
Ką reiškia prisivežti už lietuvios pinigus? pagal tokią logika AirBaltic vežioja keleivius į Kopenhagą už lietuvos pinigus. O gal dar sau į Rygą?
Tai, kad jie gaus kažkokią paramą reklamai, tai ne pasaulio galas. Kuo didesnė bus konkurencija, tuo pigiau skraidysim.
Beje, jei SAS kainos bus baisios, tai nieks pas juos tranzitu neskris…
Vytautai-NT: Mąstantis, ko gero, norėjo atkreipti dėmesį į sąlygas, kuriomis dirba Vilniuje vienos ir kitos bendrovės.
Aš nežinau, kokias sąlygas su „Skyways” sudarė Vilniaus oro uostas. Tačiau, žiūrint į derybų eigą, tai, ko gero, „Skyways” VNO moka minimalius mokesčius, o VNO prisidės prie skrydžių reklamos, suteiks išskirtines sąlygas.
Gaunam absurdišką situaciją – prieš pusmetį nuolaidos niekam nebuvo teikiamos ir nebuvo lankstumo reaguojant į pasikeitusią finansinę „flyLAL” ir kitų bendrovių situaciją. Dabar vienas vežėjas buvo išvytas, o kitiems yra primokama (aišku hiperbolizuoju), kad jie tik skraidytu. Tuo nenoriu pasakyti, kad negelbėti „flyLAL” buvo neteisingas žingsnis – vienaip atrodė tada ir kitaip atrodo dabar.
Deja, FlyLAL jau nebūtų neišgelbėjęs niekas, išskyrus tiesioginę finansinę injekciją. Ir tai tik kuriam laikui. Vaikinai šiek tiek prašovė su strateginiu planavimu.
Sakykim taip, kad tas vienas vežėjas išvytas nebuvo. Kad pernykštė ir ansktesnė VNO kainodara buvo beviltiška, ir kad ankstesnė valdžia nieko nedarė, tai faktas.
O dabartinė „parama” kainuos tikrai mažiau nei 90 mln. Lt beviltiškų skolų.
Spauda (LŽ) toliau rašo apie derybas su Lufthansa ir Aerlingus. Matyt bandoma pramušt Miuncheno ir Londono kryptis. O gal ir Berlyno…
Lufthansa ir iš Milano galėtų skraidyt. Nors labiau po metų kokių aišku, nes Vilnius toli gražu nėra tarp prioritetinių krypčių.
Kažkada iš Miuncheno bandė „Lufthansa” į Rygą skraidyti. Paskui spjovė, paliko tranzito vežimą „airBaltic’ui”.
Berlyne „Lufthansa” mažai veiklos vykdo, skraido tik vidinius skrydžius Vokietijos viduje, išorės kryptys tik Briuselis, Viena ir, spėju, paveldėta sena teisė skraidyti į Maskvą. Berlynui kandidatų reikėtų ieškoti kitur.
O „Lufthansa Italia” gali būti ateityje visai variantas, nes plėtrą jie vis dar planuoja.
Tokiu atveju- kas pirmesnis, tas gudresnis. Tik Berlyno atveju Lufthansa greičiausiai skraidintu ne tranzitą, bet keleivius į Berlyną.
O Miunchenas, manau, visais svarstytinas variantas. Jis galėtų duot Lufthansai daugiau lankstumo, nes oro uostas mažiau apkrautas. Ir dalį keleivių skraidintų per Miuncheną, o dalį- per Frankfurtą.
Šiaip iki šiol nesuprantu ko Lufthansa nepabando rytinio reiso į Frankfurtą, kaip CSA? Juk daug ką gadina blogas jungimų tvarkaraštis.
Manau, kad priežastis yra paprasta, kodėl nėra ankstyvo ryto reiso į Frankfurtą. Pirma, reikia turėti laisvą lėktuvą, o turbūt yra labiau „profitable” krypčių ryte negu Vilnius. Antra, rytinis tvarkaraštis Frankfurte yra prigrūstas, „Lufthansa” nors ir valdo daugumą slot’ų, tačiau turbūt yra kaip efektyviau išnaudoti slot’ą negu reisui į Vilnių. Be to, vykdyti ankstyvo ryto skrydį iš Vilniaus, reiškia papildomi kaštai: dienpinigiai įgulai, nakvynė, lėktuvo stovėjimas. Kol kas tik „Czech” ir „utair” ėmėsi tai Vilniuje daryti.
„flyLAL” skraidydavo prieš pietus, taip pusiau užpildydavo rytinę skylę. Frankfurtas yra pats brangiausias oro uostas iš kurio skraidoma į Vilnių, nuo tada kai LAL pardavė teises Heathrow.
Dabartinėmis VNO nuolaidomis nespėjo pasinaudoti flyLAL, bet… Spės pasinaudoti Star1. Turint omenyje, jog tai yra ta pati kompanija, lipanti į tą pačią duobę (737-700), įdomu, ar jai pasiseks, ar šįkart nebeturės kuo teisintis?
Vienas niuansas apie Star1 (Star Holidays): skrydžiai ne į BCN, o į GRO. Šioks toks skirtumukas :)
Dėl tos pačios Star1 duobės nepasakyčiau. Kol kas kalba eina apie maršrutus, kuriuose srautai didesni. B737-700 nėra itin didelis lėktuvas.
Didžiausias klausimas kokį verslo modelį jie bandys įgyvendint? Ar low-cost’o, ar tradicinio vežėjo. Low-cost’o atveju jiems reikia didžulio kapitalo ir didesnio parko. Ir realiai be Lietuvos pereit į kitas rinkas, kur yra didesni srautai.
Kitas dalykas, kad čia jau nemaža konkurencija…
O jei vystys tradicinių vežėjų modelį, tai reikės lėktuvų parka aprūpint mažesniais lėktuvais. Šiaip galėtu pradžiai iš SAS nusipirkt tą DASH-8, kur Vilniuj stovi. Būtu su kuo skraidyt į artimesnius taškus. O ten gal ir kokis Foker’ius, Embraer’ius susiveiktų bei pan.
Skirtumukas dėl oro uostų tiems kas važiuoja atostogaut į Katalonijos pakrante nedidelis. Juos gi visvien po viešučius išvežios. Gal net ir patogiau- viešbučiai arčiau nei važiuojant iš Barselonos.
O vat jei užsiimt tranzito vežimu, tai persėdimui taškas blogas…
Pagyvenkim- pamatysim.
Kažkaip regis praslydo…
airBaltic įdomią žinią pranešė, jog DASH8Q400 statys vietoj 737, o tai yra keliolikos procentų capacity mažinimas (ir keliasdešimt procentų išlaidų kurui):
ATN: Are you going to increase your fleet as well?
BMF: We will have some fleet replacement, we will change our 737 by the end of the year and we will replace them by 8 Q400, deliveries starting on November this year and then one aircraft per month.
http://www.airtransportnews.aero/analysis.pl?id=709
Manau tikrai logiškas žingsnis. Mano supratimu, „airBaltic” irgi kenčia nuo per didelių lėktuvų. Į Maskvą, Berlyną, Stokholmą, Oslą, Kijevą 737 yra per dideli lėktuvai. Jiems logiška būtų ir abu 757 iškeisti į kokį 737ER, jeigu nori tolimas NVS kryptis plėsti.
Šiaip tai Q400 realiai rinkoje vienintelis SAAB 2000 analogas. Greitas turbosraigtinis lėktuvas. Daug kas pamena, tikiuosi, FlyLAL tam tikra lankstumą dėl lėktuvų parko- galėjo SAAB keist į Boeing nekeisdami tvarkaraščio. Tik buvo bėda, kad negeros buvo B757 ir SAAB proporcijos.
Įdomu ar AirBaltic naudos tokia taktiką? Nors Skandinavijai Q400 užteks per akis.
Dėl lėktvuvų didumo, tai viskas nuo srautų priklauso. Aišku, jei nori lankstaus tvarkaraščio (2-3 reisai per dieną), tai didesnė tikimybė, kad pakaks mažų lėktuvų…
Šiaip tai jei Bombardier pavyktų padidinti Q400 skrydžio nuotolį ir talpumą, tai realiai low-cost’ą galima būtų kurti tokių lėktuvų pagrindu. Keleivių, aišku mažiau, bet ir sąnaudos mažesnės. Užtat paprasčiau su užpildymu…
http://newstodate.aero/index.php?page=newsitem&news_id=12116
airBaltic will take delivery of a total of eight Dash-8 Q400 aircraft, starting from November, 2009, and running through eight months.
The new aircraft will in time replace the current fleet of Boeing 737 aircraft, but current leasing rates are so low that the Boeing aircraft will remain for some time still.
The carrier will also continue to operate its Fokker F50 fleet till 2013, considering the aircraft a fantastic success in building new routes with low density.
Panašu, kad kol kas latviai nori ir Q400 pasiimt ir B737 pasilikt. Turint omeny, kad delivery grafikas berods po 1 turbosraigtinį kas mėnesį, reiks skrydžių geografiją gerokai plėst, norint ant žemės nelaikyt lėktuvų.
„airBaltic” nepersistengia su lėktuvų išnaudojimu ir šiuo metu. Vien užtenka į Kauno krypties tvarkaraštį pažiūrėti – pusę paros lėktuvas stovės Kaune, keturi nepilnos valandos segmentai per parą yra tikrai nykus išnaudojimas. Aišku, jie ir neslepia, jog „leasing rates are so low”. Nereikalingų lėktuvų pasiūla Europoje šiuo metu yra didžiulė, ypač didesnių reaktyvinių lėktuvų, nes kas dar skraido, tai stengiasi „capacity” sumažinti. Turbūt ir „Star1” nepermokės už 737-700.
beje, norisi pastebėti, jog dėl Skyways viskas liūdnai tylu. Brussels airlines atkeliavimo proga, VNO net banketą su spaudos konferencija surengė žurnalistams, o čia tylu ramu.. Negi tikisi visa capacity susikraut iš verslo keleivių, nes be reklamos ir skatinimo tūlas lietuvis nelabai sugalvos savaitgalį stokholme ar amstery praleist…
Gal ir „leasing rates so low”, bet kuro jie naudoja, kaip normalūs. Kol kas naftos kaina paaugo nežymiai. Bet apie kurą irgi reikia nepamiršt.
O su tuo capacity mažinimu. Man visada buvo klausimas kiek skrydžio sąnaudose sudaro lakūnų ir stiuardesių algos, o kiek kuras ir amortizacija (nuoma dar). Aišku, tai labai priklauso nuo atstumo. nors šiaip girdėjau mažam/vidutiniam nuotoly esminė kuro dalis- kilimui ( gal dar tūpimui), o ne skrydžiui kreiseriniu greičiu)…
Apie Skyways rašė, per labą rytą rodė, laikraščiai straipsnius spausdino. Gal ir daugiau reikia viešumo. Tiesiog Stokholmas ne tos svarbos miestas, kaip Briuselis.
Ir šiaip patiems Skyways reik į sistemą mest akcijines kainas. Tada agentūros jiems daugiau keleivių parūpins…
http://www.skyeurope.com/Documents/q2_2009_financial_report_en.pdf
Šie neblogai atskleidžia kaštų struktūrą. 12 psl. galima maždaug primesti, kiek kam pinigų išeina.
man patiko, praeita sav. Rygoje buvo TransBaltica 2009 konferencija, ten Slesers atsistojes „kaip busimasis Rygos meras” pasakojo, kad mato Rygos oro uosta, kaip, nepameluosiu, „pagrindini Lietuvos ir Estijos oro uosta”. Jis pavadino tai ekspansija… dar daug gyresi apie ekspansija i Skandinavijos rinka. Konkuravimo principus grinde dempinginemis kainomis ir bendromis su Rusija imonemis, na Rusija cia aisku, reikia gi kazkur Transsiba isvesti.. Siulau turint laiko paskaityti jo rinkinime programa, prisijuoksit, tik ziurekit, kad pilvai nesprogtu :)
Vytautui-NT. Dėl BCN ir GRO patogumo.
Tiesą sakant, nemažas srautas keleivių, skrendančių į Kataloniją, renkasi Costa Dorada (t. y. į pietus nuo Barsos). Tikslių skaičių nežinau, bet pamenu, kad oro uoste bent jau mane kelis kartus sutiko dviaukštis autikas į Costa Bravą (t. y. regionas, kuriam ir GRO yra gerai) bei du pusantriniai autikai į Doradą.
Ar norėtum nuo GRO iki kokios Salou kapstytis 4 – 5 valandas? Kai lėktuvas atskrenda gerokai po pietų… Net ir turistams GRO nėra geras pasirinkimas. Nes abejoju, ar visas srautas suskristų į Costa Bravą.
Matyt didesnė dalis pasiūlos eis į Costa Brava ir Costa del Maresme. Aišku į Costa Dorada išvis patogiau į Reus skraidyt, nei į Girona.
Kitas dalykas, kad vien į Costa Dorada, spėju, lėktuvo nepririnktų…
O kas link Šleserio, tai latviams kol kas iš dalies sekasi realizuot ekspansijos planus. Tiek Lietuvoj, tiek skandinavijoj, gal net Estijoj. Visgi AirBaltic siūlo gan nemažą tiesioginių skrydžių iš Rygos tinklą…
O kas dėl bendradarbiavimo su rytais. Tai, manau, turėta galvoje, kad gali dalį akcijų parduot kokiai Rusijos ar pan. kompanijai. Didesniai ir galingesniai. Tai jiems irgi būtų į naudą…
Latviai amžinai negalės laikyti „airBaltic” ir Rygos oro uosto vienose – valstybės rankose. Jeigu tik pradės tokia sintezė stipriai plėstis, tai užklius Europos konkurencijos tarnyboms. Nepamirškim, kad antikonkurenciniai veiksmai draudžiami ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai. Jau latviai buvo priversti naikinti diskriminuojančias nuolaidas „airBaltic” ir „Ryanair”. Aišku, dabar situacija artėja prie to, jog Rygoje be šių dviejų kompanijų daugiau nieko ir nebėra. Latviai bando ieškoti koncesininko Rygos oro uostui – galbūt mano, kad oro bendrovė yra perspektyvesnė, arba tiesiog dabar surasti investuotoją į oro bendrovę yra velniškai sunku.
Klausimas ir ar Latvijos vyriausybė galės amžinai „airBaltic” maitinti. Kai pažiūri, RIGIBOR vienos nakties indeksas dabar 16% – t.y. laisvo lato, kurį kažkas norėtų investuoti nėra nė vieno.
Aišku, reikėtų daryti gilesnę analizę, bet manau, jog paviršutiniškas žvilgsnis leidžia manyti, kad „airBaltic” veikla nėra efektyvi. Į naujus maršrutus yra investuojama ir tikrai nemaža jų dalis yra nuostolingi maršrutai. Jeigu latviai turi planą, kaip tie maršrutai prisideda/prisidės prie bendro ilgalaikio verslo, tada puiku. Kas liečia lėktuvų parką, tai irgi matosi, kad dabar iš esamo nėra išspaudžiamas maksimumas. Kėdžių užsėdimo rodikliai nėra aukšti, daug lėktuvų ilgai stovi ant žemės. Žiūrėsim, kaip parkas transformuosis Q400 integruojantis. Jie turėtų stipriai suefektyvinti tranzitinių keleivių paiešką Skandinavijoje, nes dabar „Fokker” nedaskrenda iki daug taškų bei tenka varinėti 737.
„Estonian Air” vėluoja gauti savo CRJ900 …
tai kaip supratau airBaltic atsisakys savo fokker50 ir pakeis Q400?
Anot B.Flicko, tai Q400 pakeis dalį 737. „Fokker 50” turėtų likti parke visi.
koki jus cia suda malat..kaip vaikai snekat apie dalykus, kuriu fasada jau taip nudazet..apie nieka kitaip tariant, blevyzgojat :)
aviatoriu ekspertu burelis..
Nu jei nepatinka kas tai nesilankyk.
Kas nors tvirtino, kad ekspertų? Beje, ir ekspertai be savalaikės ivairiapusės inforamcijos ne ką tegali spręsti…
Šiaip tai galėtų AirBaltic ir F50 pakeist į Q400. Nebent F50 eksploatacija pigesnė. Aišku, nauji Q400 kainuoja.
Bet tokiai vidutinio dydžio įmonei kuo mažiau margas parkas lėktuvų, tuo geriau…
Margas parkas aišku yra sudėtingiau. Aptarnavimo kaštai, pilotų apmokymas ir pan. O Q400 negali keisti F50, nes jie tiesiog per dideli – yra maršrutų, kur 50 kėdžių nėra užsodinama. Juolab, kad dabar jie imasi Palangos, Kauno, Tartu, gal galvoja ir apie kitus Baltijos šalių miestus. Be abejo, gali būti, kad kokioje nors kryptyje Q400 pakeis F50, bet turbūt pavienis atvejis. Pilnai tikiu, kad Q400 bus idealus lėktuvas Vilnius-Ryga reise, nes būna, kad F50 per mažas, o 737 per didelis.
Beje, „Skyways” tvarkaraštis man įdomus. Laksto kaip akis išdegę. Grįžęs lėktuvas iš Stokholmo į Kopenhagą išsskrenda po 30 minučių, o po to grįžęs iš Kopenhagos lekia vėl į Stokholmą net po 20 min.! Kaip „namų” oro uostui tai labai didelis skubėjimas, net „Ryanair” beveik visada 30 minučių apsisukimui numato. Be to, tokiam skubėjimui nelabai yra reikalas, nes jau lygiai 21 val. grįžęs iš Stokholmo „Fokker” eina miegoti. Mano subjektyvi nuomonė, bet Kopenhagos reisas ir vakarinis Stokholmas geriau būtų pavėlinti. Geras išvykimas iš Kopenhagos būtų 15 val. (tada skrisdavo „airBaltic”), o idealus 16 val. Į Stokholmą vakarinis išvykimas galėtų būti 18-19 val. iš Vilniaus ir 20-21 val. iš Stokholmo (jų laiku).
Turiu vieną paaiškinimą dėl „Skyways”. Manau jie paprasčiausiai duoda pilotams ir įgulai pailsėt. Spėju ta pati komanda skraido. Gal net ir visą savaite. O vat jei pamiegojimui būtų vos 5-6 val., tai daugiau įgulų reikėtų. Nieks gi pilotų sveikata nerizikuos…
O tai su kiek jie igulu apsisuka Vilniuje? su viena tris reisus??
Viena įgula 6 segmentus per dieną?? nejuokink :)
tik prieš kelis mėnesius buvo priimtas įstatymas, kad ta pati įgula gali vykdyti reisą pirmyn ir ta pati atgal. Anksčiau galiojo taisyklės, jog nesvarbu kokia skrydžio trukmė, pilotas turi ilsėtis mažiausiai 10 valandų tarp dviejų skrydžių. Dabar taisyklės pašvelnintos, bet toli gražu ne iki tiek.
Manau mažiausiai šeši pilotai turėtų Vilniuje bazuotis.
Ar kas nors matė/žino kaip atrodo pirmos kelios dienos SKYWAYS užkrovimo atžvilgiu? Įdomu, kiek publikos pririnko per tokį trumpą laiką…
Kiek pamenu Europoje visada skrydį pirmyn ir atgal vykdydavo ta pati įgula. Ar kas turi kitokios informacijos? Iš Vilniaus ilgiau 4 val. skrist nebent į Kanarus.
Be to, klausimas ar švedų įguloms būtų taikoma Lietuvos teisė? Manau, kad jie į čia komandiruojami, o faktiškai dirba Švedijoje.Todėl net mokesčių čia nemoka…
Tad reikėtų žiūrėt į Švediškus reikalavimus. Minimalūs, greičiausiai, nustatyti ES direktyvos, detalių dar neradau…
Ryanair tarp skrydžių 25 min.
i Kanarus is Lietuvos skrenda 1 igula. Nepamirskite profsajungu itakos – flyLAL buvo kur kas nelankstesne siuo klausimu nei pvz. Aurela.
Dėl išlaidų orlaiviams yra dviejų tipų išlaidos – su skrydžiais tiesiogiai susijusios (kuras, navigacija, oro uostų mokesčiai ir kt.) ir nesusijusios (nuoma, amortizacija ir kt.). Antrosios, būtent nuoma, dabar yra santykinai mažos, o pirmosios jei mažai skraidai neaktualios (būtent su skrydžiais nesusijusios išlaidos lemia, kokie yra didesnio nei būtina orlaivių parko turėjimo kaštai). Panašu, kad Air Baltic tikisi turėti naudos iš didesnio nei būtina lėktuvų parko turėjimo (jis atveria galimybių – naujų reisų bandymai, galbūt užsakomieji reisai, galimybė keisti lėktuvus (Q400 / 737) priklausomai nuo užpildymo ir pan.).
Neigiamas veiksnys Air Baltic yra gana maža tokio dydžio kompanijai į kokią jie taiko Rygos „namų rinka”. 750 tūkst. gyventojų Rygoj, dar Latvija retokai gyvenama šalis su nekokiais keliais, tad šis skaičius ne itin padidėja jei skaičiuoti žmones galinčius automobiliu pasiekti oro uostą per pvz. 1,5 ar 2 val. Rinką mažina ir santykinai silpna ekonomika lyginant su Vakarų Europa.
Vilniaus padėtis kiek geresnė. 1,5 – 2 val. atstumu nuo Vilniaus kur kas daugiau gyventojų (apie 2 mln. vien Lietuvoje, plius dar galimybės paimti baltarusius, skrendančius į ES), gerokai didesnis užsienio lietuvių skaičius nei užsienio latvių, marginaliai geresnė geografinė padėtis. Aišku, ne vien padėtis viską lemia, o ir verslo aplinka bei atskirų kompanijų sugebėjimai, strategijos.
Vis dėlto manau, kad Air Baltic šansų tikrai turi. Na ir jei Flikas nebūtų tuo tikėjęs, akcijų nebūtų įsigijęs, nors aišku, klysti žmogiška.
siaip skyways manau 2 igulas kaip minimum naudoja.
nes tikrai i darbo valandos netilptu..
Kiek zinau Ryanair’o pilotai 4 nusileidimus per diena daro, ir taip 7 dienas per savaite :).
taip ir nupushti galima :-)
AirBaltic jau seniai nebetaiko į vien namų rinką. Tik klausimas kiek jie orientuojasi į tranzitą iš kitų kraštų (Baltarusija, Rusija, Ukraina ir t.t.), o ne tik Scandinavija ir Latvija su Estija.
Aišku, potenciali rinka Lietuvoje geresnė, bet baltarusiai turi vizų problemą. O skrist iš Vilniaus į Minską truputį per arti. Nors, jei imti Tartu-Rygos atvejį, tai galima ir su Minsku pamėgint.
Iš Kauno skraidyt tikrai neapsimoka. Čia Latviai turi visišką pranašumą. Bet galima pagalvot apie tarpmiestinio susisiekimo su oro uostu gerinimą.
Ne tik traukiniais, bet ir autobusais…
O Ryanair garsus tuo, kad viską maksimaliai išnaudoja. Įskaitant ir žmones. Bet teisės aktų irgi nepažeidinėja. Ir moka gerai už tai. O jau pilotų teisė rinktis.
Pabaigai pagalvojau ar toks didelis skirtumas tos 15-20 vietų tarp F50 ir Q400? Galima būtų F50 keist į Q300 dėl unifikacijos, bet visvien papildomos mokymo išlaidos…
O, įdomu, Vilniaus oro uostas negalėtų uždėti apribojimo, kad viena aviakompanija per dieną ta pačia kryptimi galėtų atlikti pvz. maksimum 3 arba 4 skrydžius? Ar tokie veiksmai irgi būtų neteisėti?
Air Baltic netaiko tik į namų rinką, tačiau didesnė namų rinka leidžia daug paprasčiau plėtoti tranzito centrą, prideda papildomų keleivių. Todėl pagrindiniai tranzito centrai dažniausiai ir išsivysto ten, kur yra didelė namų rinka.
Visiškai nebūtina skraidyti į artimus miestus, kad tų miestų žmonės skristų iš Vilniaus – jie gali atvažiuoti ir savo transportu, autobusu ar traukiniu. Aviakompanijoms dažniausiai kaip tik labiau apsimoka jei įmanoma leisti žmonėms atvykti patiems, nes papildoma kaina, jei tokia yra, už tranzitinį skrydį, nepadengia papildomų išlaidų. Todėl nebevykdo kai nebegauna paramos iš valstybės Air Baltic skrydžių į Liepoją ar Ventspilį.
Todėl Vilniui tik naudingiau, kad Kaunas arti – valanda kelio automobiliu ar traukiniu reiškia, kad važiuoti į Vilnių užims mažiau laiko nei skristi į Rygą (dar reikia atsižvelgti į persėdimo laiką Rygoje), o aviakompanijai tiesioginis Vilnius – X kainuos mažiau nei Kaunas – Ryga – X. Taigi konkurencinis pranašumas Kaune lietuvių.
Baltarusių atveju minėjau skrydžius į ES šalis – t.y. tuo atveju baltarusiams vis viena reikia Šengeno vizos.
Pauliui – Vilniaus oro uostas manau galėtų uždėti tokį apribojimą, bet abejotina, ar jo reikia – oro uostui mažiau mokesčių surenkama, mažesnis patogumas keleiviams.
Ryanair pilotai per savaitę paprastai dirba 4 dienas, 3 ilsisi. Be to jie visada kai išeina į darbą tą pačią dieną ten pat grįžta namo – nesant ypatingų situacijų nebūna jokių nakvynių svetimuose oro uostose – vėlgi privalumas.
del skyways uzkrovimo: kiek girdejau, viename is skrydziu buvo maziau nei penktadalis vietu uzimta:( tikekimes pasitaisys…
o servisas tai sake labai labai liuks. faktiskai verslo klase.
Mane tai piktina toks lietuvių noras bet kokia kaina uždėti AirBaltic apribojimus. Gal apribopkim dar lėktuvų, registruotų Latvijoje skraidymą?
Ką mes pasieksim, apriboje skrydžius į Rygą? pabloginsim susisiekimą ir tuo leisim kitoms kompanijoms (beje, ne lietuviškoms), gal vėl pakelti kainas, dėl kiek sumažėjusios konkurencijos.
Baikim mąstyt protekcionistiškai. Tai Europos Sąjungoje draudžiama. Galvokime, kaip kitais būdais paskatinti bazinių vežėjų atsiradimą ir plėtrą.
Va Norvegai paskelbė konkursą vidiniams reisams, o laimėjo lietuvių bendrovė DOT.LT
Rimui:
Ryanair tik reikalauja, kad aerouostas spėtų aptarnauti lėktuvą per 25min. Realiai Ryanair tvarkaraščiai yra šiek tiek „ištempti”, t.y. skrydžiui numatyta daugiau laiko nei jo realiai reikia. Jų lėktuvai neretai atskrenda 15-20 ar net daugiau minučių anksčiau nei pagal grafiką. Taigi aerouostas turi daugiau laiko lėktuvo aptarnavimui nei tos mistinės 25 minutės, o Ryanairas skrydžio pabaigoje gali pasigirti, kad eilinį kartą aplenkė savo grafiką :)
Augustinui:
Teoriniai išvedžiojimai yra viena, praktika rodo kitą. VNO gal ir lengviau pasiekiamas didesnei populiacijai, bet jo orientacija į verslo klientus (t.y. aukštos paslaugų kainos) ilgaainiui privedė prie dabartinės situacijos, t.y. suskilusios geldos. RIX tuo tarpu „ėmė” visus …
Šiaip tai kalbant apie VNO orientaciją į verslo klientus, tai aš čia nematau kažkokio ypatngo įdirbio? Biznio klasės laukiamasis pas mus labai kuklus…
Reikia orientuotis į visus. Ir dar apie infrastruktūra pagalvot. Tako ilginimą iki 3 km…
Gal atsirado kokiu ziniu apie Star1?
Ahoi – aš ir minėjau savo komentare – „Aišku, ne vien padėtis viską lemia, o ir verslo aplinka bei atskirų kompanijų sugebėjimai, strategijos.”.
Vilniuje verslo aplinka aviakompanijoms nebuvo tokia palanki, kaip Rygoje (bent jau lyginant FlyLAL Vilniuje ir Air Baltic Rygoje), galbūt ir FlyLAL strategija buvo prastesnė. Geresnę geografinę ar demografinę padėtį dar reikia išnaudoti. Tačiau be abejo verslo aplinką ir pan. galima pakeisti.
Šiandien Verslo žiniose rašo apie tai jog airBaltic tikrai galvoja iš Vilniaus į Londoną skraidyt žiemos sezoną.
Todėl Star1 reikia paskubėt, kad pradėt skraidyt į Londoną dar vasaros sezoną. Gal bent į Stansted’ą…
Augustinui:
Oro uostas yra valstybinė įmonė, o valstybės pirminis interesas nėra surinkti kuo daugiau mokesčių iš aviakompanojų, o kad iš Vilniaus būtų kuo daugiau _TIESIOGINIŲ_ skrydžių į didžiausius Europos miestus.
Vytautui:
Kalba neina apie tai, kad uždėti apribojimus AirBaltic’ui, o apie tai, jog reikia neleisti vykdyti tokios politikos, kad žaidžiant kainomis iš Vilniaus išstumti kuo daugiau aviakompanijų ir keleivius skraidinti per Rygos oro uostą. Tokia politika žalinga ne tik Vilniaus oro uostui, bet ir keleiviams, Vilniui ir pačiai Lietuvos valstybei. Ir tai nenukreipta prieš patį AirBaltic’ą – jei tik jie norėtų vėl vykdyti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus, juos galima sutikti išskėstomis rankomis. O palikus 3-4 skrydžius per dieną iš Vilniaus į Rygą, artimuoju laikotarpiu situacija stipriai nepablogėtų, o tolimuoju laikotarpiu susisiekimas tik gerėtų, nes būtų pagerintos sąlygos tiesioginių skrydžių daugėjimui.
Kas dėl star1 tai jie sutarė su TVOU ir Getviku dėl skrydžių.
[…] prieš savaitę jūsų klausiau, kaip reaguotumėte į naujieną jeigu “airBaltic” atgai… iš Vilniaus oro […]
The overall picture is that there is a substrate of conceptual structure in chimps, overlain by some uniquely human but not necessarily language-based subsystems, in turn overlain by subsystems that depend on the pre-existence of linguistic expression. ,
doors.txt;1;2