Simonas Bartkus | Blog

Lietuvos Turizmo Asociacija išplatino pareiškimą, kuriame abejoja, ar kelionių organizatoriaus „Star Holidays” klientais bus pasirūpinta bendrovės sunkumų atveju, kadangi bendrovės civilinės atsakomybės draudimo suma tesiekia 100 tūkst. litų.

Aš irgi abejoju. Tiksliau – neabejoju: 100 tūkst. litų parvežti 7 skrydžiais per savaitę išvežamų turistų į Graikiją, Turkiją ir Ispaniją tikrai neužteks. Už 100 tūkst. litų galima tik porą reisų suorganizuoti turistų parvežimui.

Tačiau įdomi kita pusė – šį faktą paviešino Lietuvos Turizmo Asociacija, kurios pirmu uždaviniu yra įvardinta „ginti asociacijos narių teises ir interesus”.

O kas yra asociacijos nariai? Aha, „Tez Tour” ir „Novaturas”.

Aišku, smagu, jog toks faktas buvo paviešintas – tikrai, jog klientams kyla didesnė rizika, kuomet kelionių organizatoriaus draudimas yra labai mažas ir klientai turi tai žinoti.

Tačiau akivaizdu, kas yra suinteresuotas tokio fakto paviešinimu. O tokios iniciatyvos rodo, jog naujoko veiksmai senbuviams sukelia skausmą.

O tokius dalykus  turėtų stebėti Valstybinis Turizmo Departamento, kuris yra įstatymu įpareigotas stebėti, kaip kelionių organizatoriai vykdo draudimo prievoles.

Bet kokiu atveju, tikiuosi, jog „Star Holidays” turi resursų tinkamai apdrausti savo veiklą, šis paviešinimas „padės” tai atlikti greičiau, o ilgainiui tokia konkurencija keliautojams išeis tik į naudą.

„Euroline” pakeitė pradinį planą skraidyti iš Tbilisio į Vilnių du kartus per savaitę ir dabar planuoja tris skrydžius.

Jų dabartinis planas atrodo rimčiau – tvarkaraščiai jau sudėti „Amadeus” sistemoje, tačiau tarifų nėra ir prekyba neatidaryta. Reiso komentaruose yra prierašas „TFC SUBJ GOVT APPROVAL”, reiškiantis, jog laukiama vyriausybės patvirtinimo.

Tvarkaraštis labai įdomus – jų lėktuvas daugiau nei parą atskridęs stovės Vilniuje, tačiau sudarytas tvarkaraštis yra idealiai pritaikytas per Tbilisį iš Vilniaus (ir į Vilnių) skristi iš Aktau, Taškento, Bagdado, Alma Atos ir Teherano („Amadeus” sistemoje suvesti ir skrydžių jungimai).

Tbilisis-Vilnius bus vykdoma antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Iš Tbilisio – 16 val., Vilniuje – 18 val.

Į Vilnių bus galima atskristi Tbilisyje persėdus iš Aktau (1:30 laukimas), Taškento (1:30), Alma Atos (1:55), Bagdado (4 val.) ir Teherano (5 val.).

Vilnius-Tbilisis bus vykdoma pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Iš Vilniaus – 22 val. 30 min.,  nusileidimas Tbilisyje – naktį 2 val. 30 min. (2,4,6).

Patogu tęsti kelionę per Tbilisį į Taškentą (1:30), Aktau (1:30), Alma Atą (2:30), Bagdadą (2:30) ir Teheraną (2:30). Teks tik kelias nakties valandas palaukti Tbilisio oro uoste.

(c) Airline-Pictures.net

Skrydžiams „Euroline” ketina naudoti 120 vietų lėktuvą „Boeing 737-200”. Toks lietuviams nostalgiškas lėktuvas – tokį 1991-aisiais pirmąjį vakarietišką lėktuvą įsigijo „Lietuvos avialinijos”, o ilgai du tokie nacionalinės aviakompanijos flotilėje nešiojo vardus „Darius” ir „Girėnas”. Paskutinių LAL atsikratė tik po privatizavimo 2005-aisiais.

Tačiau – nuo 2006 m. „737-200” yra visiškai nebenaudojami JAV, o Europos Sąjungoje jų naudojimas yra griežtai varžomas. „Lietuvos avialinijos” su problemomis susidūrė dar apie 2000 m., kai „737-200” atsisakė priimti Heathrow ir CDG oro uostai ir reisuose į Londoną ir Paryžių juos teko pakeisti JAK-42.

Jeigu Vilniuje bus leista priimti 737-200, laukia nemažai triukšmo (tiesiogine žodžio prasme), o „Euroline” turi nepamiršti, jog jau prieš 20 metų 737-200 prarado populiarumą kaip labai neefektyvūs aparatai.

Reziumuojant – „Euroline” plano idėja yra labai graži. Iš Vilniaus į Bagdadą turbūt rinka yra kokiems 50 žmonių per metus (tačiau nėra varianto nuskristi su vienu persėdimu) tačiau iš Bagdado, Aktau, Tbilisio, Teherano gyventojams Vilnius gali tapti vartais į Europą. O tarp Vilniaus ir Tbilisio paklausa nėra labai maža. Kaip jau pastebėta mano ankstesnio įrašo komentaruose – Lietuvos viza gruzinams gauti yra bene paprasčiausia iš Šengeno erdvės šalių, todėl Vilnius, kaip vartai į Europą, gruzinams ypač patrauklūs.

Lėktuvo išnaudojimas iš ties atrodo egzotiškai – 20 valandų skraidymo iš Tbilisio (tas pats lėktuvas skris į Alma Atą, Bagdadą arba Teheraną) ir tada 28 valandos poilsio Vilniuje … Šiais efektyvumo laikais tokių stebuklų pamatysi nedaug. Tačiau – 737-200 šiais laikais praktiškai nieko nekainuoja.

„Euroline” turi planą pradėti skrydžius rugpjūčio 25-ąją. Tikėkimės greitų veiksmų ir bent mėnesį prieš skrydžių pradžią prasidėsiančios prekybos bilietais. Planas ypatingas, labai drąsus ir sunkiai įgyvendinimas – todėl tiksliai veikiančios smulkmenos labai svarbu.

Šiuo metu iš Rygos į Tbilisį skraido „airBaltic” 5 kartus per savaitę. Keleivių srautas – 2600 keleivių per mėnesį, lėktuvų užpildymas apie 50%. Žiemos sezonui „airBaltic” ketina palikti 3 skrydžius per savaitę. Pernai „flyLAL” vasarą skraidė į Tbilisį 2 kartus per savaitę – 1,5 tūkst. keleivų per mėn.

„airBaltic” vėl per žaidimą „Facebook’e” paskelbė, jog atidarys kryptį iš Rygos į Frankfurtą.

Skrydis iš Rygos į Frankfurtą bus vykdomas nuo rugsėjo 17 dienos kasdien, lėktuvu „Boeing 737”.

Įdomu, ar čia principinis atsakas į „Lufthansa” atstovo pasišaipymus iš Rygos oro uosto ir „airBaltic” ambicijų?

Kol kas nėra sudėtas tvarkaraštis ir iki galo neaišku, ar „airBaltic” su „Lufthansa” konkuruos, ar bendradarbiaus. Įtariu labiau konkuravimo variantą ir „airBaltic” bandys iš Rygos išstumti didžiausią Europos kompaniją.

Atnaujinimas (2009.07.16 12:40): „airBaltic” jau paskelbė skrydžių tvarkaraštį ir pradėjo prekybą bilietais – Frankfurto reisą „airBaltic” darys vidurdieniais: 11:50 RIX 13:05 FRA ir 14:40 FRA  17:45 RIX. „airBaltic” dabar pardavinėja bilietus po 0 EUR arba po 1 EUR (reikia sumokėti tik jų mokesčius – suma už „round-trip” yra 83 eurai) ir taip, matyt, bandys priversti „Lufthansa” atsisakyti reiso. Kitu atveju, nelabai įsivaizduoju, kodėl „airBaltic” atidarinėtų reisą į brangiausią savo žemėlapio oro uostą gana panašiu tvarkaraščiu kaip jau vykdomas konkurentų skrydis.

Šiuo metu iš Frankfurto į Rygą „Lufthansa” skrenda kartą per dieną vidurdieniais. Panašiai skrenda ir į Vilnių, o vasarą Vilniaus kryptimi pridedamas vienas papildomas vakarinis reisas. Net žiemą „Lufthansa” Rygos reise turi pusantro karto mažiau keleivių nei Vilniaus reise, todėl akivaizdu, jog „airBaltic” neketina laimėti plėsdama reiso „capacity”.

Iš Rygos į Hano oro uostą netoli Frankfurto skrenda dar ir „Ryanair”, tačiau realiai jų produktas nekonkuruoja su Frankfurto produktu.

„airBaltic” vienas iš dabartinės veiklos tikslų yra išstumti kitas kompanijas iš Rygos oro uosto. Rygoje nebeliko „Aer Lingus”, „easyJet”, „germanwings”, KLM. Šiuo metu „airBaltic” labai aktyviai konkuruoja su „Turkish Airlines” Stambulo kryptyje, su „Norwegian” Oslo kryptyje, su „Finnair” Helsinkio kryptyje.

Rudenį „airBaltic” akivaizdžiai stos į tiesioginę konkurenciją su LOT Varšuvos kryptimi. Matyt, „airBaltic” ryšis stumti lauk ir „Lufthansa”. Liks Rygos oro uoste tik čekai su Praha, bet jų kryptis apskritai pasidariusi vegetuojanti …

„airBaltic” vadovas teigia, jog „airBaltic” neketina šlietis prie „Star Aliance” (kur yra SAS ir „Lufthansa”), tai turbūt takoskyra su SAS ateityje irgi gali didėti.

Kuomet rašiau apie lėktuvų įsigijimo ir nuomos kainas, diskusija komentaruose nukrypo apie skrydžio vykdymo sąnaudas. Pabandžiau giliau įlisti į šią temą ir panagrinėti aviakompanijų vykdomų skrydžių kaštų struktūrą ir jos dydžius.

Duomenys surinkti iš įvairių šaltinių, jie gali būti netikslūs ir kintantys. Jeigu turite tikslesnės informacijos, prašau parašykite apie tai komentaruose, kur nukrypau į šoną, tačiau, tikiuosi, bendras vaizdas gaunasi toks, su nedidesne nei 10% paklaida.

Aviakompanija vykdo reguliarųjį reisą tarp dviejų Europos oro uostų. Įprastinė kaštų struktūra atrodo taip:

1. Aviacinis kuras;

2. Orlaivio nuoma + techninė priežiūra;

3. Išlaidos darbuotojams;

4. Oro uosto mokesčiai;

5. Antžeminio aptarnavimo sąnaudos;

6. Navigacijos mokesčiai;

7. Civilinės atsakomybės draudimas;

8. Smulkios išlaidos.

Pavyzdys: skrendam į Londoną

Imkime konkretų mums artimą ir tinkamą situaciją. Pavyzdys: Vilniaus oro uoste besibazuojanti aviakompanija, skrenda į reisą Vilnius-Londonas-Vilnius su ~120 vietų reaktyviniu lėktuvu. Tai gali būti „Boeing 737-500” arba „Airbus A319”. Tokio dydžio lėktuvus naudojo „flyLAL”, tokius lėktuvus naudoja „airBaltic”, o Vilnius-Londonas-Vilnius visais laikais buvo populiariausias maršrutas iš Vilniaus oro uosto.

1. Aviacinis kuras – 21 000 LTL

Aviacinio kuro kaina kinta kasdien. Skrydžiui iš Vilniaus ir Londoną ir atgal tokio dydžio lėktuvui reikia apie 12 tonų kuro. Vilniaus oro uoste aviacinis kuras šiuo metu kainuoja 1740 litų, panaši kaina turėtų būti daugelyje Europos oro uostų. Skaičiuojam: išlaidos kurui – 21 tūkst. litų.

2. Orlaivio nuoma ir techninės priežiūros išlaidos – 11 800 LTL

Orlaivio nuomos kaina paprastai skaičiuojama iš dviejų dalių – fiksuoti lėktuvo nuomos kaštai (kai tiesiog moki už lėktuvo nuomą, nepriklausomai ar jis skraido ar ne) + nuomos kaštai už kiekvieną skrydžio valandą. Lėktuvas reisui Vilnius-Londonas-Vilnius užimamas pusei aktyvios skrydžių paros (7-8 valandos „block” laikas), jeigu vidutinė mėnesio nuomos kaina (fiksuoti kaštai + 300 skrydžio valandų per mėnesį) yra apie 500 tūkst. litų, vienam reisui – 8 300 litų.

„Boeing 737-500” lėktuvo priežiūra, jeigu lėktuvas per mėnesį ore išbūna apie 300 valandų per mėnesį atsieina apie 200 tūkst. litų. Jeigu skaičiuojam vėl, jog Vilnius-Londonas-Vilnius užtrunka pusę aktyvios paros – vienam skrydžiui „atitinka” apie 3 500 litų.

3. Išlaidos darbuotojams – 4 000 litų

Vilnius-Londonas-Vilnius reisui reikalingi du orlaivio pilotai ir (mažiausiai) trys stiuardai. Penkių įgulos narių darbo užmokestis – apie 4 tūkst. litų su mokesčiais, draudimu, socialinėmis garantijomis ir netiesioginėms darbo vietos išlaikymo išlaidomis.

4. Oro uosto mokesčiai – 2 000 LTL

Nepainiokite su keleivio aptarnavimo mokesčiais oro uoste, kurie turėtų atitekti tiesiogiai oro uostui už kiekvieną keleivį, o aviakompanijos atlieka tik „mokesčio surinkėjo” vaidmenį. Skaičiuojam oro uosto mokesčius už lėktuvo aptarnavimą.

Oro uosto mokesčius sudaro keturios dalys – tūpimas, palyda ir orlaivio stovėjimas. Vilniaus oro uoste dabar pirmai ir trečiai paslaugai taikoma 100% nuolaida naujai atidaromiems maršrutams, antrai paslaugai – 50% nuolaida, todėl realios sąnaudos šiandien yra vos 30 LTL.

Kitoje pusėje – Londone – lėktuvas nestovi (dažniausiai jei stovima 1-2 valandas, stovėjimo mokestis imamas tik labai brangiuose ir apkrautuose oro uostuose). Tūpimo mokestis – apie 2000 litų lėktuvui.

Skaičiuojam, jog šiandien oro uosto mokesčiai yra 2000 LTL,  bet ilgu laikotarpiu taip nebus ir Vilniaus oro uoste 100% nuolaida amžinai nesilaikys.

Šie oro uosto mokesčiai priklauso nuo paros laiko ir lėktuvo dydžio. Kiek žinau, su nauju vadovu Vilniaus oro uoste nakties ir piko laiko antkainiai nebetaikomi.

5. Antžeminio aptarnavimo sąnaudos – 4 200 LTL

„Namų” oro uoste (šiuo atveju Vilniaus) aviakompanija paprastai turi geresnes sąlygas – keleivių registravimo, bagažo registravimo ir pakrovimo, keleivių laipinimo, kuro užpylimo paslaugos yra perkamos „urmu”, dėl ko yra didesnės galimybės suderėti gerą kainą. „Boeing 737-500” aptarnavimo paslaugos Vilniaus oro uoste kainuos apie 1200 litų, svetimame Londono oro uoste – 3-5 tūkst. litų. Vėl imam mažiausią sumą – 3 tūkst.

6. Navigacijos mokesčiai – 7 000 litų

Skrendant iš Vilniaus  į Londoną, tenka skrosti Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Belgijos ir Didžiosios Britanijos oro erdves. Kiekvienos šalies navigatoriams tenka mokėti mokestį už navigacijos paslaugų teikimą. Grubiai vienos šalies erdvės perskrodimas grubiai kaštuoja 700 litų. Penkios šalis į dvi puses – 7000 litų.

Tiesa, kai kurios šalys, tame tarpe Lietuva (kurioje, beje, navigacijos mokesčiai yra vieni didžiausių Europoje), tiesioginio biznio iš navigacijos paslaugų nedaro ir uždirbtą pelną pasidalina su kompanijomis, tuo parodydamos, kad pasiima tik realias navigacijos paslaugų sąnaudas. Tačiau vargiai ar galima tokį pinigų gražinimą planuoti ir traktuoti kaip realią nuolaidą.

7. Civilinės atsakomybės draudimas – 300 LTL

Beveik visos aviakompanijos draudžiasi savo civilinę atsakomybę, kurios įmoka realiai priklauso nuo kompanijos patikimumo ir draudimo apimčių. Grubiai – 300-400 litų už reisą.

8. Smulkios išlaidos – 2 000 LTL

Smulkias išlaidas sudaro: keleiviams sukuriamas patogumas, pvz. nemokami laikraščiai vanduo ir pagalvėlės, maistas verslo klasės keleiviams, skrydžio dokumentacija, išlaidos pamesto bagažo paieškai ir jo transportavimui keleiviui į namus ir t.t.

Galutinės sąnaudos ir pajamos

Atėjo laikas sumuoti.

21 000 + 11 800 + 4 000 + 2 000 + 4 200 + 7 000 + 300 + 2 000 = 52 300.

52,3 tūkst. litų yra kaštai vienam Vilnius-Londonas-Vilnius reisui.

Jei lėktuve yra 118 vietų (standartinis „Boeing 737-500”) – tai yra 236 kėdės skrydžiuose abiejomis kryptimis, kurias galima parduoti.

Toliau skaičiavimas paprastas – dalinam skrydžio sąnaudas iš parduodamų vietų, t.y. keleivių skaičiaus:

Jeigu pasiekiamas 100% užpildymas, galima vidutinė bilieto kaina į vieną pusę – 222 litai.

Jeigu pasiekiamas 80% užpildymas, galima vidutinė bilieto kaina į vieną pusę – 277 litai.

Jeigu pasiekiamas 60% užpildymas, galima vidutinė bilieto kaina į vieną pusę – 369 litai.

100% užpildymas nerealus, taikom jau ir taip pakankamai didelį 80% – visgi, kalbam apie Londono kryptį.

80% yra labai aukštas lėktuvų užpildymas – remiantis „Airline Industry Update” tik didžiosios „low-cost” kompanijos pasiekia tokį užpildymą („Ryanair” – 81%, „easyJet” – 84%), mažesnės ir labiau tradicinės kompanijos tokių skaičių nepasiekia („Czech Airlines” – 67%, „Estonian Air” – 68%, „Aer Lingus” – 72%). Na, bet nagrinėjam „topinę” kryptį Vilnius-Londonas-Vilnius, tai galbūt.

Prie šio tarifo keleiviui prisideda keleivių aptarnavimo oro uosto mokesčiai, kurie už „roundtrip” yra apie 120 litų (su aviakompanijos turimomis nuolaidomis 15 litų Vilniuje, 45 litai Londone, 2×15 + 2×45).

Jeigu aviakompanija naudoja tarptautines bilietų platinimo sistemas, dar kainuoja paslaugos jas aptarnaujančioms bendrovėms – apie 40 litų už bilietą. Be abejo, avialinijos gali naudotis tik nuosavomis bilietų platinimo sistemomis (kaip daro „Ryanair” arba „Star1”), tačiau kainuoja pinigų pervedimas, rizika dėl „card’intojų”, t.t. Kai kurios aviakompanijos dar moka komisinius pardavimo agentams. Kadangi sąnaudos šitame etape priklauso tiesiogiai nuo aviakompanijos, tai skaičiuokim, kad „bilieto pardavimo faktas” atsieina apie 30 litų.

Taigi, orientuojantis, jog „Boeing 737-500” bus užpildytas 80% kiekviename reise į abi puses, aviakompanija turi pasiekti vidutinę galutinę „roundtrip” kelionės kainą keleiviui – 704 litai su mokesčiais.

704 litai yra pati žemiausia riba už kokią (vidutinę!) kainą pardavusi aviakompanija 80% lėktuve esančių vietų pasiektų reiso „break-even„. Jeigu parduodi vieną akcijinį bilietą už 400 litų, vadinasi, kitą turi parduoti už 1008 litus.

Pasiekdama tokio lygio „break-even” tašką, aviakompanija dar turi prisiimti riziką dėl galimo kainų karo su konkurentais, kuro kainų svyravimo, lėktuvo gedimų, kompensacijų keleiviams mokėjimą dėl vėlavimų (techninės problemos, oro sąlygos), neplanuotą keleivių skaičiaus sumažėjimą dėl išorinių priežasčių (pvz. kritęs pasitikėjimas dėl katastrofų, autobusų vežėjų akcijos ir pan.) ir t.t. Prie mažiausios vidutinės kainos dar reikėtų pridėti per ilgą laikotarpį išskirstomas išlaidas šioms rizikoms, taip pat aviakompanijos bendrąsias išlaidas kitai veiklai (adminstracijos išlaikymui, investicijoms į saugą, narystės mokesčiams įvairiose organizacijose, marketingui ir t.t.). Bei, finale, aviakompanijos, kaip ir kiekvienos verslo bendrovės misija yra uždirbti pelną akcininkams.

Be abejo, mano skaičiavimas yra labai grubus. Dalis sąnaudų nuolat kinta (ypač tai pasakytina apie kuro kainas), dalis mano pateiktų skaičių gali būti netikslūs – vis dėl to, nesu žmogus „iš vidaus”.

Tikiuosi, ši skaičiuoklė padės šiek tiek įsivaizduoti, jog aviacijos verslas nėra toks paprastas ir pelningas. Neužpildyto lėktuvo rizika yra didžiulė ir labai imli einamųjų lėšų srautams.

Tarkim, grįžtant prie mūsų pavyzdžio, rinkos situacija leidžia pardavinėti bilietus į Londoną ir atgal už vidutiniškai 700 litų, tačiau atidarius reisą pirmą pusmetį lėktuvo užpildymas sieks tik 50%. Jeigu aviakompanija skraido į Londoną kasdien, tai pusmečio skrydžio vykdymo sąnaudos yra 9,5 mln. litų. Parduodama tik 50% vietų po 700 litų į abi puses, aviakompanija gaus 7,5 mln. pajamų. Tiesioginis nuostolis – 2 mln. litų per pusmetį arba 11 tūkst. litų iš kiekvieno reiso.

Faktas, jog „SkyEurope” pardavinėdama bilietus po 44EUR tikrai nesugeba uždirbti, tačiau bando tiesiog staigiai gauti pinigų einamiesiems srautams ir 44EUR nėra skrydžio savikaina net pilnam lėktuvui.

P.S. Jeigu kas turite laiko, galėtumete sudėlioti „Excel” skaičiuoklę, kurioje būtų galima įsivesti ir pasiskaičiuoti skirtingus „break-even” priklausomai nuo lėktuvo dydžio, maršruto ir lėktuvo užpildymo. Įdomu :-)

Šiandien „Airline Industry Update” pašalino iš savo interneto svetainės finansinius „airBaltic” 2008 m. duomenis. Pranešama, jog svetainės prižiūrėtojas, įtakingas aviacijos verslo ekspertas Paul Ellis atsiprašė „airBaltic”, tačiau tuo pačiu pareiškė, jog jam tie duomenys ne tiek ir svarbūs.

Šiais duomenimis remdamasis praėjusį ketvirtadienį rašiau įrašą, jog „“airBaltic” nuostoliai 2008-aisiais – 122 mln. litų„, todėl jaučiu pareigą informuoti, jog paskelbti duomenys gali būti netikslūs.

„airBaltic” griežtai nepaneigė, jog tie duomenys yra neteisingi. Jie tik pasakė, jog „duomenys dar neaudituoti”.

Todėl dabar liks spėlionė, ar tie duomenys tikslūs ar ne.

Bet kokiu atveju, tokie informacijos nutekėjimai, paskui jos neigimai ir vėlavimas jau virš mėnesio paskelbti savo finansinius duomenis atrodo ir nešvariai, ir neskaniai … Taip sakant, jeigu pats nesugebi savo finansų paskelbt – už tave tai padarys kiti.

Trumpa faktinė smulkmena – mažai apie reikšmę, daugiau apie požiūrį.

Jau pirmąją reiso Vilnius-Kopenhaga-Vilnius vykdymo savaitę Vilniaus oro uosto šios vasaros naujokė „Skyways” paskelbė, jog skrydžiai šiuo reisu nuo birželio 29 dienos iki rugpjūčio 9 dienos nevyks dėl vasaros atostogų.

Tačiau tai nebuvo tiesa. Šiandien jau aišku, jog „Skyways” nebevykdys skrydžių reisu Vilnius-Kopenhaga-Vilnius nei rugpjūtį, nei rugsėjį, nei spalį – bilietų prekyba yra nutraukta.

Mums, keleiviams, tai yra mažas praradimas – į Kopenhagą toliau ketina du kartus per dieną skraidyti „airBaltic” ir tas pietinis reisas nebuvo mirtinai reikalingas turbūt niekam.

Tačiau ši smulkmena rodo požiūrį, jog planuoti ir kalbėti galima bet ką, nesvarbu, ar tai panašu į tiesą ar nelabai.

„Skyways” parduoda bilietus reisu Vilnius-Stokholmas-Vilnius šiam rudeniui ir netgi žiemai.

Girdėjau, jog „Skyways” nusipirkusiems bilietus keleiviams gražina pinigus, tačiau spyriojasi, jeigu keleiviai prašo nuvežti juos į vietą kitu maršrutu. Primenu, jog pagal ES reglamentą, jeigu kompanija atšaukia skrydį ir jums praneša anksčiau negu 14 dienų iki skrydžio pradžios, jums kompensacija nepriklauso, tačiau ji turi jums duoti du pasirinkimus: gražinti pinigus arba nuvežti jus biliete nurodytu maršrutu panašiomis sąlygomis jums (tvarkaraštis ir kelionės trukmė), bet aviakompanijos sąskaita.

Jeigu kas ginčijotės su „Skyways” dėl bilietų pakeitimo į skrydį kitu maršrutu – praneškite, kaip sekėsi.

Žvelgiant į „Skyways” bendrovės istoriją ir mūsų patirtį apie jos veiklą Lietuvoje, panašu, jog „Skyways” yra bendrovė be aiškios strategijos, o tiesiog greitos naudos besivaikanti bendrovė – pamačiusi atsilaisvinusią nišą, ji atidaro reisus, tačiau greitai iš jų ir pasitraukia.

Vargu, ar „Skyways” toliau realiai galvoja apie reisus iš Vilniaus į Amsterdamą ir Berlyną. Jeigu ir taip – bijau, jog skrydžiai šiais maršrutais būtų laikini – labai laikini.

P.S. Vakar vakare į Vilnių atlėkęs „Skyways” „Fokker 50”, šį rytą taip ir nepakilo į Stokholmą. Jo pakeitimui buvo atsiųstas kitas „Fokker 50”, o 25 keleiviai buvo išskraidinti keliomis valandomis vėliau. Pagarba VNO komunikacijos komandai, jog tokie žemiški ir paprasti inicidentai nebetampa apipinti gandais, o konkrečią informaciją galima rasti tiesiog VNO.lt tinklalapyje.

Aviakompanijos pradeda skelbti savo tvarkaraščius žiemos sezonui, kuris šiemet prasidės lapkričio 1-ąją.

Šį pavasarį „Brussels Airlines” buvo pirmoji po sausio mėnesio sukrėtimų paskelbusi apie planus skraidyti į Vilniaus oro uostą. Pradėjusi skrydžius maršrutu Briuselis-Vilnius-Briuselis keturis kartus per savaitę, nuo rudens „Brussels Airlines” jau skraidys šešis kartus per savaitę – kasdien, išskyrus šeštadienį.

Be to, vietoje dabar naudojamų 82 vietų „Avro RJ85” lėktuvų, „Brussels Airlines” nuo rudens naudos 132 vietų „Airbus A319”. Bendras siūlomų vietų skaičius („capacity”) nuo rudens padidės nuo 3000 iki 6500. Balandžio-gegužės mėnesiais „Brussels Airlines” iš viso per vežė po 2500 keleivių šiuo maršrutu.

„Brussels Airlines” naudos panašų tvarkaraštį – lėktuvai kils iš Briuselio 10 val. 30 minučių, Vilniuje leisis 14 val., iš Vilniaus kils 14 val. 30 minučių, Briuselyje leisis 16 val. 5 minutės.

Tvarkaraštis nėra idealus nei į Briuselį skraidantiems, nei norintiems skristi su persėdimu Briuselyje. Idealus tvarkaštis, ko gero būtų, vėlyvo vakaro skrydis į Vilnių, lėktuvo nakvojimas Vilniaus oro uoste ir rytinis reisas į Briuselį.

Tuo tarpu gana smarkiai besiplečianti Norvegijos pigių skrydžių oro bendrovė „Norwegian Air Shuttle” ketina nuo rudens mažinti skrydžių Oslas-Vilnius-Oslas skaičių nuo 3 iki 2 kartų per savaitę. „Norwegian” lėktuvai Vilniuje turėtų leistis antradienio vidurdienį ir šeštadienio vakarais.

Čia yra labai įdomus ėjimas, kadangi „capacity” mažinamas iki realaus faktinio poreikio. Šiuo metu „Norwegian” siūlo 3848 vietas per mėnesį, o ketina jas sumažinti trečdaliu, iki 2540 vietų. Kovo-gegužės mėnesiais kiekvieną mėnesį šiais reisais skrido per 3000 keleivių …

Gali būti, jog tai dar nėra galutinis „Norwegian” tvarkaraštis. Taip pat „Norwegian” pagal dabartinius planus žiemos sezoną nebeplanuoja skraidyti iš Rygge oro uosto netoli Oslo į Palangą.

Vis kildavo klausimas, ar „airBaltic” šiemet nepaskelbs savo finansinių 2008 m. rezultatų. 2007-ųjų metų rezultatai buvo paskelbti 2008 m. birželio 13 d. – tuo tarpu dabar jau įsibigėjo liepa, o apie rezultatų paskelbimą nėra ženklo.

„airBaltic” finansiniai rezultatai pasirodė AIU svetainėje sudarytoje lentelėje. Jie nėra oficialūs, tačiau, panašu, jog jie teisingi – ši svetainė dažniausiai skelbia patvirtintą ir tikslią informaciją.

„airBaltic” pervežė 2,59 mln. keleivių (augimas 29%). Pasiekė 404 mln. JAV dolerių apyvartą (augimas 26%), o nuostoliai siekė 49,3 mln. JAV dolerių.

Toks finansinis rezultatas nėra didelis netikėtumas ir nebūtinai reiškia nesėkmingą bendrovės veiklą. Praėjusieji metai buvo sunkūs absoliučiai daugumai oro bendrovių. Viduryje metų kuro kainos pakilo iki rekordinių aukštumų, o antroje metų pusėje kilusi finansinė krizė lėmė staigų keleivių srautų mažėjimą. Tiesa, antrasis punktas negalioja „airBaltic” (ji viena iš vos nedaugelio bendrovių Europoje, kurių keleivių skaičius pernai nemažėjo), kurios keleivių srautas nuosekliai augo visus metus.

Be to, nuostoliai intensyvios plėtros laikotarpiu yra pateisinami ir planuojami. „airBaltic” lėktuvų užpildymo rodiklis (nepilni 62%) yra ne koks, lyginant su kitomis bendrovėmis, be to, „airBaltic” turi mažiau verslo klasės keleivių negu tradicinės vakarų kompanijos, o iš ekonominės klasės keleivių gyvanančioms bendrovėms pragyvenimui būtinas aukštesnis lėktuvų užpildymo rodiklis. Tačiau plėtros laikotarpiu mažesnis užpildymo rodiklis irgi yra pateisinamas.

Tačiau vis dėl to, nuostoliai yra labai dideli. Nors šiais metais „airBaltic” keleivių srautas toliau auga (Rygos ir Stambulo oro uostai yra vieninteliai du, kurie šiais metais auga!), tačiau prielaidų, jog finansiniai rezultatai galėtų būti geresni negu praėjusiais metais nėra – toliau yra labai aktyviai investuojama į naujus maršrutus ir paslaugų plėtrą. Lėktuvų užpildymo rodikliai taip pat neauga – sąlyginis augimas pirmą ketvirtį daugiausia pasiektas „nuėmus” nemažai reisų vasario-kovo mėnesiais ir jis vis tiek tėra tik toks pat kaip 2008 m. vidurkis.

Jeigu darome prielaidą, jog finansiniai rezultatai 2009 m. yra panašus kaip 2008 m., vadinasi, kiekvieną mėnesį „airBaltic” „sudegina” apie 10 mln. litų grynųjų pinigų arba, iš kitos pusės, tiek pinigų reikia kiekvieną mėnesį veiklos palaikymui.

Todėl klausimas – kokiomis lėšomis yra finansuojama „airBaltic” veikla? Šių metų sausį SAS akcijų paketą išpirko fizinių asmenų grupė, už kurios tiesiog slepiasi generalinis direktorius Bertolts Fliks. „airBaltic” akcininkai šiuo metu yra Latvijos vyriausybė ir B.Fliks. Nuostolingai veiklai finansuoti galima arba skolintis, arba bendrovę maitinti akcininų lėšomis. Skolinimo kranelius bankai yra „užrišę”, pinigų kaina Latvijoje yra kosminė, todėl greičiausiai lieka tik antras variantas …

Jog Latvijai šiuo metu labai sunku, žinom visi. Abejotina, jog ir B.Fliks disponuoja didžiuliais kapitalo resursais – jau vien kiek jam jų reikėjo akcijoms iš SAS išpirkti …

O „airBaltic” grynųjų pinigų reikia. Buvo pasigirdę, jog „airBaltic” nemoka Latvijos mokesčių inspekcijai, tačiau „airBaltic” greitai tą reikalą sutvarkė. Grynųjų pinigų reikia kasdieniai nuostolingai veiklai maitinti, „airBaltic” jau paskelbė ieškanti grynųjų, kuriais sumokėtų už gaunamus naujus „Dash” lėktuvus, kiekvieną mėnesį atidaromos naujos kryptys, kurios normaliai užsipildo tikrai ne pirmą mėnesį, organizuojamas krovinių vežimo verslas, metami resursai konkurentams iš Rygos oro uosto vyti ir t.t. Reikalai dar pasunkės rudenį, kuomet „airBaltic” turės pradėti mokėti didesnius oro uosto mokesčius Rygoje, sustiprės konkurencija Vilniaus oro uoste, keleiviai iš kurio šiuo metu sudaro apie 10% „airBaltic” keleivių srauto.

Neteko girdėti, jog Latvija skirtų lėšas „airBaltic” veiklos finansavimui ar garantuotų jiems paskolas … Tai daroma tyliai?

Apibendrinant – latviai  pasiekė ypatingos sėkmės, jog Ryga ir Turkijos oro uostai yra vieninteliai Europoje šiemet, kurie sugeba auginti keleivių skaičių. Tačiau tokios keleivių srautų augimo sėkmės kaina yra milžiniška – šimtai milijonų litų per metus. Gal teisus Flickas sakydamas, jog „airBaltic” veikla sudaro 6% visos šalies eksporto, tačiau finansinėje bendrovės eilutėje tai susiveda į didžiulį neigiamą skaičių. Krizė yra geriausias laikas dėti pamatus į verslo ateitį, tačiau ar nepritrūks „airBaltic” akcininkams kantrybės ir resursų?

Kol kas į tai nepanašu ir „airBaltic” toliau investuoja į įtakos didinimą regionę. Pradėjo skraidyti lėktuvai į Tartu ir Pskovą, šiandien pranešta, jog skrydžių į Palangą bus didinama iki 14 per savaitę.

Žiūrėsime, kokią veiklos taktiką „airBaltic” paruoš žiemai. Šiuo metu bilietų prekyba yra uždaryta į daugelį NVS krypčių (išskyrus į Tbilisį ir Dušanbė), sumažinta skrydžių į Londoną ir Dubliną, pamažinta ir kitomis kryptimis (į Palangą parduodami tik 6 savaitiniai skrydžiai). Gali būti, jog žiemos tvarkaštis dar galutinai nesudėliotas, tačiau gali būti, jog žiemai planuojama pristabdyti plėtrą ir liūdnąjį aviacijoje periodą pergyventi nutupdžius dalį lėktuvų, sumažinus kėdžių skaičių ir užsiveržus diržą.

Dažnai kyla klausimas – o kiek kainuoja lėktuvas? Na, toks, kokiais mes skraidome – „Boeing 737”, mažesni „regional jet’ai”, turbopropeleriniai arba transvandenyniai gigantiai.

Lygiai taip pat, diskutuodami apie lėktuvų bilietų kainas, kalbame apie kuro kainas, oro uosto mokesčius, tačiau dažnai pamirštam lėktuvo kainą – kiekvieną dieną kompanijos moka nuomos, lizingo bendrovėms arba bankams. Kiek kiekvieną dieną lėktuvas turi „uždirbti” savęs išlaikymui? Kiek kompanijai kainuoja lėktuvas, kuris visą dieną prastovi ant žemės?

Surankiojau duomenis apie populiariausių matomų ir mūsuose naudojamų lėktuvų kainas. Duomenys yra gana nauji 2009 m. kovo – balandžio, atsižvelgiant į tai, jog lito ir dolerio kursas – 2,5 LTL, lito ir euro – 3,46 LTL. Skaitykim, jog šie duomenys yra jau „kriziniai” – daugelio lėktuvų kainos yra kritusios aviacijos sektorių apėmus krizei.

Visų lėktuvų kainos varijuoja, priklausomai nuo jo amžiaus, praskraidytų valandų skaičiaus, būklės, įrangos, pristatymo ir naudojimo sąlygų.

Vidutinio dydžio lėktuvai

Vidutinio dydžio lėktuvai dažniausiai Europoje matomi ilgesniuose skrydžiuose skersai Europą arba ypač populiariuose artimuose maršrutuose.

Ar po šios lentelės dar kyla klausimas, kodėl mūsų regione labiausiai paplitę lėktuvai yra „Boeing 737-300” ir „Boeing 757-200”. Jos vienos vietos kaina per dieną yra mažiausia, todėl jie yra efektyviausi užsakomuosiuose skrydžiuose, kurie dažniausiai prisodinami iki paskutinės kėdės. Didesni lėktuvai visada pasiekia geresnį degalų vartojimo efektyvumą vienai kėdei, o be to, šie du senesnio modelio nebegaminami lėktuvai yra sąlyginai pigūs.

„Boeing 757-200” lėktuvo kaina yra sąlyginai mažai, be to, pastaruosius kelis metus ypač sparčiai mažėja, nes jų paklausa, ypač Europoje, yra labai nedidelė. „Aurela” teigė už savo „Boeing 757” mokėjusi po 100 mln. litų – gali būti, šiek tiek perdėjo (visi tai mėgsta, kai kalba apie investicijas), tačiau šių lėktuvų kaina per metus krito labai smarkiai.

Pažiūrėkim į lėktuvą „Boeing 737-700”, kuri išsinuomojo ir prieš kelias dienas pradėjo naudoti lietuviškas vežėjas „Star1 Airlines”. Kiekviena šio lėktuvo kėdė per dieną turi uždirbti 126 litus. Pagal „Star1” tvarkaraštį ir atstumus, vidutiniškai tas lėktuvas atliks po 4 skrydžio segmentus per dieną, t.y. kiekvieną kartą lėktuvui pakilus, kiekviena kėdė turi uždirbti 32 litus. Iš kitos pusės verčiant – kuomet jūs perkate bilietą į vieną pusę, mažiausiai 32 litai keliauja už lėktuvo nuomą. O atsižvelkite į tai, jog reguliariuosiuose skrydžiuose praktiškai niekada nebūna 100% užpildymo? …

Vieną dieną nepakilęs lėktuvas „Boeing 737-700”, kompanijai atneša beveik 19 tūkst. litų nuostolio – t.y., per likusias dienas reikės uždirbti atitinkamai daugiau. Praėjusį savaitgalį dėl neatliktų formalumų „Star1” lėktuvas neskrido į pirmuosius užsakomuosius reisus, tai šalia kitos kompanijos lėktuvo nuomos prie „Star1” nuostolių dar reikėtų pridėti sumą už neišnaudotą lėktuvą …

Kiek atsieina skrydžio išlaidos degalams? 1625 litrų degalų 15 minučių trukmės kilimui, 340 litrų 20 minučių leidimuisi, 3100 litrų per valandą skridimui, apie 1500 litrų veiklai ant žemės – riedėjimui, stovėjimui, lėktuvo šildymui ir t.t. Taigi, skrydžiui Vilnius-Londonas degalų sudeginama apie 10 tūkst. litrų, t.y. pagal dabartines kuro kainas – apie 30 tūkst. litų. Jeigu lėktuvas pilnas – 200 litų kiekvienam keleiviui. Vadinasi, net prie pilnai prisodinto lėktuvo, kiekvieno keleivio 232 litus bilieto tarifo „suvalgo” išlaidos degalams ir lėktuvo nuomai …

Ar Jums atrodo, jog po 300 bilietus į Londoną ar Dubliną parduodantys „Star1” iš to sugeba daug uždirbti? …

„Ryanair” naudoja 737-800-uosius su 189 vietomis, jie lėktuvui turi per dieną „užsidirbti” 132 litus. Taigi, šioje vietoje akivaizdus pavyzdys, kuomet „low-cost” kompanijos laimi greitai „apsisukdamos” oro uostuose ir nuo ankstyvo ryto iki vėlumos įdarbindamos lėktuvus – kuo daugiau segmentų atliekama per dieną, tuo mažiau kiekvienas keleivis turi „atidirbti” lėktuvo kainos.

Mažieji regioniniai lėktuvai

Manoma, jog būtent mažesni regioniniai reaktyviniai arba turbopropeleriniai lėktuvai turėtų būti bazinio Lietuvos vežėjo lėktuvų parko pagrindas. Kokios yra tokių lėktuvų kainos?

Matome, jog būtina uždirbti kaina per dieną yra netgi didesnė nei didesnių reaktyvinių lainerių. Tačiau reikia atsižvelgti, jog tokie lėktuvai skrenda trumpesniais atstumais ir gali per dieną atlikti 6-8 segmentus. Be to, mažesniuose lėktuvuose nuostoliai iš neparduotos vietos sąlyginai tampa mažesni, jau nekalbant apie kuro sąnaudas, reikalingas skrydžiui atlikti.

Be abejo, kuriant lėktuvų parką reikia atsižvelgti ir į šalutinius veiksnius, kaip, pavyzdžiui – kur galima atlikti lėktuvų priežiūrą ir remontą, pilotų ir stiuardų apmokymą, lėktuvų parkavimo kainas ir t.t. Čia yra vienas iš esminių trūkumų, kadangi regioninių reaktyvinių lėktuvų priežiūros bazių aplink Vilnių beveik nėra.

Ilgųjų nuotolių lėktuvai

Pabaigai – ilgųjų nuotolių lėktuvų kainos. Įdomus dalykas – sekant lėktuvų nuomos kainas galima stebėti, kaip po kiekvieno „Boeing” 787-ojo atidėjimo netgi pakyla senųjų B767 ir B777 lėktuvų kainos …

Taigi, planuojant transtlantinius skrydžius iš Baltijos regiono – 200 litų tarifo suplanuoti reikėtų jau vien lėktuvo nuomai. Dar 600 litų – degalams.

Sunku yra įvertinti mažų propelerinių lėktuvų, tokių kaip „Fokker 50” kainas – jos yra sąlyginai mažos, todėl jų kainų žirklės „nuo … iki …” neleidžia nuspėti, už kiek tokius lėktuvus yra įsigijusios „airBaltic” ir „Skyways” ir kiek lėktuvas turi atidirbti per dieną. Bet, „Fokker 50” kainos yra tokios mažos, jog nenuostabu, jog galima leisti tokią prabangą kaip „airBaltic” ir daugiau nei pusę paros leisti lėktuvui tiesiog stovėti Kauno oro uoste.

Tikiuosi šie skaičiai padės įvertinti, kokio dydžio „cash-flow” reikalauja aviacijos verslas. Labai labai daug. Tuomet nenuostabu skaityti žinutę, jog tokia nedidelė regioninė kompanija kaip „Estonian Air”, vos 15-20% smukus paklausai, greitai įsmunka į didelę finansinę duobę – pvz. 38 mln. litų nuostoliai per 2008 m. Vos dvigubai didesni nuostoliai „flyLAL” tiesiog pasmaugė …

Kuomet Vilniaus oro uoste aršiai konkuravo „flyLAL” su „airBaltic”, tuomet lėktuvai viena kryptimi kildavo vos kelių minučių skirtumu … Toks absurdas baigėsi tuo, jog nebeskrenda nei vienas nei kitas.

Dabar Vilniaus oro uoste – tuštoka.

Tačiau neprotingos konkurencijos apraiškos pasirodo – kad ir užsakomųjų skrydžių rinkoje.

Antradienio rytą (panašiai yra ir penktadienį) į Turkijos Antalijos kurortą per valandą išskrenda trys lėktuvai. „flyLAL Charters” vykdo „Novaturo” ir „Tez Tour” užsakymus su 737-300 ir 757-200, o „Star1 Airlines” vykdo „Star Holidays” užsakymą.

Ir nors beveik ištisą savaitę Vilniaus oro uostas yra tuščias, antradienio rytą ne-Šengeno sektoriuje susigrūda apie 600 keleivių, nes be šių dviejų skrydžių, dar „utair” skrenda į Maskvą. Kadangi ne-Šengeno sektorius gana suspaustas, įrengti tik 5 laipinimo vartai, tai įtariu į Antaliją dar krūva keleivių ir susimaišo nepataikydami į savo reisą.

„Novaturas” per savaitę vykdo keturis skrydžius į Antaliją iš Vilniaus, „Tez Tour” – penkis, „Star Holidays” – tris. Ir sutapk tu man, kad visiems trims reikia skristi tą pačią valandą …

Taip ir gaunąsi, jog tarp skirtingų kelionių organizatorių – skirtumo jokio. Lieka tik kainų karas.