Simonas Bartkus | Blog

Lietuvos kino platintojų asociacija pateikė pirmojo ketvirčio kino rinkos statistinius duomenis, apie už kino bilietus surinktus litus, bei kino sales aplankiusius žiūrovus.

Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos kino rinkos pajamos siekė siekė 10,3 mln. litų. Kino teatrus aplankė 752,7 tūkst. žiūrovų. Tai yra blogesni rodikliai nei 2008 m. atitinkamo laikotarpio duomenys, kuomet per pirmus 2008 m. tris mėnesius kino rinkos apimtis buvo 11,4 mln. litų.

Tai yra jau seniai kino rinkoje nematytas vaizdas, kuomet kino rinka kreivės piešia vaizdelį žemyn.

Nuo rekordinio 2008 m. pirmojo ketvirčio kurso rinkos pajamos atsilieka 1,2 mln. litų.

Ar tai rodo, jog kino rinką apėmė krizė, kaip ir bendrą šalies ekonomiką?

Tokias išvadas daryti yra per anksti. Pirmojo ketvirčio duomenys žemyn nutempė ypač blogas kovo mėnuo, bei silpnas vasaris, tuo tarpu 2009 m. sausio mėnesio rezultatas yra netgi geresnis nei 2008 m. sausio rezultatas. Priežastį galima paaiškinti silpnu vasario ir kovo mėnesių repertuaru, kuriame trūko aukšto kalibro filmų.

2009 m. sausio mėnesio rezultatą labiausiai padėjo pasiekti komedija su Jimu Carrey „Jis sako Taip!”, tuo tarpu vasario ir kovo mėnesius bandė tempti neabejotinai komerciškai silpnesni filmai: „oskariniai” „Keista Benžamino Batono istorija”  ir  „Lūšnynų milijonierius” bei komedijos apie šunis „Boltas” ir „Marlis ir aš”.

Tuo tarpu balandžio pirmąjį savaitgalį startavus ilgai lauktam veiksmo filmui „Greiti ir įsiutę 4”, kino rinkoje vėl padvelkė optimizmu – jau per pirmąjį savaitgalį ketvirtoji šios serijos dalis uždirbo 302,6 tūkst. litų, nors turėjo konkuruoti „Lietuvos ryto” dvikovomis Turine. Galima prognozuoti, jog „Greiti ir įsiutę 4” vien balandžio mėnesį turėtų į pajamų krepšelį įnešti šešiaženklę sumą.

Vasarą Lietuvos kino teatrų lankytojų laukia antrojo D.Browno romano ekranizacija „Angelai ir demonai”, trečioji kultinio animacinio filmo „Ledynmetis” dalis, atidėti, bet pagaliau ekranus pasieksiantys šeštieji „Hario Poterio” nuotykiai. Šiems trims filmai prognozuoju Lietuvos kino teatrų milijonierių titulus, taip pat šios juostos turėtų pakelti gegužės, birželio ir liepos rezultatus.

Kas turėtų neraminti kino rinkos dalyvius?

Reikia nepamiršti, jog palyginus 2008 ir 2009 m. pirmus ketvirčius, Lietuvoje atsidarė du dideli kino centrai Panevėžyje ir Šiauliuose.  Didžiausias kino teatrų operatorius „Forum Cinemas” 2008 m. viduryje atidarė kino teatrą „Forum Cinemas Babilonas”, o 2009 m. kovo pradžioje atsidarė „Forum Cinemas Šiauliuose”.

Abiejų šių kino teatro pritraukiamų žiūrovų skaičius kol kas, ko gero, netenkina kino teatrų operatoriaus. Ypač stebina, jog niekaip neįsisuka kino teatro Panevėžyje lankomumas, nors buvo galima prognozuoti, jog šio miesto gyventojai turėtų būti pasiilgę kokybiškos kino pramogus. Pirmųjų savaičių lankomumas nestebina ir „Forum Cinemas Šiauliuose”, tačiau Saulės miesto situacija kitokia – šiauliečiai ir iki šiol turėjo aukštos klasės kino teatrus „Saulė” ir „Atlantis Cinemas”, todėl „Forum Cinemas” teks kovoti dėl žiūrovo, pirmiausia, aišku, išnaudojant savo pagrindinį privalumą – vietą traukos taške „Akropolyje”.

Prastėjanti ekonominė padėtis bei „Forum Cinemas” rezultatai Panevėžyje ir Šiauliuose turbūt ilgam laikui pristabdys kino teatrų plėtrą, ypač mažesniuose Lietuvos miestuose. Šiais metais tie patys „Forum Cinemas” dar turėtų atidaryti kino centrą Vilniuje – jis įsikurs prekybos centre „Ozas”.

Pasikeitus PVM mokesčių įstatymui, beveik visuose Lietuvos kino teatruose palaipsniui pakilo kino bilietų kainos. Realiai žiūrovo mokama kaina už bilietą pakilo pusantro lito. 2008 m. žiūrovas už vieną bilietą vidutinškai mokėjo po 12,1 lito, pirmojo 2009 m. ketvirčio vidurkis – 13,6 lito. Kinas krizę išgyvena švelniai dėl to, jog yra tapęs sąlyginai pigia pramoga (palyginus su labai šoktelėjusiomis per pastaruosius porą metų teatro, koncertų, klubinių renginių bilietų kainomis), tačiau kainų kilimas šiuo laikotarpiu, kai daugelis pardavėjų skatina pardavimus kainų nuolaidomis, gali pakenkti kino pramogos patrauklumui.

Populiariausieji

Pirmojo ketvirčio žiūrimiausių Lietuvoje filmų TOP-5 atrodo šitaip:

1. „Jis sako taip” / „Yes Man” – 1,27 mln. LTL;

2. „Boltas” / „Bolt” – 775 tūkst. LTL;

3. „Lūšnynų milijonierius” / „Slumdog Millionaire” – 691,6 tūkst. LTL;

4. „Keista Benžamino Batono istorija” / „The Curious Case of Benjamin Button” – 499,8 tūkst. LTL;

5. „Jis – ne Tau” / „He’s Just Not That Into You” – 384,3 tūkst. LTL.

Prognozės?

Nors ekonominės nuotaikos toliau išlieka niūrios, mano manymu, kino rinka turėtų stiprių pavasario-vasaros mėnesių dėka sugrįžti į 2008 m. kursą. Kol kas nekoreguosiu savo prognozės pateiktos 2009 m. pradžioje, jog kino rinka turėtų augti 10%, nors likusiems trims ketvirčiams teks kompensuoti ir pirmojo ketvirčio netektį.

Kuomet filmo aprašyme pamatau ilgą sąrašą žvaigždžių, pasirodančių tame filme, tuomet kyla dvi mintys: arba į filmą investuota daugiau nei 100 mln. JAV dolerių, o juosta kėsinąsi į dar didesnes pajamas kino teatruose, arba tai yra žymaus kūrėjo autorinis darbas.

Jennifer Aniston, Scarlett Johansson, Drew Barrymore, Jenifer Connelly, Sasha Alexander … Tarsi dar to būtų maža, vyrų pusėje pasirodo tokios pavardės kaip Benas Affleckas, Justinas Longas, Bradley Cooperis. Akis nejučia ieško Woody Alleno ar kokio autorinio kino genijaus režisieriaus kėdėje, tačiau – nieko panašaus. „Jis ne tau” – yra komercinė romantinė komedija, siekianti uždirbti kino teatruose kuo daugiau pinigų.

Režisierius – 51-erių Kenas Kwapis, žinomas iš dabo „Keliaujančių kelnių seserija”, netrumpo sąrašo susuktų romanatinių komedijų ir iš nominacijų „Emmy” apdovanojimams už darbą televizijoje. Filmas pastatytas pagal Greg Behrendt ir Liz Tuccillo knygą, kuri angliškai vadinąsi taip pat kaip filmas, tuo tarpu lietuviškas vertimas skamba „Ne taip jau jam ir patinki”. Filmo platintojai su knygos leidėjais galėjo ir suderinti šį nesutapimą.

Filmo žanras apibūdinamas kaip romantinė komedija. Tuo tarpu knyga yra motyvacininis „savęs tobulinimo” rašinys, skirtas paaiškinti vyrų ir moterų santykių ypatybes ir nagrinėjantis kaip elgesys atspindi tai, kas dedąsi galvoje. Sudėtingas reikalas. Pats filmas „Jis ne tau” pasimeta tarp gyvenimo klausimų ir komedijos. Visas filmas svyruoja nuo vieno prie kito, tarsi pats nerasdamas, kuo nori būti. Kaip apibūdino Australijos kritikė Sandra Hall, šis filmas – tai tarsi „Seksas ir miestas” be apsipirkinėjimo ir be juoko. Kas liktų iš „Sekso ir miesto” atėmus šiuos dalykus?

Pagrindinė filmo prodiuserė – Drew Barrymore. Tai atsakymas į klausimą, kaip kūrėjams pavyko sukviesti tiek daug žvaigždžių. Filmavimo metu (2007 m. pirmoje pusėje) Drew Barrymore susitikinėjo su Justinu Longu. Su Jennifer Aniston ir Benu Afflecku D.Barrymore sieja artima asmeninė draugystė.

Žvaigždžių kiekis vargina. Iki skausmo žinomi aktoriai ir įkalti jų vardai blokuoja sąmonę, bandančią įsiminti vardus ir istorijas herojų, rodomų ekrane. O herojų filme yra labai daug. Dėl šios priežasties garsių aktorių kiekis filme vargina.

Filmas gavosi per ilgas, kad pradėtų varginti. Tačiau, iš kitos pusės – filmo neužteko atskleisti charakteriams. Ypač neišplėtotas liko Scarlett Johansson vaidinamas Anos personažas, kuris – sausas ir be jokių motyvų. Žvaigždyną aplenkė mažiau žinoma aktorė Ginnifer Goodwin, vaidinusi Džidži. Tačiau kitų aktorių ne koks pasirodymas yra nulemtas ne prasto darbo, o tiesiog laiko, skirto charakterio statymui, trūkumu.

JAV šis filmas debiutavo prieš savaitę, o per debiutinį savaitgalį uždirbo beveik 30 mln. JAV dolerių. Lietuvos platintojai šv. Valentino dienos išvakarėse taip pat suskubo rengti pirmuosius filmo seansus. Tačiau romantiškos istorijos laukiantieji turėtų nusivilti. „Jis ne tau” yra romantinė komedija, padaryta iš to paties pavadinimo knygos – stengtąsi kabinti giliai, tačiau iškapstytas rezultatas gavosi nei šioks ne toks. Gerai, kad nors į pirmojo ryškumo žvaigždžių pasirodymą paganyti akis galima.

Plačiau apie filmą – Jis ne tau | He`s Just Not That Into You, 2009

Komedija su Jimu Carrey „Jis sako Taip!” (orig. „Yes Man”) tapo 15 filmu, Lietuvos kino teatruose uždirbusiu daugiau nei 1 mln. litų. Tokį rezultatą komedija pasiekė per 4 demonstravimo savaites: filmas turi potencialo uždirbti dar 250 tūkst. litų ir patektį į pelningiausių visų laikų filmų Lietuvoje dešimtuką.

„Jis sako Taip!” premjera Lietuvoje įvyko sausio 9 dieną ir jau pirmąsias tris dienas pasiekė penktojo geriausio debiuto rezultatą. Du savaitgalius „Jis sako Taip!” išsilaikė pirmojoje populiariausių filmų sąrašo vietoje, sausio 23-25 ir sausio 30-vasario 1 dienomis buvo antras.

„Jis sako Taip!” turi galimybių dvigubai pagerinti iki šiol populiariausio filmo su Jimu Carrey Lietuvoje rezultatą. Iki šiol daugiausia žiūrovų dėmesio Lietuvoje buvo sulaukusi 2003 m. rodyta komedija „Briusas visagalis”, uždirbusi 617 tūkst. litų.

Įdomu tai, jog tarp 15 milijoną litų Lietuvoje uždirbusiu filmu – net 10 animacinių juostų. Tik 5 vaidybiniams filmams pavyko surinkti iš kino žiūrovų piniginių septyniaženklę sumą – „Titanikui”, „Likimo ironijai, arba Laimingų Naujųjų!”, „Boratui”, „Da Vinčio kodui” ir „Jis sako Taip!”.

Jungtinėse Amerikos Valstijose „Jis sako Taip!” uždirbo 95,8 mln. JAV dolerių. Tai toli ne geriausias Jimo Carrey filmo rezultatas: daugiau uždirbo „Kaip Grinčas vogė Kalėdas”, „Briusas visagalis”, „Neįtikėtinos Lemoni Sniketo istorijos”, „Melagi, melagi”, „Trumeno šou”.

Pelningiausių Lietuvoje filmų TOP-15

Lentelę sudarė www.kinas.info (2009 m. vasario 4 d.), pagal Lietuvos kino platintojų asociacijos pateiktus duomenis. Pilną pelningiausių filmų Lietuvoje sąrašą galite rasti čia.

Duomenys galutiniai – lietuviai į kino teatrų kasas per 2008-uosius sunešė 39,871 mln. litų. Tai yra 12% daugiau nei 2007-aisiais metais. Žiūrovų skaičius augo 2% – iki 3,2 mln.

Ar taip daug? Taip. 2007-aisiais kino rinkos augimas sudarė 41%, o 2006-aisiais – net 95%. Fantastiniai skaičiai šalia kurių „12%” atrodo gana mažai, tačiau reikia įvertinti tai, jog kuo labiau esi užaugęs, tuo sunkiau augti toliau. Jeigu lygintume 2005-uosius su 2008-aisiais, tai kino teatruose žiūrovų skaičius padidėjo 2,5 karto – nuo 1,3 mln. iki 3,2 mln. Stebėtinas sprogimas – reikėtų įvertinti ir tai, jog 2004 m. ir 2005 m. žiūrovų skaičius kino teatruose mažėjo.

Čia yra 10 pelningiausių filmų Lietuvos kino teatruose 2008-aisiais:

1. „Madagaskaras 2” – 1,659 mln. LTL;

2. „Kung Fu Panda” – 1,201 mln. LTL;

3. „WALL-E. Šiukšlių princo istorija” – 1,119 mln. LTL;

4. „Likimo ironija 2 arba Laimingų Naujųjų!” – 897,6 tūkst. LTL;

5. „Hortonas” – 888 tūkst. LTL;

6. „Hankokas” – 796,2 tūkst. LTL;

7. „Mumija: Drakono imperatoriaus kapas” – 747,3 tūkst. LTL;

8. „007 Paguodos kvantas” – 744,6 tūkst. LTL;

9. „10 000 metų prieš Kristų” – 690 tūkst. LTL;

10. „Veidrodžiai” – 680,3 tūkst. LTL.

Tendencija nesikeičia – 2007-aisiais pirmąsias keturias pelningiausių filmų sąrašo vietas užėmė lietuviškai dubliuoti animaciniai filmai („Simpsonų filmas”, „Šrekas Trečiasis”, „La Troškinys” ir „Ant Bangos”), 2008-aisiais tokie filmai užėmė pirmąsias tris vietas, tačiau aukščiausiame penketuke jų liko keturi.

Pirmojo dešimtuko filmai iš viso uždirbo 9,4 mln. litų. Palyginimui 2007-aisiais pirmojo dešimtuko filmai surinko 11,3 mln. litų. Šie metai nebuvo stiprių vardų ir galingų „blokbasterių” metai – pajamos pasiskirstė tarp daugiau filmų. Silpnokas šių metų Holivudo repertuaras buvo viena iš esminių priežasčių, pristabdžiusių labai sparčią kino rinkos plėtrą.

Ekonomikos nuosmukis kol kas neatsispindi kino teatrų pajamose. Praėjusių spalis buvo pelningesnis nei 2007 m. spalis, atitinkamai 2008 m. lapkritis lenkia 2007 m. lapkritį. Nors 2008 m. gruodžiui nepavyko pagerinti praėjusių metų paskutinio mėnesio rezultato, bet reikia pripažinti, jog tas mėnuo buvo stebuklingas – kino teatrai per mėnesį surinko 4,1 mln. litų – visų laikų rekordas. 2007 m. gruodį į viršų tempė tokie pavadinimai kaip „Likimo ironija 2”, „Bitės filmas” ir „Hitmanas”.

2009 m. pradžia taip pat nuteikia optimistiškai. Sausio 9-11 dienomis per tris premjerines dienas komedija su Jimu Carrey „Jis sako Taip!” uždirbo 344 tūkst. litų – penktas geriausias visų laikų rezultatas ir antras vaidybinių filmų rezultatas (nauja komedija atsiliko tik nuo „Da Vinčio kodo”).

2008 m. buvo labai geri lietuviškam kinui. 16 vietą pelningiausių filmų sąraše užėme „Nereikalingi žmonės” (596 tūkst. litų pajamos – trečias tarp lietuviškų filmų po „Nuodėmės užkalbėjimo” ir „Dievų miško”). 180 tūkst. litų surinko ir 78 vietą pelningiausių filmų sąraše užėmė komedija „5 dienų avantiūra”, kuri vis dar tęsia kelionę po kino teatrų repertuarus. Gražus, švelnus ir trumpas pasakojimas „Balkonas” surinko 162 tūkst. litų – 85 vieta. Finansine prasme silpnai sekėsi filmams „Perpetuum Mobile” ir „Kolekcionierė”, tačiau šie filmai kartu sudaro gan solidų Lietuvos kino kūrėjų susuktos kino produkcijos sąrašą.

Prognozė 2009-iesiems? Kino rinka turėtų augti 10%. Pagrindinė priežastis – atsidarantys nauji kino teatrai: „Forum Cinemas” pirmojoje metų pusėje planuoja atidaryti kino centrus prekybos centre „Ozas” Vilniuje ir prekybos centre „Akropolis” Šiauliuose.

Šiuo metu vis dar neaišku, koks išbandymas žiūrovams laukia bilietų kainomis – PVM kino bilietams pasikeitimas nuo 5% į 19% bilieto kainą gali pakelti net trimis litais, tačiau didieji operatoriai, padidinę litu kainas atskirose zonose gruodžio pradžioje, po Naujųjų Metų švenčių bilietų kainų nekeitė.

Garsiai keiksnojamos kino bilietų kainos pastaruosius penkerius metus auga gana nežymiai. Tokiu būdu kinas tapo viena iš pigiausių pramogų – bilietų į teatrą, koncertus kaina per šį laikotarpį augo mažiausiai dvigubai, o atskirais atvejais net dar daugiau. Šiais metais žiūrovų laukia mažiau koncertų, užsienio žvaigždžių pasirodymų – tai ekonominės krizės pasekmė, galinti išeiti į naudą kino teatrams.

Kino teatrams gali pakenkti nedarbo dienų sąrašo sutrumpinimas – netikėtai pasitaikydavusios poilsio dienos labai prisidėdavo prie kino teatrų pajamų. Ypač šaltuoju metu laiku pasitaikę ilgesni savaitgaliai sugindavo lietuvius į kino teatrus.

Kino platintojus gerai nuteikti turėtų kitais metais pasirodysiančių kino filmų sąrašas – galų gale pasirodys šeštasis filmas apie Harį Poterį, ekranus išvys romano „Angelai ir demonai” ekranizacija, labai lietuvių mėgstamo filmo „Greiti ir įsiutę” ketvirtoji dalis, trečiasis „Ledynmetis”, ketvirtasis „Terminatorius”. Tradiciškai pasirodys 5-7 lietuviškai dubliuoti animaciniai filmai.

„Jis grįžta” – tokia buvo pirmoji mintis, kada pamačiau anonsuojamą filmą „Jis sako Taip”, kuriame pirmuoju smuiku griežia komikas Jimas Carrey. Pats save apgavau – juk Jimas Carrey nebuvo niekur dingęs.

Iš tiesų, Jimas Carrey savo filmografijoje pertraukos nedarė. Tačiau, gali pasirodyti, jog „tą Jimą Carrey”, t.y. Eisą Ventūrą, Kaukę ar „bukesnį” matome retai.

Pastaruosius penkerius metus J.Carrey labai sėkmingai eksperimentavo. Labiausiai pažymėtinas jo vadimuo sudėtingame filme „Jausmų galia”, kuris pelnė krūvą apdovanojimų ir kuriuo J.Carrey įrodė, jog yra ne tik komedijų aktorius. Netradicinė buvo ir fantazija „Neįtikėtinos Lemoni Sniketo istorijos”, kuriose J.Carrey suvaidino tris skirtingus personažus. Kiek mažiau sėkmingas filmas buvo mistinis trileris „23”, tačiau J.Carrey vaidybai šiame filme negalima prikišti.

Tačiau prisimindami šiuos filmus, atrodo, kalbame apie kitą J.Carrey – ne apie tą, kurį pirmiausia pagalvojame išgirdę jo pavardę. Jis už „rimtą” vaidmenį gali gauti „Oskarą”, tačiau mintyse visada liks besivaipantis ir plastiškas, sugebantis visada prajuokinti.

„Jis sako Taip” scenarijus susuktas pagal Danny Wallace to paties pavadinimo knygą. Depresuojantis herojus pasikeičia per vieną vakarą, apsilankęs sektą primenančios grupuotės susibūrime, kur iškalbingas „sėkmės mokytojas” įtikina jį atsakyti „Taip” į visus užduodamus klausimus. Tokio standarto įdiegimas į kasdienes situacijas atneša juokingus epizodus, užmezga meilės istoriją ir sukuria filmo dramą.

Filmo fabula nesudėtinga, tačiau nenuobodi. Kaip ir daugeliui šių dienų Holivudo komedijų, „Jis sako Taip” nepavyksta „ištempti” stiprios filmo pabaigos – istorija baigiasi banaliai ir nuspėjamai. Susidaro įspūdis, jog filmui vos perkopus „standarto” eilutę – 90 minučių – scenaristai tik ir ieškojo, kaip ji greičiau užbaigti. Filme yra ir nemažai neblogų atskirų epizodų, tačiau kai kurie yra tarsi be reikalo įkišti į scenarijų. Pirmiausia tai pasakytina apie pensinio amžiaus kaimynę sekso manijakę maniakę – savotišką žemo lygio komedijų klišę, kuri kartais tinka filmuose su Adamu Sandleriu, tačiau šiame filme atrodo kaip svetimkūnis.

Filmo „Jis sako Taip” stiprybė – Jimo Carrey besimėgavimas vaidmeniu. Nors aktoriaus veide išryškėjo raukšlės (visgi jam jau 46-eri), scena, kurioje jis lipnia juosta apsivynioja veidą, primena „seną gerą Carrey”. Jog J.Carrey tiki šiuo filmu įrodo ir faktas, jog aktorius atsisakė fiksuotos honoraro dalies, o atlygis aktoriui bus juostos pajamų dalis. J.Carrey yra vienas geriausiai apmokamų aktorių – už vaidmenį komerciniame filme jam mokama 25 mln. JAV dolerių.

„Jis sako Taip” nėra toks azartiškas kaip „Eisas Ventūra” ar „Bukas ir bukesnis”. Jis labiau primena „Briusą Visagalį” ar „Melagi, melagi”. Tai nėra pats geriausias filmas J.Carrey karjeroje, bet tinka metų pradžiai pasikrauti optimizmo (dar pridėkim nuolat eskaluojamą ekonominę padėtį). Nežiūrėsiu šio filmo antrą kartą, tačiau esu tikras, jog ne vieną kartą prisiminsiu šį filmą, kuomet kils dvejonė – sakyti „Taip” ar „Ne”.

Plačiau apie filmą – Jis sako Taip! | Yes Man, 2008

Filmo platintojai nesurengė „5 dienų avantiūros” peržiūros žurnalistams, o pirmieji filmą pamatė ne Vilniaus, o mažesnių Lietuvos miestų gyventojams. Iškilminga premjera, skirta „Žmonių” žurnalui ir jo konkurentams, įvyko tik kartu su premjera mokantiems už bilietus žiūrovams. Holivude toks triukas reiškia vieną dalyką – stengiamąsi, jog nuomonės formuotojai filmą pamatytų kuo vėliau, kad pavyktų parduoti kaip įmanoma daugiau bilietų, prieš paplintant nuomonei apie filmą. Paprasčiau tariant, prodiuseriai netiki filmu ir bijo piktų komentarų.

„5 dienų avantiūra” – jaunų kino kūrėjų darbas. Režisieriaus kėdėje pirmą kartą sėdėjo Žeraldas Povilaitis, geriau žinomas kaip muzikos prodiuseris. Filmą prodiusavo Artūras Povilaitis. Komanda ėmėsi drąsaus žingsnio – statyti komercinę kino juostą – retas reiškinys mūsuose. Pasirinktas lengvos komedijos žanras – taip pat neįprastas Lietuvoje sukamiems filmams. Komedijos lietuviškame kine šiai dienai suvokiamos kaip filmai „AXX” festivalio rėmuose, su vienu praėjusių metų pavyzdžiu – Igno Miškinio filmu „Diringas”.

Didžiausia filmo problema yra filmo scenarijus. Ne tiek blogas jo išdirbimas, dialogai ar vidiniai vingiai – problema yra pagrindiniame užmanyme. Prodiuseris iš Graikijos atvyksta į Vilnių ieškoti talentingų jaunų talentų, jam į akį krenta lietuvaitė dainininkė Eglė, kuri turi vaikiną, iš akies romantiką „mėmę”. Fabula nyki, tarytum peiliu ir šakute valgytum popierių, be to – senstelėjusi: turtingų prodiuserių ir naivių lietuvaičių istorijos ypač populiarios buvo prieš dešimt metų.

„Profesionalams vietos nebėr, visur valdo mėgėjai”, sako epizodiškai filme pasirodantis Alanas. Atskirose scenose ar šalutinėse siužeto linijose perliukų yra. Neblogai atrodo taksisto personažas, bet jis primena išplėtotą Rimo Šapausko vaidintą personažą kažkuriame „AXX” projekto filme ir šiaip, šaipytis iš taksistų jau tapo kliše. „5 dienų avantiūros” scenaristai stengiasi pasinaudoti populiariais visuomenės stereotipais (gėjaus manierų šou verslo berniukas Žiuljenas, turtingą vyrą po padu laikanti stora žmona), iš kurių įmanoma išspausti šypseną – ne kiekvienoje situacijoje tai pavyksta.

Pagrindinį vaidmenį filme atlieka Vilniaus Valstybinio Mažojo Teatro aktorius Arvydas Dapšys. Jis sėkmingai išsivaduoja nuo lietuviškam kinui nelaimingai būdingo teatrališkumo, bet, deja, yra per silpnas visą pilnametražį filmą tempti. Galima prikišti ir filmo scenarijui, kadangi pagrindinio herojaus charakteriui atskleisti yra visiškai neskiriama dėmesio – filmas spėja ir baigtis, nors galutiniai visi charakterio niuansai nespėjami atskleisti.

Kiti ekrane matomi veidai – naujokai: Judita Urnikytė, Dominykas Vaitiekūnas, Kristina Žaldokaitė. Jie vaizdo negadina, bet yra „plaukiantieji pasroviui”. Filmui akivaizdžiai trūksta kelių stiprių aktorių, kurie savo profesionaliais pečiais pridengtų, o patirti ir patemptų perspektyvius naujokus. Stiprios pavardės galėjo padėti ir komerciniam filmo rezultatui – Arvydas Dapšys nėra ta pavardė, kuri trauktų į kino teatrus žiūrovus, o daugiau nėra šalia jo ko pastatyti. Prisiminkim nelabai pavykusius darbus „Nereikalingi žmonės” ar „Nuodėmės užkalbėjimas” – ten pavardėmis buvo nevengiama žaisti ir filmo finansiniai rezultatai buvo neblogi.

Daug kas yra filme padaryta gerai. Net labai. Filmo vizualinis apipavidalinimas – geriausias, kokį yra tekę matyti lietuviškame kine per pastaruosius dešimt metų. „5 dienų avantiūra” filmuota ant tikros kino juostos, nors montažas bei kameros judėjimas ir nėra sudėtingi, kiekvienas kadras gražiai apdirbtas, jog galima grožėtis ekrane matomomis detalėmis. Plojimai ir kitoms techninėms filmo detalėms – gražiai apdirbtam garsui, puikiai priderintam garso takeliui, tinkamiems aktorių kostiumams.

Prodiuseriai sėkmingai į filmą įtraukė rėmėjų reklamą – „Tez Tour” čia reklamuoja Rodo salą, daug kartų ekrane pasirodo „FlyLAL” lėktuvai, herojai važinėja su „Fiat” ir BMW, kelis kartus netyčia praeina pro „United Colors of Beneton” parduotuvę. Efektyvu ir neįkyru. Galima pagalvoti, jog kūrėjai filme dalyvauti įkalbėjo ir „Apple”, bet neradęs šios kompanijos pavadinimo titruose prisimeni, jog „Apple” gaminiai yra pripažinti daugiausia nemokamo dėmesio gaunantys produktai Holivude. Kaip danguje, taip ir ant žemės.

Filmo komandai norisi pasakyti – bandykite dar. Ne viskas pavyksta iš pirmo karto – mokykitės iš klaidų, pasikvieskite stipresnių scenaristų, ieškokite stipresnio užtaiso. Reikėtų sustiprinti ir filmo marketingą – šio filmo gyvavimas Lietuvos kino teatruose, ko gero, baigsis ties 300 tūkst. litų pajamų riba. Ačiū jums už tai, jog kuriate pavyzdžius, kuria linkme galima kurti komercinį žiūrovišką kiną. Jeigu ne jūs, lietuviškas kinas užsikastų depresiniame ministerijos pinigų švaistymo liūne su tokiais beviltiškais pavyzdžiais kaip „Perpetum Mobile”. Sako, kad lietuviškas kinas yra liūdos savižudybių statistikos priežastis. Kad greičiau taip nebebūtų, kepkim, kad ir „amerikietiškus pyragus”.

Plačiau apie filmą – „5 dienų avantiūra”

Paskutinis lapkričio mėnesio savaitgalis Lietuvos kino teatruose buvo ypatingas – penktadienį kino teatrų repertuarai pasipildė lietuviškai dubliuotu animaciniu filmu „Madagaskaras 2”. Pastarasis nuo penktadienio iki sekmadienio uždirbo 580,5 tūkst. litų, o pridėjus kelių išankstinių seansų rezultatus bendras rezultatas po pirmų trijų „oficialių” demonstravimo dienų yra 583 tūkst. litų.

Tai yra antras geriausias debiutas Lietuvos kino teatrų istorijoje. Geriau sekėsi tik 2007 m. liepos pabaigoje pasirodžiusiam „Simpsonų filmui” – šis per pirmąsias tris rodymo dienas surinko 5 tūkst. litų daugiau – 588 tūkst. litų. „Simpsonų filmas” šiuo metu yra pelningiausias visų laikų Lietuvos kino teatruose rodytas filmas, iš viso uždirbęs 2,25 mln. litų. Ar „Madagaskaras 2” pagerins šį rezultatą? Statau už tai, kad ne, nors šansų tapti trečiuoju filmu istorijoje, uždirbusiu 2 mln. litų, turi.

„Madagaskaras 2” pasirodė pačiu laiku. Lietuviškai dubliuoto filmo auditorija jau buvo pasiilgusi – nors kasmet tokių pasirodo 5-6, taip susiklostė, jog paskutinis toks filmas, „WALL-E” pasirodė prieš penkis mėnesius – dar liepą. Kino tinklelyje 2008 m. lapkričio pabaiga buvo skirta šeštajam filmui apie Harį Poterį, tačiau užstrigus filmavimo darbams, filmą „Haris Poteris ir Negrynakraujis princas” „Warner Bros” atidėjo 2009 m. vasarai.

Filmo platintojai pasistengė, jog „Madagaskaras 2” pasirodytų Lietuvoje keliomis savaitėmis anksčiau nei Prancūzijoje, Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Neprasidėjus kalėdinei karštinei filmas gali džiaugtis labiau koncentruoti žiūrovų dėmesiu. Filmo pajamos neturėtų kristi staigiai žemyn – premjerinį savaitgalį buvo žiūrovų, kurie nesugebėjo gauti bilietų (ypač daug tokių buvo Kaune ir Panevėžyje), be to, filmą pirmyn turėtų stumti teigiami jau mačiusių žiūrovų atsiliepimai.

Didžiausias kino teatrų operatorius „Forum Cinemas”, pasinaudojęs populiaraus filmo priedanga, žengė dar vieną kainų didinimo žingsnį. Savaitgalio bilieto kaina be nuolaidų Vilniuje ir Kaune padidėjo nuo 16 iki 17 litų, Panevėžyje nuo 12 iki 14 litų. Kiek anksčiau „Forum Cinemas” padidino darbo dienos kainą nuo 14 iki 16 litų. Antrasis pagal dydį kino teatrų operatorius „Cinamon” padidino savaitgalio kainą Klaipėdoje iki 16 litų (Kauno „Cinamon” liko 15).

Jeigu lyginsime per pirmąsias tris dienas „Madagaskarą 2” ir „Simpsonų filmą” pamačiusių kino žiūrovų skaičių, tai „Simpsonų filmas” lenkia „Madagaskarą 2” kur kas didesniu skirtumu negu lyginant šių filmų pajamas. Taip yra todėl, jog 2007 m. vasara buvo laikotarpis, kuomet kino bilietų kaina buvo bene mažiausia per pastaruosius penketą metų.

Šiauliai kitais metais turėtų tapti absoliučiu lyderiu pagal kino teatrų skaičių. Šiuo metu Šiaulių mieste veikia trys kino teatrai, tuo tarpu artimiausiu metu duris atverti turėtų dar du. Bendrovė „Amfiteatro filmai” šiuo metu nuomos teise valdo senus istorinius vienasalius kino teatrus „Saulė” ir „Laikas”, bei prekybos centre „Tilžė” yra įkurusi dviejų salių kino centrą. Planuojama šalia prekybos centro „Bruklinas” pastatyti trijų salių, 500 vietų kino centrą, kurį taip pat valdys „Amfiteatro filmai”. Penkių salių kino centras turėtų atsidaryti pavasarį baigiamame statyti „Akropolyje”, to kino teatro operatorius greičiausiai bus „Forum Cinemas”.

Pamąstymus straipsnio pavadinime užduotu klausimu dar kartą paskatino padaryti gausiai reklamuojamas projektas „Tadas Blinda: Pradžia”. Didžiausią įspūdį man paliko kino teatruose iš tikros kino juostos rodomas įspūdingas filmo traileris. Įspūdingas stilistika ir vaizdo kokybe, tiesa, keliantis abejonių dėl tematikos – labai jau ne panašu į „Tadą Blindą”, kuriame vaidino Vytautas Tomkus. Filmo kūrėjai ragina piliečius paremti filmo kūrimą siunčiant SMS žinutes.

Holivude visa sistema atidirbta. Prodiuseris nusiperka scenarijų, prisimėto pagrindinius komandos narius ir sudaro biudžetą. Tada vyksta kelionė pas didžiąsias kino studijas ir jeigu prodiuseris įtikina, jog investavus 60 milijonų dolerių pavyks uždirbti 150 milijonų – darbas prasideda.

Lietuvoje – kitaip. Pagrindinis kino finansavimo šaltinis yra valstybės lėšos. Kinui skiriamas kapšelis kartas nuo karto padidinamas, bet vistiek yra juokingai mažas. Bet didesnė problema yra schema, pagal kurią skirstomos lėšos kino projektams.

Kino finansavimo taisyklės yra neefektyvios – tai akivaizdu. Prodiuseriai ir režisieriai dažnai negauna lėšų reikalingų filmo kūrimui, bet gavę finansavimą kartas nuo karto įgyvendinami beviltiški projektai.

Įdomią ir gana racionalią kino rėmimo schemą buvo pasiūlęs AXX festivalio organizatorius Mindaugas Vosylius. Pagal šią schemą pagrindinis kino vertintojas yra žiūrovas, o valstybė primoka kūrėjui už kiekvieną filmą pažiūrėjusį žiūrovą, kiekvieną parduotą DVD. Tokiu būdu, prodiuseriai turi surasti patys finansavimo šaltinį, bet pagal planuojamą žiūrovų srautą gali planuoti filmo pajamas.

Berods Skirmantas Valiulis buvo pasiūlęs kitą variantą – filmo kūrėjas ima paskolą ir rizikuoja savo lėšomis imdamąsis filmo kūrimo. Ir tik pamačiusi rezultatą, už valstybės pinigų skirstymą atsakinga komisija paskirsto paramą. Variantas įdomus, bet viena blogybė gan akivaizdi ir galinti turėti įtakos – geri kūrėjai, turintys gerų idėjų gali pabijoti rizikuoti. Bet, kas nerizikuoja, tas negeria šampano.

Pagal filmų kiekį, šiuos metus galima vadinti pagyvėjimo metais. Kino teatrų repertuare pasirodys 5 Lietuvoje sukurti filmai. Įdomu tai, jog šiemet atsirado privataus kapitalo investicijų į filmo kūrimą. Pirmiausia tai, metų pradžioje rodytas filmas „Nereikalingi žmonės”, o prieš Kalėdas turėtų pasirodyti taip pat už privačias lėšas susukta komedija „5 dienų avantiūra”.

Kai yra matomas verslas, kur galima uždirbti, investuotojų visada atsiras. Ar įmanoma iš kino filmo statymo uždirbti?

Pirmiausia paskaičiuokime galimas pajamas. Daugiausiai uždirbusio lietuviško filmo rekordas šiuo metu priklauso Algimanto Puipos dramai „Nuodėmės užkalbėjimas”. Šis filmas kino teatruose surinko 686 tūkst. litų. Tikruoju kino teatrų potencialu galime laikyti absoliučiai populiariausio Lietuvoje rodyto filmo pajamas – „Simpsonų filmas” surinko 2,25 mln. litų. Apie pusę už kino bilietus surinktų pajamų atitenka kino teatrui, todėl kūrėjui ir platintojui tenka tenkintis likusia puse.

Kitas pajamų šaltinis – DVD pardavimai. Ši rinka iki prasidėjusios stagnacijos buvo labai sparčiai auganti, bet didelių pajamų šitoje vietoje kol kas nėra – maksimalūs tiražai yra ~20 tūkst. vienetų, nuo kurių autoriui lieka keli litai.

Svarbus pajamų šaltinis yra rėmėjų lėšos, mainais į netiesioginę reklamą ir produktų „placement’ą” filme. Lietuvoje ši niša menkai išnaudota ir iš jos galima neblogai uždirbti: be surenkamos auditorijos svarbus ir psichologinis efektas – jūsų produktas pasirodo filme! Lietuvoje šią madą realiai išnaudoti pradėjo tik „Nekviesta meilė” – herojai gerdavo „Švyturio” alų, uždraudus tokį produkto rodymą herojai perėjo prie „Battery” energetinio gėrimo ir „Vichy” vandens. Praėjusį sezoną visi herojai važinėjo „Fiat” automobiliais, o šį sezoną persėdo už „Nissan” vairo.

Kadangi kino filmų sukuriama nedaug, aktyviai dirbant už plotus žiniasklaidoje filmo reklamai realiai nereikia mokėti – tiek televizija, tiek radijas, tiek žurnalas ir interneto portalas tikrai sutiks tapti „informaciniu rėmėju” ir, galbūt, net sutiks, kad porą sekundžių dar parduotumėte komerciniam partneriui („Filmą pristato …”).

Kiek kainuoja filmo kūrimas? Čia jau „depends on”. Realiai vidutinišką filmą (ne istorinį, fantastinį ar spec. efektų) galima susukti už 1,5 – 2 mln. litų – paprastą, bet kokybišką. Pilnametražis kinas vis dar yra įdomi egzotika, dėl to galima nemokamai sutarti dėl lokacijų, sutarti dėl kitų smulkenų. Aktoriai už darbą kine taip pat sąlyginai nesibrangina – net ir garsiems aktoriams pasirodymas kino filme lietuviško kino sausros metu yra geras įrašas jų biografijoje.

Bet kokiu atveju, lietuviško kino komerciškėjimas yra labai geras žingsnis ir tai yra vienintelis normalus kelias, kuriuo lietuviškas kinas gali eiti. Ilgai valstybinis finansavimas buvęs iškreipė kino kūrimą – natūralu, jog „kas pingus moka, tas muziką užsako”. Kūrėjams žiūrovai tapo beveik nesvarbūs, nes jų sėkmė priklauso nuo gaunamo finansavimo iš valstybės.

Šiuo metu Lietuvos kino teatruose sukamas filmas „Perpetuum Mobile” yra beviltiško, niekam nereikalingo kino pavyzdys. Man gaila tų Lietuvos žurnalistų, kurie dar skiria šiam filmui dėmesį – akivaizdu, kad rašantys apie šį filmą žurnalistai to filmo nematė. Gaila ir kelių aktorių, kurie neaišku ką veikia tokiam beviltiškam kine. Šį filmą galima žiūrėti tik kaip 90 minučių lietuviško kino beviltiškumo išraišką. Jeigu eksperimento vardan nueisite į šį filmą, tai siūlau pasiimti knygą – sugebėsite perskaityti po puslapį, kol herojus nueis nuo vieno tilto galo iki kito, kol laivas perplauks iš kairės ekrano pusės į dešinę (čia noras ištempti iki pilno metro?). Klausimas kitas – kodėl tokiam projektui buvo skirti valstybės pinigai? Akivaizdu, kad galvota ne apie žiūrovą, o kažkokiu būdu pavergti komisiją, kuri skirsto pinigus.

Komercinio kino projektai, tokie kaip „AXX” ar „Nereikalingi žmonės” nebuvo patys geriausi meniniu požiūriu darbai. Tačiau – jie parodė, kur reikia eiti. Jie rodo kryptį, kuria kryptimi reikia eiti, kad pasiektum žiūrovą. Kino žiūrovas nėra bukas, todėl tarp vertingą menine prasme kiną ir žiūrovišką kiną galima sulieti viename filme. Jeigu nepavyksta – pataikaukite žiūrovui. Žiūrovo šiandien lietuviškam kinui trūksta labiau.

Su kolegomis prieš kelis metus išvystytą idėją-pusiau pokštą statyti filmą apie krepšinį su Rolandu Kazlu pagrindiniame vaidmenyje, vis dar atiduodam už dyką. Net nusipirksiu penkis bilietus į seansą ir kelis DVD.

Kino teatrams panikuoti kol kas nereikia. Lietuvos kino rinkos pajamos auga toliau, tiesiog augimas nebėra toks spartus, koks buvo 2006 ir 2007-aisiais metais. Augti po 60-100% kasmet – nerealu. Lietuvos kino rinkos 2008 m. planuojamos pajamos (apie 40 mln. litų) yra daugiau nei tris kartus didesnės negu buvo 2001-2005 m. (tuomet kino teatrai surinkdavo 10-13 mln. litų pajamų).

Per pirmus 9 šių metų mėnesius kino teatrų pajamos iš bilietų pardavimo sudarė 29 milijonus litų, o kino teatruose apsilankė 2,42 mln. žiūrovų.

Pajamingiausias kino rinkai buvo sausis, kuomet žiūrovai į kino teatrų kasas sunešė 4 mln. litų, po jo rikiuojasi kovas – 3,9 mln. ir rugpjūtis – 3,7 mln. Blogiausiai kino rinkai sekėsi balandį – 2,1 mln. litų ir gegužę – 2,4 mln. litų.

Šiek tiek su nerimti kino teatrus gali kitas rodiklis – žiūrovų skaičius kino teatruose. Kelis metus augęs stebėtinai sparčiai, šiais metais pradeda mažėti ir, jeigu likę trys mėnesiai nenustebins netikėtu lankomumu, 2008 m. kino teatruose turėtų apsilankyti mažiau žiūrovų nei 2007 m.

Kino žiūrovų skaičiaus mažėjimas šiek tiek sunerimti verčia ir todėl, jog šiais metais neužsidarė nė vienas kino teatras, tačiau metų viduryje duris atvėrė naujas didelis „Forum Cinemas” kino centras Panevėžyje. Vadinasi, tą patį žiūrovų skaičių tenka dalintis daugiau burnų (na, burna ta pati, bet veiklos sąnaudos atsidarius naujam „Forum Cinemas” kino cetrui turėjo padidėti žymiai). Aišku, „Forum Cinemas Babilonas” atsidarė vasaros pabaigoje, todėl realaus jo indėlio į bendrą žiūrovų skaičių galima tikėtis šių metų kalėdinį laikotarpį.

Mano žiniomis, ateinančiais metais realu, jog Lietuvoje atsiras du nauji kino teatrai. Penkių salių kino centras turėtų atsidaryti statomame Šiaulių „Akropolyje” (turėjo atsidaryti šiemet, bet atidėtas atidarymas kitų metų kovui) bei kino centras turėtų įsikurti ir statomame „Ozo” prekybos centre Vilniuje. Greičiausiai abiejų planuojamų kino teatrų operatorius bus „Forum Cinemas”.

Jeigu rinkos pajamos auga, o žiūrovų skaičius mažėja, tai paslapties toli kapstyti nereikia – vidutinė mokama kaina už bilietą šiais metais ūgtelėjo daugiau nei pusantro lito – iki 12,7 LTL už bilietą.

Rinkos lyderis, „Forum Cinemas” šiais metais bilietų tiesiogiai nebrangino – tik panaikino mažesnes kainas darbo dienomis ir šiek tiek apribojo teikiamas nuolaidas. Taip pat metų pradžioje Kauno „Forum Cinemas” bilietų kainos buvo sulygintos su Vilniaus miesto „Forum Cinemas” kino centrų bilietų kainomis.

Aktyviau kainų kėlime šiemet pasižymėjo mažėji kino teatrai, įsikūrė mažesniuose miestuose. Taip pat neatsiliko Vilniaus miesto savivaldybės išlaikoma „Skalvija”, kurios kino bilietai pabrango iki 12 litų.

Kino centras „Cinamon”, pabandęs Kaune sumažinti kainas atėjus „Forum Cinemas”, grįžo į tą patį kainų lygį su „Forum Cinemas”. Ko gero, vieno kito lito skirtumas nėra lemiamas renkantis į kurį kino teatrą važiuoti žiūrėti to paties filmo.

Dilema tokia: ar kino žiūrovų skaičius sumažėjo dėl to, jog pabrango bilietai ar dėl to, jog dėl blogėjančios ekonominės padėties žmonės pradėjo taupyti išlaidų pramogoms sąskaita?

Aš statau nei už vieną, nei už kitą. Šių metų komercinio kino tinklelis yra labai silpnas – nėra tikrai didelių kino „hitų”, kurie neišvengiamai visus „varu varytų” į kino teatrus. Šiais metais repertuare nėra „Simpsonams”, „Ledynmečiui 2”, „Šrekui 3”, „Boratui” ar „Da Vinčio kodui” prilygstančių filmų – Holivudo produkcijos brangiausi projektai šiemet nėra dėkingi Lietuvos rinkai.

Holivudas šiais metais didžiausias pajėgas skyrė komiksų ekranizacijoms, kurie yra labai pelningi JAV, tuo tarpu Lietuvoje yra stebėtinai nepopuliarūs. Penki pelningiausi filmai JAV šiais metais yra „Tamsos riteris”, „Geležies žmogus”, „Indiana Džounsas”, „Hankokas” ir „WALL-E”. Lietuvoje gerų rezultatų pasiekė tik pastarieji du, nors ir jų potencialas buvo didesnis.

Didelių vilčių Lietuvos kino platintojams nekelia ir metų pabaiga. Daugiausia potencialo sukaupti daug kino žiūrovų litų turi animacinis „Madagaskaras 2”, tačiau be jo komercinių filmų, kurie galėtų būti labai pelningi, nėra. Metų pabaigos akcentu turėjusi tapti „Hario Poterio” nauja nuotykių dalis buvo nukelta į kitų metų vasarą.

2008-ųjų metų pirmųjų devynių mėnesių Lietuvos kino TOP-10:

1. „Kung Fu Panda” (Kung Fu Panda) 1.197.542
2. „Wall-E. Šiukšlių princo istorija” (Wall-E) 1.042.407
3. „Likimo ironija, arba laimingų Naujų!” (Ирония судьбы, или С новым счастьем! / The Irony of Fate. Sequel) 896.161
4. „Hortonas” (Horton Hears a Who) 887.997
5. „Hankokas” (Hankock) 795.497
6. „Mumija: drakono imperatoriaus kapas” (The Mummy: Tomb of the Dragon Emperor) 746.957
7. „10 000 metų prieš Kristų” (10,000 B.C.) 690.052
8. „Mamma Mia!” (Mamma Mia!) 678.637
9. „Šokis hip hopo ritmu. Gatvės” (Step Up 2 the Streets) 657.554
10. „Seksas ir miestas” (Sex and the City: The Movie) 640.493

Jasonas Stathamas – vienas stipriausių šių dienų „berniukų” filmų herojų. Tokią etiketę sau užsklijavo jau debiutiniu vaidmeniu Guy Ritchie labai gerame filme „Lok, stauk arba šauk”. Plačiosioms masėms J.Stathamas geriausiai pažįstamas kaip „Transporteris”, bet kur kas geresnius vaidmenis šis aktorius kuria tarp filmavimosi eilnėje „Transporterio” dalyje. Šių metų gale pasirodys „Transporteris 3”.

Lietuvos kino teatrų lankytojai turėjo gerai įsiminti prieš pusantrų metų suktą juostą „Adrenalinas”, kuriame J.Stathamas vaidino nuodų injekciją gavusį žudiką, kuriam vienintelis priešnuodis – adrenalinas, kurio nuolat turi būti jo kraujyje.

Ilgametė Tomo Cruise partnerė prodiuserė Paula Wagner pakvietė J.Stathamą atliktį pagrindinį vaidmenį juostoje „Mirties lenktynės”. Tai naujas 1975-aisiais rodytos juostos „Mirties lenktynės 2000” pastatymas.

Kalbėta, jog filmas gali būti pavadintas „Mirties lenktynės 3000”, bet naujame „Mirties lenktynių” pastatyme veiksmas vyksta 2013-aisiais: JAV ištiko ekonominė krizė, o kalėjimų sektorių valdo privatus kapitalas, kuris stengiasi iš to uždirbti. Rezultatas – realybės šou „Mirties lenktynės”, kuriose kaliniai lenktyniauja apginklavę savo automobilius įvairiais ginklais iki mirties. Įvertinant paskutines savaites, kurias JAV krečia bankų krizę ne juokais susirūpini, jog tai gali būti realus scenarijus.

1975-aisiais pastatytose „Mirties lenktynėse 2000” vaidino Sylvesteris Stallone, o pagrindinį Frankenšteino vaidmenį atliko Davidas Carradine`as. Naujame filme pastarajam aktoriui patikėta įgarsinti Frankenšteiną pirmose juostos scenose.

Režisuoti „Mirties lenktynes” pakviestas Paulas Andresonas, dirbęs su tokiais veiksmo filmais kaip „Žūtbūtinis mūšis”, „Absoliutus blogis” bei „Svetimas prieš grobuonį”. Komanda statyti „Mirties lenktynių” susitiko rimta komanda – patyrę veiksmo filmų aktoriai ir būrys talentingų kūrėjų „už kameros”.

Rezultatas – filmas „Mirties lenktynės” – turi stiprų emocinį užtaisą. Tikroviška ir šiurpinanti aplinka, galingi ir tvirti automobiliai, vyriški ginklai ir žiauriai žudomi žmonės. Visas filmo filmo siužetas pralekia milžinišku greičiu.

Esminė filmo problema – viskas jau daug kartų matyta. „Mirties lenktynių” scenaristai idėjų pasisavino iš daug filmų, kad nebūtų apkaltinti akivaizdžiu plagiatu. Tos vietos, kurios dar nematytos – labai lengvai nuspėjamos, todėl pažiūrėjus filmą gerklėje lieka vienas prieskonis – neoriginalu.

Neoriginalumą bandoma uždengti tempu. Jeigu į tą tempą įsijausite – „Mirties lenktynės” jums bus azartiška žiauri pramoga. Tačiau jeigu ieškote filme kabliukų, kurie gali užkliūti šiame filme – toli žvalgytis nereikia, nes jų labai daug.

Recenzija paskelbta www.kinas.info.