Simonas Bartkus | Blog

Mane asmeniškai labai erzina, kuomet žiniasklaidos atstovai, neva vengdami neapmokėtos reklamos, kalbančius žmones pavadina „finansų analitikas” arba „Nekilnojamojo turto bendrovės vadovas”.

Visų pirma, toks elgesys pirmiausia apgaudinėja žiūrovą ar skaitytoją. Juk „Finastos” finansų analitikas, paprašytas televizijos komentarų įmonės X akcijų kainos kritimo klausimu gieda toli gražu ne savo asmeninę nuomonę ar apskritai gali pretenduoti į nepriklausomo analitiko titulą. Jis pirmiausia gieda „Finastos” interesus atitinkančią giesmelę. Tuo tarpu aš, klausytojas, turiu visų pirma išsiaiškinti ir suprasti, kam šis „finansų analitikas” atstovauja, idant suprasčiau komentaro esmę.

Lygiai taip pat keistai atrodo, kuomet, tarkim „Inreal” atstovas yra pavadinamas titruose „Nekilnojamojo turto rinkos ekspertas” ir kalba apie augančias biurų nuomos kainas. Teisingas jo pristatymas keičia visos jo kalbos esmę!

Nesakau, jog verslo grupuotėms atstovaujančių asmenų komentarai nėra įdomūs – priešingai. „Finastos” atstovo komentarai akcijų kainų kitimo klausimu ar „Inreal” komentaras apie nekilnojamojo turto kainas yra įdomūs – įskaitant tai, jog šios grupuotės komentarais gali (ir daro) įtaką rinkoms.

Na, o žiniasklaidos atstovų paniška baimė vadinti daiktus tikraisiais vardais atrodo tiesiog juokinga. Paprastai žiniasklaida nekalbina bendrovių, kurių vien atsitiktinis paminėjimas suteiktų kažkokią naudą įmonei ar prekės ženklui, atstovų. Dažniausiai kalbinami pripažintų bendrovių atstovai, kuriems tokie paminėjimai dažnai net žalos gali padaryti.

Gerai, jog šitokia blogybė jau pamažu išgyvendinta iš spausdintinės žiniasklaidos, bet dar gaji radijuje ir, ypač, televizijoje. Ypač nespecializuotose laidose.

Beje, žinau, jog vieno nemažo nacionalinio dienraščio žurnalistai turi valdžios nurodymą „Siemens areną” vis dar vadinti „Universaliąja arena”, neva „Siemens” kompanija turėtų sumokėti laikraščiui už tokią netiesioginę reklamą.

Prekės ženklų ir šiaip ekonominių tendencijų ignoravimas prasimuša ir į kitas visuomenines sritis. Pavyzdžiui, prieš keletą metų pribrendo reikalas autobusų/troleibusų stotelę „Kuro aparatūra” pervadinti į šių dienų realijas atitinkantį pavadinimą. Keista, jog stotelės pavadinimui buvo išrinktas pavadinimas „Pramogų arena”. Tarsi objekto tokiu pavadinimu nėra – yra šalia įsikūrusi „Siemens Arena” – bet aliuziją į „Siemens Areną” aiški visiems. Tai kodėl vertėtų vengti vadinti daiktą tikru vardu?

Mano, liberalaus visuomenės kritiko numone, tokius objektus kaip visuomeninio transporto stotelės reikėtų būtinai vadinti tikraisiais vardais ne tik dėl to, jog tai įneštų mažiau sumaišties į visą transporto sistemą, bet tai gali būti ir būdas uždirbti valstybinėms organizacijoms. Kodėl nebūtų galima pervadinti stotelės „Šeškinės kalvos” į „Akropolis”? Žmonių lūpose šis pervadinimas jau seniai įvyko (reikia tik įteisinti), toks pervadinimas padėtų susigaudyti atvykusiems į miestą, o „Akropolis” dar galėtų sumokėti už stotelės pavadinimą 20-čiai metų. Ar ne „win-win-win”?

Iki naujojo didžiųjų televizijų sezono liko 5 dienos. Šiais metais trys žiūrimiausios televizijos Lietuvoje pradės tą pačią dieną – rugpjūčio 25 dieną. Tokia diena logiška – nuleidus Olimpiados uždangą sekmadienį, jau pirmadienį pats laikas pradėti jaukinti žiūrovą prie naujojo tinklelio ir formuoti įpročius visam sezonui. LRT tai tenka daryti neišvengiamai, nes, po olimpiados eterio užpildyti jau ir taip nebebūtų kuo.

Antradienį abu didieji kanalai – LNK ir TV3 – viešai išplatino oficialią programą 35 metų savaitei – pirmajai naujojo sezono savaitei. Ir –  įvyko pirmas rimtas ginklų surėmimas, kurio rezultatas – pakeistas „Nekviestos meilės” laikas.

Kelerius metus buvo nusistovėjusi tokia situacija. 18 val. 45 min. abu kanalai pradeda vakarinę programą su žiniomis, 19.10 pradedama „valandinė” autorinė laida, 20 val. prasideda atitinkamai „Nekviesta meilė” ir „TV pagalba”. Šį tinklelio „status quo” ėmesi griauti TV3, į naujojo sezono tinklelį metę 19.10 val. laikui kozirį – pusės valandos kasdienį serialą „Broliai”, o autorinės savaitinės laidos atidedamos 19.40 val. laikui.

LNK ketino išlaikyti praėjusių metų situaciją – autorinę laidą rodyti nuo 19.10 val., o įprastinį 20 val. laiką palikti „Nekviestai meilei”. Jeigu prisimenate, tai praėjusiais metais būtent „Nekviestos meilės” laikas – nuo 20 iki 20.45 val. buvo vienintelė laiko zona, kada LNK pirmavo prieš TV3.

Bet – LNK išsigando naujųjų TV3 pokyčių. Arba, žvelgiant iš kitos pusės – atrado būdą „užmušti” TV3. Šią savaitę buvo atliktas esminis pakeitimas – „Nekviesta meilė” perkelta į 19.10 val. laiką, atidedant autorinę laidą 19.40 val. T.y. 19.10 val. susirems du TV serialai – pripažinta „Nekviesta meilė” prieš „Giminių” vardu žongliruojančius K.Krivicko naujokus „Brolius”.

Nuo šių TV serialų žiūrimumo dvikovos tarpusavio baigties gali priklausyti viso vakaro žiūrovų dėmesys dviems didiesiems Lietuvos kanalams, kadangi 19.40 val. prasidedančios laidos yra beveik identiškos.

Antradienis – LNK „Srovės” prieš TV3 „Taip arba Ne”. Trečiadienis – „Kriminaliniai tyrimai” su Gediminu Jauniumi ir Vytautu Grigaravičiumi per TV3 prieš „Abipus sienos” per LNK.

Situacija „lūžta” ketvirtadienį-penktadienį, kadangi, atrodo „Nekviesta meilė” šiemet bus rodoma tik tris kartus per savaitę. Ketvirtadienį 19:10 val. LNK rodys naują diskusijų laidą „Juoda balta”, kuri, be abejo, „Brolių” gerbėjų nepervilios, bet serialų gerbėjai, kurie pasirinks ne „Brolius”, o „Nekviestą meilę” nelabai turės kur dėtis – vienos serijos „Brolių” nežiūrėsi, tai teks rinktis kito žanro laidą arba pereiti į mažuosius kanalus.

Penktadieniais 19:10 val. LNK rodys TV žaidimą su Arnoldu Lukošiumi „Vienas prieš visus”, o TV3 taip pat nerodys „Brolių”, o rodys pripažintą muzikinę laidą „Padainuokim!”. Sekant visa konkurencine logika, LNK galėjo „Vieną prieš visus” „išsatyti” antradieniais prieš M.Mikutavičiaus „Taip arba Ne”.

Darbo dienomis, po kasdienės „valandinės” laidos abi televizijos parodys po „pusvalandinę” autorinę laidą. Antradieniais Rolando Vilkončiaus „Gyvenimas pagal moteris” prieš TV3 „TV detektyvus”. Trečiadieniais – „Trečias nereikalingas” su MIA per LNK, o per TV3 – „Skylė sienoj”. Ketvirtadieniais prieš praėjusį sezoną išpopuliarėjusią TV3 humoro laidą „Dzin” LNK išmeta kitą kozirį – naują TV serialo „Garbės kuopa” sezoną. Be abejo, rodoma šeštadienio vakarais pernai kokybiška kariuomenės propaganda vardu „Garbės kuopa” nesurinko visų reitingo balų, kurių buvo verta.

Penktadieniais abi televizijos nuo 20 val. 10 minučių pradės „lepinti” ir konkuruoti filmais. Sezono pradžiai – gardesnės naujienos, kurias vėliau pakeis amžini televizijos „hitų” kartojimai.

Dvikovą „vienas prieš vieną” vyks ir šeštadienį, kada 19:10 val. abi televizijos pradės savo muzikinius šou. TV3 rodys „Žvaigždžių vartus”, kuriuose be Arūno Valinsko dar bus ir Marijus Mikutavičius bei Skaiva, o LNK – savo „Muzikos akademiją”. Abu, beje, ir truks po lygiai. 21 val. abi pradės filmų „sezoną”.

Įdomūs manevrai sukasi ir 21-22 val. laikotarpyje darbo dienomis. Praradę į „Lietuvos ryto televiziją” išeinančią „Super L.T.”, LNK į eterį paleidžią bulvarinį žurnalą „Kakadu”, kurį rodys pirmadieniais, antradieniais ir trečiadieniais (beveik kasdienė laida). „Kakadu” tikslas poroje su „Dviračio žiniomis” (pirmasis 21:00 – 21:30, antrasis 21:30 – 22:00) atlaikyti frontą prieš TV3 serialo „Moterys meluoja geriau” antrąjį sezoną, kurio serijos bus rodomos kasdien, nuo 21:05 iki 21:45.

Klausimas – ar „Kakadu” pakaks turinio ir ar „atlaikys” laidos vedėjai, kurie nėra labai stiprūs. Juodaodė popmuzikos atlikėja ir kelintą kartą laimę televizijoje bandantis „balsas” gali tapti akmeniu po kaklu visai laidai. Turinio trims laidoms per savaitę irgi gali trūkti nes Jagelavičiūtė su Rusyte jau taip išlindo per gerklę, kad jų naujam sezone neberodys (nauja žvaigždė – Butkutė!), o Ostapenko vienas visoms laidoms turinio neprigeneruos.

TV3 atsisakė keistoko ir nepaaiškinamo projekto „Žinios ir Jaunius 2in1” (pakelkite rankas tie, kurie suprato, ką šia laida norėta pasakyti) ir sugražina reguliarias žinias į 21:45. LNK lieka tradiciškai su žiniomis 22:00. Beje, pagal reitingus eilę metų vakarinės LNK žinios kur kas geriau atrodo nei nuolat kintančios TV3 žinios. Visgi, kokybės skirtumai, kurie labiau yra „skonio reikalas” pralaimi prieš klasiką ir stabilumą.

Kiek neišsipildė mano prognozė, jog televizijos gali imtis į vėlyvą metą perkėlinėti daugiau stipresnių laidų dėl to, jog po 23 val. daugėja alkoholinių gėrimų reklamos. Po vakaro žinių, abi televizijos užleidžia vietą brangiems TV serialams – jų manjakai turės toliau „naktinėti” ir į darbą eiti raudonomis akimis (atsiprašau – tikri manijakai jau seniai parsisiuntė naujausias serijas, o naktimis žiūrės dar neatradę „torrentų”).

Kiti veiksmai – daugiau smulkmenos. LNK ir TV3 smulkesnėmis mikrodvikovomis žaidžia kitu dėmesio vertu laiku – sekmadienio vakarais, savaitgalio popietėmis, vėlyvuoju savaitgalio laiku.

Visgi, abu žaidėjai supranta, jog realiai galutinis reitingų pyrago pasidalijimas priklausys nuo to, kaip pasiskirstys pagrindiniai žiūrovų srautai darbo dienomis nuo 19 iki 22 val. Ar „Nekviesta meilė” nepraras savo stebuklingų reitingų dėl rodymo laiko pakeitimo ir „Brolių” konkurencijos? Jeigu ne, tada TV3 gali būti nepyragai, nes iš inercijos žiūrovai gali pasirinkti LNK laidą vietoj TV3 laidos ir pasibaigus „Nekviestos meilės” eilinei serijai.

Dviems TV serialams susidūrus „vienas prieš vieną” gali gautis ir „sniego gniūžtės” efektas. Jeigu vienas iš TV serialų pirmosiomis savaitėmis įgaus nors ir nedidelį pranašumą, vėliau reitingų skirtumas tarp šių serialų gali didėti. Serialų tempas ir tematika bus panašus, todėl sprendimas „kūri žiūrėti” gali būti priimamas pagal tai, apie kurį serialą „galėsiu padiskutuoti rytoj su bendradarbėm”. Jeigu per pirmąjį mėnesį „Broliai” atsiliks nuo „Nekviestos meilės” 4-5 reitingo procentais, prognozuoju, jog TV3 gali greitai projekto ir atsisakyti dėl reitingų/kainos santykio.

Pirmųjų naujojo sezono reitingų sulauksime jau rugsėjo pradžioje, o išvadas realiai galėsime daryti rugsėjo pabaigoje.

„Gala”, beje, šiandien pagaliau nudžiugino sugebėdama į programų sąrašą įtraukti „Sport1” kanalą. Perkraukite savo IPTV imtuvus ištraukdami juos iš rozetės. Linkiu, kad „Sport1” reitingas nebūtų nulis.

Vakar su visa be išimties „Futbolo ekspertų” redakcine kolegija ir atgimti ketinančiu pirmuoju Lietuvos blogeriu Gobbitu, susipakavome į vieną ekipažą ir nulėkėme į kitą dipolio galą. Ten Dariaus ir Girėno stadione vyko UEFA čempionų lygos antrojo atrankos etapo atsakomosios rungtynės tarp FBK „Kauno” ir „Glazgow Rangers”. Paprastai mes taip nesielgiame, bet, ko gero, nujautėme, jog kažkas bus.

Ir buvo. Bet apie tai kalbėti palieku naujienų portalams ir, žinoma, Futbolo ekspertams. Per dviejų kėlinių eigą kiaurai permirkome, o kiekvieno kėlinio pabaigoje apimdavo euforija. Pirmojo kėlinio pabaigoje – mažesnė, antrojo – didesnė. Emocingai ir teigingai apie visą situaciją atsiliepė Andrius Tapinas. Prisipažinsiu, paskutinį kartą mirkau lietuje per futbolą dar tada, kai Šiauliuose vykdavo mirtinos „Sakalo” ir Vilniaus „Žalgirio” kovos.

Apgailėtina futbolo padėtis Lietuvoje per vakarą nepasikeitė. Nepaisant skambiai pavadintos istorinės pergalės, naujų stadionų Lietuvoje neatsirado, vaikai neužplūdo futbolo būrelių, Vilniuje mėgėjai toliau gali rinktis tik iš trijų apynormalių stadionų, „A lygos” varžybos toliau vyks apleistuose stadionuose, Lietuvos rinktinė toliau liks pasaulio reitingo gale, o futbolą vis dar komentuos Meškonis. Bet vakarykštė euforija sukūrė viltį, jog iki to, jog realiai ir nesustabdomai šie dalykai pradėtų keistis nepaisant futbolo funkcionierių kaišomų pagalių į ratus reikia ne tiek ir daug – patekti į Čempionų lygos grupės varžybas. O užduotis ne tokia ir „Misija neįmanoma”.

Apgailėtinas yra kitas faktas. Istorinių rungtynių (dar niekada Lietuvos komanda nebuvo trečiame ČL atrankos etape) nerodė nė viena televizija. Parodykite dar vieną šalį Europos žemėlapyje, kurioje Čempionų lygos šeimininkų rungtynės būtų nerodomos.

Nepriklausomybės laikų pradžioje futbolo netransliavimo priežastys buvo dvi: per brangios transliacijos teisės iš Vakarų Europos stadiono arba norima sutraukti daugiau žmonių į stadioną Vilniuje, dėl to rodomas vaizdo įrašas. Šio etapo demonstravimo teisės beveik nekainuoja (spėju, V.Romanovas dar būtų ir 10 minučių reklaminį paketą savo „Ūkio bankui” tą proga nupirkęs), o techninės transliacijų rengimo išlaidos yra tokios apgailėtinai mažos, kaip vienos laidos „Kitas!” filmavimo biudžetas.

Jeigu antras stebuklas ir neįvyks, tai bent jau sporto kanalas Lietuvoje atsiras. Jau kitą šeštadienį. Tikėkimės, per pirmąją darbo savaitę, kuomet žiūrėsime olimpiadą per LRT jis išsigaudys techninį broką, o po olimpiados jau drąsiai galėsime jį įsijungti.

Beje, pagyrimas rungtynių organizatoriams Kaune: pradėti rungtynes 20 val. yra pats tas. Iš kitos dipolio pusės galima neskubant išvykti po darbo, o kitą rytą į darbą keliauti visai išsimiegojus.

Marketingo seminaruose yra dvi drąsios drąsių pranešėjų mėgstamos frazės. Pirma – „Kotleris mirė”; antra – „TV niekas nebežiūri”. Ironija tame, jog abi yra neteisingos.

TV žiūrimumas auga, nepaisant to, jog auga kitų „medijų” vartojimas, pirmiausia, interneto. Televizijoje auga kainos, auga reklamos sekundės, auga  reklamdavių išlaidos šiai „medijai”. Tiesa, girdėti, jog didžiųjų klientų nuolaidos taip pat auga ir kai kurių klientų „netto” atskirose televizijose tuoj bus vienaženklis procentas „gross’o”.

Natūralu, kad prie augančio pyrago atsiranda daug burnų.

Šį naująjį televizijų sezoną naujų burnų, arba senų burnų, bet norinčių išsižioti plačiau bus kaip niekada daug.

„Lietuvos ryto televizija” – naujokas „didžiųjų” televizijų tarpe

„Lietuvos Rytui” iš „Rubicon” nupirkus „Penktąjį kanalą” šis reiškia motyvuotą ambiciją tapti tikru „penktuoju didžiuoju kanalu”. Visgi, žiūrovų sąmonėse „didieji” kanalai lieka keturi – LNK, TV3, LRT ir BTV. Nors „Tango TV”, TV1 ir, galbūt MTV, taip pat galėtų savo dydžiu ir aprėpties zona galėtų pretenduoti į tokius.

„Lietuvos Ryto televizijai” vadovaus Edmundas Jakilaitis, iki šiol vadovavęs „virtualiai” „Lietuvos Ryto televizijai”, tiksliau prodiuserų komandai, rengiančiai laidas įvairioms televizijoms. Autorinių laidų pagrindą būtent ir sudarys E.Jakilaičio prodiusuotos laidos, tame tarpe populiarusis praėjusio sezono LNK bulvarinis hitas „Super L.T”.

Kiek yra žinoma, „Lietuvos Ryto televizija” transliuos to paties pavadinimo krepšinio komandos dvikovas ULEB taurėje. Į įsigytą licenziją patenka visas ULEB taurės turnyras, todėl, ko gero, „Lietuvos Ryto televizija” transliuos ir „Šiaulių” komandos ULEB dvikovas, jei „Šiauliai” pateks į grupių turnyrą.

Be šio kąsnelio, „Lietuvos Ryto televizija” įsigijo ir teises transliuoti BBL taurės rungtynes. Kadangi net eilinės LKL dvikovos (o panašios jos bus ir BBL lygoje) per LRT sutraukia garantuotus 4-5 procentus, tai naujai kylančiai televizijai tai bus gardus turinio perlas, keliantis bendrą reitingą aukštyn. O kur dar mažiausiai dvi vyksiančios „auksinės” (reitingų prasme) dvikovos tarp „Lietuvos ryto” ir „Žalgirio” bei BBL „Finalo ketverto turnyras”.

Kalbama, jog „Lietuvos Ryto televizija” aktyviai dirba TV serialų pirkimo rinkoje, todėl tikėtina, jog LNK/TV3 šioje kategorijoje turės dar vieną konkurentą su nemažais pinigais. Visgi, TV3 situacija šioje vietoje lieka geresnė už LNK ir „Lietuvos rytą”, dėl jos priklausymo tarptautiniam tinklui ir geresnių kainų atliekant bendrus pirkimus visai Skandinavijos/Baltijos rinkai.

LNK projektai be Valinsko

LNK praradimus glaisto atkartojimais iš vidinių resursų. Praradę Morkūną/Blėdienę ir „Super L.T”, LNK ketina vietoje šios laidos išstatyti analogišką bulvarinę laidą su Berneen priešakyje. Praradę A.Valinską ir jo muzikinius šou, LNK ketina rengti naują muzikinį šou (2006 m. geriausias brand’as „Kelias į žvaigždes” liko LNK pusėje), kurį ves Leonardas Pobedonoscevas.

LNK ketina smogti jau daug metų karaliaujančiai ankstaus ryto segmente Lietuvos televizijai. Nors bendras žiūrimumas rytiniu metu nėra aukštas, bet reklamos užsakovams ieškant vis įdomesnių formų, paskutiniu metu pastebėjau, jog komercinių sekundžių per „Labą rytą” nemažiau nei piko metu. Todėl LNK atgaivins rytinę laidą (dar prisimenate „Ryto ratą”?). Kol kas nepranešama, kaip ši laida vadinsis, bet jos vedėjas (o gal vienas iš vedėjų) bus Rolandas Vilkončius. Stipri korta net vakariniam eteriui. Jeigu LNK į porą R.Vilkončiui pakviestų „Labo ryto” legendą Ingą Raižytę, tai naują laidą iš karto žiūrėčiau net aš. Deja, R.Vilkončiaus porininkė turbūt bus Eglė Jackaitė.

Po praėjusiais metais skausmingai LNK pasibaigusio šokių šou (ne kasdien žaisdamas kortomis gali pralošt Valinsko kortą), į LNK iš LRT pereina „Šokių dešimtukas”. Kažin, gal tai padės „Šokių dešimtukai” sutrumpėti iš keturių valandų laidos į kažkiek kompaktiškesnę?

Į LNK iš TV3 taip pat pereina dalis (ar visos?) Sauliaus Bartkaus laidų, priešakyje daugiausia reitingo procentų renkanti „Abipus sienos”. Negana to, LNK į prodiuserių kolektyvą grįžo ilgametis šio kanalo prodiuseris ir nemažai pelningų projektų autorius Laurynas Šeškus.

Ką parodys lyderė TV3?

Iš TV3 šią vasarą daugiausia tylos, apart pusės puslapio dydžio skelbimų „Lietuvos ryte” apie naujo programų direktoriaus paeišką. Ar tai nepakenks televizijai? Neturėtų, nes programų tinklelis turėtų būti jau prieš porą mėnesių sudėliotas, o apie ką kalbame dabar, tai tėra tik detalės, kurios jau išlindo į viešumą.

Arūnas Valinskas per TV3 statys „Žvaigždžių vartus”, o laidą „Kriminaliniai tyrimai” ves buvęs vyriausiasis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius. Šie du „šoumenai” tarsi susikeičia vietomis – V.Grigaravičius kažkada buvo vienas populiariausių tarp politikų (nors nebuvo politiku), o A.Valinskas pasiekęs viską televizijoje kuria savo partiją.

Kitos TV3 naujienos – smulkios. Pagaliau savo laidos nusipelnė Aistė Paškevičiūtė. Saugodami Rolandą Skaisgirį nuo Konkurencijos tarybos tyrimo prieš monopolinę padėtį TV serialų kūrimo rinkoje, TV3 pakvietė „Giminių” komandą statyti serialą „Broliai”.

Na, o pati geriausia žinia iš TV3 – šiemet eterio nebeturės Giedrė Rusytė. Nepražus – galės kartu su Agne Jagelavičiūtė plėsti „amžinų žvaigždžių-vakarėlių liūčių” klubą.

„Tango TV” taps TV6

MTG atrodo nepatekinti „Tango TV” gaunama pyrago dalimi. Pagal žiūrėtą laiką „Tango TV” užima 2,1% pyrago dalį ir, ko gero, tai yra negerai savininkams – priešingu atveju niekas drastiškų permainų nekelia. Kol kas tik aišku, jog „Tango TV” pavadinimą keis į visiškai neoriginalų TV6, sekdama kocerno MTG sėkmės istorija Švedijoje. Kol kas yra aiškus pavadinimas, bet naujojo (atnaujinto?) kanalo turinys ir koncepcija kol kas nežinomi.

Skaitmeninis sporto kanalas

Skaitmeninės televizijos Lietuvoje palaipsnis diegimas galų gale duos tą poveikį, kurio buvo ir galima laukti. Dabar transliuojami tik skaitmeniniai kanalai „Info TV” ir „Liuks!” labiau primena eterio teršimą vykdant formalumus ir laukiant geresnių laikų. Tuo tarpu praėjusio šokių dešimtuko nugalėtojas ir futbolo klubų magnatas Vladimiras Romanovas jau po kelių dienų bus ir televizijos savininkas.

Rugpjūčio viduryje savo transliacijas turėtų pradėti pirmasis specializuotas sporto kanalas „Sport1”. Ką jis rodys? Žinoma, turėtų rodyti Edinburgo „Hearts” pasirodymus Škotijos čempionate. Bet čia tik juokas. Rodys jis kur kas daugiau. Planuojama, jog „Sport1” rodys nacionalinės futbolo rinktinės rungtynes, futbolo „A lygos” čempionatą, daug ledo ritulio, Anglijos, Ispanijos, Rusijos futbolo čempionatus, WRC pasaulio ralio čempionatą, „Auksinės lygos” lengvosios atletikos varžybas, FIM pasaulio motokroso čempionatą, NCAA studentų krepšinio dvikovas, Nacionalinę krepšinio lygą, Lietuvos rankinio lygą, Lietuvos ralio čempionatą.

Negana to, „Sport1” kanalas turės specializuotas sporto žinias, transliuojamas kelis kartus per dieną. Nuo šios eilutės jau tikrai dvelkia prabangiu sporto kanalu. O ir pavardės, vykdančios nacionalinio sporto kanalo kūrimą tikrai stiprios: Andrius Tapinas, Ligita Krisiūnaitė, … čia pradžiai. Manau, kanalas stiprus savaime taps iš sugebėjimo sukviesti stiprią naujų veidų komandą, nes lietuviškos žvaigždės pigiai ateina, bet greitai ir išeina. Tikėkimės, jiems pasiseks.

„Sport1” kanalas sėkmės šiai dienai nesulauktų sėkmės, rodomas tik skaitmeniniame anžeminiame tinkle. „Sport1” žiniaraštyje galima rasti informacijos apie vykdomas derybais su įvairiais kabeliniais tinklais. Deja man, „Gala” vartotojui, gerų žinių kol kas nėra. Reikia tikėtis bus. MTV derybos su kanalais praėjo gerai, bet jų reitingas taip ir nepakilo daugiau nei iki 0,4%. Reikia tikėtis, „Sport1” seksis labiau.

Bet kokiu atveju, „Sport1” skelbiu metų įvykiu.

***

Dabartinis televizijos tinklelių dėliojimas labai primena žaidimą tankais ant languoto popieriaus pradinėje mokykloje. Reikalas toks, jog kreivai nupiešti tankai jau spalį pavirs reitingo balais, kurie jau žiema transformuosis į milijonus kompanijų sąskaitose.

Kai viešųjų ryšių agentūros dalyvauja konkurse dėl vieno ar kito kliento, vadinamoji „minties lyderystės” programa yra dažnas punktas veiksmų plane, kaip viešieji ryšiai perkels klientą į „aukštesnį lygmenį”. Iš ties, kompanijoms yra naudinga, kuomet jų atstovas(-i) yra kviečiami žiniasklaidoje komentuoti vieną ar kitą aktualų visiems klausimą. Atskirais atvejais, toks „minties lyderis” ne tik neša naudą kompanijoms formuodamas teigiamą ir patikimą įspūdį apie kompaniją, bet atskirais atvejais, minties lyderis, pakilęs į aukštesnį lygį gali net savo komentarais daryti įtaką rinkos situacijai.

Geriausias ir aiškiausiai matomas minties lyderystės pavyzdys yra SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda – jo per daug metų atliktas įdirbis jau ne tik kelią pasitikėjimą pačiu SEB, bet atskirais momentais jo komentarai daro įtaką ir bendrai ekonominei situacijai (ne mažai verslo žmonių sudarinėja planus pagal jo makroekonomines prognozes).

Bet Gitano Nausėdos, kaip ekonomikos minties lyderio kėdė susvyravo. Ne, dėl to, jog visuomenė prarastų pasitikėjimą šiuo socialinių mokslų daktaru. Tiesiog, pradėję sklisti gandai, jog šis dabar visuomeninis prezidento Valdo Adamkaus patarėjas gali pasukti į politiką – dėl ko jam automatiškai tektų palikti ekonomikos minties lyderio vardą.

Dėl to, pastebėjau, jog kiti bankai pradėjo aktyviai siūlyti savo kandidatus į ekonomikos minties lyderio vardą. Ryškiausiai tai daro „DnB Nord” bankas, į ekonomikos minties lyderio vardą siūlantis vyeresniąją banko analitikę Jekateriną Rojaką. Anksčiau bankas, kuomet žurnalistai teiraudavosi banko specialistų nuomonės, atsitiktinai leisdavo kalbėti tai Vadimui Titarenkai, tai Rimantui Ruzgiui, tai tai pačiai J.Rojakai, tai dar kam nors – pastebėkite, jog paskutinius du mėnesius žiniasklaidoje šmėžuoja jos tekstai, balsas ir veidas.

„Danske bankas” ekonomine minties lydere bando padaryti vyresniąją analitikę Baltijos šalims Violetą Klyvienę – šios pasirodymai ne tik spaudoje,  bet ir seminaruose pastaraisiais mėnesiais ženkliai suaktyvėjo.

Šiek tiek keista, jog pagrindinis SEB konkurentas „Hansabankas” niekuomet neturėjo savojo minties lyderio, ir, atrodo, neketina taikyti į galimai atlaisvėsiančią nacionalinio ekonominės minties lyderio vietą – mintinai nežinau nė vieno „Hansabanko” analitiko pavardės. O juk, šiam bankui užimti vietą būtų lengviausia – žiniasklaida geriausiai sutinka „didžiųjų” atstovus. Aišku, jeigu minties lyderiu taptu kažkas iš mažųjų bankų, tai suteiktų mažam dalyviui daug daugiau pliusų negu Nausėda suteikia SEB’ui, ar misteris X galėtų suteikti „Hansabankui”. Bet mažam dalyviui į tokio lyderio vietą iškelti savo žmogų yra velniškai sunku, jeigu net, neįmanoma.

Nebūtinai ekonomikos minties lyderis turi dirbti banke – tiesiog Nausėdos pavyzdys sukūrė tokį stereotipą. Į nacionalinio ekonomikos lyderio vardą sąmoningai ar nesąmoningai pretenduoja ir dr. Raimundas Kuodis, kuris šiuo metu dirba Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriumi, bet spaudoje pasirodo jo analitiniai asmeniniai komentarai apie ekonomikos tendencijas. Be to, jis savo vardu (kaip ir G.Nausėda, beje), rašo ekonominius straipsnius žurnalui „Valstybė”.

Ekonomikos minties lyderiui reikia ne tik labai aukšto lygio ekonominių įžvalgų. Tam reikalinga ir charizma, asmeninis patrauklumas, mokėjimas bendrauti su žurnalistams ir juos „šerti”. Vartodamas žodi „šerti”, turiu omenyje, jog žurnalistams reikalingi ar drastiški pareiškimai, ar arši kritika vienų ar kitų asmenų atžvilgiu, ar šiaip taiklūs ir smagūs juokeliai (pvz. šiandieninė J.Rojakos citata VŽ: „Recesija – kai darbo netenka kaimynas, o depresija – kai be darbo lieki pats”).

Pagal asmenines savybes realiausiu kandidatu į galimus ekonomikos minties lyderiu laikyčiau Raimundą Kuodį – jo kalbėjimo manieros yra „įtiknančios”, kalba aiški, pareiškimai kartais drąsoki, gebėjimas juokauti neblogas. Šiek tiek abejotina yra jo motyvacija tapti minties lyderiu – galbūt tai yra jo asmeninis noras pagarsėti, kaip patikimu ekonomikos analitiku (ir taip padidinti savo vertę darbo rinkoje), galbūt čia yra „Lietuvos banko” įvaizdžio ir aktyvumo kėlimas, bet gali būti, jog šis ekonomistas stato pagrindą savo krypčiai į politiką (tai mano asmeninė spėlionė).

Jekaterina Rojaka turi fizinio žavesio, traukiančio vyrų dėmesį, bet tai gali pakenkti formuojant patikimos ekonomistės įvaizdį (tiesiog reikės įdėti darbo reikės daugiau negu griežto veido vyrui). Taip pat žvelgiant kaip į daug kalbantį (ir dar daugiau turėsiantį kalbėti) žmogų, J.Rojakos seksualiam balsui gali pakenkti  girdimas rusų kalbos akcentas.

Taip pat teko girdėti iš žurnalistų, jog pačiam G.Nausėdai ir ypač bankui kenkia tai, jog su Gitanu Nausėda žurnalistams tampa vis sunkiau gauti komentarą – natūralu, jog intenstyvėjant veiklai vis sunkiau sekasi surasti tam laiko. Žurnalistai nenori klausytis kito SEB analitiko minčių, geriau pasirenka kažką iš kitų ekonomikos minties „spykerių”.

Jeigu G.Nausėdos kryptis į politiką pasirodys besą teisingi gandai, į tam tikrą krizę puls ir SEB bankas. Ilgus metus statę savo „eksperto” poziciją ant G.Nausėdos pečių, SEB banko komunikacijos specialistai turės įdėti daug darbo, norėdami išlaikyti banko-eksperto poziciją. Kiekvieną ketvirtį rengiamos makroekonomikos apžvalgos, per kurias lūžta „Reval” didžioji salė, jau seniai tapo ne „SEB makroekonomikos apžvalga”, o „Nausėdos prezentacija” (ar kas nors vadina jas kitaip??). Kažin, kiek žmonių (tokios pat kokybės auditorijos) sugebėtų sukviesti VRP, jeigu kitą ketvirtį ekonomiką apžvelgtų ne G.Nausėda, o kažkoks kitas SEB analitikas.

P.S. tiek Jekaterina Rojaka, tiek Raimundas Kuodis buvo mano dėstytojai VU EF. Jie abu yra „žaliajame sąraše”, btw.

Jau turbūt penkerius metus „BTV” tiesiog vegetuojant, o nacionaliniam transliuotojui kenčiant nuo visokio plauko vadovų sprendimų (Tarybos, generalinio direktoriaus ir kitų institucijų, jaučiančių valdžią „ant” LRT), Lietuvos televizijų rinkoje realiai susidarė dviejų didžiųjų televizijų konkurencine aikštele.

„TNS Gallup” tyrimas rodo, kad 2008 m.  birželio mėnesį pagal žiūrėtą laiką TV3 turėjo 25,4%, o LNK – 20,8% „rinkos” dalies. LRT turėjo 14,2%, BTV – 7,2%, bet dėl pirmoje pastraipoje jau minėtų priežasčių, jos labiau tinka visai „smulkmės” kategorijai, kurios kitiems dalyviams tenka po kelis procentus žiūrėto laiko arba dar mažiau.

Toks pasiskirstymo pyragas jau, jei teisingai pamenu, iš principo nesikeičia jau antrus ar trečius metus. LNK ir TV3 nuo kitų atitrūko dar seniau, bet anksčiau svarstyklės nuolat svyruodavo tai vienos, tai kitos televizijos pusėn, o pastarus du sezonus jau užtikrintai pirmauja TV3 – kinta tik atotrūkis nuo LNK – jis tai labai sumažėja, tai padidėja iki jau akivaizdaus pranašumo.

Tokia situacija duoda didelį šalutinį efektą – šioms dviems televizijoms tapo svarbiau neleisti konkurentei išsiskirti ir atitrūkti, kokioje nors laiko atkarpoje, negu pačiai pasiūlyti išskirtinę laidą. Kalbant paprasčiau – jeigu vienas konkurentas laiku X rodo laidą apie Y, tai televizijai taip pat reikia rodyti laiku X laidą apie Y. Tokia dvikova prasidėjo prieš kokį dešimtmetį, kada abi televizijos pradėjo rodyti žinių laidas 18.45. Dabar tokios dvikovos vis labiau išsikerojo: praėjusį sezoną pirmadienį 19.10 viena televizija rodė „Super L.T.”, kita – „Paparacius”, ketvirtadienį 19.10 viena televizija „TV detektyvus”, kita – „Vaiduoklių medžiotojus” ir t.t.

Tokios situacijos pasekmė – kenčia žiūrovas. Natūralu, jog kas mėgsta žinias, galbūt pažiūrėtų ir dvejas per skirtingus kanalus, o kas mėgsta „Super L.T.”, tai iš principo turėtų mėgti ir „Paparacius”, nes turinys realiai nesiskiria. Dar vienas efektas – kartais vienos televizijos neblogus projektus kita televizija tiesiog sužlugdo: taip atsitiko pernai su TV3 daryta „Pagauk kampą” atmaina „Ačiū Dievui, atėjai”, kuri žlugo kovoje prieš „Kelio į žvaigždes” finalinį koncertą. „Žlugo” ta prasme, kad TV3 nebeapsimokėjo išlaikyti brangaus projekto vardan 5% (ar pan.) reitingo. Be to, tokia situacija didžiosioms televizijoms neleidžia į tinklelį įtraukti nišinių sporto renginių transliacijų ar kokių eksperimentinių projektų – rizika su nišiniais projektais pralaimėti yra per didelė, kad televizijos rizikuotų garantuotu reitingu, kurį turi rodydamas tokią pat laidą, negu galimu nedideliu reitingu, rodant kažką išskirtinio.

Įdomaus peno pamąstymams suteikia „TNS Gallup” pateikiami duomenis apie reitingus tam tikru paros metu, šį pagal TNS duomenis suteikiama grafikėlį sudarė „Mediapool” savo naujienlaiškiui:

Paveiksle pateikti balandžio duomenys, bet realiai šis paveikslas nesikeitė sausį-birželį. Akivaizdu, kad rinkos lyderė TV3 akivaizdžiai pralaimi LNK vienoje „brangioje” atkarpoje – nuo 20.00 iki 21.00. Žvelgiant į istoriją, jog šioje atkarpoje ilgai pirmavo TV3, su „TV pagalba”, kurį lenkdavo ir LNK „Dviračio šou”, bet situacija drastiškai pasikeitė, kada LNK pradėjo rodyti „Nekviestą meilę”. Žudikė „Nekviesta meilė” net privertė atverti akis ir negailestingai nužudė kultinę (nebijau šito žodžio) „TV pagalbą” – po penkerių metų kasdienio „non stop” laida nutraukta.

TV serialas – brangus projektas, todėl pamoką TV3 mokosi palaipsniui. Iš to paties R. Skaisgirio komandos TV3 nusipirko beveik analogišką serialą „Moterys meluoja geriau” ir pradėjo rodyti jį nuo 2008 m. pradžios („Nekviesta meilė” tuo metu jau buvo išgyvenusi daugiau nei metus), bet pastatyti jo į „Nekviestos meilės” laiką neišdryso.

Šiuo metu televizijos intensyviai dėlioja programų tinklelius rudeniui. Rugsėjis ir spalis abiems televizijoms bus labai svarbus – pastebima, jog visuomet spalį nusistovėję reitingai išsilaiko beveik visus metus, tik su nedidelėmis korekcijomis, kurios sąlygotos jau sezono metu „iššaunamų” bombų. TV tinklelio projektai abiejose televizijose derinami, ko gero, su grafa „KONFIDENCIALU. GYVYBĖS KLAUSIMAS”. Neišvengiama, bet manau, rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kada jau bus pradėtos skelbti TV programos, žiniasklaida ir media agentūros daug gaus laiškų iš TV3 ar LNK su „Subject:” „TV PROGRAMOS KEITIMAS”. Kartais būna sugalvojama tokiems keitimams ir formali priežastis, bet už to slypi kova dėl mažų pergalių mūšiuose dėl atskirų laiko zonų, kas susiveda į rezultatą didžiajame pyrage.

Kaip matome iš reitingų atskirose laiko juostose, 20.00-21.00 laimint LNK, 21.00-22.00 dauguma žiūrovų perjungia TV3: ima žiūrėti „Moterys meluoja geriau”. Lietuviški TV serialai tapo naujai atrastu tinklelio stebuklu: jie brangūs, bet žiūrovai jiems ištikimi. Rudenį „Moterys meluoja geriau” pradės antrąjį sezoną, o „Nekviesta meilė” – trečiajį. Logika rodo, jog TV3 galėtų „išstatyti” „Moterys meluoja geriau” į tą patį laiką kaip ir „Nekviesta meilė”. Aišku, rizika lieka – gali būti, kad „Nekviesta meilė” sutriuškins „Moterys meluoja geriau”, bet didesnė tikimybė, jog LNK „Nekviestos meilės” pranašumas „atsiskies” „Moterys meluoja geriau” sąskaita ir taps nebe tokiu dideliu. Bet, nuo to nukentės 15% Lietuvos moterų, kadangi „Moterys meluoja geriau” žiūri 14,7% Lietuvos moterų, o „Nekviestą meilę” – 19,2%. Persidengimas rodant vieną po kito turėtų būti didžiulis.

Aišku, TV3 gali išlaikyti „Status quo” ir „Moterys meluoja geriau” palikti rodyti kitu laiku. Naujam sezone TV3 turės kitą aukštą kortą – A.Valinsko muzikinį šou pervadintą į „Žvaigždžių vartus” bei papildyta charizmatiškuoju M.Mikutavičiumi. Galų gale LNK be A.Valinsko taip pat rengs „Kelią į žvaigždes 4” … Brangių aukų bus.

„Aukštesnio intelekto” laidos, TV filmai ir įdomesni serialai pastairaisiais metais kartais bazuodavosi vėlyvu laiku, kas dažnai sukeldavo dirbančiųjų pasipiktinimą. Kažkodėl manau, jog vietos tokioms programoms nebeliks ir tuo metu. Įvedus alkoholio reklamos ribojimą (iki 23 val.) televizijos greitai suskubo padidinti kainas laiko zonoje 23-1 val. Dabar reikės ir reitingus kelti laidų rodomų tuo metu, kad užsakytos sekundės surinktų daugiau GRP. Reikės mases traukti eiti miegoti vėliau …

Kažkada (čia man taip atrodė) užsisakiau „Lietuvos ryto” šeštadienio numerio prenumeratą į namus. Kai praėjusį šeštadienį dienraščio numerio negavau, po pirmos toptelėjusios minties, jog galbūt laikraštį pavogė, ar laikraščių išnešiotojas vėluoja, toptelėjo antroji – galbūt baigėsi prenumeratos laikotarpis.

Taip ir buvo. Tarp senų el. pašto pranešimų suradau užsakymo patvirtinimo žinutę, jog dienraščio prenumeratos laikotarpis – 2008 01 01 – 2008 06 30. Pasirodo, dar du liepos mėnesio numerius gavau iš inercijos! Bet ne apie tai.

Prenumeratos užsakymas buvo atliktas internetu, „Lietuvos ryto” prenumeratos skyrius turėjo ir mano el. pašto adresą, ir telefonu numerį. Negi taip sunku elektroninėje prenumeratos sistemoje įdėti funkciją, jog besibaigiant prenumeratos laikotarpiui būtų atsiųstas draugiškas priminimas, jog prenumeratos laikotarpis baigiasi ir kviečiame ją pratęsti? Banaliausia ir paprasčiausia automatizuota santykių su klientais valdymo funkcija, kurioje laimi visi – klientas, kuriam netenka išgyventi susierzinimo neradus dėžutėje laikraščio ir pardavėjas, kuris neprarastų papildomų litų, kuriuos praranda vien dėl savo klientų neapdairumo.

Tokioje situacijoje aš net nesusierzinčiau, jeigu „Lietuvos rytas” būtų atsiuntęs SMS žinutę su priminimu ir taip dar giliau įlindęs į mano privačią erdvę.

„Verslo žinios”, beje, šį klausimą yra išsprendę sėkmingai – negana to, netgi atrodo, jog priminimus siunčia ne sistema, o gyva prenumeratos vadybininkė (o jeigu man tik taip atrodo – plojimai sistemos architektams).

Laikraščių prenumerata čia yra dar gana paprastas pavyzdys – dėl tokios smulkmenos trūkumo praradimas laikraščiui yra gana nedidelis, nes, ko gero, nė vienas tokioje situacijoje neatsisakys mėgstamo laikraščio skaitymo ir neiškeis jo į konkurento prenumeratą.

Kažin, ar daug papildomų skaitytojų sulaukiau dėl tokio įrašo pavadinimo? Spėju, kad bent vienam ar antram žmogui šis užrašas „Google Reader’yje” arba ieškant informacijos „Google” paieškos sistemoje užkliuvo, kad jį paspaudėte.

Zvonkė pasižymėjo šį kartą tuo, jog iškėlė mintį, jog žinomiems žmonėms už pasisakymus spaudai turėtų būt mokama*.

Šio įrašo pavadinimas veikia analogiškai kaip žurnalo viršelis ar laikraščio antraštė. Garsios antraštės ar įdomesnės nuotraukos ant viršelio didina skaitomumą – o dar labiau perkamumą. Kitaip tariant, jos padeda parduoti daugiau.

Garbingesnė žiniasklaida turi vidinius garbės kodeksus, jog už „Interviu herojams yra nemokama”. Bet nemaža dalis žurnalistų kartais redaktoriams nežinant (arba nenorint žinoti) moka 10 LTL už įdomesnį interviu valkatoms, 200 LTL prostitutėms. Bulvarinėje spaudoje tai yra oficialiai legalizuota. Ir tai suprantama – žiniasklaida iš esmės dirba dėl reitingų – o reitingus galima pasikelti kokybišku turiniu. Už kokybišką turinį reikia mokėti, nes nemažai straipsnių ašis yra būtent herojai.

Koks biznis Arvydui Saboniui dalinti inteviu į kairę ir į dešinę, fotografuotis žurnalams (aišku jam ir pinigai, matyt, nėra reikšmingi (tiksliau tie pinigai, kuriuos gali teoriškai žurnalai/laikraščiai/laidos sumokėti, jam nėra reikšmingi), bet galėtų žmogus nustatyti aiškius tarifus ir pajamas už juos atiduoti, kad ir savo krepšinio mokyklai?

Beje, Natalija Zvonkė mažą naujieną čia pasakė – Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas jau taip darė dar pernai. Ir nusipelnė viešo žiniasklaidos nuplakimo. Bet – ar jų darbas yra dalinti interviu? Žmonės šoko ir savo atšišoko, ką pasiekė, tą pasiekė. Juolab, jog dabar žiniasklaidai įdomus jų šeimyninis gyvenimas, o tikrai ne pasibaigusi karjera.

Kokie galėtų būt tarifai? Manau Arvydas Sabonis galėtų duoti inteviu žurnalui už 5000-1000 LTL, o TV laidoje sudalyvauti už 20 tūkst. Beje, savo laiku Drobiazko ir Vanagas save įvertino gana logiška suma – 3000 LTL.

Jeigu Lietuvoje taptų įprasta mokėti žinomiems žmonėms už interviu, ką toks žingsnis padarytų?

– mažos žvaigždes, siekiančios dėmesio gaus jo sąlyginai daugiau, nes nemažai žiniasklaidos priemonių pasirinks rašyti apie jas, kadangi kokybiškesnio turinio kūrimas bus brangesnis;

– neišvengiamai Bžeskas, Bendžius, Stano, Zvonkus ir kiti šulai turėtų jungtis į asociaciją, kuri turėtų nustatyti taisykles, kaip nustatomi honorarai už nuotraukas, interviu ir pan;

– mokami interviu su žvaigždėmis turėtų padidinti kokybiško analitinio turinio kiekį. Kaip? Ogi pavyzdys – trijų puslapių interviu su Tarasovu gali padaryti trečiakursė studentė už 150 LTL honorarą. O kad patyręs specialistas parašytų analitinį trijų puslapių straipsnį, jam atseikėti reikia 1000 LTL. Jeigu skaitomumas panašus, tai kam mokėti brangiau?;

– turėtų atsirasti žiniasklaidos priemonių, kuriose pasirodyti būtų garbė. Nors JAV yra įprasta mokėti už pasirodymą ant viršelių, CNN pokalbių šou vedėjai nemoka už pasirodymus net didžiausioms žvaigždėms. Nemoka ir nežinomiems, bet kažkuo nusipelniusiems (kartais tai būna neturtingi žmonės) – apmokamos tik kelionės išlaidos iki TV studijos.

______________________________________________

* Aš asmeniškai mokėčiau 10 LTL daugiau už „Lietuvos ryto” šeštadienio numerio pusmečio prenumeratą, su sąlyga, kad ten nerašytų apie Zvonkę.

Kadangi kartu su manim gyvena studentas, tai kažkada per studentams skirtą „Verslo žinių” prenumeratos akciją užsisakiau „Verslo žinias” kasdien į namus.

Nepamenu, kada su šiuo dienraščiu į pašto dėžutę pateko mažiau nei du „insert’ai” – dažnai jų būna net daugiau nei trys.

Kame reikalas? Net su šeštadienio „Lietuvos rytu” atmetus periodinius šio laikraščio priedus pavadinimais „Maxima”, „Rimi” ir „Elektromarkt”  jų būna mažiau.

Giliai miške ieškoti briedžio netenka. Pasirodo, jog – vieno A4 insert’o išplatinimas su „Verslo žiniomis” kainuoja 0,32 LTL. Galima net segmentuoti pagal regionus už tą pačią kainą, bet jeigu ir pasirinktume įdėti A4 insert’ą su visu šios dienos „Verslo žinių” skelbiamu tiražu (18.840) – tai kainuotų 6028,8 LTL.

Daug tai, ar mažai? Kad galėtum spręsti, reikia rasti su kuo palyginti – ogi palyginti galima su reklaminių maketų talpinimu „Verslo žiniose”.  Puslapio dydžio spalvoto maketo patalpinimas „Verslo žinių” vidiniame puslapyje kainuoja 16 940 LTL!

OK, skrajutes dar reikia spausdinti – tai jum kainuos apie 0,10 LTL – visam tiražui 1884 LTL. Maketo talpinimui jūsų media agentūra gaus kokių 30% nuolaidą, o platinimui greičiausiai negaus nieko. Bet, suma sumarum – 7912,8 LTL už „insert’ą” arba 11858 LTL.

Su visa savo neapykanta krentančioms iš laikraščio šiukšlėms nedrįstu vertinti, jog maketas gali būti efektyvesnis už „insert’ą”. Juk negali lyginti „floating’o” su paprastu banner’iu, bet tai ir kainuoja atitinkamai.

Kad įdomius pranešimus spaudai lietuviški portalai ryja nekramtę pastebėjau jau seniai. Kuomet aktyviai rengdavau kino rinkos apžvalgas, tai nuolat matydavau, jog mano padarytos klaidos atsispindi per didžiausius lietuviškus portalus. Kažkada net knietėjo specialiai įvelti kokią juokingą „klaidą” ir pažiūrėti, kas iš to išeis, bet susilaikiau.

Padarė tai „FlyLAL”, matyt, patys to nenorėdami (linkėjimai jiems ir jų viešųjų ryšių agentūrai „PR Service/Edelman Affiliate”). Pranešimo spaudai apie naują skrydį į Stokholmą pavadinime jie įvėlė grubią klaidą, kuri įkūrė naują miestą – Stokhomą.

Štai ką jie paleido „BNS” spaudos centre:

Apie naują miestą paskelbė lrytas.lt:

Įkandin jam suskubo „Delfi”:

„Delfi” beje pirmasis klaidą ištaisė – štai ką reiškia turėti daug akylų komentatorių.

Neatsiliko ir vienas sparčiausiai augančių portalų vtv.lt:

„Zebrai” irgi tai pasirodė aktuali naujiena:

„Autoplius” mano, jog naujas skrydis į naują miestą įdomus ir ieškantiems naujo automobilio:

Pati „FlyLAL” savo interneto tinklalapyje žinutę idėjo vėliau negu išplatino pranešimą spaudai bei jį jau paskelbė didieji portalai, bet:

P.S. Šiuo įrašu šiek tiek pasijutau atiminėjantis dienos duoną iš dievų žiniasklaidos.