Archive for liepos 25th, 2008

Oro susisiekimas iš Lietuvos su ne ES šalimis

Prie laisvės greitai priprantama. Kartais atrodo, kad Europos Sąjungoje gyvename jau penkiasdešimt metų, o Šengeno erdvėje jau kokį dešimtmetį – spėjome pamiršti, jog transporto sektorius ne ES erdvėje yra reglamentuojamas tarp valstybinių lygiu, o kuomet Tunise pasienio kontrolės tarnybą į pasą idėjo antspaudą, buvau gerokai nustebęs.

Taip yra ir su lėktuvų skrydžiais. Norint vykdyti skrydį ne į ES šalį, pirmiausia Lietuvos Respublika turi sudaryti dvišalę oro susisiekimo sutartį su trečiąja šalimi, o tada LR Susisiekimo ministerija išduoda teises kompanijoms vykdyti skrydžius vienu ar kitu maršrutu. Nuo to yra kilusi ir sąvoka Nacionalinis vežėjas – nacionaliniu vežėju paprastai vadinasi bendrovė, kuri turi teisę vykdyti skrydžius bent vienu paskirtu maršrutu. Aišku, dauguma skrydžių iš Vilniaus šiuo metu yra vykdoma į ES šalis, todėl pilnai gali egzistuoti ir kompanijos, „ne nacionaliniai vežėjai“.

Galime prisiminti, jog ir 2006-2007 m. Vilniaus oro uosto lydere buvusi bendrovė „airBaltic“ skrydžius iš Lietuvos pradėjo vykdyti tik 2004 m. rudenį – kuomet Lietuva ir Latvija tapo ES narėmis.

Šiuo metu LR Susisiekimo ministerija yra išdalijusi leidimus skraidyti reguliariaisiais reisais 14 krypčių. 11 leidimų turi „flyLAL“, o 3 yra gavusi „airBaltic“. Visos kryptys yra numatytos į buvusias NVS šalis (natūralu).

„flyLAL“ šiuo metu turi teises skraidyti reisais:
Vilnius-Maskva-Vilnius,
Kaunas-Maskva-Kaunas,
Vilnius-Sankt Peterburgas-Vilnius,
Palanga-Sankt Peterburgas-Palanga,
Vilnius-Kijevas,
Vilnius-Simferopolis,
Vilnius-Almata-Vilnius,
Vilnius-Astana-Vilnius,
Vilnius-Kišiniovas-Vilnius,
Vilnius-Tbilisis-Vilnius,
Vilnius-Taškentas-Vilnius.

„airBaltic“ gali skraidyti šiomis kryptimis:

Vilnius-Kišiniovas,
Vilnius-Odesa,
Vilnius-Simferopolis.

Pastebėsite, jog „flyLAL“ šiuo metu nenaudoja net 8 turimų teisių. Galima skaityti, jog kryptys į Kišiniovą ir Simferopolį yra užleistos „airBaltic“. Didelė dalis teisių išduota dar tada, kada tuomet valstybinės „Lietuvos avialinijos“ buvo realiai vienintelės (aišku, kažkas dar prisimena kokią „Aviakompaniją „Lietuva“ ir pan.) veikiančios oro linijos Lietvuoje. Prieš ir po privatizavimo optimizuojant veiklą didelės dalies krypčių buvo atsisakyta, nors realiai turbūt visos jos yra dar perspektyvios ir šiandien – mano asmenine nuomone, kryptis Vilnius-Sankt Peterburgas tikrai yra svarbi ir gali būti paklausi.

Įdomu dar ir tai, jog „naujausia“ „FlyLAL“ išduota teisė yra skraidymui iš Vilniaus į naująją Kazakhstano sostinę Astaną (išduota šį pavasarį). Ar tai reiškia, jog greitu laiku sulauksime skrydžio Vilnius-Astana-Vilnius? Nebūtinai, gali būti, jog tiesiog „FlyLAL“ užsiėmė maršrutą ateičiai, arba Lietuva parodė gerą valią ir iniciatyvą plėtodama Lietuvos ir Kazakhstano ryšius. Šiuo metu kelionių organizatorius „Aviastas“ užsako ne visai reguliarų skrydį Vilnius-Almata-Vilnius vieną kartą per savaitę (skraido „Aurela“).

Beje, šie leidimų išdavimai neapriboja teisės atidaryti skrydžius į JAV. Nuo 2008 m. įsigaliojo vadinamoji „OpenSkies“ sutartis tarp JAV ir ES, pagal kurią realiai bet kuri JAV ar ES aviakompanija gali vykdyti skrydžius iš bet kurio JAV į bet kurį ES oro uostą. Iki tol skraidymas iš Europos į JAV buvo griežtai reglamentuojamas valstybiniu lygiu (Richardo Bransono autobiografijoje galima paskaityti įdomių istorijų kaip „Virgin Atlantic“ ieškojo būdų spausti Didžiosios Britanijos valdžią ir leisti vykdyti dubliuojančius „British Airways“ reisus).

Kol kas „OpenSkies“ susitarimas realiai palietė tik London Heathrow oro uostą iš kurio pradėta vykdyti daugiau skrydžių į įvairius miestus per Atlantą. Planuojama, jog atsiras ir daugiau krypčių į skirtingus Europos taškus – gal atsiras ir tikrų pigių skrydžių bendrovių, skraidančių per Atlantą. O skrydžių iš Vilniaus į JAV nebuvimo priežastys yra grynai ekonominės.

O visų rašinių apie avialinijas, skrydžių naujienas nebūtų, jei nebūtume ES nariai. Konkurencija Lietuvos oro uostuose būtų tiesiog nyki :)