Simonas Bartkus | Blog

Pasakykite man, ar interneto tinklalapių komentavimas yra „WEB 1.0” ar „WEB 2.0”? :) Kaip ir vartotojų kuriamas turinys, bet atsiradęs dar tada, kai net sąvoka „Web 2.0” dar neegzistavo. Pamenu, kai kokiais 1999-2000-aisiais sėdėdavau IRC pokalbių kambariuose, susijusiuose su interneto tinklalapių kūrimu, tai pagrindinis naujokų klausimas būdavo vienodas – „kaip sukurti svečių knygą”?

Kaip bebuvo, šis įrašas ne apie istoriją. Komentavimas yra neišvengiama naujienų portalų dalis. Manau, ir viena iš „Delfi” išpopuliarėjimo priežasčių buvo leidimas komentuoti straipsnius – tuometinis pagrindinis „Delfi” konkurentas OMNI.lt komentatorius įsileido tik po kokių trijų metų, kai naujas visuomenės sluoksnis „Delfi komentatoriai” jau buvo susiformavęs tik dar taip nepakrikštytas.

Komentarus kai kurios įmonės įsileidžia savo produktų ir paslaugų komentavimui.
Toks poelgis neša ir gėrį, ir blogį. Komentarai yra laisva erdvė visiems piktiems žmonėms ir tiems, kurie pikti geba pasirodyti tik internete išreikšti visas savo emocijas ir peikti. Dalis tokių piktų žodžių dažnai būna ir nepagrįsti, todėl tai kitiems galimiems ar esamiems klientams skleidžia savo neigiamus atsiliepimus ir yra šiaip nemalonūs produkto pardavėjams. Todėl dažnai kyla klausimas – kaip elgtis skaitant tokius komentarus.

Viena iš tokių – kelionių organizatorius „Novaturas”. Jų interneto tinklalapyje kiekvienas gali rašyti komentarus apie organizatoriaus siūlomus viešbučius. Kuomet teko rinktis kelionę, prisipažinsiu, į komentarus atkreipiau dėmesį. Perskaičius daugiau komentarų susidarė įspūdis, jog komentarai yra pernelyg liaupsinantys, na, bet aš žmogus patiklus.

Gandą, kad „Novaturas” cenzūruoja komentarus išgirdau dar būdamas kelionėje iš labiau patyrusių dažnesiu „Novaturo” klientų. Dabar pamačiau tai akivaizdžiai – atsitiktinai panaršiau kelis kartus po komentarų skiltį viešbučio, kuriame buvau apsistojęs ir pamačiau, jog keli nelabai teigiami komentarai tiesiog dingo. Beje, komentarai nebuvo „delfiški”, bet buvo išsamūs, argumentuoti, ir, iš esmės, teisingi. Be to, komentarai nebuvo absoliučiai neigiami – buvo juose pateikta ir teigiamų faktų, nors bendras komentaras buvo labiau neigiamas.

„Novaturo” požiūrį galima suprasti – jų pačių pusėje esantys komentarai kenkia pardavimams. Suprantama, kad pasitaiko komentaruose visko – ir argumentuotai besipiktinantys netvarka viešbutyje, įsigiję kelionę už 699 litus dviejų žvaigždučių viešbutyje, ir tokių, kurie yra visada nepatenkinti. Tokiu atveju, arba interneto komentarų reikia atsisakyti, arba su jais susitaikyti ir imti juos valdyti (pvz. „Novaturo” vardu viešai atsakinėti į neigiamus išsakytus argumentuotus komentarus).

Jeigu nusprendėte leisti internautams komentuoti, tai neigiamų atsiliepimų trynimas yra blogiausia, ką jūs galite daryti. Atleistinas tik beprasmių ir necenzūrinių komentarų trynimas.

O kad nebūtų labai neigiamas įrašas, tai trumpai apie gerą naujieną – tik užsakomaisiais skrydžiais užsiimanti bendrovė „Aurela” įsigijo lėktuvų amžiaus mąstais tikrai apynaujį, 2000-aisiais pagamintą didelį Lietuvos sąlygoms lėktuvą „Boeing 757”. Tai jau antras toks lėktuvas „Aurelos” parke. Vieną tokį turi „FlyLAL”. Matosi, jog užsakomųjų skrydžių apimtys vis didėja – atostogautojai vis masiškiau traukia į pietus.

O kelionių organizatorius „Tez Tour” nuo gruodžio mėnesio ketina pradėti užsakomuosius tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Bangkoką. Kadangi su „Aurela” „Tez Tour” santykiai toliau balansuoja ant konflikto ribos, spėju, kad skrydžius vykdys „FlyLAL”. Tai bus tolimiausia tiesioginė kryptis iš Lietuvos.

Adamas Sandleris – labai savotiškas aktorius. Neturėdamas jokių specifinių fizinių duomenų, produktyvus aktorius per savo jau beveik du deimtmečius trunkančią karjerą „užsidirbo” vieno populiariausių ir geriausiai apmokamų komikų vardą. Jau tapęs Holivudo žvaigžde, aktorius emėsi ir prodiusavimo bei scenarijų rašymo. Naujausioje komedijoje „Su kirpėju Zohanu geriau nejuokauk!” Adamas Sandleris ne tik sukūrė pagrindinį vaidmenį, bet ir buvo pagrindinis prodiuseris bei vienas iš scenarijaus bendraautorių.

Lietuvos žiūrovų požiūris į šį komiką taip pat savotiškas. Geriausiai už Atlanto sutikti filmai „Ponas Dydsas”, „Kietas tėtušis”, „Psicho terapija” ir kiti Lietuvos žiūrovų buvo sutikti abejingai. Bet Adamo Sandlerio žvaigždė Lietuvoje augo pavėluotai ir sėkmės piką šis aktorius išgyvena dabar – „Klik! Arba gyvenimas pagreitintai”, „O dabar jus skelbiu Čaku ir Lariu” mūsų kino teatruose uždirbo šimtus tūkstančius litų. Ypatingos sėkmės sulaukė ir naujausias „Su kirpėju Zohanu geriau nejuokauk!” – per pirmas tris demonstravimo dienas juosta surinko lygiai 100 tūkstančių litų, nors jautė tokių filmų kaip „Wall-E”, „Mamma Mia” ir „Hankokas” konkurenciją.

Įdomus ir Lietuvos kino platintojų požiūris į filmus su Adamu Sandleriu – tokios pat vidutiniškos komedijos su šiuo aktoriumu kaip „Ispangliška”, „Ilgiausias Jardas” ir „Reign Over Me” mūsų kino teatruose taip ir nebuvo parodytas. Galbūt platintojai supranta, jog negalima leisti žiūrovams persisotinti A. Sandleriu – visgi, jis ne Jimas Carrey, ne Rowanas Atkinsonas ir ne Rolandas Kazlas, kad į jo vaidybą būtų galima žiūrėti ir žiūrėti.

Grįžkime prie filmo. Komedija „Su kirpėju Zohanu geriau nejuokauk!” pasakoja istoriją apie superherojaus galių turintį slaptąjį žydų superagentą, kuriam vieną dieną tiesiog pabosta būti tokiu ir jis pabėga į svajonių šalį JAV ir siekia savo svajonės – tapti pripažinti kirpėju. Senjoriško amžiaus klientes „superagentas” pamalonina ne tik gebėjimu daryti šukuosenas, bet ir savo neprilygstamu seksualumu.

Šioje komedijoje susilieja viskas – absurdas, fantastika, vulgarumas, politika, seksualumas … Kryptis, kuria eina filmas, taip ir lieka neaišku. Tarsi viso to kratinio dar būtų negana, netikėtai į scenarijų dar įgrūdama parodijos linija, kurioje vienas iš herojų ruošiasi kovai kaip Rokis, o pats agentas Zohanas pradeda rodyti triuką „Adamsų šeimynėlės” motyvais.

Įdomiausia filme tampa politinė siužeto linija, kurioje drąsiai ir atvirai tyčiojamasi iš JAV imigrantų, painiojamos politinės vertybės, komiškai žvelgiama į terorizmo grėsmę, Palestinos ir Izraelio konfliktą. Nors juostoje nemažai faktų iškraipyta ir labai sutirštinta, bet tik jie ir geba filme šiek tiek nustebinti – ne visi sąmoju, kiti tiesiog drąsa atvirai tyčiotis. Vienas iš scenaristų Robertas Smigelis pripažino, jog scenarijus buvo parašytas 2000-ųjų pradžioje, bet filmo kūrimas buvo atidėtas vengiant teroristinės tematikos po rugsėjo 11-osios įvykių.

Adamas Sandleris į filmą šalia savęs sugebėjo surinkti nemažą žvaigždyną. Pagrindinį superagento priešą Fantomą vaidinas Johnas Turturro, kitą žydą Salimą įkūnija Robas Schneideris. Komedijos kratinys neapsieina ir be romantinės linijos, kuriai reikalinga moteris. Šį personažą, palestinietę Dalią vaidina rytietiškų bruožų kanadietė Emmanuelle Chriqui, matyta „Lemtingame posūkyje” arba „100 merginų”.

Jeigu reikėtų filmą „Su kirpėju Zohanu geriau nejuokauk!” apibūdinti vienu žodžiu, tai tinkamiausias būtų – „kvailas”. Kvailas visomis prasmėmis – kvailas scenarijus, kvaili herojai, kvailos scenos ir kvaili siužėto posūkiai. Kvailas, bet vietomis nustebinantis.

Plačiau apie filmą – Su kirpėju Zohanu geriau nejuokauk! | You Don`t Mess with the Zohan, 2008