Archive for rugsėjo, 2008

Kaip jaustis „Lietuvos ryto“ rėmėjams?

Kalbu ne apie dienraštį „Lietuvos rytas“, bet apie krepšinio komandą „Lietuvos rytas“, kurios rėmėjų sąraše (be savininko to paties pavadinimo žiniasklaidos koncerno) yra tokie vardai kaip „Švyturys“, „Omnitel“, „IKI“, „Hansabankas“, „Mažeikių nafta“ ir krūva kitų.

Aišku, antros pagal pajėgumą ir gerbėjų skaičių krepšinio komandos Lietuvoje rėmimas nėra paremtas vien suteikiamu media paketu ir surinktais GRP, kuomet kompanijos logotipas šmėkšteli žiniasklaidoje, bet tai lieka labai svarbu.

Šiais metais „Lietuvos ryto“ kovas ULEB taurėje, taip pat BBL čempionatą ir, kiek žinoma, visas „Lietuvos ryto“ dvikovas LKL (kurių „neims“ LRT) rodys naujas žiniasklaidos koncernui priklausantis kanalas – „Lietuvos ryto televizija“, šiuo metu žinomas kaip „5 kanalas“.

Aišku, „Lietuvos ryto“ sprendimas logiškas – savo krepšinio komandos kovas reikia rodyti per savo kanalą. Be to, kadangi kaip jau rašė „Dansu“, pirmojo „Lietuvos ryto televizijos“ sezono progamų tinklelis yra silpnokas, o krepšinio varžybos turi ištikimą gerbėjų ratą ir kels bendrus kanalo reitingus.

Praėjusį sezoną „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos kovas Eurolygoje transliavo „TV3“, BBL ir LKL dvikovas – LRT. Abu šie kanalai (kiekvienas atskirai) lenkia „5 kanalą“ pagal vidutinį dienos pasiekimą 5 kartus. Jeigu eilinės „Lietuvos ryto“ rungtynės per TV3 rinkdavo po 8 procentus auditorijos, tai per „Lietuvos ryto televiziją“ šiemet surinks tik kokius 3. Daugiau tikėtis neverta ir dėl to, jog „5 kanalas“ fiziškai nepasiekia tiek daug Lietuvos gyventojų kaip LRT.

Ar perspėjo „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo vadybininkai rėmėjus apie tokį manevrą derėdamiesi dėl rėmimo sutarčių pratęsimo?

Beje, jeigu panagrinėsime pirmosios naujojo sezono TV laidų reitingus, tai pamatysime, jog naujokai „Broliai“ sugebėjo aplenkti pripažintąją „Nekviestą meilę“. Jeigu tai ne atsitiktinumas ir naujoko sėkmė, tai sąvoką „dvi didžiosios televizijos“ teks keisti į „didžiausia televizija“ ir „antra pagal dydį televiziją“, nes pagal auditorijos struktūros skirtumus atotrūkis tarp TV3 ir LNK jau bus milžiniškas.

Ar reikėtų Karmėlavos oro uostą pervadinti į Vilniaus oro uostą?

Jeigu esate kaunietis, tai šio įrašo pavadinimą galite priimti kaip įžeidimą. Tokia mintis man buvo toptelėjusi ir anksčiau, bet šį klausimą pirmi iškėlė Miestai.NET forumo dalyviai. O peno tokiam variantui davė Kauno oro uosto direktorius A.Šliūpas, išreiškęs apgailestavimą, jog „Ryanair“ nevadina skrydžių į Karmėlavą į Vilnius/Kaunas oro uostą.

Išties, praktiką vadinti oro uostus ne savo vardais suformavo pigių skrydžių oro bendrovės, kurių vienas iš veiklos principų: skrendame į nepagrindinius oro uostus, kuriuose mokesčiai yra mažesni. Taip susiklostė, jog pigesni oro uostai yra nutolę nuo sostinių ir didesnių miestų.

Pavyzdžiui – Skavsta oro uostas Švedijoje persivadino į Stokholmo Skavsta oro uostą. Nors iki Stokholmo centro nuo jo – apie 120 km automobiliu. Be to, šalia oro uosto yra visai nemažas Nykopingo miestas, pagal kurį galima būtų oro uostą pavadinti Nykopingo oro uostu. Panaršykite po šio oro uosto puslapį – tikrai susidarysite įspūdį, jog atsidursite Stokholme.

Lygiai taip pat „Ryanair“ Belgijos Šarlerua oro uostą vadina Briuselio oro uostu. Atstumas tarp Šarlerua ir Briuselio – apie 60 km. Nors tarptautiniu masteliu 60 km gal ir nėra daug, bet belgišku masteliu tai jau yra nemažai. Galų gale, Šarlerua gyvena virš 200 tūkst. gyventojų, o įskaitant priemiesčius gyventojų suskaičiuosime ir 500 tūkst. Beje, žinau lietuvių, kurie kiek apsigavo keliaudami į ULEB taurės finalus, kurie vyko Šarlerua mieste. Jie neįtarė, jog „Ryanair“ skrenda ne į Briuselį, o tiesiai į Šarlerua, todėl skrido su kitomis kompanijomis! Be abejo, dažnesnis variantas, kuomet tikiesi skrendąs netoli Briuselio, o leidiesi Šarlerua.

Bet kokiu atveju – dažnesni skraidytojai jau išmoko, jog keliaujant į nežinomą oro uostą, svarbu pasitikrinti, koks atstumas ir kokios susisiekimo galimybės su galutiniu tavo kelionės tašku. Vilnius-Londonas taip pat mažai pasako, nes neaišku, ar bus skrendama į Lutoną, ar į Stanstedą, ar į Gatwicko oro uostą. Galų gale dar yra Heathrow ir prabangus London City oro uostas (tik į šiuos du iš Lietuvos lėktuvai neskraido).

Grįžkime prie pagrindinio šio įrašo klausimo. Atmeskime šį kartą visą vertę, jog viską reikia vadinti savo vardu, taip pat patriotinius išvedžiojimus (nors neteigiu, jog tai nėra svarbu) – ar naudinga būtų Karmėlavos oro uostui, jeigu jis vadintųsi Vilniaus Karmėlavos arba Vilniaus/Kauno oro uostu?

Oro uosto pervadinimas įvedant į oro uosto vardą „Vilnius“ būtų oro uosto konkurencingumą didinantis žingsnis. Oro uostai konkuruoja ne dėl keleivių tiesiogiai, bet dėl avialinijų, kurios atidarytų reisus į oro uostą. O avialinijoms yra svarbus oro uosto patrauklumas. Būkime realistai – vakariečiams sunku įsiminti Lietuvos sostinės pavadinimą (kiek kartų girdėjote, ar Lietuvos sostinė Ryga?), o, ko gero, Vilniaus vardas, jeigu atliktume žinomumo tyrimą, būtų akivaizdžiai žinomesnis negu antras pagal dydį Lietuvos miestas.

Kauno oro uosto pervadininimas į Vilniaus/Kauno oro uostą galėtų padėti antrajam pagal dydį Lietuvos oro uostui ir konkuruoti netiesioginėje kovoje su Tarptautiniu Vilniaus oro uostu. Reikia sutikti, jog „Antro pagal dydį Lietuvos miesto oro uostas“ tarptautinėje arenoje skamba blogiau negu „Lietuvos sostinės oro uostas, kiek toliau nuo Vilniaus“.

Nepaisant šių argumentų, kuriuos nors ir laikau svariais, aš nepalaikau idėjos šiuo  metu pervadinti Karmėlavos oro uostą į Vilniaus Karmėlavos ar Vilniaus/Kauno oro uostą. Dėl kitų dviejų argumentų:

1. Istoriškai Vilniaus ir Kauno miestai, nors ir nutolę ne toli vienas nuo kito, yra du skirtingi miestai, todėl, kol A.Zuoko dipolio idėja netapo realybe, nereikėtų jų tapatinti juos jungiant (ar prijungiant vieno prie kito);

2. Transporto infrastruktūros tarp Kauno oro uosto ir Vilniaus visiškai nėra. Bent jau tiesioginė greito traukinio linija yra reikalinga bandant Karmėlavos oro uostą „pritempti“ prie Vilniaus.

Ką reikėtų padaryti – Palangos oro uostą reikėtų vadinti Klaipėdos oro uostu. Taip daro „Norwegian Air Shuttle“, skraidanti iš Rygge oro uosto (jį taip pat sunku pavadinti Oslo oro uostu) į Palangą savo internetinėje rezervavimo sistemoje Palangos oro uostą vadindama Palanga/Klaipėda.

Beje, bandau tik įsivaizduoti, kaip atrodytų miesčionių karas „Delfi“ komentaruose „Vilnius vs. Kaunas“, jeigu šią Kauno oro uosto pervadinimo idėją būtų imta svarstyti plačiau …

Tapau „American Airlines“ nustolių kaltininku – skrisdamas nešiu kompanijai nuostolį

Savo praėjusio penktadienio pirkiniu džiaugiuosi labai. Bet, kadangi jaučiuosi išmanantis skrydžių rinką, suprantu, jog kažkas su šituo pirkiniu yra ne taip. Visgi, 5 skrydžiai, kurių tarpe du atlantiniai, su jungiamaisiais europiniais segmentais, negali kainuoti 1099 litus.

Atmetus agentūros komisinius (minimum 100 LTL), skrydžio organizatoriams galėjo likti maksimum 1000 litų. T.y., nedaugiau negu po 200 litų už kiekvieną skrydį. Ar užtenka 200 litų vien sumokėti Stokholmo, Heathrow ir J.F.Kennedy oro uosto mokesčius? Esu tikras, kad ne.

Pasirodo, buvau teisus. Tapau „American Airlines“ (kiti šaltiniai nurodo, kad „British Airways“) klaidos „auka“. Aš manau, kad čia gali būti kaltos abi kompanijos, sudarydamos „interrline“ skrydį ir „pamesdamos“ kuro mokestį. Šiandienos „Verslo žinių“ atitikmuo Estijoje rašo, jog pamiršo į bilieto kainą įskaičiuoti kuro mokestį (o kuras sudaro liūto dalį skrydžio savikainos), tokio tarifo bilietus sudėjo į bilietų pardavimo sistemą, o „Estravel“ agentūrų tinklas tuo pasinaudojo, tuos bilietus parduodami klientams.

Estijoje analogiško pasiūlymo (5 JAV miestai iš Stokholmo) bilietų buvo parduota 5500 vienetų. Dėl to „American Airways“ patyrė 25 mln. Estijos kronų nuostolių, tuo tarpu Estijos agentūra „Estravel“ uždirbo po 600 kronų už kiekvieną parduotą bilietą – t.y. 3,3 mln. Estijos kronų.

Aš nežinau, kiek bilietų pardavė Lietuvos agentūra „Estravel“. Bet, ko gero, Lietuvos agentūra uždirbo daug daugiau iš šitos akcijos: Estijoje bilieto kaina buvo vos 3999 kronos – t.y. 882 litai! Primenu, Lietuvoje šis pasiūlymas kainavo 1099 litus. Man, kaip pirkėjui, dėl to galva mažai skauda – už šitokį skrydį būčiau sutikęs mokėti kad ir 1999 litus. Bet – Lietuvos „Estravel“ iš šio „American Airways“ nuostolio uždirbo dar daugiau – apšovė ir kaimynus kolegas estus.

Taigi, paaiškėjus šiai informacijai, išeina, jog „American Airways“ už viso skrydžio (Stokholmas- Londonas- Niujorkas- Vašingtonas- Majamis – Puerto Rikas- Čikaga- Londonas- Stokholmas) organizavimą atiteko vos 750 litų. „Plika akimi“ matomas nuostolis.

Kompanija „Estravel“ tuo tarpu išplatino pranešimą, jog visi bilietus įsigiję klientai dėl šitos išlindusios klaidos ir bilietų, parduotų be kuro mokesčių, nenukentės:

Customers who purchased a ticket have no reason to worry, all passengers can travel (if they have a valid visa) and do not need to pay extra for their tickets. <…> Estravel has not taken advantage of any mistake by airline – offer was made in accordance with conditions set forth by carrier in fare rules. Fuel surcharge is collected by ticketing airline, subject to its policies and agreements. Fare rules did allow using British Airways as ticketing carrier and differences in fuel surcharge collection are caused by lack of relevant agreements concerning the transfer of such surcharges between airlines. This does not affect rights of passenger.

When selling tickets at campaign fares, Estravel has acted in accordance with all applicable rules and in the benefit of customers. According to IATA resolution 852, a ticketing carrier must be chosen among those that participate in transportation, provided that it has interline agreements with each other transporting airline. During mentioned campaign, ticketing carrier was chosen with aim of providing best possible fare to customers. This is a common practice, not a mistake by airline.

Taigi, paskaičiau šias žinias, pasidalinau jumis ir toliau laukiu savo kelionės.

Yra vienas variantas, jog „American Airways“ gali atšaukti numatytus skrydžius (kadangi iki jų dar labai daug laiko) ir gražinti pirkėjams pinigus už bilietus. Bet, esu tikras, jog jie taip nepasielgs dėl kelių priežasčių: 1. „American Airways“ ir „British Airways“ vardai jiems per daug brangūs; 2. Skrydžio datos galėjo būti bet kokios 8 mėnesių laikotarpyje – numanau, jog keleiviai „pasklido“ po visas skrydžių datas, todėl vengdami vežti nuostolingus keleivius jie turėtų atšaukti begalę skrydžių, kas būtų kur kas didesni nuostoliai negu patirti dėl kuro mokesčių neįskaičiavimo.

Priminsiu, jog pagal reglamentą, avialinijos negali atsisakyti vežti keleivių ir tiesiog gražinti keleiviams pinigų: tai įmanoma tik visam panaikinus skrydį.

Bloga žinia yra kita – ko gero, tokių akcijų daugiau nebebus. Avialinijos šią klaidą ir pamoką išmoks. Ir ilgam.

TV laidos pagal jūsų pageidavimą

Šiandien „TEO LT“ įdiegė paslaugą „Mano TV Įrašai“ – paprasčiau tai yra tiesiog „TV On Demand“ – norimas TV laidas galima pažiūrėti bet kuriuo metu. Paslauga nemokamai gali naudotis visi „Interaktyviosios Gala“ paslaugos klientai.

Turinio „Galos“ „Mano TV Įrašuose“ nėra daug – šiuo metu galima žiūrėti tik „5 kanalo“ ir MTV laidas.

JAV ypač populiarėja vadinamosios „set-up-box“, kurių pagalba galima jas suprogramuoti taip, jog šios įrašytų tavo mėgstamas laidas. Nepatogumas jų toks – tai, ką nori žiūrėti privalai „užregistruoti“ iš anksto. Jeigu pamiršai – liksi mėgstamos laidos nematęs.

Realiai tokia internetinės televizijos paslauga panaikina poreikį įrašantiems įrenginiams. Be to, laidas gali pažiūrėti ir iš anksto jos „neužsisakęs“ – tai suteikia galimybę pažiūrėti laidą, apie kurią girdėjai gerus atsiliepimus arba futbolo varžybas, kuriose, pavyzdžiui Nerijus Radžius įmušė keturis įvarčius per save.

Šiandien „Gala“ įdiegus naują funkciją, bandant patekti į „Gala“ paslaugų meniu priedėlio programinė įranga kažkodėl užlūžo. Nežinau, ar dėl to, kad ji „nesuprato“ naujos paslaugos ar tai atsitiktinis „lūžis“ – perkrovus (nekenčiu, jog „Motorola VIP1920“ neturi nei išjungimo nei „Reset“ mygtuko ir perkrauti reikia traukiant iš rozetės) paslauga atsirado paslaugų meniu. Beje, „Gala“ priedėlį perkraudinėti tenka ir norint, jog naujai įvesti kanalai atsirastų jūsų meniu – „išmokau“ pekraudinėti priedėlį laukdamas „Sport 1“ atsiradimo kanalų sąraše. Tai, be abejo, erzina.

Nors paslauga nemokama, bet ją reikia užsisakyti. Tai daroma per pagrindinį „Galos“ meniu (jo lėtumas tai mane varo iš proto). Verta pagirti „TEO LT“ paslaugos „usability“ kūrėjus – šį kartą jie pasistengė neblogai. Užsisakius paslaugą, laidų archyvo žiūrėjimas yra labai paprastas – atsiverčiate televizijos programą ir jeigu klavišų pagalba naviguojate į jau praėjusias laidas, paspaudę mygtuką galite ją žiūrėti.

„Gala“ teoriškai siūlo žiūrėti 7 dienų archyvą. Kol kas nepavyko išbandyti kaip tai veikia, kadangi laidų archyvas jums pasidaro prieinamas tik nuo to momento, kada užsakėte paslauga. Taigi, mačiau, jog „5 kanalas“ šiandien 15.30 rodė laidą „Krepšinio pasaulyje“, bet jos pažiūrėti negalėjau, kadangi paslaugą aktyvavau tik 19.30 val. Toks ribojimas akivaizdžiai rodo, kad paslauga yra ruošiama apmokęstinimui. Ko gero ir paslaugos kainodara bus paremta apmokėjimu ne už faktines peržiūras, o už laiką, kiek paslauga buvo įjungta.

Be jokios abejonės, ši paslauga turėtų būti patraukli. Be abejo, individualizavimas yra daug perspektyvesnis negu 100 kanalų, kuriame kažkas už tave nusprendė, jog „rusytė aštuntą, o jagelavičiūtė devintą“. Žinoma, pilnam paslaugos patrauklumui reikalinga, jog „asortimente“ būtų didžiųjų lietuviškų televizijų laidos.

„Gala“ įrašytų laidų žiūrėjimo testas pavyko sėkmingai. Tiesa, „Gala“ įrašinėja ne laidas, bet įrašinėja programą „nuo 21:00 iki 21:30“ – sukarpo visą televizijos transliaciją į blokus pagal TV programą. Todėl jei laida prasidėjo 21:01, tai teks pažiūrėti dar minutę prieš tai rodytos laidos. Kentėti galima – juolab, kad galima įrašytas laidas „prasukinėti“ – peršokti į kokią tik nori laidos minutę.

Pagal visą logiką, televizijos neturėtų prieštarauti, jog internetinės televizijos operatoriai įrašinėtų jų laidas. „Gala“ įrašo laidas su reklama rodoma laidos pertraukose – reklamos davėjai tuo skųstis neturėtų. Televizijų vietoje, aš pareikalaučiau „Gala“ panaikinti laidos persukimo funkciją. Galų gale, tokia paslauga net gali pakelti tam tikrų laidų reitingus. Pavyzdžiui, aš niekada nežiūriu per „5 kanalą“ rodomos kultinio žurnalisto V.Mačiulio laidos „Krepšinio pasaulyje“ – net neįsivaizduoju kada jo rodo. Bet su malonumu ir sveika šypseną ją pažiūrėsiu išsirinkęs įrašą iš sąrašo drybsodamas prie televizoriaus patogiu laiku (daug geriau negu su klouno kepure Gediminas Jaunius gaudantis Zamolskį).

Be jokios abejonės, TV pagal pareikalavimą – tai yra neišvengiama televizijos ateitis. Televizijos vadovų vietoje geriau noriai bendradarbiaučiau su „Gala“ ir kitais skaitmeninės TV operatoriais, kadangi jeigu jie pirmi neįves kokybiškos ir patrauklios paslaugos į rinką, tai žiūrovų namuose anksčiau ar vėliau atsiras modernūs įrašymo įrenginiai. Greitai jie bus tokie gudrūs, kad net sugebės „išvalyti“ reklamą iš įrašomų laidų – o jeigu tai taps masiniu reiškiniu, televizijoms gali būti nepyragai.

Tikiu, jog „Gala“ produktų vystytojams derėtis su televizijomis yra sunku. Žinau, jog televizininkai dažnai paniškai saugo savo produkciją ir programų tinklelį – jie bando išlaikyti televiziją tokią, kokia ji buvo prieš 10 metų. Žinau atvejų, jog televizijos už laidų įrašus užsiprašo kosminių pinigų. Trumparegiška, vienok.

Man įdomu „TEO LT“ televizinių paslaugų portfolio – „Gala“ vysto „Interaktyviąją GALA“ ir „Skaitmeninę GALA“ vienu metu. „Interaktyvioji GALA“ yra tarsi ir neperspektyvi – negi laidai yra perspektyvu XXI-ajame amžiuje? Bet, internetinė televizija leidžia kurti tikrai daug papildomų paslaugų – „Mano TV įrašai“, „Videonuoma“ yra tikrai geros paslaugos. Abiems šioms paslaugoms trūksta tik patogesnės ir greitesnės sąsajos: ji tokia lėta, kad lėtumas kartais net atbaido nuo naudojimosi jomis. „TEO LT“ laidai vis storesni ir siekia vis toliau tai ar „Skaitmeninė Gala“ ir „Interaktyvioji Gala“ nekonkuruoja tarpusavyje?

O mes, „Interaktyviosios GALA“ klientai vis dar kantriai laukiam HDTV. Jeigu dar vienas rimtas sporto renginys būtų netrukus, tai jau imčiau žvalgytis į „Kavą“.

„Aurela“ netrukus įsigis „Boeing 767“?

Tą dieną, kai visos didžiosios pasaulio avialinijos skelbia apie vis augančius nuostolius, o kompaniją „Aurela“ paliko didžiausias klientas „Novaturas“, iki šiol (buvusi) daugiausia užsakomųjų skrydžių Lietuvoje atliekanti kompanija „Aurela“ planuoja įsigyti „Boeing 767“ lėktuvą.

Tokią informaciją galima rasti tituliniame „Aurelos“ tinklalapio puslapyje.

Šiuo metu bendrovei „Aurela“ priklauso du turistinės klasės 148 vietų „Boeing 737-300“ orlaiviai, du ilgų nuotolių virš 200 vietų turintys „Boeing 757-200“ orlaiviai ir du 9 vietų verslo klasės orlaiviai „Hawker 850XP“ bei naujas „Hawker 900XP“. Netrukus aviakompanija planuoja įsigyti „Boeing 767“ orlaivį.

Jau ne vieną kartą paminėjau, jog „Boeing 767“ būtų racionaliausias pirkinys lietuviškoms avialinijoms, jeigu jos ketina atidaryti tiesioginius transatlantinius skrydžius iš Lietuvos. Visgi, ši naujiena (o tai turėtų būti teisybė) iš ties yra įspūdinga.

Tik praėjusių metų pabaigoje „Aurela“ įsigijo pirmąjį „Boeing 757“ Lietuvoje, o jos pavyzdžiu greitai pasekė „FlyLAL“ ir „braliukai“ „airBaltic“.

Be jokios abejonės, „Boeing 767“ būtų didžiausias bet kada Lietuvos kompanijų valdytas lėktuvas. „Boeing 767“ yra vienas sėkmingiausių „Boeing“ pagamintų modelių. „Boeing 767“ buvo gaminamas kaip vyresnys „Boeing 757“ brolis. Jo gamyba prasidėjo panašiu metu kaip ir „Boeing 767“ – pirmasis komerciniams skrydžiams pritaikytas 767 buvo parduotas 1982-aisiais. Lėktuvo pardavimai rekordus pasiekė 1988-1990 metais, kada buvo parduota beveik po 100 tokių lėktuvų kasmet, bet pardavimai išslaikė aukštame lygyje iki pat 1997-1999-ųjų.

„Boeing 767“ gali turėti iki 370 vietų. Spėju, jog „Aurela“ įsigis ankstesnę modelio konfiguraciją 767-200, tai lėktuvas turėtų talpinti 250-270 keleivių. Tai bus pirmas Lietuvos kompanijai priklausantis lėktuvas, kuriame keleivių sėdynės surikiuotos ne su vienu taku per vidurį, bet su kėdžių eile lėktuvo viduryje. 767 tipinis kėdžių išdėstymas yra 2-3-2 (palyginimui, mums pažįstami „B737“ ir „B757“ turi 3-3).

Nedideliais kiekiais „Boeing 767“ modelis yra gaminamas ir dabar. Jo tiesioginį pakaitalą „Boeing 787“ amerikos lėktuvų gamybos koncernas vis dar kuria – pirmasis pristatymas kliento naudojimui turėtų būti 2009-ųjų metu pabaigoje.

Štai taip atrodo „Boeing 767-200“ kartos lėktuvas:

„Boeing 767“ šiuo metu ne tik neturi nė viena Lietuvos kompanija, bet tai yra labai labai retas svečias Lietuvos oro uostuose. Vilniaus ir Kauno oro uostų takai yra „ant ribos“ šių lėktuvų leidimuisi. Kaip bebūtų, toks lėktuvas būtų Vilniaus oro uosto perono puošmena.

Klausimas kitas – o kur „Aurela“ su tokiu lėktuvu skraidys? Šis lėktuvas būtų puikus ir komfortiškas turistams skraidinti į Indiją, Kiniją ar Tailandą – tokį skrydį būtų galima atlikti be nusileidimo. Bet – vienintelės dvi Lietuvos kompanijos, organizuojančios keliones ten – „Novaturas“ ir „Tez Tour“ – bendradarbiauja su „FlyLAL“ …

Gal „Aurela“ pasuks į reguliariuosius reisus? Ir pirmasis jos reisas bus Vilnius-Čikaga? :)

Pabaigai užgiedosiu pesimistinę dainelę – gali būti ir taip, jog lėktuvas priklausys „Aurelai“, bet, skraidys ne Lietuvoje.

Delfi 2.0

Nepritariu vienastoks, kuris rašo, jog Lietuvoje vis dar karaliauja „web 1.0“ tinklalapiai. Juk pirmoje vietoje Lietuvoje kabo lietuviško interneto getas one.lt, o antrojoje „Delfi“, kuris „web 2.0“ Lietuvoje įtvirtino anksčiau negu Timas O’Reilly apibrėžė „web 2.0“ sąvoką.

Kodėl „Delfi“ iš jos pozicijų neišjudina joks kitas interneto naujienų portalas? Ogi todėl, jog „Delfi“ stiprybė yra vartotojų generuojamas turinys – t.y. komentarai. Aišku, kai kuriomis temomis komentarų gausa paslepia svarbiausius ir informatyviausius komentarus, bet nemažos dalies straipsnių komentarų informatyvumas sparčiai lenkia straipsnių informatyvumą.

Labiausiai man patinka žinutės apie pasikeitimus vienos ar kitos bendrovės vadovybėje. Straipsnių pavadinimai dažniausiai skamba:

„p. XXX paliko UAB „YYY“ zzz pareigas“; „Keičiasi UAB „YYY“ vadovas“; „Kompanijos „YYY“ zzz departamento direktorumi tapo XXX“.

Tokių straipsnių komentaruose galima rasti tikslią ir patikimą informaciją:

1. Kodėl XXX išėjo iš bendrovės YYY;

2. Į kokią bendrovę pereina XXX;

3. Kas pakeis XXX bendrovėje YYY;

4. Kas naujo kompanijos XXX viduje „kadrų“ srityje;

5. Kaip konkuruojanti kompanija vertina pokyčius bedrovėje XXX.

„airBaltic“ atšaukia žiemos skrydžius iš Vilniaus į Paryžių ir Romą

Mano tinklaraščio skaitytojai informavo, jog „airBaltic“ atšaukia rudeniui suplanuotus skrydžius į Romą ir į Paryžių, o bilietus įsigijusiems keleiviams bilietai keičiami į skrydį iš Vilniaus per Rygą. Kadangi iki skrydžio pradžios dar keli mėnesiai, aviakompanija tai gali daryti realiai be jokių apribojimų ir kompensacijų keleiviams.

Atšaukiami rudens tvarkaraščio skrydžiai, t.y. skrydžiai, buvę suplanuoti po spalio 26 dienos.

Šių dviejų skrydžių atšaukimas yra dar viena nedidelė „FlyLAL“ pergalė. Abi šios gan tolimos ir „nepigios“ (savikainos prasme) kryptys buvo vykdomos tiek „FlyLAL“, tiek „airBaltic“. „airBaltic“ buvo „įsibrovėlė“ į Paryžiaus kryptį, įvedusi reisus šį pavasarį.

„FlyLAL“ žiemos sezonu ketina skraidyti į Paryžių ir į Romą po keturis kartus per savaitę (vasarą į Paryžių buvo skraidoma šešis, į Romą – tris kartus). Lėktuvų užpildymas pasitraukus „airBaltic“ neišvengiamai turėtų ūgtelti. Skraidantys šiomis kryptimis stebėkite, ar ženkliai ūgtels bilietų kainos.

Nedidelė gera naujiena vilniečiams iš „airBaltic“ – trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais žiemos sezonu bus skrendama į Hamburgą.

Šis atšaukimas verčia atkreipti dėmesį į dar vieną avialinijų verslo mažai matomą pusę. Ne viena kartą „FlyLAL“ buvo kritikuota ir toliau kritikuojama už vis nepaskelbiamą tvarkaraštį žiemos sezonui. „airBaltic“ šiuo klausimu visada buvo greitesnė – bet kaip matome, tvarkaraštyje numatyti reisai nebūtinai įvyksta. „airBaltic“, laiku informavusi keleivius, tai gali lengvai pakeisti bilietus į skrydį per Rygą. Tuo tarpu tokiai kompanijai kaip „FlyLAL“ atšaukimas grėstų didelėmis finansinėmis sąnaudomis, nes kompanija būtų priversta pirkti bilietus keleiviams kitų aviakompanijų reisams.

Kadangi Vilnius yra vienintelis „FlyLAL“ hub’as, šiai problemai iš dalies išspręsti „FlyLAL“ reikalinga narystė dideliame aviakompanijų aljanse – „FlyLAL“ jau žadėjo anksčiau ar vėliau tapti „SkyTeam“ nare.

P.S. Jeigu turite įdomių faktų apie apie verslo ore naujienas, brūkštelkite man žinutę.

« Ankstesnis puslapis