„airBaltic” iš Rygos skris į Pskovą ir Varšuvą
Comments(40) temos: lėktuvai
Oficialiai apie šias dvi naujas kryptis „airBaltic” dar nepaskelbė. Tačiau paskelbė savo „Facebook” puslapyje konkursą, kuriame pakvietė savo fanus atspėti dvi greitai atidaromas kryptis. Puslapio lankytojai užtruko keturiasdešimt minučių – ateinančią savaitę „airBaltic” planuoja paskelbti skrydžių iš Rygos į Pskovą ir Varšuvą tvarkaraščius.
„airBaltic” toliau gaudo aplink Rygą įkurtus oro uostus, iš kurių galėtų vežtis tranzitinius keleivius į Rygą. Tai reikalauja daug investicijų, tačiau yra būtina, norint vystyti naujas tolimas kryptis iš Rygos.
Prikėlusi Tartu oro uostą, „airBaltic” dabar bandys gaivinti Pskovo oro uostą Rusijoje. Šiuo metu šis oro uostas naudojamas tik karinėms reikmėms, reguliarūs skrydžiai nevyksta. 2007 m. „Atlant Soyuz” buvo pradėjusios skraidyti į Pskovą iš Maskvos Vnukovo oro uosto su „Embraer 120” lėktuvu, tačiau, skrydžiai nepasiteisino ir buvo nutraukti.
Pskovas nuo Rygos nutolęs panašiu atstumu kaip Talinas ar Vilnius, tačiau esminį skirtumą sudaro Europos Sąjungos siena, kurią reikia pervažiuoti Rusijos piliečiams. „airBaltic”, aišku, neieškos keleivių Pskovę į Maskvą, Ukrainą ar NVS šalis, bet, matyt, tikisi tapti Pskovo regiono gyventojams tapti vartais į vakarus. Skrendant į vidurio ar vakarų Europos šalis Šengeno viza Rusijos piliečiams reikalinga bet kokiu atveju. Vėlgi, žaidžiama faktu, jog Pskovo gyventojai nekeliaus į Sankt Peterburgo oro uostą, o geriau su persėdimu skris tiesiai iš Pskovo.
Įdomu ir su Varšuvos kryptimi, kur maršrutu Varšuva-Ryga šiuo metu devynis kartus (panašiai kaip į Vilnių) skraido lenkų nacionalinė aviakompanija LOT. „airBaltic” stoja į konkurencinę kovą su „Star Aliance” nare, nors vis dar yra prijaučianti šiam aljansui („Eurobonus” lojalumo programa, „codeshare” su SAS).
Varšuvos kryptis bus, turbūt, tolimesnė projekto „išvykime konkurentus iš Rygos” dalis. Iš Rygos oro uosto dėl tiesioginės „airBaltic” konkurencijos jau pasitraukė KLM, „Austrian”, „easyJet”, „germanwings”, „flyLAL”, „Aer Lingus”. Liks tik čekai, „Finnair”, „Turkish” ir grubiai bet teisingai apie Rygą kalbanti „Lufthansa”.
Į Varšuvą „airBaltic” skraidė anksčiau, tačiau skrydžiai buvo sustabdyti. Tikėtina, jog „airBaltic” tikisi Varšuvoje rasti tranzitinių keleivių – NVS šalių kryptimis (į kur tiesioginių krypčių iš Varšuvos nėra) ir į Skandinavijos šalių mažuosius miestus.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
40 komentarai
Leave a reply
Iš Airbaltic veiksmų kyla jausmas, kad krizė visur aplink, tik ne Latvijoje.. Įdomu, ar ilgai tokie jų žaidimai truks.
Siaip tai as kazkada nagrinejau dar rytu Lenkijos variantus. Kadangi keliai ten vis dar beviltiski,tai galima ten su LOT pakonkuruot. O miestai ten didesni,nei Tartu.
Kalbant apie Rusija,tenm dar svarstytinas Smolensko variantas.
Airbaltic be Europos,kur rusams vaziuoti kebliau, galetu pasiulyt Simferopoli, Kijeva, Odesa, Soci. Dar Gruzija. Reiketu mastyt ne tik apie Tbilisi,bet ir Batumi.
Zodziu yra variantu. Tik internetine prekyba ten nelabai pagelbes…
Svarbus yra faktas, kad rusams norint atvykti į Rygą, jiems yra reikalinga Šengeno viza, kuria gauti nėra paprasta ir nėra pigu. Dėl to iš Rusijos matau perspektyvą tik Vakarų Europos kryptimi – nes Šengeno vizos bet kokiu atveju reikia. Tuo tarpu jeigu nori skristi iš Pskovo į Odesą, tai vizos nereikia į Ukrainą, tačiau reikia Šengeno vizos, kad galėtum persėsti Rygoje – nerealu.
Kas dėl Lenkijos, tai skraidymas iš kitų Lenkijos miestų (ne iš Varšuvos) yra neblogai išvystytas, todėl tai nebūtų paprasta.
Idomu kam sengeno viza reikalinga skrendant tranzitu per Ryga? Kam oro uostuose tos nesengeno zonos? Nepraeini pasu kontroles ir skrendi sau ramiausiai uz ES ribu, neizengdamas i Sengeno teritorija…
tu teisus, nereik sengeno vizos skrendant tranzitu, isskyrus keliu valstybiu piliecius, tokiu kaip irakas ir pan. rusu jjei neklystu tarp tokiu nera
turbut girdejot, rase vz.lt, kad balticas nori is lietuvos kompensacijos uz pernyksti teismo sprendima arestuoti bt turta (flylal ieskinys). gal kas zino, kuo ta byla baigesi, ar is tikro kazkas buvo arestuota, ir ar dabar tas arestas jau nuimtas ir balticas isteisintas???
Labai keistas sprendimas del Pskovo. Manau, norintys ir dabar nusigauna iki Rygos. Gal geriau skraidyti toleliau iki du kart didesnės Tverės, ar tris kart didesnio Jaroslavlio? Nors Tverėj berods, nėra normalaus oro uosto. Matyt šiuo atveju susitarta su Pskovo srities valdžia, nes be jos pritarimo (tarpvalstybinė sutartis) vargu ar tie skrydžiai galėtų vykti.
Nežinau kaip paskirstytos tos pareigos Rusijoje, tačiau dažniausiai dėl tarpvalstybinių skrydžių tariamąsi valstybiniu lygiu. Lietuvoje susisiekimo ministerija dėl kiekvieno maršruto tariasi. Turėtų taip būti ir Latvijoje – panašiai, matyt, ir Rusijoje.
Simonai, tai suprantama, ta pati tvarka ir Rusijoje. Betgi praktiniai klausimai sprendžiami vietoje. Juk vietinė valdžia turi užtikrinti visų tarnybų funkcionavimą, žinant, kad tarptautinių skrydžių yra nulis. Tai iššūkis vietinėms muitinės, pasienio, antžeminio aptarnavimo ir kitoms struktūroms. Plius vertinami kitų suinteresuotųjų pusių (Rusijos aviakompanijų) interesai.
Realiai AirBaltic nekonkuruoja Rusijos vidiniais reisais. Nors gali pasiūlyti tam tikrą tranzitą „Ruijos viduje”
Kadangi tas pats Aeroflot realiai Rusijoj visur skraido per Maskvą, tad skraidymas per Rygą tam tikriems miestams ypatingų problemų nebūtų, dėl skraidymo Rusijos viduje…
Kadangi iš Pskovo dabar niekas neskraido, tad problemų būt neturėtų- ypatingos konkurencijos niekam nesudaro…
Įdomu, kaip su tuo Pskovu išeis. Nes, atrodo, kad „airBaltic” eina per visus oro uostus 300 kilometrų spindulių ir žiūri kur tik galima nutūpt – gal ir Šiaulių eilė taip ateis :-)
O realiai, tai Pskovas mažas miestas (200 tūkst. gyventojų), o regionas silpnas. Nepamirškim fakto, jog skrydžiai iš Pskovo į Maskvą nepasiteisino.
Su skraidymu į ne-šengeno zoną nėra taip paprasta. Be techninių kliūčių dar yra ir psichologinės keleiviams (o kas atsitiks jeigu strigsiu Rygoj be šengeno vizos? ar tikrai tranzitą galėsiu padaryti be jos?)..
Iš šono patraukliai turėtų atrodyti ir „airBaltic” tranzito paieškos Minske – Ryga turi daug maršrutų, skraidyti tiesiogiai iš Minsko labai brangu, be to, tvarkaraščiai neintensyvūs. Minske – beveik 2 mln. gyventojų.
Deja, tai susiveda tik į 50 keleivių iš Minsko į Rygą per dieną. O kažkada iš Rygos „airBaltic” dar ir į Gomelį bandė …
Bet kokiu atveju – sėkmės.
Beje, dar vienas niuansas – tranzitinės kryptys turi ir „atbulinės eigos” keliautojus. Pvz. kai nusigauti italui, ispanui ar britui į Baku, Turku, Linčiopingą? Dėra labai didelio pasirinkimo, todėl didelė tikimybė, kad užtaikys ant kelionės per Rygą.
Tuo tarpu, ar yra italų, ispanų ar britų, kuriems reikėtų į Pskovą?
Kad jau pradėjau – praeitą savaitę girdėjau istoriją: Norvegijos mokytojai turi skristi į komandiruotes visada pasiūlytu pigiausiu variantu. Tai iš Londono į Oslą buvo skrendama per Rygą :-) Respect „airBaltic” už tokį pasiekimą, tik tada suvoki, jog apie ekologiją dar nėra kalbos aviacijoje :)
Lygiai prieš metus, būtent birželio 13 dieną, „airBaltic” pranešė savo finansinius 2007 m. duomenis. Tikėkimės, jog šiemet irgi paskelbs duomenis už 2008 m. Galėsime įvertinti tokios plėtros kainą.
Simonai, i Minska neskraido dazniau ir didesniu lektuvu vien del Minsko valdzios noru ;-), nera taip viskas paprasta kaip atrodo…, ten Belavia yra valst. imone ir jie baisiai bijo konkurencijos.
O Pskovas, tai kaip ir pirmasis blynas is nedidziuju Rusijos miestu, pagyvensim pamatysim, manau, kad ziemos sezone gal ir nebus sio skrydzio jau :))
Kaip suprantu į Gomelį AirBaltic daugiau nebeskraido? Yra kokios nors informacijos kaip jiems ta kryptis sekėsi?
Dar viena tema pamąstymui- kažkada į Vilnių galvojo skraidyt KD avia. Tiesa su jų dabartiniu parku jungiamųjų skrydžių Vilnius-Kalaningrada nepadarysi…
Į Gomelį „airBaltic” pradėjo skraidyti nuo 2007 m. pavasario sezono pradžios, o kantrybė baigėsi 2008 m. sausį, kada skrydžiai buvo nutraukti. Per mėnesį maršrute buvo 300-500 keleivių, buvo mėnesių, siekė ir tik 200. Nepamenu, kokiu dažniu skraidė, anyway, jeigu skrydžiai buvo ir tik du kartus per savaitę, tai užpildymas nesiekė 50%.
O kas dėl „KD Avia”, tai prisiminkim, kad šį pavasarį „KD Avia” buvo nutraukusi veiklą ir praktiškai jau buvo galvota, kad bus paskelbtas bankrotas. Daugiau nei mėnesį visi jų 737 stovėjo ant žemės, bet vėliau iš kažkur gavo finansinę injekciją ir vėl pradėjo skraidyti. Jų verslo vizija yra keleivių surinkimas iš visos Rusijos ir per hub’ą Kaliningrade skraidinti juos į Europą. Atrodytų, visai logiška, tačiau jiems sekasi tikrai nekaip. Kaip įpratę visi rusai skraidyti per Maskvą jau keliasdešimt metų taip ir toliau skraido.
Jeigu į Gomelį skraidė tik 2 kartus į savaitę, tai apie koki tranzitą galimą kalbėt. O tiesiog keleivius lėktuvu vežiot į ten trupoutį per barngu. Kam reikia į Baltarusija tada važiuoja autobusai-atstumai dar gana žmoniški…
O dėl skraidymo į Europa- idomu kokie ten srautai susirenka. Rusams tą kryptim išskrist nelengva- vizų reikia ir pan. Geografiškai Hub’as idealus.
O šiaip KD avia galėtų pasimokyti iš AirBaltic ir rinkti keleivius ne tik Rusijoj. Tiesa jiems tai sunkiau būtų, dėl atviro dangaus sutarties su Rusija nebuvimo…
Vilniaus regionas tranzitui yra palankesnis, bet Ryga ženkliai labiau išvystyta su namų avialinijomis. Pamenu iš Vilniaus BT bandė į Varšuvą skraidyti, tai labai greitai nustojo. Manau iš Rygos laukia tas pats likimas. Dėl Pskovo man apskritai skamba, kaip iš fantastikos srities – kokių jie ten tikisi tranzitinių keleivių rasti…
O kuom tas Vilniaus regionas tranzitui palankesnis? Arčiau nuskrist iki kažko 200 km. Aviacijoj tai ne esminis faktorius. Aišku 200 km. gali būti 20 min skrydžio ir dar kažkkek kuro. Bet Ruga šiam momentui gali pasiūlyt kiek geresne infrastruktūrą ir, aišku, AirBaltic geografija.
O kas dėl AirBaltis skrydžių į Varšuva, tai jie nelabai taikė, matyt į tranzitą (juk ne LOT’ui keleivius vežiojo), o skrendančių į pačia Varšuva ne tiek daug- kaina būtų didelė, o autobusu žymiai pigiau ir ne baisiai ilgai…
Su surinkimu iš aplinkinių regionų Air Baltic kaip ir susitvarkė. Dabar belieka vyti iš Rygos Ryanair, juk beveik visomis jų kryptimis ir Air Baltic skraido. Į 757us nesutalpins…:)
Truputi ne i tema, bet apie airBaltica pasiguosiu :) Su savo dabartine akcija jie ‘prikolina’. Vakar ketinau pirkti bilietus i Amsterdama is Rygos. Kaina 5 eurai tebuvo, bet negalejau, juk sekma diena. Tadum siandien ryte ateinu tu paciu bilietu pirkt, nes akcija buk tai iki 23.59 siandienos laiku galioja ir ka matau, i abi puses bilietai jau po 22 euro. So, bit disapointed ;/
Teisybės yra – „airBaltic” pagrindinis trukdis Rygoje dabar yra „Ryanair”. „Ryanair” užima 23% Rygos oro uosto rinkos, „airBaltic” užima 62%.
Man atrodo, kad rimtą pirtį „airBaltic” dabar yra užkūrę „Norwegian” – nors lėktuvų užpildymas siekia tik 35%, į Oslą „airBaltic” siunčia net tris lėktuvus per dieną ir laiko ypač mažas kainas.
Tiesa, „Norwegian” jau parduoda bilietus į Rygą žiemos sezonui keturis kartus per savaitę (kaip ir vasarą), tuo tarpu į Vilnių parduoda tik skrydžiams du kartus per savaitę (dabar skraido tris) – klausimas, ar tai jau galutinis jų sprendimas žiemos sezonui.
Jeigu kalbam apie „airBaltic” keleivių paiešką Rusijoje, tai dar yra Kaliningrado kryptis, kur „airbaltic” skraido maršrutu Ryga-Kaliningrdas-Kopenhaga. Tiesa, rezultatai Kaliningradas-Ryga segmente yra nekokie, tvarkaraštis buvo apkarpytas.
Jeigu gerai pasigilinti, tai dėl to, kad Rygoje iš esmės dominuoja du vežėjai, keleiviams ne visada yra gerai. Nes jungiamaisiais skrydžiais kainos, spėju, iš Rygos būna didesnės dažnai nei iš Vilniaus.
O Oslo pavizdys parodo, kaip svarbu turėt tiesioginį susisiekimą. Bilietas Vilnius-Ryga-Oslas kainuoja dvigubai daugiau, nei Ryga-Oslas. Taigi, jokios naudos iš „akcijinių kainų”.
Beje, Europoje nelabai veikia JAV galiojantis dėsnis- kuo daugiau persėdimų darai, tuo pigiau kainuoja. Gal čia oro uosto mokesčiai labai dideli?
Na, Rygoje Ryanair ir AirBaltic oro uostas taike 80 proc. nuolaida, kuri nuo rudens (berods, lapkricio men.) bus atsaukta. Dabar visos oro bendroves gaus vienodas salygas. Be to, neseniai isaiskejo, kad Ryanair uz lektuvo aptarnavima Rygos oro uoste moka 1 EUR, o ne 500 EUR kaip kitos oro bendroves. Rygoje kalbama, kad Ryanair greiciausiai teisis su Latvijos vyriausybe, kadangi pagal sutarti vienpusiskai neturi teises atsaukti nuolaidu.
Kiek esu žiūrėjęs kainų iš Rygos į tolimesnius miestus, kur reikia jungiamojo skrydžio, paprastai iš Rygos pigiau nei Vilniaus (turi interlainų nemažai Air Baltic, o didesnis kiekis reisų reiškia ir daugiau galimybių varijuoti persėdimo laiku ir vieta).
Ryanair labiau trukdo Air Baltic’ui „namų rinkoje” konkuruojant dėl klientų, kurie atvažiuoja į Rygą. Tuo tarpu su persėdimu skristi Ryanair nelabai apsimoka (t.y. nuskristi į Rygą su Air Balitc, o toliau skrist Ryanair) – Air Baltic kainos tiesioginiams reisams į Rygą gana aukštos. Be to, Ryanair manau skrenda nemažai opurtunistinių keleivių (t.y. pvz. užsieniečių, kurie, jeigu nebūtų pigaus reiso į Rygą, skristų kur nors kitur, kur yra pigus reisas).
Dėl Vytauto-NT minėto dėsnio – JAV didmiesčius dažnai jungia ir tiesioginiai reisai, ir galimybė skristi netiesiogiai. T.y. yra konkurencija ir siekdami privilioti klientų netiesioginių reisų operatoriai muša kainas, nes realiai jie siūlo prastesnį produktą (tai – vienas retų atvejų kai prastesnį produktą kainuoja sukurti brangiau). Iš Vilniaus taip retai kada būna. Bet yra atvejų su ČSA pvz. kad Vilnius-Praha-X marginaliai pigiau nei Praha-X. Su Air Baltic paprastai už Lietuva-Ryga segmentą kažkiek susimoki papildomai, visgi nesant tiesioginių skrydžių jų produktas vienas geriausių (skrydžiai iš trijų miestų, iš Vilniaus – 6 kart per dieną ir pan.).
Beje, apie AirBaltic ir Rygą: kaip ten jie organizuoja persedimus- žinot kas nors? Pvz baltarusas, neturintis Šengeno vizos, galėtų skrist iš Londono į Minską per Rygą?
Tai elementariai: žmogus Baltarusijos sieną praėjo Minske, Rygoj būna sterilioj ne Šengeno zonoje, ten laikoma kad jis nėra jokioje valstybėje, ir tada atvykęs į Londoną praeis UK sieną.
Rygoje persėdimai apskritai labai patogūs truputį pažeidžiant direktyvas (tiksliau naudojantis pereinamuoju laikotarpiu jom įgyvendinti ar kaip ten) – bent jau Šengeno zonoje vis dar nėra atskiriami atvykstantys ir išvykstantys keleiviai. Per kišenę išlipęs iš lėktuvo gali iš karto lipti atgal į tą patį ar kitą lėktuvą prie gretimų vartų – visai nereikia niekur eiti.
Taip, Rygos oro uoste šiuo metu Šengeno/ne Šengeno atskyrimas sprendžiamas ne visai iki galo. To pasekoje persėdimas gaunasi labai greitas.
„airBaltic” šiuo metu pardavinėja bilietus į jungiamuosius su 25 minučių skirtumu tarp atvykimo ir išvykimo – turbūt mažiausias reikalavimas Europoje. Palyginimui, Heathrow, jei skrendama ne per vieną terminalą, tai negalima parduoti jungiamųjų bilietų be 3 valandų tarpo.
Simonai, nesuprantama ką reiškia „sprendžiamas ne visai iki galo”? Pažeidžiamas srautų atskyrimas?
Nenoriu būti kalba.obas, bet „to pasekoje” yra nevartotinas, paprasčiausiai – „dėl to”.
Šiaip tai nematai ypatingos problemos Rygoje. Man atrodo, kad 25 min. yra ES vidiniių skrydžiu atveju, nes į ne-šengeną reikės praeit pasų kontrolę.
O skrydžiui pvz. Vilnius-Briuselis jokių problemų, jei vartai netoli (ten 10-15 min persėst užtšenka). Helsinkyje esu persėdes iš lėktuvo į lektuva per mažiau nei 10 min (vartai buvo greta), bet tada bagažas pavėlavo.
Esminis faktorius persėdime yra bagažo iškrovimas/pakrovimas, nes jis riboja labiau, nei vaikščiojimas nuo vartų prie vartų. Norint galimą konkrečius keleivius su autobusu tiesiai prie vartų privežt. O su lagaminu taip nepadarysi.
Spėju, kad iškraut vieną Boeing’ą ir pakraut į kitą per 25 min net mažam oro uoste (kaip Ryga) yra taikrai labai greita.
Jeigu neklystu, tai Rygoje yra problema su ne-Šengeno keleiviais, kurie keliauja iš ne-Šengeno į ne-Šengeną. Nes nepamirškim, kad tik Šengenas formuoja bendrą erdvę, tuo tarpu ne-Šengeno erdvė nėra bendra erdvė ir tai nereiškia, kad keleiviai iš Baku gali keliauti į Londoną be patikros. O kažkaip ten yra padarytas tarpinis sprendimas, nes atkeliavę keleiviai iš Baku tai pasų kontrolę pereina tik išeidami iš C terminalo, t.y. įeidami į Šengeno erdvę, o tie kurie per C terminalą (iš kur vyksta skryždiai į ne-Šengeno šalis) keliauja toliau kaip ir nėra tikrinami – toks man susidarė įspūdis.
Gal keliaujantys per Rygą dažniau gali patikslinti labiau kame yra problema ten su Šengeno/ne Šengeno atskyrimais.
O šiaip pastebėkite, jog Palangos ir Kauno reisai į Rygą yra priderinti prie išvykimo į Londoną – ten turbūt daug keleivių „airBaltic” tikisi sulaukti. Tuo tarpu iš Vilniaus yra reisas į Rygą, kuris Rygoje leidžiasi 11.00, o 11.25 kyla lėktuvas į Londoną. „airBaltic” drąsiai pardavinėja jungimus šių reisų, nors keleiviai turi pereiti iš terminalo E (iš kur atvyksta Vilniaus reisas, dažniausiai dar vežama iš Fokkerio autobusu) į terminalą C, kur skrendama į ne-Šengeno šalis (Londoną). Per tas 25 minutes reikia ir bagažą perkrauti.
Nors šiaip tai pagal bagažo išdavimą, tai Rygą pavadinčiau vienu lėčiausių oro uostų, kuriuos yra tekę matyti (dar tuo „pasižymi” Varšuva).
Man tai Rigoje patinka tai, kad užeiti į Duty Free zoną ir paskui išeiti į miestą ir taip vėl atgal gali be jokių problemų. T.y. reikia pigesnio Montblanc rašiklio – nuvažiavai, užėjei nusipirkai ir išėjai… Lietuvoje toks variantas neįmanomas…
Įdomu apie kokią patikra ne šengeno keleiviams kalbame? Saugumo patikrą jie praėjo lipdami į pirmą reisą. O kam reikalinga pasų kontrolė, jei jie į Šengeno teritorija neįžengia? Pasus jiems patikrins, kai atskris į galutinį tašką (pvz. Londoną).
Išvis keleivis esantis tranzitinėj zonoj, yra tam tikroj neutralioj teritorijoj, kur nereikai vizų ir t.t. ir pan. Tam ir yra tas srautų atskyrimas. Svarbiausia, kad į šengeno pusę keleiviai be pasų kontrolės nepatektų. O kol jie viduje…
Teko kažkada per Maskva skrist tranzitu be Rusijos vizos. Pasirodo įmanoma, net kai atskridau į terminalą 2, o isšskridau iš 1-ojo (priešinguose kilimo/tūpimo tako pusėse). Tiesa buvo pramoga, kai su mikruške per oro usoto teritoriją vežė iš vienos tranzito zonos į kitą…
Puikiausias pavyzdys- Briuselio B terminalas.
Dar viena pastab dėl kainų. Vilniuj pastebėjau 2 atvejus, kai jungiamasis skrydis pigesnis už tiesioginį. Stokholmas ir Maskva. Tiesa, gerų kainų būna ne visom dienom. ir maršruto patogumas kenčia…
Nesuprantu, kokią čia problemą keliate dėl ne Šengeno zonos – visur pasaulyje yra taip, jog atskridus į oro uostą (Europoje tai ne Šengeno zona) nereikia jokių pasų kontrolių eiti, jei skrendama toliau. Teko keisti lėktuvus Minske, Maskvoje, niekur nereik įeiti į šalį, viskas vyskta neutralioje zonoje.
Jeigu ne-Šengeno šalies pilietis keičia lėktuvą Šengeno zonoje ir skrenda toliau į Šengeno šalį, tai pasų kontrolė turi būti. Pvz. jeigu keleivis keliauja maršrutu Tbilisis-Vilnius-Paryžius. Jam turi būti atlikta Vilniuje pasų kontrolė, kadangi Paryžiuje pasų kontrolės nebus – jis bus traktuojamas kaip atvykėlis iš Šengeno zonos.
Klausimas yra kitas – jeigu keleivis keliauja maršrutu Kijevas-Ryga-Maskva? Tokiu atveju, pasų kontrolė turi būti įrengta išeinant iš sterilaus terminalo, jeigu keleivis sugalvotų išeiti į Rygos miestą.
Neseniai buvo skandalėlis, kad krepšinio treneris iš Lietuvos skrido į Kijevą su „utair” per Maskvą. Jis neturėjo Rusijos vizos, o pasirodo, Vnukovo oro uoste „utair” išleidžia ne į sterilią zoną, o tiesiai išleidžia į miestą, todėl jis negalėjo persėsti į kitą lėktuvą.
Šis klausimas, kiek aš skraidžiau sprendžiamas nevienodai įvairiuose oro uostuose. T.y. vienguba ar dviguba pasų kontrolė sterilioje/tranzito zonoje.
skraido is varsuvos i rusija aeroflot pats naudojaus paslauga tokia. tarpkitko labai geri lektuvai kedes normaliu atstumu sededamas keliais nespaudi kitos kedes.