Simonas Bartkus | Blog

Ši savaitė Lietuvos aviacijos pasauliui geromis naujienomis buvo pati turiningiausia per pastaruosius pusę metų – nebebūsime vienintelė ES sostinė, neturinti jungties su Londonu, savo veiklos startą paskelbė vėžėjas, kurio bazė bus Vilniaus oro uoste.

Kaip į tai reaguoja Susisiekimo ministerija ir Vilniaus oro uostas, kurie yra pagrindiniai susisiekimo sistemos varikliai?

Susisiekimo ministerija savo interneto tinklalapyje ragina važiuoti ekologiškai, Eligijus Masiulis sveikina kolegą Eugenijų Gentvilą, ketinimai „nagrinėti oro linijų steigimo strateginius modelius”, darbo didvyrių nuotraukos …

Nei apie „Aer Lingus”, nei apie „Star1 Airlines” nėra nė žodelio … Gal tai nesvarbu Lietuvos susisiekimo sistemai? Galbūt. Tačiau Susisiekimo ministerija noriai publikavo „Ryanair” pranešimus spaudai, atvirai melavo apie atidaromus skrydžius į Amsterdamą, Berlyną.

Na, bet, matyt, keturi nauji reisai iš Vilniaus į Europos didmiesčius šiuo metu nėra taip svarbu. Keliaujam į Vilniaus oro uosto tinklalapį.

Nemokamas internetas – neblogai, bet jau pastebėjau jį veikiantį prieš gerą mėnesį; mokomosios pratybos – šaunu; Vilniaus oro uostas pasiruošęs sutikti „Skyways” lėktuvus – o kitoms kompanijoms ilgai ruošitės?

Gal neverti „Star1” ir „Aer Lingus” skrydžiai žinutės, tačiau skrydžių tvarkaraštyje vis dar tuštuma ties Londono ir Barselonos kryptimis.

Nežinau, kokia tokios užsispyrusios tylos priežastis. Į galvą lenda trys variantai – pasirinkite teisingą Jūs.

1. Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus oro uosto komunikacijos specialistams tiesiog trūksta noro, energijos ir motyvacijos komunikuoti svarbias tūkstančiams lietuvių svarbias žinias.

2. Po Eligijaus Masiulio ir Tomo Vaišvilos skambių dangų liečiančių pareiškimų, kaip mes lenksime ne tik Rygą, bet ir Stokholmą, o skrydžiai bus atstatyti per porą mėnesių, susidūrus su niūria realybe dabar yra elementari gėda didžiuotis keliomis smulkiomis gerosiomis naujienomis.

3. Yra mylimi ir yra nemylimi. Nors aviacijos padėtis netoli pasistūmėjo nuo katastrofiško lygio, tačiau jau atsiranda skirtingi interesai, proteguojamos kompanijos ir kompanijos, kurioms institucijos kiša pagalius į ratus …

Trečiu variantu tikėti noriu mažiausiai … Nenoriu, kad tektų.

„Star1 Airlines” interneto svetainėje prasidėjo prekyba bilietais į pirmuosius „Star1 Airlines” reisus Londono, Dublino ir Barselonos kryptimis.

Į Londono Stanstedo oro uostą bendrovė reguliariai skraidins nuo liepos 3 d. keturis kartus per savaitę, į Dubliną nuo liepos 4 d. – tris kartus, į Žironą netoli Barselonos nuo liepos 5 d. – du kartus per savaitę.

Londone „Star1” spalvomis dažyti lėktuvai leisis pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Iš Vilniaus lėktuvai kils 17 val., Londone leisis 17 val. 35 min. (vietos laiku), atgal pakils 18 val. 20 min., o Vilniuje leisis 23 val.

Į Dubliną bus vykdomi naktiniai skrydžiai, pasinaudojant laiko skirtumu tarp Lietuvos ir Airijos. Iš Vilniaus lėktuvai kils vėlų antradienio, ketvirtadienio ir šeštadienio vakarą – 23 val., leisis Dubline 0 val. 15 min., o iš Dublino pakils jau teoriškai sekančios dienos 1 val. „ryto”, o Vilniuje leisis lygiai 6 val. ryte.

Į Žironos oro uostą netoli Barselonos „Star1 Airlines” skris ketvirtadieniais ir sekmadieniais – tai bus pusiau užsakomasis „Star Holidays” atostoginis skrydis, pusiau reguliarusis reisas. Ketvirtadieniais bus vykdomas popietės reisas – 14 val. iš Vilniaus ir 17 val. iš Žironos, sekmadieniais skrydžiai bus vykdomi ryte – 8 val. iš Vilniaus, 11 val. iš Žironos.

Visi skrydžiai bus vykdomi vieninteliu 148 vietų „Boeing 737-700” lėktuvu, kuris sudėjus užsakomuosius ir reguliariuosius reisus tris dienas per savaitę dirbs net po 24 valandas per parą. „Star1” neketina siūlyti verslo klasės produkto, skrydžio klasės skiriasi tik bilieto keitimo ir gražinimo sąlygomis.

Šiuo metu „Star1” bilietai kol kas nepasirodė „Amadeus” ir kitose rezervavimo sistemose, bet, tikiuosi tai tik laiko klausimas. Tai žadama ir interneto svetainės atidarymo proga išplatintame pranešime spaudai.

Pranešime taip pat teigiama, jog antras „Star1” lėktuvas į Vilnių atkeliaus antroje vasaros pusėje, o įsigijusi jį, bendrovė pradės skrydžius į Paryžių, Milaną bei sutankins skrydžius į Londoną.

Kol kas skraidant šiomis kryptimis, „Star1” nelabai gali pasiūlyti jungiamųjų skrydžių, todėl jų produktas primena „low-cost” produktą – nėra verslo klasės, skraidoma į „pigesnius” oro uostus, skrydžių laikai tinka turistams ir migrantams. Tiesa, į bilieto kainą yra įskaičiuotas vienas lagaminas iki 20kg, už papildomą lagaminą imamas 20LTL mokestis.

Šiuo metu „Star1” skelbia, jog bilietai į vieną pusę į Londoną ir Dubliną kainuoja nuo 249 litų, Barseloną – nuo 299 litų. Kiek žiūrėjau – visi bilietai šiuo metu tiek ir kainuoja. Tarifo skelbimo principas primena „flyLAL” principą – skelbiama galutinė kaina, mokesčių dalis tarife neišskiriama, už pirkimą taikomas papildomas 25 litų mokestis.

Džiugu, tai, jog kokie paslaptingi „Star1” bebūtų, kol kas pildosi kiekvienas jų žodis ir pažadas. Tiesa, reguliarūs skrydžiai neprasidės birželį, tačiau liepos 3 d. – nedidelis nukrypimas nuo grafiko.

Į Londoną pradiniame etape meta 5000 kėdžių, į Dubliną – nepilnus 4000. Pagal 2006-2008 metų duomenis, šiuo metu Londono krypties potencialas turėtų būti apie 12 tūkst. keleivių, Dublino – apie 8000. Šiuo metu „Aer Lingus” į Dubliną veža apie 4,5 tūkst. keleivių, o skrydžių užpildymas siekia 90 proc.

„Aer Lingus” į Gatwicko oro uostą Londone pradės skraidyti rugsėjo 10 dieną tris kartus per savaitę, o nuo spalio galo „Aer Lingus” skrydžiai vyks kasdien. Jų kėdžių skaičius bus kiek daugiau nei 10000 vnt. Dviems vietos užteks, tačiau jeigu „airBaltic” dar sumanys įeiti į šį maršrutą – kažkas bus priverstas pasitraukti.

Linkiu sėkmingo starto „Star1”! Tegul tai būna tik didelės veiklos pradžia.

Pagaliau tapo aišku, jog Vilnius vėliausiai spalio 25 dieną nebeliks be jungties su Londonu. Airių kompanija „Aer Lingus” paskelbė, jog nuo rudens sezono pradžios pradės skrydžius iš Londono Gatwick oro uosto į Vilniaus tarptautinį oro uostą 7 kartus per savaitę.

Lėktuvas iš Gatwick oro uosto į Vilnių pakils 7 valandą ryto vietos laiku, Vilniuje leisis 11 val. 45 min. Iš Vilniaus pakils 12 val. 25 min., į Londoną atvyks 13 val. 15 min. Skrydžiai kasdien bus vykdomi lėktuvu 174 vietų „Airbus A320”.

Pigiausi bilietai šiandien rudeniui pirmyn ir atgal kainuoja 294 litus. Labai pigu. Bilietai parduodami visam žiemos sezonui nuo spalio pabaigos iki kovo pabaigos.

Šiuo metu „Aer Lingus” tris/keturis (priklausomai nuo sezono) skraido į Vilnių iš savo bazinio Dublino oro uosto su lėktuvu A320 arba A321.

Įdomu. Ar neatsitiks taip, kad rudenį turėsime tris vežėjus iš Vilniaus į Londoną? Viskas arba nieko – kraštutinumų kraštas. „Star1 Airlines” atvirai deklaruoja planus jau šią vasarą pradėti skrydžius į Londoną, o galimybę rudenį atgaivinti tiesioginį reisą Vilnius-Londonas svarsto ir „airBaltic”. „Aer Lingus” iš karto metą į rinką daugiau kaip 10 tūkst. kėdžių, todėl persisotinimas netoli, žinant, jog „Ryanair” lėktuvai kyla iš Kauno po kelis kartus per dieną.

Šiuo atveju vėl įdomi Vilniaus oro uosto ir Susisiekimo ministerijos pozicija. Mažvaikiškai kryštavę du mėnesius apie „Skyways”, kurių planai realizavosi tik viena Stokholmo kryptimi, šie tyli apie šiandienos naujieną, nors jau net bilietų prekyba prasidėjo. Dar keisčiau atrodo vandens prisemtos burnos „Star1” klausimu, nors šie ir vizitus pas vadovus daro, ir jų planai realiau atrodo, už sakinį „juda ir nacionalinio oro vežėjo projektas”. Apskritai tą interviu, į kurį praeitame sakinyje pateikiau nuorodą, gėda net skaityti.

Galbant apie Vilniaus oro uosto atstovų komunikacijos gebėjimus, tai praėjusią savaitę vadovas sugebėjo oro uostą palyginti su autobusų stotimi (gal principas ir panašus, bet galvokime apie asociacijas), o atstovė spaudai pareikšti, jog „skrydžių nutraukimas nėra TVOU reikalas”. O, Dieve.

Lygiai prieš savaitę jūsų klausiau, kaip reaguotumėte į naujieną jeigu „airBaltic” atgaivintų daugiau tiesioginių krypčių iš Vilniaus oro uosto.

„airBaltic” šiandien pripažino, jog tokią galimybę aktyviai svarsto. Ir pagrindinis svarstymų objektas yra skrydžiai į Londoną –  galbūt nuo rudens sezono.

Koks sutapimas! Šiandien pasiekė neoficiali žinia mane, jog 27 savaitę, greičiausiai birželio 29 dieną, „star1 airlines” atidaro pirmą savo reguliarųjį reisą iš Vilniaus oro uosto į Londoną. Tikėtina, jog bus skraidoma į Gatwick oro uostą 5 kartus per savaitę su „Boeing 737-700”, kuris birželio 26 dieną pradės vykdyti „Star Holidays” skrydžius į Antaliją, Kretą, Barseloną (tiksliau Žeroną).

„airBaltic”, aišku, turi daug daugiau žinių apie konkurentus negu aš. Atsakykite man paprastai. Ar „airBaltic” netikėtai pamatė augančią skrydžių į Londoną paklausą, ar tai yra tiesiog noras stabdyti naujų galimų vežėjų investicijas ir plėtrą savo kaina karpant jiems pajamas? Mano atsakymas, turbūt, aiškus, jau iš sakinio formuluotės …

Kad ir kas beistengtų rimtą skraidymą organizuoti iš Vilniaus, Kauno ar Palangos, jiems reikės labai daug kantrybės ir labai daug investicijų. Bus labai sunku.

Tai netruko nė savaitės.

Praėjusį sekmadienį atšventėm pirmąjį „Skyways” lėktuvo nusileidimą Vilniaus oro uoste, o šiandien jau pradedam šnekėti apie skrydžių mažinimą.

„Skyways” paskelbė išleidžianti Kopenhagos kryptį vasaros atostogų ir bent jau nuo birželio 26 dienos iki rugpjūčio 10 dienos vidurdienio skrydžio Vilnius-Kopenhaga-Vilnius nebus. Kol kas planuojama, kad rudenį skrydžiai vėl grįš numatytu tvarkaraščiu.

Pasikeitimai ir Stokholmo kryptyje – skrydžiai vyks tik darbo dienomis, sekmadienio vakaro reisas nebus vykdomas. Taip pat rytinis skrydis iš Vilniaus į Stokholmą kils anksčiau – 6 val. 10 min.

Aišku, visam mūsų aviacijos naujienų pasaulyje šitie pasikeitimai tėra tik smulkmena, bet …

Ar yra dar tikinčių, kad „Skyways” atidarinės kitas kryptis iš Vilniaus.

Šiandien „Verslo žiniose” pasirodė „Skyways” maketas. Kažkodėl, angliškas. Kažin, ar ne už Vilniaus oro uosto pinigus? …

Rytoj vyks du Lietuvos aviacijos pasaulio renginius, skirti žurnalistams. Per metus įvyksta turbūt kokie penki, o rytoj bus net du.

Rytoj po vidurdienio Kauno oro uoste leisis pirmasis „airBaltic” lėktuvas iš Rygos. Ta proga, žurnalistus Kauno oro uostas kviečia Jus į naujo skrydžio atidarymo renginį, kuris vyks š.m. birželio 4 d., 12:15 val.

O kadangi dėmėsio aviacijai ir taip yra per daug, tai šiandien po pietų (16:22), E. Masiulis sukvietė oro uosto specialiąsias tarnybas pademonstruoti, kaip pasirengta likviduoti pavojingus aviacijos incidentus. Kviečia ir žurnalistus kartu pažiūrėti spektaklį (turbūt tinkamesnis pavadinimas pratyboms su žiūrovais). Kad labiau bilietus pirktų, tai dar į spektaklio reklamą pakliuvo liūdnos nūdienos aktualijos – pasaulį sukrėtusi skaudi „Air France” aviakatastrofa yra spektaklio priežastis. Pradžia 10:30 val.

Kaip čia dabar išeina? Vilniaus oro uostas bando nukreipti visuomenės dėmesį nuo Kauno oro uosto? Ar susisiekimo ministras bando tyliai paslėpti žinią, kad Latvijos bendrovė daro dar vieną žingsnį, kad nacionalinis Lietuvos oro uostas persikeltų į Rygą? Ar žinia, kad antrame pagal dydį Lietuvos oro uoste skrydžių per savaitę padaugės beveik dvigubai yra nesvarbi, kad susisiekimo ministras neskiria jai dėmesio?

Aišku, greičiausiai tai tik paprasčiausias sutapimas. Bet tai dar prastesnis atsakymas, rodantis, kad susisiekimo sistema tūno gilioje pelkėje, kur paprasčiausias veiksmų koordinavimas – tolima siekiamybė …

Iš trijų skirtingų šaltinių išgirdau tokį gandą – liepos mėnesį „airBaltic” ketina atidaryti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Londoną, Stokholmą, galbūt, į dar kokį Europos miestą.

Tai tik gandai, kurie realaus pagrindo neturi – tais gandais nelabai tikiu.

Tačiau pasvarstykim, kaip tai atrodytų, jeigu šie gandai pasitvirtintų?

Variantas A. „airBaltic” antrina Andriui Kubiliui, kad krizė Lietuvoje baigėsi. „airBaltic” teigė, jog Vilniaus bazės skrydžių apkarpymas susijęs tik su ekonomine krize Lietuvoje ir bendrovė grįš į Vilnių, kada tik ekonominė padėtis pagerės.

Variantas B. „airBaltic” tik ketina vėl pagerinti skrydžių tarp Vilniaus ir Rygos statistiką. Bus parduota krūva bilietų tiesioginiams skrydžiams iš Vilniaus, į …, o paskui visiems keleiviams bilietai bus pakeisti į tą patį tašką per Rygą.

Variantas C. „airBaltic” tiesiog stengsis išstumti iš maršrutų jau šį savaitgalį skraidymą pradėsiančią „Skyways” bei ketinančią vasarą veiklą pradėti „Star1 Airlines”.

Tokių gandų pasitvirtinimas, be abejo, būtų geras keleiviams, tačiau aviacijos rinkai, kažin …

Dar kartą pakartosiu, jog tai tik gandai.

Panašu į tai, jog Kazakhstano bendrovei „SCAT” bus išnuomotas ir antrasis „flyLAL Charters” naudojamas „Boeing 757-200”. Vilniaus oro uosto lėktuvų stebėtojai pamatė, jog abu 757 jau perdažyti SCAT spalvomis, nors dar atlieka „flyLAL Charters” reisus. Klausimas – kuom „flyLAL Charters” veš atostogautojus į Turkiją, Ispaniją, Graikiją? Negi rinka tiek susitraukė, kad bus galima apskraityti vienu dviem 737?

O pirmoji birželio savaitė bus įdomi dviems Lietuvos oro uostams – kitą savaitę Kauno oro uoste prasideda „airBaltic” skrydžiai iš Rygos į Kauną, o jau šį sekmadienį Vilniaus oro uoste turėtų leistis pirmasis „Skyways” lėktuvas.

„Fokker 50” skelbiu savaitės lėktuvu :-) Na, o Vilniaus ir Kauno „planespotter’iai” turės ką veikti.

Kadangi Vilniaus oro uosto ir Susisiekimo ministerijos valdžios pažadų išsipildymo laukimas jau veda į neviltį, panagrinėsiu keleivių srautų pokyčius ir rezultatus pirmąjį vasaros tvarkaraščio mėnesį – balandį.

Pažvelgus į lėktuvų keleivių skaičius nustebino, kad Rygos oro uoste keleivių skaičius ūgtėlėjo ženkliai – 2009 m. balandį keleivių oro uoste buvo net 23,5% daugiau negu praėjusių metų tą patį mėnesį. Jeigu lyginsime šių metų balandį ir kovą – keleivių padaugėjo 19 procentų. Skrydžių skaičius išaugo 8,2% lyginant su pernai ir 11% lyginant su kovu.

Visą keleivių augimą Rygoje generavo „airBaltic”, kadangi antro pagal dydį oro uosto kliento „Ryanair” skaičiai pakito nežymiai, o likusios kompanijos Rygoje perveža tiek mažai keleivių, lyginant su lyderėmis, jog net nelabai verta kreipti į jas dėmesį. „airBaltic” keleivių balandį, palyginus su kovu, padaugėjo nuo 163 tūkst. iki 208 tūkst.

Šie skaičiai išties daro įspūdį, nes dar tik vakar skaitėme, jog Latvijos ekonomika smuko 18 procentų. Be to, vasario ir kovo mėnesiai rodė tik 5-7 procentų augimą lyginant su praėjusiais metais.

„airBaltic” balandžio 1 dieną pradėjo skrydžius tarp Palangos ir Rygos, o šioje kryptyje pasiekė įspūdingų rezultatų. „airBaltic” balandį įvykdė 28 skrydžius tarp šių miestų ir pervėže 2044 keleivius – lėktuvų užpildymas siekė net 73%. Tai iš ties labai geras rezultatas atsižvelgiant į pirmąjį reiso vykdymo mėnesį, toli gražu ne į patį patogiausią tvarkaraštį (sunku 8 val. ryte jau būti Rygoje, kad spėti į Palangos reisą, o iš Palangos atvykus tik 10 val., skrydžių tvarkaštyje nespėji į daug skrydžių) ir į tai, jog „airBaltic” bendras lėktuvų užpildymas yra tik 62%.

Manau šis rezultatas buvo pagrindinė prielaida, kodėl „airBaltic” greitai ėmėsi organizuoti skrydžius iš Kauno į Rygą.

Blogiau „airBaltic” sekėsi kitame naujame pavasario reise – skrydžiuose į tolimąją Tromsę Norvegijos šiaurėje lėktuvo užkrovimas siekė 39 proc. – pervežta 1100 keleivių.

Labai prastai „airBaltic” einasi su NVS kryptimis. Balandžio mėnesį kvėpavo tik Tbilisis (1950 keleivių, užpildymas apie 45%), ir Taškentas (1800 keleivių) tačiau kitos kryptys demonstravo prastus rezultatus – Baku vos 900 keleivių, Jerevanas tik 500, Odesa – 300. „airBaltic” jau apkarpė NVS tvarkaraštį ir kai kuriomos kryptimis ketina skraidyti tik įsibėgėjus vasarai.

Tarp Rygos ir Vilniaus balandį keliavo 18 500 keleivių – 3,5 tūkst. daugiau nei kovo mėnesį. Kas penktas keleivis Vilniaus oro uoste keliavo Rygos kryptimi. Vėlgi, šuolį augimui padarė balandžio mėnesio pradžioje be išankstinio pranešimo nutraukti tiesioginiai skrydžiai į Stokholmą, Milaną ir Miuncheną. Jeigu bilietų pardavimai balandį buvo tokie pat kaip kovą, tai realiai „airBaltic” Rygos krypčiai gavo 2300 keleivių (o į Rygos oro uosto statistiką – 4600) pakeitę jiems bilietus iš tiesioginio reiso į skrydį per Rygą.

Vilniaus oro uoste balandį buvo 80 400 keleivių – 40% mažiau nei praėjusiais metais (tas pats skaičius kaip vasarį ir kovą), bet 9% nei kovą. Kadangi balandį realiai atsirado tik skrydžiai į Briuselį, o iš veikiančių kompanijų tvarkaraštį suintensyvino tik „Lufthansa” ir „utair”, tai daugelis bendrovių gerino lėktuvų užpildymo rodiklius.

Naujuoju reisu turėtų labai patenkinti būti „Brussels Airlines” – balandį į Briuselį keliavo 2,5 tūkst. keleivių – lėktuvų užpildymas apytiksliai siekė 77%. Apytiksliai, nes nežinau kokia dalis skrydžių buvo atlikta ne 82 vietų RJ85, o didesniu RJ100 lėktuvu. Užsimenama, jog „Brussels Airlines” gali padidinti skrydžių skaičių nuo dabar vykdomų keturių per savaitę. Mano nuomone, „Brussels Airlines” galėtų parinkti ir geresnį tvarkaraštį, nes dabartinis vidurdienio reisas nepatogus verslininkams ir diplomatams bei sudėtingas tranzitiniams keleiviams.

Tuo tarpu ukrainiečiams „Donbass” nesiseka įsukti Kijevo reiso – balandį šia kryptimi keliavo 638 keleiviai ir turbūt mažiausio galimo šiame maršrute lėktuvo užpildymas buvo 52%. Lieka džiaugtis Ukrainos kompanijos užsispyrimu, kadangi planuojama, jog vasarą „Donbass” lėktuvas papildomai ims skraidyti į Vilnių ir sekmadieniais.

Sparčiai augusia kryptimi Vilniuje balandį tapo Maskva, kur keleivių skaičius padidėjo 30% – iki 3200 per mėnesį. Tai lėmė „utair” atidarytas papildomas kasdienis reisas bei dėl laukiamos konkurencijos su „Aeroflot” kritusios bilietų kainos. Tačiau labai stipriai padidinus vietų skaičių, lėktuvų užpildymo rodiklis nesiekia net 50%.

Tik dviejomis kryptimis iš Vilniaus keleivių balandį mažėjo. Vienas mažėjimas turi labai aiškų paaiškinimą – „Aer Lingus” vasaros tvarkaraščiu ėmus skraidyti tik tris kartus per savaitę, keleivių skaičius sumažėjo. Lėktuvų užpildymas – net 92%. Kovo mėnesį užpildymo rodiklis buvo dar aukštesnis, „Aer Lingus” skraidant keturis kartus per savaitę.

Sumažėjo keleivių į Kopenhagą – neseniai buvusi populiariausia kryptis iš Vilniaus nusirito net į ketvirtą vietą. Kopenhaga jau senokai nusileidžia Rygai, kovą ją aplenkė Praha, o balandį – jau ir Frankfurtas. Tačiau Kopenhagos pagrindine konkurente yra Ryga, kur siūlomos panašios jungtys į galutinius taškus kaip ir iš Kopenhagos.

Kopenhagos reiso užpildymas dabar siekia tik 62%, todėl ir „Skyways” reiso, kurį vis planuojama atidaryti, perspektyvos yra nekokios.

Dar šiek tiek balandį paaugo Prahos reiso užpildymas (iki 72%), o ypač nemažą šuolį pirmyn padarė Helsinkio ir Varšuvos krypčių užpildymas. Tragiškoje finansinėje padėtyje esantys lenkai nuo birželio suorganizavo dar vieną papildomą savaitinį reisą į Varšuvą (nuo 9 savaitinių iki 10), o „Eurolines” ims vežti iš Vilniaus į Varšuvos oro uostą pigiais ir komfortabiliais autobusais.

Tuo tarpu Vilniaus oro uosto derybos su „Skyways” jau tampa epinėmis. Atrodo, net VZ.lt, iki tol aktyviai Vilniaus oro uosto vadovo kasdien klausinėję „ar jau pasirašėte sutartį”, spjovė tai darę. Penktadienį jau sutartis „beveik buvo”, o pirmadienį turėjo prasidėti prekyba. „Skyways” atstovai visiems besidomintiems keleiviams dar šiandien pateikia atsakymą, jog derybos nebaigtus ir neaišku ar skrydžiai prasidės … Dainelė be galo.

Pagaliau: VZ.lt pranešė, jog Eligijus Masiulis pasakė, kad „Vilniaus oro uostas pasirašė sutartį su Švedijos oro bendrove „Skyways”. Nuo birželio 2 d. iš Vilniaus pradedami skrydžiai į Amsterdamą, Stokholmą, Kopenhagą, Berlyną.”

VNO valdžios ir ministro pažadai išsipildė pusiau – skrydžiai bus, bet vėliau, negu žadėta. Bilietų turėtų prekybą prasidėti pirmadienį, gegužės 11 d.

Tačiau esu tikras pagal visą eigą, jog „Skyways” tikrai privertė Vilniaus oro uosto valdžią „nusimauti kelnes” ir suteikti krūvą papildomų paslaugų. Ministras ir oro uosto direktorius visai Lietuvai apskelbė kad skrydžiai bus deryboms nesibaigus, kas kitai pusei davė milžinišką iniciatyvos persvarą derybose. Gal ir nebus taip, kaip įvardijo Artūras Zuokas, jog „Vilniaus oro uostas tiesiog nori nusamdyti švedus, kad jie skraidintų keleivius iš Vilniaus, taigi tai nebus oro bendrovės atėjimas į Lietuvos rinką, o lyg ir čarterinių reisų organizavimas”, tačiau gali būti panašiai.

Tuo tarpu „Aeroflot” šiandien kelionių agentūroms išplatino žinią, jog nuo gegužės 15 dienos planuotų skrydžių Maskva-Vilnius keturis kartus į savaitę nebus.

Ženklai apie tai buvo du. Pirmiausia, skrydžiai neprasidėjo kovo 29 d., o buvo atidėti gegužės 15 dienai. Dar praeitą savaitę, „Aeroflot.ru” tinklalapyje buvo rodoma, jog visi lėktuvai į Vilnių yra užpildyti ir bilietų nebuvo galima įsigyti. „Amadeus” sistemoje prekyba bilietais vyko iki šiandien, tačiau dabar tvarkaraščiai dingo.

„Aeroflot”, matyt, pralaimėjo konkurencinę kovą „utair”, kuri dabar skraido į Vilnių iš Maskvos du kartus per dieną. Be to, optimistiškas buvo ir jų planas skraidyti su A319, kuri prisodinti būtų labai labai sunku.

Po vakarykščio liūdnoko įrašo šiandien suvešėjo gerų naujienų.

Šiąnakt bendrosiose aviabilietų rezervavimo sistemose atsirado „Skyways” bilietai „pažadėtomis” kryptimis – į Stokholmą, Kopenhagą, Berlyną ir Amsterdamą. Vilniaus oro uosto vadovai sako, jog sutarties su bendrove vis dar nėra.

Tvarkaraštis – toks, kokį ir buvo galima nuspėti. Visi skrydžiai prasidės gegužės 18 dieną, kaip ir žadėjo susisiekimo ministras bei oro uosto vadovas.

Stokholmo kryptyje greičiausiai tvarkaraštyje įsivėlė klaida ir yra neįtrauktas rytinis reisas Vilnius-Stokholmas, kuris turės būti vykdomas ankstų rytą. Skrydžiai bus vykdomi „Fokker 50” lėktuvu. Vakarinis reisas, galėtų būti ir vėlesnis …

Stokholmas 08:05 Vilnius 11:00
Kasdien, išskyrus šeštadienį ir sekmadienį

Vilnius 16:30 Stokholmas 17:25
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Stokholmas 18:00 Vilnius 20:55
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Amsterdamo kryptimi „Skyways” skraidys beveik tokiu pat tvarkaraščiu, kokiu skraidė „flyLAL”. Tik skrydis truks ilgėliau – reisas bus vykdomas su „Fokker 100” lėktuvu:

Vilnius 07:00 Amsterdamas 08:20
Kasdien, išskyrus sekmadienį

Amsterdamas 9:00 Vilnius 12:20
Kasdien, išskyrus sekmadienį

Vilnius 17:30 Amsterdam 18:50
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Amsterdam 19:30 Vilnius 22:50
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Berlyno kryptį, kaip ir spėjau, atliks tas pats „Fokker 100” vidurdienio laiku:

Vilnius 13:00 Berlynas 13:35 Pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais

Berlynas 14:10 Vilnius 16:45 Pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais

Į Kopenhagą „Skyways” skraidys „dieniniu” reisu, kokį anksčiau atlikdavo „airBaltic”. Skrydis bus su „Fokker 50”:

Vilnius 11:30 Kopenhaga 12:30 Darbo dienomis

Kopenhaga 13:10 Vilnius 16:10 Darbo dienomis

Antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais „Fokker 100” turės laisvus vidurdienius, šeštadienį taip vakarus, o sekmadienį rytus. „Fokker 50” savaitgaliais bus taip pat apylaisvis. Dėl to „Skyways” gali dar sukurti papildomų netolimų krypčių (Miunchenas? Skandinavijos miestai? Budapeštas?)

„code-share” ar jungiamieji skrydžiai su kitomis kompanijomis kol kas nepasirodė. Tačiau jeigu „Skyways” greitai susisuks ir pasiūlys bendradarbiavimą su SAS, KLM, o gal ir „Air Berlin” – jų gali laukti šviesi ateitis Vilniuje.

„Ryanair” šiandien paskelbė, jog nuo liepos 1 dienos atidaro reisą Brėmenas-Kaunas-Brėmenas. Skrydis vyks du kartus per savaitę – trečiadieniais ir šeštadieniais.

„airBaltic” svarsto galimybę Rygos oro uoste statyti privatų keleivių terminalą. O „airBaltic” vadovai, išpirkę akcijas iš SAS, pasirodo yra tiesiog direktorius Bertoltas Flickas (jokio siurprizo). Jis sako, jog sumokėjo už 47 procentus akcijų 220 mln. kronų grynaisiais, tačiau ilgu laikotarpiu ketina ieškoti investuotojo į „airBaltic”.