Simonas Bartkus | Blog

„airBaltic” ėmė mažinti skrydžių skaičių iš Rygos. Tai yra (bent jau kol kas) tik „capacity” mažinimas – t.y., vieno arba kelių savaitinių reisų atšaukimas, tačiau kryptys nėra naikinamos.

Mažėja skrydžių skaičius iš Baltijos šalių ir Vakarų kryptyse

Dažniausiai aptarnaujami Ryga-Vilnius ir Ryga-Talinas dabar planuojami 6 kartus per dieną – „airBaltic” buvo skelbę, jog tokių skrydžių turėtų būti po 7 per dieną.

„airBaltic” taip pat sumažino apetitą Palangos kryptimi – planavusi pradėti skrydžius iš karto 12 kartu per savaitę, dabar „airBaltic” skraido 8 kartus, o vasaros piko metu, planuoja padidinti skaičių iki dešimties.

Vakarų kryptimi skrydžių skaičius mažėja nežymiai. Šiek tiek pamažintas Ryga-Briuselis skaičius – nuo 12 iki 11 per savaitę (beje, kovą lėktuvo užimtumas Ryga-Briuselis reise buvo tik apie 50 proc., nors tuo metu nevyko skrydžiai tarp Vilniaus ir Briuselio). Nuo 3 iki 2 kartų per savaitę mažėja skrydžių į Veneciją.

Nebus papildomų reisų į Londoną – iš Rygos į Gatwick oro uostą „airBaltic” skraidys vieną kartą per dieną. „airBaltic” ketino pridėti porą savaitinių vakarinių reisų (panaudodama seną Vilniaus reiso slot’ą Gatwick’e), tačiau šių planų atsisakė. Kelis kartus per savaitę į Londoną bus skrendama su „Boeing 757-200”, tačiau, matyt, dėl „Ryanair” konkurencijos, didinti skrydžių skaičiaus nepavyks.

Į Tel Avivą iš Rygos bus vykdomi 5 reisai per savaitę (vietoje planuotų šešių).

Vasaros pikui į Dubliną „airBaltic” nuo birželio 1 dienos pridės vieną papildomą reisą – viso bus keturi per savaitę. Vieną kartą numatoma skristi su „Boeing 757”. Lygiai taip pat papildomas reisas bus į Barseloną – iš viso 6 kartus per savaitę.

Ambicingus planus Skandinavijos miesteliuose vykdyti sunku

Pavasarį „airBaltic” paskelbė du ambicingus planus – pradėti keleivius į Rygą vežti iš dviejų nuošalių Skandinavijos miestelių – Tromsės Norvegijoje (gyventojų skaičius regione – apie 155 tūkst.) ir Linčiopingo Švedijoje (gyventojų skaičius – apie 97 tūkst.).

Abu sprendimai labai drąsūs. Norvegijoje vietinis susisiekimas lėktuvais išplėtotas labai smarkiai (nes kitokiam transportui ten sunku). Tromsę nuo Oslo skiria 1600 kilometrų – SAS šiuo maršrutu skraido 8 kartus per dieną, dar keturis kartus per dieną skrenda „Norwegian”. „Widoroe” jungia Tromsę su 14 mažesnių Norvegijos miestų, be to Tromsė turi jungtį su Stokholmu (SAS), Londonu („Norwegian”), Murmansku („Aeroflot”).

Norvegiškoje spaudoje teko skaityti straipsnį, kuriame norvegų aviacijos specialistai stebisi tokiais Latvijos bendrovės užmojais.

Nepatvirtintomis žiniomis, inauguraciniame „airBaltic” reise Ryga-Tromsė sėdėjo 8 keleiviai „Boeing 737-500” lėktuve, atgal grįžo 11 keleivių (tą patvirtina srautų iš Rygos lentelė, rodanti, jog kovo mėnesį reise Ryga-Tromsė buvo pervežta 19 keleivių) … „airBaltic” jau pakeitė tvarkaraštį ir šią vasarą vietoje planuotų 5 savaitinių reisų į Tromsę vyks 3.

Kiek kitokia situacija Švedijos vidurio mieste Linčiopinge. Į šio miesto oro uostą, kuris yra pusiau civilinis, pusiau SAAB testinis oro uostas, skraido tik maža švedų kompanija „NextJet” (į Kopenhagą ir Stokholmą) bei „KLM Cityhopper” (į Amsterdamą).

Skrydžius iš Rygos į Linčiopingą „airBaltic” ketina pradėti nuo balandžio pabaigos. Iš pradžių planuota skraidyti į šį miestą 6 kartus per savaitę, tačiau, matyt, pradiniai pardavimai nebuvo geri ir „airBaltic” ėmė keisti planus. Ryga-Linčiopingas kryptis bus vykdoma 4 kartus per savaitę, o nuo gegužės Linčiopingas bus tarpinis sustojimas skrendant iš Rygos į Stavangerį, nuo birželio – dar ir tarpinė stotelė tarp Rygos ir Bergeno. Pradžioje planuota į Stavangerį ir Bergeną skraidyti tiesiogiai po tris kartus per savaitę tiesiogiai, tačiau šių skrydžių mažės.

Sprendimas iš ties įdomus – neįprastas atvejis šių laikų Europoje, kada skrydžiai vykdomi su tarpiniais sustojimas. Šis sprendimas kartu jungti Bergeną, Stavangerį ir Linčiopingą turėtų būti efektyvesnis „airBaltic”, tačiau Bergeno ir Stavangerio keleiviams, kurie naudoja Rygą kaip tranzito tašką tai didelis minusas – skrendant į NVS šalis, Rusiją ar Ukrainą skrydis tampa varginantis.

Į Gotenburgą mažėja nuo planuotų 5 iki 4 skrydžių per savaitę.

Mažinami brangūs skrydžiai į NVS

Į NVS šalis „airBaltic” taip pat mažina skrydžių skaičių. Jau anksčiau paskelbta, jog skrydžiai į Sočį ir Alma Atą šią vasarą nebevyks. Į Tbilisį skrydžiai vyks keturis kartus per savaitę (planuota 5), Jerevanas bus 2 (vietoje 3), Baku bus 2 (vietoje 3), Taškentas lieka 2 kartus, kaip planuota.

„airBaltic” atsisako skraidymo tarp Kaliningrado ir Kopenhagos. Skrydžiai į Kišionovą ir Kaliningradą nebus vykdomi kasdien – bus 5 kartus per savaitę. Kišiniovo ir Kaliningrado kryptys iš Rygos buvo labai menkai užpildytos kovo mėnesį – lėktuvų užimtumo rodiklis siekė tik 30%.

Su lėktuvų užpildymu skraidnat į NVS šalis turi ir Vakarų Europos kompanijos. NVS rinka buvo laikoma perspektyvia, tačiau nespėjusi užaugti, prasidėjus ekonomikos stagnacijai, keleivių srautai labai krito skrydžiuose iš NVS šalių.

Nuo birželio „airBaltic” pradės NVS kryptimi dar vieną eksperimentinį projektą – 5 su puse valandos trukmės skrydžius iš Rygos tiesiogiai į Tadžikijos sostinę Dušanbę.  „airBaltic” bus pirmoji ir vienintelė Europos Sąjungos kompanija, skraidysianti į šį miestą ir Ryga bus pirmoji Dušanbės jungtis su Europa (na, ok, dar vietiniai „Tajik Air” skraido į Stambulą).

Jeigu galvojate apie egzotiškas atostogas, tai Dušanbė visai neblogas variantas – bilietai iš Rygos liepos mėnesiui kainuoja 1300 litų į abi puses. Be to, neatmetama galimybė, jog toks reisas nebus vykdomas ilgai, todėl skubėkite aplankyti.

„airBaltic” stumia kompanijas iš Rygos

„airBaltic” išstūmė iš Rygos oro uosto KLM – vykdžiusi skrydžius du kartus per dieną, viena didžiausių Europos kompanijų nebeskraidys į Rygą nuo birželio mėnesio. „airBaltic” liks viena maršrute, vykdysianti vieną skrydį per dieną.

„airBaltic” į Amsterdamo reisą atėjo 2008 m. rudenį, nors tame reise buvo KLM su dviem skrydžiais per dieną. Visą žiemą „airBaltic” KLM reisas buvo pustuštis – vidutinis lėktuvo užpildymas 41%, tačiau KLM keleivių skaičiui „airBaltic” konkurencija padarė.

Prisiminkime, jog praėjusį rudenį iš Rygos oro uosto pasitraukė „easyJet”, „Aer Lingus”, „flyLAL”, „Austrian Airlines”, „German Wings”, 2007 m. vasarą – „British Airways”.

Kas sekanti „airBaltic” auka?

„airBaltic” „ėda” „Turkish Airlines”. 2008 m. rudenį „airBaltic” padidino skrydžių tarp Rygos ir Stambulo skaičių iki 7, nors to daryti nebuvo reikalo – „airBaltic” lėktuvų užimtumas siekė ~60%. Dabar (vasarį, kovą) Stambulo kryptimi „airBaltic” lėktuvų užimtumas siekė 51%, tačiau vasarą „airBaltic” toliau laiko 7 skrydžius per savaitę.

„Turkish Airlines” šiuo metu vykdo 4 savaitinius skrydžius į Rygą su „Boeing 737-800”, tačiau jų užimtumas tėra 54% … Spėju, ilgai „Turkish Airlines” gali ir nežaisti …

„airBaltic” nesiseka konkuruoti su „Norwegian Air Shuttle” Oslas-Ryga kryptimi. Kovo mėnesį „Norwegian” skraidė 4 kartus per savaitę, o „airBaltic – 12 kartų per savaitę. „Norwegian” pervežė 5640 keleivių, tuo tarpu „airBaltic” viso labo 3960! „airBaltic” lėktuvų užpildymas nesiekė 30%!

Koks sekantis „airBaltic” žingsnis? Ogi „airBaltic” didina skrydžių tarp Rygos ir Oslo skaičių iki 19 per savaitę – be to, kelis kartus per savaitę šiame reise skris su „Boeing 757-200” …

Be abejo, keleiviams tokia konkurencija tik į naudą (prisiminkim bilietų kainas tais laikais, kai Vilniuje „airBaltic” konkuruodavo su „flyLAL”), tačiau kompanijai tokia konkurencija kainuoja labai labai daug.

„airBaltic” dar turi Dublino, Londono, Diuseldorfo, Briuselio, Stokholmo, Tamperės, Milano kryptis, kur konkuruoja su „Ryanair”. Kai kuriomis kryptimis (pvz. Stokholmo) „Ryanair” nuolat laiko akcijinę kainą (0 LTL bilietas, TAXFREE). Kalbant apie tą patį Stokholmą, tai bendras „Ryanair” ir „airBaltic” lėktuvo užkrovimas šioje kryptyje kovą buvo tik 50%.

„Ryanair” turėtų ypač neraminti šis grafikas, rodantis, jog nepaisant gerų kainų iš Rygos, keleivių skaičius Rygoje mažėja (kas sekate „Ryanair” skrydžių maršrutus iš Rygos – galbūt tai galima paaiškinti skrydžių skaičiaus sumažinimu?):

„Ryanair” pervežtų keleivių skaičius Rygos oro uoste per mėnesį

„airBaltic” keleivių skaičius Rygos oro uoste atrodo tikrai gražiai. Klausimas – kokia tokių gražių kreivių kaina? …

„airBaltic” pervežtų keleivių srautas Rygos oro uoste per mėnesį

Kitoms, Rygos oro uoste dirbančioms kompanijoms, Rygoje sekasi prasčiau nei Vilniuje – tas pasakytina apie „Lufthansa”, „Czech Airlines” , LOT, „Finnair” , išimtis – „Norwegian”.

Kompanijų pervežtų keleivių skaičius iš Rygos ir Vilniaus pirmąjį 2009 m. ketvirtį

Vasaros tvarkaraštis šiems keleivių srautų skirtumams yra pritaikytas – „Finnair” į Rygą vasaros tvarkaraštyje skris tik 4 kartus per savaitę (į Vilnių – 12 kartų); „Lufthansa” iš Frankfurto į Rygą skraidys 1 kartą per dieną, į Vilnių – du; čekai į Vilnių skraidys 14 kartų per savaitę, į Rygą – 12. Tokiu pačiu tvarkaraščiu į Rygą ir Vilnių skraido LOT (po 9 kartus per savaitę).

Žiemos tvarkaraščiu LOT, „Czech” ir „Lufthansa” į Vilnių ir Rygą skraidė vienodu tvarkaraščiu, todėl jų rezultatai akivaizdžiai geresni.

Nepamiršti reikėtų, jog Vilniaus oro uostas be šių kompanijų dar turi „Donbass”, „Brussels Airlines”, „Estonian Air”, „Austrian Airlines” ir „Aer Lingus” …

Išvada? Gali būti, jog iš Rygos greitu laiku gali pasitraukti dar kelios kompanijos – net nebūtinai tiesiogiai konkuruojančios maršrutuose su „airBaltic”.

Jeigu reikėtų daryti Rygos oro uosto SWOT analizę, tai pagrindinė grėsmė yra aiški – „airBaltic” tampa totaliai dominuojančia kompanija Rygos oro uoste. Be to, dabar Rygos oro uostas ir „airBaltic” realiai yra vienose rankose …

Panagrinėjus balandžio mėnesį atliktą paskutinę atšauktų skrydžių iš Vilniaus bangą – panagrinėjus lėktuvų apkrovimą skrydžiuose iš Rygos, akivaizdu, jog šie skrydžiai buvo atšaukti ne dėl per mažo populiarumo – tiek Milano, tiek Miuncheno, tiek Stokholmo krypčių lėktuvų apkrovimas iš Vilniaus viršijo 60%.

Atšaukiamų skrydžių nepakeičia kiti skrydžiai, todėl „airBaltic” lėktuvai vasaros sezonu daugiau laiko praleis ant žemės.

„anna.aero” skelbia, jog nepaisant skyrybų su SAS, „airBaltic” šį lapkritį turėtų gauti pirmąjį iš aštuonių „Bombardier Q400NextGen” lėktuvų, kurie palaipsniui turėtų pakeisti „Fokker 50”. 76 vietų orlaivis turėtų būti ypač efektyvus Vilnius-Ryga, Talinas-Ryga, Helsinkis-Ryga reisuose – į „Fokker 50” dabar neretai keleiviai netelpa, tačiau tokiu atstumu į dangų kelti reaktyvinį „Boeing 737” yra prabanga.

Vasario mėnuo yra didžiausia duobė aviacijos versle. Būtent šių krizinių metų vasario mėnesį „airBaltic” apkarpė skrydžius į Oslą (nukirpo tris savaitinius), sustabdė skrydžius į Hanoverį, Stavangerį, Jerevaną, Baku, Taškentą. Skrydžių į Dubajų sumažėjo iki 1 savaitinio, Alma Atos reisas nutrauktas visiems laikams.

Kokie „airBaltic” planai 2009 metų vasaros sezono skrydžiams?

Daugiausia skrydžių iš Rygos atliks į Vilnių ir Taliną – po 49 per savaitę. Į Vilnių, beje, daugiausia bus skraidoma „Boeing 737-500” lėktuvais – „Fokker 50” bus atliekama mažoji dalis reisų. Padaugės reisų skaičius Helsinkis-Ryga iki 41 per savaitę. Iš šio miesto „airBaltic” taip pat nemažai keleivių vežasi tranzitui per Rygą.

Po 21 kartą per savaitę „airBaltic” iš Rygos skraidys į Kopenhagą ir Stokholmą. Šiose kryptyse, kaip ir kryptyje Ryga-Oslas „airBaltic” pratęsė bendradarbiavimą su SAS, todėl bus vykdomi jungtinio kodo skrydžiai su šia kompanija. Skrydžių į Oslą daugėja iki 19 per savaitę.

21 kartą per savaitę „airBaltic” siūlo skrydžius į Maskvą. Vienas kasdienis skrydis, kaip įprasta yra vykdomas „Aeroflot”.

19 kartų per savaitę „airBaltic” skris iš Rygos į Berlyną, kur toliau siūlys jungiamuosius skrydžius su „airberlin”. Tiesa, šiame reise „airBaltic” ketina apsieiti be „Boeing 757”.

12 kartų per savaitę „airBaltic” skris į Sankt Peterburgą ir Briuselį. Lygiai tiek pat kartų ketina vykdyti reisą tarp Palangos ir Rygos. Mūsų pajūrio miestas Palanga kaip jau ne paslaptis taps dar vienu tašku iš kur „airBaltic” ketina rinktis tranzitinius keleivius per Rygos oro uostą. Beje, nuo balandžio mėnesio SAS didina skrydžių skaičių iš Palangos į Kopenhagą iki trijų kartų per dieną ir ženkliai mažina kainas (akivaizdi konkurencijos su „airBaltic” pasekmė).

„airBaltic” tęs skraidymą į kitus Voketijos miestus: 10 kartų per savaitę į Hamburgą, 7 – į Miuncheną, 6 – į Diuseldorfą, 5 – į Hanoverį.

„airBaltic” didina skrydžių į Londoną skaičių iki 9 per savaitę. 2008 m. palyginus su 2007 m. keleivių tarp Rygos ir Londono mažėjo 12%, o šiame reise „airBaltic” jaučia stiprią „Ryanair” konkurenciją. Ko gero, „airBaltic” tikisi užpildyti lėktuvus keleivių iš Vilniaus sąskaita, kadangi reisų tarp Vilniaus ir Londono vis nepasiūloma.

Tris kartus per savaitę „airBaltic” skris iš Rygos į Dubliną. Nors tai yra trečia pagal populiarumą kryptis iš Rygos, Dublino reiso paklausa mažėja, o šioje kryptyje dominuoja „Ryanair”.

„airBaltic” tęs kasdienius skrydžius į artimas NVS šalis – kasdien bus skraidoma į Minską, Kijevą, Kišiniovą, Kaliningrdą.

Sezoninius vasaros skrydžius „airBaltic” pasiūlys į Odesą (3 kartus per savaitę), Simferopolį (2 kartus per savaitę). Į šiuos miestus praėjusią vasarą buvo skraidoma ir iš Vilniaus. „airBaltic” atostogų reisus vykdys ir į Atėnus – 3 kartus per savaitę.

Į Europos didmiesčius „airBaltic” ketina siūlyti tokius dažnius: kasdien į Paryžių, Romą, Milaną, Stambulą, 5 kartus per savaitę į Barseloną, 4 kartus per savaitę į Ciūrichą, 2 kartus – į Veneciją, 3 kartus – į Nicą.

„airBaltic” bendradarbiaudama su „Austrian” keturis kartus per savaitę skris į Vieną. Šią žiemą pradėjusi konkuruoti su KLM reise Ryga-Amsterdamas, „airBaltic” toliau ketina išlaikyti spaudimą ir kasdieniais skrydžiais konkuruoti su du kartus per dieną KLM vykdomais reisais.

Tranzitinių keleivių „airBaltic” toliau ieškos mažesniuose Skandinavijos miestuose. 3 kartus per savaitę bus skraidoma į Bilundą, 3 kartus į Bergeną, 2 į Alesundą, 3 į Stavangerį, 4 į Oulu, 7 į Tamperę. Strategijos plėtrai atidarytos ir naujos kryptys – 5 kartus per savaitę į tolimąją Tromsę (kur net SAS neskraido), 6 kartus į Liončiopingą.

„airBaltic” didina reisų į Tel Avivą skaičių – iki 6 per savaitę.

Vienas iš brangių „airBaltic” eksperimentų – tolimi ir brangūs skrydžiai į tolokai į Rytus nutolusias NVS šalių sostines. „airBaltic” didina reisų į Tbilisį skaičių iki 5 per savaitę, į Jerevaną ketina skristi tris kartus, Baku ir Taškentą – po 2 kartus. Skrydžių iš Rygos į Alma Atą nebebus. Kažkada „Aurela” su partneriais vykdė skrydį Alma Ata – Vilnius, tačiau sumažėjus auto prekeivių, turbūt šis reisas niekada neatgims.

Vasarą „airBaltic” nebeketina skraidyti į Dubajų. Reisai pradėti 2008 m. rudenį, tačiau jau dabar nukirpti iki 1 reiso per savaitę, o vasarą jų nebebus. Bendradarbiavimas su „Emirates” nepadėjo išlaikyti šio reiso.

Sumuojant – palyginus su praėjusia vasara/žiema „airBaltic” nebeskris į Alma Atą, Dubajų, Liepoją ir Ventspilį. Tvarkaraščio intensyvumas panašus į 2008 m. vasaros tvarkaraščio. Įgyvendinti bus labai sunku, žinant keleivių skaičiaus mažėjimą. Potencialio pripildyti lėktuvus suteikia „flyLAL” bankrotas ir papildomas keleivių srautas iš Vilniaus ir Palangos.

Pasilieku prie nuomonės, kad „airBaltic” sunkiai sekąsi reguliariuose reisuose išnaudoti didžiulį „Boeing 757” lėktuvą. Pažvelgus į vasaros planus, 2 kartus per savaitę „Boeing 757-200” skris į Oslą, 3 kartus į Londoną, 2 kartus į Barseloną, 5 kartus į Tel Avivą… Kiti reisai tvarkaraštyje „Boeing 757-200” nesuplanuoti, matyt, „airBaltic” šiuos didelius lėktuvus naudos atsiradus laikinam paklausos šuoliui ir pakeis „Boeing 737-500” ar „Boeing 757-300”.

2008 m. populiariausios skrydžių kryptys iš Rygos buvo Londonas (290 tūkst. keleivių), Berlynas (208 tūkst., penktadaliu augimas lyginant su 2007 m.), Dublinas (206 tūkst.), Stokholmas (203 tūkst.), Kopenhaga (157 tūkst.), Helsinkis (141 tūkst., augimas net trečdaliu), Oslas (139 tūkst.), Frankfurtas (122 tūkst., kritimas ketvirtadaliu – „airBaltic” platus skrydžių žemėlapis stumia lauk „Lufthansa”), Milanas (110 tūkst., augimas net dvigubai), Maskva (106 tūkst.).

Labiausiai augusios krypties Rygos oro uoste titulas priklauso Vilniui – keleivių iš šio miestu padaugėjo trigubai iki 88 tūkst. per metus.

Tranzitinių keleivių Rygos oro uostas 2008-aisiais iš viso turėjo 518 tūkst. – jų taip pat paaugo trigubai ir šis srautas sudarė 14 procentų visų Rygos oro uosto keleivių.

Vilniaus oro uoste „airBaltic” planai nekinta – 7 kasdieniai reisai į Rygą, 2 kasdieniai į Taliną, 2 kasdieniai į Kopenhagą, kasdienis į Stokholmą, po kelis savaitinius į Miuncheną ir Milaną.

Skrydžių tvarkaraščio plėtimas krizės laikotarpiu yra drąsus „airBaltic” planas. Vargu ar Latvijos BVP krentant net 10% , tokius planus pavyks sėkmingai įgyvendinti ir auginti keleivių skaičių. Nors kuro kainos yra smarkiai nukritusios, oro bendrovės veiklos kaštai turi būti didžiuliai. Įdomu būtų sužinoti „airBaltic” finansinius duomenis šiuo metu, kai šimtamilijoninius nuostolius skaičiuoja visi – nuo „British Airways” iki „Ryanair”.

SAS pasitraukus iš „airBaltic”, „airBaltic” tampa ir nuo politikų priklausančia bendrove. Kas bus jeigu pasikeis Latvijos vyriausybė ir „airBaltic” „fanas” A.Šleseras turės palikti postą, o jo vietą užims kitas asmuo? Ar supras Latvijos gyventojai PVM kėlimą iki 23% ir akcizų didinimą kai iš šalies biudžeto kas mėnesį teks finansuoti skrydžių bendrovės veiklą? Žiūrėsim kaip čia bus …

Skaičiukus skaičiuoja rudenį, metinius rezultatus aviakompanijos skaičiuoja pavasarį (finansiniai metai paprastai sutampa su skrydžių tvarkaraščiu – metai baigiasi kovo gale, kai  baigiasi žiema), o oro uostai keleivius skaičiuoja pasibaigus kalendoriniams metams.

Vilniaus oro uoste praėjusiais metais keleivių skaičius paaugo 19%. Augimas didesnis nei Rygos oro uoste (17%) ir daug didesnis nei Talino oro uoste (5%). Pavyko pagal keleivių skaičių aplenkti Taliną, tačiau nuo Rygos oro uosto atsilikimas išlieka didelis.

Populiariausios kryptis Vilniaus oro uoste: Kopenhaga (161 tūkst. keleivių), Londonas (134 tūkst.), Frankfurtas (106 tūkst.), Helsinkis (104 tūkst.), Dublinas (98 tūkst.), Amsterdamas (94 tūkst.), Praha (92 tūkst.), Milanas (62 tūkst.).

Pernai labai ženkliai šoktelėjo keleivių skaičius į Amsterdamą, kur „flyLAL” su KLM turėjo neblogų pasiūlymų keliauti į visą pasaulį. Dabar šio reiso iš Vilniaus nebėra – neoficialiomis mano žiniomis, KLM nesusitarė su Vilniaus oro uostu ir bent jau 2009 m. vasaros sezonu iš Amsterdamo į Vilnių neskraidys. Dedame šitam sprendimui riebų minusą.

Labai šoktelėjo Paryžiaus krypties populiarumas. Pagrindinė priežastis – arši „airBaltic” ir „flyLAL” konkurencija šiame maršrute 2008 m. vasaros sezono metu. Savarankiškos savaitgalio ar savaitės kelionės į Paryžių praėjusią vasarą buvo ypač populiarios dėl konkurencijos numuštos kainos. Dabar skrydžių iš Vilniaus į Paryžių nėra visai.

Vilniaus oro uoste „flyLAL” (kartu su „flyLAL Charters”) užėmė 35,2% rinkos, „airBaltic” – 33,6%, „Aurela” – 8,5%, „Czech Airlines” – 4,5%, „Lufthansa” – 3,6%, „Finnair” – 3,5%.

Rygos oro uoste populiariausios kryptys buvo Londonas (290 tūkst. keleivių), Berlynas (208), Dublinas (206), Stokholmas (203), Kopenhaga (157), Helsinkis (141), Oslas (139), Frankfurtas (122), Milanas (110), Maskva (106).

Iš Vilniaus sąlyginai nepopuliari buvo Berlyno kryptis, kuri Rygos oro uosto populiariausių krypčių sąraše užima antrąją vietą. Priežastys dvi: pirma, „airBaltic” turi jungiamųjų skrydžių sutartį su „airBerlin” per Berlyno Tegelio oro uostą; antra, Berlynas nuo Lietuvos yra arčiau ir į šį miestą yra populiaru keliauti automobiliais. „airBaltic” tarp Rygos ir Berlyno kartais skrenda su „Boeing 757”. Nuo gruodžio mėnesio iš Vilniaus oro jungties su Berlynu nebėra.

Rygos oro uoste praėjusiais metais krito keleivių skaičius skrydžiuose į hub’us – Kopenhagą, Amsterdamą, Prahą, ypač ženkliai į Frankfurtą. Pagrindinė priežastis – platėjantis „airBaltic” skrydžių žemėlapis, leidžiantis keleiviams tiesiogiai skrist į daugelį Europos taškų.

Rygos oro uoste „airBaltic” pagal keleivių skaičių užima 54% rinkos, „Ryanair” – 23%, „LatCharter” – 4%, KLM – 2,6%, kitos kompanijos dar mažiau. Būtent rinkos dalių koncentracijos sukeliama rizika būtų pagrindinė grėsmė Rygos oro uostui, jeigu daryti šios organizacijos SWOT analizę. Iš Rygos oro uosto pasitraukė „easyJet”, „Aer Lingus”, „Austrian Airlines”, dar kelios mažesnės kompanijos, todėl Rygos oro uostas yra visiškai priklausomas nuo dviejų bendrovių – viena iš jų su Rygos oro uostu dirba ranka rankom, tuo tarpu antras – neprognozuojamas ir labai jautrus nuolaidos sumažinimui. Vilniaus oro uosto šios žiemos pavyzdys parodė, jog 2 – tai visai nedaug: viena bankrutavo, o kita nusprendė trauktis ir iš perspektyvos liko skylė.

Į antrą pagal populiarumą kryptį iš Vilniaus – Londoną – pigių skrydžių bendrovė „Ryanair” skraidino iš Kauno. Iš viso 2008 m. kryptimi Kaunas-Londonas keliavo 185 tūkst. keleivių. Taigi, iš viso iš Lietuvos į Londoną keliavo 319 tūkst. keleivių. Dar reikėtų pridėti kelis tūkstančius keleivių iš Palangos – vasaros metu „flyLAL” skraidė iš Palangos į Stanstedo oro uostą (neturiu tikslių skaičių apie keleivius, vežtus maršrutu Palanga-Londonas).

Įdomus dalykas yra toks, jog praėjusiais metais, Rygos oro uoste ypatingai sparčiai augo tranzitinių keleivių skaičius. Nuo 160 tūkst. iki 520 tūkst. Ką turime? Ogi beveik visas keleivių skaičiaus augimas oro uoste buvo iš tranzitinių keleivių augimo.

Kaip atrodytų Rygos oro uostas be tranzitinių keleivių? Su 3,15 mln. keleivių. Visų trijų Lietuvos oro uostų keleivių skaičius – 2,5 mln. keleivių. Skirtumas ne toks ir drastiškas. Rygos oro uosto lyderiavimas Baltijos šalių regione yra nulemtas ne geografinės padėties. Mano nuomone, skirtumą tarp Lietuvos oro uostų ir Rygos oro uosto keleivių skaičiaus sudaro dvi priežastys: platesnis skrydžių žemėlapis ir tranzitinių keleivių buvimas.

Rygos oro uoste tranzitinių keleivių skaičius išaugo 2008 m. liepą-rugsėjį. Jeigu šiuos metus išsilaikys panašus lygis, tai 2009 m. Rygos oro uostas gali turėti 800-900 tūkst. tranzitinių keleivių.

Vilniaus oro uoste praėjusiais metais buvo 3,5 tūkst. tranzitinių keleivių …

Kas labai labai kelia nerimą? Ogi keleivių srautas iš Vilniaus 2008 m. gruodžio mėnesį. Spėkite iš trijų kartų, kokia populiariausia kryptis iš Vilniaus buvo 2008 m. gruodį? Taip, Ryga.

Praėjusį gruodį į Rygą išskrido 10,5 tūkst. keleivių. Antroje vietoje liko Kopenhaga – 10,2 tūkst., trečioje – Londonas su 9,9 tūkst. keleivių. Be abejo, šis skaičius yra šiek tiek sukeltas dirbtinai – „airBaltic” pardavė daug bilietų tiesioginiams skrydžiams, o tie skrydžiai pavirto į „tiesioginius skrydžius per Rygą”. Reali padėtis paaiškės balandį, kada keleivių tarp Vilniaus ir Rygos srautas bus paremtas „tikrais” pardavimais – „airBaltic” tam ruošiasi ir nuo balandžio tarp Vilniaus ir Rygos skraidys 7 kartus per dieną.

Man negaila, jog Rygos oro uostas kaip hub’as konkuruotų su Praha, Kopenhaga, Frankfurtu ar Amsterdamu. Tegul sekasi kaimynams. Tačiau netgi praėjusiais metais, Rygos oro uosto augimas buvo ne šių krypčių sąskaita o tiesioginių skrydžių iš Vilniaus sąskaita, nors 10 mėnesius iš 12 skrydžių žemėlapis iš Vilniaus buvo gana platus. Įsivaizduokite, kas gali dėtis dabar, kada skrydžių skaičius iš Vilniaus drastiškai sumažėjo.

Jeigu nebus imtąsi skubių veiksmų (optimistiškai tikiuosi, jog Masiulis su laikinu oro uosto vadovu ne tik šneka, o ir daro), Vilnius skrydžių žemėlapyje bus kaip prielipa šalia Rygos. Taip, kaip koks Bilundas šalia Kopenhagos, Krokuva šalia Varšuvos (ir Prahos), Kelnas šalia Frankfurto, Kardifas šalia Londono.

2009 m. bus įdomūs metai. Nelengva bus ne tik Lietuvos oro uostams. Dar labiau optimizmo suteikiantis teiginys – mes dabar esame jau tokioje duobėje, kad žemiau net nelabai yra kur kristi. Ar gali dar nykti skrydžių iš Vilniaus žemėlapis. Nebetikiu. O dugnas naudingas tuo, kad nuo jo yra galimybė atsispirti ir kilti į viršų kuriant kažką naujo. Mūsų atveju tai būtų skrydžių bendrovė, besibazuojanti viename iš Lietuvos oro uostų, bei naujos bendrovės pritrauktos į Vilnių, Kauną ar Palangą.

Nelengva bus ir Rygos oro uostui – apie dalį vargų rašiau jau kalbėdamas apie SAS pasitraukimą iš „airBaltic”. Investicijos į tranzitinių keleivių srautą yra labai didelės, o besitraukiančioje rinkoje jos reikalingos dar didesnės. „airBaltic” nesugebėjo įvykdyti viso žiemos tvarkaraščio – ypač apkarpyti buvo tolimi ir aukštų sąnaudų skrydžiai į tolimus NVS šalis. Vykdydama reisus „airBaltic” tikrai skaičiuos, kad keleivių srautas būtų pakankamas skrydžių sąnaudoms padengti.

Dėl didelės dviejų bendrovių įtakos Rygoje, neišvengiamai oro uosto vadovams sunku derėtis su kitomis oro bendrovėmis dėl skrydžių į Rygos oro uostą. Nemažai bendrovių iškeliavo iš Rygos 2008 m. rudenį, o į vasaros tvarkaraštį nė viena neketina grįžti, o naujų bendrovių Rygos oro uostas nepritraukė („Windjet” nelabai skaitosi).

Lauksime toliau gerų žinių iš visų Lietuvos oro uostų. Kauno oro uostas informuoja kviečiantis „Ryanair” plėsti skrydžių iš Kauno žemėlapį. Vilniaus oro uosto atstovai pritilo, nors žada jau labai greitai pranešti apie naujas oro bendrovės, dirbsiančias Vilniuje. Tik, kad jų komunikacija tokia beviltiška, jog net Vilniaus oro uosto interneto puslapyje nėra nė žinutės apie pradedamus „Brussels Airlines” skrydžius …

Šiandien „Delfi” pasirodė žinutė, jog Gruzijos kompanija nori skraidyti iš Tbilisio į Vilnių. Nors kompanija neminima, kalba eina arba apie „Georgian National Airlines” arba apie „Georgian Airways”, kurios vykdo skrydžius iš Tbilisio oro uosto. Praėjusią vasarą į Tbilisį skraidė „flyLAL”, o iki karo veiksmų Gruzijoje keleivių srautas siekė 1,5 tūkst. keleivių per mėnesį. „flyLAL” puoselėjo mintį atgaivinti skrydžius nuo 2008 m. gruodžio vidurio, tačiau pablogėjus finansinei situacijai planai nebuvo įgyvendinti.

Tbilisis yra potencialiai galinga kryptis tranzitinių skrydžių vykdymui. Vakarų keleiviams tai galimybė pasiekti Gruzijos sostinę per Vilnių, o gruzinams šansas per Vilnių pasiekti vakarų Europos šalių sostines. Deja, Vilniaus oro uostas šiuo metu neturi nieko pasiūlyti nei vieniems nei kitiems ….

Penktadienio popietę, „SAS Group” pranešimu per biržą pranešė, jog „airBaltic” vadovybė (latviškas „Delfi” sako, kad tiesiog Bertolts Fliks) išpirko bendrovės „airBaltic” 47,2% akcijų dalį iš „SAS Group”. Sandoris buvo sudarytas gruodžio viduryje su pirkėjų įsipareigojimu sumokėti už akcijas iki sausio 30 d. Paskutinės dienos popietę „SAS Group” pranešė pinigus gavusi.

Jeigu paskaitinėsite latviškajame „Delfi” komentarus po straipsniu, komentatoriai neabejoja, jog Bertolts Fliks yra tiesiog Latvijos susisiekimo ministro Ainaro Šlesero slapyvardis.

Kiek naujiesiems akcininkams kainavo pirkinys – neskelbiama. Anksčiau buvo kalbama, jog SAS pasitraukimo kaina yra apie 47 milijonus latų. Tai nereiškia,  jog už tokią sumą SAS pardavė akcijas – liūto dalis yra SAS suteiktų paskolų „airBaltic” gražinimas. Realiai SAS gali būti sumokėta apie 14 mln. latų.

„airBaltic” kompanijos gyvavimas dabar realiai priklausys nuo Latvijos vyriausybės. Nors „airBaltic” keleivių skaičius auga, vieningai sutinkama, jog dabartinė kompanijos veikla yra nuostolinga – patiriami nuostoliai gali siekti net milijoną latų kiekvieną mėnesį. Tame nėra nieko nuostabaus – aviacijos sektoriuje dabar yra labai sunkūs laikai. Praėjusią savaitę daug kompanijų pranešė savo 2008 m. veiklos rezultatus: „AirFrance-KLM” – 200 mln. eurų nuostolių per ketvirtį iš pagrindinės veiklos; „British Airways” – 50 mln. svarų „veiklos nuostolis” per ketvirtį; „Iberia” metus baigė pelningai, bet pelnas sumažėjo 91%; „US Airways” per 2008 m. patyrė 2,2 mlrd. JAV dolerių nuostolio.

Jeigu krizė tęsis toliau, „airBaltic” veiklos finansavimas guls ant Latvijos vyriausybės pečių – kad ir kas iš tiesų slepiasi už „airBaltic” vadovybės”, kapitalo greičiausiai tas kolektyvas neturi. O Latvijos vyriausybei teikti paskolas „airBaltic” bus nelengva – valstybė susiduria su didžiausiais finansiniais sunkumais Europos Sąjungoje, o paramą suteikės Tarptautinis Valiutos Fondas prižiūri kiekvieną vyriausybės žingsnį. Galų gale pačioje Latvijoje pradėta skaičiuoti, kiek valdiškas Rygos oro uostas negavo pajamų dėl paramos „airBaltic”.

„airBaltic” vasaros skrydžių tvarkaraštis bus skurdesnis negu praėjusiais metais. Iš Vilniaus oro uosto nebebus vykdoma dauguma skrydžių, o iš Rygos oro uosto skrydžių žemėlapis nesiplečia ženkliai. Bus pradedama skraidyti į porą nedidelių miestų Skandinavijoje, kurie vargiai ar surinks ženklius keleivių srautus. „airBaltic” ims keleivius rinkti iš Palangos, tačiau atsisako praėjusios vasaros avantiūros skraidyti į Liepoją ir Ventspilį.

Šio žiemos tvarkaraščio „airBaltic” nesugebėjo įvykdyti – nutraukti yra skrydžiai į Alma Atą, Baku, Jerevaną, Hanoverį, Taškentą.

SAS pasitraukimas iš bendrovės akcininkų taip pat daug gero „airBaltic” bendrovei nežada. Iš „SAS Group” tinklalapio jau dingo informacija apie „airBaltic” kaip apie „Individually Branded Airline”, todėl neaišku, kaip toliau atrodys SAS ir „airBaltic” bendradarbiavimas.

SAS 2009 m. vasaros sezonu toliau bendradarbiaus su „airBaltic” skrydžiuose į Rygą, tačiau nutraukia bendradarbiavimą reisuose į Vilnių. Klausimas, kaip keisis keleivių srautai „airBaltic” reisuose iš Vilniaus į Kopenhagą bei Stokholomą (nors reisų skaičius ir apkarpytas), nebelikus lėktuvuose SAS keleivių. Jungiamieji skrydžiai jungiant „airBaltic” ir SAS skrydžius Kopenhagoje ar Stokholme toliau bus siūlomi.

Klausimas, kas bus su „airBaltic” naudojama SAS lojalumo programa „Eurobonus”?

Toli gražu ne geriausius laikus išgyvena ir SAS – nenusisekę skrydžiai iš Kopenhagos į Delį nutraukiami nuo kovo pabaigos.

Rygos oro uostas šią vasarą nesulauks daug gerų žinių: „easyJet” sugrįžti neketina, „Ryanair”  skraidys tuo pačiu tvarkaraščiu, vieną savaitinį skrydį pradės kompanija „Windjet”, skraidysianti į Forli miestelį Italijoje, „Iberia” atšaukė planus skraidyti iš Madrido. Greičiausiai, Rygos oro uostui taip pat teks susitaikyti su keleivių skaičiaus mažėjimu.

„airBaltic” toliau stiprina pozicijas kovoje dėl Vilniaus keleivių, siūlydama jiems skristi per Rygos oro uostą. Nuo kovo 29 dienos „airBaltic” tarp Rygos ir Vilniaus skraidys 7 kartus per dieną į vieną pusę: tam bus įdarbintas vienas „Boeing 737-500” ir vienas „Fokker 50”. Šiuo metu į Rygą iš Vilniaus „airBaltic” skrenda penkis kartus per dieną.

Taip pat „airBaltic” panašiai didina skrydžių tarp Rygos ir Talino skaičių. Skrydžių tarp Talino ir Vilniaus skaičius mažėja iki 2 per dieną.

Labai dažnais reisais tarp Vilniaus ir Rygos „airBaltic” keleiviams ketina pasiūlyti laiko taupymą – laukimas tarp skrydžių turėtų būti trumpesnis.

Primenu, jog prieš mėnesį „airBaltic” paskelbė nuo vasaros sezono pradžios du kartus per dieną skraidysianti į Palangą.

„airBaltic” pagal dabar skelbiamą tvarkaraštį vasaros sezonu iš Vilniaus ketina skraidyti į Kopenhagą (2 kartus per dieną), Stokholmą (1 kartą per dieną), Milaną (2 kartus per savaitę), Miuncheną (4 kartus per savaitę), Taliną (2 kartus per dieną). Skrydžiai į Berlyną, Helsinkį, Briuselį, Londoną, apie kuriuos kalbėta kaip apie stabdomus laikinai, nebus gražinti į tvarkaraštį.

„airBaltic” šiek tiek sumažino žiemos metu ir skrydžių iš Rygos skaičių: sustabdyti reisai į Alma Atą, Jerevaną, Stavangerį.

Ateinančią vasarą į Rygą nebeskraidys iš Ventspilio, ant klaustuko vis dar kabo ir planai skraidyti tarp Liepojos ir Rygos.

Visų klasikinių oro kompanijų veiklos modelis – be tiesigionių keleivių pervežimų, taip pat išnaudoti jungiamųjų skrydžių galimybes. Veiklos principas: susivežti keleivius į hub’ą, o iš ten jiems galima pasiūlyti tolimesnius skrydžius.

Aktyviai tai daro įvairios užsienio kompanijos, išsiveždamos keleivius iš Vilniaus: „Finnair” masiškai tranzitą gabenasi į Helsinkį, „Austrian Airlines” – į Vieną, „Czech Airlines” – į Prahą, „Lufthansa” – į Franfurtą, iš dalies SAS „airBaltic” rankomis vežasi keleivius į Kopenhagą ir Stokholmą.

Tuo tarpu besivystant vietinėms oro kompanijoms, vystosi ir bandymai vežti keleivius per Rygą, ar per Vilnių. „airBaltic”, be abejo, turi geresnes pozicijas – pakankamai nemažas reisų į Vakarus skaičius, neblogas tinklas, kuriuo vežami tranzitiniai keleiviai – tiek mažasis (Liepoja, Vilnius, Talinas), tiek didysis (Jerevanas, Baku, Tbilisis, Taškentas).

Aišku, tokiai situacijai susidaryti yra kelios priežastys. Pirmiausia, aktyvi „airBaltic” plėtros strategija, vykdyta jau kelerius metus. Be to, „airBaltic” ir Rygos oro uostas praktiškai veikia kaip viena organizacija (abu kontroliuoja Latvijos vyriausybė), tuo tarpu trintis tarp Vilniaus oro uosto ir „FlyLAL” yra aštri nuo pat pastarosios organizacijos privatizavimo. Galų gale, Vilniaus oro uosto infrastruktūra tranzito vykdymui realiai buvo pritaikyta tik 2007 metų pačioje pabaigoje.

Visgi, „airBaltic” nuo rudens ne tik stipriai sumažins skrydžių iš Vilniaus, bet ir mažins jungiamųjų reisų skaičių. Ko gero, teisybė, jog SAS spaudžia „airBaltic” optimizuoti veiklą.

„airBaltic” atsisako skrydžių Ventspilis-Ryga. Ko gero, 190 km atstumas yra per mažas, jog pakaktų keleivių iš Ventspilio į Rygą. Ventspiliui teks miegoti žiemos miegu tuščiam.

Tranzitinėms reikmėms taip pat vykdyto reiso Ryga-Liepoja-Ryga skrydžių skaičius nuo 5 kartų per dieną mažinamas iki trijų.

Skrydžiai iš Liepojos į Hamburgą bei Kopenhagą yra naikinami. Greičiausiai šioms kryptims nepakakdavo keleivių – be to, šios kryptys iš Latvijos provincijos oro uosto prieštarauja bendrai „airBaltic” strategijai – gabenti keleivius per Rygą. Gali būti, jog krypčiai Liepoja-Kopenhaga didelę konkurencija sudarė ir SAS vykdomas reisas Kopenhaga-Palanga.

Liepoją tuo tarpu tarpu neikėtai atrado mažai žinoma Rusijos kompanija „Atlant-Soyuz”, kuri ketina skraidyti iš Maskvos „Vnukovo” į Liepoją. Galima sakyti, jog galbūt šios avialinijos reisą „nusižiūrėjo” nuo „Utair” sėkmės reise Maskva-Palanga. Iki šiol „Atlant-Soyuz” daugiausia specializavosi reguliariuosiuose skrydžiuose bei krovinių pervežimu.

Tempo vežtis keleivius iš Vilniaus į Rygą „airBaltic” nemažina – žiemos sezone taip pat skraidys žaliauodegiai lėktuvai penkis kartus per dieną. „airBaltic” nutraukus „DOT LT” ATR42 nuomos sutartį, tarp Vilniaus ir Rygos skraidys tik 50 vietų „Fokker 50”.

Lietuvos nacionalinė aviakompanija „FlyLAL” tuo tarpu puoselėja viltis gabenti keleivius per Vilnių. Nuo šio pavasario „FlyLAL” pradėjo siūlyti skrydžius į Vakarus keleiviams iš Tbilisio, Kijevo, Rygos ir Talino. Optimizmą vežtis „daug” keleivių iš Rygos teko mažinti vasaros viduryje.

Keista, jog „FlyLAL” nebando surinkti Vakarų Lietuvos keleivių Palangoje ir gabenti juos į įvairius miestus per Vilnių.

Į Palangą ketina nebeskristi „Norwegian Air Shuttle”, kuri šiuo metu du sykius per savaitę į Palangą atskrenda iš Rygge oro uosto šalia Oslo. Tuo tarpu Skandivijos oro gigantas SAS nemažina apsukų ir toliau vešis tranzitą sau į Kopenhagos oro uostą du kartus per dieną 44 vietų lėktuvu CRJ200.

Jeigu SAS geba pririnkti beveik 100 keleivių per dieną skrydžiui į Kopenhagą, nors SAS kainos šiuo reisu tikrai didelės (skrydis Palanga-Kopenhaga-Palanga po mėnesio kainuoja apie 1200 litų), vadinasi, potencialas skraidyti iš Vakarų Lietuvos yra nemažas.

Jeigu „FlyLAL” atidarytų reisą iš Palangos į Vilnių, tai sukurtų ir Vilniaus Oro uosto pranašumą prieš Rygos oro uostą – keliauti automobiliu iš Klaipėdos praktiškai atstumas yra vienodas – į Rygą ar į Vilnių.

Aiškui, šiai dienai „FlyLAL” turi didesnių „žemiškesnių” bėdų – „FlyLAL” žiemos tvarkaraštį gaubia migla. Nežinoma, ar „FlyLAL” toliau skraidys į Dubliną, Briuselį, Tbilisį, Stokholmą, Rygą, Taliną, Barseloną, Milaną – bilietai parduodami tik iki spalio pabaigos. Į Dubliną skrydžiai skelbiami tik iki rugsėjo vidurio.

Jeigu patikrinsite didžiųjų aviakompanijų tinklalapius, bilietus jau galite įsigyti 2009 vasarai. Kiek keleivių bus prarasta vien dėl per vėlai paskelbto tvarkaraščio?