Simonas Bartkus | Blog

Baigėsi lapkritis, liūdniausias mūsų regione aviacijai mėnuo, kuomet asmeniniais reikalais keliaujančiu praktiškai nėra, o visi skrydžiai laikosi tik iš verslo keliautojų srauto. Dėl šios priežasties nenuostabu, jog kuomet lyginame lapkritį su spaliu, daugelyje maršrutu keleivių skaičius krenta.

2009 m. lapkričio mėnesį Vilniaus oro uoste pervežta 95,8 tūkst. keleivių, iš jų 76,5 tūkst. keliavo reguliariaisiais reisais, 19,2 – užsakomaisiais reisais.

Šitaip atrodo pokyčiai keleivių srautuose 2009 m. lapkričio mėnesį Vilniaus oro uoste reguliariaisiais maršrutais:

Kadangi pagal IATA spalio paskutinį sekmadienį įsigaliojo naujas, žiemos tvarkaraštis, dalis rezultatų pokyčių įvyko dėl šios priežasties. Žiemos tvarkaraštyje skrydžių į Vilnių sumažino „Lufthansa” bei „Norwegian” ir tai atsispindi statistikoje, keleivių skaičius sumažėjo ženkliai. Taip pat su žiemos tvarkaraščiu „airBaltic” sustabdė skrydžius tarp Vilniaus ir Talino.

Tuo tarpu nuo spalio pabaigos skrydžių skaičių padidino „Aer Lingus” Londono kryptimi bei „Brussels Airlines” Briuselio kryptimi, todėl šios bendrovės pasiekė keleivių skaičiaus ūgtelėjimą. Dėl „Aer Lingus” kasdienių skrydžių iš Gatwick oro uosto į Vilnių pradžios, 1000 keleivių neteko Rygos kryptis, kadangi keliaujančių į Londoną per Rygą beveik nebeliko.

Lapkričio antroje pusėje iš Vilniaus oro uosto buvo atidaryti du nauji maršrutai – „Star1 Airlines” pradėjo skrydžius į Milaną, o „Yamal Airlines” atidarė maršrutą į Maskvos Domodedovo oro uostą.

Svarią įtaką Helsinkio srautams turėjo „Finnair” pilotų streikas, trukęs kelias dienas, tačiau keleivių srautai po streiko iki šiandien vis dar yra keliasdešimt procentų žemesni nei įprasta – įvykęs streikas pardavimams kenks dar ne vieną savaitę.

Atskiras žvilgsnis į užsakomųjų skrydžių rinką Vilniaus oro uoste – kaip šiais metais kinta keleivių srautai nereguliariuosiuose reisuose:

Matome, jog pirmąjį metų pusmetį keleivių užsakomaisiais reisais mažėjo beveik tokiu pat tempu kaip reguliariaisiais reisais (per 40%), tačiau vasaros viduryje veiklą pradęs naujas kelionių organizatorius „Star1 Holidays” iš esmės išjudino rinką ir pervežtas keleivių skaičius, lyginant su 2008 m. mažėja jau tik 5-15%.

2009 m. lapkričio mėnesį „flyLAL Charters” užėmė 74% užsakomųjų skrydžių rinkos pagal pervežtą keleivių kiekį, „Star1 Airlines” – 18,3%, „Aurela” – 5,9%.

Rygos oro uoste 2009 m. lapkritį buvo pervežta 307 tūkst. keleivių, iš kurių 300 tūkst. keliavo reguliariaisiais reisais. 20 populiariausių krypčių iš Rygos oro uosto atrodo taip:

Skirtingai negu Vilniaus statistikoje, Rygos oro uosto statistikoje pateikiami duomenys apie miestus, o ne apie oro uostus, todėl, pvz. Londono kryptyje sumuojami „airBaltic” ir „Ryanair” srautai, Stokholmo kryptyje sumuojami į Arlanda ir Skavsta oro uostus pervežtų keleivių srautai.

Rygoje, kaip ir Vilniuje, lyginant lapkritį su spaliu beveik visos kryptys „raudonuoja” dėl sezoniškumo, todėl įdomiau žiūrėti į palyginimą su 2008 m. „airBaltic” gyvenant skyrybų su SAS procese, krenta keleivių skaičius tiek Kopenhagos, tiek Stokholmo kryptymis. Be abejo, čia dar atsiliepia ir ženklus verslo keliautojų skaičiaus smukimas, kuris yra ypač ženklus Latvijoje.

Iš Amsterdamo krypties pasitraukus KLM, keliautojų tarp Rygos ir Amsterdamo keliautojų skaičius smuko beveik dvigubai.

Bendrą keleivių skaičiaus augimą Rygoje šiais metais sudaro „airBaltic” augimas, tuo tarpu antro pagal dydį vežėjo iš Rygos oro uosto „Ryanair” pervežamų keleivių skaičius yra šiek tiek sumažėjęs: per 11 šių metų mėnesių „Ryanair” Rygos oro uoste pervežė 812 tūkst. keleivių, kai tuo tarpu pernai per tą patį laikotarpį pervežė 840 tūkst. keleivių.

Talino oro uoste šių metų lapkritį pervežta 99,8 tūkst. keleivių, iš jų 83,3 tūkst. – reguliariaisiais reisais:

2009 m. rudenį iš Talino oro uosto nutrūko skrydžiai į Barseloną, Paryžių ir Milaną, tuo labiausiai pasinaudojo „Czech Airlines”, siūlanti patogias jungtis į šiuos miestus Prahos oro uostą.

Tuo tarpu dėl tranzitinių keleivių iš Talino toliau koja kojon kovoja „Finnair” ir „airBaltic” – drįstu prognozuoti, jog šį lapkritį daug žymesnę pergalę būtų pasiekusi „Finnair” negu vidinė jos problema – pilotų streikas.

Lapkričio 12 dieną „airBaltic” pradėjo skrydžius per Taliną į Suomijos miestelį Lappeenranta, tačiau keleivių srautas šiuo maršrutu kol kas yra labai nedidelis.

Dažnai kylantis klausimas – kiek iš Vilniaus į kitus oro uostus skrendančiuose lėktuvuose sėdi keleivių, kurie iš Vilniaus pasiekia ne galutinį savo kelionės tikslą, o pirmas nusileidimas yra tik tarpinė stotelė?

2009 m. iš Vilniaus oro uosto tiesiogiai pasiekiamų krypčių sumažėjus bene dvigubai, transferinių keleivių rinkoje įvyko dideli pokyčiai. Tai įtakojo ne tik skrydžių sumažėjimas, tačiau ir aviakompanijos „airBaltic” transformacija į, kaip jie vadina, „network LCC” (žemų kaštų vežėjas per Rygos oro uostą).

Pirmojoje lentelėje pateikiu duomenis, kiek procentų keleivių, skrendančių iš Vilniaus oro uosto skirtingomis kryptimis yra transferiniai keleiviai į kitus oro uostus:

2009 m. iš Vilniaus oro uosto yra šešios kryptys, kuriomis daugiau nei pusė skrendančių keleivių yra tranzitiniai: Praha, Ryga, Kopenhaga, Frankfurtas, Varšuva ir Viena. Matome, jog tranzitinių keleivių procentinis santykis Vilnius-Praha reise yra netgi didesnis nei Vilnius-Ryga reise: visgi, Vilniaus ryšys su Ryga yra didesnis nei su Praha ir milžiniškame transferinių keleivių skaičiuje yra ženklus kiekis „point-to-point” srauto.

Kita lentelė – absoliutus skaičius, kiek per 2009 m. bus keleivių iš Vilniaus oro uosto, keliaujančių per skirtingus aplinkinius oro uostus.

Šioje lentelėje jau Rygos oro uostas yra akivaizdus lyderis – daugelis populiariausia šiemet iš Vilniaus kryptimi – Ryga skrenda naudodamiesi kaip tranzitine stotele.

Rygos oro uostas užima beveik trečdalį tranzitinių keleivių iš Vilniaus rinkos, Prahos oro uostui atitenka 18%, Kopenhagos oro uostui – 14%, Frankfurtui – 12%.

2009 m. buvo dideli pasikeitimų metai Vilniaus oro uostui, todėl kyla klausimas, kas iš „flyLAL” bankroto ir „airBaltic” strategijos pakeitimo laimėjo ir pralaimėjo daugiausia?

Sekančioje lentelėje – tranzitinių keleivių pokytis, lyginant 2009 m. su 2008 m. Kiek oro uostai „gavo” arba „neteko” tranzitinių keleivių iš Vilniaus?

Vėlgi matome, jog Rygos oro uostas geriausiai pasinaudojo rinkos situacija. Pastebėtina tai, jog ženklų tranzitinių keleivių ūgtelėjimą iš Vilniaus pasiekė Prahos oro uostas, tuo tarpu kiti oro uostai ir aviakompanijos, nors ir sugebėjo padidinti tranzitinių keleivių srautus, tai nebuvo labai didelis srautas – mažiau nei 1000 keleivių per mėnesį.

Labai įdomi yra lentelės apačia, kurioje galima rasti atsakymą, kodėl SAS pasiryžo vėl skraidyti iš Kopenhagos į Vilnių.  Nors skrydžiai iš Vilniaus į Kopenhagą nenutrūko ir pokyčiai šiame maršrute nedideli (tik mažiau nei trečdaliu sumažėjęs „airBaltic” reisų skaičius), tačiau Kopenhagos oro uostas neteko daugiau nei 30 tūkst. tranzitinių keleivių iš Vilniaus oro uosto! Tik Amsterdamo oro uostas, visiškai nelikus skrydžių tarp Vilniaus ir Amsterdamo, neteko daugiau.

Nors Briuselio oro uoste tranzitinių keleivių iš Vilniaus skaičiaus pokytis į teigiamą pusę yra nedidelis, tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog skrydžius „Brussels Airlines” pradėjo tik nuo balandžio, o tokiuose ilguose segmentuose kaip Vilnius-Briuselis tranzitiniai srautai formuojasi nelengvai. Akivaizdus faktas – nepaisant to, jog jeigu, tarkim „airBaltic”, „flyLAL” ar koks kitas vežėjas siūlo jungiamuosius skrydžius per vieną ar kitą oro uostą, srautai yra nepalyginami su tais, kokie gali būti turint pilną oro uoste besibazuojančios aviakompanijos „codeshare” ir juolab nepalyginami su pačios bazinės aviakompanijos pačios vykdomais skrydžiais.

Daugelis tranzitinio srauto netekusių oro uostų srauto neteko dėl nutrūkusių reisų arba pasikeitusių vežėjų. Pavyzdžiui, nors „Norwegian” Oslo kryptimi padidino pervežamų keleivių skaičių, tačiau tranzitinių keleivių skaičius sumažėjo Oslo oro uoste ženkliai, kadangi nebeliko jungiamųjų SAS skrydžių per šį oro uostą. Vienintelė realių pokyčių nepatyrusi, tačiau srautus praradusi kryptis yra Viena.

PASTABA. Šiai analizei panaudoti IATA PaxIS, Vilniaus ir kitų oro uostų, aviakompanijų bei ALG duomenys. Dėl skirtingų šaltinių pateikiamų duomenų lyginimo tarpusavyje galima paklaida iki 10%. Skaičiavimuose naudojami prognozuojami galutiniai 2009 m. srautai, apskaičiuoti pagal faktinius srautus iki 2009.11.25.

Nors Gruzijos aviakompanijos „Euroline” tinklalapis jau kelias savaites neveikia, o jų planai skraidyti tarp Tbilisio ir Vilniaus buvo atidėliojami keletą mėnesių, „Euroline” pamažu tyliai daro namų darbus ir artėja prie rezultato – tiesioginių skrydžių tarp Tbilisio ir Vilniaus oro uosto.

Šią savaitę Lietuvos Respublikos Civilinės aviacijos administracija patvirtino, jog „Euroline” gavo leidimą skristi keleiviniu skrydžiu tarp Tbilisio ir Vilniaus oro uostų.

Antras svarbus žingsnis – šią savaitę „Amadeus” sistemoje prasidėjo prekyba bilietais į šios žiemos „Euroline” reisus.

Skrydžiai turėtų prasidėti gruodžio 4 dieną.

„Euroline” iš Tbilisio į Vilnių ketina skraidyti du kartus per savaitę, antradieniais ir penktadieniais. Skrydis iš Tbilisio prasidės 14 val. vietos laiku, nusileidimas Vilniuje – 16 val. 45 min. Pakilimas iš Vilniaus – 19.45 val., nusileidimas Tbilisyje – 2 val. 15 min.

„Euroline” skrydžiams tarp Tbilisio ir Vilniaus ketina naudoti „YAK-40” lėktuvą. Nors pilnai pakrauto YAK-40 skrydžio nuotolis yra 1800 kilometrų, tačiau, neoficialiomis žiniomis „Euroline” planuoja naudoti lėktuvo komplektaciją su mažiau nei 30 vietų, kas gali leisti vykdyti skrydžius 2000 km atstumu.

Bendras keleivių skaičius birželį Vilniaus oro uoste buvo 90,1 tūkst. (skaičiuojam tik reguliariuosius skrydžius, be užsakomųjų). T.y. 9% daugiau nei šių metų gegužę, bet kritimas su praėjusiais metais išlieka apie 40%. Skaičiai „y-o-y” panašūs kaip ir vasarį-gegužę, o mėnesinis augimas – sezoninių svyravimų pasėkmė. Birželį atidarytas vienas naujas reisas – „Skyways” maršrutas iš Vilniaus į Stokholmą.

Lyderių rikiuotės nesikeičia, tačiau daugelis Vilniuje dirbančių užsienio avia bendrovių dėka sezoninio augimo gerino savo rekordus arba buvo labai arti jų.

Vilniaus oro uosto senbuvių rekordai

Visų laikų geriausius rezultatus Vilniaus oro uoste pasiekė „Czech Airlines”, pervežusi 11,3 tūkst. keleivių (užpildymas perlipo 75%), geriausią rezultatą nuo 2006 m. vasaros pasiekė „LOT – Polish Airlines” į Varšuvą išvežusi 4,9 tūkst. keleivių (90% užpildymas), veiklos rekordą pasiekė „Utair”, į Maskvą skraidinusi 3,7 tūkst. keleivių (~61%). Arti rekordo buvo ir „Lufthansa”, į Frankfurtą birželį skraidinusi 10,8 tūkst. keleivių su 80% lėktuvų užpildymu (geresni rezultatai, kaip ir LOT atveju, buvo 2006 m. liepą, kol tiesioginių skrydžių iš Vilniaus nebuvo daug).

Jau tradicija, jog Rygos kryptis kas mėnesį gerina rekordus – „airBaltic” į savo skrydžių mazgą birželį išsivežė 19,3 tūkst. keleivių, tačiau augimas lyginant su geguže yra tik 2%. Lėktuvų užpildymas nesiekia 50%, tačiau čia yra ir dažno tvarkaraščio ir reisų, rengiamų tik dėl lėktuvo pervarymo, pasekmė.

Stebuklingame lygyje toliau laikosi „Aer Lingus” Dublino reiso užpildymas (virš 95%), šiek tiek sezoniškai ūgtelėjo ir Briuselio, Kijevo ir Oslo keleivių skaičius bei lėktuvų užpildymas. Vienintelė birželį kritusi kryptis – Talinas, kurioje keleivių sumažėjo 25%. Beje, įdomu, jog beveik visus keleivius prarado „Estonian”, tuo tarpu „airBaltic” keleivių skaičius liko panašus kaip ir gegužę. Visgi, Talino kryptis sezoniška – vasarą verslo keliautojų tarp dviejų Baltijos šalių sostinių sumažėja (šiomis dienomis dažnai VNO lentoje pamatysite „Skrydis atšauktas” prie Talino eilutės).

Daugelis į Vilnių skrendančių oro bendrovių dabar dėl sumažėjusių skrydžių skaičiaus dabar turi galimybę raškyti uogeles. Pavyzdžiai, „Lufthansa” Vilniuje „turi” 10,8 tūkst. keleivių, Rygoje – 5,9 tūkst., į Taliną neskrenda. „Finnair” Vilniuje turi 8,4 tūkst. keleivių, nors arti esančiame Taline 11,9 tūkst., tačiau Rygoje tik 4,7 tūkst. „Czech” Vilniuje – 11,3 tūkst., Rygoje – 7,8 tūkst., Taline – 5,5 tūkst. LOT Vilniuje – 4,9 tūkst., Rygoje – 2,7 tūkst.

Esu tikras, jog liepą ne viena aviakompanija pagerins savo rezultato Vilniaus oro uoste rekordus dėl sezoniškumo – liepa ir rugpjūtis yra istoriškai patys geriausi mėnesiai Vilniaus oro uostui.

„Skyways” atidariusi reisą į Stokholmą per birželį pervežė 1,7 tūkst. keleivių, o lėktuvo užpildymas buvo kiek didesnis nei 40%. Kaip pirmam mėnesiui, per daug skųstis nereikėtų. Tuo tarpu keturias savaites vykdyti skrydžiai į Kopenhagą iš ties buvo labai mažai užpildyti – „Skyways” pervežė tik 450 keleivių, o lėktuvų užpildymas nesiekė 25%. Staigus planų pakeitimas atrodo nerimtai, tačiau yra suprantamas. Liūdnai atrodo tik tai, jog sustabdžius Kopenhagos reisą dabar kasdien 5 valandas „Skyways” lėktuvas Vilniuje stovi nenaudojamas – faktas, kad paklausa tokia, jog labiau apsimoka laikyti lėktuvą stovintį, o ne skrendantį. O „Skyways” turėtų galimybę pabandyti su „Fokker 50” suskraidyti vidurdienį kad ir į tą patį Berlyną, apie kurios krypties atidarymą buvo svarstoma.

Kas dedasi Rygoje?

Rygos oro uoste birželį buvo 370 tūkst. keleivių: 15,8% augimas palyginus su praėjusiais metais ir 9% augimas lyginant šių metų birželį su geguže. Visgi, vienas iš ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamų oro uostų Europoje, kurių keleivių skaičius auga – tuo tarpu kai net britai, vokiečiai, ispanai ir skandinavai kritimą ima skaičiuoti dviženkliais skaičiais.

Tačiau jei skaičiuosime tik „airBaltic” rezultatus Rygoje, tai augimas su praėjusiais metais – net 35%, su praėjusiu mėnesiu – 12%. „Ryanair” rezultatas Rygoje palyginus su praėjusiais metais – augimas 14%, su praėjusiu mėnesiu – 2%.

Įdomu pastebėti, nors egzistavusių krypčių augimo vidurkis (eliminuojam naujai birželį atidarytus maršrutus) Rygos oro uoste lyginant birželį su geguže yra 7,5%, tačiau kryptis Ryga-Stokholmas neaugo visai. Matyt, atsiradusi tiesioginio „Skyways” skrydžio pasiūla iš Vilniaus į Stokholmą iš karto nuėmė keleivius nuo reiso per Rygą. Įdomu bus žiūrėti liepą ne tik „Star1” rezultatus, bet ir vertinti pokyčius iš Rygos į Dubliną ir Londoną.

Su NVS kryptimis „airBaltic” toliau vežimas sukasi sunkiais mediniais ratais. Keleivių skaičius neauga lyginant su praėjusiais metais ir nors skaičiai kai kuriomis kryptimis ir gražūs (pvz. Tbilisis – 2,5 tūkst. keleivių), tačiau atsižvelgiant į lėktuvų užpildymo rodiklius (o jie svyruoja apie 50%) ir neužimtos vietos kainą 4-5 valandų skrydyje, matosi, jog investicijos į šiuos maršrutus yra labai didelės.

Nuo birželio 1 d. atidaryta Dušambė – 800 keleivių per mėnesį, 29% lėktuvo užpildymas … 15 valandų užimtas lėktuvas ir 6 valandų skrydžio savikaina – investicija į maršruto atidarymą yra didžiulė.

Kaip „airBaltic” sekasi Kaune ir Palangoje?

Keleivių srautas tarp Palangos ir Rygos didėja. Balandį 2044, gegužę 2154, birželį – 2623 keleiviai. Birželį „airBaltic” organizavo 10 skrydžių per savaitę, lėktuvų užpildymas 65%. „airBaltic” ketina toliau didinti vietų skaičių šiame maršrute.

Į Kauno kryptį „airBaltic” įėjo iš karto su 13 savaitinių skrydžių, o pirmąjį mėnesį sulaukė 2200 keleivių. Lėktuvų užpildymas – apie 41%. Kaip pirmam mėnesiui tikrai neblogai, juolab, kad turbūt nėra keleivių, kuriems Ryga būtų galutinis maršruto tikslas.

Kokią įtaką „airBaltic” daro Lietuvos rinka?

„airBaltic” Rygos oro uoste „turi” 249 tūkst. keleivių (birželio mėnesio duomenys). B.Flicks sako, jog tik 17% jų sudaro latviai. Skaičius keistai mažas, matyt B.Flicks skaičiuoja tik latvius, kurie daro „roundtrip’us” iš Rygos, bet neskaičiuoja atvykstančių iš užsienio, kurių „roundtrip’as” prasideda ir baigiasi užsienio mieste. Kitu atveju, be tranzito išeitų, jog Rygoje keleivių mažiau net nei Vilniuje ar Taline.

Iš Vilniaus į Rygą „airBaltic” reisais atskirdo 19,3 tūkst., iš Kauno – 2,2 tūkst., iš Palangos – 2,6 tūkst. keleivių. Verslui apkarpius kelionių biudžetus, matyt, iš Vilniaus į Rygą kaip galutinį tikslą nebeskraido niekas, todėl darom prielaidą, jog visi keleiviai yra tranzitiniai. Reiškia, į bendrą statistikos katilą jų patenka dvigubai daugiau – 48,2 tūkst. keleivių iš 249 tūkst. yra iš Lietuvos oro uostų „atsivežtinis” srautas. T.y. – 19% visų keleivių.

Kitos didžiausios „airBaltic” tranzitiniai taškai: Talinas (30 tūkst. srautas – RIX-TLL maršrutas padvigubintas), Helsinkis (20 tūkst.), kiti taškai yra daug mažesni ir labai smulkūs (Tamperė, Tbilisis, Linčiopingas, Trondheimas, Linčiopingas ir t.t.), nors bendrame sraute sudaro nemažą svorį.

Dabar prielaida – kiek Lietuvos gyventojų keliauja į Rygą žemės transportu ir iš Rygos oro uosto tęsia kelionę tolyn? Mano spėjimas – apie 30 tūkst., jokių oficialių tyrimų apie tai nėra paskelbta. Iš tų 30 tūkst. gal 10 tūkst. keliauja „Ryanair” lėktuvais, o kiti su „airBaltic”. Jeigu darom tokią prielaidą, tai bendras lietuvių srautas „airBaltic” lėktuvuose per mėnesį sudaro 48+20=68 tūkst. keleivių. O tai yra ~27% visų „airBaltic” keleivių Rygos oro uoste.

Teoriniai pamąstymai

Klausimas dabar retorinis – ar „airBaltic” lėktuvuose yra daugiau lietuvių ar daugiau latvių? Realu, jog lietuvių srautas gali būti pralenkęs latvių srautą.

O ką tai reiškia efektyvumo prasme? Ogi tai, jog skaičiuojant pragmatiškai, tai „airBaltic” labiau „apsimokėtų” savo skrydžių bazę perkelti į Lietuvą.

Be abejo, persikėlimas, įgulos, skrydžių teisės, techninė bazė ir, svarbiausia, valstybinis palaikymas į mano pragmatinį pasiūlymą yra neįskaičiuotas. Tačiau ekonominė logika teigia, jog skrydžių bazę vertingiausia turėti kuo stipresnėje vidinėje rinkoje. O kur vidinė rinka stipresnė? …

Beje, „airBaltic” dekleratyviai teigia, kad jų vizijoje yra skraidymas ir iš Vilniaus oro uosto bazės. Tačiau ar tokie pareiškimai, kaip ir paskutinis „airBaltic” vadovo pasisakymas apie dabar jau tragišką Latvijos vidaus rinkos padėtį nėra spaudimo Rygai ženklai?

„Euroline” pakeitė pradinį planą skraidyti iš Tbilisio į Vilnių du kartus per savaitę ir dabar planuoja tris skrydžius.

Jų dabartinis planas atrodo rimčiau – tvarkaraščiai jau sudėti „Amadeus” sistemoje, tačiau tarifų nėra ir prekyba neatidaryta. Reiso komentaruose yra prierašas „TFC SUBJ GOVT APPROVAL”, reiškiantis, jog laukiama vyriausybės patvirtinimo.

Tvarkaraštis labai įdomus – jų lėktuvas daugiau nei parą atskridęs stovės Vilniuje, tačiau sudarytas tvarkaraštis yra idealiai pritaikytas per Tbilisį iš Vilniaus (ir į Vilnių) skristi iš Aktau, Taškento, Bagdado, Alma Atos ir Teherano („Amadeus” sistemoje suvesti ir skrydžių jungimai).

Tbilisis-Vilnius bus vykdoma antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Iš Tbilisio – 16 val., Vilniuje – 18 val.

Į Vilnių bus galima atskristi Tbilisyje persėdus iš Aktau (1:30 laukimas), Taškento (1:30), Alma Atos (1:55), Bagdado (4 val.) ir Teherano (5 val.).

Vilnius-Tbilisis bus vykdoma pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Iš Vilniaus – 22 val. 30 min.,  nusileidimas Tbilisyje – naktį 2 val. 30 min. (2,4,6).

Patogu tęsti kelionę per Tbilisį į Taškentą (1:30), Aktau (1:30), Alma Atą (2:30), Bagdadą (2:30) ir Teheraną (2:30). Teks tik kelias nakties valandas palaukti Tbilisio oro uoste.

(c) Airline-Pictures.net

Skrydžiams „Euroline” ketina naudoti 120 vietų lėktuvą „Boeing 737-200”. Toks lietuviams nostalgiškas lėktuvas – tokį 1991-aisiais pirmąjį vakarietišką lėktuvą įsigijo „Lietuvos avialinijos”, o ilgai du tokie nacionalinės aviakompanijos flotilėje nešiojo vardus „Darius” ir „Girėnas”. Paskutinių LAL atsikratė tik po privatizavimo 2005-aisiais.

Tačiau – nuo 2006 m. „737-200” yra visiškai nebenaudojami JAV, o Europos Sąjungoje jų naudojimas yra griežtai varžomas. „Lietuvos avialinijos” su problemomis susidūrė dar apie 2000 m., kai „737-200” atsisakė priimti Heathrow ir CDG oro uostai ir reisuose į Londoną ir Paryžių juos teko pakeisti JAK-42.

Jeigu Vilniuje bus leista priimti 737-200, laukia nemažai triukšmo (tiesiogine žodžio prasme), o „Euroline” turi nepamiršti, jog jau prieš 20 metų 737-200 prarado populiarumą kaip labai neefektyvūs aparatai.

Reziumuojant – „Euroline” plano idėja yra labai graži. Iš Vilniaus į Bagdadą turbūt rinka yra kokiems 50 žmonių per metus (tačiau nėra varianto nuskristi su vienu persėdimu) tačiau iš Bagdado, Aktau, Tbilisio, Teherano gyventojams Vilnius gali tapti vartais į Europą. O tarp Vilniaus ir Tbilisio paklausa nėra labai maža. Kaip jau pastebėta mano ankstesnio įrašo komentaruose – Lietuvos viza gruzinams gauti yra bene paprasčiausia iš Šengeno erdvės šalių, todėl Vilnius, kaip vartai į Europą, gruzinams ypač patrauklūs.

Lėktuvo išnaudojimas iš ties atrodo egzotiškai – 20 valandų skraidymo iš Tbilisio (tas pats lėktuvas skris į Alma Atą, Bagdadą arba Teheraną) ir tada 28 valandos poilsio Vilniuje … Šiais efektyvumo laikais tokių stebuklų pamatysi nedaug. Tačiau – 737-200 šiais laikais praktiškai nieko nekainuoja.

„Euroline” turi planą pradėti skrydžius rugpjūčio 25-ąją. Tikėkimės greitų veiksmų ir bent mėnesį prieš skrydžių pradžią prasidėsiančios prekybos bilietais. Planas ypatingas, labai drąsus ir sunkiai įgyvendinimas – todėl tiksliai veikiančios smulkmenos labai svarbu.

Šiuo metu iš Rygos į Tbilisį skraido „airBaltic” 5 kartus per savaitę. Keleivių srautas – 2600 keleivių per mėnesį, lėktuvų užpildymas apie 50%. Žiemos sezonui „airBaltic” ketina palikti 3 skrydžius per savaitę. Pernai „flyLAL” vasarą skraidė į Tbilisį 2 kartus per savaitę – 1,5 tūkst. keleivų per mėn.

Aviakompanijos pradeda skelbti savo tvarkaraščius žiemos sezonui, kuris šiemet prasidės lapkričio 1-ąją.

Šį pavasarį „Brussels Airlines” buvo pirmoji po sausio mėnesio sukrėtimų paskelbusi apie planus skraidyti į Vilniaus oro uostą. Pradėjusi skrydžius maršrutu Briuselis-Vilnius-Briuselis keturis kartus per savaitę, nuo rudens „Brussels Airlines” jau skraidys šešis kartus per savaitę – kasdien, išskyrus šeštadienį.

Be to, vietoje dabar naudojamų 82 vietų „Avro RJ85” lėktuvų, „Brussels Airlines” nuo rudens naudos 132 vietų „Airbus A319”. Bendras siūlomų vietų skaičius („capacity”) nuo rudens padidės nuo 3000 iki 6500. Balandžio-gegužės mėnesiais „Brussels Airlines” iš viso per vežė po 2500 keleivių šiuo maršrutu.

„Brussels Airlines” naudos panašų tvarkaraštį – lėktuvai kils iš Briuselio 10 val. 30 minučių, Vilniuje leisis 14 val., iš Vilniaus kils 14 val. 30 minučių, Briuselyje leisis 16 val. 5 minutės.

Tvarkaraštis nėra idealus nei į Briuselį skraidantiems, nei norintiems skristi su persėdimu Briuselyje. Idealus tvarkaštis, ko gero būtų, vėlyvo vakaro skrydis į Vilnių, lėktuvo nakvojimas Vilniaus oro uoste ir rytinis reisas į Briuselį.

Tuo tarpu gana smarkiai besiplečianti Norvegijos pigių skrydžių oro bendrovė „Norwegian Air Shuttle” ketina nuo rudens mažinti skrydžių Oslas-Vilnius-Oslas skaičių nuo 3 iki 2 kartų per savaitę. „Norwegian” lėktuvai Vilniuje turėtų leistis antradienio vidurdienį ir šeštadienio vakarais.

Čia yra labai įdomus ėjimas, kadangi „capacity” mažinamas iki realaus faktinio poreikio. Šiuo metu „Norwegian” siūlo 3848 vietas per mėnesį, o ketina jas sumažinti trečdaliu, iki 2540 vietų. Kovo-gegužės mėnesiais kiekvieną mėnesį šiais reisais skrido per 3000 keleivių …

Gali būti, jog tai dar nėra galutinis „Norwegian” tvarkaraštis. Taip pat „Norwegian” pagal dabartinius planus žiemos sezoną nebeplanuoja skraidyti iš Rygge oro uosto netoli Oslo į Palangą.

Kuomet Vilniaus oro uoste aršiai konkuravo „flyLAL” su „airBaltic”, tuomet lėktuvai viena kryptimi kildavo vos kelių minučių skirtumu … Toks absurdas baigėsi tuo, jog nebeskrenda nei vienas nei kitas.

Dabar Vilniaus oro uoste – tuštoka.

Tačiau neprotingos konkurencijos apraiškos pasirodo – kad ir užsakomųjų skrydžių rinkoje.

Antradienio rytą (panašiai yra ir penktadienį) į Turkijos Antalijos kurortą per valandą išskrenda trys lėktuvai. „flyLAL Charters” vykdo „Novaturo” ir „Tez Tour” užsakymus su 737-300 ir 757-200, o „Star1 Airlines” vykdo „Star Holidays” užsakymą.

Ir nors beveik ištisą savaitę Vilniaus oro uostas yra tuščias, antradienio rytą ne-Šengeno sektoriuje susigrūda apie 600 keleivių, nes be šių dviejų skrydžių, dar „utair” skrenda į Maskvą. Kadangi ne-Šengeno sektorius gana suspaustas, įrengti tik 5 laipinimo vartai, tai įtariu į Antaliją dar krūva keleivių ir susimaišo nepataikydami į savo reisą.

„Novaturas” per savaitę vykdo keturis skrydžius į Antaliją iš Vilniaus, „Tez Tour” – penkis, „Star Holidays” – tris. Ir sutapk tu man, kad visiems trims reikia skristi tą pačią valandą …

Taip ir gaunąsi, jog tarp skirtingų kelionių organizatorių – skirtumo jokio. Lieka tik kainų karas.

Ne, „Eurolines” neskris į Gruziją autobusais :-) Nedidelė Gruzijos kompanija „Euroline” planuoja skrydžius iš Tbilisio į Vilnių – taip paskelbta jų interneto svetainėje skrydžių tvarkaraštyje.

Skrydžiai reisu Tbilisis-Vilnius-Tbilisis planuojami nuo rugpjūčio 25 dienos. „Euroline” skrydžius vykdytų neseniai pradėtu naudoti lėktuvu „Boeing 737-300”.

Tačiau prekyba bilietais dar nepradėta. „Euroline” neturi internetinės prekybos savo interneto svetainėje. „Euroline” yra IATA narė (kodas 4L), todėl jų bilietai platinami per bilietų paieškos ir užsakymo sistemas – tačiau Vilniaus krypties kol kas jose nėra.

Tarp Gruzijos ir Lietuvos nėra jungtinės oro erdvės, tačiau Gruzijos bendrovės, pateikusios Lietuvos Susisiekimo ministerijai Gruzijos valdžios paskyrimą, gali skristi į Lietuvos oro uostus.

Planuojamas tvarkaštis – Vilniuje lėktuvas iš Tbilisio leisis antradieniais ir penktadieniais 18 val. 30 minučių. 20 val. lėktuvas kils atgal į Tbilisį, kuriame leisis kelios minutės po vidurnakčio vietos laiku.

Vilniaus krypties tvarkaraštis yra priderintas prie „Euroline” reiso iš Tbilisio į Aktau ir Taškentą. Siūlau visiems pasidomėti apie mažai žinomą Kazakhstano miestą Aktau – 2007 m. pabaigoje Kazakstano prezidentas Nursultanas Nazarbayevas paskelbė projektą „Aktau City”, kuris turėtų paversti nedidelį miestą prie Kaspijos jūros turizmo centru – šalia dabartinio Astau pradedamas statyti visiškai naujas miestas ir pagal Jungtinių Arabų Emyratų stilių planuojama pastatyti net 4 mln. kvadratinių metrų naujo gyvenamojo ploto.

„Euroline” yra nedidelė Batumyje įsikūrusi aviacijos kompanija, kuri savo interneto tinklalapyje skelbia, jog veikia nuo 2004 m., tačiau duomenų apie reguliariųjų skrydžių veiklą yra nuo 2008 m. pavasario. „Euroline” skraidė į įvairius Ukrainos ir Rusijos miestus bei Minską. Savo lėktuvų parke turi „Tupolev Tu-134A”, AN-24, „Boeing 737-200”, neseniai įsigijo „Boeing 737-300”. Šią vasarą planuojami pradėti skrydžiai į Diuseldorfą, planuojama įsigyti „Boeing 747” arb „Boeing 767” užsakomiesiems ir ilgų nuotolių skrydžiams.

Į Tbilisį praėjusią vasarą iš Vilniaus skraidė „flyLAL”, taip pat du kartus per savaitę su 737-300. Mėnesinio keleivių srauto rekordas – 2008 m. liepa, kuomet keliavo pusantro tūkstančio keleivių, t.y. lėktuvų užpildymas siekė apie 60%. Rudenį kilus Gruzijos ir Rusijos konfliktui, keleivių srautas smuko, skrydžiai buvo sustabdyti. Tačiau žiemą „flyLAL” paskelbė planus nuo gruodžio 15 dienos vėl pradyti skraidyti į Tbilisį penkis kartus per savaitę, tačiau šie planai taip ir neišsipildė.

Tbilisio kryptis įdomi tuo, jog praėjusią vasarą iš Tbilisio per Vilnių skrido šiek tiek tranzitinių keleivių. Iš ties, šio regiono gyvenojams Vilnius gali būti tašku tarp rytų ir vakarų. Tbilisio kryptis yra sėkmingiausia iš NVS krypčių ir „airBaltic”, kuri iš Rygos į Tbilisį skrenda 5 kartus per savaitę. Galbūt „Euroline” imsis tartis dėl skrydžių jungimo su Vilniuje dirbančiomis kompanijomis, kad ir ta pačia „Star1”? …

Šių metų vasarį, po „flyLAL” veiklos sustabdymo buvo pasigirdę kalbų, jog kita Gruzijos kompanija „Sky Georgia” svarsto apie galimybę organizuoti skrydžius maršrutu Tbilisis-Kijevas-Vilnius.

Beje, „Euroline” kontaktų skiltyje galite aptikti lietuvišką pavardę – plėtros ir marketingo direktoriaus pareigas eina Eugenijus Balsevičius. Kiek žinau, šis žmogus anksčiau dirbo įvairiose pozicijose „flyLAL” įmonių grupėje.

Speciali darbo grupė nusprendė, kad Lietuvai svarbiausios skrydžių kryptys – Amsterdamas, Londonas, Berlynas, Paryžius, Milanas ir Barselona.

Aha, čia turbūt ta pati darbo grupė, kurią sudarė Andrius Kubilius iš ilgo sąrašo su susisiekimo susijusių valdininkų …

Matyt, daug darbo turėjo „darbo grupė” atsidaryti praėjusios vasaros skrydžių statistikos lentelę ir paimti iš jos 6 pirmas pozicijas, į kurias šiuo metu iš Vilniaus yra neskraidoma.

Turbūt, tai ir buvo vienintelis kriterijus, pagal kurį darbo grupė priėmė sprendimą.

Nes kitaip sunku paaiškinti, kodėl „atostoginė” kryptis kaip Barselona Lietuvai yra svarbesnė už Madridą, per kurią Lietuva taptų pasiekiama daugiau pasaulio gyventojų dėl jungčių. Taip pat kodėl laisvalaikio-mados kryptis Milanas yra svarbesnė už Italijos sostinę Romą?

Mano nuomonė, dabar Lietuvai svarbiausia, jog Lietuva taptų pasiekiama. Reisas Vilnius-Barselona yra skirtas tik lietuviams, kurie nori papramogauti. Lygiai tas pats ir su Milanu. Dėl tos pačios priežasties, mano nuomone, Miunchenas yra svarbiau nei Berlynas dėl to, jog per Miuncheno oro vartus į pasaulį Lietuva taptų pasiekiama.

Įdomus dar vienas aspektas – į sąrašą įtrauktos tos kryptys, į kurias skrydžiai greičiausiai prasidės per artimiausius du mėnesius.

Darbo grupė savo sprendimą paskelbė vakar (!), nors jau buvo aišku, jog jau šiandien „Star1” lėktuvas atliks pirmąjį reisą į Londoną (tai jungtis jau kaip ir yra). Ryt-poryt tie patys „Star1” jau skris į Barseloną, o rugpjūtį – į Paryžių ir Milaną.

O Vilniaus oro uostas tęsia „Skyways” įkalbinėjimus, jog šie atidarytų reisus į Amsterdamą ir Berlyną.

Visos „svarbiausios Lietuvai kryptis” yra ant skrydžių pradžios ribos …

Ar tokio sąrašo sudarymas yra būdas po dviejų mėnesio darbo grupei paskelbti apie savo sėkmę prisidėjus prie visų svarbiausių Lietuvai krypčių atidarymas? …

Gražios Dainų šventės ir Tūkstantmečio!

2009 m. gegužės mėnesį Vilniaus oro uoste reguliariaisiais reisais keliavo 83 tūkst. keleivių. Tai geriausias mėnuo šiemet, tačiau, palyginus su 2008 m. – kritimas 43%.

Kiek keleivių srautas būtų smukęs (ar kilęs) jeigu nebūtų sumažėjęs skrydžių skaičius? Nežinia. Tačiau atsvaros tašku galima paimti Talino oro uostą, kuriame skrydžių skaičius beveik nepasikeitė, tačiau keleivių sumažėjo 21,8%. Krizė, vis dėl to, yra visur.

Tuo tarpu mūsų kaimynų latvių Rygos oro uostas tarp didžiausių šimto Europos oro uostų kartu su Turkijos oro uostais (Stambulo, Ankaros, Izmiro) yra vieninteliai oro uostai, kuriuose keleivių srautas šiais metais auga. Kad ir kokios slypi peripetijos, turim pavydėti. Didžiosios Britanijos oro uostai krenta apie 10%, Italijos ir Vokietijos po 8%, Vokietijos – 15%. Anna.aero galite pasiskaityti apie keleivių skaičiaus pokyčio vertinimus bei parsisiųsti „Excel” lentelę su visų Europos oro uostų rezultatais ir patys pasidaryti analizes.

Beje, tiek Turkijos, tiek Latvijos oro uostų sėkmingą augima nulėmė aktyvi dviejų oro bendrovių plėtra – Turkijoje „Turkish Airlines”, Latvijoje – „airBaltic”.

Iš Vilniaus gegužės mėnesį reguliariaisiais reisais buvo vežama 14 krypčių. Pernai gegužę buvo skrendama 28 kryptimis …

Kaip sekėsi Vilniaus oro uosto vežėjams? Štai rezultatai. Duomenis apie keleivių srautus renka Vilniaus oro uostas, o kėdžių skaičių suskaičiavau aš pagal skelbiamus tvarkaščius – neatsižvelgta į „paskutinės minutės” lėktuvų pakeitimus bei į skrydžių atšaukimus.

Gegužė tapo rekordiniu mėnesiu „airBaltic” ir „Czech Airlines” – į Rygą ir Prahą buvo pervežti rekordiniai skaičiai keleivių. Nedaug iki rekordo trūko ir LOT su Varšuvos kryptimi. Birželį LOT padidino skrydžių į Vilnių skaičių nuo 9 iki 10 per savaitę.

„Aer Lingus” toliau demonstruoja rekordinį A321 lėktuvo užpildymą. Per Dubliną „Aer Lingus” pradėjo siūlyti skrydžius ir į Niujorką, tačiau kainos aukštesnės nei „Lufthansa”, SAS ar „Finnair”. Labai gerai sekasi ir „Norwegian”, kurios 737-300 lėktuvas skraido artipilnis. Įdomu, jog „Norwegian” planuoja rudeniui mažinti skrydžių į Vilnių skaičių nuo 3 iki 2 per savaitę.

Stabiliai nuo reiso atidarymo laikosi „Brussels Airlines” lėktuvo užpildymas, lėtai lėtai kyla ir „Donbassaero” lėktuvo užpildymas. Šiek tiek pakilo Kopenhagos krypties populiarumas, nors ši kryptis augant Rygai krito žemyn.

Geriau nei praėjusią vasarą sekasi ir „Lufthansa”, kurios lėktuvai į Frankfurtą skrenda labiau užpildyti nei pernai. Kaip ir praėjusią vasarą, sezonui „Lufthansa” padidino skrydžių skaičių nuo 7 iki 12. Praėjusiais metais į Frankfurtą kasdien skraidė ir „flyLAL”.

Nedidėlė analizė – kokios kryptys galėtų būti populiarios, jeigu būtų atidarytos šių metų antrąjį pusmetį ir koks jų potencialas?

Lentelėje surašyti mano skaičiavimai su tam tikromis prielaidomis. Surinkau kryptis, kuriomis buvo skraidoma 2008 m. antrąjį pusmetį ir kurios demonstravo neblogus rezultatus.

Pirmame stulpelyje – pervežtų keleivių vidurkis per mėnesį 2008 m. antrajame pusmetyje. Darau prielaidą, jog keleivių potencialas sumažėjo 25% dėl bendro nuosmukio. Trečiame stulpelyje – kokį savaitinių kėdžių skaičių galima pasiūlyti krypčiai, jog su gan neblogu 75% lėktuvų užpildymu būtų galima pasotinti rinkos poreikį.

Didžiausias potencialas akivaizdžiai slypi Londono kryptyje. Jau liepą „Star1 Airlines” mes į pasiūlą 1200 kėdžių, rugsėjį jų padaugės iki 2200, lapkritį iki 3000, o „Star1” dar galvoja apie papildomą pasiūlą.

„Star1 Airlines” pradėjus skrydžius į Dubliną, Londoną ir Barseloną liepą, o rugpjūčio pabaigai planuojant skrydžius į Milaną ir Paryžių, skaniausiu rinkos kasneliu liks Amsterdamas. Beje, KLM paliko Amsterdamas-Talinas kryptį, nors net paskutinį mėnesį ja keliavo 7 tūkst. keleivių, o birželį paleika ir Amsterdamas-Ryga kryptį, kurioje – net 13 tūkst. keleivių.

Šiandien savo pirmąsias keliones vykdo „Star Holidays”. Deja, ne savo lėktuvu. Nors penktadienio ankstų rytą „Boeing 737-700” atvyko į Vilniaus oro uostą, tačiau Civilinės aviacijos administracija nepatvirtino naujos „Star1 Airlines” licenzijos, todėl keleivius į Antaliją ir Kretą šį šeštadienį išvežė „Aurelos” lėktuvas. Reikia tikėtis, jog biurokratiniai formalumai bus išspręsti pirmadienį ir antradienį atostogautojus „Star1” veš jau savo lėktuvu, o penktadienį atliks ir pirmąjį reguliarųjį reisą į Londoną.