Simonas Bartkus | Blog

Šią savaitę „Maxima” reklamomis duoda visa kaip. Tarsi jai tų drąstiškų pareiškimų ir reklamos karo su „Rimi” ir „Norfa” dar būtų maža, štai kokį gražų vaizdelį pamačiau šiandien lrytas.lt:

(spauskite ir padidinkite)

„Delfi” savo struktūros ir dizaino nekeičia nuo tada, kai atsidarė 2000 m. kovo mėnesį Lietuvoje.  Pastovi 1 vieta praktiškai visus 7 metus populiariausių tinklalapių sąraše.

ONE.lt nekeičia savo beviltiškos navigacijos sistemos ir dešimtmečiu atsiliekančio el. pašto taip pat nuo 2000-ųjų (nežinau, kada tiksliai jie atsidarė, bet savo account’ą dar one.lv atsidariau 2000.12.30). Užtikrinta 2 vieta populiariausių tinklalapių sąraše.

Supermama.lt kartais kosmetiškai aptvarko savo titulinį puslapį (o jį kas nors skaito??), tuo tarpu prie populiariojo forumo paslėptu po šiukšlyno veidu nedrįsta kišti piršto. Rezultatas – amžinas balansavimas ant populiariausiųjų dešimtuko ribos (panašu, jog supermama.lt lankosi _visos_ mamos ir jų lankomumo augimas yra tolygus interneto skverbčiai).

Cinema.lt paskutinį kartą atsinaujino 2000 m. rudenį. Nepaisant to, jis vis dar sugeba lankomumu neatsilikti nuo kinas.info ir obuolys.lt. Galbūt senas įprastas tinklalapis yra priežastis.

O kas atsitiko su tais, kurie bandė atsinaujinti?

Klase.lt, kažkada buvęs šeštas lankomiausias tinklalapis Lietuvoje, įvedęs  sunkiai sveiku protu suvokiamą „e-paso” sistemą ir gryną klasiokų idėją aplipdęs visokiausiomis pažintimis, nusirito į 14 vietą ir toliau ritasi.

OMNI.lt, persitvarkęs į Balsas.lt (čia gal ne tipinis tik dizaino pertvarkymas) iš 4 vietos nusirito į 20-ąją.

Išsiplėtęs į plius.lt, autoplius.lt nei laimėjo nei prarado – dabar virš 90% plius.lt lankytojų yra autoplius.lt lankytojai. Tik apvali suma paleista į orą.

O ar yra kitokių pavyzdžių?

Yra. Kažkada ieskok.lt dominavo pažinčių pasaulyje ir net bandė mesti iššūkį „Delfi” (pagal „PageViews” net lenkdavo). Bet, jis užmigo ant laurų, nediegė naujovių ir jį išstūmė Draugas.lt, kelis kartus eksperimentavęs dizainais ir nuosekliai plėtęs turinį bei paslaugas. Rezultatas – ieskok.lt tuoj iškris iš trečiojo dešimtuko, o Draugas.lt jau pakilo iki 7 vietos.

Tai ar verta?

Atrodo, jog jeigu esi lyderis, tai bet kokios pertvarkos yra labai rizikingos. Kas gali atrodyti labai gražu ir naudinga teoriškai, gali būti nepriimtina tavo lankytojui ir tu tiesiog gali nepataikyti. Atrodo, jog dauguma šios dienos lyderių šios politikos ir laikosi – užimdami patikimas pozicijas jie laikosi suspaudę glėbyje ką turi, bando išspausti iš to kiek įmanoma daugiau naudos ir jokių būdu naujovių neįsileisti.

Naujovių diegimas, matyt, yra „follower’ių” ar „challanger’ių” reikalas –  jie gali eksperimentuoti, taip badyti lyderius ir atrasti skaudžią vietą – galbūt atradus pavyks persivilioti lankytojus. Lyderių reikalas, matyt, yra laiku pastebėti, ką atrado „follower’iai” ir „challanger’iai” ir tuo operatyviai pasinaudoti, neleidžiant konkurentams susikurti pranašumo.

O ką daryti, jeigu persitvarkyti reikia verkiant? Tyrimai, tyrimai, tyrimai … Lietuvoje tyrimai tebėra labai skurdūs.

Praėjusį ketvirtadienį (lapkričio 8 dieną), Marketingo specialistų asociacijos nariams rengiau seminarą-diskusiją tema „Internetas Lietuvoje – vis dar nepažįstama „naujoji medija” ar visavertis komunikacijos kanalas?”

Galite parsisiųsti sutrumpintą prezentaciją:

Internetas Lietuvoje – vis dar nepažįstama “naujoji medija” ar visavertis komunikacijos kanalas? – PDF, 3,4 MB.

„TNS Gallup” paskelbė duomenis apie reklamos apimtis žiniasklaidos priemonėse, tai rezultatai negali nenustebinti – interneto reklamos rinka ūgtelėjo nei daug nei mažai – 118% (daugiau tame skaičiuje pamatę INTERNETAS_LT). Galima prognozuoti, jog jau šiais metais interneto reklamos apimtys priartės prie 30 mln. litų.

Kai pyragas pradeda labai greitai augti, atsiranda vis daugiau norinčių jo atsikąsti. Vienas paskutinių interneto reklamos verslo trendų – media agentūros vis dažniau stengiasi apeiti interneto reklamos agentūras ir net su mažesniaisiais tinklalapiais dėl reklamos pirkimo derasi tiesiogiai.  Atrodo, pamažu pradeda nusibosti pirkimas paketais. Per pastarus tris mėnesius ne viena iš didžiųjų media agentūrų pradėjo siųsti užsakymus tiesiai tinklalapiams.

Be abejo, interneto reklamos brokeriams gali būti sunku – juk TV reklamos agentūrų ar radijo reklamos agentūrų nėra (nebent vienam savininkui priklausančias priemonės atstovauja vienas „reklamos skyrius” atskiro UAB’o pavidalu). Įdomu, kokie bus lyderių (kurios realiai yra ir vienintelės realiai veikiančios bendrovės) – „Adnet” ir „Tradedoubler” veiklos pokyčiai siekiant išlaikyti tinklalapius savo globoje.

Kitas klausimas – ar media agentūros jau subrendo pačios planuoti reklamą internetę? Šiais metais jau pas daugelį atsirado atskiri interneto media planuotojai. Deja, daugelio jų patirtis ir kompetencija yra labai abejotina (kažin, ar apskritai yra interneto reklamos specialistų nedirbančių interneto reklamos agentūroje ar dideliame tinklapyje?). Kai kurie etatai buvo sukurti tik norint užsidėti pliusą klientų, didelį dėmesį skiriančių internetui (pirmiausia, aišku, mobiliojo ryšio bendrovių), akyse.

Dar vienas svarbus niuansas – pardavimų ar reklamos skyrius (kad ir iš vieno žmogaus) turi tik keli interneto portalai Lietuvoje. Darbas su daugiau agentūrų pareikalaus daugiau resursų. Interneto reklamos agentūros gali tapti „outsourcintais” tinklalapių reklamos skyriais – tokių veiklos modelių jau yra ir jų dar gali padaugėti.

Bet kokiu atveju, toks persimainymas turės atnešti daugiau naujų reklamos formų – daugiau dirbančių ir perkančių sujauks dabartinę standartų makalynę.

Žiūrėsim, žiūrėsim. Tikiuosi, kad rimtesnių žaidėjų rimtesnis darbas su internetu kaip media pamažu išgyvendins vieną didžiausių šios rinkos ydų – „melą dėl nežinojimo”. Apie jį galima plačiau.

Pastarąsias kelias savaites nuolat tenka matyti „Omnitel” pasiūlymo reklamą „MacBook + OmniConnect + iPod Nano” (man baisu pagalvoti, kiek „Omnitel” šį pusmetį išleidžia „medijai”, nes jie visur ir nuolat).

Nuolat iškyla abejonė – ar „Apple” brandbook’as yra toks demokratiškas, ar „Omnitel” (matyt su „Apple” atstovų „ECS Baltic” palaiminimu – bet jie tik pardavimo atstovai, o ne visos kompanijos) leido sau improvizuoti ir atvirai pasityčioti iš milijardų vertės prekės ženklo?

Kažin, ar kas nors iš „Apple” žino, jog devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sukurtam logotipui būtent ir trūksta „omni connect interneto”? Kad ta prakasta obuolio dalis simbolizuoja interneto trūkumą?

Statyčiau, jog šį kartą gali būti variantas „darykim, kaip mums patogu, Apple per toli, kad sužinotų.

Juolab, tai nebūtų pirmas toks atvejis Lietuvoje, kai pasauliniu mastu šventi dalykai tyčia ar netyčia niekinami. Pvz., ar kada nors koks nors „Martini” atstovas matė skydą Kalvarijų g. šalia ex. „Technocentro”, kuriame šalia formulės nutapytas „Martini” logotipas? Spėju, tas skydas buvo pakabintas kokiais 1992-aisiais (gaila, dabar neturiu iliustracijos – jeigu kas turite galimybe, nufotografuokite).

Seth Godin 1995-aisiais įkūrė vieną iš pačių pirmųjų internetinio marketingo kontorų. Užėjus „dot com’ų” laikams, jis parsidavė „Yahoo!”. Vis dėl to, Seth Godin pirmiausia yra žinomas savo populiariosios rinkodaros knygomis – šiuo metu jis neužima jokių aukštų pareigų, tiesiog rašo knygas ir važinėja po pasaulį skaitydamas paskaitas po kokius 20 tūkst. JAV dolerių už 8 akademinių valandų sesiją. Kartais dar turbūt PR tikslais užsiima kokia nors labdaringa veikla.

Seth Godin taip pat yra įkūręs rekomendacijų portalą „Squidoo” – tiesą pasakius, nežinau ar jis populiarus. Šis veikėjas taip pat sąžiningai rašo blogą.

„Purpurinė karvė” yra viena iš tų šiuolaikinių populiariųjų marketingo knygų, kurioje apie vienu sakiniu pasakomą mintį galima prirašyti visą romaną. Ir ta apimtis gana išpūsta – turinys labai lengvas, didelės raidės, kieti viršeliai ir 200 puslapių.

Pagrindinė mintis iš tiesų nėra kažkuo nauja – tai dar Jacko Trouto „Pozicionavimo” teorijos išraiška – išsiskirkite. Norėdams išryškinti „purpurinės karvės” svarbą, S.Godinas ją vadina „naujuoju P” – šalia „product, place, promotion, price” pastato savo sugalvotą „purple cow”.

Idėja grindžiama ne tik teorija, bet ir pavyzdžiais – trumpučiuose knygos paragrafuose minima daug kompanijų ir daug brand’ų (tarptautinių jų tik dalis – daug yra tik amerikoniškų ir mums nepaįžstamų), kurie atrado savo „purpurinę karvę”. Rimtai analitinei marketingo knygai akivaizdžiai trūksta paaiškinimų – kaip ir kokiais būdais tai buvo pasiekta.

Knyga nepasako kažko kardinaliai naujo, bet originaliu pavadinimu ir aiškiai išsakyta pozicionavimo tiesa tapo bestseleriu – ko ir buvo galima tikėtis.

Reziume – knyga tinka skaityti gulint vonioje sekmadienio vakarais. Nieko verčiančio susimąstyti ir jokių gilių žinių, kurios jums praverstų – tiesiog paviršutiniškas greitas ir lengvas marketinginis skaitalas, kuris slysta kaip vonios putos.

Elena iš MSA minėjo, jog Richardo Bransono biografijos tęsinys jau pasirodė lietuviškai – reikės jį griebti, kadangi sulaukiau daug rekomendacijų, jog ji geresnė, nei „Loosing My Virginity„, kuri man labai patiko.

Jeigu norite šias knygas paskaityti – galiu paskolinti.

Šiandien „Best Western” vyko Marketingo specialistų asociacijos visuotinis susirinkimas, kurio pagrindinis dienotvarkės klausimas – naujos MSA valdybos rinkimai.

Be didesnių diskusijų, buvo išrinkta ir patvirtinta valdyba:

1. Jonas Jankūnas, 32m. „Actual City Media” marketingo ir  pardavimų vadovas.
2. Saulius Kazlauskas, 35m. Reklamos ir marketingo agentūros „Onyx BMT” direktorius.
3. Julius Neviera, 29m. „Via Media” tyrimų vadovas.
4. Simonas Bartkus, 24m. „Lietuva Statoil” marketingo vadovas, www.kinas.info vadovas.
5. Saulius Majauskas, 32m. Viešųjų ryšių agentūros „Euro RSCG PR” direktorius.
6. Vytautas Gailevičius, 24m. Lietuvos Nacionalinės Filharmonijos visuomenės informavimo skyriaus vadovas

MSA yra pakankamai jauna organizacija, vienijanti apie 120 narių. Pagrindinė organizacijos misija – bendro marketingo lygio kėlimas.

Artimiausiu metu ketinama organizaciją pervadinti į Lietuvos Marketingo Asociaciją.

Jeigu kalbėtume, kokiai media priemonei šiuo metu dažniausiai prognozuojama greičiausia mirtis – tai yra radijas. Kažkada radiją ketino įveikti televizija – neįveikė. Kažkada internetas žadėjo „užmušti” visus – nepasisekė.

Šiandien į radiją kėsinamąsi iš visų pusių. Televizija atėmė labai daug „namų” klausytojų iš radijo – vis mažiau klausomąsi radijo namie, dažnai tik kaip garsinis fonas žiūrimas televizorius. Jaunimo tarpe radijas kenčia dėl „ipod’ų” – radijo klausytis yra nebemadinga ir nepatogu – su MP3 grotuvu gali klausytis tai, ką nori pats. Maža to, radijui į pakinklius dar duoda internetinės tarnybos ale „last.fm„, kurios leidžia „susikurti savo radiją”.

Vienintelė tvirtovė, kur radijas yra neįveikiamas – automobilis. Automobiliuose radijas išlieka media numeris vienas. Kas juos gali iš ten iškrapštyti – vėlgi tie patys „ipod’ai”. Naujesniuose automobiliuose vis plinta „iPod” integracija arba bent jau MP3 diskus skaitantys grotuvai – gali klausytis tokios muzikos, kokios nori!

Tai kur yra radijo ateitis?

Mano manymu, radijas, kuris transliuoja tik muziką mirs pirmas. Neįmanoma sudaryti tokio grojaraščio, kad jis būtų įdomesnis negu tas, kurį susidarai sau. Muziką grojantis radijas gali gyvuoti tol, kol radijas bus patogiau pasiekiamas negu MP3 grotuvai.

Iš Lietuvoje transliuojamų išskirtingai muzikinių radijo stočių garsiausia ir klausomiausia yra „European Hit Radio”. Bene plačiausia vieta, kur ši stotis girdima – „Impuls” sporto klubų tinklas. Na, ten dar irgi yra vieta radijui su mažai kalbų.

Tai ką radijas turėtų daryti?

Radijo kelias į ateitį, kur jo negali nugalėti „iPod’ai” – unikalus turinys. Tai gali būti žinios (galimybė pusvalandį važiuojant į darbą išgirsti žinias man yra svarbiau nei paklausyti mėgiamos muzikos), tai gali būti charizmatiški ir pritraukiantys laidų vedėjai (liaudiškai DJ) arba tai gali būti įdomios ir aktualios laidos.

Turbūt puikiai tai suprasdami „Radiocentras” kažkokiais būdais sugebėjo pas save privilioti Giedrių Masalskį, kuris vėl kas rytą žadina tautą radijo bangomis. Pats G.Masalskis priešpaskutiniame „Žmonių” numeryje teigia, jog grįžo į radiją dėl malonumo, bet greičiausiai tas malonumas buvo įvertintas ir apvaliu honoraru. Be jokios abejonės – vertėjo. Yra daugybė žmonių, kuriems šis vėdėjas labai patinka ir joks „iPod’as” nekonkurentas rytams su Giedrium Masalskiu.

Verta prisiminti, jog „M-1” aukso amžius buvo tuomet, kuomet jų tinklelį sudarė tokie unikalaus radijo turinio kūrėjai kaip Giedrius Masalskis („Pabudome ir kelkimės”), Asta Stašaitytė ir Livija Gradauskienė („Tarp mūsų mergaičių”), Tomazas ir Marazas („Po trijų”). Toks tinklelis šiandien didelėms auditorijoms būtų argumentas išmesti „iPod”.

Žvelgiant į unikalaus radijo turinio ateitį verta prisiminti ir tokias kultines radijo laidas kaip „Radijo šou”, Rolando Kazlo šeštadienio ryto laidas per „Ultra Vires” …

Prognozuoju, jog artimiausiais metais konkurencija dėl žmonių ir laidų tarp radijo stočių didės. Išlikti gali tos, kurių stiprybė yra ne tik muzika.

Didelės įmonės, kurios stengiasi bet kokia kaina aplenkti konkurentus, dažnai imasi naujų produktų ar paslaugų kurimo tik vardan viešųjų ryšių tikslų. Naujai kuriama ir parduodama prekė pristatoma per anksti (ekonominės naudos galima tikėtis tik po kelių metų) arba apskritai skirta tik priversti žiniasklaidą ir visuomenę apie tai kalbėti, nors iš anksto žinoma, jog to niekas nepriks (arba konkrečiau – sukūrimo kaštai bus didesni nei uždarbis iš pardavimų).

Keletas lietuviškų pavyzdžių:

– mano mėgstamas prekybos tinklas „IKI” parduoda ekologiškus popierinius maišelius, nors aišku, jog jų pardavimai bus labai maži, nes lietuvių sąmonė dar nepriprebdo mokėti daugiau už sumažintą taršą (ekologiškas maišelis kainuoja 80 centų, o kur kas praktiškesnis ir tvirtesnis plastikas – 30). Vardan dar tvirtesnės ekologiškos krypties – už kiekvienus 1000 nupirktų maišelių „IKI” pasodina po medį;

– „Elektromarkt” „Helios” prekybos centre atidarė prabangios buitinės technikos ir elektronikos saloną „Media City”, kuris teikia VIP aptarnavimo paslaugą – VIP klientai gali ateiti į saloną nors ir 3 val. nakties, iš anksto paskambinę. Vargu, ar tokia paslauga naudinga net ir labai turtingiems žmonėms. Negana to, toje parduotuvėje dar parduodamas vienas brangiausių televizorių pasaulyje.

Lenktynes vardan lenktynių galima vadinti ir Lietuvos mobilio ryšio operatorių lenktyniavimą. Tiesa, lenktyniauja iš jų tik du – „Tele 2” yra užėmusi akivaizdžią „followerio” poziciją ir paslaugas diegia atsilikdama net pora metų, kuomet lyderiai išedukuoja rinką ir paslauga gali būti komerciškai sėkminga iš karto.

Mobiliojo ryšio operatoriai aktyviai lenktyniauja duomenų perdavimo greičio srityje. Kažkada (2004 m. gegužę!) „Omnitel” pristatė 3G, kuris veikė tik Europos aikštėje ir buvo vieni pirmųjų Europoje, bet sugebėjo „sujungti Vilnių su Briuseliu”. Praėjusią savaitę „Bitė” „išvystė” rekordinį 7,2 mb/sek. greitį.

Operatoriai lenktyniauja daugiau tik viešųjų ryšių srityje kalbėdami apie „teorinį” ir paprastiems klientams nepasiekimą greitį.

Pasinaudojęs „Omnitel” akcija – pasiėmiau išbandyti „Omni Connect” paslaugą namuose (naujame name „Teo” niekaip neatveda savo „Zebro”, o be to pagaliau atsirado USB modemai šiem paslaugom – Mac’ai neturi PCMCI ir EXPRESS jungčių). Ir ką gi patyriau – nors „Omnitel” skelbia, jog 3G tinklas veikia 159 miestuose ir miesteliuose (jų Lietuvoje yra net tiek!), o jame galima pasiekti 3,6 Mbps greitį – turiu pastebėti, jog tokie sostinės rajonai kaip Pašilaičiai ar Lazdynai dar nenusipelnė garbės patekti į „159 miestelių” sąrašą.

Pašilaičiuose 3G ryšiu prisijungti įmanoma, bet jis trūkinėja kas kelias sekundes ir naršyti neįmanoma. Lazdynuose (8 aukšte) 3G ryšio apskritai modemas neranda – nors pro langą matau televizijos bokštą, krūvą Lazdynų daugiaaukščių, „Helios” dangoraižį, Gariūnų kaminus ir dar kelis objektus, kurie potencialiai būna mobilio ryšio antenų stovėjimo vietos.

Apibendrinant galima pasakyti, jog nors mobiliojo ryšio operatoriai kalba ir apie dvigubinamą 3G greitį, realiai mobiliojo ryšio vartotojai gali naudotis tik patikrintu EDGE ryšiu (kuris beje suteikia visiškai pakankamą greitį naršymui ir pašto skaitymui). O primenu – 3G pristatytas Lietuvoje jau daugiau nei prieš tris metus!

Bet kokiu atveju – paslaugų kūrimas viešųjų ryšių tikslais pasiteisina. Jau prieš kokius tris ar keturis metus „Bitė” ir „Omnitel” investavo milijonus į savo WAP portalų populiarinimą – dividendus valgo šiandien.

P.S. Užtat su kambarine antena Lazdynuose galima kokybiškai žiūrėti televiziją. Pašilaičiuose padėtis šiuo klausimu yra apgailėtina.

Interneto reitinguose melo daugiau nei visur. Išties – interneto projektų ir interneto reklamos specialistų Lietuvoje vargiai surinktume dešimt, todėl atsitiktinių ar logiškai apgalvotų mitų čia labai daug.

Kiekvieną savaitę tenka sutikti įvairių interneto „portalų” (dažniausiai siauros specializacijos), interneto katalogų ir kitokio plauko tinklalapių „komercijos direktorių”, „pardavimo vadovų” ir panašių skambių personų. Jiems nieko nereiškia švaistytis savokomis „mus lanko daugiau nei šimtas tūkstančių” arba „mūsų svetainę jau aplenkė virš milijono”.

Pradėjus gilintis į jų žarstomus skaičius dažnai paaiškėja, jog tas skaičius gautas iš „Hits” (kas iš tikrųjų reiškia serverio gautas užklausas) langelio „Webalizeryje” (tokia 2001 m. užlenkta bet vis dar aktyviai naudojama tinklalapio srauto analizavimo sistema), suskaičiavus puslapio atvertimus nuo svetainės atidarymo arba tiesiog naglai padauginus hey.lt sistemos rodomą skaičius iš kokio šimto.

Laimė, tikri ir paaiškinami reitingai vis įgauna didesnį autoritetą ir labai laukiu tos dienos, kai niekas nesikalbės su tais, kurie savo tinklalapio lankomumo nesugeba išsimatuoti su „Gemius Traffic”, „TNS Metrix” arba bent jau „stat24.lt” ar „Google Analytics”.

Nelaimė ta, jog išryškėjus dviems portalų statistikos rinkos lyderiams susiduriame su rezultatų skirtumais dėl metodologijų neatitikimo. O konfliktas tikrai gali būti didelis – pagal „TNS Metrix” www.one.lt yra vienu žingsniu priekyje negu www.delfi.lt. Tuo tarpu pagal anksčiau atsiradusį ir seniau naudojamą „Gemius Audience” – www.delfi.lt pasiekė 10% daugiau auditorijos nei www.one.lt

Lyderiams tokia situacija naudinga – jie abu save gali vadinti Nr.1 Lietuvoje.

Kodėl yra skirtingi rezultatai?

„Gemius Audience” metodologija paremta „slapukų”, anketų ir visuomenės apklausų sintezės metodu (galima kada ir detaliai tą metodoligiją išaiškinti). Pagal metodologiją, iš rezultatų eliminuojami jaunesni nei 14 metų vartotojų apsilankymai (iki 13 metų asmenys taip pat netraukiami į absoliučią daugumą tyrimų Lietuvoje) bei eliminuojami apsilankymai jungiantis ne iš Lietuvos (t.y. „Gemius” skelbia tik interneto vartotojų iš Lietuvos populiariausius puslapius).

Ar verta į reitingus įtraukti jaunesnius nei 13 metų asmenis? Mano manymu taip – jie taip pat generuoja puslapių atvertimus, turi savo naršymo įpročius ir yra neišvengiama interneto vartotojų auditorijos dalis. Vis jaunesni žmonės tampa aktyviais visuomenės dalyviais ir dėl tokių demografijos dėsnių tyrimų metodologijos taip pat turės keistis …

Tuo tarpu ar įtraukti vartotojus iš užsienio – tai jau metodologijos rengėjų pasirinkimo reikalas. Argumentų galime rasti už ir prieš.

Taigi – interneto reitingai rodo, jog Lietuvoje turime du „pačius lankomiausius” tinklalapius. Tiesa, tie du lyderiai kol kas nekonfrontuoja viešai tarpusavyje – tokiais atvejais dažnai pasitaiko, jog patys lyderiai būna aktyvūs tų reitingų, pagal kuriuos jie pirmauja, gynėjai.

Patys reitingai irgi nevykdo vienas prieš kitą nukreiptų kampanijų, kuris iš jų „teisingesnis”. Juolab, jog 5 iš 6 didžiausių lietuviškų tinklalapių dalyvauja abiejuose reitinguose.

Interneto portalų rinka Lietuvoje dar nėra tokia didelė, todėl didieji pakankamai gražiai būdami viršūnėje sutaria. Tuo tarpu žemesniuose interneto lygiuose tebekaraliauja anarchija, iš oro traukiami skaičiai ir „pardavimų vadovai”.

Anksčiau rašiau apie reitingų karus televizijų pasaulyje.