Simonas Bartkus | Blog

Jau anksčiau buvo paskelbta, jog latvių oro bendrovė „airBaltic” šį pavasarį pradės skrydžius iš Vilniaus į Londono Gatwick oro uostą. Nuo kovo 4 dienos, dar neįsigaliojus vasaros tvarkaraščiui, skrydžiai vyks du kartus per savaitę, nuo kovo pabaigos – keturis kartus per savaitę.

Taigi, „Aer Lingus” nutraukiamus kasdienius skrydžius iš Gatwicko į Vilnių keičia „airBaltic” skrydžiai bei iki 6 kartų per savaitę sudažninti „Star1” skrydžiai iš Vilniaus į Londono Stansted oro uostą.

Turbūt visiems įdomiausia nauja „airBaltic” kryptis iš Vilniaus – Mančesteris. Šis miestas iš Vilniaus iki šiol niekada nebuvo pasiekiamas iš Vilniaus tiesiogiai. Antras įdomus dalykas – „airBaltic” į šį miestą neskraido iš savo pagrindinės bazės Rygoje, todėl tikėtina, jog gana ženklų srautų į Mančesterį dalį gali sudaryti tranzitiniai keleiviai. Tiesa, 2007-aisiais „airBaltic” bandė skrydžius iš Rygos į Mančesterį.

O tranzitinių keleivių galės būti ne tik iš Rygos, bet ir iš Talino, į kurį „airBaltic” vėl pradės skraidyti po kelių mėnesių pertraukos. Tarp Vilniaus ir Talino bus skraidoma „Fokker 50” lėktuvu. Tokio tipo lėktuvas bus pradėtas naudoti ir reise iš Vilniaus į Berlyną (pakeis „Boeing 737-500”).

Mančesterio kryptis pirmiausia, be abejo, turėtų būti įdomi lietuviams emigrantams, išsibarsčiusiems toliau į Šiaurę nuo Londono. Be to, Mančesterio oro uostas laikomas neoficialia „atostoginių” reisų Didžiojoje Britanijoje sostine, todėl tikėtina, jog gali pasitaikyti keleivių, kurie naudosis Mančesteriu kaip tarpine stotele „į atostogas”.

„airBaltic” taip pat vėl pradės skrydžius į Dubliną ir Oslą. Abi šios kryptys šiuo metu nėra perpildytos pasiūla, kas ypač pasakytina apie Norvegijos sostinę. Dublino kryptimi vasarą ketina varžytis trys vežėjai – „Aer Lingus”, „Star1” ir „airBaltic”.

Vasaros sezone „airBaltic” taip pat pradės skrydžius iš Vilniaus į Šiaurės Europos miestą Hamburgą.

Dublino ir Mančesterio kryptimis „airBaltic” vykdys „naktinius” reisus, kas padės labai išnaudoti lėktuvus.

Nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo, keli vežėjai reisuose į Vilniaus oro uostą ketina didinti skrydžių skaičių arba keisti lėktuvus į didesnius, taip padidinami siūlomų kėdžių skaičių (capacity).

Nuo kovo 28 d. „Donbassaero”, iki šiol skraidžiusi į Vilnių propeleriniais lėktuvais AN-24 arba SAAB 340, keičia maršrute naudojamų lėktuvus į reaktyvinius „Embraer 145”. Dėl šios priežasties kelionė iš Vilniaus į Kijevą nuo 2 valandų sutrumpės iki 1 val. 20 min.

49 vietų reaktyviniai lėktuvai priklauso aviakompanijai „Dniproavia”. Šiuo metu trys Ukrainos aviakompanijos – „Aerosvit”, „Donbassaero” ir „Dniproavia” – baigia jungimosi procesą.

„Donbassaero” maršrutu Kijevas-Vilnius-Kijevas skraidys penkis kartus per savaitę: kasdien, išskyrus antradienius ir šeštadienius. Pirmadienais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais lėktuvas į Vilnių atvyks 14 val. 55 min., išvyks 15 val. 45 min., trečiadienias atvyks 9 val. 50 min., išvyks – 10 val. 40 min.

Lenkijos aviakompanija LOT nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo į Vilnių vykdys reisus du kartus per dieną, įprastu tvarkaraščiu: vienas reisas bus vykdomas su „nakvyne” Vilniuje, o antrasis reisas atvyks į Vilnių ir pakils atgal tarp 14 ir 15 val.

LOT skrydžių į Vilnių skaičių didino palaipsniui: nuo 2009 m. birželio buvo vykdomi 10 skrydžių per savaitę, nuo 2009 m. rudens – 12 skrydžių per savaitę.

LOT skrydžius vykdys ATR72 lėktuvais. Šiuo metu bandoma parduoti aviakompanija LOT, šiemet, panašiai kaip SAS, po ilgesnės pertraukos paskelbė apie plėtrą – šią vasarą bus atgaivinti nutraukti skrydžiai iš Varšuvos į Taliną, Beirutą, Bratislavą ir Gotenburgą.

Nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo Norvegijos žemų kainų aviakompanija „Norwegian” iš Oslo oro uosto į Vilnių vėl skraidys tris kartus per savaitę (dabar skraidoma du kartus) – planuojama, jog vasarą palaipsniui naudojami maršrute 148 vietų lėktuvai „Boeing 737-300” bus pakeisti į 189 vietų „Boeing 737-800”.

Beje, nuo balandžio 1 d. „Norwegian” vėl du kartus per savaitę skraidys iš šalia Oslo įsikūrusio Rygge oro uosto į Palangą.

„Lufthansa” 2010 m. vasaros tvarkaraštyje, kaip ir praėjusiais metais, vėl vykdys 13 skrydžių per savaitę tarp Vilniaus ir Frankfurto. Šiuo metu, žiemą, vykdomi 7 savaitiniai skrydžiai lėktuvu „Boeing 737-500”.

Vasaros tvarkaraštyje dieninis skrydis iš Frankfurto į Vilnių bus vykdomas 156 vietų lėktuvu „Airbus A320”, vietoje pernai naudoto 127 vietų „Boeing 737-300”. Pastarojo modelio lėktuvas šiemet atlikinės vakarinį reisą, kuris pernai buvo vykdomas 111 vietų lėktuvu „Boeing 737-500”. Dėl šių pakeitimų, „Lufthansa” siūlomų kėdžių skaičius į Vilnių bus padidintas 20%, palyginus su praėjusia vasara.

Didesniu lėktuvu į Vilnių ketina skraidyti ir „Lufthansai” priklausanti aviakompanija „Austrian”, kuri propelerinį 64 vietų lėktuvą „Dash” pakeis į 79 vietų reaktyvinį „Fokker 70”.

Didesnio lėktuvo taip pat sulauks popietinis „Czech Airlines” reisas iš Prahos į Vilnių – vietoje žiemos tvarkaraštyje naudojamo 108 vietų „Boeing 737-500”, skrydis bus vykdomas 132 vietas turinčiu „Airbus A319”. „Naktiniame” reise liks „Boeing 737-500”.

Kaip jau paskelbta anksčiau, vasaros metu „Star1 Airlines” skrydžių iš Vilniaus į Londoną skaičių padidins iki 6 skrydžių per savaitę, taip pat bus vykdomi tris kartus per savaitę skrydžiai į Dubliną.

Dėl atsiradusios konkurencijos ir šiek tiek smukusios paklausos, „Aer Lingus” toliau vykdys skrydžius iš Dublino į Vilnių keturis kartus per savaitę, tačiau bus naudojamas 176 vietų „Airbus A320” lėktuvas vietoje dabar naudojamo 212 vietų „Airbus A321”.

Per paskutines dvi savaites straipsniuose apžvelgiau tyrimo rezultatus, pagal kuriuos buvo nustatytas keleivių Vilniaus oro uoste profilis ir atvykimo/išvykimo iš Vilniaus oro uosto būdai.

Šį kartą – kelionės tikslo analizė pagal skrydžių kryptis. Peno pamąstymui suteikia kiekvienos iš Vilniaus oro uosto vykdomos skrydžių krypties išskaidymas pagal kelionės tikslą (darbo/mokslo ir poilsio/asmeniniai). Tyrimas buvo atliktas 2009 m. gruodį, todėl iš naujai atidarytų krypčių į tyrimą kaip ženklų srautą turinčios kryptys pateko tik Milanas ir Paryžius:

Tyrimo rezultatai nenustebino: pagal profilį, daugiausia verslo ir mokslo keleivių yra Vienos kryptyje, iš karto už jos rikiuojasi Talinas (išskirtinai verslo kryptis), tuomet Kijevas, Ryga ir Helsinkis.

Daugiausia asmeniniais tikslais keliaujančių yra Dublino kryptimi, nedaug nuo Dublino atsilieka Londono kryptis. Gatwickas yra šiek tiek populiaresnis tarp verslo keliautojų nei Stanstedas, tačiau priežastis galima įžvelgti ir tame, jog „Aer Lingus” bilietus galima įsigyti per GDS sistemas, tuo tarpu „Star1” – ne. Tačiau bet kokiu atveju verslo srautas yra labai menkas Londono kryptyje.

Šiek tiek daugiau nei po vienerių metų pertraukos, Vilnius bus pasiekiamas kaip KLM tinklo dalis. „Estonian Air” bendradarbiaudama su KLM, nuo vasario 12 dienos pradeda skrydžius 6 kartus per savaitę iš Vilniaus į Amsterdamą (kasdien, išskyrus šeštadienį). Bilietai jau parduodami.

„Estonian Air” „Boeing 737-500” lėktuvu skraidys iš Talino į Vilnių ir iš Vilniaus į Amsterdamą kiekvieną rytą bei tuo pačiu maršrutu grįš atgal (Amsterdamas-Vilnius-Talinas). „Estonian Air” ketina neparduoti bilietų iš Talino į Vilnių ankstyvo ryto reisui (tiesiog tam nebūtų paklausos, o keleiviams iš Talino skrydis bus kaip techninis sustojimas), tačiau bus galima vidurdienio skrydžiu su „Estonian Air” skristi iš Vilniaus į Taliną.

„Estonian Air” turės KLM „codeshare” tik maršrute Vilnius-Amsterdamas, bet neturės maršrute Talinas-Vilnius-Amsterdamas.

„flyLAL” su KLM „codeshare” skraidydama į Amsterdamą du kartus per dieną, maršrutu perveždavo 2008 m. 7000-9000 keleivių per mėnesį. Tyrimai rodo, jog apie 50% srauto buvo jungiamasis srautas per Amsterdamą.

Vilniaus pasiekiamumas su KLM jungtimi padidės ženkliai, ypač per „SkyTeam” aljanso vežėjus – šiai dienai „SkyTeam” aljansui Vilnius bus pasiekiamas tik per Prahą ir „Czech Airlines”.

„airBaltic” nuo sausio 11 dienos pradėjo skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą keturis kartus per savaitę. Dideliu „Estonian Air” pranašumu prieš „airBaltic” vykdomus skrydžius turėtų būti glaudi partnerystė su KLM: ji dėkinga ne tik galimybės siūlyti visą KLM žemėlapį, bet taip pat atsidaro ir daugybė KLM pardavimo biurų visame Pasaulyje ir daugybė KLM turimų korporatyvinių kontraktų, kur KLM yra suinteresuota parduoti bilietus ir į „codeshare” principu vykdomus skrydžius

„Estonian Air” siūlomas tvarkaraštis bus ypač patogus skrendant iš Vilniaus per Amsterdamą į bet kurį KLM žemėlapio miestą, bet taip pat patogus atvykti į Vilnių iš tolimųjų kraštų pasinaudojus KLM „naktiniais” skrydžiais su ankstyvu atvykimu į Amsterdamą. KLM ir jų partneriai ankstyvą rytą Amsterdame leidžiasi iš Singapūro, Nairobio, Abu Dabio, Kuala Lumpūro, Hong Kongo, Detrotio, Dubajaus, Niujorko, Toronto, Detroito, Mumbajaus, Vašingtono, Mineapolio, Los Anželo, Montrealio, Sietlo, Hiustono, Bostono ir daugybės kitų miestų.

„Estonian Air”, kaip regioninei kompanijai, toks glaudus bendradarbiavimas su KLM taip pat bus didelis žingsnis pirmyn – iki šiol turėjusi tik vieną strateginę partnerę SAS, kuri yra „Star Aliance” narė, pradeda bendradarbiavimą su „Sky Team” nare KLM.

Lėktuvas iš Talino į Vilnių pakils 5 val. 25 min., Vilniuje leisis apie 6 val. 30 min. 6 val. 50 min. pakils lėktuvas iš Vilniaus į Amsterdamą. 9 val. 40 min. iš Amsterdamo į Vilnių pakils lėktuvas, Vilniuje leisis 13 val., iš Vilniaus į Taliną lėktuvas kils 13 val. 25 min. ir lygiai už valandos baigs kelionę Taline.

Penktadienį pasklidus viešai kalboms apie „Aer Lingus” ketinimą sustabdyti skrydžius iš Londono Gatwicko oro uosto į Vilniaus oro uostą nuo vasaros sezono pradžios (kovo 31 d.), sujudo kitos aviakompanijos ketinančios užimti atsiradusią erdvę rinkoje – šurmulys rinkoje sujudo didelis, kas rodo, jog dabar jau gyvename kitokioje situacijoje nei 20098 m. pradžioje, kuomet beveik pusmetį niekas nerodė susidomėjimo skrydžiais tarp Vilniaus ir Londono, dėl ko Vilnius net šešis su puse mėnesio neturėjo tiesioginės jungties su Europos finansų centru.

Iš Vilniaus į Londono Stansted oro uostą skraidantys „Star1 Airlines” šiandien suskubo paskelbti, jog nuo balandžio 30 dienos iš Vilniaus į Londoną skris šešis kartus per savaitę – kasdien išskyrus šeštadienį.

„airBaltic” šiandien taip pat suskubo paskelbti, jog vasaros sezonu ketina skraidyti į Londono Gatwick oro uostą – naudojamas lėktuvo tipas (nors greičiausiai bus B735) ir skrydžių dažnis kol kas neskelbiami.

Nors skrydžių paklausą reikėtų vertinti kaip sistemą ir atsižvelgti, jog „Ryanair” siūlo daugiau nei po 2 skrydžius per dieną į skirtingus Londono oro uostos iš Kauno oro uosto bei atsižvelgti į pasiūlymus skristi jungiamaisiais skrydžiais, visgi, kokia šiai dienai yra paklausa skrydžiams tarp Vilniaus ir Londono?

Nuo liepos mėnesio skrydžius į Stanstedo oro uostą pradėjus „Star1 Airlines”, nuo rugsėjo „Aer Lingus”, o šventiniam periodui į konkurenciją įsijungus ir „Aurelai” keleivių skaičius tarp Vilniaus ir Londono didėjo nuolat kiekvieną mėnesį. Reikėtų įvertinti tai, jog emigracinės kryptys yra vienos lengviausiai „suaktyvinamos” kryptys – įsijautus aviakompanijoms į aršią konkurenciją ir kainų karą maršrute atsiranda keleivių, kurie „šiaip neskristų, bet skrenda tik todėl, jog pigu” (modelis, pagal kurį „low cost”  kompanijos plečia keleivių rinką).

2009 m. Londono kryptis buvo populiari ir tarp skrendančių keleivių su persėdimais: kol neprasidėjo „Aer Lingus” skrydžiai, kiekvieną mėnesį 1100-1300 keleivių skrido su persėdimu į Gatwicką (lapkritį ir gruodį tokių keleivių sumažėjo iki 200), o į Heathrow su persėdimais kiekvieną mėnesį skrido 700-900 keleivių.

Kad galėtume įvertinti skrydžių sezoniškumą, galima pažiūrėti į istorinius duomenis, kokie keleivių srautai tarp Vilniaus ir Londono buvo 2006-2008 metais:

Matome, jog nepaisant krizės, ir skaičiuojamo rinkos susitraukimo apie 20% 2009-aisiais, keleivių, pervežtų maršrutu Vilnius-Londonas skaičius gruodžio mėnesį pasiekė 2007-2008 metų lygį.

Vertinant iš šio grafiko matomą sezoniškumą, galima matyti, jog vasaros sezono metu skrydžių paklausa Vilnius-Londonas maršrutu nuo gegužės iki rugsėjo pakyla apie 30%, palyginus su žiemos sezonu. Pagal tai galima daryti prielaidą, jog 2010 m. vasarą paklausa gali siekti 12-14 tūkst. keleivių maršrute per mėnesį.

Pagal iki praėjusios savaitės galiojusį planą 2010 m. vasarai, „Star1 Airlines” ketino siūlyti 5300 vietų per mėnesį, tuo tarpu „Aer Lingus” – 10440 vietų per mėnesį, todėl bendra pasiūla – 16000 vietų per mėnesį. Jeigu abu vežėjai orientuojasi į 75% lėktuvų užpildymą, tai tokia kėdžių pasiūla realiai atitinka rinkos poreikį be papildomo rinkos aktyvinimo ir keleivių persikėlimo iš aplinkinių oro uostų.

Taigi, kas dabar? „Star1 Airlines” pakėlė savo kėdžių pasiūlą iki 7700 vietų. Vadinasi, erdvės yra dar mažiausiai 8300 vietų. Keleiviams, be abejo, geriausia situacija yra kuomet rinkos dalyviai siūlo daugiau vietų, nes tuomet jie yra labiausiai suinteresuoti didinti paklausą aktyviais rinkodaros veiksmais.

Tęsiu prieš savaitę pradėtą Vilniaus oro uosto keleivių tyrimo apžvalgą.

Pirmiausia, nedidelis duomenų patikslinimas apie keleivius, besinaudojančių Vilniaus oro uostu.  Prieš savaitę skelbtuose grafikuose latviai ir estai pateko į skiltį „Kiti”, tačiau patikslinus paaiškėjo, jog jų yra gana ženklus procentas:

Vienas iš keleivių tyrimo tikslų – nustatyti, kokiu būdu į Vilniaus oro uostą atvyksta keleiviai ir kaip būtų galima pagerinti susisiekimą su Vilniaus oro uostu.

Tyrimo rezultatai parodė, jog lygiai pusė visų keleivių į Vilniaus oro uostą yra atvežami/išvežami draugų arba šeimos narių. Šis būdas yra ypač populiarus tarp lietuvių ir užsakomaisiais skrydžiais skraidančių keleivių. Tarp užsieniečių populiariausias atvykimo ir išvykimo būdas yra taksi – juo naudojasi 49% apklaustųjų, o draugai atveža 26% keleivių.

Miesto autobusu į Vilniaus oro uostą atvyksta 11% vilniečių, tuo tarpu tarp gyvenančių ne Vilniuje šis rodiklis sudaro tik 4%. Įdomu, kad miesto autobusas populiarus tarp užsakomaisiais reisais skrendančių – 14% čarteriu skrendančių naudojasi miesto autobusais, kai tuo tarpu tarp reguliariaisiais skrendančių – tik 8%.

Atvykimas į oro uostą traukiniu yra gana populiarus tarp lietuvių, kurių gyvenamoji vieta yra ne Vilniuje – 7% nevilniečių atvyksta traukiniu, tuo tarpu tarp vilniečių traukiniu atvykusieji sudaro 1%.

Vilniaus oro uosto keleivių paklausus, kaip Vilniaus oro uostas galėtų pagerinti susisiekimo klausimus, tai 11% keleivių siūlo pasirūpinti pigesniu parkavimu. Šis klausimas yra ypač aktualus lietuviams – to pageidauja 16%, tuo tarpu tarp užsieniečių šis klausimas aktualus 3%. Taip pat pastebimas skirtumas, jog ne Vilniuje gyvenantiems šis klausimas aktualesnis nei ne vilniečiams.

13% vilniečių aktualu, jog visuomeninis transportas į Vilniaus oro uostą važiuotų dažniau.

Nemokamas trumpalaikis parkavimas yra aktualus 12% vilniečių, tuo tarpu mažai aktualus tarp ne vilniečių ir užsieniečių.

Užsieniečiams pats aktualiausias klausimas, iškeltas teikiant pasiūlymus susisiekimui su oro uostų gerinti yra galimybė taksi atsiskaityti kreditine kortele. Tai siūlo 9% keliaujančių užsieniečių ir tai jiems yra pati svarbiausia problema: tai aktualiau nei pigesnis parkavimas, nemokamas trumpalaikis parkavimas ar dažniau kursuojantis viešasis transportas.

Vilniaus oro uoste svarbiausios parkavimo problemos pamažu yra sprendžiamos – neseniai atidaryta Vilniaus oro uosto administruojama trumpalaikio stovėjimo aikštelė, kuriame suteikiama galimybė iki 15 min. stovėti nemokamai ir ilgesnis stovėjimas yra pigesnis nei aplinkinėse aikštelėse, taip pat vyksta konkursas taksi paslaugoms Vilniaus oro uoste teikti.

„Aer Lingus” nuo vasaros sezono pradžios ketina nutraukti skrydžius iš Londono Gatwick oro uosto į Vilniaus oro uostą. Šiuo metu „Aer Lingus” skraido kasdien su 174 vietų „Airbus A320” lėktuvu.

Drauge su Vilniaus reisu iš Londono „Aer Lingus” nutraukia skrydžius į Bukareštą, Eindhoveną, Faro, Miuncheną, Varšuvą, Nicą, Tenerifę, Vieną, Ciūrichą.

„Aer Lingus” šį sprendimą motyvuoja optimizacija, nepalankia aplinka aviacijai plėtotis Anglijoje bei per maža paklausa skrydžiams iš Londono. „Aer Lingus” sumažino veiklą 2009 m. viduryje Dubline ir atleido nemažą būrį darbuotojų, nors Londono Gatwick bazė buvo atidaryta tik 2008 m. gruodžio mėnesį. Kalbama, jog „Aer Lingus” gali dar tęsti optimizaciją ir galbūt atsisakys ilgų nuotolių skrydžių veiklos.

Aviakompanija iki šiol vykdė veiklą 5 lėktuvais Londone, o 2010 m. ketino bazę išplėsti iki 9 „Airbus A320” lėktuvų. Nusprendus mažinti apsukas Gatwick’e, liks trys lėktuvai.

„Aer Lingus” iš Gatwick oro uosto ketina skraidyti tik į tris Airijos miestus – Dubliną, Cork ir Knock bei Malagą.

Prieš didžiąsias metų šventes Vilniaus oro uostas su „Spinter tyrimais” baigė Vilniaus oro uosto keleivių tyrimą, kurio tikslas  – išsiaiškinti keleivių pasitenkinimą Tarptautinio Vilniaus oro uosto paslaugomis bei nustatyti nepatenkintus poreikius. Profesionalūs apklausėjai vedė standartizuotus betarpiškus interviu su keleiviais Vilniaus oro uosto atvykimo ir išvykimo terminaluose.

Noriu pasidalinti tyrimo rezultatais: šiandien pirmoji tyrimo dalis – keleivių demografinis ir socialinis profilis.

Tarp Vilniaus oro uosto keleivių gana ženkliu dydžiu yra daugiau vyrų negu moterų.

Pagal amžių Vilniaus oro uosto keleiviai pasiskirsto į tris visiškai lygius trečdalius: trečdalis keleivių yra nuo 18 iki 30 metų, trečdalis nuo 31-erių iki 4o-ties ir trečdalis keturiasdešimties ir daugiau.

Trijų ketvirtadalių Vilniaus oro uosto keleivių pajamos, vidutiniškai tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį, yra didesnės nei 2000 litų. Atkreiptinas dėmesys, jog čia nurodytos ne asmens pajamos, o vidutinės pajamos, tenkančios vienam keleivio šeimos nariui.

Beveik du trečdaliai Vilniaus oro uosto keleivių nurodo, jog pagrindinė jų gyvenamoji vieta yra Lietuva. Po 3% keleivių yra iš Airijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Švedijos. Pažymėtina, jog tarp Airijos ir Didžiosios Britanijos keleivių dominuoja asmeniniais reikalais keliaujantys, tuo tarpu tarp švedų ir vokiečių – verslo reikalais keliaujantys. Keleivių tyrime aiškiai atsispindi Skandinavijos verslo įtaka Lietuvai – 6% keliautojų savo nuolatine gyvenamąja vieta nurodo vieną iš keturių Skandinavijos šalių. Trys ketvirčiai iš visų Skandinavijos keliautojų yra keliaujantys verslo tikslais.

Svarbu pastebėti tai, jog tyrime dalyvavo tiek užsakomųjų reisų keleiviai, tiek reguliariaisiais skrydžiais keliavę keliautojai. Vilniaus oro uoste apie ketvirtadalį keleivių sudaro užsakomųjų reisų keleiviai, o tarp užsakomųjų reisų keliautojų net 98,9% respondentų nurodė, jog jų gyvenamoji vieta yra Lietuva. Tarp reguliariųjų reisų Lietuvos gyventojai sudaro 58,7% keleivių, t.y. reguliariaisiais reisais virš 40% keliauja ne Lietuvos gyventojų.

Pastebėtina, jog tarp keleivių, kurių gyvenamoji vieta yra Rusija, 60% keliautojų keliauja verslo tikslais, o net 40% – mokslo ir studijų tikslais.

Tarp keliautojų, kurie gyvena Didžiojoje Britanijoje, daugiau nei 80% keliautojų yra 40-ties metų (35% iki 30-ties). Tuo tarpu vyriausi keliautojai yra iš Vokietijos – 36% keliautojų yra virš 50-ties metų.

Tarp keleivių, kurie savo nuolatine gyvenamąja vieta nurodo Lietuvą, 60% keleivių nurodo, jog jų gyvenamojo vieta yra Vilniaus miestas arba Vilniaus rajonas. 21% keleivių yra iš Kauno miesto arba rajono.

Jeigu analizuosime tik reguliariaisiais skrydžiais keliaujančius keleivius, tai tarp jų 63% yra iš Vilniaus, 19% iš Kauno, 6% iš Klaipėdos.

Tarp viliniečių išsiskiria daug verslo tikslais keliaujančių, tuo tarpu kauniečių dominuoja poilsio/pažintiniai tikslai, taip pat tarp kauniečių yra sąlyginai daug keliaujančių mokslo tikslais.

44% keliaujančiųjų Vilniaus oro uoste yra keliaujantys darbo/verslo ir mokslo/studijų tikslais, kas vadinama „business” segmentu. 56% keleivių patenka į vadinamąjį „leisure” segmentą, kuris skirstosi į poilsio/pažintiniu tikslu ir asmeniniu tikslu (kuo laikomas draugų ir giminaičių lankymas).

Tarp užsakomųjų reisų keleivių absoliučiai dominuoja keliaujantys polisio/pažintiniais tikslais (86,7%), todėl reguliariaisiais reisais keliaujančių kelionės tikslas šiek tiek skiriasi nuo bendrų keliautojų. Reguliariaisiais reisais 45% keliauja darbo/verslo tikslais, 7% – mokslo tikslais, poilsio/pažintiniais tikslais keliauja 19%, asmeniniais – 28%. Vadinasi, tarp reguliariaisiais reisais keliaujančiųjų daugiau nei pusė priklauso „business” segmentui.

Darbo bei verslo tikslais keliaujantys dažniau nurodė vyrai, 31-50 m. amžiaus apklaustieji, išvykstantys keleiviai, reguliariais skrydžiais keliaujantys respondentai, užsienio šalių bei Vilniaus gyventojai, anglakalbiai bei rusakalbiai tyrimo dalyviai, aukščiausių pajamų (virš 5000 Lt) atstovai.

Poilsio, pažintiniais tikslais – atvykstantys keleiviai, čarterio skrydžiais skrendantys respondentai, ne Vilniaus gyventojai,  lietuvių kalba kalbantys apklaustieji, mažiausių pajamų (iki 1000 Lt) atstovai.

Asmeniniais tikslais – moterys, vyriausio amžiaus respondentai (virš 50m.), reguliariais skrydžiais keliaujantys apklaustieji, Lietuvos gyventojai, lietuvių kalba kalbantys tyrimo dalyviai.

* * *

Kitame įraše apie Vilniaus oro uosto keleivių tyrimo rezultatus pasidalinsiu duomenimis apie tai, kokiu būdu keleiviai pasiekia Vilniaus oro uostą.

Nuo 2010 m. vasario 11 d. „airBaltic” skrydžių tvarkaraštį į Paryžių papildys dar vienas reisas ketvirtadieniais. Šiuo metu „airBaltic” vykdo vakarinius reisus Vilnius-Paryžius-Vilnius antradieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.

Ketvirtadieniais bus vykdomas rytinis reisas: išvykimas 8 val. 15 min., nusileidimas Paryžiuje 10 val. Iš Paryžiaus – 11 val., Vilniuje – 14:40.

Jeigu šiuo metu vykstantys penktadienio ir sekmadienio vakariniai skrydžiai yra puikiai tinkantys trumpam „weekend-break” „meilės mieste”, tai papildomas reisas ketvirtadieniais leis rinktis ir „ilgesnį savaitgalį” – nuo ketvirtadienio ryto iki sekmadienio vakaro.

Tuo tarpu nuo sausio pradžios „airBaltic” iš karto mažins vietų skaičių Vilnius-Amsterdamas-Vilnius maršrute. Vietoje planuotų 6 savaitinių skrydžių į Amsterdamą, vyks keturi: pirmadienio, trečiadienio, penktadienio ir sekmadienio rytais.

Nuo sausio 11 d. „airBaltic” pakeis Vilnius-Kopenhaga reiso tvarkaraštį. Rytinis išvykimas į Kopenhagą bus pavėlintas pusvalandžiu (iki 7 val. 25 min.), grįžimas iš Kopenhagos po greito apsisukimo ten (nusileidimas Vilniuje 11 val.). Vakarinis reisas bus paankstintas – išvykimas iš Vilniaus 17 val. 50 min., išvykimas iš Kopenhagos – 18 val. 55 min.

„airBaltic” tvarkaraštis „atsiskirs” nuo SAS tvarkaraščio, kuriuo jie pradės skrydžius nuo sausio 11 d. Žvelgiant į tvarkaraštį matosi, jog „airBaltic” netekusi SAS „codeshare” tvarkaraštį periorientavo į keleivius, kuriems Kopenhaga yra galutinis kelionės tikslas. Verslininkai nuvykti į Kopenhagą galės lygiai 8 val., o po darbo dienos 21 val. 25 min. jau būti Vilniuje.

Latvių aviakompanija „airBaltic” šventinių laikotarpiu sugalvojo gan įdomią pramogą Lietuvos keliautojams – Kalėdų dienomis suorganizuos tris skrydžius Lietuvos viduje: iš Vilniaus į Palangą, iš Palangos į Kauną ir iš Vilniaus į Kauną.

Iš Vilniaus į Palangą oro bendrovės lėktuvas skris gruodžio 26 d., iš Palangos į Kauną – gruodžio 25 d., o iš Vilniaus į Kauną – gruodžio 28 d.

Be jokios abejones, skraidymas pramoginis, greičiausiai suderintas su techniniu lėktuvų perkėlimu iš vieno oro uosto į kitą: šventinėmis dienomis daug tvarkaraštinių reisų nevyksta, todėl išsiderina lėktuvų naudojimo tvarkaraščiai.

„airBaltic” bilietus ketina išdalyti pusvelčiui – bilietai kainuoja keliasdešimt litų (sako, „airBaltic” kasose pigiau nei internetu dėl šiems bilietams netaikomo aptarnavimo mokesčio).

Beje, lapkričio mėnesį pristatęs naują kainodarą Vilniaus oro uostas iki simbolinių sumažino oro uosto rinkliavas vietiniams skrydžiams Lietuvoje – išvykstančio keleivio rinkliava yra vos 4 litai, tupiančio lėktuvo rinkliava – 7 litai už toną.

Kalbant apie „airBaltic” skraidymą į Palangos ir Kauno oro uostus, tai įdomus pastebėjimas: pasibaigus vasaros sezonui, „airBaltic” pradėjo iš Kauno oro uosto pervžti daugiau keleivių negu iš Palangos. Priminsiu, jog Palanga-Ryga maršrutas buvo atidarytas šių metų balandžio mėnesį, Kaunas-Ryga – birželį. Vasaros sezono piko metu Ryga-Palanga reise liepą-rugpjūtį buvo daugiau nei 4000 keleivių, tačiau palaipsniui lapkritį nukrito iki 1900 keleivių. Kaunas-Ryga reise keleivių skaičius nuo reiso atidarymo svyruoja tarp 2000 ir 3000 keleivių.

Priežastys greičiausiai yra dvi. Pirma, Vakarų regiono sezoniškumas yra labai didelis ir vasaros metu oro keleivių yra kur kas daugiau (Jūros šventė, burlaivių paradas, šiemetinis Europos tautų susibūrimas Klaipėdoje), tuo tarpu verslo srautai Kaune yra stabilesni. Antra, SAS rudenį suintensyvino skrydžių Palanga-Kopenhaga tvarkaraštį ir marketinginius veiksmus, ko pasekoje, padidino savo rinkos dalį verslo keleivių iš Palangos segmente.

Bet kokiu atveju, „airBaltic” tiek iš Palangos, tiek iš Kauno į Rygos skrydžių mazgą persiveža kur kas daugiau keleivių negu iš kitų dviejų artimų miestų, į kuriuos skrydžius pradėjo šiemet: iš Tartu kiekvieną mėnesį pervežama 1200-1800 keleivių, tuo tarpu Pskovo kryptis po dviejų mėnesių eksperimento buvo sustabdyta (skelbiama, jog iki pavasario), rugsėjį ir spalį Pskovas-Ryga maršrutu keliavo tik po 150 keleivių.