„SkyEurope” pagaliau sulaukė finansinės injekcijos
Comments(49)Pamenate, prieš gerą mėnesį rašiau apie slovakų bendrovę „SkyEurope”, kuri kelias savaites pardavinėjo bilietus visomis kryptimis už 44EUR įskaičiuojant visus mokesčius.
Jie sulaukė! Jų lėktuvai beveik kasdien buvo sulaikomi įvairiuose oro uostuose už nesumokamus mokesčius, tačiau skaudžiu būdu renkami grynieji pinigai padėjo sulaukti naujo investuotojo.
Penktadienį pranešta, jog austrų fondas „FOCUS Equity B.V.” įmerks 16,5 milijono eurų ir taps vieninteliu avialinijų akcijų. „Greituoju būdu” Didžiojoje Britanijoje registruota įmonė „Chain Box Technology Ltd” suteiks 5 milijono eurų paskolą baisiausioms skoloms apmokėti.
Pasirodo, bilietų pardavimas simboline kaina yra realus pavyzdys, kaip galima tokiu būdu gauti grynųjų ir išgyventi kelis mėnesius.
Užsienio spaudoje „SkyEurope” jau vadinama „katinu su devyniomis gyvybėmis” – tai ne pirmas toks jau toks kompanijos išgelbėjimas iš, atrodytų, beviltiškos padėties. O po 44EUR loterijos bilietus pirkę keleiviai laimėjo.
„SkyEurope” turi keturis „Boeing 737-700”, keturis „Boeing 737-300” ir du „Boeing 737-500”. Keli iš šių lėktuvų yra išnuomoti iš „Avia Solutions Group”, kurie, matyt, kelintą mėnesį gyvena dideliam strese dėl slovakams patikėtų lėktuvų. Galbūt, jie dabar galės miegoti ramiau.
Sulaukusi investuotojo, „SkyEurope” iš karto paskelbė žiemos tvarkaraštį ir atidarė bilietų prekybą.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
49 komentarai
Leave a reply
Keista, kad G.Žiemelis nenusprendė jų akcijų įsigyt. Juk turi interesą…
Belieka laukti SkyEurope skrydžių į Lietuvą. VNO tuurėtuū padirbėt šia kryptimi…
@Vytautui-NT: Ką turi omeny, kad VNO galėtų „padirbėt šia kryptim”?
Turiu omeny, kad galėtų įkalbėt SkyEurope skraidyt iš Vilniaus į kažkur…
pvz. į kur…?
Į Bratislavą ar Kočicę be šansu pririnkti tokio dydžio lėktuvus, kokius turi „SkyEurope”. „flyLAL” sunkiai rinkdavo SAAB2000 į Budapeštą, nors turėjo ir „codeshare” su „Malev”.
Į Prahą poreikio skraidyti nėra, CSA per „low-cost” produktą „click4sky.com” parduoda bet kuriai dienai roundtrip’ą už 398 litus – nelabai ir pakonkuruosi.
Vienos reise stovi „Austrian” ir ten toli gražu nepyragai.
O kitur „SkyEurope” bazių neturi.
Aš tai nesuprantu kaip Sky Europe vis dar sugeba išgyventi. Žiūrint į jų kasmetinius finansinius reportus matosi, kad nuo pat 2004 metų jie nesugebėjo pasiekti jokio pelno, vien tik nuostoliai. Net ekonomikos pakilimo metu Sky Europe klimpo į gilius nuostolius, nes beprotiškai plėtėsi. Šiais metais, per krizę jau atrodė visai užsilenks, bet pasirodo vis dar suranda investuotojų kurie pasiryžę „sudeginti” savo milijonus šioje kompanijoje. Ar tie investuotojai tiesiog kvaili ir neturi kur pinigų kišti? Ar jie kažką labai perspektyvaus mato šioje kompanijoje?
SkyEurope galėtų pasiūlyti tranzitą per Bratislavą. Manau su gerom kainom keleivių atsirastų. Arba reisą pvz. Vilnius-Bratislava-Kažkas.
Ir kaip turetų atrodyti tas įkalbinėjimas?
– Bukit geri, paskraidykit iš Vilniaus…
Kad kainų po 44 EUR nebebus, tai jau neseniai Simonas išnagrinėjo.
VNO-BTS labai neblogai atrodytų. Blogiausiu atveju galima KUN-BTS arba KUN-PRG. Tos kryptys labiau į vakarus nei Ryga :). Iš Bratislavos Ryanair ir Wizzair daug krypčių turi. Yra ir turistinių privalumų. Kad Flylal nepririnkdavo, nereiškia, kad ir Skyeurope nepririnktų. Prieš penkis metus 100km į vakarus nuo Frankfurto niekas nekeliaudavo…
Iš pradžių bus po 44 EUR, po to nebus, po to- vėl bus. Ne man čia aiškint kaip pvz. Ryanair kainos iš Kauno keičiasi.
Kaip teisingai pastebėta, KUN-HNN keleivių daugumai Hahn’as greičiausiai nėra galutinis kelionės tikslas, o lėktuvai skraido pilni, sprendžiant pagal kainas…
Bratislavos pliusas- 40 km iki Vienos. Ir bus tikrai pigiau, nei su Austrian. O Viena yra turistinis taškas. Ne mažiau už Praha ar Romą.
Aš manau visiems dabar aišku, kad Sky Europe ne naujų maršrutų vystymas dabar rūpi, jiems svarbu tiesiog išgyventi dar vieną žiemą.
Kita vertus aš visai nenorėčiau kad jie dabar pradėtų skraidytų iš Lietuvos. Dar vienos, vos ant kojų pastovinčios aviakompanijos man tikrai nereikia. Po FlyLal bankroto, lietuvių pasitikėjimas oro transporto bendrovėmis ir taip smarkiai kritęs.
Atvirkščiai- Lietuvoje yra kol kas laisva niša pietų kryptimi. Vienintelis skrydis į Žironą su Star1 didesnės įtakos nedaro. Vat tą faktą ir reikia išnaudot. Juolab, kad čia nereikia kažko ypatingo. Pradžiai kokie 3-4 savaitiniai skrydžiais su B737-500, kurį užpildyt daug lengviau, nei B737-800. O jei miegos- kas nors šią nišą visvien užims. Paryžius, beje, irgi vis dar laisvas…
Kažkodėl tos Pietų nišos neskuba užimt tie, kuriems priklauso VNO skatinimas iki 250’000 EUR vienam maršrutui. Todėl naivu tikėtis, kad puls užiminėt vos ant kojų bepastovintis (kaip aukščiau minėta) SkyEurope, kuriam šis skatinimas nelabai priklauso.
Reikia tik tikėtis, kad už šviežiai kepto Chain Box Technology Ltd bei FOCUS Equity B.V slepiasi ne tas pats, kuris metų pradžioje atstovavo Swiss Capital Holding(s)
Nors ir Italų mafijos pinigai. O kodėl SkyEurope nepasiūlyt tų 250 000 EUR? Aš būčiau labai už.
Berods esi arčiau ministro, tai pasiūlyk, kad ir Bratislavą, ir visą Pietų Europą, ir ne tik… į naujų reisų skatinimo tvarką įtrauktų.
Nes pats VNO siūlo paremt tik tai, kur flyLALas skraidė, ir tai ne viską:
http://www.vno.lt/lt/naujienlaiskis/index.php
Авиаремонт по-европейски
Braliukai ir čia nesnaudžia:
http://gudok.ru/transport/air/?pub_id=317854
G.Žiemelis siūlo ne tik remontą, bet ir pačių lėktuvų nuomą. Gal net šlapią lizingą. O latviai siūlo tik remontą…
Tuo tarpu su krypčių palaikymo tvarka- netvarka. STokholmą galima iš ten braukt ir įrašyt Mincheną ir tą pačią Bratislavą. Apskritai keistas požiūris, kad kitos kryptys, nei į vakarus mus nedomina…
Dėl skatinimo plano – tie 250 tūkst. EUR yra tik lašas jūroje, realių sprendimų jie priimti nepadeda.
Imkim, vėl, ir skaičiuokim. Vidutiniai europinio skrydžio kaštai yra kokie 60 tūkst. litų už reisą. Jeigu atidarai reisą 4 kartus per savaitę, per metus padarai 212 reisų. Reiškia, per metus reiso išlaikymo sąnaudos yra 12,7 mln. LTL.
Kaip paskatinimą gauni 850 tūkst. litų, kurie sudaro 6% tavo reiso kaštų. Vadinas, pagal skatinimo planą tu pirmus reiso vykdymo metus gali toleruoti 6% mažesnius pardavimus. T.y., jeigu pasiskaičiuoji, jog tavo „break-even” užkrovimo faktorius yra 75 proc., tai pirmus metus dotacijos dėka gali toleruoti 69% užpildymą.
Paskatinimas aišku gerai, tačiau sprendimai apie naujų krypčių atidarymą daromi ten, kur turi bent jau tuos „69%”.
Kodėl skaičiuojam 4 kartus ir metus laiko. Manau reikia skaičiuot 3 kartus ir pusę metų (max 8 mėnesius). Tada paskatinimas bus daugiau, nei 6 proc.
Be to, viskas priklauso lėktuvų dydžių. Jei skraidysi su mažais, kaštai bus mažesni, o paramos procentas didesnis. Pvz. 50-70 vietų lėktuvais.
Taigi viskas gana reliatyvu.
Beje, kas sako, kad tam pačiam SkyEurope negalėtų dar padėt ir savivaldybė, išpirkusi reklamą? Kaip buvo daroma su Ryanair.
Valstybė gali dotuoti, jeigu tam yra matoma nauda ekonomikai arba visuomenei.
Kokia nauda iš to, kad Vilnius turėtų tris kartus per savaitę jungtį su Bratislava?
Jau rašiau- pigūs vartai į Vieną, gal net Budapeštą. Plius kalnai (į juos, aišku, galima ir automobiliu važiuot). Plius vienas iš Rytų Europos low-cost’ų centrų.
Aš siūlau galvot ne tik apie Bratislavą, bet ir Krokuva, kaip atvykstamojo turizmo šaltinį (ir turistinį tašką taip pat).
Kam buvo reikalingas Ryanair’as? Kad turėt pigius skrydžius Lietuvoj. Juos dabar turim, bet be konkurencijos…
Stokholmą jau galima braukt – skatinimą už jį, o ko gero ir už Kopenhagą turėjo jau Skyways įsisavint.
O į Londoną ir Barseloną ko gero Star1 taiko, nors kriterijus 1.2.3. ir 2.2.3. nelabai atitinka.
Na, grįžtam prie to, jog aš esu prieš, jog „Ryanair” taikomos dotacijos reisams į Londoną, Birmingemą, Dubliną. Nesąmonė.
Šią Simono mintį galima pavystyti toliau. Labai įdomios pasaulyje tendencijos, kai eina kalba apie visokius skatinimo planus. Labiausiai naudas linkę skaičiuoti tie, kas ištikrųjų turi mažiausiai naudų. Štai britai, skaičiuodami Heathrow oro uosto naudą ekonomikai, kruopščiai įvertina, kiek oro uosto naujas capacity pritraukia naujų keleivių, naujų connectinančių keleivių, kiek jie išleidžia Britanijoje, kiek tai pakelia jų BVP ir… Žinote, kokią klaidą jie daro? Be jos, tiesa, joks „business case” ar „cost-benefit analysis” nesusieitų… Jie nepaskaičiuoja, kiek britų išleidžia savo britiškus pinigus užsienyje dėka kelionių! Problema ta, jog daugiau britai keliauja į užsienį nei užsieniečiai į Britaniją. Galbūt galvojate, jog Lietuva tau jau taip mylima turistų ir incoming srautas yra didesnis. Turiu nuvilti, outcomingas yra kur kas didesnis, nei incomingas. Ir tai neliečia vien Turkijs, Britanijos ar Airijos. Tai bendra Lietuvos tendencija. Turizmo agentūra turi ir tikslesnius skaičius. Bet ką visa tai reiškia? Tai, jog atidarius naują reisą lietuviai daugiau išleis užsienyje nei užsieniečiai Lietuvoje. Tai yra ne prielaida, tai yra faktas. Tad apie kokius dar ekonomikos skatinimus galime kalbėti?
Jei latviai kiša pinigus į airBalticą, tai tegul kiša, bet tai nėra prielaida daryti socializmo varžybas. Jau ne kartą minėjau ir aš, ir kiti komentatoriai, kad turėjimas tokio kaip airBaltic dar nereiškia gero gyvenimo. Kai kuriom kryptim airBaltic gerokai brangesnis iš Rygos, nei Finnair, Lufthansa, CSA ir kiti iš Vilniaus. Galų gale, atsigaus vartojimas, atsiras ir aviabendrovių. Niekas nepaliks Lietuvos be skrydžių, tuo tarpu mes turime ir svarbesnių vietų, kur „skatinti ekonomiką”.
As neteigiu,kad reikia skatinti Ryanair skraidyma i UK. Bet tai nereiskia,kad nereikia skatinti Ryanair konkurentu neemigracinems kryptimis.
Visiskai nesuprantu Justino M. Kas blogo isvykstamajame turizme? Taip dalis pinigu,kurie galejo buti isleisti Palangoje,iskeliauja i Turkija. bet is to uzdirba vezejai,turizmo agenturos.
Pagal Justino logika isvykstamaji turizma reikia uzdraust? Turejom mes visa tai TSRS laikais. Ar kas nori grizt.
Tai,kad turizmo saldo neigiamas ne pasaulio pabaiga. Bet turim dirbt,kad ta minusa mazinti, t.y. Didinti atvykstanciu turistu skaiciu. Ir ne tik kaimynu latviu ir lenku,bet ir tolimesniu saliu.
juk ne taip seniai vakaru turistu Taline beveik nebuvo. Praha irgi nebuvo taip gausiai lankoma is vakaru socializmo laikais. Taigi galimybiu turizmo pletrai yra, nors neturim nei pizos boksto,nei cheopso piramides…
Gi tuo tarpu Ryanair atidaro 39 (!) naujus maršrutus į Kanarų salas. Jiems ten 100% nuolaidą oro uosto mokesčiams padarė.
na latviai dar tik svajoja apie D-check daryma. jei neklystu, ex-flylal technics ta daro jau eile metu. be to, kaip simonas rase, panasus verslas yra ir estijoj, kur star 1 boeingas priziurimas.
gal del to latviai ir bando sukurti bendra imone su rusais, nes mato, kad kitaip nepavyks pakonkuruoti.
beje, gal kas zino, ar air baltic galiausiai paskelbs savo nuostoliu ataskaita uz 2008 metus?
@ Justinas M. kas liečia išvykstamąjį tai čia operatoriai su agentūromis nusipelno. Bet kas liečia atvykstamąjį – tai čia jau reikia už vienos vietos valdininkiją paimti – jie sugeba plauti pinigus per n-ųjų įstaigų (Turizmo departamentas, Eksporto vystymas, Verslo misijos, Lietuvos įvaizdis ir t.t.), o realaus darbo niekada nedarė ir nedaro.
@ Vytautas NT – kažkaip atrodo, kad matematika ne tavo arkliukas :) Mūsų rinka su tokiu keleivių skaičiumi yra labai mažai kam idomi, pagrįsk skaičiais jei yra priešingai :)
Galbūt tuomet ne taip aiškiai parašiau.
Nei aš nei kas kitas nėra jokiu būdu prieš outcoming turizmą. Labai gerai, kad jis yra, jis skatina žmones dirbti daugiau, uždirbti daugiau, pamatyti daugiau kraštų. TAČIAU. Aš nepritariu, jog iš valstybės biudžeto turėtų būti subsidijuojamos tokios kelionės. O būtent taip dabar ir nori daugelis. Skrydžio subsidija yra būtent outcomingo skatinimas galutiniame rezultate. Gal tuomet subsidijuojame skrydžius į Havajus? Susisiekimo ministerija galėtų paskelbti konkursą aptarnauti tokį maršrutą ir ten kas mėnesį po 1 mln. litų skirti. Žinoma, hiperbolizuoju, bet tik taip galima atkreipti dėmesį į tai, kokia problema yra su skrydžių subsidijavimu Lietuvoje. Lietuva ne Turkija, skrydis į Lietuvą reiškia ne kad užsieniečiai atskrenda, o kad lietuviai grįžta namo.
Labiau patyręs sako, kas buvo daroma blogai, tačiau nepasako, kaip reikėjo daryti. Aš žymiai labiau pritariu įvaizdžio skatinimo kampanijoms nei skrydžių subsidijavimui, nes jei bus paklausa, bus ir skrydžių pasiūla. Buvo išleista ne vienas milijonas litų įvaizdžio gerinimui, tačiau visos šios agentūros, įstaigos nesuprato vieno dalyko. Parduoti galima tik tada, kai yra produktas. Galėčiau išvardinti 100 darbų, kuriuos Lietuvoje galima būtų atlikti norint paskatinti turistų atvykimą. Tai ir angliški užrašai viešose vietose, tai ir taksistų kontrolė, kad neapgaudinėtų turistų, tai ir turistų informacija (kas nors matėte, koks apgailėtinas pastaruoju metu lietuva.lt?), tai ir traukos objektų skatinimas ar kūrimas. Kiek pastaruoju metu Lietuvoje buvo sukurta naujų turistinių objektų? Per 20 metų turbūt keletas – Grūto parkas ir dar keli. Grūto parko pavyzdys tik įrodo, jog turistus galima pritraukti iš to, ką mes turime vietoje, tereikia padaryti pramogą, sukurti emocijas lankytojui, bet kiek tokių progų praleista? Kiek puikių dvarų Lietuvoje galėjo tapti traukos objektais? Latviai, beje, dvarus susitvarkė. Mes turime Valdovų rūmus, kam nors įdomūs jie?:) Vėlgi, tai mano nuomonė, būtų puiku išgirsti, kaip incoming turizmas galėtų būti pritrauktas į Lietuvą. Tačiau dėl ko esu tikras, tai kad vardo garsinimas nekomunikuojant realių traukos objektų yra tik pinigai į balą.
Neseniai buvau Estijoj ir Latvijoj. Mums reikėtų šio bei to pasimokyti iš Estų, nes turizmo infrastruktūros prasme jie yra toli pažengę, ir užsieniečių pas juos daugiau, tiesa keltų Taline pagalba.
Tačiau lankytinų vietų skaičiumi mes Estams tikrai nenusileidžiame. Kai kurios jų yra unikalios pasauliniu mąstu (Kryžių kalnas). Be to, mes esame paskutinė pagoniška Europos valstybė, vieninteliai turim etnokosmologijos centrą ir t.t.
O kiek visokių meno renginių ir festivalių įvyksta vien Vilniuje per metus…
Svarbiausias klausimas- informuoti potencialų turistą apie mūsų šalį. Reikia parengti atitinkamą informaciją dauguma Europos kalbų. Po to dėt reklamas į įvairias lankomas interneto svetaines įvairiose šalyse.
Galima CNN reklamą užpirkt, kaip daro Indai, Egiptas net Kroatija.
Ir, aišku, reik turistam pasiūlyt susisiekimą. Nuo pasaulio mes gerokai atkirsti, tad vienintelis kelias- oru. Dėl ko reikia užtikrinti susisiekimą su didžiausiais Europos Hub’ais, o po to ir su kitasi svarbiais oro uostais (ne Ličopingais).
Būtent dėl turistų aš ir siūlau reisą į Krokuvą ar dar kurį tolimesnį lenkijos miesta, ne „Wilno nashe”…
Aš manau, jog pagrindinė problema yra ne turistų informavime, bet kompleksiško požiūrio į susisiekimo sistemą. Net jeigu būtų 40 tiesioginių skrydžių į Vilniaus oro uostą, klausimas kaip nusileidus VNO turistui nusigaut į Neringą, Šiluvą, Kryžių Kalną ar Europos centrą? Niekaip.
Apie religinį turizmą būtų galima padiskutuoti atskirai. Čia yra akivaizdi niša, kuri pas mus neišnaudojama. Labai nesudėtinga būtų kompleksiškai į šitą reikalą rimtai pažiūrėjus pasidaryti, kad Šiluva Kryžių kalnas būtų tiek pat lankomi kaip Lurdas ar Fatima, nes religinis „background’as” yra netgi stipresnis.
Į informavimą ir reklamą buvo mesta pinigų ne taip ir mažai. Kai kurie veiksmai buvo neblogi. Bet kai nėra kompleksijos, tai reklama pakimba ore.
Lenkai tai atvažiuoja pas mus „savo Vilniaus” pažiūrėti arba maldininkai. Skrydžiai jiems nereikalingi, autobusas jiems pats geriausias variantas šiandien, juolab, kad tas pats autobusas užtaiso susisiekimo infrastruktūros jungčių trūkumus.
Nėra taip visiškai blogai. Į traukus ekskursijos veža. Spėju, yra kažkas ir į kryžių kalną. Ypač iš Klaipėdos (kruizams).
Religiniam turizmui galim paiūlyt Vilnių su Klavarijomis, Žemiačių kalvariją, Šiluvą, Tytuvėnus ir Kryžių kalną. Paskutinis yra toks unikalus, kad popiežius Jonas Paulius II jame įsteigė vienuolyną (šalia).
Šiaip, lyginant su skrydžių pramušimnu, autobusinių ekskursijų po Lietuvą organizavimas yra ne problema. Juolab atstumai nedideli, keliai geri. Ir per vieną dieną gali daug ko pamatyt.
Kam aktualūs lėktuvai. Vokiečiams, austrams, italams. Šia kryptimi ir reikėtų padirbėt.
Nesakau, kad pas nevažiuoja traukiniai ar autobusai. Važiuoja.
Bet įsivaizduok. Atskrenda vokietis su vakarine „Lufthansa” 19,30 į VNO atvykimo salę. Kur jam eit? Kaip rast transportą? Kur rast autobusų tvarkaraščius? Kaip nuvažiuot į geležinkelio stotį? … Trūksta kompleksinio požiūrio jungiant viską į vieną grandinę.
Galim pradėt nuo mažo- turizmo informacijos centro oro uoste. To būtų per akis paaiškint kur traukinių statolė, kur autobuso ir įduot į rankas nemokamą žemėlapį (įskaitant miesto transporto- toks jau egzistuoja).
Nėra infrastruktūros LT ir tiek. Autorius – DEJA – teisus. Jei lėktuvų padaugės, niekas pasikeis, reikia padirbėt visose srityse.
Kokios infrastruktūros jums reikia? naujų muziejuų, Gugenhaimų ir pan? Traukinio Kaunas-VNO? Geležinkelio atšakos į kryžių kalną? Nesuprantu…
Pradžiai užtektų bent mikroautobusų iš ir į VNO, kad anksti ryte į oro uostą galima būtų nuvažiuoti ir vėlai vakare iš jo išvažiuoti. Dieną patogesnis susisiekimas irgi nepakenktų. Iš Kauno, Druskininkų, kitų miestų.
Reikia ne infrastruktūros, bet SISTEMOS. Grubiai tariant, „kad išlipęs iš oro uosto girtas ir užsimerkęs tiesiai į traukinį pataikytum”. Reikia normalios sistemos perlipimo iš lėktuvo į traukinį/autobousą, bendrų bilietų pardavimo ir t.t.
Taip pat reikia pardavinėti turizmo paslaugas paketais.
Tai daugiau yra apie požiūrį, o ne apie infrastruktūrą. Panašu, kad mes iš prigimties esam statybininkai ir orientuojamės tik į statybas, o paprastas vartotojas mato ką kita.
Taigi Star1 ar Star holiday žadėjo užsiimt atvykstamuoju turizmu. Tada ir bus viskas išspresta: lėktuvas, autobusas iki viešbučio, viešbuti, ekskursijo ir t.t.
@ Vytautas NT – ar bent įsivaizduoji/supranti, kaip vykdomas Incoming’as? Kam rašai tokį neįsivaizduojamą dalyką jei neturi net teorinio supratimo, o tuo labiau praktinio?
Pastarųjų dienų anekdotas: Vaštakas klausia Vaišvilos – o kas tas bazinis vežėjas??? Čia tiek spekuliacijų šiuo klausimu dabar kyla… :)
Atsiprašau už įžulumą, bet incomingas mano supratimu vykdomas taip paut, kaip outcomming’as. pagamini paketą- kelionė viešbutis pramogos (ekskursijos ir .t.t ir pan.) ir tą paketą parduodi per užsienio agentūrą.
Man įdomu kuo mes tai iš principo skiriamės nuo Varšuvos, Prahos, Budapešto ir t.t.? Kas ta metafizinė lietuviška specifika..?
O ko jus juokiatės iš viceministro? Jei žmogus yra kelininkas, arba transportininkas (furistas), kodėl jis turėtų išmanyt tokias plonybes, kaip bazinis vežėjas? Tam yra ministerija, speacialistai, patarėjai, etc.
@ Vytautas NT – jei atvirai, tai ne įžūlume :), kaip pavadinai esmė. Iš tavo post’ų susidaro įspūdis, kad hardware yra esminis dalykas, o koks software bus tai jau ne taip svarbu. Nepyk už atvirumą, bet tokio tipo mąstymą turi valdininkija, o neturi privatus verslas :)
INCOMING pagrindą ir esmę sudaro tavo partneriai. Be jų nerealu pririnkti grupių, kad ir toje pačioje Ispanijoje, nes jie turėdami tavo produktą siūlo klientams. Šią liepą jei nebūtų tokio štiliaus, būtu pasirašomi kontraktai dėl 2010 metų vasaros sezono. Suderinami produktai, kainos, palaikymas ir t.t. Tai parodo, koks norint šį verslą įsukti reikalingas įdirbis ir iš labai anksti, priešingu atveju nuvykus pas juos gausi atsakymus, kad sorry, kalbamės apie sekantį. Apie TIC esančius Londone, Barcelonoje ir kitur – be komentarų, net liežuvis neapsiverčia sakyti, ką jie išdarinėja.
Palaukit- aš nesakiau, kad viskas savaime pasidaro. Reikia dirbt, kad rastum pirkėjų, tiek poilsiui Turkijoje, tiek pažintiniam turizmui Lietuvoje. Beje mūsų šalis labiau pažintinio, o ne poilsinio (tas irgi galima) turizmo kraštas. Todėl čia yra mažiau sezoniškumo.
O be specialaus įdirbio kol kas turim žydų grupes ir lenkų turistus autobusais. Nors ta pati Italija turėtų gerą potenciala. Gražiau už Venecija nieko neparodytume, bet galim pasiūlyt vėsų klimatą. Ir t.t. ir pan.
Beje, Star group turi partneriu Ispanijoj ir Graikijoj. Gal nuo šito pradės..?
Nesenai skaičiau vieno vokiečio mintį – kad Europoje yra daugiau miestų bandančių pragyventi iš turizmo, nei pačių turistų …
Nieko baisaus- tiesiog to pasekoje kai kurie miestai liks be turistu. Konkurencija…
Ale „SkyEurope” nesibaigia istorija niekaip.
ORLY oro uostas Paryžiuje jau kelios savaitės kaip neišleidžia vieno jų lėktuvo.
Šiandien Viena uždarė vieną jų lėktuvą, paskui išleido už užstatatą, visi skrydžiai nuvėlavo kelias valandas – deadline jiems sumokėt yra penktadienį 3 val.
Tai apskritai jie gi restruktūrizaciją (bankroto įstatymo prasme, turbūt taip geriausia tą apsaugą nuo kreditorių pavadint) vykdo. Keleiviam nemoka jokių kompensacijų už atšauktus ar vėluojančius skrydžius, o rašo juos į bendrą eilę su kitais kreditoriais. Buvo lėktuvas – pasisekė, nebuvo – net pinigų už bilietą neatgausi.
Yra paprastas sprendimas tokiems atvejams- draudimas. Tada perki ju pigu bilieta ir jei kokios problemos- draudimas viska kompensuos…
Na atrodo SkyEurope priėjo liepto galą. Nuo rugsėjo 1d sustabdomi visi jų skrydžiai.