Oro susisiekimas tarp Baltijos šalių ir Didžiosios Britanijos: keleivių mažyn, bet skrydžių daugyn
Comments(28)Oro susisiekimo verslas žavi savo atvirumu, tačiau atsiranda kompanijų norinčių tai pakeisti. Pavyzdžiui, „Ryanair” nekalba pati ir dar stengiasi oro uostus, į kuriuos jie skraido, priversti neskelbti duomenų apie „Ryanair” keleivių srautus. Kauno oro uostas dėl šios priežasties skelbia tik suminius duomenis apie „Ryanair” pervežamus keleivius, tačiau neskelbia duomenų pagal krypti.
Tačiau „slaptumas” dar, ačiūdie, nėra įsigalėjęs. Apie „Ryanair” keleivių srautus iš Didžiosios Britanijos oro uostų galima sužinoti iš organizacijos „Civil Aviation Autority” – neseniai buvo paskelbti birželio mėnesio duomenys. Pažiūrėkime, kaip sekasi „Ryanair” maršrutams į Baltijos šalių oro uostus.
Matom, jog „Ryanair” vykdo daugiau reisų iš Didžiosios Britanijos į Rygą nei į Kauną ir juose pervežamų keleivių skaičius yra didesnis. Absoliučia lydere yra kryptis Londonas/Stansted – Ryga, kuria birželį buvo pervežta 21 tūkst. keleivių. Šiuo mašrutu „Ryanair” skraido 14 kartų per savaitę. Į Kauną šiuo metu skraidoma 11 kartų, tačiau nuo rudens planuojama didinti taip pat iki 14.
Be abejo, absoliučių išvadų iš lėktuvų užpildymo rodiklių daryti negalima. „Ryanair” geriausiai pasaulyje moka užpildyti neparduodamas vietas žemiau vietos savikainos parduodamais bilietais ir tik kompaija viena težino, kiek vietų buvo užpildyta kelis svarus temokančiais klientais ir koks yra vidutinis tarifas kiekviename maršrute.
Susisiekimas su Didžiąja Britanija buvo ir yra viena populiariausių oro jungčių iš Baltijos šalių oro uostų. Per pastaruosius metus šias jungtis palietė pokyčiai – pusmetį Vilniaus oro uostas buvo be tiesioginio susisiekimo su pasauliio finansų centru Londonu, kuomet iš maršruto pasitraukė „airBaltic”, o vėliau bankrutavo „flyLAL”. Klausimas – ar birželį buvusi pasiūla patenkino paklausą?
Štai duomenys apie pokyčius oro susisiekime tarp Baltijos šalių ir Didžiosios Britanijos oro uostų:
Iš lentelės matome, jog keleivių skaičius tarp Didžiosios Britanijos ir Baltijos šalių 2009 m. birželį sudaro 81% 2008 m. birželį buvusio keleivių srauto. Teisingumo dėlei dar reikėtų sudėlioti su persėdimu skrendančius keleivius, tačiau šių duomenų dabar neturiu po ranka – tačiau neabejoju, jog kokiu 1-2 tūkst. su persėdimu skrendančių keleivių šiemet iš Vilniaus padaugėjo, lyginant su praėjusiais metais.
Keleivių srauto sumažėjimas 19% yra ekonominės krizės padarinys, tačiau ne susisiekimo trūkumo pasėkmė.
Jeigu vertinsime tik Lietuvos ir Latvijos rinkas (vargiai ar daug lietuvių skrenda iš/per Taliną), tai bendras sumažėjimas yra tik 15%.
„Star1” nuo liepos pradžios į pasiūlą išmetė papildomas 5000 kėdžių – kol kas neturime duomenų apie jų užpildymą. Jeigu įsigis antrąjį lėktuvą, „Star1” žada dar padidinti reisų į Londoną skaičių.
„Aer Lingus” ketina nuo rugsėjo skraidyti iš Londono Gatwick oro uosto į Vilnių tris kartus per savaitę, o lapkričio – kasdien. „Ryanair” ketina didinti skrydžių skaičių iš Stanstedo į Kauną iki 14 skrydžių per savaitę (nuo 11).
Ką tai reiškia?
Reisų tarp Didžiosios Britanijos ir Lietuvos daugės, tačiau realiai nėra požymių, jog keleivių srautai gali didėti, apart tų, kurie skristų dėl akcijinių kainų, o ne dėl to, jog reikia.
Vadinasi, susisiekime tarp Baltijos šalių ir Didžiosios Britanijos laukia tiesiog srautų persiskirstymas. Mes, keleiviai, trumpu laikotarpiu, be abejo, galime sulaukti gerų kainų. Tačiau Londono kryptis nėra toks „saldainis”, kaip gali atrodyti – šalia galite prisiminti mano paskaičiuotą efektyvią bilieto kainą aviakompanijoms.
Vargu, ar lapkričiui planuojama pasiūla gali ilgai išsilaikyti – kažkas turės trauktis arba mažinti skrydžių skaičių. Kol kas tą planuoja daryti tik „airBaltic”, iš Rygos į Gatwick oro uostą planuojanti atlikinėti 7 skrydžius per savaitę vietoje 11.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
28 komentarai
Leave a reply
Gal klystu, bet pernai vasarą skrydžių į Stanstedą buvo daugiau.
Ryanair pasinaudojo konkurencijos nebuvimu ir nuo žiemos laikė aukštesnes kainas. Skrido tik vertingesni keleiviai, nors tai kaip ir prieštarauja Ryanair deklaruojamiems principams.
Prie sumažėjusios paklausos ir būsimos pasiūlos Star1 išlaikyti reisą į Londoną mažai šansų. Aš abejoju jų galimybe konkuruoti su Aer Lingus ir Ryanair.
Benarsydamas internete atradau kad nuo rugsejo 7 Aerlingus didina skrydziu i Dublina skrydziu nuo 3 iki 4.4 skrydis atsiranda 1dieni,o toliau viskas lieka.lygtais dar niekas nebuvo to parases.
Tiek iš neoficialios informacijos apie „Star1” maršrutų užimtumus, tiek iš „Aer Lingus” „load factor’iaus” (95% užkrautas A321 nežemomis kainomis kelintą mėnesį iš eilės) matosi, jog Dublinas šiai dienai yra „skanesnė” kryptis nei Londonas. Nors, vieta tuščia nebūna ir viskas susibalansuos. „Ryanair” ketina didinti KUN-DUB iki kasdienio nuo lapkričio.
Smagu, kad Star1 jau sugebėjo kažkiek iškonkuruot AirBaltic reise Ryga-Londonas. Spėju, kad Skurdžių iš Vilniaus padaugėjimas Londono kryptimi gali turėt įtakos Ryga-Londonas apkrovimui. Reliai Aerlingus su savo kainomis kaposis su AirBaltic ir Ryanair ne tik Kaune, bet ir Rygoje. Jei skrist iš Vilniaus į Londoną bus per pus pigiau- latviai važiuso skrist iš Vilniaus oro uosto…
Dublinas nuo Londono dar skiriasi tuo, kad kainas į Dubliną ne taip riboja skrydžių su persėdimu konkurencija, kuri į Londoną yra pakankamai didėlė.
O latviai į Vilnių skristi nevažiuos. Ryanair vis dar yra vidutiniškai gerokai pigesnė kompanija už Aer Lingus.
Kodėl Latviai į Vilnių nevažiuos? Jei iš Vilniaus į Londona bilietas kainuos 179 Lt, o iš rygos pvz. 350 lt manot kad nevažiuos? Iš principo? Arba į Kauną skrist į Londoną už 1 Lt? Jei mes dėl vieno Ls važiuojam į Rygą, tai kodėl negali būt atvirkščiai?
O Aerlingus seniai reikėtų tranzitą per dubliną pasiūlyt į Kanadą ir JAV. Kainos juk būna ir neblogos…
Beje, trumpa žinutė ne į temą – „Star1” savo lėktuvą (lėktuvus) remontuos Estijoje, kompanijoje „Air Maintenance Estonia”. Ši kompanija du technikus atsiuntė pastoviam darbui į Vilnių pastoviai priežiūrai, o rimtesniems „check’ams” lėktuvas bus siuntinėjamas į angarą Talino oro uoste.
Kaip žinia, dažniausiai iš Rygos skraido šaurinės Lietuvos gyventojai, o iš Vilniaus jų yra daug mažiau. Kaina nėra vienintelis faktorius, kuris lemia keleivio pasirinkimą. Kiekvienas skaičiuojantis keleivis prie mažesnės bilieto kainos pridės (1)transporto išlaidas, (2)papildomas išlaidas bekeliaujant/grįžtant iki oro uosto (maistas, vanduo, WC ir kt.), (3) laiką, kuris taip pat kainuoja (pvz., papildomas laisvadienis kelionei ir pan.), (4) galimą nakvynę, (5) tvarkaraštį ir t.t.
Na, o kalbant apie bilietą iš Rygos už 179 Lt ir už 350 Lt iš Vilniaus/Kauno, dar vertėtų gerai paskaičiuoti kas labiau apsimoka :) Buvo laikas, kuomet ir aš pats strimgalviais lėkdavau į Rygą, bet dabar pradėjau kitaip t.y. viską skaičiuoti materialine išraiška ir kuomet viską susumuoju, gaunu, kad pigiau yra skristi iš LT.
Truputi ne i tema:
Na va, sugedo naujasis FlyLAL zaisliukas LY-FLC. Uzstriges Simferopolyje stovi. :( Toliau vietoj jo skrydzius vykdo Aurelos LY-SKW.
As labai atsiprasau,bet nuvaziuot iki Rygos oro uosto dabar kainuoja beveik tiek pat kiek iki Kauno-skirtumas tik laikas. autobusas max 60 LT ir dar gali but tiesiai i oro uosta. kodel dauguma autobusu uzsuka i rygos oro uosta? Nes yra ten vaziuojanciu nemazai.
Isvada,jei bilietu kainu skirtumas 200 Lt ir daugiau-apsimoka skrist is Rygos,nebent laikas juodai brangus.
Kai bus toks skirtumas Vilniaus naudai- vaziuos i cia.
As del bilieto uz 1EUR vaziuociau gal net iki Talino ir Varsuvos.
Vytautai, kiekvienas savo laiką vertiname skirtingai:) Aš skaičiuoju kitaip – jeigu „ant popieriaus” sutaupau 300 litų, bet turiu imti laisvą dieną t.y. negalėsiu tą dieną dirbti, kažin ar aš tikrai sutaupysiu. Sutaupymas bus greičiau psichologinis – iš Rygos skrendu už 100 Lt, o iš Vilniaus – už 400 Lt. Bet kuomet viską suskaičiuosiu, įvertinsiu laiką (turiu galvoje ne tik kelionei į Rygą skirtą laiką), patogumą, papildomas išlaidas, gausis, kad ne tik nesutaupau, bet dar daugiau ir išleidžiu:)
Būdamas studentu aš taip ir darydavau – skrydžių ieškodavau tiek iš Rygos, tiek ir iš Varšuvos (nors taip ir neteko iš jos skristi), bet, kaip ir minėjau, kuo toliau, tuo savo laiką labiau vertinu. Prisipažinsiu, paskutinį kartą taip pat skridau iš Rygos, tačiau tai padaryti privertė kitos aplinkybės.
Nesuprantu kam imti lasva diena? Skrendi is Rygos rytiniu reisu, isvaziuoji vakare paskutiniu autobusu. Nuveza tiesiai i oro uosta. Oro uoste pernakvoji ir skrendi kur reikia.
Konforto ieskantiems keleiviams reikia skraidyt AirBaltic uz 150-200 EUR i viena puse. Tuo tarpu as rasiaub apie jautrius kainai keleivius, kuriems bilioetas uz 100 EUR yra prabanga. Va tie del 200 Lt skiortumo ir vaziouos is Rygos arba i Vilniu, arba i Kauna.
Vytautai-NT: „oro uoste pernakvoji” – viešbučio kainą į kelionės kaštus įskaičiavai? Nes kitu atveju kitą dieną būsi zombis.
Nepamirškim, jog aviakompanijos ilgai nekonkuruos su kaina 200 ar 300 už roundtrip’ą. Juk visi suprantam, jog toks tarifas yra skirtas tiems bilietams, kurių aviakompanija neturi vilties parduoti už logišką kainą.
Kuomet aviakompanija planuoja naują maršrutą, tai į norinčius skristi už 300 litų dėmesys nėra kreipiamas. Skaičiuojami tik sutinkantys mokėti 700 ir daugiau už roundtrip į Londoną. Vietų pildymas po 300 litų yra tik bonusas, padedantis simboliškai sumažinti tuščių vietų nuostolį bei generuojantys „geras kalbas” apie aviakompaniją.
„Sportininkų” keliauti „kuo pigiau” be abejo yra ir visada jų bus. Tokie sugeba ir valandas praleisdami prie Ryanair.com susiorganizuoti kelionę su „Ryanair” su dviem persėdimais.
Atrodo arsi kova bus uz keleivi i Londona-vien Ryanair 18 savaitiniu skrydziu atrodo gerokai virsys paklausa.
Tie kurie vaziuoja i Ryga del pigesniu bilietu gali pernakvoti ir hostelyje. Vadinasi papildomai tai kainuos 10-15 EUR Max. Beje, Hahn’e yra viesbutis, kur vietos kaina labai zmoniska-25 EUR.
Vienoj kelionej man teko nakvot ir Rygoj, ir Dubline, ir Heatrow. Buvo sunkoka (atskridus is Heatrow), bet pakenciama…
Visi supranta, kad kainu karas yra butent karas. Belieka tik palinketi, kad jis testusi kuo ilgiau, nes laimes keleiviai…
Vytautai, dabar pats paskaičiuok ką parašei ir gausi vadinamą skirtumą: 1) kelionė į Rygą (arba iš Rygos)ir atgal – 60 Lt x 2 = 120 Lt; 2) Nakvynė parai(tarkim hostely ir jeigu nereikia nakvoti grįžtant)- 50 Lt; 3) Maistas (galima turėti ir savo, bet kažką vis vien pirksi) – 20-40 Lt dienai; kelionė į oro uostą iš centro – 10 Lt. Taigi būtinų išlaidų jau gauname ~200 Lt. Kaip ir sakiau – ar verta taip „taupyti”? Be to, kalbant apie skrydžius į Londoną, pažiūrėk į skraidantį kontingentą, tuomet tikrai įsitikinsi, kad Tavo vadinamų „jautrių kainai klientų” yra vienetai. Didžioji dalis keleivių yra iš tos serijos, kuomet pirmi 3 bokalai yra brangūs, o po to jie tampa tokiais pigiais, kad nebesvarbu kur geri – UK ar LTU. Tai yra tik mano asmeninė nuomonė, kurią susidariau pats keliaudamas ir pažinodamas kitus dažnai keliaujančius.
Susitarkim dėl ko mes diskutuojam. Aš nekalbu apie skrydžius ne tik į UK, bet visomis kryptymis kur iš Rygos skrenda Ryanair ir kitos pigių skrydžių bendrovės. Jei pigiau bus skrist per Stokholmą, tai skrisiu per Stokholmą ir t.t.
Jeigu jau taupom, tai taupom: į Ryga važiuojam už 45 Lt (2×45=90). Hostelį paliekam 50 Lt, bet Rygoj jų spėjų bus ir po 30 (6Ls). Į oro uostą važiuojam su autobusu- 3 Lt. Ką gaunam ? 123 Lt (ypač taupiu variantu. Dar maistas? Tarkim 20 Lt. Jei važiuoji iš vakaro, tai būni pavalgęs, o ryte perki kavą su bandele arba pousryčiai būna hostelyje už 10-15 Lt max. Taigi 133-(163 max), bet ne 200 Lt.
Ir dar filosofinis klausimas- kodėl iš Kauno Ryanair skraido į Luton’ą o iš Vilniaus neskraido?
Nesupratau Vytautai-NT tavo paskutinio klausimo :) Čia klausimas kodėl „Ryanair” į Vilnių neskraido?
Kaunas-Lutonas „Ryanair” atidarė nes norėjo pasiūlyti „additional capacity” Londono kryptimi, o, matyt, lėktuvų Stanstede tuo metu nebuvo.
O šiaip, kaip ir minėjau, lapkritį turėsime gerokai perpildytą rinką Lietuva-Londonas kryptimi, beveik dvigubai daugiau vietų siūloma negu yra poreikis, todėl nenormalu, jeigu dar nauji reisai toje kryptyje būtų atidaromi.
Jei jau kalba eina apie „mokius” klientus, Lutonas ir Stanstedas turi šiek tiek skirtingas aprėpties zonas – yra daug vietų aplink Londoną iš kur kelionės trukmė į juos skirsis valanda ar net dvejom.
Atsiprašau- turėjau galvoje ne Vilnių, bet Rygą.
Tokiu atveju klausimas, kodėl Ryanair neatidarė į Kauną reiso iš Gatwick’o? Nes aprepties prasme dar didesnis skirtumas. Ar ten oro uosto mokesčiai tokie baisūs?
Gatvike nėra jų bazės, mokesčiai dideli, susisukti ilgiau užtrunka, o ankščiau ir slotai brangūs buvo.
O apskritai Ryanair paskirstymas man patinka, Lutonas ir Birmingemas yra oro uostai daug patogesni susisiekimo visuomeniniu transportu prasme už East Midlands į kurį iš Rygos skraido.
Garantuoju, kad po vasaros sezono Star1 išnyks Dublinas ir sumažės arba irgi išnyks Londonas iki Kalėdinio sezona, kada vėl bus brangūs bilietai ir 100% LF.
Sekmadieni skrendu su Star1 i Zirona – paziuresime koks lektuvo uzpildymas :)… Tiesa, Star dabar pardejo pardavineti kelioniu paketus i si reisa. Tai gal ir daugiau keleiviu bus nei iki siol. Ir dar vienas pastebejimas – kelione pirkau is Baltic Travel (vieno is skyriu Vilniuje), tai sake as pirmas ju klientas skrendantis su Star…
Aš pats su Star1 skrisiu į Dubliną šią savaite. Nemanau, kad Dubliną nuims. Jiems jis labai patogus pagal skrydžių laikus- lėktuvo išnaudojimui. Gal bus ne 3 reisai, o tik 2, nes Aerlingus apkrovimas ir Star1 kaino, rodo, kad poreikis yra.
O jei skraidys į Londoną ir Dubliną mažiau- gal skraidys kur nors kitur, tikėkimės…
Katik skambinau i Star1 informacija, tai pasake, jog kita savaite turetu pasirodyti Skrydziu tvarkarasciai i Dublina rudeniui, tai reiskiasi jie nenuims Dublino krypties. O taip pat manau, jog nemazins skrydziu skaiciaus ir paliks 3 per savaite.
Kazimierai, jau yra aišku, kad į Dubliną „Star1” žiemą neskraidys, išskyrus 7 reisus kalėdiniu laikotarpiu.
Į Londoną bus skrendama iki naujų metų dabartiniu tvarkaraščiu (4 kartus per sav.), o nuo naujų metų 6 kartus per sav.
Žironos/Barselonos žiemą nebus.
Dabar kalba eina apie tai, jog bus atidarytas Paryžius/Orly ir Milanas/Malpensa, klausimas tik nuo kada. Milanas greičiausiai bus porą kartų per savaitę ir žiemą, o Paryžius gali laukti pavasario.
Kaip tik į Londoną neskris šeštadieniais – būtent tą dieną, kada geriausia slidininkus į kalnus vežti (apgyvendinimas dažnai nuo šeštadienio iki šeštadienio būna). Du kartai per savaitę būtų nebent dėl to, kad yra tokia sąlyga nuolaidas Vilniuje gauti.