Simonas Bartkus | Blog

Gegužės 14 dieną prasideda tradicinis Kanų kino festivalis – pasaulinė prestižinė kino kūrėjų ir gerbėjų šventė. Interneto portalas „kinas.info“ pateiks kasdienius reportažus iš 61-ojo Prancūzijos mieste Kanuose vykstančio kino festivalio.

Interneto portalas www.kinas.info savo skaitytojams pateiks kasdienį festivalio dienoraštį, kuriame kino kritikas Marijus Kulvietis pateiks karščiausias naujienas, filmų recenzijas ir festivalio įvykių apžvalgas. Taip pat numatoma pateikti festivalio nuotraukų albumą, kuriame bus pateikiami kadrai nuo prestižinio Kanų kino festivalio raudonojo kilimo.

Trečią kartą kaip „kinas.info“ atstovas į Kanus vykstantis Marijus Kulvietis, jog kiekvienas Kanų kino festivalis yra nenuspėjamas: „Visi konkursinėje programoje dalyvaujantys filmai – pasaulinės juostų premjeros. Tai reiškia, jog nė vieno iš šių filmų nėra matę nei kritikai, nei žiūrovai. Todėl šiandien labai sunku prognozuoti, kurie filmai bus festivalio favoritais ir kas laimės prestižinę „Auksinės palmės“ šakelę.“

Šiemetinėje Kanų kino festivalio konkursinėje programoje dalyvaus naujausi Clinto Eastwoodo, Steveno Soderbergho, Fernando Meirelesso, brolių Dardenų ir kitų garsių režisierių darbai. Iš viso pagrindinėje festivalio programoje bus parodyti 22 Europos, Azijos, Jungtinių Valstijų ir Lotynų Amerikos kūrėjų filmai.

Nekonkursinėse festivalio programose bus parodyti laukiamiausi šios vasaros komercinio repertuaro filmai, tokie kaip Steveno Spielbergo „Indiana Džonsas ir Krištolo kaukolės karalystė“ ar „Dreamworks“ animacijos studijos darbas „Kung Fu Panda“. Be to, festivalio dalyviai pirmieji turės galimybę išvysti naują Woody Alleno filmą „Vicky Christina Barselona“, kuriame vaidina Scarlett Johansson, Penelope Cruz ir Javieras Bardemas bei Emiro Kusturicos ką tik baigtą sukti juostą „Maradona pagal Kusturicą“.

Reportažus iš Kanų kino festivalio portale www.kinas.info pristato šampano šventovėje Prancūzijoje pripažintas šampanas „Nicolas Feuillatte“ bei jo atstovai Lietuvoje – bendrovė „Mineraliniai vandenys“. „Nikolas Feuillatte“ šampanas brandinamas tik naujose šampano statinėse, o šampano namų pasididžiavimas – „Palmes d‘Or“ reljefinis butelis.

Tai jau ne pirmasis išskirtinis „kinas.info“ dienoraštis ir prestižinių kino festivalių. Ketvirtus metus veikiantis interneto portalas www.kinas.info savo skaitytojams iš įvykio vietų apžvelgė Venecijos, San Sebastijano, Berlyno kino festivalių naujienas. Tai vienintelis šaltinis Lietuvoje, kuriame nuolat pateikiami reportažai iš visų prestižinių kino festivalių. Šiais metais pirmą kartą www.kinas.info ketina gyvai pateikti naujienas iš Edinburgo (Škotija) ir Toronto (Kanada) kino festivalių.

Ketvirtadienį, balandžio 28 dieną, „Viešųjų ryšių technologijų” direktorius Kęstutis Gečas MSA nariams surengė seminarą tema „Viešųjų ryšių vieta komunikacijoje. Kaip išnaudoti jų galimybes?”, kuriame, be kitų temų, buvo paliestas ir viešųjų ryšių krizių valdymo klausimas. Vienas iš idomesnių taktinių būdų, kaip valdyti krizes – krizės metu leisti „ne į temą” teigiamas naujienas, taip stengiantis „atskiesti” žiniasklaidos dėmesį.

Vakar galėjome stebėti tipinį tokį atveją – tuomet, kai „FlyLAL” reguliarieji reisai vėluoja antra diena iš eilės ir žiniasklaida net mirga ieškodama to priežasčių, „FlyLAL” išleidžia tokį pranešimą spaudai: Augantys „flyLAL” srautai lemia Vilniaus oro uosto srautų augimą. Pagyrūniškas pareiškimas su nemažai interpretuotų skaičių, bet strategija, atrodo, paprasta – tegu žurnalistai narplioja klausimą, kas ir kiek rinkos dalies  užima, o nemato vėluojančių lėktuvų.

Į svarbiausią klausimą apie avialinijų oro uoste rinkos dalis tą pačią dieną atsakė Vilniaus oro uostas, išleidęs pranešimą spaudai, kuriame patikslino, kas šiai dienai yra kas.

Aptarnautas keleivių skaičius Vilniaus oro uoste 2008 m. kovo mėn.:

„FlyLAL” – 33.33%
„airBaltic” – 33.2%
„Aurela” – 7.7%
„Czech Airlines” – 5.29%
„Lufhansa” – 3.87%

Vaizdelis gana staigiai pasikeitė – dar 2008 m. sausį, „FlyLAL” dalis sudarė 32.8%, „airBaltic” – 36.8%, 2007 m. sausį – atitinkamai 31.4% ir 37.5%

Agresyvios rinkodaros ir agresyvios skrydžių vykdymo politikos dėka „FlyLAL” staigiai susigrąžino savo namų oro uosto lyderės vardą po dviejų metų „airBaltic” lyderiavimo Vilniaus oro uoste. Klausimas – kokia tokio rezultato kaina? Panašu, kad vadinamasis ROI (Return On Investment) „FlyLAL” apskaičiuotas labai ilgam laikui.

Rožinė „FlyLAL” svajonė iš Rygos atsivežti krūvą tranzitinių keleivių, kurie iš Vilniaus tiesiogiai skristų į kitus Europos miestus iš ties yra labai rožinė. Šiek tiek susivokė, matyt, ir patys „FlyLAL”, tyliai iš tvarkaraščio naikinantys du kasdienius skrydžius Vilnius-Ryga-Vilnius: iš keturių skrydžių liks du. Į tai atsakė „airBaltic”, priešingai, didinantį skrydžių Ryga-Vilnius-Ryga skaičių – klausimas, ar labiau žaidžia principo „aplenkti konkurentą”, ar ekonominės naudos korta. Papildomą skrydį, beje, vykdys su iš „Danų oro transporto” išsinuomotų mažuoju ATR42-300.

Dviejų Lietuvos skaitmeninės TV transliuotojų lyderių – „TEO LT” ir „Viasat” paklausinėjau apie jų planus pradėti transliuoti televizijos kanalus raiškiuoju būdu. Ačiū jų viešųjų ryšių vadovams (atitinkamai Antanui ir Dianai), jog pateikė atsakymus į man rūpimus klausimus.

„TEO LT” pripažino, jog raiškiosios TV bandomąsias transliacijas jau daro – tai jau buvo pastebėta, „Gala” vartotojai gali tą testinę transliaciją žiūrėti kompiuteriu VLC pagalba, jeigu kompiuteris pakankamai pajėgus. Testuoti viešai neduos dėl technologinių ir teisinių priežasčių (nujaučiu, jog dėl teisinių priežasčių žiūrėjimas per VLC yra „nedraudžaimas, bet neleidžiamas”, panašiai kaip TEO kažkada reklamavo „Visi pasaulio filmai tavo” – kaip ir nieko blogo, bet visi supranta apie ką kalba).

Klausimas „Kada?” kol kas lieka toks pat abstraktus kaip ir skelbiant „TEO LT” finansines ataskaitas – šiemet. Gal tai metų galas, o gal po mėnesio. Visgi, labai norėtųsi, jog tokios galimybės atsirastų iki Pekino olimpinių žaidynių – reikia pripažinti, jog būtent sporto transliacijoms raiškiosios TV galimybės duoda didžiausią efektą.

Bet ar bus galima žiūrėti Pekino olimpines žaidynes HDTV priklauso ne tik nuo „TEO LT” – vis dar vienetai TV kanalų rodo raiškiuoju būdu. Pavyzdiniu postūmiu šioje srityje laikau šių metų gegužės 25 dieną – vienas iš populiarių viešų TV kanalų „Eurosport” pradės „Eurosport HD” transliacijas (tuo pačiu ir pakeis įprastinio kanalo ratio iš 4:3 į 16:9). „Eurosport” rodo ir daugelis kabelinių TV operatorių. „Eurosport” nerodo brangaus ir populiaraus sporto (kaip „Čempionų lyga”, elitinių šalių futbolo čempionatai ar „Formulė 1”), bet rodys Pekino olimpines žaidynes, Europos futbolo čempionato rungtynių vaizdo įrašus bei daug teniso. Būtent nuo gegužės gale prasidedančio „French Open” ir pradedamos HDTV transliacijos.

Į klausimą ar rodys „Eurosport HD” „TEO LT” atstovas Egidijus Steponavičius („Interaktyvioji GALA” projekto vadovas) atsako diplomatiškai – „Tokia galimybė šiuo metu vertinama”.

Kažkada LRT vadovas Kęstutis Petrauskis leptelėjo, jog ruošiasi Pekino olimpiadą rodyti HD formatu – buvo ši citata išlindusi ir į „TV anentą” (bet niekaip nerando nuorodos internete). Sakyčiau, pareiškimas iš utopinių serijos – jeigu taip įvyks, niekas K.Petrauskiui per makaulę neduos, kadangi vadovas jau net nebe tas.

Tuo tarpu „Viasat” jau yra išsprendusi HDTV turinio problemą – Skandinavijoje ši kompanija transliuoja nuo paskutinio 2007 metų ketvirčio. Transliuoja nuosavas TV programas – TV1000 HD, Viasat Sport HD, National Geographic HD. Tuo tarpu Baltijos šalių „Viasat” žiūrovai šių programų nemato”. „Viasat” diplomatiškas atsakymas – „stebime žiūrovų poreikius, kai tik atsiras poreikis, pradėsime teikti šią paslaugą, kokius kanalus rodysime, numatę nesame”. Faktas, kad tai nebus „Eurosport HD”, nes net „Eurosport” „Viasat” pakete nėra – jis konkuruoja su jų nuosavais „Viasat Sport”, „Viasat Sport 2” ir „Viasat Sport 3”.

Čia pasimato vienas, mano nuomone, svarbus dalykas – šiuo metu „Viasat” dotuojama ir abonentines sutartis sudarantiems nemokamai dalinama įranga yra nepakankamai, kad būtų galima žiūrėti HD kokybės vaizdą – tam reikalingas specialus priedėlis. Dėl to, suprantama, kodėl „Viasat” vis dar „stebi žiūrovų poreikius” – investicijos (greičiausiai ir klientams kažką reikės papildomo pirkti), ko gėro, yra pakankamai didelės, kad paleisti komercinę HDTV kokybės paslaugą. Iš palydovo transliuoti Baltijos šalių vartotojams tą patį, ką jau transliuoji Skandinavijoje, ko gero, nesunku. Kiek aš suprantu švediškai, tai HD paketas „Viasat” vartotojams toje šalyje kainuoja 99 kronas per mėnesį (~37 litai). Palyginimui, „Viasat” reguliari abonemento kaina yra 418 kronų, t.y. 154 LTL. Jeigu panašus santykis su reguliaria būtų išlaikytas ir Lietuvoje, tai, manau, dauguma HD televizorių turėtojų tokį paketą įsigytų (aišku, priklauso nuo to, kokia dar papildoma įranga reikalinga).

Tuo tarpu „TEO LT” sako, jog vartotojams nieko papildomai nereikia – „Interaktyvioji GALA” vartotojams suteikiami priedėliai gali priimti raiškiosios televizijos transliacijas. Matyt, papildomai reikės tik prijungti juos per HDMI jungtį – bent jau man suteikta „Motorola” tokią jungtį turi.

Beje, reikėtų atkreipti dėmesį, jog kalbame tik apie „Interaktyviosios GALA” vartotojams ketinamas pradėti raiškiosios TV transliacijas, t.y. tiems, kurie DSL linija ar optiniu kabeliu yra įsirengę „Gala” paslaugą (rašant šį sakinį, kilo dar vienas klausimas – ar DSL linija galima transliuoti HDTV, gal būtinas optinis kabelis?). Taip yra todėl, jog anžeminiu būdu („TEO LT” atveju tai yra paslauga „Skaitmeninė Gala”) transliuoti raiškiąją televiziją reikalinga atskira licenzija, kurią dalina Ryšių reguliavimo tarnyba – įdomių žinių apie tai pateikia skaitmenine.lt – pasirodo, jog konkursas licenzijoms net nepaskelbtas.

„Skaitmeninės GALA” vartotojai niekada negalės naudotis kai kuriais privalumais, kuriuos turi „Interaktyviosios GALA” vartotojai, pvz. „Videonuoma”, kadangi tokioms paslaugoms reikalingas abipusis signalo siuntimas, o skaitmeninė anžeminė televizija tokio privalumo neturi – DVD leidėjai dar gali kurį laiką pagyventi ramūs.

Taigi, pavygvensim – pamatysim. „TEO LT” argumentas, jog nėra HD turinio yra gana įtikinamas. Negi dažnai žiūrėtumėte štai šitokius kanalus?…

P.S. Atsiprašau RSS skaitytojų dėl klaustukų – neatrandu kame bėda, panašu, jog tarp „WordPress” ir „Feedburner”, bet nė viena pusė nenori prisipažinti kalta.

Kadangi labai nemėgstu skaityti kriminalinių puslapių, tai dažniausiai po juos „žvalgausi”. Žvalgybą šeštadienio „Lietuvos ryto” numeryje davė tokį vaisių.

Nuotrauka darytą Kauno apygardos teisme. Atrodo, kažkoks eilinis tragiškai pasibaigęs šeimyninis konfliktas, bet už jo slypi kažkas daugiau. Apšaukite mane sovietofobu, bet tokie plakatai/paveikslai LR teismo salėje yra šis tas … įdomiau, negu eilinė byla vykstanti toje salėje.

P.S. OK, OK, čia aišku tik kokia nors istorinė paroda, vykstanti teismo patalpose, bet juk smagu įžvelginėti sąmokslo teorijas, net ten, kur jų nėra :)

Interneto tinklalapių rinką užplūdo gyvenimo būdo žurnalai – prieš kelis mėnesius atsidarė www.zmones24.lt (tiksliau Lietuvos spaudos rinkos tigras „Žmonės” įžengė į internetą), o šiandien atsidarė www.klubas.lt (bendras desperatiškai į „Žmonių” valdomą rinką bandantis įeiti žurnalas „Klubas” drauge su „Delfi” atidarė internetinį portalą).

Paprastosios spaudos žingsnis į internetinę erdvę – logiškas ir suprantamas (netgi, sakyčiau, gana vėlyvas). Kažkokią auditoriją šie gyvenimo būdo žurnalai turėtų nusigriebti nuo solidesnių pažinčių portalų (www.draugas.lt) bei portalų moterims (www.supermama.lt).

Gyvenimo būdo žurnalas internete jau buvo – tai pakankamai žinomo žmogaus valdomas www.posh.lt. Sekėsi jam ne kaip – per kažkur veiklos metus jie pasiekė rezultatą, vertą 59 vietos „Gemius Audience” reitinguose. Vis dėl to, portalo populiarumas augo gana stabiliai, bet labai išlėto. Nors portalas nėra labai kokybiškas, bet pagal savo turinį ir tematiką potencialiai galėjo pasiekti tikrai daugiau nei 3,75% Lietuvos interneto vartotojų.

Tik atidarytas www.zmones24.lt šiuo metu surenka 3,02% auditorijos, nors svetainė nereklamuojama – nemačiau jos reklamos net popieriniuose „Žmonėse”. Štai www.klubas.lt surinks, ko gero, kokius 10% visos mėnesio interneto vartotojų auditorijos per vieną dieną – viskas dėl agresyvios reklamos „Delfi”. O matomas infoblokas „Delfyje” jam garantuos pastovius mažiausiai 5% reach’o, net jeigu tas portalas bus visiškai tragiškas „usability” ir turinio prasme (nesakau, kad taip yra).

Šitokios reklamos formos kainą GROSS – 50 000 LTL vienai dienai.

Kad ir kaip besisektų šiems dviems naujiems gyvenimo būdo žurnalams, šis pavyzdys parodo, jog „Posh” iš vienintelio per mėnesį gali tapti trečiu. Neturiu nieko blogo nei prieš „Posh”, nei prieš „Klubą”, nei prieš „Delfi”, nei prieš „Žmones”, bet tai tiesiog yra iliustratyvus pavyzdys, jog internetas pas mus yra dar toks mažas, kad įeiti su didelėmis investicijomis ir galingomis idėjomis galima labai greit. Maži interneto žaidėjai, veikiantys tik internete, yra maži ir, iš principo, bejėgiai.

Ko gero, tik pačios didžiausios Lietuvos interneto portalų rinkos žaidėjos, gali apsiginti. Be abejo, tai „Delfi”, „One” grupė, galbūt dar „E-paso” grupė ir „Pliusas”, už kurių stovi kapitalas.

Štai „Cha.lt” yra gana neblogai žinomas ir populiarus portalas (nuolat šokinėja tarp 15-25 vietos reitinguose). Bet, užtektų nukopijuoti paprastą tinklapio koncepciją, pavadinti tinklalapį „Lalaila.lt”, susieti jį su laida per LNK, pareklamuoti jį per laidą ir „Cha.lt” po mėnesio gali jau būti „antras humoro portalas”.

Vaizdelis.lt (ar net Videogaga.lt) pozicijos atrodo gana tvirtos, bet, įsivaizduokite, jog video publishinimo paslaugą paleidžia, pavyzdžiui TV3.

Bet, yra ir kita viso šito reikalo pusė. Internetas, kaip ir bet koks kitas verslas, yra specifinis. Ir žinios bei patirtis interneto versle yra aukso vertės. Nes kapitalas+darymas be tinkamų žinių=banknotai skraidantys vėjyje.

Pirštais nebadysiu, bet ne viena „piniginga” kompanija į internetą paskandino jau ne vieną milijoną litų.

Koks viso šito rašinio moralas? Stambiam kapitalui nepriklausančių interneto tinklalapių, kurių nebūtų galima aplekti su šiek tiek pinigų ir šiek tiek žinių – nebeliko. Užtat dar yra nemažai žmonių, kurie gali užpildyti taip reikalingą žinių trūkumo spragą nemažoje dalyje bendrovių kurios investuoja/ruošiasi intevestuoti į interneto verslą. Perkant vieną ar kitą portalą jie kur kas vertingesni nei pats portalas.

P.S. „Omnitel” kažkada dėl požiūrio ir žinių trūkumo paskandino omni.lt, „TEO LT” baigia nužudyti savo vaiką Zebra.lt dėl tų pačių priežasčių… Čia gal telekomunikacijų bendrovių bendra yda? Įdomu, kokia kreivė portalo „Bitė Plius” kreivė, bet įtariu, jog žemyn. Aišku, gali daryti kaip „Tele 2”, t.y. nieko, tada nors ir nekritikuoja niekas :)

Iš dalies buvau teisus, iš dalies klydau rašydamas sausio 18 dieną – „Ozo” prekybos centre bus kino teatras, bet jo operatorius bus ne „Cinamon”. „Ozo” prekybos centre atsidarys trečiasis Vilniuje ir penktasis (su sąlyga, kad ketvirtasis atsidarys anksčiau Panevėžyje) Lietuvoje „Forum Cinemas” valdomas kino centras.

Šią paslaptį tyčia ar netyčia išdavė „Ozo” nuomos vadovas, kalbėdami su „Lietuvos ryto” priedu „Sostinė” (nuoroda veikia registruotiems lrytas.lt vartotojams). Įprasta, jog apie plėtros planus dažniausiai pranešama iškilmingais pranešimais spaudai. Lauksime jo – turėtų paaiškėti daugiau informacijos apie kino centro dydį ir kitų detalių.

Panašu, jog „Forum Cinemas” pažadai, išsakyti sausio mėnesį, pildosi. Įdomu tai, jog geografiškai vienas kino centras įsikurs priešais kitą – nors ir paties prekybos centro statymas šalia „Akropolio” irgi drąsus veiksmas. „Forum Cinemas” padidins kino salių Vilniuje skaičių (kurių pastaraisiais metais jau akivaizdžiai trūksta) – aišku, įdomiau būtų jeigu atsirastų ir konkurencija kino teatrų operatorių tarpe.

Beje, dar vienas pusiau gandas – „Coca Cola Plaza” greičiausiai bus atgal pervadinta į „Vingį” (tiksliau „Forum Cinemas Vingis”). Laukiu tos dienos, kaip baigsis „Siemens Arenos” sutartis su „Siemens” – „Vingį” bent jau daug žmonių prisimena, o arena niekada neturėjo kitokio vardo.

Kažin, ar daug papildomų skaitytojų sulaukiau dėl tokio įrašo pavadinimo? Spėju, kad bent vienam ar antram žmogui šis užrašas „Google Reader’yje” arba ieškant informacijos „Google” paieškos sistemoje užkliuvo, kad jį paspaudėte.

Zvonkė pasižymėjo šį kartą tuo, jog iškėlė mintį, jog žinomiems žmonėms už pasisakymus spaudai turėtų būt mokama*.

Šio įrašo pavadinimas veikia analogiškai kaip žurnalo viršelis ar laikraščio antraštė. Garsios antraštės ar įdomesnės nuotraukos ant viršelio didina skaitomumą – o dar labiau perkamumą. Kitaip tariant, jos padeda parduoti daugiau.

Garbingesnė žiniasklaida turi vidinius garbės kodeksus, jog už „Interviu herojams yra nemokama”. Bet nemaža dalis žurnalistų kartais redaktoriams nežinant (arba nenorint žinoti) moka 10 LTL už įdomesnį interviu valkatoms, 200 LTL prostitutėms. Bulvarinėje spaudoje tai yra oficialiai legalizuota. Ir tai suprantama – žiniasklaida iš esmės dirba dėl reitingų – o reitingus galima pasikelti kokybišku turiniu. Už kokybišką turinį reikia mokėti, nes nemažai straipsnių ašis yra būtent herojai.

Koks biznis Arvydui Saboniui dalinti inteviu į kairę ir į dešinę, fotografuotis žurnalams (aišku jam ir pinigai, matyt, nėra reikšmingi (tiksliau tie pinigai, kuriuos gali teoriškai žurnalai/laikraščiai/laidos sumokėti, jam nėra reikšmingi), bet galėtų žmogus nustatyti aiškius tarifus ir pajamas už juos atiduoti, kad ir savo krepšinio mokyklai?

Beje, Natalija Zvonkė mažą naujieną čia pasakė – Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas jau taip darė dar pernai. Ir nusipelnė viešo žiniasklaidos nuplakimo. Bet – ar jų darbas yra dalinti interviu? Žmonės šoko ir savo atšišoko, ką pasiekė, tą pasiekė. Juolab, jog dabar žiniasklaidai įdomus jų šeimyninis gyvenimas, o tikrai ne pasibaigusi karjera.

Kokie galėtų būt tarifai? Manau Arvydas Sabonis galėtų duoti inteviu žurnalui už 5000-1000 LTL, o TV laidoje sudalyvauti už 20 tūkst. Beje, savo laiku Drobiazko ir Vanagas save įvertino gana logiška suma – 3000 LTL.

Jeigu Lietuvoje taptų įprasta mokėti žinomiems žmonėms už interviu, ką toks žingsnis padarytų?

– mažos žvaigždes, siekiančios dėmesio gaus jo sąlyginai daugiau, nes nemažai žiniasklaidos priemonių pasirinks rašyti apie jas, kadangi kokybiškesnio turinio kūrimas bus brangesnis;

– neišvengiamai Bžeskas, Bendžius, Stano, Zvonkus ir kiti šulai turėtų jungtis į asociaciją, kuri turėtų nustatyti taisykles, kaip nustatomi honorarai už nuotraukas, interviu ir pan;

– mokami interviu su žvaigždėmis turėtų padidinti kokybiško analitinio turinio kiekį. Kaip? Ogi pavyzdys – trijų puslapių interviu su Tarasovu gali padaryti trečiakursė studentė už 150 LTL honorarą. O kad patyręs specialistas parašytų analitinį trijų puslapių straipsnį, jam atseikėti reikia 1000 LTL. Jeigu skaitomumas panašus, tai kam mokėti brangiau?;

– turėtų atsirasti žiniasklaidos priemonių, kuriose pasirodyti būtų garbė. Nors JAV yra įprasta mokėti už pasirodymą ant viršelių, CNN pokalbių šou vedėjai nemoka už pasirodymus net didžiausioms žvaigždėms. Nemoka ir nežinomiems, bet kažkuo nusipelniusiems (kartais tai būna neturtingi žmonės) – apmokamos tik kelionės išlaidos iki TV studijos.

______________________________________________

* Aš asmeniškai mokėčiau 10 LTL daugiau už „Lietuvos ryto” šeštadienio numerio pusmečio prenumeratą, su sąlyga, kad ten nerašytų apie Zvonkę.

Artėjant didžiojo sporto sezonui (Europos futbolo čempionatas + Pekino olimpinės žaidynės) kilo idėja atnaujinti namų TV parką, bet, pradedant gilintis į šį klausimą, kuo toliau į mišką tuo daugiau medžių. Atskiros diskusijos vertas klausimas „Plazma” ar „LCD” (mano nuomone, realiai tai yra skonio, principo ir aplinkybių reikalas), o dar sudėtingiau yra „HD Ready”, „FullHD” pasaulyje.

Praktiškai visi Lietuvoje parduodami televizoriai turi lipduką „HD Ready”, kuris realiai nepasako nieko. „Full HD” diegiamas tik į didesnius televizorius ir vien jo palaikymas daug išaugina įrenginio kainą (tiesa, net turintys šį lipduką ne visi televizoriai palaiko maksimalią „Full HD” rezoliuciją). Mano nuomone, televizorių gamintojai, TV transliuotojai labai sparčiai vysto šią rinką, bet nuo jų kilometrais pradeda atsilikti turinio tiekėjai.

„Teo” pagal paskelbtą ataskaitą turi 25 tūkst. „Gala” paslaugos klientų. Bet šiuo metu vykstančios agresyvios naujų klientų pritraukimo akcijos bei faktas, jog iš 25 tūkst. 3 tūkst. sudaro antžeminės skaitmeninės TV vartotojai (o paslauga pristatyta tik prieš pusantro mėnesio!), jog tas skaičius greitai pūsis. „Viasat” Lietuvoje turėtų turėti apie 50 tūkst. klientų.

Ilgai žemomis kainomis viliojusi „Viasat” akivaizdžiai jausdama grėsmę iš „Gala” pusės suskubo į rinką mesti „Viasat Start” paketą, kuris leidžia skaitmeninę TV turėti už 20 LTL per mėnesį.

„Gala” pristačius anžeminės skaitmeninės TV paslaugą – vadinamąją „Skaitmeninę TV” – „Gala” nukirto iki tol buvusį didžiausią „Viasat” privalumą – didelį aprėpties lauką. „Gala” dabar gali veikti beveik visoje Lietuvoje, plius didžiuosiuose miestuose užtenka kambarinės antenos priimti signalui – atkrenta problema, kur pakabinti „Viasat” bliūdą.

Buvęs antrasis „Viasat” privalumas prieš „Gala”, dabar tapo pirmuoju – turinys. „Viasat”, būdama didelio koncerno dalimi, užsiima ne tik televizijos transliavimu, bet ir televizijos programų kūrimu – daug kam žinomi jų kanalai „TV 1000”, „Viasat Sport” kanalų seriją. Apčiuopusi, kur jos stiprybė, „Viasat” pastaruoju metu išplėtė šį privalumą atskirai mokamu kanalu „Viasat Premium”, per kurį transliuoja naujus filmus. Tiesą sakant, „Gala” paslauga „Videonuoma jūsų televizoriuje” būtų visa galva pranašesnė, jei sugebėtų pasiūlyti geresnį turinį – dabar televizoriuje pasirinkus „Videonuoma” už 5-9 LTL siūlomi tik nuvalkioti filmai, kurių DVD galima gauti perkant alų arba nusipirkti „Maximoje” už 4,99.

Savo stiprumą, unikalius kanalus, kol kas „Viasat” švaisto į kairę ir į dešinę – „TV 1000”, „Viasat Sport 2” ir „Viasat Sport 3” gali matyti beveik visų analoginių kabelinių TV turėtojai. Tiesa, „Viasat” šių kanalų jau neduoda konkurentams – skaitmeninės TV tiekėjams, todėl „Gala” ar „Kava.lt” vartotojai šių kanalų nematys.

Atskira kalba yra „Raiškioji televizija” (HDTV) – nepainiokite jos su skaitmenine televizija. Skaitmeninė televizija tiesiog reiškia, jog signalas perduodamas ne analoginiu, o skaitmeniniu būdu, bet skaitmeniniu būdu dažniausiai perduodamas tas pats PAL formato vaizdas (720×576 arba 720×480 rezoliucija). Skaitmeninė TV yra tik įrankis perduoti raiškiąją televiziją – raiškiosios televizijos rezoliucija siekia iki 1920×1080 rezoliuciją ir pateikia „Dolby Digital 5.1” garsą.

Šiandien „Teo” viešai prakalbo, jog iki metų pabaigos per „Interaktyviosios TV” (liaudiškai tariant „laidinės Gala”)  paslaugą pradės transliuoti raiškiąją televiziją. Šiuo metu raiškiąją televiziją testuojantis „Balticum” transliuoja raiškiu būdu tik testinius kanalus, kuriuos žiūrėti galima nebent bandadnt savo televizoriaus galimybes („Luxe TV HD”, „Anixe TV HD”, „Melody Zen”). Prieš keturis mėnesius „Teo” „Gala” žiūrėjimui suteiktas „Motorola” priedėlis turi HDMI jungtį, todėl techninių apribojimų HDTV transliacijoms neturėtų būti (reikia tik Full HD televizoriaus).

Beje, skaitmeninei anžeminei TV plėtoti Lietuvoje pasirinktas MPEG4 suspaudimo standartas, kuris yra pranašesnis už kitose šalyse plėstą MPEG2. Atrodo, teisingai pasirinkta – jeigu nespėjome į MPEG2 traukinį, diekime iškarto MPEG4 – nors įranga brangesnė, bet ją pirkti reikia tik kartą. Vat „WiMAX” traukinį Lietuvą praleido – geriau jau jo ir nebesivytų.

Taigi, raiškiosios TV problema – nėra TV kanalų, kurie jau būtų pradėję transliuoti raiškiosios TV formatu. Ir kalbame ne tik apie Lietuvos televizijas. Atrodo, iki raiškiosios televizijos transliacijų liko nuveikti nelabai daug – moderniose televizijose ir rengiant sporto varžybų transliacijos naudojamos vaizdo kameros palaiko HDTV, montažinės ir kitos tarpinės jungtys taip pat. Besiskaitmenitizuojantys transliuotojai taip pat pasiruošę, bet turinio (TV kanalų) nėra. „Eurosport” žarsto pažadą, jog Pekino olimpines žaidynes transliuos raiškiuoju būdu. Tokį pat pažadą savo kadencijos paskutinėmis dienomis buvo numetęs ir LRT generalinis  direktorius Kęstutis Petrauskis, kuris pasauliniu mastu yra gana skambus (ką kažin apie tai mano Audrius Siaurusevičius?).

Raiškiųjų filmų atsiradimui pakenkė ilgai trukęs karas tarp „HD-DVD” ir „Blu-Ray” formatų, kuris jau baigėsi „Blu-Ray” pergale. Visgi, BMS kol kas nėra galimybės nusipirkti buitinio „Blu-Ray” grotuvo, todėl realiai „Blu-Ray” diskus gali žiūrėti tik „Playstation 3” turėtojai. Turinio „Blu-Ray” formato kiekis sąlyginai nemažas – LEVEL.lt siūlo 55 pavadinimų filmus. Kainos, tiesa, kol kas kandžiojasi, bet turint omenyje, jog realiai formatų karas baigėsi tik prieš kokį mėnesį, tai grotuvų (kai jų atsiras) ir pačių diskų kainos turėtų sparčiai ristis žemyn.

Išvada – jei šiandien pirksite „Full HD” televizorių, tai turinio, ką žiūrėti HD formatu teks paieškoti – realios galimybės yra tik filmų žiūrėjimas per „Playstation” arba prijungus kompiuterį žiūrėti piratinius HD formato filmus (nuripintus „Blu-Ray”). Beje, jūsų norėdami perduoti Full HD vaizdą į televizorių turite turėti visas skaitmenines jungtis, nes jeigu kur nors įsipainioja „vaizdo tiekimo” grandinėje analogas, tai skaitmeninė raiškioji televizija griūva. Vaizdo plokštė turi turėti DVI išėjimą, o jį turite su HDMI jungtimi (retas atvejis, kada televizoriai turi DVI) – jeigu atstumas ilgesnis, reikės laido su stiprintuvo.

P.S. Neaišku, ar apskritai futbolo čempionatą ir Olimpines žaidynes dar galėsime matyti pagal Lietuvos įstatymus. Juk tarp Europos futbolo čempionato pagrindinių rėmėjų yra „Carlsberg”, o olimpines žaidynes remia „Budweiser” (tiesa, berods pagal olimpinį kodeksą varžybų vietose reklamos nėra).

„15 minučių” skaitau atsitiktinai. Ir tą vienintelę dieną, kai „15 minučių” prireikia, ir niekaip negaliu jo atrasti, kyla išganinga mintis, jog galiu jų iš jų interneto tinklalapio parsisiųsti laikraštį PDF formatu. Ir per mano trečią apsilankymą gyvenime tinklalapyje www.15min.lt, randu tokį vaizdą:

Kažkodėl atrodo, jog linkėjimus reikėtų perduoti buvusiems kolegoms iš UAB „Idamas” :)